Civilinė byla Nr. e2A-785-790/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00422-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1;

2.6.18.3 

                                                                    (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimos Ribokaitės ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų kodas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų kodas“ ieškinį atsakovui Alytaus pataisos namams dėl neteisėto vienašalio sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Statybų kodas“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti atsakovo Alytaus pataisos namų atliktą vienašalį 2017 m. gruodžio 19 d. rekonstrukcijos darbų rangos sutarties Nr. 305/105 nutraukimą, apie kurį ieškovė buvo informuota 2021 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. 8-5971, neteisėtu; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo 141 181,62 Eur nuostoliams (negautoms pajamoms) atlyginti ir 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2017 m. gruodžio 19 d. atsakovas ir jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikianti ūkio subjektų grupė, susidedanti iš UAB „Irdaiva“ (dabartinis pavadinimas – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Active Construction Management“) ir ieškovės, sudarė rekonstrukcijos darbų rangos sutartį, kuria rangovė įsipareigojo parengti darbo projektą ir atlikti bendrabučio Nr. 2, esančio Ulonų g. 8a, Alytuje, rekonstravimo darbus pagal atsakovo pateiktą techninį projektą. Sutarties vykdymas buvo sustabdytas iki 2020 m. sausio 13 d., kadangi atsakovas nurodė, kad 2019 metais nebuvo skirta lėšų projektui vykdyti. Vėliau ieškovė sustabdė darbus, nustačiusi, kad atsakovo pateiktas techninis projektas turi trūkumų. 2020 m. gruodžio 28 d. šalys pasirašė susitarimą dėl sutarties vykdymo sustabdymo nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d., kai statinio techninis prižiūrėtojas padarė įrašą statybos darbų žurnale ir ieškovė negalėjo vykdyti darbų pagal sutartį, iki tol, kol bus parengta techninio projekto B laida. Atsakovas kelis kartus teikė ieškovei parengtą projekto B laidą, tačiau ji buvo su trūkumais, todėl ieškovė jos nepriėmė. Teikdamas naują projekto laidą, atsakovas informavo ieškovę, kad, atlikus techninio projekto B laidos pataisymus pagal ieškovės pateiktus pasiūlymus dėl paskirties keitimo, yra reikalingas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Atsakovas pasiūlė ieškovei iki tol, kol jis pateiks naują statybą leidžiantį dokumentą, atnaujinti statybos darbus, kuriuos galima vykdyti pagal galiojantį leidimą. 2021 m. rugpjūčio 5 d. atsakovas informavo ieškovę, kad neatnaujindama darbų ji pažeidžia sutartį, todėl atsakovas vienašališkai ją nutraukia praėjus 30 dienų. Ieškovė nesutiko su atsakovo pozicija ir 2021 m. rugpjūčio 31 d. raštu pati nutraukė sutartį, kadangi: 1) atsakovas visiškai nevykdo savo įsipareigojimų ar iš esmės pažeidžia sutartį; 2) darbų vykdymo sustabdymas tęsiasi ilgiau nei metus.

3.       Ieškovė nurodė, kad atsakovas tris kartus perdavė jai techninio projekto B laidą, tačiau nebuvo atlikta viso projekto ekspertizė, ne visos projekto dalys buvo patvirtintos atsakovo (statytojo) ir statinio techninio prižiūrėtojo parašais, nebuvo gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas, nors šioje techninio projekto laidoje buvo atlikti esminiai sprendinių pakeitimai, statinio kategorija pasikeitė iš neypatingo į ypatingą, o statinio paskirtis – iš gyvenamosios į specialiąją. Pagal susitarimą dėl rangos sutarties sustabdymo darbai turėjo būti atnaujinti tik parengus darbo projektą, o darbo projektas rengiamas tik tada, kai pagal statybą reglamentuojančius teisės aktus perduodama techninio projekto B laida su visais dokumentais. Todėl ieškovė negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų ir ji negali būti laikoma pažeidusia rangos sutartį. Atsakovas, nepateikdamas privalomų dokumentų, kurių pagrindu ieškovė galėtų vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, akivaizdžiai pažeidė rangos sutartį, todėl ieškovė turi teisę ją nutraukti. Ieškinio pateikimo dieną rangos sutartis buvo nepertraukiamai sustabdyta daugiau nei vienerius metus, o bendras jos sustabdymo terminas tęsėsi daugiau nei metus ir devynis mėnesius.

4.       Ieškovė pažymėjo, kad galutinė rangos sutarties kaina, atlikus jos indeksavimus ir susitarus dėl papildomų darbų, sudarė 4 677 722,59 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu. Iki rangos sutarties sustabdymo buvo perduota darbų už 1 148 181,97 Eur, likusi nepanaudota rangos sutarties kainos dalis – 3 529 540,62 Eur. Atsakovui žinoma, kad faktiškai darbus pagal rangos sutartį vykdo ieškovės pasitelkta subrangovė UAB „Expolita“, o ieškovė 2017 m. gruodžio 22 d. sutarties su subrangove pagrindu turėjo gauti 4 proc. nuo apmokėtų darbų vertės generalinės rangos mokestį. Todėl ieškovės negautos pajamos (nuostoliai) sudaro 141 181,62 Eur.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

5.       Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinio netenkino.

6.       Teismas nurodė, kad ieškovė, prieš sudarydama sutartį, galėjo susipažinti su visais dokumentais ir faktine rekonstruojamo statinio padėtimi, tačiau ji nereiškė jokių pretenzijų atsakovui. Statinys rekonstruojamas panaudojant lėšas, skirtas iš valstybės biudžeto, darbų vertė yra didelė ir jie turi būti atlikti nustatytais terminais, ieškovei pasitelkiant trečiuosius asmenis, todėl ieškovė, prieš sudarydama sutartį, turėjo pareigą išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su būsima rekonstrukcija. Ieškovė nepaneigė, kad galėjo susipažinti su šia informacija.

7.       Chronologiškai vertindamas ginčo aplinkybes, teismas nurodė, kad 2020 m. kovo 24 d. ieškovė informavo atsakovą apie techninio projekto trūkumus ir prašė pateikti jai trūkstamą informaciją ar pakeisti projektą. 2020 m. vasario 7 d. pasitarimo garso įraše užfiksuota, kad projekto vykdymo priežiūrą atlikusios UAB „Altrys“ direktorė ir UAB „Sweco Lietuva“ techninis prižiūrėtojas ragino rangovą, kad techninio projekto netikslumai būtų sprendžiami rengiant darbo projektą, nes jie nėra esminiai. Rangovė nestabdė darbų, nes nevertino perdangų stiprinimo kaip esminių pakeitimų, todėl jis atliko darbus, o atsakovas už juos atsiskaitė. Tik 2021 m. balandžio 5 d. rangovė šiuos statinio pakeitimus pradėjo vertinti kaip esminius.

8.       Teismas pažymėjo, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. ieškovė informavo atsakovą, jog stabdo darbus nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. ir perduoda atsakovui statybvietę iki tol, kol jis atliks visas būtinas procedūras tam, kad būtų parengta nauja techninio projekto laida, atlikta jos ekspertizė, gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Ieškovė teigia, kad perdavė atsakovei statybvietę 2020 m. rugpjūčio 24 d., tačiau atsakovė jos nepriėmė. Teismo vertinimu, vienašalis statybvietės perdavimas ir jos palikimas negali būti traktuojamas kaip teisėtas ir pagrįstas.

9.       Teismas nurodė, kad, vadovaujantis UAB „Sweco Lietuva“ Statybų priežiūros skyriaus vadovo elektroniniu laišku, techninio prižiūrėtojo įrašas statybos darbų žurnale nereiškia statybos darbų sustabdymo – įrašas padarytas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, pagal kurias tuo atveju, kai sužinoma, jog statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų arba dėl kitų priežasčių negali būti realizuojami, kreipiamasi į statytoją (užsakovą), o jam pavedus – į statinio projektuotoją dėl projektinių sprendinių koregavimo. Techninės priežiūros vadovas pasitarimų metu nebuvo užsiminęs apie statybos darbų stabdymą, o įrašas žurnale buvo padarytas neinformavus atsakovo. Teismo vertinimu, tokio masto darbų stabdymas negali būti atliekamas neinformavus apie tai atsakovo – biudžetinės įstaigos, kuri atsiskaito už darbus. Ieškovė informavo atsakovą apie darbų stabdymą tik po mėnesio, o susitarimas sustabdyti darbus nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. buvo pasirašytas tik 2020 m. gruodžio 28 d. 

10.       Teismas nurodė, kad techninio projekto B laida ieškovei buvo pateikta net tris kartus. Tačiau ji laikėsi pozicijos, kad darbo projektui parengti yra reikalinga techninio projekto B laida, patvirtinta užsakovo ir statinio techninio prižiūrėtojo parašais bei visa apimtimi įvertinta ekspertų, taip pat naujas statybą leidžiantis dokumentas. Atsakovas atliko techninio projekto B laidos dalinę ekspertizę, todėl, kad projekto pakeitimai nebuvo esminiai. Visi pakeitimai, kuriuos ieškovė nurodė kaip esminius, buvo įvertinti atliekant projekto Konstrukcijų dalies ekspertizę. Šiuo atveju neturėjo būti atliekama ekspertizė ir gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Ieškovė, nerengdama darbo projekto, nenurodydama savo neveikimo priežasčių ir projekto rengėjo, neperduodama statybos darbų žurnalo, neatnaujindama statybos rangos darbų, kuriuos buvo galima vykdyti pagal 2011 metais išduotą statybos leidimą, vilkino darbus. Tokiu būdu ieškovė pažeidė sutarties ir papildomo susitarimo dėl darbų stabdymo sąlygas, nevykdė bendradarbiavimo pareigos, todėl atsakovas pagrįstai nutraukė sutartį.

11.       Teismas pažymėjo, kad dar prieš tai, kai buvo parengta techninio projekto B laida, ekspertas dr. D. K. išvadoje nurodė, jog esamas stogo denginys yra netinkamas tolesnei eksploatacijai, todėl būtina suprojektuoti tinkamą stogo denginį. Šis pakeitimas yra esminis, todėl turi būti parengta nauja techninio projekto laida, atlikta projekto ekspertizė ir gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Tačiau patikrinęs UAB Statybos produktų sertifikavimo centro registre ekspertui išduotus atestatus teismas nustatė, kad jie nesuteikia teisės eiti ypatingo (neypatingo) statinio ekspertizės vadovo pareigas. Teismas nelaikė šio eksperto išvadų tinkamu įrodymu, kadangi jis neturi tinkamo atestato teikti tokias išvadas.

12.       Teismas vertino, kad ieškovei nebuvo kliūčių tęsti darbus dėl tų projekto dalių, kurios nebuvo keičiamos, kol bus gautas naujas statybos leidimas, nes anksčiau išduotas leidimas galioja. Jo galiojimą patvirtina teisės aktų nuostatos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) rašte išdėstytos aplinkybės.  

13.       Teismas padarė išvadą, kad rekonstrukcijos metu nėra keičiama pastato paskirtis. Atsakovas, paskelbęs viešąjį pirkimą dėl techninio projekto B laidos parengimo, nenurodė reikalavimo pakeisti pastato paskirtį, o ieškovei iškėlus šį klausimą, keisti statinio paskirtį buvo atsisakyta. Techninio projekto B laida buvo parengta nekeičiant statinio paskirties į specialiąją paskirtį. Paskirties keitimą, esant specialiam jo režimui, apsprendžia atsakovas, o ne ieškovė.

14.       Teismas nurodė, kad atsakovas turėjo pateikti ieškovei naują projekto laidą, pasirašytą projektuotojo su statytojo pritarimu. Tačiau pagal teisės aktus ji neprivalėjo būti patvirtinta statybos techninio prižiūrėtojo ir su ja neprivalėjo būti pateiktas ekspertizės aktas. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad darbo projekto negalima rengti, jeigu nėra gautas statinio statybos techninio prižiūrėtojo pritarimas techninio projekto techninėms specifikacijoms; techninis prižiūrėtojas vienu metu gali tvirtinti ir darbo projekto brėžinius, ir techninio projekto specifikacijas. Atsakovas, rengdamas techninio projekto A ir B laidų projektavimo užduotis, neplanavo keisti esminių statinio projekto sprendinių, todėl naujas statybos leidimas nereikalingas. Techninio projekto B laidos bendroje dalyje nustatyta, kad rekonstruojamas pastatas yra specialiosios paskirties pastatų teritorijoje, priskiriamas prie gyvenamų įvairioms socialinėms grupėms pastatų (bendrabutis), rekonstravimo metu jo paskirtis nekeičiama, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad pastatas turi būti priskirtas specialios paskirties pastatams.

15.       Atsakovas, 2021 m. sausio 19 d. elektroniniu paštu pateikdamas ieškovei techninio projekto B laidą, įvykdė papildomame susitarime nurodytas sąlygas, todėl ieškovei kilo pareiga rengti darbo projektą. Papildomo susitarimo 2 punkte buvo nustatyta, kad dėl sutarties vykdymo atnaujinimo šalys įsipareigoja pasirašyti atskirą susitarimą, kuriame ieškovei skiriamas 60 dienų terminas ir papildomas finansavimas darbo projekto korekcijoms atlikti. Tačiau, praėjus nustatytam terminui, ieškovė nebuvo pasirašiusi su atsakovu papildomo susitarimo dėl sutarties vykdymo atnaujinimo ir neatnaujino darbų. Atsakovas tinkamai įvykdė papildomo susitarimo 1 punktą, nes ieškovė tinkamai ir laiku jo neinformavo apie techninio projekto B laidos trūkumus, nenurodė, kokios įtakos jie gali turėti rengiant darbo projektą, nenurodė, kaip galima juos pašalinti ir kokių statybą reglamentuojančių teisės aktų normų atsakovas neįvykdė. Darbo projektas nebuvo parengtas ir pateiktas atsakovui dėl ieškovės kaltės, todėl visos teisinės pasekmės, susijusios su termino praleidimu, yra susijusios priežastiniu ryšiu su sutarties vykdymu ir atsakovo teisėtai atliktu jos nutraukimu.

