Pranešėja Erika Misiūnienė                                          Civilinė byla Nr. e2S-638-524/2015

Teisėjas Rasa Augustė                                          (Proceso Nr. 2-06-3-00662-2015-3)

              Procesinio sprendimo kategorija 99.3;

(S)

              99.11.;               122.1.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. kovo 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-23 nutarties civilinėje byloje Nr. L2-2626-769/2015 pagal kreditorės UAB „Jūros būstas“ pareiškimą skolininkei E. P. dėl skolos priteisimo,

n  u  s  t  a  t  ė:

kreditorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 105,49 EUR skolos, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 3 EUR žyminis mokestis, 0,87 EUR už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 0,87 EUR už Gyventojų registro tarnybos išrašą, 21,03 EUR už UAB „SKOLOS LT“ suteiktas teisines paslaugas, rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-23 įsakymu kreditorės UAB „Jūros būstas“ naudai iš skolininkės priteista 105,49 EUR skolos, 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 3 EUR už sumokėtą žyminį mokestį.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-01-23 nutartimi netenkino kreditorės UAB „Jūros būstas“ prašymo dėl 0,87 EUR už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 0,87 EUR už Gyventojų registro tarnybos išrašą, 21,03 EUR už UAB „SKOLOS LT“ suteiktas teisines paslaugas, rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, priteisimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neskundžiama nutartimi Klaipėdos apygardos teismas nurodė, jog bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas gali būti sprendžiamas nutartimi vadovaujantis LR CPK 439 straipsnio 4 dalimi, teismas prašymą dėl įrodymais nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų priteisimo išsprendžia nutartimi. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kreditorė nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ji šioje byloje yra sumokėjusi už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą bei už Gyventojų registro duomenų paiešką ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą, duomenų, patvirtinančių, kad kreditorė naudojosi duomenų baze. Nepateikus teismui duomenų apie pavedimo sutarties, atitinkančios CPK 56 straipsnio nuostatas, suteikiančios teisę juridiniam asmeniui UAB „SKOLOS LT“ atstovauti teisme kitam juridiniam asmeniui, buvimą, ieškovės prašymą priteisti 72,60 Lt už UAB „SKOLOS LT“ suteiktas paslaugas pirmosios instancijos teismas atmetė.

