Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-4-489/2016

                                                            Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00459-2015-5

                                                            Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                            2.1.2;

                                                                2.12.15.2

                                                    (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal nukentėjusiojo transporto priemonės savininko ,,(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo advokato Mindaugo Paukštės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą A. S. (A. S.) administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 28 d. nutarties.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarimu A. S. pagal ATPK 210 straipsnio 1 dalį nubaustas 2896 Eur bauda su 1995 pakelių cigarečių (530 pakelių cigarečių „NZ Gold Superslims“, 470 pakelių cigarečių „NZ Black Superslims“, 499 pakelių cigarečių „5 Minsk Superslims“, 496 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“) su baltarusiškomis banderolėmis ir ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu įregistruoto automobilio MAN (valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)) su transporto priemonės techniniu pasu Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu įregistruota priekaba „Schmitz SKO24“ (valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)) su transporto priemonės techniniu pasu Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinta, nes ji nebuvo panaudota kontrabandos daiktams gabenti.

2. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartimi, atmetus administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. ir nukentėjusiojo transporto priemonės savininko ,,(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo advokato M. Paukštės apeliacinius skundus, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

3. A. S. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. kovo 23 d., apie 00.45 val., tuščiu krovininiu automobiliu MAN (valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)) su priekaba „Schmitz“ (valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)) vykdamas žaliuoju kanalu iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per (duomenys neskelbtini) postą, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai, nepateikdamas muitinės kontrolei, krovininiame automobilyje po priekiniu skydu ir po miegamojo gultais gabeno iš viso 1995 pakelius cigarečių (530 pakelius cigarečių „NZ Gold Superslims“, 470 pakelius cigarečių „NZ Black Superslims“, 499 pakelius cigarečių „5 Minsk Superslims“, 496 pakelius cigarečių „Minsk Superslims“) su baltarusiškomis banderolėmis, kurių bendra vertė 5246,85 Eur (138,01 MGL).

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nukentėjusiojo transporto priemonės savininko ,,(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo advokato M. Paukštės prašymas priimtas ir A. S. administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

5. Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, panaikinant jų dalis dėl transporto priemonės MAN konfiskavimo.

5.1. Pareiškėjas, neginčydamas A. S. padaryto pažeidimo ir jam paskirtos nuobaudos – 2896 Eur baudos su 1995 pakelių cigarečių konfiskavimu, nesutinka su teismų sprendimų dalimis, kuriomis buvo konfiskuota ne pažeidėjui priklausanti transporto priemonė su techniniu pasu, ir nurodo, kad teismai padarė esminius materialiosios ir proceso teisės normų – ATPK 7, 20, 26, 30, 301, 248, 256–257 straipsnių nuostatų – pažeidimus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-23-2012, 2AT-36-2014, 2AT-13-2015).

5.2. Pareiškėjas teigia, kad pagal teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo specialiai pritaikyta tokiam pažeidimui daryti arba jeigu tokio kiekio kontrabandos prekių be jos nebūtų buvę įmanoma gabenti. Dėl automobilio pripažinimo kontrabandos dalyko gabenimo priemone teismų praktikoje sprendžiama, atsižvelgiant į kontrabandos dalyką (pavyzdžiui, jo kiekį, vertę), konkrečią transporto priemonę ir vertę, kontrabandos gabenimo mechanizmą (pavyzdžiui, dalyko slėpimo būdas, ar dalyko suradimas buvo pasunkintas ir pan.) ir kitas aplinkybes, rodančias automobilio panaudojimo darant kontrabandą (realizuojant sudėties požymius) svarbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2013, 2AT-18-2014, 2AT-59-2014). Pareiškėjas, nesutikdamas su teismų išvadomis dėl transporto priemonės pripažinimo kontrabandos padarymo priemone, teigia, kad teismai neatsižvelgė į kontrabanda gabentų prekių kiekį, automobilis nebuvo specialiai perdarytas ir pritaikytas kontrabandai gabenti, automobilio vertę, kuri yra daug didesnė už neteisėtai gabentų prekių vertę, tikimybę išsiieškoti žalą iš pažeidėjo, kuri yra nedidelė, į pažeidėjo teigiamai vertinamą asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs pažeidimą ir gailisi) ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas nutarime pripažino, jog automobilyje nebuvo specialiai įrengta slėptuvė ar automobilis kitokiu būdu nebuvo specialiai perdarytas gabenti kontrabandos prekes, tačiau padarė išvadą dėl automobilio pripažinimo kontrabandos padarymo priemone.