16.       Išvadą, kad atsakovas pagrįstai nutraukė sutartį, teismas grindė ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 90 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad perkančioji organizacija šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį, jeigu ji buvo pakeista pažeidžiant VPĮ 89 straipsnį. Vadovaujantis VPĮ 89 straipsniu, pakeitus pastato paskirtį į specialiąją ir gavus naują statybos leidimą, yra privaloma atlikti naują viešąjį pirkimą, nes techninio projekto A laidoje nebuvo priešgaisrinės dalies ir kai kurių konstrukcinių sprendinių. Pabrangus medžiagoms, statybos rangos darbų vertė pabrango daugiau nei 50 proc., todėl rangovė negalėjo tikėtis toliau vykdyti darbus šiame objekte. Rangovė negalėjo atlikti darbų senomis kainomis, nes kol darbai buvo vilkinami, jos objektyviai pasikeitė.

17.       Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi BUAB „Active Construction Management“ yra uždrausta vykdyti veiklą ginčo objekte, nurodant, kad šalių susitarimu ieškovė mokės BUAB „Active Construction Management“ 1 proc. mokestį nuo papildomo susitarimo sudarymo dieną likusios rangos sutarties sumos, todėl ieškovės patirtą žalą galėjo sudaryti 3, o ne 4 proc. nuo jai nesumokėtos sutarties kainos.

 

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

18.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti arba bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1.                      Teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas. Sprendimo motyvuojamoji dalis iš esmės yra nukopijuota (nežymiai ją pakoreguojant) nuo atsakovo procesinių dokumentų, paliekant joje net tas pačias atsakovo padarytas klaidas ir pastabas apie pridedamus dokumentus. Teismas, priimdamas sprendimą, pats neatliko bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimo bei nenurodė savo motyvų dėl byloje kilusio ginčo.

18.2.                      Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles neįvertinęs dalies byloje pateiktų įrodymų, t. y. atsakovo ir jo samdytų asmenų patvirtinimų, kad keitėsi projekto sprendiniai ir paskirtis, todėl reikia gauti naują statybos leidimą; įrodymų, kad atsakovas, po to, kai sutartis buvo nutraukta, atliko bendrą projekto ekspertizę ir siekia gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, kaip to prašė ieškovė; statybos eksperto patvirtinimų, kad būtina gauti naują statybos leidimą; esminius konstrukcinių sprendinių pakeitimus patvirtinančių dokumentų; dokumentų, patvirtinančių pastabų dėl techninio projekto B dalies teikimą. Šie teismo neįvertinti įrodymai yra svarbūs, nes jie patvirtina, kad buvo atlikti esminiai projekto pakeitimai, keitėsi ne tik konstrukcijos, tačiau ir statinio paskirtis bei kategorija. Todėl buvo būtina pateikti tinkamai patvirtiną naują techninio projekto laidą, turėjo būti atlikta visiška jos ekspertizė ir gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas.

18.3.                      Teismas sprendime aptarė tik statinio paskirties pakeitimą, tačiau neaptarė statinio konstrukcinių sprendinių ir jo kategorijos pasikeitimo. Projekto B laidoje nurodyti konstrukciniai pakeitimai yra esminiai, kadangi jie keičia arba daro įtaką laikančiosioms konstrukcijoms. Statybos leidimas buvo išduotas neypatingam statiniui rekonstruoti, tačiau parengus techninio projekto B laidą buvo atlikti pakeitimai, dėl kurių statinys turi būti priskirtas ypatingųjų statinių kategorijai: statinyje yra potencialiai pavojingas įrenginys – liftas, jo bendras plotas viršija 4 614,48 kv. m, jame vienu metu gali būti daugiau nei 400 žmonių. Šias aplinkybes patvirtino ekspertas dr. D. K., kuris taip pat nurodė, kad, statiniui atitinkant ypatingo statinio požymius, darbų vykdymas pagal neypatingam statiniui išduotą statybos leidimą bus vertinamas kaip savavališka statyba ir kad yra būtina atlikti visų projekto dalių ekspertizę. Pats atsakovas pripažino, kad pasikeitus statinio kategorijai reikia gauti naują statybos leidimą.

18.4.                      Teismas nepagrįstai kvestionuoja 2020 m. rugpjūčio 24 d. atliktą darbų sustabdymą, nurodydamas, kad ieškovė apie tai informavo atsakovę tik po mėnesio, o statybos darbų žurnale esantis techninio prižiūrėtojo įrašas nereiškia darbų stabdymo. Statybos techninis prižiūrėtojas nurodė, kad darbai galės būti vykdomi tik išleidus techninio projekto B laidą ir parengus darbo projektą, o šalys sudarė susitarimą, kuriame konstatavo, kad sutarties vykdymas yra sustabdytas nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d., kai buvo padarytas techninio prižiūrėtojo įrašas statybos darbų žurnale. Atsakovas sutiko su sutarties sustabdymu ir techninio prižiūrėtojo padarytu įrašu. Apie darbų sustabdymą jis sužinojo tą pačią dieną, nes būtent tada ieškovė perdavė jam statybvietę. Byloje nėra ginčo dėl sutarties sustabdymo, todėl neaišku, kokios reikšmės bylai turi šios aplinkybės. 

18.5.                      Teismas nepagrįstai nurodė, esą ieškovė neteikė atsakovui pastabų dėl projekto B laidos. Šią aplinkybę patvirtina net trys byloje pateikti įrodymai, kurių teismas neįvertino. Nors teismas nurodė, kad dr. D. K. neturi atestato, kuris suteikia teisę eiti ypatingo (neypatingo) statinio ekspertizės vadovo pareigas, nėra aišku, kokiu teisės aktu remdamasis jis vertino, kad toks atestatas yra būtinas. Teismas nurodė, kad tikrino specialisto atestatus UAB Statybos produktų sertifikavimo centro registre, tačiau byloje nėra tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Pagal šio registro duomenis dr. D. K. turi teisę eiti statinio projekto ekspertizės vadovo ir statinio ekspertizės vadovo pareigas, be to, jis yra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, kuriame nurodyta, jog ekspertui suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto vadovo, ypatingo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio projekto ekspertizės vadovo ir statinio ekspertizės vadovo pareigas. Taigi, specialistas turi visus reikiamus atestatus. Teismas pažymėjo, kad, pabrangus medžiagoms, statybos rangos darbų vertė pabrango daugiau nei 50 proc., todėl ieškovė negalėjo tikėtis toliau vykdyti darbus objekte, tačiau jis nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis padarė tokią išvadą.

18.6.                      Teismas neįvertino atsakovo veiksmų po to, kai sutartis buvo nutraukta. Tarp šalių kilo ginčas dėl poreikio atlikti viso techninio projekto ekspertizę ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą; atsakovas laikė, kad atlikti šiuos veiksmus nereikia. Tačiau po sutarties nutraukimo jis įsigijo visų techninio projekto dalių ekspertizės paslaugas, pirkimo dokumentuose nurodydamas, kad ši ekspertizė yra reikalinga siekiant gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir užbaigti bendrabučio rekonstrukcijos darbų projektą. Tokie atsakovo veiksmai paneigia jo byloje išdėstytą poziciją.

18.7.                      Teismas nurodė grindžiantis savo išvadas šalių pasitarimo garso įrašu, tačiau jis nebuvo ištirtas teismo posėdyje. Nėra aišku, kaip teismas identifikavo kalbančius asmenis, nes jie neprisistatė, o byloje nėra susitikimo protokolo. Teismas nurodė konkrečius asmenis tik todėl, kad juos įvardijo atsakovas savo procesiniuose dokumentuose. Teismas išvadas grindė nurodydamas prie sprendimo pridedamus dokumentus, tačiau tokia galimybė nenustatyta įstatyme. Tai rodo, kad jis nukopijavo atsakovo procesinių dokumentų turinį.

18.8.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad išleidus techninio projekto B laidą statinio paskirtis nepasikeitė, nes atsakovas nenusprendė jos keisti. Pats atsakovas net trijuose dokumentuose nurodė, kad statinys bus kalėjimų paskirties. Tai, kad pastato paskirtis pasikeitė, nurodė ir ekspertinį tyrimą atlikęs E. L.. Aplinkybę, kad pastatas yra priskiriamas kalėjimų paskirčiai, patvirtina ir tai, jog jis yra griežtai saugomoje Alytaus pataisos namų teritorijoje, patalpų durys ir langai yra su metalinėmis grotomis. Pastato paskirtis nustatoma pagal esamą ar planuojamą naudojimą, o ne pagal tai, kokia paskirtis yra formaliai nurodoma dokumentuose, todėl nėra galima situacija, kai pastatas yra projektuojamas su kalėjimo režimo patalpomis nuteistiesiems laikyti, tačiau formaliai nurodoma, kad jo paskirtis yra gyvenamoji.  

18.9.                      Teismas nepagrįstai vertino, esą atsakovas teisėtai nutraukė sutartį. Susitarime dėl sutarties sustabdymo šalys nurodė, kad darbo projekto parengimo darbai bus vykdomi, kai: atsakovas pateiks techninio projekto B laidą su visais reikalingais dokumentais, kaip tai nurodyta statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose; šalys pasirašys atskirą susitarimą, kuriame bus skirta 60 kalendorinių dienų ir papildomas finansavimas darbo projektui parengti. Šios sąlygos nebuvo įvykdytos. Atsakovas iki šiol nėra pateikęs ieškovei tinkamai patvirtintos techninio projekto B laidos, kurios visos dalys būtų patvirtintos atsakovo (statytojo), statinio techninio prižiūrėtojo ir projektuotojo parašais. Tinkamai nepatvirtintos techninio projekto dalys negali būti laikomos galutinėmis, todėl ieškovė jų pagrindu negalėjo rengti darbo projekto. Atsakovas taip pat nepateikė ieškovei pagal įstatymus turėto pateikti pakeisto projekto ekspertizės akto ir statybos leidimo.

18.10.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų, nes darbai buvo sustabdyti. Ieškovė neturėjo nurodyti darbo projekto rengėjo, nes pagal teisės aktus visiems statybos proceso dalyviams buvo aišku, jog darbo projektą rengs tas pats projektuotojas, kuris rengė techninio projekto B laidą. Teismo teiginys, esą ieškovė neįvardijo atsakovei, kodėl ji nerengia darbo projekto, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Teismas neteisingai nurodė, kad ieškovė neteikė atsakovei statybos darbų žurnalų, be to, ši aplinkybė nėra susijusi su ginču. Nors teismas nurodė, kad ieškovė, prieš sudarydama sutartį, turėjo išsiaiškinti visas su būsima rekonstrukcija susijusias aplinkybes, viešojo pirkimo metu nėra įmanoma nustatyti visų galimų netikslumų, su kuriais rangovas susidurs sutarties vykdymo metu.

18.11.                      Teismas nepagrįstai taikė VPĮ 89 ir 90 straipsnius. Šalių sudaryta sutartis nebuvo pakeista. Byloje nėra įrodymų, kad po techninio projekto B laidos pakeitimo darbų kaina padidėjo 50 proc. Atsakovas, nutraukdamas sutartį, pats nesirėmė šiais pagrindais.

18.12.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės negautos pajamos turi sudaryti 3, o ne 4 proc. nuo neišmokėtos sutarties sumos. Ieškovės prisiimti įsipareigojimai nekeičia fakto, kad šalims įvykdžius sutartį ieškovė būtų gavusi 4 proc. pajamas nuo apmokėtų darbų vertės. Tai, kaip šios pajamos būtų paskirstytos, nėra šios bylos dalykas.

18.13.                      Ieškovė dublike sumažino savo reikalavimus ir prašė grąžinti 195 Eur žyminio mokesčio. Teismas, priimdamas sprendimą, neišsprendė šio prašymo, todėl ieškovė prašo, kad jį išspręstų apeliacinės instancijos teismas.

19.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

19.1.                      Atsakovas neginčija, kad jis sprendė klausimus, ar jam reikėjo gauti naują statybos leidimą, ar turi būti keičiama statinio paskirtis ir atliekama projekto ekspertizė, kadangi jis nėra statybų srities profesionalas. Dėl šios priežasties buvo kreiptasi į Inspekciją, kuri nurodė, kad 2011 metais išduotas statybos leidimas yra galiojantis. Atsakovas, rengdamas techninio projekto A ir B laidos projektavimo užduotis, neketino keisti esminių statinio projekto sprendinių, todėl naujas statybos leidimas nėra reikalingas.

19.2.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas neįvertino kartu su apeliaciniu skundu teikiamo aiškinamojo rašto, kuriame nurodyta, jog būtina atlikti projekto ekspertizę ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Šis dokumentas buvo pateiktas likus dviem savaitėms iki teismo posėdžio, po to, kai sutartis buvo nutraukta. UAB „Pastatų konstrukcija“ buvo atlikusi dalinę techninio projekto ekspertizę ir pastabų neturėjo. Teismas pagrįstai nevertino dr. D. K. vertinimo išvados, nes jo turimi atestatai nesuteikia teisės eiti ypatingo (neypatingo) statinio ekspertizės vadovo pareigas. Šio ieškovės pasitelkto specialisto atlikta ekspertizė nebuvo išsami.

19.3.                      Teismas, tinkamai įvertinęs byloje pateiktus duomenis, padarė pagrįstą išvadą, kad projekto pakeitimai nebuvo esminiai, todėl neturėjo būti atlikta viso projekto ekspertizė. Visi pakeitimai, kuriuos ieškovė įvardijo kaip esminius, yra įvertinti atliekant projekto Konstrukcijų dalies ekspertizę. Teismas teisingai nurodė, kad rekonstrukcijos metu nėra keičiama pastato paskirtis ir kad sprendimus dėl statinio paskirties keitimo priima projektuotojas.

19.4.                      Teismas teisingai įvertino faktines aplinkybes nurodęs, kad atsakovas neperėmė statybvietės ieškovei sustabdžius darbus. Palikusi statybvietę, ieškovė sukėlė pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai. Ieškovė tik praėjus tam tikram laikui pranešė atsakovui apie techninės priežiūros vadovo įrašą dėl statybos darbų stabdymo, o UAB „Sweco Lietuva“ vadovo elektroninis laiškas patvirtina, kad kitose projekto dalyse galėjo būti atliekami statybos rangos darbai ir jų nebuvo būtina stabdyti. Ieškovė neteikė atsakovui pastabų dėl projekto B laidos. Tik 2021 m. kovo 31 d. ji pateikė pastabas dėl galimai netinkamų dokumentų, pateiktų su techninio projekto B laida, tokiu būdu vilkindama statybas.

