Civilinė byla Nr. 2S-362-924/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19442-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2; 3.5.9;
3.3.2.3; 3.3.2.4
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 22 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Veistas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Veistas“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis V. K., uždaroji akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Veistas“ pateikė skundą dėl antstolio V. K. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio 2021 m. lapkričio 19 d. patvarkymo Nr. S-21-72-31352 vykdomojoje byloje Nr. 0072/21/01326 dalį, kuria nutarta tęsti išieškojimą dėl 1 823,99 Eur sumos ir įpareigoti antstolį iš naujo nagrinėti 2021 m. lapkričio 15 d. prašymą dalyje dėl 1 823,99 Eur išieškojimo nutraukimo. Skunde nurodo, kad antstolis, nuspręsdamas tęsti 1 823,99 Eur sumos išieškojimą, pripažino iš dalies negaliojančiu pareiškėjos sudarytą vienašalį sandorį – vienašalį prievolių įskaitymą, kas vertintina kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.
2. Antstolis V. K. 2021 m. gruodžio 9 d. patvarkymu Nr. S-21-72-33054 netenkino pareiškėjos skundo ir persiuntė skundą teismui. Antstolis nurodė, kad 2021 m. lapkričio 15 d. gavo prašymą nutraukti vykdomąją bylą, kuriame skolininkė nurodė, kad 2021 m. gegužės 11 d. atliko vienašalį priešpriešinį prievolių įskaitymą, kuriuo buvo įskaitytas skolininkės turimas 4 049,22 Eur dydžio reikalavimas į išieškotojos UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ turimą reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų, ir 2021 m. spalio 21 d. atliko 1 091,42 Eur trūkstamos reikalavimo patenkinimo dalies pavedimą išieškotojai. Antstolis skolininkės prašymą nutraukti vykdomąją bylą persiuntė išieškotojai ir paprašė pateikti motyvuotą poziciją į pateiktą prašymą. Išieškotoja, atsakydama į antstolio prašymą, pateikė prašymą nutraukti vykdomąją bylą dalyje dėl 3 316,65 Eur išieškojimo, tačiau tęsti išieškojimą dėl likusios 1 823,99 Eur sumos. Antstolis išieškotojos prašymą tenkino ir nutraukė vykdomąją bylą dalyje dėl 3 316,65 Eur, ne todėl, kad skolininkė atliko priešpriešinių išieškotinų sumų įskaitymą, o todėl, kad išieškotoja nurodė, kokia priteistos skolos dalis jau yra padengta. Tarp šalių kilęs ginčas dėl vienašalio priešpriešinių prievolių įskaitymo teisėtumo nėra šios vykdomosios bylos objektas. UAB „Veistas“ neturėjo teisės atlikti vienašalio priešpriešinio prievolių įskaitymo.
3. Suinteresuotas asmuo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo prašo skundą atmesti. Nurodo, jog antstolis nenagrinėjo ir nevertino įskaitymo, o tik atkreipė dėmesį, kad įskaitymas nekvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 687 straipsnį. Atlikdama įskaitymą, UAB „Veistas“ neturėjo galiojančio ir vykdytino reikalavimo, lygiaverčio UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ turimam UAB „Veistas“ atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 29 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Veistas“ skundo dėl antstolio V. K. veiksmų netenkino.
5. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus rašytinius duomenis ir vykdomosios bylos medžiagą, konstatavo, jog nėra pagrindo naikinti skundžiamo antstolio patvarkymo dalį. Pažymėjo, jog teismui patikrinus Lietuvos Respublikos antstolių informacinę sistemą nustatyta, kad UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ atžvilgiu nėra ir nebuvo užvesta vykdomoji byla dėl piniginių sumų išieškojimo pareiškėjos naudai. Vadinasi nėra priešpriešinio vykdytino reikalavimo CPK 687 straipsnio prasme, ką pagrįstai pažymėjo suinteresuotas asmuo ir antstolis V. K.. Pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose cituojama Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 2S-666-460/2019 šioje situacijoje netaikytina, nes skiriasi bylų ratio decidendi.
