Civilinė byla Nr. e2-4918-457/2023

Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00377-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.1.2

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 12 d.

Joniškis

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėjas Vidmantas Gestautas,

sekretoriaujant Laimai Belevičienei,

dalyvaujant ieškovei A. G., jos atstovui advokatui Valdui Falkauskui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui G. G. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje, dėl atsakovo kaltės (akto įrašas Nr. 17); po santuokos nutraukimo jai palikti „G.“ pavardę; priteisti iš atsakovo valstybės naudai jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje su atsakovu sudarė ir įregistravo santuoką. Po santuokos sudarymo atsakovas apsigyveno su ja ir jos vaikais, jos tėvui priklausančiame gyvenamajame būste, kuriuo ji naudojasi panaudos pagrindais. Santuoka iširo dėl atsakovo, kaip sutuoktinio, esminių ir nuolatinių pareigų nevykdymo. Keli bendro gyvenimo ir bendro ūkio vedimo mėnesiai parodė, kad atsakovas nėra supratęs šeimos esmės, paskirties, savo pareigų sutuoktinei ir šeimai. Santuokoje gimusių vaikų su atsakovu neturi, tačiau šeimoje auga keturi jos nepilnamečiai vaikai. Jos supratimu, atsakovas turėjo pareigą rūpintis ne tik jos, kaip sutuoktinės, interesais ir teisėtais lūkesčiais, tačiau mažų mažiausiai būti pakantus ir rūpestingas šeimoje augančių vaikų atžvilgiu. Deja, ilgainiui paaiškėjo, kad atsakovas linkęs girtauti, girtas kelti triukšmą, vartoti psichologinį ir fizinį smurtą jos ir vaikų atžvilgiu. Buvo netgi kviečiama policija ir atsakovas yra baustas už teisės pažeidimus artimoje aplinkoje, tačiau nuobaudos jam jokio poveikio nepadarė. Praėjusių metų gruodžio mėn. pabaigoje, atsakovas ėmė grasinti jos vaikui. Supratusi, kad atsakovas neketina keisti gyvenimo būdo, jog pavojuje yra ne tik ji, tačiau ir jos nepilnamečiai vaikai, paprašė atsakovą palikti šeimą ir nuo 2022 m. gruodžio 26 d. ji su atsakovu kartu nebegyvena bei bendro ūkio nebeveda. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad preziumuojama, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais. Ši aplinkybė įrodoma duomenimis apie atsakovo patraukimą atsakomybėn iš viešų registrų arba išreikalavus duomenis iš policijos institucijos. Gyvendami santuokoje, ji ir atsakovas jokio nekilnojamojo turto, kuris būtų laikomas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, neįgijo, todėl turto padalijimo klausimas nesprendžiamas ir tokio pobūdžio reikalavimai nekeliami. Ji kreditorių neturi, todėl nėra pagrindo ką nors informuoti apie santuokos nutraukimo civilinės bylos iškėlimą. Ar turi kreditorių atsakovas – jai nežinoma. Po santuokos nutraukimo ji nereikalauja išlaikymo iš atsakovo, nes yra darbinga. Po santuokos nutraukimo jai paliktina G. pavardė, nes šia pavarde yra registruoti teisinę reikšmę turintys faktai bei išduoti asmens dokumentai.

Atsakovas G. G. atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė, nors ieškinys ir jo priedai bei teismo pranešimas per 20 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį įteikti viešo paskelbimo būdu 2023 m. gegužės 25 d., paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis), be to, procesinius dokumentus ir teismo šaukimus atsakovui buvo bandoma įteikti ir elektroniniu paštu adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovė A. G. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė visiškai ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) su atsakovu sudarė santuoką, kartu išgyveno pusę metų. Nori nutraukti santuoką, nes nesutapo jos ir atsakovo charakteriai, bendravimas, atsakovas išgėrinėdavo, buvo smurto atvejų prieš jos vaikus, atsakovas jai grasindavo. Dėl smurto, grasinimų, jos puldinėjimo ji 3-4 kartus kreipėsi į policiją. Praeitų metų žiemą, atsakovui buvo taikomas apribojimas nesiartinti prie jos ir jos vaikų, tuo metu atsakovas gyveno Kėdainiuose, pas savo globėją. Po šio atvejo ji dar bandė gyventi su atsakovu, tačiau nieko nepavyko ir jie pradėjo gyventi atskirai. Bendrų vaikų su atsakovu neturi. Ji pati turi 4 vaikus, iš kurių trys yra nepilnamečiai. Su atsakovu gyvena atskirai ir bendro ūkio neveda, nepalaiko jokių šeimyninių santykių nuo 2022 m. gruodžio 24 d. Po santuokos su atsakovu įregistravimo, jokio turto kartu su atsakovu nėra įgijusi. Santuokos metu ji jokių kreditorių neįgijo. Kiek žino, antstolis priverstinai iš atsakovo išieško išlaikymą atsakovo dukrai, jai nėra žinoma, ar atsakovas turi kitų kreditorių, įgytų santuokos su ja metu. Išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Po santuokos nutraukimo prašo palikti santuokinę „G.“ pavardę.