19.5.                      Atsakovas, nutraukęs rangos sutartį, sudarė sutartį dėl projekto bendrosios ekspertizės paslaugų. Tokia būtinybė iškilo dėl to, kad techninio projekto B laida bus atnaujinta skaičiuojamąja dalimi, nes pasikeitė statybos darbų ir medžiagų kainos. Atsižvelgiant į tai, bus atliekama bendroji projekto ekspertizė kainai nustatyti.

19.6.                      Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas teisėtai vienašališkai nutraukė sutartį. Atsakovas tinkamai įvykdė susitarime dėl sutarties sustabdymo nurodytas sąlygas ir perdavė ieškovei tinkamai parengtą techninio projekto B laidą, o ieškovė nepradėjo rengti darbo projekto, nors turėjo tokią pareigą. Ieškovė nepateikė atsakovui duomenų apie darbo projekto rengėją; priešingai nei nurodo ieškovė, šalių susirinkimuose dalyvaudavo atsakovo pasitelktas projektuotojas ir nebuvo jokio ieškovės pasitelkto projektuotojo. Ieškovė laiku neperdavė ir statybos darbų žurnalo, o jį gavęs, atsakovas pastebėjo, kad ieškovė jo nepildė ir neužfiksavo jame duomenų apie gautą techninio projekto B laidą.

20.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

20.1.                      Teismui nėra draudžiama priimant sprendimą remtis vienos iš šalių nurodytais argumentais. Byla išnagrinėta išsamiai įvertinus joje surinktus įrodymus ir pateiktus paaiškinimus, sprendimas pagrįstas teisiniais ir faktiniais argumentais.

20.2.                      Teismas chronologiškai įvertino visą šalių bendravimą dėl ginčo esmės, atsižvelgė į kompetentingos institucijos – Inspekcijos rašte išdėstytas aplinkybes, įvertino statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir padarė pagrįstas išvadas, kad atsakovas teisėtai atliko projekto dalinę ekspertizę, kadangi nebuvo atlikta esminių projekto pakeitimų, taip pat kad atsakovas neprivalėjo gauti naujo statybą leidžiančio dokumento. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą, nes ji nerengė darbo projekto, nenurodė jo rengėjo, neperdavė atsakovui statybos darbų žurnalo, nenurodė, kodėl nerengia darbo projekto, neatnaujino rangos darbų, kuriuos buvo galima vykdyti pagal 2011 metais išduotą statybos leidimą, todėl buvo pažeistos sutarties ir papildomo susitarimo nuostatos. Teismas taip pat pagrįstai vertino, kad atsakovas atliko visus nuo jo priklausančius veiksmus, reikalingus tam, kad sutartis būtų vykdoma toliau. Esant tokioms aplinkybėms, teismas teisingai nurodė, kad atsakovas teisėtai nutraukė sutartį.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

21.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

 

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir tarp šalių kilusio ginčo esmės

 

22.       2017 m. lapkričio 16 d. ieškovė ir BUAB „Active Construction Management“ sudarė jungtinės veiklos sutartį (1 t., b. l. 43–45), kuria susitarė įsteigti ūkio subjektų grupę – laikiną, savanorišką partnerių susivienijimą, skirtą dalyvauti viešajame pirkime „Alytaus PN bendrabučio Nr. 2 rekonstrukcijos darbų atlikimas ir darbo projekto parengimas“ (jungtinės veiklos sutarties 1.1 papunktis). Partnerės susitarė, kad pagrindine partnere pagal šią sutartį bus paskirta BUAB „Active Construction Management“, kuri yra įgaliota veikti abiejų partnerių vardu, atstovauti ūkio subjektų grupei, vadovauti jungtinei veiklai, tvarkyti bendrus partnerių reikalus ir, tuo atveju, jeigu partnerės laimėtų viešąjį pirkimą, pasirašyti sutartį su perkančiąja organizacija, taip pat atlikti būtinus veiksmus, susijusius su sutarties vykdymu (jungtinės veiklos sutarties 2.1, 2.2 papunkčiai).

23.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė ir BUAB „Active Construction Management“ dalyvavo jungtinės veiklos sutartyje nurodytame viešajame pirkime ir jį laimėjo. 2017 m. gruodžio 19 d. atsakovas ir BUAB „Active Construction Management“, veikusi abiejų partnerių vardu, sudarė rekonstrukcijos darbų rangos sutartį (1 t., b. l. 23–39), kuria rangovė (ieškovė ir BUAB „Active Construction Management“) įsipareigojo per šioje sutartyje nustatytą terminą parengti bendrabučio Nr. 2, esančio Ulonų g. 8a, Alytuje rekonstravimo statybos techninio projekto darbo projektą, atlikti darbus ir sutartyje nustatyta tvarka juos perduoti, o užsakovas (atsakovas) įsipareigojo sudaryti rangovei būtinas sąlygas darbams atlikti, sutartyje nustatyta tvarka priimti darbų rezultatą, taip pat sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka sumokėti rangovei už kokybiškai atliktus darbus (sutarties 2.1 papunktis). 2017 m. gruodžio 22 d. ieškovė sudarė rekonstrukcijos darbų rangos sutartį su UAB „Expolita“ (1 t., b. l. 439–455), kuria pastaroji bendrovė (subrangovė) įsipareigojo parengti bendrabučio rekonstrukcijos darbo projektą, atlikti rekonstrukcijos darbus ir perduoti jų rezultatą.

24.       Nors šalių sudarytoje rangos sutartyje buvo nustatyta, kad ši sutartis įsigalioja sutarties šalims ją pasirašius ir rangovei pateikus tinkamą sutarties įvykdymo užtikrinimą, taip pat buvo nurodytas terminas darbams atlikti (sutarties 3.3, 6.1 papunkčiai), sutartyje buvo nustatyta ir galimybė atsakovui sustabdyti visų darbų ar jų dalies vykdymą, be kita ko, dėl to, kad buvo sustabdytas darbų finansavimas ar jo nepakanka (sutarties 4.2.3, 6.6 papunkčiai). Vadovaudamasis šiomis nuostatomis, atsakovas 2019 m. vasario 26 d. raštu (1 t., b. l. 46) informavo pagrindinę partnerę, kad 2019 metais projektui vykdyti nebuvo skirta lėšų, todėl atsakovas rekomendavo jai sustabdyti sutarties vykdymą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad laikotarpiu, kai sutartyje nurodytų darbų vykdymas buvo sustabdytas, buvo sudarytas 2019 m. rugsėjo 16 d. susitarimas dėl jungtinės veiklos sutarties pakeitimo (1 t., b. l. 54–55) ir 2020 m. sausio 16 d. susitarimas dėl rekonstrukcijos darbų rangos sutarties pakeitimo (1 t., b. l. 48–49), kurių pagrindu ieškovė buvo paskirta pagrindine partnere. Todėl šalims atnaujinus sutarties vykdymą, ieškovė pradėjo atstovauti rangovei santykiuose su atsakovu. 

25.       Byloje pateiktos sąskaitos, atliktų darbų aktai ir pažymos apie atliktų darbų vertę (1 t., b. l. 376–437, 456–507) patvirtina, kad 2020 metų pradžioje sutarties vykdymas buvo atnaujintas. Minėtuose dokumentuose užfiksuota, kad šiuo laikotarpiu ieškovė (jos pasitelkta subrangovė UAB „Expolita“) rengė bendrabučio rekonstrukcijos darbo projektą, taip pat vykdė tam tikrus statybos darbus. Vis dėlto šalims nepavyko sėkmingai įvykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir užbaigti bendrabučio pastato rekonstrukciją. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, vykdant sutartyje nurodytus darbus, tarp šalių kilo nesutarimų dėl poreikio koreguoti techninį projektą, parengiant jo naują laidą, poreikio keisti konkrečius rekonstruojamo bendrabučio sprendinius, taip pat dėl šių pakeitimų reikšmingumo, jų vertinimo kaip esminių, poreikio atlikti viso techninio projekto ekspertizę ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą.

26.       Ieškovė 2020 m. kovo 24 d. raštu (1 t., b. l. 50–51) kreipėsi į atsakovą, informuodama jį, kad jai pateiktas rekonstrukcijos darbų techninis projektas turi netikslumų: 1) techniniame projekte nurodyta, kad pastatas turi pasiekti C energinio naudingumo klasę, tačiau tuo atveju, jeigu darbai bus vykdomi pagal techniniame projekte iškeltus reikalavimus, ši energinio naudingumo klasė nebus pasiekta; 2) techniniame projekte suprojektuotas liftas neįgaliesiems ir kroviniams kelti netelpa suplanuotoje vietoje; 3) techniniame projekte nurodyti laiptai neatitinka šiuo metu keliamų priešgaisrinių reikalavimų; 4) kompiuterinė įranga, vaizdo stebėjimo sistema, priešgaisrinė signalizacija, praėjimo kontrolės sistema ir kitos techninio projekto dalys, susijusios su pastato priešgaisriniais ir saugos, apsaugos sistemų reikalavimais įrenginiams, neatitinka naujų reikalavimų, keliamų itin griežto saugumo pastatams. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, ieškovė prašė atsakovo kuo skubiau pateikti trūkstamą informaciją ir paaiškinimus arba atitinkamai pakeisti techninį projektą. Atsakydamas į šį ieškovės raštą, atsakovas 2020 m. balandžio mėn. raštu (1 t., b. l. 56–57) pateikė jai komentarus dėl konkrečių nurodytų pastabų ir papildomai pažymėjo, kad statybos proceso dalyvių susirinkimo metu buvo aptarta, jog visi klausimai gali būti išspręsti rengiant darbo projektą ir tikslinant jame detales, o techninis projektas bus pakoreguotas iki statybos užbaigimo procedūrų pradžios. Atsakovas taip pat nurodė, kad darbo projektas turi būti rengiamas vadovaujantis atitinkamomis sutarties nuostatomis, pagal šiuo metu taikomas technologijas ir teisės aktus. Taigi, atsakovas laikėsi nuomonės, kad visi nurodyti trūkumai nėra esminiai ir gali būti pakoreguoti darbo projekte. Iš ankstesniame šios nutarties punkte nurodytų dokumentų matyti, kad ieškovė šiuo laikotarpiu toliau vykdė sutarties pagrindu turimus atlikti darbus. Tačiau vėliau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė inicijavo sutarties vykdymo sustabdymą.

27.       Atsakydama į atsakovo prašymą paspartinti projekto vykdymą tam, kad galėtų būti panaudotos 2020 metais skirtos lėšos (1 t., b. l. 61), ieškovė 2020 m. birželio 30 d. raštu (1 t., b. l. 62) informavo atsakovą, kad darbai yra suplanuoti ir vykdomi pagal sudarytą grafiką, kuriam neturi įtakos padidėjęs projekto finansavimas. Kita vertus, ieškovė nurodė, kad įtakos galimybei vykdyti darbus pagal grafiką turi techniniame projekte esantys netikslumai ir klaidos, dėl kurių gali kilti poreikis stabdyti darbus, siekiant atlikti esminius techninio projekto pakeitimus. Vėliau, 2020 m. liepos 2 d. raštu (1 t., b. l. 63) ieškovė informavo atsakovą, kad rekonstruojamame bendrabutyje yra būtina demontuoti esamą stogo denginį, nes jis yra įrengtas iš monolito plokščių, kurios smarkiai deformavosi ir supleišėjo, jų svoris neatitinka nustatytų reikalavimų, nėra žinoma betono markė ir armatūros klasė, ir įrengti kitos konstrukcijos stogo denginį. Ieškovė nurodė, kad dėl šios priežasties turi būti parengta nauja techninio projekto laida, todėl ji nuo 2020 m. liepos 8 d. stabdo darbus objekte iki tol, kol atsakovas atliks visas procedūras, reikalingas siekiant parengti naują techninio projekto laidą, atlikti jo ekspertizę ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. 2020 m. rugpjūčio 20 d. raštu (1 t., b. l. 113–114) ieškovė dar kartą informavo atsakovą, kad darbai objekte negali būti vykdomi iki tol, kol bus parengta nauja techninio projekto laida ir nurodė, kad ji stabdo darbus nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d.

28.       Pažymėtina, kad atsakovas nesutiko su ieškovės pozicija, jog šiuo atveju yra pagrindas stabdyti visus pagal sutartį vykdomus darbus iki tol, kol bus parengta nauja techninio projekto laida. Tokios aplinkybės, be kita ko, atsispindi atsakovo 2020 m. rugsėjo 11 d. rašte (2 t., b. l. 183–186), kuriame atsakovas nurodė, kad sutartimi ieškovė įsipareigojo atlikti pastato konstrukcijų tyrimus, atidengti paslėptas konstrukcijas ir darbus, o pagal techninio projekto A laidos aiškinamąjį raštą, rangovė, atlikusi ardymo darbus ir atidengusi konstrukcijas, turi jų būklę palyginti su aprašyta konstrukcijų ekspertizės byloje ir, radusi neatitikimų, darbo projekto stadijoje pakoreguoti konstrukcijų sprendinius pagal faktinę situaciją, esant reikalui didindama demontuojamų ar atstatomų perdangų plotus. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovas vertino, kad ieškovė gali išspręsti jos iškeltas problemas darbo projekto sprendiniais. Vis dėlto, nepaisant to, kad atsakovas anksčiau reiškė prieštaravimus dėl darbų stabdymo, 2020 m. gruodžio 8 d. rašte (2 t., b. l. 91–94) atsakovas jau nurodė ieškovei, kad jis svarsto galimybę nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki tol, kol bus parengta techninio projekto B laida, atlikta jos ekspertizė, atsakovas patvirtins jos sprendinius ir perduos ją ieškovei, sustabdyti sutarties vykdymą, sudarant dėl to atskirą susitarimą. Kartu šiame rašte atsakovas nurodė, kad techninio projekto B laidos rengimo procedūros jau yra baigiamos ir atsakovas planuoja preliminariai per dešimt dienų pateikti ieškovei techninio projekto B laidą su parengtu Gaisrinės saugos ir Konstrukcijų dalių ekspertizės aktu.