5.3. Pareiškėjas pažymi ir tai, kad administracinė nuobauda skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui nubausti (ATPK 20, 248 straipsniai), todėl kiti asmenys, nepadarę administracinio teisės pažeidimo, neturėtų patirti neigiamų pasekmių, nes tai prieštarautų ne tik ATPK 1 straipsnio, 7 straipsnio 2 dalies, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatoms. Konfiskuojant pažeidėjui nuosavybės teise nepriklausantį automobilį šiuo atveju būtų neteisingai suvaržytos trečiojo asmens teisės. Transporto priemonės, priklausančios trečiajam asmeniui nuosavybės teise, konfiskavimas yra aiškiai per griežta nuobauda, prieštaraujanti teisingumo ir protingumo principams. Pasak pareiškėjo, pagal ATPK 210 straipsnį 2 dalį (turėtų būti – 1 dalį) transporto priemonės, kuria buvo gabenama kontrabanda, konfiskavimas nėra privalomas, tai – papildoma alternatyvi administracinė nuobauda, tačiau, spręsdamas taikyti ar ne tokią nuobaudą, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes.

5.4. Pareiškėjas nurodo, kad teismai nevertino tokių aplinkybių kaip tai, kad darbdavys nežinojo ir negalėjo žinoti apie darbuotojo savavališkus veiksmus, transporto priemonę administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui patikėjo išimtinai su darbo santykiais susijusiems veiksmams atlikti (kroviniams gabenti), transporto priemonė vyko į pasikrovimo vietą ((duomenys neskelbtini), tad ji turėjo važiuoti tuščia; transporto priemonė nebuvo specialiai pritaikyta ATPK 210 straipsnio 1 dalyje nurodytam pažeidimui daryti (automobilis nebuvo modifikuotas ir pakeistas kontrabandai daryti, specialios slėptuvės automobilyje nebuvo įrengtos, tik buvo pritaikytos automobilio konstrukcinės ertmės), tokiam cigarečių pakelių kiekiui gabenti transporto priemonė nėra būtina. Anot pareiškėjo, teismai pažeidė nuobaudos proporcingumo padarytam teisės pažeidimui principą, nes transporto priemonės savininkas, netekęs teisės disponuoti transporto priemone, patiria daug didesnius nuostolius nei administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda, be to, A. S. yra nepajėgus atlyginti transporto priemonės savininko patirtų nuostolių, nes jo atlyginimas yra kaip įprasto vairuotojo, be to, jis turi šeimą, augina mažametį vaiką.

5.5. Prašyme taip pat nurodoma, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-2013, 2AT-60-2014, 2AT-68-2014, 2AT-48-693/2015). A. S. pažeidimui daryti panaudojo ne nuosavą, bet kitam juridiniam asmeniui priklausančią transporto priemonę, taigi jos konfiskavimo proporcingumo klausimas, anot pareiškėjo, pirmiausia sietinas su automobilio savininko ,,(duomenys neskelbtini)“ teisėtų interesų apsauga. Pareiškėjo teigimu, pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, įvertinant tokias aplinkybes kaip padarytos kontrabandos pavojingumas, kaip savininkas kontrabandos gabenimo priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Anot pareiškėjo, tokiai nuobaudai kaip pažeidėjui nepriklausančio daikto konfiskavimas paskirti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams. Pareiškėjas nurodo, kad transporto priemonės savininkas ,,(duomenys neskelbtini)“ vykdė įprastas vežimo paslaugas ir galėjo kontroliuoti tik kelionės maršrutą, tačiau niekaip negalėjo kontroliuoti vairuotojo elgesio. A. S. nubaustas administracine nuobauda bauda, tikėtina, kad darbdavys taip pat jam paskirs papildomas nuobaudas, susijusias su darbo santykiais, tačiau, pasak pareiškėjo, konfiskuoti transporto priemonę, kuria kaip būtina darbo priemone naudojosi A. S., nors ši jam nepriklausė, yra neadekvatu. Pareiškėjas teigia, kad transporto priemonės konfiskavimas neturės tiesioginio nubaudimo poveikio pažeidėjui ir nebus efektyvi prevencinė priemonė.

6. Vilniaus teritorinės muitinės viršininkas Jonas Reklaitis atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti.

Pareigūnas nurodo, kad abiejų instancijų teismai pagal nustatytas aplinkybes įvertino byloje surinktus įrodymus ir tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas.

6.1. Atsiliepime pažymima, kad teismai vadovavosi aktualia praktika, pagal kurią transporto priemonės konfiskavimas privalomai taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta arba nagrinėjamu atveju tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios transporto priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N62-93/2009, N575-215/2009, N502-34/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-475-195/2011, ATP-14-195/2012, ATP-1081-195/2012, ATP-973-574/2015, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. ATP-233-348/2013). Be to, transporto priemonės vertė pati savaime nepripažįstama besąlygišku pagrindu jos nekonfiskuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2013).

