Civilinė byla Nr. 2S-1026-450/2017

Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00673-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.; 3.5.1.;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų J. R. ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskiruosius skundus dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarties, kuria leista taikyti sprendime nurodytas pasekmes, civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės T. G. pareiškimą dėl leidimo taikyti sprendime nurodytas savavališkos statybos pasekmes, suinteresuoti asmenys – J. R., V. P., D. J., Valstybinė teritorinė planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja antstolė T. G. kreipėsi su pareiškimu, kuriuo prašė 1) išieškotojos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai skirti skolininkei J. R. už teismo sprendimo nevykdymą iki 1000 Lt (289 Eur) baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą dieną nuo 2014 m. kovo 31 d., t. y. nuo teismo sprendimu nustatyto termino, per kurį skolininkė buvo įpareigota gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus statyti garažą, pabaigos dienos, iki leidimo taikyti teismo sprendime nurodytas pasekmes dienos; 2) leisti taikyti teismo sprendime nurodytas pasekmes, t. y. garažą nugriauti skolininkės J. R. lėšomis.
2. Suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorinė planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ( toliau – Inspekcija) ir V. P. atsiliepimuose prašė antstolės prašymą tenkinti.
3. Suinteresuotas asmuo J. R. prašė taikyti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalį ir antstolės prašymo netenkinti. Nurodė, kad pradėjo vykdyti 2012 m. gruodžio 31 d. teismo sprendimą. 2014 m. vasario 24 d. ji gavo bendraturtės D. J. sutikimą dėl garažo statybos. Tuo tarpu į V. P. kreipėsi porą kartų, tačiau pastaroji sutikimą duoti atsisakė. Paaiškino, kad iki kasacinio teismo nagrinėjamoje byloje 2016 m. liepos 5 d. pateikto išaiškinimo sąžiningai klydo, manydama, kad, nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką, gauti V. P. sutikimo dėl garažo statybos nebereikia. Po kasacinio teismo išaiškinimo dėl bendros dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype esančių statinių, kreipėsi į teismą dėl bendraturčio sutikimo gavimo teismine tvarka.
4. Suinteresuotas asmuo D. J. atsiliepime nurodė, kad prisideda prie suinteresuoto asmens J. R. atsiliepimo.
5. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 13 d. nutartimi netenkino antstolės T. G. pareiškimo netenkino.
6. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs antstolės T. G. ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskiruosius skundus, 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį paliko nepakeistą.
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. liepos 5 d. nutartimi panaikino Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarties dalį, kuria atmestas antstolės pareiškimas dėl leidimo taikyti teismo sprendime nurodytas savavališkos statybos pasekmes ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarties dalį, kuria nurodyta pirmosios instancijos nutarties dalis palikta nepakeista bei perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarties dalis paliko nepakeistas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi antstolės T. G. prašymą tenkino ir taikė Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-7-419/2012, nurodytas pasekmes – leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos nugriauti garažą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reikiamas išlaidas išieškant iš skolininkės J. R..
9. Teismas nustatė, kad antstolė vykdo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-7-419/2012 dėl įpareigojimo J. J. (dabar – R.) atlikti veiksmus, nurodytus Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendime (išieškotojas Inspekcija). Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7-419/2012, įpareigojo J. J. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti žemės sklypo bendraturčių V. P. ir D. J. rašytinius sutikimus garažo statybai bendrajame žemės sklype. Remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalimi, jeigu šis teismo reikalavimas nevykdomas, garažas nugriaunamas statytojos (jos teisių perėmėjos) lėšomis. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 30 d., terminas sprendimui įvykdyti yra pasibaigęs. 2014 m. birželio 17 d. surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. 3.5 – S016695, kuriuo konstatuota, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo vykdomajame rašte Nr. 2-7-419/2012 nurodytas teismo įpareigojimas skolininkei gauti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių rašytinius sutikimus garažo statybai bendrajame žemės sklype yra neįvykdytas.