29.       2020 m. gruodžio 28 d. šalys sudarė susitarimą (1 t., b. l. 116–117), kuriuo sustabdė darbų vykdymą nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki tol, kol bus parengta techninio projekto B laida ir pateikta rangovei su visais dokumentais, reikalingais siekiant parengti darbo projektą (susitarimo 1 punktas). Šalys susitarė, kad jos sudarys atskirą susitarimą dėl sutarties vykdymo atnaujinimo ir paskirs ieškovei papildomą 60 dienų terminą bei papildomą finansavimą darbo projektui pakoreguoti ir naujoms jo dalims parengti, o darbų vykdymas pagal sutartį bus atnaujintas tik tada, kai pagal iš atsakovo gautą techninio projekto B laidą su ekspertizės aktu ir atsakovo bei statybos techninio prižiūrėtojo patvirtinimu bus parengtas darbo projektas (sutarties 2 ir 4 punktai). Susitarimo preambulėje nurodyta, kad sprendimas sustabdyti sutarties vykdymą buvo priimtas, be kita ko, atsižvelgiant į tai, jog rekonstruojamo pastato techninę priežiūrą vykdančios UAB „Sweco Lietuva“ atstovas 2020 m. rugpjūčio 24 d. statybos darbų žurnale nurodė dėl esamų techninio projekto trūkumų pradėti vykdyti darbus tik parengus techninio projekto B laidą ir pagal ją parengus darbo projektą, taip pat į tai, kad techninis projektas šiuo metu dar yra rengiamas.

30.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2021 metų pradžioje techninio projekto B laida buvo parengta ir atsakovas net kelis kartus teikė ją ieškovei bei ragino ją atnaujinti sutarties vykdymą. Antai 2021 m. sausio mėn. raštu (1 t., b. l. 119–120) atsakovas nurodė ieškovei teikiantis jai techninio projekto B laidos elektroninę versiją (kuri 2020 m. gruodžio 31 d. buvo persiųsta jai elektroniniu paštu) ir prašė artimiausiu metu atnaujinti darbus; 2021 m. vasario mėn. raštu (1 t., b. l. 127–128) atsakovas informavo ieškovę, kad statinio konstrukcijų tyrinėjimai buvo atlikti 2011 metais, todėl, taupant biudžeto lėšas, statinio ekspertizė pakartotinai nebus atliekama, nurodė, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo gautas 2011 m. lapkričio 30 d., yra galiojantis ir statinio statybos užbaigimo procedūros bus atliekamos vadovaujantis juo, dar kartą paragino ieškovę kuo skubiau atnaujinti statybos darbus; 2021 m. kovo 5 d. raštu (1 t., b. l. 132–133) atsakovas perdavė ieškovei techninio projekto B laidą, įrašytą skaitmeninėje laikmenoje ir prašė artimiausiu metu, bet ne vėliau nei iki 2021 m. kovo 15 d., atnaujinti darbus statybvietėje, pateikti informaciją apie asmenį, rengsiantį darbo projektą, apie objekte turinčius dirbti asmenis ir jų skaičių, pateikti atsakovui derinti 2020 m. gruodžio 28 d. susitarime nurodytą papildomą susitarimą dėl sutarties vykdymo atnaujinimo ir kt. Klausimai dėl techninio projekto B laidos perdavimo ieškovei, papildomo susitarimo dėl sutarties vykdymo atnaujinimo sudarymo ir tolesnio sutarties vykdymo buvo aptarti ir 2021 m. sausio 20 d., 2021 m. vasario 24 d. bei 2021 m. kovo 24 d. vykusiuose statybos proceso dalyvių susirinkimuose (2 t., b. l. 122–129). 

31.       Nepaisant to, kad ieškovei buvo perduota techninio projekto B laida ir šalys tarėsi dėl tolesnio sutarties vykdymo galimybių, ieškovė 2021 m. kovo 12 d. raštu (1 t., b. l. 134–139) informavo atsakovą, kad, jos vertinimu, atsakovas neperdavė jai viso tinkamai patvirtinto techninio projekto, todėl ji neturi pagrindo sudaryti susitarimo dėl sutarties vykdymo atnaujinimo. Ieškovė nurodė, kad elektroniniu paštu pateikta techninio projekto B laida nebuvo patvirtinta statybos techninio prižiūrėtojo ir pasirašyta užsakovo, be to, kartu su ja nebuvo pateikti ekspertizės aktai, vėliau atsakovas pateikė techninį projektą su jo Konstrukcijų dalies ir Gaisrinės dalies ekspertizių aktais, tačiau jis nėra patvirtintas pirmiau minėtų asmenų parašais. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad pagal susitarimą, prieš ieškovei atnaujinant darbų vykdymą, jai turės būti suteiktas laikas parengti darbo projektą, išreiškė poziciją, kad atsakovas turėjo atlikti visos techninio projekto B laidos ekspertizę, iškėlė klausimą, ar statinys neturėtų būti vertinamas kaip ypatingas statinys, nurodė abejones dėl anksčiau išduoto statybą leidžiančio dokumento galiojimo.

32.       Atsakovas, išnagrinėjęs pirmiau minėtą ieškovės raštą, 2021 m. balandžio mėn. raštu (1 t., b. l. 142–150) informavo ją nesutinkantis su jos nurodytais argumentais. Atsakovas, be kita ko, nurodė, kad jis ne kartą kreipėsi raštu į ieškovę, taip pat šalys ne kartą buvo susitikusios pasitarimuose, tačiau ieškovė tik po kelių mėnesių pateikė pastabas dėl techninio projekto B laidos ir nenurodė, kokių statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų techninio projekto B laida neatitinka, kaip šiuos trūkumus pašalinti ir kokios įtakos šie trūkumai turi rengiant darbo projektą. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad techninis projektas buvo tinkamai parengtas ir patvirtintas, o ieškovė, jį gavusi, turi kuo skubiau atnaujinti darbus statybvietėje. Ieškovė, nesutikdama su atsakovo pozicija, 2021 m. balandžio 13 d. rašte (1 t., b. l. 166–181) dar kartą nurodė jam savo argumentus, kodėl, jos vertinimu, atsakovas netinkamai įvykdė pareigą perduoti jai dokumentus, reikalingus siekiant parengti darbo projektą. Šiame rašte ieškovė taip pat nurodė, kad, jos vertinimu, techninio projekto B laidoje nebuvo tinkamai išspręstas klausimas dėl pastato ketvirto aukšto perdangos trūkumų pašalinimo, t. y. nebuvo išspręsta problema, dėl kurios buvo sustabdyti darbai, pateikė pastabas dėl techninio projekto B laidos turinio (ieškovės rašto 3 priedas) bei pažymėjo, kad šiuo atveju nepagrįstai nebuvo atlikta viso projekto ekspertizė ir nebuvo gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas, nors rengiant techninio projekto B laidą buvo pakeisti esminiai statinio projekto sprendiniai ir statinio kategorija, taip pat turėjo būti pakeista ir jo paskirtis.

33.       Tarp šalių kilus ginčui dėl techninio projekto B laidos tinkamumo, poreikio gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir tolesnio sutarties vykdymo, šie klausimai buvo sprendžiami 2021 m. balandžio 15 d. susirinkime (1 t., b. l. 201–211). Tačiau, kaip matyti iš susirinkimo protokole užfiksuotų aplinkybių, šalims nepavyko pasiekti galutinio susitarimo dėl jų aptartų klausimų. Ieškovė šiame susirinkime, be kita ko, pažymėjo, kad ji kreipėsi į Inspekciją su prašymu pateikti atsakymus dėl susiklosčiusios situacijos ir siūlė palaukti iki tol, kol bus gautas atsakymas į jos pateiktus klausimus. Vėliau 2021 m. balandžio 27 d. šalys organizavo dar vieną susirinkimą (1 t., b. l. 212–213), kuriame buvo keliamas klausimas dėl sutarties nutraukimo. Susirinkimo protokole nurodyta, jog šalys sutarė, kad šiuo atveju iškilo būtinybė parengti taikos sutartį dėl rekonstrukcijų darbų sutarties nutraukimo ir kad susitarimas dėl sutarties nutraukimo bus pradėtas rengti gavus Inspekcijos atsakymą į ieškovės jai pateiktus klausimus dėl sutarties vykdymo. Tačiau toks susitarimas dėl taikaus sutarties nutraukimo nebuvo sudarytas, o šalys ir toliau laikėsi priešingų pozicijų dėl galimybės vykdyti sutartį. Pavyzdžiui, atsakovas 2021 m. birželio mėn. raštu (1 t., b. l. 214–215) ragino ieškovę nedelsiant atnaujinti darbus, nurodydamas, kad techninio projekto B laida jau ne kartą įvairiais būdais buvo jai pateikta, o ieškovė 2021 m. birželio 16 d. raštu (1 t., b. l. 232–240), remdamasi Inspekcijos ir projektuotojos UAB „Maspro“ jai pateiktais atsakymais, dar kartą nurodė atsakovui, kad šiuo atveju turi būti pakeista statinio paskirtis ir parengtas naujas techninis projektas, atlikta jo ekspertizė ir gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas.

34.       Išnagrinėjęs ieškovės raštuose išdėstytus argumentus, atsakovas 2021 m. liepos mėn. raštu (1 t., b. l. 256–257) informavo ieškovę, kad techninis projektas buvo pakoreguotas atsižvelgiant į ieškovės pateiktas pastabas. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis kreipėsi į Inspekciją dėl atsakovui išduoto statybą leidžiančio dokumento galiojimo ir gavo atsakymą, jog šis dokumentas yra galiojantis, todėl darbai gali būti atliekami. Atsakovo vertinimu, Inspekcijos ieškovei ir atsakovui pateiktuose atsakymuose išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo stabdyti darbus, jie galėjo būti vykdomi ir anksčiau, tik ieškovė turėjo parengti darbo projektą. Atsakovas taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog projektuotoja pataisė techninį projektą pagal ieškovės pasiūlymus (dėl paskirties keitimo), šiuo metu vis dėlto kilo poreikis gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir šis procesas užtruks. Todėl atsakovas pasiūlė ieškovei atnaujinti statybos darbus, kuriuos galima atlikti pagal anksčiau išduotą statybą leidžiantį dokumentą. 

35.       Ieškovei neatnaujinus statybos darbų, atsakovas 2022 m. rugpjūčio 5 d. raštu (1 t., b. l. 41–42) informavo ieškovę, kad, vadovaudamasis sutarties 12.2.2 papunkčiu, kuriame reglamentuota, jog užsakovas turi teisę nutraukti sutartį tuo atveju, jeigu rangovė nepradeda laiku vykdyti darbų, kitaip aiškiai parodo ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal sutartį arba nevykdo darbų pagal grafiką ir tampa aišku, kad juos baigti iki darbų atlikimo termino pabaigos neįmanoma, po 30 dienų nuo šio rašto gavimo vienašališkai nutraukia sutartį. Grįsdamas savo sprendimą, atsakovas nurodė, kad jis dar 2021 m. sausio 19 d. perdavė ieškovei techninio projekto B laidą, tačiau ieškovė, nepaisydama visų atsakovo raginimų atnaujinti darbus, nevykdo jų iki šiol ir nerodo ketinimų juos vykdyti. 

36.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė nesutiko su atsakovo sprendimu vienašališkai nutraukti šalių sudarytą sutartį. Pavyzdžiui, aplinkybes, dėl kurių ji nesutinka su atsakovo pozicija ir jo sprendimu nutraukti sutartį, ieškovė išdėstė 2021 m. rugpjūčio 5 d. rašte (1 t., b. l. 263–267), kuriame ieškovė taip pat prašė atsakovo informuoti, kaip vyksta procedūros dėl naujo statybą leidžiančio dokumento gavimo bei nurodė, kad, atsakovui ir toliau nevykdant savo įsipareigojimų ir teisėtų ieškovės reikalavimų, ji bus priversta vienašališkai nutraukti sutartį dėl atsakovo kaltės. Tokios aplinkybės atsispindi ir ieškovės inicijuoto statybos proceso dalyvių susirinkimo, įvykusio 2021 m. rugpjūčio 21 d., protokole (1 t., b. l. 287–295). 2021 m. rugpjūčio 31 d. raštu (1 t., b. l. 301–313) ieškovė informavo atsakovą, kad ji pati nutraukia sutartį vadovaudamasi sutarties 12.5.1 papunkčiu dėl to, kad atsakovas visiškai nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų ar iš esmės pažeidžia sutartį, ir 12.5.2 papunkčiu, kadangi bendras sutarties sustabdymo terminas tęsiasi ilgiau nei metus.

37.       Šalims nesutarus dėl to, kuri iš jų netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtu atsakovo sprendimą vienašališkai nutraukti sutartį ir priteisti jai iš atsakovo jos patirtų nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą. Tiek pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad tai ne ji, o atsakovas netinkamai vykdė savo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – nors šalys sustabdė sutarties vykdymą tam, kad galėtų būti parengta techninio projekto B laida, atsakovas perdavė ieškovei techninį projektą, kuris nebuvo tinkamai patvirtintas atsakovo (statytojo), projektuotojo ir techninio prižiūrėtojo parašais, nebuvo atlikta viso projekto ekspertizė ir nebuvo gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Ieškovė nurodo, kad atsakovas privalėjo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir atlikti viso techninio projekto ekspertizę, kadangi: 1) techninio projekto B laidoje buvo atlikti esminiai projekto sprendinių pakeitimai; 2) buvo pakeista statinio kategorija (neypatingas statinys tapo ypatingu); 3) buvo faktiškai pakeista statinio paskirtis iš gyvenamosios į specialiąją (kalėjimai). Atsakovui nepateikus jai pirmiau nurodytus reikalavimus atitinkančio techninio projekto, ieškovės teigimu, ji neturėjo pagrindo atnaujinti sutarties vykdymo, negalėjo pradėti rengti darbo projekto ir atlikti statybos darbus.