6.2. Pareigūnas teigia, kad pagal ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatas administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis (nagrinėjamu atveju vilkikas MAN) ATPK 210 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti konfiskuotas nepriklausomai nuo to, ar jis yra pažeidėjo nuosavybė, taip pat nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės savininkas kokiu nors būdu yra susijęs su administracinio teisės pažeidimo padarymu. Transporto priemonės konfiskavimui nėra būtina, kad ji būtų naudojama asmeniniais tikslais, svarbu tai, kad ji buvo panaudota tiesiogiai kontrabandai daryti ir pripažinta kontrabandos darymo įrankiu. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime yra konstatavęs, kad savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Administracinio teisės pažeidimo padarymo atveju laikinasis turto valdytojas ar naudotojas šio pažeidimo priemonę (automobilį ir kt.) yra gavęs iš savininko jo sutikimu. Kadangi savininkas pagal sutartį turtą perduoda kitam asmeniui, o jei šis, darydamas administracinį teisės pažeidimą, jį praranda, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusiojo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Dėl to, pareigūno nuomone, teismai pagrįstai konstatavo, kad toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.

6.3. Atsiliepime taip pat nurodoma tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pažeidimo padarymo priemonė, nepriklausomai nuo to, kam ji nuosavybės teise priklauso, gali būti nekonfiskuojama tik išskirtiniais atvejais, t. y. įrodžius, kad daiktas iš savininko paimtas prieš jo valią (buvo kreiptasi į policiją dėl vagystės, automobilis paliktas servise remontui ir serviso darbuotojas juo pasinaudojo ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5-2011). Nagrinėjamu atveju iš nustatytų bylos duomenų matyti, jog transporto priemonės savininkas ją pažeidėjui patikėjo savo valia, todėl transporto priemonės savininkui ir tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika.

6.4. Pareigūnas atkreipia dėmesį ir į tai, kad vienas iš pagrindinių teritorinės muitinės uždavinių – apsaugoti Europos Bendriją ir Lietuvos Respubliką nuo nesąžiningos ir neteisėtos prekybos, o kontrabanda įvežamos prekės daro didelę žalą valstybės ūkio ir finansų sistemai ir kontrabandos mastai yra nepaprastai dideli, kontrabanda padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl tokios kontrabandos gabenimo priemonės kaip krovininiai ar lengvieji automobiliai, motociklai ir pan. turėtų būti konfiskuojamos visais atvejais ir nepriklausomai nuo to, ar jos buvo specialiai tam pritaikytos. Pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 57 straipsnį, jeigu muitinė nustato, kad prekės buvo neteisėtai įvežtos į Bendrijos muitų teritoriją arba buvo nuslėptos vengiant muitinės priežiūros, ji imasi visų priemonių, įskaitant prekių pardavimą, būtinų su tomis prekėmis susijusiai padėčiai sureguliuoti. Europos Bendrijos valstybės narės Lietuvos Respublikos nacionaliniai teisės aktai už neteisėtą prekių įvežimą nustato administracinę atsakomybę ir nors įstatymo leidėjas ATPK 210 straipsnio sankcijoje yra numatęs galimybę nekonfiskuoti kontrabandos gabenimo priemonės, tačiau, pareigūno manymu, pavieniai teismų sprendimai nekonfiskuoti kontrabandos gabenimo priemonių (automobilių, kai jose prekės buvo slepiamos neįrengiant specialių slėptuvių) yra ydingi.

7. Nukentėjusiojo transporto priemonės savininko ,,(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo advokato M. Paukštės prašymas tenkintinas.

Dėl transporto priemonės, nuosavybės teise priklausančios kitam asmeniui (ne pažeidėjui), konfiskavimo

8. ATPK 210 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas užtraukia baudą su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo.

8.1. Nagrinėjamoje byloje transporto priemonės (krovininio automobilio), kurio savininkas – įmonė, užsiimanti krovinių pervežimais, samdomam darbuotojui – vairuotojui A. S. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 straipsnio 1 dalyje (1995 pakelių cigarečių gabenimą kontrabanda per Lietuvos Respublikos valstybės sieną), paskirta 2896 Eur bauda, konfiskuojant gabentas cigaretes ir krovininį automobilį MAN bei jo techninį pasą.

8.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendimą konfiskuoti pažeidėjui nepriklausantį krovininį automobilį procesiniuose sprendimuose motyvavo tuo, kad nors transporto priemonė nebuvo specialiai pritaikyta pažeidimui daryti, tačiau cigaretės buvo gabenamos tokiose automobilio vietose, kurios nepritaikytos daiktams gabenti, gabentų cigarečių pakelių kiekis – didelis ir tokio kiekio prekių gabenimas per valstybės sieną be tokios priemonės nebūtų įmanomas.