6. Teismas sprendė, kad antstolis nevertino įskaitymo ne(teisėtumo). Antstolis pagal savo kompetenciją sprendė tik tai, ar yra pagrindas taikyti CPK 687 straipsnio nuostatas. Nenustatęs minėto straipsnio taikymo sąlygų bei atsižvelgęs į išieškotojos reikalavimą, nutarė tęsti vykdymo veiksmus dėl likusios reikalavimo dalies. Antstolis neveikė ultra vires ir nevykdė kitų subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų.
7. Pirmosios instancijos teismas išaiškino, jog dėl įskaitymo (ne)galiojimo pareiškėja ir suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka. Nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų, klausimas dėl įskaitymo teisėtumo nevertinamas, nes nesusijęs su byla.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskirajame skunde pareiškėja UAB „Veistas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo UAB „Veistas“ skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
8.1. Skundžiama nutartimi teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 687 straipsnio nuostatas, kas lėmė neteisingą bylos išnagrinėjimą ir nepagrįstos skundžiamos nutarties priėmimą. Šis procesinės teisės normų pažeidimas, remiantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi, sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį.
8.2. Teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad vienašalis prievolių įskaitymas buvo atliktas ne vykdymo procese, o dar iki vykdomojo rašto išdavimo. Pareiškėja vienašalį įskaitymą CK 6.130 straipsnyje nustatyta tvarka atlikto 2021 m. gegužės 11 d., tuo tarpu vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2-719-613/2020 išieškotojui išduotas tik 2021 m. spalio 25 d. Tuo tarpu CPK 687 straipsnis reglamentuoja vienašalio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sąlygas, atliekamo išimtinai tik vykdymo procese. Kadangi įskaitymas buvo atliktas ne vykdymo procese, antstolis neturėjo teisės vertinti, ar atliktas įskaitymas atitinka CPK 687 straipsnio nuostatas ir, juo labiau, nuspręsti tęsti išieškojimą, nepaisant aplinkybės, kad dar iki vykdymo proceso pradžios skolininko prievolė pasibaigė 2021 m. gegužės 11 d. atliktu įskaitymu.
8.3. Tiek antstolis, tiek teismas skundžiama nutartimi be pagrindo sutapatino įskaitymą, atliktą ne vykdomojoje byloje (t. y. dar prieš išduodant vykdomąjį raštą ir dar prieš antstoliui užvedant vykdomąją bylą) su įskaitymu, atliekamu vykdomo procese. Skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai išplėtė CPK 687 straipsnio taikymo ribas.
8.4. Skundžiama nutartimi teismas pažeidė materialinės teisės normas, nustatančias, kad sandorio negaliojimą gali konstatuoti tik teismas. Skundžiamoje nutartyje teismo pateikiamu aiškinimu suponuojama, kad antstolis turi teisę spręsti dėl šalies sudaryto sandorio galiojimo ir konstatuoti sandorio negaliojimo pasekmes, nors teisės aktais antstoliui tokia kompetencija nesuteikta. Nagrinėjamu atveju antstolis, nepaisant to, kad skolininkės prievolė buvo pasibaigusi įskaitymu dar iki vykdomojo dokumento išdavimo ir vykdymo proceso inicijavimo, nusprendė ignoruoti skolininkės vienašalio sandorio sudarymo ir skolininkės prievolės pasibaigimo faktą bei vykdyti išieškojimą iš pareiškėjos. Tokiu būdu antstolis veikė ultra vires, t. y. neturėdamas teisės vertinti atlikto įskaitymo teisėtumo ir pagrįstumo bei spręsti dėl jo galiojimo, de facto konstatavo, kad atliktas įskaitymas negalioja ir nesukelia pasekmių, kas savo esme prilygsta sandorio pripažinimui negaliojančiu.
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašo atmesti atskirąjį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Skunde dėl antstolio veiksmų nepagrįstai teigiama, jog antstolis veikė ultra vires, t. y. ne pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), nes patvarkymu nuspręsdamas tęsti 1 823,99 Eur sumos išieškojimą, de facto pripažino iš dalies negaliojančiu UAB „Veistas“ sudarytą vienašalį sandorį – vienašalį prievolių įskaitymą. Antstolis nepripažino įskaitymo nei iš dalies galiojančiu, nei iš dalies negaliojančiu. Antstolis apskritai nenagrinėjo ir nevertino įskaitymo. Jis tik atkreipė dėmesį, kad įskaitymas nekvalifikuotinas įskaitymu CPK 687 straipsnio prasme. Ginčo atveju buvo atliktas CK 6.130 straipsnyje reglamentuotas įskaitymas.