38.       Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu netenkino ieškovės reikalavimų. Teismas nurodė, kad atsakovas net tris kartus teikė ieškovei parengtą techninio projekto B laidą, o ieškovė, ją gavusi, galėjo tęsti statybos darbus, nes atsakovui išduotas statybą leidžiantis dokumentas galiojo, techninio projekto B laidoje nebuvo pakeisti esminiai sprendiniai, atsakovas ir jo pasitelkta projektuotoja nebuvo priėmę sprendimo pakeisti pastato paskirtį. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, nepaisydama minėtų aplinkybių, nerengė darbo projekto ir nenurodė atsakovui jo rengėjo; neperdavė atsakovui statybos darbų žurnalo; nenurodė, kodėl ji nerengia darbo projekto; neatnaujino statybos darbų, kuriuos buvo galima atlikti pagal turimą statybą leidžiantį dokumentą, vykdymo. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad tai ieškovė, o ne atsakovas netinkamai vykdė savo prievoles, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai vienašališkai nutraukė šalių sudarytą sutartį. Teismas taip pat nurodė, kad pagrindą nutraukti su ieškove sudarytą sutartį sudarė ir tai, jog šiuo atveju kilo poreikis atlikti naują viešąjį pirkimą, kadangi techninio projekto A laidoje nebuvo tam tikrų jo B laidoje esančių dalių, be to, pabrangus medžiagoms, statybos darbų vertė pabrango daugiau nei 50 proc.

39.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, išsamiai, tinkamai ir motyvuotai įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, pagrindžiančius ieškovės poziciją, kad ji neprivalėjo atnaujinti sutarties vykdymo, ir pagrįstai pripažino, jog atsakovas teisėtai vienašališkai nutraukė sutartį dėl ieškovės kaltės. Byloje taip pat yra pareikšti procesinio pobūdžio prašymai priimti apeliacinės instancijos teismui teikiamus įrodymus ir išspręsti žyminio mokesčio dalies grąžinimo klausimą, kurio neišsprendė pirmosios instancijos teismas.  

 

Dėl apeliacinės instancijos teismui naujai pateiktų įrodymų priėmimo

 

40.       Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys byloje turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi, įrodymais konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas šioje byloje. Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

41.       Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, visus duomenis, pagrindžiančius bylai reikšmingas aplinkybes, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tai reiškia, jog, siekdami realizuoti procesinę teisę teikti įrodymus apeliacinės instancijos teisme, asmenys turi paisyti papildomų įstatyme nustatytų reikalavimų, užtikrinančių, kad jų veiksmai atitiktų apeliacinio proceso esmę – teikdami naujus įrodymus, dalyvaujantys byloje asmenys turi ne tik nurodyti jų ryšį su nagrinėjama byla, tačiau taip pat pagrįsti, kad šie įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). 

42.       Nagrinėjamu atveju atsakovas 2022 m. spalio 7 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priimti į bylą naujus įrodymus – 2022 m. gegužės 24 d. patikslintą Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. lapkričio 30 d. išduoto statybos leidimo versiją Nr. 2 ir duomenis iš informacinės sistemos „Infostatyba“, kad atsakovo pasitelktos projektuotojos UAB „Maspro“ 2022 m. gegužės 19 d. prašymas išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą buvo atmestas. Iš atsakovo prašyme priimti naujus įrodymus išdėstytų aplinkybių matyti, kad teikdamas šiuos dokumentus jis siekia paneigti ieškovės poziciją, jog statybos darbai galėjo būti vykdomi tik gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, ir pagrįsti, kad ieškovė galėjo vykdyti sutartyje nurodytus darbus, tačiau nepagrįstai jų nevykdė. Atsakovas nurodė, kad negalėjo pateikti šių dokumentų pirmosios instancijos teismui, nes jie buvo gauti po to, kai buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, nors atsakovas šiuo atveju tinkamai pagrindė, kad jis negalėjo pateikti jo teikiamų įrodymų anksčiau, jis nepagrindė šių įrodymų ryšio su byloje keliamais klausimais, todėl šių įrodymų priimti nėra pagrindo.

43.       Kaip minėta, šioje byloje yra kilęs ginčas, ar atsakovas pagrįstai vienašališkai nutraukė šalių sudarytą sutartį. Sprendžiant dėl šių atsakovo veiksmų teisėtumo, yra reikšminga įvertinti aplinkybes, buvusias sutarties nutraukimo metu ir nulėmusias tokį atsakovo sprendimą. Tačiau atsakovo naujai teikiami dokumentai tokių aplinkybių neįrodo, nes jie buvo parengti (patikslinti) žymiai vėliau, nei vyko nagrinėjamoje byloje vertinamos aplinkybės. Atsakovo apeliacinės instancijos teismui teikiami įrodymai nepagrindžia aplinkybių, buvusių ginčui aktualiu laikotarpiu, bet atspindi situaciją, susiklosčiusią po to, kai byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir teismas priėmė sprendimą dėl šalių ginčo.

44.       Šiame kontekste pažymėtina, kad CPK yra nustatytas ribotos apeliacijos modelis, kuriam būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius, pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo pagrindu inicijuotą civilinę bylą, turi įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ginčo aplinkybes, ar jis turėjo pakankamai įrodymų savo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar teismas tinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir pan. Tačiau, nagrinėdamas bylą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas neturi nagrinėti aplinkybių, kurios atsirado vėliau, po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas, ir jomis remtis priimdamas procesinį sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo teikiami įrodymai nėra susiję su nagrinėjamoje byloje kilusiu ginču ir nėra reikšmingi vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą, todėl šiuos įrodymus atsisakoma priimti. 

 

Dėl atsakovės atlikto vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo

 

45.       Civilinėje teisėje galioja bendras principas, kad teisėtai sudaryta sutartis yra privaloma jos šalims ir turi įstatymo galią, todėl šalys turi pareigą vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir nėra laisvos vienašališkai atsisakyti savo sudarytų sutarčių. Pagal bendrąsias sutarties nutraukimą reglamentuojančias CK nuostatas, šalis gali vienašališkai, iš anksto pranešusi savo kontrahentui, nutraukti sutartį prieš terminą tik esant šiems pagrindams: 1) kitai šaliai atlikus esminį sutarties pažeidimą, kuris identifikuojamas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; 2) kitai šaliai neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217, straipsnio 3 dalis); 3) sutartyje šalių nustatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-381/2022). Kitais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį (CK 6.217 straipsnio 4 dalis). Toks sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reguliavimo būdas CK įgyvendina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamą favor contractus (sutarties išsaugojimo) principą. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).

46.       Kasacinio teismo praktikoje dėl sutarties nutraukimo joje nustatytais pagrindais, yra išaiškinta, jog, susitardamos dėl atvejų, kai sutartis gali būti nutraukiama vienašališkai, jos šalys įgyvendina sutarties laisvės principą, todėl iš jų nėra reikalaujama, kad jos apibrėžtų sutartyje esminį sutarties pažeidimą pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, nes tokiu atveju šalių laisvė susitarti dėl esminio sutarties pažeidimo turinio taptų fiktyvi, o CK 6.217 straipsnio 5 dalis nereikalinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). Tai reiškia, jog šalys yra laisvos pačios susitarti, kokias aplinkybes jos vertina kaip pakankamą pagrindą tam, kad sutartis būtų vienašališkai nutraukta. Sprendžiant, ar sutartis galėjo būti nutraukta vadovaujantis joje nurodytu pagrindu, turi būti nustatyta, kokie sutarties vienašalio nutraukimo pagrindai yra nurodyti sutartyje, taip pat įvertinta, ar susiklosčiusi situacija atitinka sutartyje nurodytas aplinkybes.

47.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad šalys buvo sudariusios rekonstrukcijos darbų rangos sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo parengti bendrabučio rekonstrukcijos darbo projektą, atlikti statybos darbus ir perduoti jų rezultatą atsakovui. 2020 m. gruodžio 28 d. šalys sudarė papildomą susitarimą prie šios sutarties, kuriuo sustabdė sutarties vykdymą iki tol, kol bus parengta ir pateikta ieškovei nauja techninio projekto B laida su visais darbo projektui parengti reikalingais dokumentais, nurodydamos, kad išpildžius šią sąlygą turės būti sudarytas papildomas susitarimas dėl darbo projekto patikslinimo ir tik parengus darbo projektą bus atnaujinti statybos darbai. Byloje taip pat nustatyta, kad, projektuotojai parengus techninio projekto B laidą, atsakovas nuo 2020 m. sausio 19 d. kelis kartus teikė ją ieškovei, tačiau ieškovė nepradėjo rengti jos pagrindu darbo projekto ir neatnaujino statybos darbų vykdymo, savo sprendimą motyvuodama tuo, kad nauja techninio projekto laida turi trūkumų. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė, nepaisydama visų jo raginimų, neatnaujino sutarties vykdymo, vienašališkai nutraukė sutartį vadovaudamasis jos 12.2.2 papunkčiu, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog atsakovas įgyja teisę ją vienašališkai nutraukti tuo atveju, jeigu ieškovė nepradeda laiku vykdyti darbų ar kitaip aiškiai parodo ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal sutartį, o teismas pripažino, kad toks sutarties nutraukimas buvo pagrįstas. 

48.       Įvertinus byloje esančius duomenis, matyti, kad šiuo atveju tarp šalių kilo nesutarimai dėl to, ar, atsakovei perdavus ieškovei techninio projekto B laidą, buvo išpildytos šalių susitarime dėl darbų sustabdymo nustatytos sutarties vykdymo atnaujinimo sąlygos ir ieškovei kilo pareiga atnaujinti sutarties vykdymą. Ieškovė šioje byloje laikosi pozicijos, kad atsakovas nėra tinkamai įvykdęs susitarime dėl sutarties vykdymo sustabdymo nurodytų jos atnaujinimo sąlygų, todėl sutartis pagrįstai nebuvo vykdoma. Savo ruožtu atsakovas ir jam pritaręs pirmosios instancijos teismas laikosi priešingos pozicijos, kad atsakovas tinkamai įvykdė savo pareigą pateikti ieškovei techninio projekto B laidą, o ieškovės elgesys po techninio projekto B laidos perdavimo buvo netinkamas ir rodė jos vengimą vykdyti sutartines prievoles. Esant tokioms aplinkybėms, siekiant nustatyti, ar atsakovo sprendimas nutraukti sutartį yra pagrįstas, nagrinėjamoje byloje yra reikšminga įvertinti, kokias pareigas ir atsakomybę atsakovo atžvilgiu turėjo ieškovė, kaip jo pasitelkta rangovė, ar atsakovui pateikus ieškovei techninio projekto B laidą, ieškovė tinkamai vykdė šias pareigas, ar ieškovės nurodyti techninio projekto trūkumai, dėl kurių ji atsisakė atnaujinti sutarties vykdymą, objektyviai kliudė jai rengti darbo projektą ir tęsti darbus, ar ji pagrįstai neatnaujino sutarties vykdymo.

49.       CK 6.644 straipsnio 1 dalyje rangos sutartis yra apibrėžta kaip sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rangos sutartis yra sudaroma siekiant pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi, rangos sutartimi iš esmės yra siekiama patenkinti užsakovo poreikį įgyti tam tikrą rangos darbų rezultatą, pavyzdžiui, įgyti konkretų naujai sukurtą daiktą, pakeisti, pagerinti tam tikras esamo daikto savybes ir pan. Statybos rangos sutartis, kurios samprata yra apibrėžta CK 6.681 straipsnyje, išsiskiria iš kitų rangos sutarčių rūšių savo dalyku – šia sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus. Teisiniams santykiams, kylantiems iš statybos rangos sutarčių, bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios normos taikomos tuo atveju, jeigu jos neprieštarauja specialioms statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančioms normoms (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

50.       Kaip minėta, rangos sutartimi rangovas įsipareigoja pasiekti konkretų užsakovo nurodytą darbų rezultatą pagal jo pateiktą užduotį, todėl vienas iš esminių reikalavimų, taikomų rangos teisiniuose santykiuose, tai reikalavimas, kad rangovo atlikti darbai ir pasiektas rezultatas atitiktų nustatytus kokybės kriterijus. Tokia rangovo pareiga atsispindi ir įstatyme. Pavyzdžiui, CK 6.663 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. CK 6.695 straipsnio, reglamentuojančio rangovo, vykdančio statybos rangos sutartį, atsakomybę už darbų kokybę, 1 dalyje yra nustatytas papildomas reikalavimas, kad rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje nustatytų statybos darbų rodiklių (įmonės gamybinių pajėgumų, atsparumo ir kt.).

51.       Rangovo, kaip statybos proceso dalyvio, teisės ir pareigos yra reglamentuotos ir specialiame statybos teisinius santykius reglamentuojančiame įstatyme – Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas). Šiame įstatyme, be kita ko, nustatyta, kad rangovas privalo pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybą leidžiantį dokumentą bei statinio projektą ir pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją priėmė); be to, įstatyme nurodyta, kad rangovas privalo vykdyti jam pavestus atlikti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles, taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą, vadovautis teisės aktais, vykdyti Inspekcijos nurodymus, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytus reikalavimus, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus (Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 2 ir 3 punktai). Statybos įstatymo 18 straipsnio 8 punkto 2 dalyje nustatyta, kad rangovas turi teisę gauti iš statytojo (užsakovo) šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą, statinio tyrimų dokumentus, statinio projektą, prisijungimo sąlygas, specialiuosius reikalavimus ir pan.

52.       Su rangovo pareiga užtikrinti, kad jo vykdomi statybos darbai būtų atlikti tinkamai, o jų rezultatas atitiktų sutartyje ir teisės aktuose keliamus reikalavimus, koreliuoja CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nustatyta rangovo pareiga nedelsiant įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai yra netinkami ar blogos kokybės; užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui; yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. Aiškindamas šią nuostatą, kasacinis teismas yra nurodęs, jog toks reglamentavimas užtikrina viešąjį interesą, kad užsakovo nurodymai ir kitos paaiškėjusios aplinkybės dėl darbo atlikimo būdo nekeltų grėsmės atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ir saugumui, taip pat rangos sutarties šalių interesą, kad nė viena šalis nepatirtų žalos dėl atliktų darbų netinkamumo. Tai, kad viena iš statybos rangos sutarties šalių – rangovas – yra profesionalas, būtent jam suponuoja pareigą žinoti, kokie darbo atlikimo būdai gali būti naudojami, kad galutinis rangos rezultatas atitiktų sutarties reikalavimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-916/2022).