8.3. Pareiškėjas neginčija A. S. pažeidimo padarymo fakto ir jam paskirtos nuobaudos (baudos ir cigarečių konfiskavimo), tačiau ginčija transporto priemonės MAN konfiskavimą, teigdamas, kad ši transporto priemonė priklauso ne pažeidėjui, o įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“, automobilis buvo suteiktas išimtinai su darbo santykiais susijusiems veiksmams atlikti (kroviniams gabenti), įmonė galėjo kontroliuoti tik kelionės maršrutą, bet ne vairuotojo elgesį, transporto priemonė vyko į pasikrovimo vietą, tad turėjo būti tuščia.

9. Pagal teisės pažeidimo padarymo metu (2015 m. kovo 23 d.) galiojusio ATPK 26 straipsnio nuostatas (2014 m. gegužės 15 d. redakcija) ATPK 210 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu.

9.1. Pagal nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ATPK 26 straipsnio (2015 m. lapkričio 19 d. redakcija) 1 dalį dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto konfiskavimo yra numatyta papildomų sąlygų, ribojančių kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimą. Šios sąlygos laikytinos palankesnėmis pažeidėjui ir konfiskuotino daikto savininkui, nes švelnina administracinio teisės pažeidimo baudžiamumą, susiaurina ATPK 210 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto paėmimo valstybės nuosavybėn galimybes.

9.2. Šiuo metu konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. ATPK 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

9.3. ATPK 8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje; aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią. Taigi, minėtos nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ATPK 26 straipsnio nuostatos, nors ir negaliojusios teisės pažeidimo padarymo metu, yra švelninančios administracinę atsakomybę, todėl turi atgalinio veikimo galią ir taikytinos nagrinėjamoje byloje.

10. Iš bylos duomenų matyti, kad teismo konfiskuotas ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu įregistruotas automobilis MAN buvo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 210 straipsnio 1 dalyje, padarymo įrankis (gabenimo priemonė), transporto priemonėje po priekiniu skydu ir po miegamojo gultais buvo gabenamos cigaretės. Taigi, tai atitinka ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimą, jog konfiskuojamas gali būti daiktas, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis.

11. Tačiau byloje taip pat nustatyta, kad transporto priemonė MAN yra pažeidėjo A. S. darbdavio – įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ – nuosavybė. Minėta, kad, vadovaujantis ATPK 26 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, gali būti konfiskuotas tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė; daiktas, nepriklausantis pažeidėjui, gali būti konfiskuotas tik tada, kai, perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo (nagrinėjamu atveju – transporto priemonės savininkas) žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti.

11.1. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad transporto priemonės savininkas žinotų apie vairuotojo daromą kontrabandą ar kitaip būtų susijęs su neteisėtu cigarečių gabenimu. Transporto priemonė pervežimus atliekančios įmonės samdomam vairuotojui A. S. patikėta tik darbinėms funkcijoms vykdyti – kroviniams pervežti. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad transporto priemonės savininkas, patikėdamas A. S. transporto priemonę darbiniais tikslais, elgėsi nerūpestingai. Transporto priemonė nebuvo specialiai pritaikyta kontrabandai daryti, automobilio konstrukcija specialiai tam perdaryta nebuvo, cigaretės gabentos po automobilio priekiniu skydu, vairuotojui skirtais gultais. Taigi, ir automobilio savininkui – pažeidėjo darbdaviui – nebuvo objektyvių galimybių pastebėti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai įtarti jo darbuotojui turint teisei priešingų ketinimų – gabenti kontrabanda cigaretes. Be to, ir pažeidėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl pažeidimo padarymo nuoširdžiai gailisi, įmonė, kuriai priklauso transporto priemonė, apie jo daromą pažeidimą nieko nežinojo.

12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, negali būti daroma išvada, kad įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“ žinojo ar turėjo objektyviai žinoti apie jai priklausančios transporto priemonės panaudojimą pažeidimui padaryti. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos, būtinos ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo taikymui. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai keistini, naikinant krovininio automobilio MAN su šios transporto priemonės techniniu pasu konfiskavimą.

13. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 6 punktu,

n u t a r i a :

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti nutarimo ir nutarties dalis dėl ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu įregistruoto automobilio MAN (valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)) su šios transporto priemonės techniniu pasu Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo ir šią transporto priemonę su techniniu pasu grąžinti savininkui.

Kitų Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 28 d. nutarties dalių nenaikinti ir nekeisti.

Teisėjai                                                                                                                                        Dalia Bajerčiūtė

                                                                                                                                                      Jonas Prapiestis

                                                                                                                     Tomas Šeškauskas