9.2. Atskirasis skundas nepagrįstas, nes atliekant įskaitymą UAB „Veistas“ neturėjo galiojančio ir vykdytino reikalavimo, tiksliau, tokio reikalavimo, kuris vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu būtų lygiavertis UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ turimam 5 140,64 Eur reikalavimui, kadangi tuo metu jau buvo priimtas (ir buvo įsiteisėjęs) Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-719-613/2020, būtent kurio pagrindu atsirado UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ reikalavimas.
9.3. Apeliantės atskirasis skundas atmestinas, nes atliekant įskaitymą UAB „Veistas“ taip pat neturėjo galiojančio ir vykdytino reikalavimo konkrečiai dėl 1 823,99 Eur delspinigių, kadangi buvo praleidusi jų išieškojimui nustatytą ieškinio senaties terminą. UAB „Veistas“ įskaičius 1 823,99 Eur delspinigius pasibaigus įstatyme nustatytam ieškinio senaties terminui, o UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ remiantis ieškinio senatimi, UAB „Veistas“ reikalavimas dėl delspinigių bet kuriuo atveju pripažintinas netenkinančiu vykdytinumo reikalavimo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
II. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarčių negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
12. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami plečiamai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks kompetenciją viršijantis (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012; kt.). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas jo veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.
14. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-719-613/2020, iš ieškovės UAB „Veistas“ priteisė atsakovei UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 4 317,84 Eur išlaidų teisinei pagalbai atlyginti. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimą paliko nepakeistą bei priteisė iš ieškovės UAB „Veistas“ atsakovei UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 822,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2021 m. balandžio 22 d. UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymu, 2021 m. spalio 25 d. buvo išduotas vykdomasis raštas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Byloje ginčo nėra, kad nurodyto teismo procesinio sprendimo pagrindu antstolis V. K. vykdo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 25 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-719-613/2020 dėl 4 317,84 Eur išlaidų teisinei pagalbai atlyginti ir 822,80 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės (apeliantės) UAB „Veistas“, išieškotojos UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0072/21/01326). Vykdomosios bylos duomenys taip pat patvirtina, kad vykdomasis raštas antstolio kontoroje priimtas 2021 m. lapkričio 3 d. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis 2021 m. lapkričio 4 d. priėmė Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-21-72-29653 ir Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-21-72-29654. 2021 m. lapkričio 15 d. skolininkė pateikė prašymą nutraukti vykdomąją bylą. 2021 m. lapkričio 19 d. išieškotoja pateikė nuomonę dėl skolininkės prašymo nutraukti vykdomąją bylą. 2021 m. lapkričio 19 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo dalyje išieškojimo Nr. S-21-72-31352, kuriuo nusprendė nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0072/21/01326 dalyje dėl 3 316,65 Eur išieškojimo ir tęsti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0072/21/01326 dėl 1 823,99 Eur sumos.
15. Byloje kilo ginčas dėl antstolio 2021 m. lapkričio 19 d. patvarkymo Nr. Nr. S-21-72-31352 dalies, kuria nutarta tęsti išieškojimą vykdomojoje byloje dėl 1 823,99 Eur sumos išieškojimo. Pareiškėja (apeliantė) UAB „Veistas“, nesutikdama su minėta antstolio patvarkymo dalimi, pateikė skundą. Tiek antstolis, tiek pirmosios instancijos teismas, pripažindami, kad nėra priešpriešinio vykdytino reikalavimo CPK 687 straipsnio prasme, skundą atmetė. Pareiškėja, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį grindžia argumentu dėl atlikto tarpusavio įskaitymo. Pareiškėja teigia, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo jokio pagrindo pareiškėjos 2021 m. gegužės 11 d. atliktą įskaitymą, jo atlikimo galimumą (teisėtumą) ir sukeliamas pasekmes vertinti CPK 687 straipsnio nuostatų prasme. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais dėl žemiau šioje nutartyje pateikiamų motyvų.
16. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienas prievolės pasibaigimo būdų – prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnis 1, 2 dalys). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų.