53.       Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, specialiai yra aptaręs rangos sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamas šios pareigos įgyvendinimas yra priemonė, leidžianti išvengti galimų nuostolių ir ginčų dėl darbų atlikimo. Tai pagrindžiama, visų pirma, tuo, kad rangovas, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, gerai žino (arba privalo žinoti) savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu sutarties vykdymo metu kilo kliūčių, trukdančių laiku ir tinkamai įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti imperatyviąją CK 6.691 straipsnio nuostatą dėl statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad bendradarbiavimo (kooperavimosi) principas yra sąžiningumo principo išraiška. Šis principas reikalauja, kad rangos sutarties šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolėms įvykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolių įvykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolių įvykdymo kliūtis ir pan. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo, atsižvelgimo į teisėtus ir pagrįstus kitos šalies interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022).

54.       Aptartos teisės aktų nuostatos ir kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai suponuoja išvadą, kad statybos darbus vykdantis rangovas privalo užtikrinti jo vykdomų darbų ir jų rezultato atitiktį užsakovo iškeltiems reikalavimams, išdėstytiems šalių sudarytoje sutartyje ir pagal užsakovo užduotį parengtame statybos techniniame projekte, taip pat viešosios teisės aktuose ir normatyviniuose dokumentuose tokio pobūdžio darbams keliamiems reikalavimams. Rangovas taip pat privalo laiku informuoti užsakovą apie darbų vykdymo metu kylančias rizikas ir kliūtis, galinčias turėti įtakos jų kokybei ar saugumui, bendradarbiauti su užsakovu ir imtis priemonių tam, kad tokios kliūtys būtų operatyviai pašalintos. Rangovas negali nepagrįstai vilkinti sutarties vykdymo, vengti teikti užsakovui sutarties vykdymui reikšmingą informaciją, klaidinti jį dėl sutarčiai įvykdyti reikšmingų aplinkybių ir pan.

55.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, remdamasi pirmiau minėtu CK 6.659 straipsniu, inicijavo statybos darbų sustabdymą, nustačiusi, jog esamas stogo denginys nėra tinkamos būsenos, todėl turi būti parengta nauja techninio projekto laida, kurioje būtų nurodyta, kokia turi būti stogo denginio konstrukcija (žr. plačiau šios nutarties 27 punktą). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas organizavo naujos techninio projekto laidos parengimą ir 2020 m. gruodžio 31 d. persiuntė ją ieškovei elektroniniu paštu, pateikė ieškovei jo elektroninę versiją (nuorodą) kartu su 2021 m. sausio mėn. raštu, o kartu su 2021 m. kovo 5 d. raštu perdavė ieškovei techninio projekto B laidą, įrašytą skaitmeninėje laikmenoje (žr. plačiau šios nutarties 30 punktą). Byloje pateiktuose statybos proceso dalyvių susirinkimų, įvykusių 2021 m. sausio 20 d. ir 2021 m. vasario 24 d., protokoluose (2 t., b. l. 122–126) užfiksuota, kad techninio projekto B laida buvo perduota ieškovei laiku ir kad ieškovė nurodė jau dirbanti prie darbo projekto, kuris yra rengiamas dalimis (etapais) ir bus parengtas per 2021 m. kovo mėn. 2021 m. vasario 24 d. susirinkimo protokole taip pat nurodyta, kad ieškovei kilo abejonių dėl statinio ekspertizės ir statybos leidimo, tačiau ji pripažino, kad tai netrukdo jai vykdyti darbus, nes už techninio projekto parengimą ir jame esančias klaidas, statybos leidimo galiojimą ir ekspertizių atlikimą atsako atsakovas, o ieškovės darbas yra rekonstruoti bendrabutį, vadovaujantis esama dokumentacija. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šiuo laikotarpiu ieškovė neteikė atsakovei pastabų dėl pateikto techninio projekto B laidos, nereikalavo jos keisti ar papildyti. Priešingai, ieškovė sutiko parengti susitarime dėl darbų sustabdymo nurodytą susitarimą dėl darbų atnaujinimo.

56.       Šioje nutartyje jau minėta (žr. plačiau nutarties 31 punktą), kad pastabas dėl pateiktos techninio projekto B laidos ieškovė pateikė atsakovui tik 2021 m. kovo 12 d. raštu. Vis dėlto ir šiame rašte ieškovė nenurodė atsakovui jokių konkrečių jai pateiktos techninio projekto B laidos turinio trūkumų. Atsisakymą atnaujinti sutarties vykdymą ieškovė grindė aplinkybėmis, kad jai pateikta techninio projekto B laida neatitiko formalių reikalavimų – techninis projektas nėra patvirtintas atsakovo (užsakovo) ir statybos techninę priežiūrą atliekančio asmens, taip pat nebuvo pateikta viso techninio projekto ekspertizė (buvo atlikta tik Gaisrinės saugos ir Konstrukcijų dalių ekspertizė). Ieškovė taip pat iškėlė šiame rašte ir klausimą dėl statinio paskirties bei galimybės užbaigti darbus pagal turimą statybą leidžiantį dokumentą, tačiau šių abejonių plačiau nepagrindė. Atsakydama į atsakovo prašymą nurodyti, kokį projektuotoją ieškovė pasitelks rengti darbo projektą jai pateikto techninio projekto pagrindu ir objekte ketinamus pasitelkti darbuotojus, ieškovė nurodė, kad ji neprivalo teikti atsakovei detalios informacijos apie visas jos įsipareigojimų vykdymo aplinkybes. Taigi, ji atsisakė teikti atsakovui duomenis, susijusius su sutarties vykdymu.

57.       Abejones dėl išduoto statybos leidimo galiojimo ir pastato kategorijos ieškovė išreiškė ir 2021 m. kovo 24 d. vykusiame susirinkime (2 t., b. l. 127–129), kartu nurodydama, kad šias problemas būtų galima išspręsti jas protokoluojant ir gaunant atsakymus iš atsakovo bei techninio projekto B laidos rengėjo. Iš šio susirinkimo protokolo taip pat matyti, kad nei atsakovas, nei projektuotojas nematė poreikio keisti statinio paskirtį, o statybos techninę priežiūrą vykdantis asmuo pažymėjo, kad techninio projekto B laidoje visi sprendiniai nebuvo pakeisti iš esmės, todėl ieškovė gali vykdyti daugumą darbų pagal galiojantį statybos leidimą ir techninio projekto A bei B laidas, taip pat kad visos ieškovės iškeltos problemos gali būti išspręstos rengiant darbo projektą. Posėdžio protokole užfiksuota, kad ir pati ieškovė teigė, jog anksčiau suderintas darbų pradžios terminas nebus perkeltas. Tačiau atsakovui po šio susirinkimo pateikus ieškovei atsakymą dėl ankstesniame jos rašte iškeltų abejonių pagrįstumo ir, be kita ko, pažymėjus, kad ieškovė itin ilgą laiką nereiškė jokių priekaištų dėl jai pateikto techninio projekto, be to, ir šiuo metu nenurodė, kokių teisės aktų nuostatų jis neatitinka, ieškovė, atsakydama į šį atsakovo raštą, pateikė jam konkrečias pastabas dėl techninio projekto turinio, t. y. dėl pasirinktų perdangos stiprinimo sprendinių, statinio kategorijos pakeitimo ir poreikio keisti jo paskirtį (žr. plačiau šios nutarties 32 punktą). Vėliau ieškovė laikėsi nuoseklios pozicijos, kad sutarties vykdymas negali būti atnaujintas atsakovui tinkamai neįvykdžius savo prievolių, susijusių su techninio projekto B laidos parengimu.

58.       Nurodytos aplinkybės, kad ieškovė, gavusi iš atsakovo techninio projekto B laidą, gana ilgą laiką neteikė jokių konkrečių pastabų ir neinformavo atsakovo, jog, jos vertinimu, ji turi esminių trūkumų, dėl kurių negali būti atnaujinamas sutarties vykdymas, priešingai, deklaravo pradedanti dirbti su darbo projektu bei teigė parengsianti susitarimą dėl sutarties vykdymo atnaujinimo ir tik praėjus keliems mėnesiams po techninio projekto jai pateikimo išreiškė poziciją dėl šio dokumento turimų trūkumų bei pradėjo vengti teikti atsakovui informaciją apie sutarties vykdymui reikšmingas aplinkybes (darbo projektui parengti ketinamą pasitelkti projektuotoją, statybvietėje dirbsiančius asmenis), teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja išvadą, kad ieškovė, kaip rangovė, savo srities profesionalė, tinkamai nevykdė įstatyme nustatytos pareigos bendradarbiauti ir dalintis informacija su atsakovu (užsakovu). Šios aplinkybės taip pat sudaro pagrindą vertinti, kad ieškovė šiuo laikotarpiu nepagrįstai vilkino sutarties vykdymo atnaujinimą ir klaidino atsakovą dėl su sutarties atnaujinimu susijusių aplinkybių, sudarydama jam pagrindą manyti, jog, jos vertinimu, atsakovas tinkamai įvykdė susitarime dėl darbų sustabdymo nurodytas sąlygas, kurioms esant turėjo būti pradedamas rengti darbo projektas. Nors ieškovė apeliaciniame skunde ginčija teismo išvadą, kad ji neteikė atsakovei pastabų dėl techninio projekto B laidos, iš apeliaciniame skunde išdėstytų duomenų matyti, jog, neigdama šią išvadą, ieškovė remiasi tik savo 2021 m. kovo 12 d. ir 2021 m. balandžio 13 d. raštais. Ieškovė nepateikė duomenų, kad ji būtų anksčiau teikusi atsakovui pagrįstas pastabas apie, jos vertinimu, esminius techninio projekto trūkumus ir nurodžiusi, kad sutarties vykdymas dėl jų negalės būti atnaujintas.

59.       Ieškovės raštuose ir byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, jos teigimu, objektyviai kliudžiusios šalims atnaujinti sutartis vykdymą, o ieškovei – pradėti rengti darbo projektą ir jo pagrindu vykdyti darbus, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovė pagrįstai ir teisėtai atsisakė atnaujinti sutartį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė vertino, jog ji negalėjo atnaujinti sutarties vykdymo (parengti darbo projektą ir pradėti vykdyti darbus), visų pirma, dėl to, kad techninis projektas nėra tinkamai patvirtintas atsakovo (užsakovo), projektuotojo ir techninio prižiūrėtojo parašais. Šias aplinkybes ieškovė nurodė dar pirmame 2021 m. kovo 12 d. rašte, kuriame ji pateikė pastabas dėl techninio projekto, pažymėdama, kad atsakovas neišpildė susitarime sustabdyti darbus nurodytos sąlygos pateikti ieškovei techninio projekto B laidą su visais dokumentais, reikalingais darbo projektui parengti vadovaujantis statybą reglamentuojančiais teisės aktais. Vis dėlto tokie ieškovės argumentai nėra pagrįsti.

60.       Statybos įstatymo 2 straipsnio 68 punkte nustatyta, kad statinio projekto tvirtinimas – tai statytojo (užsakovo) pritarimas parengtam statinio projektui, įforminamas tvarkomuoju dokumentu, kai statytojas (užsakovas) yra Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija, arba statytojo (užsakovo) žyma „tvirtinu“ ir parašu statinio projekte, kai statytojas (užsakovas) yra Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo. Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. iki 2021 m. spalio 30 d.) (toliau – Reglamentas), 43 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo keičiami Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyti esminiai projekto sprendiniai ir rengiamas naujos laidos projektas, turi būti atlikta pakeisto projekto ekspertizė, pakeistas projektas patvirtintas, pakeistam projektui gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Reglamento 44 punkte nurodyta, kad visais kitais atvejais, nenurodytais Reglamento 43 punkte, atliktiems projekto sprendinių pakeitimams turi pritarti statytojas. Reglamento 52 punkte nurodyta, kad iki gaunant statybą leidžiantį dokumentą, projektas (techninis projektas ar techninis darbo projektas) turi būti statytojo patvirtintas (kai yra projekto ekspertizės aktas, jei jis privalomas pagal Statybos įstatymo 34 straipsnio nuostatas, kuriame nurodyta, kad projektą galima tvirtinti). Kitais atvejais statytojas projektą su jame pateiktais bendraisiais statinio rodikliais tvirtina (žyma „tvirtinu“ ir parašu ant antraštinio lapo ir šių rodiklių lentelės).

61.       Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas, 2021 m. sausio mėn. raštu teikdamas ieškovei techninio projekto B laidos elektroninę versiją (nuorodą į projektą), kartu su šiuo raštu pateikė jai UAB „Pastatų konstrukcijos“ 2020 m. gruodžio 15 d. surašytus projekto dalinės ekspertizės aktus, kuriais buvo įvertintos projekto Konstrukcijų dalis ir Gaisrinės saugos dalis bei buvo nustatyta, kad šias techninio projekto dalis galima tvirtinti (1 t., b. l. 121–122, 125–126). Kartu su šiuo raštu ieškovei buvo pateiktas ir atsakovo direktoriaus 2020 m. sausio 19 d. įsakymas, kuriuo buvo patvirtintos pirmiau minėtos techninio projekto B laidos dalys (1 t., b. l. 123–124). Iš byloje pateiktų kitų techninio projekto dalių titulinių lapų ir bendrojo aiškinamojo rašto (1 t., b. l. 151–164) matyti, kad likusias projekto dalis, kurioms nebuvo atlikta ekspertizė, atsakovas (jo atstovas) patvirtino žyma „pritariu“ ir parašu. Aplinkybė, kad atsakovas (jo atsakingi darbuotojai) suderino techninio projekto B laidą, atsispindi ir techninio projekto B laidos suderinimo rašte (2 t., b. l. 156–157). Taigi, atsakovas (statytojas), pagal ankstesniame šios nutarties punkte aptartas nuostatas patvirtino tvarkomuoju dokumentu (įsakymu) tas projekto dalis, kurioms buvo atlikta ekspertizė, o likusias projekto dalis patvirtino tvirtinimo žyma ant titulinių techninio projekto dalių lapų.