10. Dėl sprendime nurodytų pasekmių taikymo. Nagrinėjamu atveju J. R. 2014 m. birželio 16 d. raštu pranešė antstolės kontorai, jog ji gavo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės D. J. raštišką sutikimą garažo statybai, o bendrasavininkė V. P. sutikimo garažo statybai nedavė ir pasirašyti atsisakė. Šių aplinkybių pagrindu antstolė T. G. 2014 m. birželio 17 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Teismo posėdžio metu tiek skolininkės J. R. atstovas, tiek išieškotojo Inspekcijos atstovė patvirtino, kad šiai dienai teismo sprendimas nėra įvykdytas, t. y. nėra gautas V. P. rašytinis sutikimas garažo statybai. Kita vertus, skolininkės atstovas teigė, kad sprendimas iš dalies įvykdytas, nes vienos bendrasavininkės sutikimas statybai yra gautas, o dėl kitos bendrasavininkės, t. y. V. P., atsisakymo duoti sutikimą statybai teisme vyksta ginčas, tikslu tokį sutikimą gauti teisminiu keliu. Skolininkės atstovo manymu, šiuo atveju yra pagrindas taikyti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 8 d. nuostatas (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), kurioje numatyta teismo teisė sprendžiant dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo įvertinti statybos padarinius aplinkai, visuomenės interesams, skolininkės sąžiningumą ir netaikyti griežčiausios priemonės, o leisti sutvarkyti dokumentus, kad statinys būtų įteisintas, tai yra gauti Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą sutikimą. Teismas pažymėjo, kad minimas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 8 d.  (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) reglamentavo savavališkos statybos padarinių šalinimą pagal Inspekcijos surašytą privalomąjį nurodymą. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas statybos padarinių šalinimas pagal teismo sprendimą, kuriame jau yra įvertinti visi skolininkės atstovo nurodyti minėtame straipsnyje išvardinti aspektai, t. y. J. R. buvo įpareigota per 3 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti žemės sklypo bendraturčių V. P. ir D. J. rašytinius sutikimus garažo statybai bendrajame žemės sklype, o šio reikalavimo nevykdžius, sprendime yra aiškiai nurodoma, jog garažas turi būti nugriaunamas statytojos (jos teisių perėmėjos) lėšomis. Šioje proceso stadijoje teismas nesprendė ir nevertino skolininkės bendraturtės atsisakymo duoti sutikimo statybai pagrįstumo, nes tai nebuvo šios bylos dalykas. Juolab, kad šis reikalavimas yra nagrinėjamas Šalčininkų rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-62-371/2017 pagal skolininkės J. R. ieškinį atsakovei V. P. dėl bendraturčio sutikimo nustatymo teismine tvarka. Be to, tame pačiame teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2VP-145-419/2017, kurioje skolininkė yra pareiškusi prašymą atidėti sprendimo vykdymą civilinėje byloje Nr. 2-7-419/2012. Taigi teismas sprendė, kad skolininkė turi galimybes  pasinaudoti tinkamais teisiniais gynybos būdais, siekiant apsiginti nuo galimai pažeidžiamų jos teisių.
11. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių antstolio prašomos poveikio priemonės negali būti taikomos bei pažymėjo, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimas įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 30 d., terminas įvykdyti sprendimą pasibaigė 2014 m. kovo 31 d., t. y. daugiau nei prieš du metus. Taigi teismo sprendimas, įpareigojantis skolininkę pašalinti savavališkos statybos pasekmes yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas.
12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad J. R. neįvykdė Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendime c. b. Nr. 2-7-419/2012 nustatyto įpareigojimo, kuriam įvykdyti jau yra suėjęs terminas, yra pagrindas antstolio pareiškimą patenkinti ir taikyti  šiame sprendime nurodytas pasekmes – suteikti teisę Inspekcijai nugriauti pastatytą garažą, reikiamas išlaidas išieškant iš skolininkės (CPK 771 str. 1, 2 d.).