17. Teismų praktikoje pažymėta, jog tam, kad prievolė baigtųsi įskaitymu, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017 ir jos 16 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).
18. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad šių teismų praktikoje pripažįstamų sąlygų visuma, vertinant jas sistemiškai ir siejant su CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, lemia išvadą, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res judicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) Protokolo Nr. 1 1 straipsnio saugoma nuosavybe, inter alia (be kita ko), pripažįstami teismo sprendimai dėl skolų, kurios yra pakankamai įrodytos, kad jas būtų galima vykdyti (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Stran Greek Refineries and Stratis Andreadis prieš Graikiją, peticijos Nr. 13427/87, 59 punktas; 2002 gegužės 7 d. sprendimą byloje Burdov prieš Rusiją, peticijos Nr. 59498/00, 40 punktas). Jei į reikalavimus, pagrįstus teismo sprendimo res judicata galia, būtų galima įskaityti teisme nepatikrintus ar kitaip priverstinio vykdytinumo savybės neįgijusius reikalavimus, būtų nepagrįstai ribojamos galimybės naudotis Konvencijos saugoma nuosavybe ir varžomas teisingumo įgyvendinimas, nes kiekvieną kartą, teismui patenkinus kreditoriaus reikalavimą, skolininkas galėtų pateikti vienašalį pareiškimą dėl įskaitymo, kurio pagrįstumo aiškinimasis neišvengiamai nukeltų teisingumo vykdymą ir atitinkamai realų reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012).
19. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 687 straipsnyje, reglamentuojančiame priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą, nustatyta galimybė įskaityti priešpriešinius reikalavimus vykdymo procese – jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. Aptariama norma siekiama supaprastinti ir padaryti efektyvesnį (operatyvesnį ir ekonomiškesnį) vykdymo procesą, kai antstoliui yra pateikiami vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių piniginių sumų išieškojimo, tam, kad nereikėtų imtis ilgai trunkančių ir brangiai kainuojančių veiksmų išieškant priešpriešines pinigų sumas ir pagal skolininko, ir pagal išieškotojo pateiktus vykdomuosius dokumentus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017 27 punktą; 2019 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-611/2019 19 punktą). Tačiau antstolio atliekamas išieškotinų sumų įskaitymas pagal CPK 687 straipsnio 1 dalį nėra įskaitymas materialiosios teisės normų (CK 6.130–6.131 straipsnis) prasme, t. y. nėra prievolės šalies (šalių) valios, išreikštos įstatymo nustatyta tvarka, rezultatas. Įskaitymas vykdymo procese yra procesinis priverstinio vykdymo veiksmas (priemonė) (CPK 624 straipsnio 2 dalies 9 punktas); jį atlieka valstybės įgaliotas pareigūnas, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CPK 687 straipsniu reglamentuojama išimtinai tik antstolio veikla, kai jam pateikiami vykdyti dokumentai dėl išieškotojo ir skolininko priešpriešinių sumų išieškojimo. Be to, abu priešpriešiniai reikalavimai turi būti piniginiai ir vykdomi, t. y. lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017, 19 punktas).
20. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas teisės normas bei jas aiškinančią teismų praktiką, spręstina, kad įskaitymą galima atlikti ir CK, ir CPK normose nustatyta tvarka, tik CPK 687 straipsnio normoje reglamentuojama išimtinai antstolio veikla, kai jam pateikiami vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų išieškojimo. Nors CPK normose nėra nustatyta draudimų vykdymo procese pačioms šalims atlikti įskaitymo ir apie tai informuoti vykdymo veiksmus atliekantį antstolį, tačiau šiose normose nereglamentuojama, kaip turėtų elgtis antstolis, gavęs duomenis apie tai, jog vykdymo proceso metu skolininko prievolė išieškotojui pasibaigė CK 6.130 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiame kontekste akcentuotina, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, jog tokiu atveju, kai vykdymo proceso metu antstolis gauna informaciją apie skolininko atliktą įskaitymą, jis turi įvertinti gautą informaciją ir įsitikinti, ar skolininko prievolė (jos dalis) yra pasibaigusi CK 6.130 straipsnio 1 dalies pagrindu, o esant abejonių, CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis su prašymu į teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185-701/2021).
21. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad skolininkė (apeliantė) UAB „Veistas“ atliko vienašalį įskaitymą ir išieškotojai UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ išsiuntė 2021 m. gegužės 11 d. pranešimą Nr. 34 apie atliktą vienašalį priešpriešinį prievolių įskaitymą, kuriuo buvo įskaitytas skolininkės turimas 4 049,22 Eur dydžio reikalavimas į išieškotojos turimą reikalavimą dėl priteistų 5 140,64 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat skolininkė 2021 m. spalio 21 d. mokėjimo nurodymu pervedė išieškotojai po atlikto įskaitymo likusią skolininkės neįvykdytą 1 091,42 Eur dydžio prievolę dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų. Apie atliktą įskaitymą pareiškėja informavo antstolį, prašydama nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0072/21/01326. Tuo tarpu išieškotoja vykdomojoje byloje yra pateikusi antstoliui prašymą nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0072/21/01326 dalyje dėl 3 316,65 Eur išieškojimo ir tęsti išieškojimą vykdomojoje byloje dėl 1 823,99 Eur sumos. Taigi, dėl skolininkės (apeliantės) atlikto įskaitymo dalyje dėl 1 823,99 Eur sumos, kurios pagrįstumas teisme nėra patikrintas, tarp šalių kyla ginčas, o ginčų sprendimas dėl materialiųjų teisės normų taikymo nepatenka į antstolio kompetenciją.
22. Byloje nustačius, kad antstoliui buvo pateiktas apeliantės pranešimas apie vienašališkai atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, remiantis materialiųjų teisės normų pagrindu, kurio išieškotoja dalyje dėl 1 823,99 Eur sumos nepripažįsta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantės UAB „Veistas“ reikalavimas į teismo iš jos priteistą 5 140,64 Eur sumą įskaityti dalį UAB „Veistas“ turimo reikalavimo į išieškotoją UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 1 823,99 Eur sumai negali būti laikomas lygiaverčiu ir akivaizdžiu pagal anksčiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, nes dėl 1 823,99 Eur skolos yra galimas teisinis ginčas, ši skola nėra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir jo pagrindu išduotu vykdomuoju raštu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės 2021 m. gegužės 11 d. atlikto įskaitymo pagrindu antstolis negalėjo konstatuoti, kad antstoliui pateiktas vykdomasis dokumentas dėl 5 140,64 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Veistas“ išieškotojos UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai yra visiškai įvykdytas ir nutraukti vykdomąją bylą dėl pareiškėjos vienašalio įskaitymo, atlikto CK 6.130 straipsnio pagrindu.
23. Pažymėtina ir tai, jog nėra pagrindo spręsti, kad apeliantės atliktas įskaitymas yra teisėtas, nes išieškotoja skolininkės įskaitymo nėra nuginčijusi teisme. Kaip jau minėta, apeliantės atliktas įskaitymas negali būti laikomas pagrįstu bei teisėtu, nes reikalavimai nebuvo lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, t. y. nebuvo CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų. Priešingas aiškinimas, t. y. jei į reikalavimus, pagrįstus teismo sprendimo res judicata galia, būtų galima įskaityti teisme nepatikrintus ar kitaip priverstinio vykdytinumo savybės neįgijusius reikalavimus, būtų nepagrįstai varžomas teisingumo įgyvendinimas, nes kiekvieną kartą, teismui patenkinus kreditoriaus reikalavimą, skolininkas galėtų pateikti vienašalį pareiškimą dėl įskaitymo, kurio pagrįstumo aiškinimasis neišvengiamai nukeltų teisingumo vykdymą ir atitinkamai realų reikalavimų patenkinimą.
24. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias prievolės pasibaigimą įskaitymu, taip pat įskaitymą vykdymo procese, rėmėsi teismų praktikoje pateiktais aiškinimais dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo galimybės esant jų (ne)atitikčiai vykdytinumo ir akivaizdumo kriterijams, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantė negali pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį vienašališkai įskaityti teisme nepatikrintos skolos į skolą dėl kurios priteisimo priimtas teismo sprendimas ir išduotas vykdomasis dokumentas bei kuri išieškoma vykdymo proceso metu.
25. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė skundą dėl antstolio veiksmų. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirojo skundo argumentais ir motyvais nėra teisinio pagrindo, ji paliktina nepakeista ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Edvardas Paliokas