62.       Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo ir tai, kad techninio projekto B laida nebuvo pasirašyta projektuotojo, kuris, pagal Reglamento 49 punktą, parengęs projektą (jo keitimus, papildymus, taisymus) ir jį pasirašęs, patvirtina jo atitiktį teisės aktų ir normatyvinių dokumentų nuostatoms bei atsako už viso projekto kokybę, projekto keitimų, papildymų ir taisymų pasekmes. Tačiau iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad projektuotojo atstovas buvo pasirašęs techninio projekto B laidos suderinimą elektroniniu parašu (2 t., b. l. 159). Savo ruožtu ieškovės nurodyta aplinkybė, kad techninio projekto B laidos nebuvo patvirtinęs techninis prižiūrėtojas, nekliudė jai pradėti rengti darbo projektą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Reglamente nėra nustatyta, kad darbo projektas gali būti pradedamas rengti tik po to, kai statybos techninę priežiūrą atliekantis asmuo pritaria techninio projekto specifikacijoms. Reglamento 57 punkte nurodyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas pritaria darbo projekto ir techninio darbo projekto brėžiniams (darbo brėžiniams), techninio projekto ir techninio darbo projekto techninėms specifikacijoms pasirašydamas ir pažymėdamas žyma „Pritariu, statyti“. Šioje nuostatoje taip pat nurodyta, kad toks pritarimas reiškia, jog darbo projektas atitinka techninio projekto sprendinius (projektavimo dviem stadijomis atveju), atlikta projekto ekspertizė (kai privaloma), projektas pataisytas pagal privalomąsias ekspertizės pastabas, patvirtintas reglamento nustatyta tvarka ir tik pagal tokius projekto dokumentus (darbo brėžinius ir technines specifikacijas) rangovas gali vykdyti statybos darbus. 

63.       Išdėstytos faktinės aplinkybės ir teisės aktų nuostatos suponuoja išvadą, kad ieškovės argumentai, jog techninio projekto B laida nebuvo tinkamai patvirtinta, nėra pagrįsti ir nesudarė ieškovei objektyvios kliūties atnaujinti sutarties vykdymą bei rengti darbo projektą. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad aptariamos aplinkybės, kurias ieškovė vertino kaip techninio projekto trūkumus, yra akivaizdžios ir joms įvertinti ieškovei nebuvo reikalingos papildomos laiko sąnaudos ar specialisto (eksperto) pagalba. Aplinkybės, susijusios su techninio projekto B laidos (ne)tinkamu patvirtinimu galėjo būti nustatytos iš karto tik ieškovei gavus techninio projekto B laidą, todėl tuo atveju, jei, ieškovės, kaip savo srities specialistės, vertinimu, ji nebuvo tinkamai patvirtina atsakovo ar projektuotojo, taip pat jei, jos vertinimu, buvo privalomas techninio prižiūrėtojo suderinimas, ieškovė galėjo kelti tokius klausimus statybos proceso dalyvių susirinkimuose. Tačiau ieškovė šiuose susirinkimuose, kaip minėta, teigė, kad ji pradeda rengti darbo projektą ir atnaujins sutarties vykdymą, nenurodydama, kad techninio projekto B laidos netinkamas patvirtinimas jai kliudo atlikti šiuos veiksmus.

64.       Be pirmiau nurodytų aplinkybių, susijusių su techninio projekto patvirtinimu, ieškovė, įrodinėdama, kad atsakovas nepateikė jai tinkamai parengtos techninio projekto B laidos, nurodė ir aplinkybes, kad atsakovas neatliko viso techninio projekto ekspertizės ir negavo naujo statybą leidžiančio dokumento. Ieškovė nurodė, kad atlikti pirmiau minėtus veiksmus buvo būtina, nes, rengiant techninio projekto B laidą, buvo pakeisti esminiai statinio konstrukcijų sprendiniai (statinio laikančios konstrukcijos, fasado apdaila ir kt.), taip pat buvo pakeista statinio kategorija – neypatingas statinys tapo ypatingu. Ieškovė taip pat nurodė, kad, parengus techninio projekto B laidą, buvo faktiškai pakeista ir statinio paskirtis – gyvenamosios paskirties statinys tapo specialios paskirties statiniu (kalėjimu) – ir tai sudarė pagrindą dar kartą pakoreguoti visą techninį projektą atsižvelgiant į specialios paskirties pastatams keliamus reikalavimus, atlikti tokio projekto ekspertizę ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos šios ieškovės nurodytos aplinkybės taip pat yra nepagrįstos ir nesudarė jai objektyvaus pagrindo atsisakyti atnaujinti sutartį.

65.       Ieškovės argumentus, kad, parengus techninio projekto B laidą, buvo pakeisti jos esminiai sprendiniai ir paskirtis, todėl šiuo atveju turėjo būti atlikta viso techninio projekto ekspertizė ir gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas, paneigia byloje pateiktame kompetentingos statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos – Inspekcijos – 2021 m. birželio 10 d. rašte (1 t., b. l. 276–279) pateikti išaiškinimai. Inspekcija, atsakydama į atsakovo jai pateiktus klausimus, šiame rašte nurodė, kad: 1) pakeitus perdangų konstrukcijas buvo pakeisti esminiai projekto sprendiniai, dėl kurių pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos stabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 48 punkte nurodytas išimtis nėra privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą; tokiu atveju turi būti rengiamas naujos laidos projekto sprendinių dokumentas ir tęsiami statybos darbai; 2) po statybą leidžiančio dokumento pateikimo pakeitus neesminius statinio projekto sprendinius (atlikus telefoninio ir kompiuterinio tinklo pakeitimus) ir parengus darbo projekto sprendinių keitimus, neatitinkančius techninio projekto sprendinių, techninis projektas turi būti pakeistas, parengiant naujos laidos sprendinių dokumentą iki statybos užbaigimo procedūrų pradžios; 3) statybos užbaigimo metu turėtų būti pateikta paskutinė statinio projekto ar jo dokumentų laida ir statytojo pasirašyta laisvos formos pažyma apie atliktus statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, pakeitimus (įskaitant ir sprendinių, dėl kurių pasikeitė statinio kategorija, pakeitimu), atskirai aprašant esminių statinio projekto sprendinių pakeitimus ir nurodant motyvus, kodėl, juos pakeitus, nereikėjo gauti naujo statybą leidžiančio dokumento.

66.       Tokie Inspekcijos rašte pateikti išaiškinimai sudaro pagrindą vertinti, kad nei techninio projekto B laidoje atlikti statinio konstrukcijų pakeitimai, nei aplinkybė, kad statinys šioje projekto laidoje buvo vertinamas kaip ypatingas statinys, nepanaikino atsakovui išduoto statybą leidžiančio dokumento galiojimo ir nekliudė jo pagrindu vykdyti darbus. Iš Inspekcijos nurodytų duomenų matyti, kad, siekiant tęsti statybos darbus, šiuo atveju pakako tik parengti naujos laidos projekto sprendinių dokumentą, o ne naujos laidos projektą (Reglamento 42 punktas). Tačiau šiuo atveju atsakovas parengė naują techninio projekto laidą. Be to, kaip minėta anksčiau, atsakovas atliko dalinę techninio projekto B laidos ekspertizę, kurios metu, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, buvo įvertinti visi pakeitimai, kuriuos ieškovė šiuo atveju vertina kaip esminius. Tokią aplinkybę patvirtina ir byloje pateiktas UAB „Pastatų konstrukcijos“ 2020 m. gruodžio 15 d. projekto dalinės ekspertizės aktas (2 t., b. l. 152–153), o ieškovė jos neginčija.

67.       Ieškovė, įrodinėdama savo poziciją dėl poreikio atlikti visos naujos techninio projekto laidos ekspertizę ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, rėmėsi kitu, ieškovei adresuotu Inspekcijos 2021 m. gegužės 21 d. raštu (1 t., b. l. 216–221). Tačiau šiame Inspekcijos rašte išdėstytos aplinkybės nepaneigia anksčiau aptarto Inspekcijos rašto pagrindu padarytos išvados, jog šiuo atveju nebuvo atlikti tokie techninio projekto pakeitimai, dėl kurių buvo būtina gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ar atlikti viso projekto ekspertizę. Visų pirma, šiuo atveju yra aktualu tai, kad, teikdama atsakymą į atsakovo raštą, Inspekcija 2021 m. birželio 10 d. rašte vertino konkrečias su nagrinėjamu ginču susijusias aplinkybes – atsakovas, kreipdamasis į Inspekciją, prašė jos įvertinti konkretaus statybą leidžiančio dokumento galiojimą, todėl išsamiai išdėstė jai su nagrinėjama situacija susijusias aplinkybes ir pateikė reikšmingus dokumentus, t. y. nuorodas į visas tris techninio projekto laidas, statybą leidžiantį dokumentą, techninio projekto A ir B laidų projektavimo užduotis (2 t., b. l. 130–147), o Inspekcija parengė atsakymą atsižvelgdama į šią informaciją. Savo ruožtu iš ieškovei adresuoto Inspekcijos 2021 m. gegužės 21 d. rašto matyti, kad šiame rašte yra pateikta konsultacija dėl ieškovės rašte nurodytų teisės klausimų, kuri teikiama nenagrinėjant konkrečios situacijos, nevertinant projektinių sprendinių, išvadų ir pan. Taigi, šiame rašte yra pateikti bendresnio pobūdžio Inspekcijos paaiškinimai dėl teisės aktų taikymo, o ne dėl konkretaus techninio projekto vykdymo. Antra, įvertinus ieškovei adresuoto rašto turinį, matyti, kad jame išdėstyti Inspekcijos išaiškinimai iš esmės nesiskiria nuo atsakovui pateiktame rašte išdėstytos pozicijos, tik yra platesnio pobūdžio.

68.       Grįsdama poziciją, kad šiuo atveju buvo pakeisti esminiai statinio sprendiniai ir jo kategorija, ieškovė taip pat remiasi šiais įrodymais ir juose užfiksuotais duomenimis: 1) UAB „Maspro“ (projektuotojos) 2021 m. gegužės 24 d. raštu atsakovui (1 t., b. l. 229–231), kuriame ji, be kita ko, nurodė, kad, jos vertinimu, rengiant techninio projekto B laidą, buvo atlikti esminiai techninio projekto sprendinių pakeitimai (suprojektuotos naujos laikančios konstrukcijos ir kt.) ir kad pagal teisės aktus šiuo atveju turi būti atlikta pakeisto techninio projekto ekspertizė, projektas turi būti patvirtintas, turi būti gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas ir tik tada pradėtas rengti darbo projektas; 2) UAB „Maspro“ 2021 m. birželio 14 d. raštu ieškovei (1 t., b. l. 225–227), kuriame iš esmės išdėstyta tapati pozicija, kaip ir ankstesniame punkte nurodytame rašte, papildomai nurodant, kad, projektuotojos vertinimu, šiuo atveju buvo pagrindas pakeisti statinio paskirtį; 3) UAB „Maspro“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. raštu ieškovei (1 t., b. l. 260–261), kuriame ji dar kartą išdėstė poziciją, jog rengti darbo projektą šiuo metu nėra racionalu; 4) UAB „Pastatų konstrukcijos“ (ekspertizės rangovės) 2021 m. rugpjūčio 24 d. raštu ieškovei (1 t., b. l. 300), kuriame ji išdėstė poziciją, kad techninio projekto B laidoje atlikti pakeitimai buvo esminiai, todėl turi būti atlikta šios techninio projekto laidos ekspertizė ir gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas; 5) eksperto dr. D. K. vertinimo aktu (1 t., b. l. 195–200), kuriame taip pat nurodyta, kad keitėsi esminiai statinio sprendiniai ir kategorija; 6) brėžiniais, patvirtinančiais jos nurodytus statinio konstrukcijų pakeitimus (3 t., b. l. 21–34). Tačiau, vertinant šiuos įrodymus kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, juose išdėstytų aplinkybių pagrįstumas kelia abejonių.

69.       Pirmiausiai, abejonių kelia tai, kad minėtuose įrodymuose išdėstyta pozicija neatitinka jau aptartame Inspekcijos rašte, parengtame įvertinus atsakovo pateiktus su ginču susijusius duomenis, padarytų išvadų, jog šiuo atveju nebuvo atlikti esminiai techninio projekto pakeitimai, dėl kurių turėtų būti gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Abejonių dėl eksperto dr. D. K. vertinimo akte nurodytų duomenų išsamumo ir pagrįstumo kelia ir eksperto padaryta išvada, kad statinio kategorija nesikeitė ir statybos leidimas turėjo būti nuo pat pradžių išduotas ypatingam statiniui, nors Inspekcijos 2021 m. gegužės 21 d. rašte yra nurodyta, jog pagal statybos leidimo išdavimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą ginčo statinys nebuvo priskirtas ypatingų statinių kategorijai, tokį statusą jis įgijo nuo 2013 m. gruodžio 22 d. Vertinant ankstesnio šios nutarties punkto 1–3 papunkčiuose nurodytus UAB „Maspro“ raštus, pažymėtinas šio asmens pozicijos nenuoseklumas. Nors aptariamuose raštuose projektuotoja laikosi pozicijos, kad darbo projektą yra neracionalu rengti, nes pirmiausia turi būti atlikta viso techninio projekto ekspertizė ir gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas, taip pat kad šiuo atveju turi būti pakeista pastato paskirtis, kad pastato fasado pakeitimas lemia poreikį gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, o stogo konstrukcijų sutvirtinimas – tai esminis pakeitimas, iš 2021 m. kovo 24 d. vykusio susirinkimo protokolo matyti, kad jame dalyvavęs projektuotojos atstovas nematė pagrindo keisti pastato paskirtį, nes bendrabutis patenka į gyvenamosios paskirties statinių kategoriją, taip pat nurodė, kad jis galėtų per dvi savaites parengti Konstrukcijų dalies stogo ir fasado darbo projektą, neatsižvelgdamas į tai, kad ieškovė jau buvo iškėlusi klausimą dėl poreikio gauti naują statybos leidimą. Ankstesnio šios nutarties punkto 4 papunktyje nurodytame UAB „Pastatų konstrukcijos“ rašte yra pažymėta, kad ši bendrovė nėra įgaliota priimti sprendimą dėl ieškovės jai iškeltų klausimų, todėl, kaip nurodė pati UAB „Pastatų konstrukcijos“, jos rašte pateikta pozicija negali būti vertinama kaip galutinė. 