Kreditorė UAB „Jūros būstas“ pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-23 nutartį ir priimti naują teismo įsakymą dėl bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo sutarties 6.9 p. duomenų gavėjas įsipareigoja už naudojimąsi duomenimis bei duomenų parengimą sumokėti sutarties 2 priede nustatytą atlyginimą. Nekilnojamojo turto registro duomenys teikiami pagal griežtai įstatymuose ir įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytą tvarką. Duomenų gavėjui pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo sutarties VI dalyje nustatytą apmokėjimo ir atsiskaitymo tvarką kiekvieno mėnesio pradžioje yra pateikiama sąskaita faktūra už naudojimąsi duomenimis ir duomenų parengimą praėjusį mėnesį, kurią duomenų gavėjas privalo apmokėti per 10 dienų nuo jos gavimo dienos. Duomenų teikėjas pateikia bendrą sąskaitą faktūrą už praėjusį mėnesį suteiktus duomenis, detalesnės atskaitos, už kokias konkrečiai adresų paieškas išrašoma sąskaita, jis nepateikia. Duomenų gavėjui neapmokėjus pateiktos sąskaitos faktūros per vieną mėnesį nuo jos gavimo dienos duomenų teikėjas turi teisę sustabdyti duomenų teikimą (sutarties 5.1. p.) ir jį atnaujinti tik apmokėjus sąskaitą, o neapmokėjus per du mėnesius – sutartis vienašališkai duomenų teikėjo iniciatyva nutraukiama. Nustatyta tvarka neapmokėjus sąskaitų duomenų teikimas sustabdomas ir nutraukiamas, todėl jau vien apeliantės pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas yra įrodymas apie patirtas išlaidas. Apeliantė teigia, kad Gyventojų registro tarnyba yra viešasis subjektas, teikiantis atlygintines paslaugas ir jokia apimtimi neteikia neatlygintinių paslaugų. Vien išrašas iš Gyventojų registro tarnybos liudija aplinkybę, kad kreditorius naudojasi Gyventojų registro tarnybos paslaugomis ir už jas moka teisės aktuose nustatytą atlygį. Tiek VĮ Registrų centras, tiek Gyventojų tarnyba jokiems privatiems subjektams neteikia neatlygintinių paslaugų. Taip pat apeliantė nurodo, jog turėjo išlaidų, susijusių su teisinių paslaugų suteikimu. Byloje esančios sąskaitos, atliktų darbų priėmimo perdavimo aktai bei mokėjimą patvirtinantys dokumentai sudaro prielaidas konstatuoti, jog išlaidos yra pagrįstos, dėl to turėjo būti priteistos.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias teismo įsakymo išdavimą. Įstatymų leidėjas, sukurdamas teismo įsakymo išdavimo institutą, siekė supaprastinti procesą ir kontrolę dėl kreditoriaus prašomų priteisti sumų perleisti skolininkui. Apylinkės teismams paliekama tik minimali kontrolė, ji susijusi su CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, pareiškimo formos ir turinio bei leistinumo patikrinimu. Kitos aplinkybės, tokios kaip reikalavimo pagrįstumo vertinimas teismo įsakymo priėmimo stadijoje – ne teismo prerogatyva (CPK 435 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, jog kreditorius prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo įrodymų neprideda (CPK 433 straipsnio 3 dalis). Dėl to teismas neturi teisės paneigti teisinio reglamentavimo ir reikalauti iš kreditoriaus įrodymais pagrįsti savo reiškiamą reikalavimą nepriklausomai nuo to, kokio pobūdžio jis yra: ar procesinis, ar materialusis. Tiek procesinio, tiek materialinio reikalavimo kontrolės prerogatyva tenka skolininkui. Aplinkybę, jog procesinių išlaidų kontrolė yra ne teismo prerogatyva, patvirtina CPK 439 straipsnio 4 dalyje numatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį numatyta skolininko teisė pareikšti prieštaravimus tik dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Tokiu atveju teismas šį klausimą išsprendžia nutartimi, kol nėra gautas skolininko prieštaravimas dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas ex officio neturi teisės priimti nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų ir reikalauti kreditorių pagrįsti šias bylinėjimosi išlaidas bei kvestionuoti jų pagrįstumą. Pažymėtina, jog teismas yra teisingumą vykdanti institucija ir turėtų atsiriboti nuo jam nepriskirtų funkcijų atlikimo – reikšti prieštaravimus už skolininką. Priešingu atveju yra pagrindas abejoti teismo nešališkumu bei konstatuoti lygiateisiškumo principo pažeidimą.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovaujasi ir interpretuoja aukštesnės instancijos teismo nutartis. Pirmosios instancijos teismo nurodomoje Klaipėdos apygardos teismo nutartyje buvo nurodytas bendrasis principas, jog pirmosios instancijos teismas neturi teisinio pagrindo kvestionuoti bylinėjimosi išlaidų dydžio ir reikalauti pateikti įrodymus. Iš šios nutarties turinio galima suprasti, jog pirmosios instancijos teismas privalo priimti teismo įsakymą dėl kreditoriaus prašomų priteisti sumų.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, jog Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę, be kitų, turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; Klaipėdos apygardos teismas nutartyse, priimtose analogiškomis aplinkybėmis, ne kartą buvo nurodęs, jog bylinėjimosi išlaidos už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje, Gyventojų registro tarnybos išrašą ir suteiktas teisines paslaugas rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo turi būti priteistos įsakymo priėmimo stadijoje nekvestionuojant šių išlaidų pagrįstumo (Klaipėdos apygardos teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 2S-1229-265/2014, 2S-1827-524/2013 ir t.t.). Dėl to pirmosios instancijos teismas privalo paisyti aukštesnės instancijos teismo suformuotų precedentų.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, netinkamai taikė civilinio proceso normas, ignoravo aukštesnės instancijos teismo praktiką, suformuotą analogiškose bylose, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Šios aplinkybės suteikia apeliacinės instancijos teismui pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą iš naujo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui (337 str. 1 d. 3 p.). Kadangi šios bylinėjimosi išlaidos yra neatskiriama teismo įsakymo dalis, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, turi įvertinti, ar teismo įsakymas yra įsiteisėjęs ir nėra panaikintas.

Teismas, vadovaudamasi CPK 334–339 str.,

n  u  t  a  r  i  a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                                                                                                            Erika Misiūnienė