13. Dėl baudos. Išieškotojo atstovė prašė, vadovaujantis aktualia CPK 771 str. 6 d. redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d., taikyti skolininkei joje nustatytą baudą, už teismo sprendimo nevykdymą. Teismas pažymėjo, kad dėl CPK 771 straipsnyje numatytų baudų taikymų yra suformuota vieninga kasacinio teismo praktika, pagal kurią aiškiai nurodoma, kad už įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytus statinius nevykdymą negali būti skiriama bauda, jeigu neteisėtos statybos padarinių šalinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas nėra išskirtinai asmeninis. Šiuo atveju Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimas c. b. Nr. 2-7-419/2012 nėra išskirtinai asmeninis, dėl to CPK 771 str. 6 d. nustatyta bauda skolininkei negali būti skiriama. Taip pat pažymėjo, kad tai nagrinėjamoje byloje jau yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausias Teismas 2016 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-378/2016.
14. Teismas pažymėjo, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigalioję CPK 771 str. pakeitimai nepakeitė kasacinio teismo išaiškinimuose nurodomų normų esmės, pakito tik šio straipsnio dalių numeracija, be to, straipsnis papildytas privalomųjų nurodymų reglamentavimu.
15. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, teismas sprendė, kad nėra pagrindo iš naujo spręsti prašymą, kuris jau yra išspręstas galutiniu įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

16. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo skolininkė J. R. prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį ir priimti naują nutartį – antstolės prašymo netenkinti.
1. Atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi c. b. Nr. 2S-1255-567/2015 konstatavo, kad ginčo statinys yra žemės sklypo dalyje, priklausančioje J. R., todėl atskiras žemės bendraturčių sutikimas nėra reikalingas. Taigi pirmosios instancijos teismas nevertino teisinės padėties, buvusios nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2016 m. liepos 5 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties c. b. Nr. 3K-345-378/2016. Tik LAT panaikinus Vilniaus apygardos nutartį, atsirado pagrindas iš naujo pradėti vykdymo procesą.
2. J. R. po LAT nutarties ėmėsi aktyvių veiksmų, kad įvykdyti 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą: kreipėsi į Šalčininkų rajono apylinkės teismą dėl V. P. sutikimo gavimo teismine tvarka bei dėl 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo vykdymo atodėjimo.
17. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skolininkės atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
1. Skolininkės argumentai, kad antstolė jai turėjo siųsti naują raginimą vykdyti sprendimą yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti. Be to, tokie argumentai nebuvo išsakyti pirmosios instancijos teisme.
2. LAT grąžino bylą nagrinėti iš naujo dalyje dėl įpareigojimo nevykdymo ir pasekmių taikymo, taigi procesas pagrįstai buvo tęsiamas, byla nagrinėjama pirmosios intsancijos teisme, todėl skolininkės argumentai, kad vykdymo procesas turėjo būti pradėtas iš naujo atmestini.
18. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta išspręsti Inspekcijos prašymą, ir vadovaujantis CPK 771 str. 6 d. skirti skolininkei iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos padarinius, nevykdymą išieškotojos Inspekcijos naudai.
1. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo CPK 771 straipsnio pakeitimai, pagal kuriuos keitėsi ne tik straipsnio dalių numeracija, bet ir pats teisinis reguliavimas. Pakeitimai buvo inicijuoti turint tikslą, kad statybas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus vykdę asmenys būtų motyvuojami patys įvykdyti teismo sprendimą, todėl skundžiamoje nutartyje minima LAT nutartis buvo nebeaktuali.
19. Pareiškėja antstolė T. G. atsiliepimu į atskiruosius skundus su J. R. skundu nesutinka, o su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundu sutinka.
1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. nutartyje faktiškai netyrė ar teismo sprendimas yra įvykdytas, todėl antstolė neturėjo remtis minėta nutartimi bei jos pagrindu užbaigti vykdomąją bylą.
2. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimas turėjo būti įvykdytas iki 2014 m. kovo 30 d., todėl nebuvo pagrindo skolininkei siųsti raginimo įvykdyti sprendimą po LAT 2016 m. liepos 5 d. nutarties priėmimo.
3. Pasikeitusia CPK 771 str. redakcija siekiama užkirsti kelią savavliškų statybų padarinių šalinimo vilkinimui ir nustatyti galimybę teismui skirti baudą už kiekvieną uždelstą atvejį visais atvejais.
20. Suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepimais į suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus su J. R. atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundu sutinka.
1. Galiojančios civilinio proceso teisės jurisprudencijoje numatyta imperatyvi nuostata, kad negalioja žemesnės instancijos teismų priimti sprendimai ir nutartys, jei jie panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, todėl argumentas neva antstolė turėjo vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas.
2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas c. b. Nr. 3K-3-345-378/2016 nutartį priėmė remiantis tuo metu galiojančia CPK 771 str. redakcija, o Ukmergės rajono apylinkės teismas skundžiamą nutartį priėmė 2017 m. sausio 30 d., todėl jis privalėjo vadovautis nauja redakcija. 
21. Suinteresuotas asmuo J. R. atsiliepimu į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą su juo nesutinka bei prašo taikyti CPK 95 straipsnį bei skirti Inspekcijai 5792 Eur baudą, 50 procentų šios baudos priteisiant J. R..
1. Inspekcija reikalauja taikyti CPK 771 straipsnio redakciją, galiojančią nuo 2017 m. sausio 1 d., tačiau teisiniai santykiai, prasidėję iki šios normos galiojimo turi būti sprendžiami pagal anksčiau galiojusias teisės normas.
2. Ginčas vyksta dėl statinio, kuriam nereikia projekto ar statybos leidimo, tik bendraturčių sutikimo, todėl reikalauti iš skolininkės priteisti baudą yra nesąžininga.
22. Suinteresuotas asmuo D. J. atsiliepimų į atskiruosius skundus nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės J. R. atskirasis skundas tenkintinas, apelianto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirasis skundas atmestinas.

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. L. teisių perėmėja J. R., D. J. ir V. P. yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Šiame bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype V. L. 2006 m. savavališkai pastatė ūkio pastatą – garažą. 2011 m. balandžio 3 d. V. L. mirė. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu įpareigojo V. L. teisių perėmėją J. R. per 3 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus statyti garažą bendrame žemės sklype, o šio teismo reikalavimo neįvykdžius, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalimi, garažą nugriauti statytojos (jos teisių perėmėjos) lėšomis. Teismas konstatavo, kad garažo statybos įteisinimui reikalingas tik žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, todėl nėra būtinumo griauti šio garažo, o savavališkos statybos padarinius galima pašalinti įpareigojant statytoją per nustatytą terminą gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinį sutikimą statyti garažą bendrame žemės sklype. Įpareigojimas įvykdytas nebuvo, todėl išieškotoja Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su vykdomuoju raštu kreipėsi į antstolę T. G.. J. R. 2014 m. birželio 16 d. pranešė antstolei, kad žemės sklypo bendraturtė V. P. sutikimo statyti garažą nedavė. Antstolė konstatavo įpareigojimo gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus statyti garažą bendrame žemės sklype neįvykdymą. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtinta J. R., D. J. ir V. P. taikos sutartis, nustatanti bendro žemės sklypo naudojimo tvarką, pagal kurią savavališkai pastatytas garažas yra J. R. naudojamoje bendro sklypo dalyje.
25. Antstolė T. G. 2014 m. birželio 19 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama: 1) išieškotojos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai skirti skolininkei J. R. už teismo sprendimo nevykdymą iki 1000 Lt (289 Eur) baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą dieną nuo 2014 m. kovo 31 d., t. y. nuo teismo sprendimu nustatyto termino, per kurį skolininkė buvo įpareigota gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus statyti garažą, pabaigos dienos, iki leidimo taikyti teismo sprendime nurodytas pasekmes dienos; 2) leisti taikyti teismo sprendime nurodytas pasekmes, t. y. garažą nugriauti skolininkės J. R. lėšomis, tačiau Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 13 d. nutartimi antstolės pareiškimo netenkino. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs antstolės T. G. ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskiruosius skundus, 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartimi c. b. Nr. 3K-345-378/2016 panaikino Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarties dalį, kuria atmestas antstolės pareiškimas dėl leidimo taikyti teismo sprendime nurodytas savavališkos statybos pasekmes ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarties dalį, kuria nurodyta pirmosios instancijos nutarties dalis palikta nepakeista bei perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarties dalis paliko nepakeistas. Ukmergės rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi antstolės prašymą tenkino ir taikė Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendime c. b. Nr. 2-7-419/2012, nurodytas pasekmes – leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos nugriauti garažą, reikiamas išlaidas išieškant iš skolininkės J. R..
26. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad skolininkė J. R. 2016 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į Šalčininkų rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl bendraturtės V. P. sutikimo gavimo. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu c. b. Nr. 2-62-371/2017 ieškinį tenkino visiškai ir davė J. R. Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. numatytą sutikimą, kurį V. P. duoti atsisakė, dėl ginčo statinio – garažo, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis minėtas sprendimas įsiteisėjo 2017 m. gegužės 22 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. rugpjūčio 2 d. teismo sprendimo įvykdymo patikrinimo akte Nr. 4D-2295 konstatuota, kad savavališkos statybos padariniai, nurodyti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendime, buvo pašalinti.
27. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog pasikeitus faktinėms aplinkybėms, t. y.  Šalčininkų rajono apylinkės teismui 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu davus J. R. Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. numatytą sutikimą, kurį V. P. duoti atsisakė, dėl ginčo statinio – garažo bei 2017 m. rugpjūčio 2 d. teismo sprendimo įvykdymo patikrinimo aktu Nr. 4D-2295 konstatavus, kad savavališkos statybos padariniai, nurodyti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendime, buvo pašalinti, skundžiama nutartimi taikytos Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendime nurodytos pasekmės – leidimas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos nugriauti ginčo garažą, reikiamas išlaidas išieškant iš skolininkės J. R., nepasieks tikslo. Todėl remiantis CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais skundžiamos nutarties dalis dėl sprendime nurodytų pasekmių taikymo naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės - antstolės pareiškimo dalis dėl sprendime nurodytų pasekmių taikymo atmestina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi skundžiamos nutarties dalis dėl sprendime nurodytų pasekmių taikymo panaikintina pasikeitus faktinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas dėl argumentų, susijusių su skundžiamos nutarties dalimi dėl sprendime nurodytų pasekmių, detaliau nepasisako.
28. Apeliantas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria atsisakyta išspręsti Inspekcijos prašymą, ir vadovaujantis CPK 771 str. 6 d. prašo skirti skolininkei iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos padarinius, nevykdymą išieškotojos Inspekcijos naudai. Pasak apelianto, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo CPK 771 straipsnio pakeitimai, pagal kuriuos keitėsi ne tik straipsnio dalių numeracija, bet ir pats teisinis reguliavimas, tačiau apeliacinis teismas su tokiais argumentais nesutinka. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. liepos 5 d. nutartimi c. b. Nr. 3K-345-378/2016 panaikino Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarties dalį, kuria atmestas antstolės pareiškimas dėl leidimo taikyti teismo sprendime nurodytas savavališkos statybos pasekmes ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarties dalį, kuria nurodyta pirmosios instancijos nutarties dalis palikta nepakeista bei perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarties dalis paliko nepakeistas. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas aiškiai konstatavo, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nors nurodė netinkamą teisinį pagrindą, atmetė antstolės prašymą taikyti skolininkei CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudą, todėl teismų nutartys dėl šios antstolės pareiškimo dalies paliktinos galioti. Taigi reikalavimas dėl baudos skyrimo apeliantei J. R. jau yra išspręstas galutine kasacinio teismo nutartimi. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, kas reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Inspekcijos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutarties dalį dėl baudos skolininkei skyrimo, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutarties dalis dėl baudos paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarties dalį, kuria tenkintas antstolės T. G. pareiškimas dėl leidimo taikyti teismo sprendime nurodytas savavališkos statybos pasekmes, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės T. G. pareiškimą dėl leidimo taikyti teismo sprendime nurodytas savavališkos statybos pasekmes atmesti.

Kitą Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                    Asta Radzevičienė