70.       Ieškovės pozicijos, kad ji negalėjo atnaujinti sutarties, nes šiuo atveju reikėjo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir atlikti viso techninio projekto ekspertizę, be to, reikėjo, pakoreguoti techninį projektą atsižvelgiant į pasikeitusią jo paskirtį, nepatvirtina ir jos nurodyti duomenys apie atsakovo elgesį. Šiuo aspektu ieškovė nurodė, kad 2021 m. balandžio 15 d. statybos dalyvių susirinkime atsakovas (jo atstovas) pritarė pozicijai, kad yra atlikti esminiai techninio projekto pakeitimai, todėl turi būti gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas, 2021 m. birželio mėn. raštu (3 t., b. l. 37) atsakovas prašė projektuotojos UAB „Maspro“, taisant techninio projekto B laidos trūkumus, pakeisti ir statinio paskirtį, nurodant, kad jis yra specialios (kalėjimų) paskirties, o 2021 m. liepos mėn. raštu (1 t., b. l. 256–257) atsakovas nurodė ieškovei, kad, UAB „Maspro“ atlikus techninio projekto pataisymus pagal ieškovės pateiktus pasiūlymus dėl paskirties keitimo, reikalingas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Tačiau iš byloje pateiktų kitų atsakovo parengtų raštų, taip pat šalių susirinkimų protokolų matyti, kad atsakovas nuo pat pradžių vertino, jog ieškovės argumentai dėl techninio projekto trūkumų yra nepagrįsti ir, jam pateikus ieškovei techninio projekto B laidą, sutarties vykdymas turėjo būti atnaujintas. Nors, kaip matyti iš ieškovės nurodytų aplinkybių, nebūdamas statybos srities profesionalu, atsakovas tam tikrais atvejais atsižvelgdavo į kitų šio projekto dalyvių argumentus, vis dėlto vertinant aptariamus įrodymus kartu su kitais byloje esančiais įrodymais nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas būtų pritaręs ieškovės pozicijai.

71.       Kitos byloje ieškovės nurodytos aplinkybės, kad po šalių sudarytos sutarties nutraukimo UAB „Maspro“ vykdė techninio projekto keitimą, o atsakovas sudarė sutartį su UAB „Pastatų konstrukcijos“ dėl projekto bendrosios ekspertizės atlikimo ir ketina gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, kurias ieškovė grindė UAB „Maspro“ 2022 m. sausio 31 d. raštu (5 t., b. l. 88) ir pirkimo sutartimi bei jos priedu (5 t., b. l. 138–146), taip pat nepatvirtina, kad atsakovas, nepaisant jo išreikštų prieštaravimų, vėliau faktiškai pritarė ieškovės išdėstytai pozicijai ir pradėjo vykdyti jos reikalavimus. Iš ieškovės pateiktų dokumentų nėra aišku, kokio turinio techninio projekto laida šiuo metu yra parengta ir kokios priežastys nulėmė sprendimą atlikti viso techninio projekto ekspertizę bei galimai kreiptis dėl naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Pažymėtina, kad atsakovas dėl šių aplinkybių nurodė, jog, siekiant paskelbti naują viešąjį pirkimą, techninio projekto B laida bus atnaujinta skaičiuojamąja dalimi, nes pasikeitė darbų ir medžiagų kainos, todėl bus atlikta bendroji ekspertizė esamai kainai nustatyti.

72.       Kaip minėta, grįsdama savo sprendimą atsisakyti atnaujinti sutarties vykdymą, ieškovė nurodė ir aplinkybę, kad, parengus techninio projekto B laidą, faktiškai buvo pakeista statinio paskirtis. Tokį teiginį ieškovė įrodinėjo vadovaudamasi byloje pateikta eksperto E. L. ekspertinio tyrimo ataskaita (3 t., b. l. 92–138), kurioje ekspertas padarė išvadą, kad parengus techninio projekto B laidą pastatas tapo kalėjimų paskirties, o tokį pasikeitimą iš esmės lėmė grotų įrengimas. Ieškovė savo poziciją šiuo aspektu taip pat grindė aplinkybėmis, kad pastatas yra griežtai saugomoje Alytaus pataisos namų teritorijoje, pastato durys ir langai suprojektuoti su grotomis. Ieškovė teigė, kad, pasikeitus pastato paskirčiai, sutarties vykdymas galės būti atnaujintas tik patikslinus šiuo aspektu techninio projekto B laidą ir atlikus kitas su tuo susijusias procedūras. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, kaip statybos rangovė, nepagrįstai kelia reikalavimus dėl projekto sprendinių, susijusių su pastato paskirtimi, keitimo.

73.       Šioje nutartyje jau minėta, kad rangovui kyla pareiga vykdyti statybos darbus nepažeidžiant teisės aktuose ir normatyviniuose dokumentuose keliamų reikalavimų. Tačiau iš šios nutarties 49–53 punktuose aptartų nuostatų taip pat matyti, kad rangovo pareigos ir atsakomybė yra susijusios daugiau su tinkamu ir saugiu darbų įvykdymu pagal jam pateiktus normatyvinius dokumentus ir užsakovo užduotį, o ne su konkrečių statinio statybos, rekonstrukcijos ir kt. techninių sprendinių parinkimu, statinio kategorijos ar paskirties tinkamu nustatymu techniniuose statybos dokumentuose ir pan. Pagal CK 6.703 straipsnio 1 dalį, už netinkamą techninių dokumentų parengimą atsako projektuotojas. Būtent projektuotojui pagal įstatymą kyla pareiga, vadovaujantis Statybos įstatyme nurodytais dokumentais, parengti statinio projektą; jį pasirašyti, tokiu būdu prisiimant atsakomybę, jog statinio projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas; taisyti statinio projektą pagal užsakovo pastabas (jeigu jos neprieštarauja normatyviniams statybos techniniams dokumentams ir normatyviniams statinio saugos ir paskirties dokumentams), taip pat pagal statinio projekto ekspertizės akto ir statinio projektą tikrinusių institucijų pastabas (Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 2–6 punktai). Tokią projektuotojo atsakomybę tiek ieškovei, tiek atsakovui adresuotuose raštuose pabrėžė ir Inspekcija. Teisės aktuose išdėstytas reglamentavimas nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovei, kaip rangovei, yra suteikta kompetencija priimti sprendimus dėl statinio paskirties keitimo, todėl su statinio paskirtimi susijusios aplinkybės nesudarė jai teisėto pagrindo atsisakyti atnaujinti darbus.

74.       Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip matyti iš pirmiau aptartų aplinkybių, iš esmės visi ieškovės argumentai, kuriais remdamasi ji atsisakė atnaujinti sutartį, yra daugiau formalaus, teisinio pobūdžio, susiję su dokumentų įforminimu, o ne statybos darbų atlikimu, jų tinkamumu ir saugumu. Ieškovė kvestionavo techninio projekto patvirtinimo tinkamumą ir statybą leidžiančio dokumento galiojimą, kėlė klausimą dėl poreikio atlikti visos techninio projekto B laidos ekspertizę, nors, kaip minėta, visi techninio projekto sprendiniai, kurie, anot ieškovės, buvo pakeisti iš esmės ir kurių įvertinimas galėjo būti jai reikšmingas siekiant saugiai vykdyti darbus, buvo įvertinti atliekant dalinę ekspertizę. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šios ieškovės nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos ir objektyviai nekliudė jai atnaujinti sutarties vykdymą, pradėti rengti darbo projektą, o vėliau – vykdyti statybos darbus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas teisėtai nutraukė sutartį vadovaudamasis jos 12.2.2 papunktyje nustatytu pagrindu dėl to, kad ieškovė neatnaujino darbų.

75.       Teismo išvados, kad atsakovas pagrįstai nutraukė sutartį, nepaneigia ieškovės nurodyti argumentai, jog šalys nebuvo pasirašiusios susitarime dėl darbų sustabdymo nurodyto susitarimo dėl sutarties vykdymo atnaujinimo, kuriuo ieškovei turėjo būti paskirtas papildomas finansavimas ir terminas darbo projekto korekcijoms atlikti. Ieškovė nurodė, kad toks susitarimas dėl sutarties vykdymo atnaujinimo turėjo būti pasirašytas tik tada, kai bus parengta nauja techninio projekto laida ir pateikta jai su visais darbo projektui parengti reikalingais dokumentais, kaip nustatyta statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose, o atsakovo pateiktos techninio projekto B laidos versijos nebuvo tinkamos. Tačiau ankstesniuose šios nutarties punktuose aptartos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas ragino ieškovę sudaryti susitarimą dėl sutarties vykdymo atnaujinimo. Šioje nutartyje aptartos aplinkybės taip pat patvirtina, kad pati ieškovė pradžioje sutiko tokį susitarimą sudaryti, o vėliau nepagrįstai vengė jį sudaryti. Ieškovės nepagrįstas delsimas pasirašyti susitarimą dėl darbų atnaujinimo negali sudaryti pagrindo pateisinti jos atsisakymą vykdyti sutartį.

76.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė kitas aplinkybes, jo vertinimu, patvirtinančias, kad ieškovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus. Pavyzdžiui, teismas nurodė, kad ieškovės veiksmai, kai ji, informavusi atsakovą apie darbų sustabdymą, tinkamai neperdavė jam statybvietės (ieškovė paliko neprižiūrimą statybvietę nepaisant to, kad atsakovas jos nepriėmė), negali būti vertinami kaip teisėti ir pagrįsti, taip pat kad ieškovė pažeidė sutartį, kai, nepaisydama atsakovo raginimų, delsė perduoti jam statybos darbų žurnalą ir jį netinkamai pildė (neįrašė duomenų apie pateiktą techninio projekto B laidą). Teismo sprendime išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad teismui kilo abejonių ir dėl ieškovės veiksmų inicijuojant sutarties vykdymo sustabdymą pagrįstumo – teismas nurodė, kad techninio prižiūrėtojo įrašas statybos žurnale nereiškia, jog jis sustabdė visus darbus statybvietėje, kad šis įrašas prieštarauja techninio prižiūrėtojo vadovo elektroniniu laišku pateiktai nuomonei, kad susitarimas dėl darbų sustabdymo buvo pasirašytas atgaline data ir iki šio susitarimo pasirašymo atsakovas prašė ieškovės nestabdyti darbų, o vėliau pasirašė susitarimą siekdamas neprarasti finansavimo ir pan. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą dėl vienašalio sutarties nutraukimo, nes atsakovas, nutraukdamas sutartį, neargumentavo jomis savo sprendimo (žr. šios nutarties 35 punktą). Be to, nepaisant to, kad byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovas rėmėsi minėtomis aplinkybėmis, jo veiksmai, kai jis sudarė su ieškove susitarimą sustabdyti darbus, rodo, jog atsakovas nelaikė ieškovės anksčiau vienašališkai priimto sprendimo sustabdyti darbus nepagrįstu ir toleravo jos veiksmus, susijusius su netinkamu statybvietės perdavimu, nelaikydamas jų esminiu sutarties pažeidimu.

77.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimus, nepagrįstai vadovavosi ir atsakovo procesiniuose dokumentuose (žr., pvz., atsiliepimo į ieškinį 26–27 psl.) nurodytomis aplinkybėmis, kad jis turėjo nutraukti sutartį remdamasis VPĮ nuostatomis, kadangi, parengus techninio projekto B laidą, projektas buvo papildytas naujomis dalimis, be to, statybos darbų kaina padidėjo nei 50 proc., todėl jis turėjo vykdyti naują viešąjį pirkimą dėl pastato rekonstrukcijos darbų. Atsakovas, nutraukdamas šalių sudarytą sutartį, šių argumentų neįvardijo kaip sutarties nutraukimo pagrindo. Antra, šiuo atveju yra reikšminga tai, kad šalys byloje neįrodinėjo aplinkybių, susijusių su sutarties pagrindu ieškovės turėtų atlikti darbų kainos pokyčiais (neteikė kainas pagrindžiančių įrodymų, skaičiavimų, kad darbų vertė padidėjo ir kokiu mastu ji padidėjo ir pan.). Todėl teismo teiginiai dėl kainos padidėjimo daugiau nei 50 proc. yra pagrįsti ne objektyviais byloje ištirtais duomenimis, bet tik deklaratyviomis prielaidomis ir spėjimais. 

 

Dėl procesinės bylos baigties, žyminio mokesčio ieškovei grąžinimo

 

78.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino ginčui reikšmingas aplinkybes, pritaikė aktualias teisės aktų nuostatas ir pagrįstai netenkino pareikštų reikalavimų. Nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi iš esmės tik atsakovo išdėstytais argumentais, neįvertino dalies ieškovės nurodytų reikšmingų aplinkybių ir jos pateiktų įrodymų, pažymėtina, jog teismas įvertino visas esmines ginčui išnagrinėti teisiškai reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas dėl visų byloje pareikštų reikalavimų ir priėmė teisingą sprendimą dėl ginčo esmės. Esant tokioms aplinkybėms, tai, kad teismas išsamiai neaptarė absoliučiai visų dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytų argumentų ar rėmėsi tam tikrais vienos iš šalių argumentais, nesudaro pagrindo šį sprendimą panaikinti. Ieškovei apeliaciniame skunde nepaneigus pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų, jos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

79.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašo grąžinti jai 195 Eur žyminio mokesčio permoką, kurios grąžinimo klausimo neišsprendė pirmosios instancijos teismas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teikdama ieškinį, ieškovė, be kita ko, prašė priteisti jai iš atsakovės 141 181,62 Eur žalai atlyginti ir už šį turtinį reikalavimą, pareikštą elektroninių ryšių priemonėmis, sumokėjo 2 034 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Teikdama dubliką, ieškovė sumažino prašomą priteisti žalos atlyginimo sumą ir prašė priteisti jai 137 341,48 Eur, todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, jos mokėtina žyminio mokesčio suma už šį reikalavimą turėjo sudaryti 2 005 Eur. Kadangi ieškovė už šį reikalavimą sumokėjo 29 Eur (2 034 Eur – 2 005 Eur) daugiau žyminio mokesčio, nei nurodyta įstatyme, ši suma grąžintina ieškovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovės prašymas grąžinti jai likusius 166 Eur (195 Eur – 29 Eur) žyminio mokesčio netenkinamas, nes ieškovė dublike neatsisakė savo neturtinio reikalavimo dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, už kurį buvo sumokėta ši žyminio mokesčio suma. Ieškovei išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybų kodas“ (juridinio asmens kodas 302711748) 29 Eur (dvidešimt devynis eurus) už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio (mokėjimo data 2021 m. rugsėjo 2 d., mokėjimo nurodymo Nr. 16146).

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Marius Bajoras

 

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Laima Ribokaitė

 

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Alma Urbanavičienė