Atsakovas G. G. į teismo posėdį neatvyko, nors jam, kaip jau buvo minėta aukščiau, tinkamai buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė A. G. (buvusi – K.), a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas G. G., a. k. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 17. Ieškovė ir atsakovas nuo 2022 m. gruodžio mėn. pabaigos kartu negyvena, neveda santuokinio gyvenimo ir bendro ūkio. Ieškovė ir atsakovas bendrų vaikų neturi, santuokos metu bendro turto neįgijo, taip pat neįgijo ir kreditorių.

Dėl santuokos nutraukimo

Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės, nes, pasak ieškovės, atsakovas po santuokos sudarymo nuolatos girtaudavo, prieš ją ir jos vaikus naudodavo tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą.

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2022 m. kovo 14 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-30289-21 atsakovo atžvilgiu, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, požymių. 2022 m. balandžio 11 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-11341-22 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, atsakovo atžvilgiu, pastarajam susitaikius su nukentėjusiąja, t. y. ieškove, šis prokuroro nutarimas buvo patvirtintas 2022 m. balandžio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų ikiteisminio teisėjo nutartimi. Taigi, iš šių duomenų matyti, kad atsakovo atžvilgiu vieną kartą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ieškovei, tačiau veika prieš ieškovę buvo įvykdyta dar prieš santuokos sudarymą, o ir atsakovas nebuvo nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, nes ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas jam susitaikius su ieškove. Taip pat, ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl atsakovo žiauraus elgesio su ja ar jos šeimos nariais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo preziumuoti atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Iš 2022 m. balandžio 11 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-11341-22 matyti, kad ieškovė su atsakovu kartu gyveno kaip sugyventiniai jau nuo 2021 m. vasaros, šio ikiteisminio tyrimo metu ieškovė parodė, kad nuolatos kartojasi atsakovo girtuokliavimo atvejai. Taigi, ieškovė, turėdama beveik vienerių metų bendro gyvenimo su atsakovu patirtį, žinodama tai, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, būdamas neblaivus tampa agresyvus, vis tiek sudarė santuoką su atsakovu, o po santuokos sudarymo praėjus pusei metų, pasiūlė atsakovui išsikelti iš jų namų, nebegyventi bendro gyvenimo, nebevesti bendro ūkio ir pasukti skirtingais gyvenimo keliais.

Teismas, įvertinęs visumą byloje pateiktų įrodymų, ieškovės paaiškinimus, daro išvadą, kad abu sutuoktiniai – tiek ieškovė, tiek atsakovas – yra kalti dėl iširusios santuokos, nutrūkusių šeimos santykių, šeimyninių ryšių, nes abi šalys tinkamai neatliko santuokinių pareigų, nei vienas iš sutuoktinių nedėjo maksimalių pastangų išsaugoti santuoką, nepakankamai rūpinosi vienas kitu, šeima.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę – G.. Atsakovas prieštaravimų dėl pavardžių nepareiškė. Tokiu atveju teismas sprendžia, jog ginčo dėl pavardžių tarp šalių nėra, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina pavardė – G., atsakovui – G..

Kiti klausimai

Vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimai nespręstini, nes šalys santuokoje vaikų nesusilaukė.

Ieškovė ir atsakovas neturi turto, priklausančio jiems bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl turto padalijimo klausimas taip pat nesprendžiamas.

Byloje nėra duomenų, kad sutuoktiniams A. G. ir G. G. būtų reikalingas išlaikymas, jog jie turėtų kokių nors kreditorinių įsiskolinimų, todėl šie klausimai nutraukiant šalių santuoką, nespręstini.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, iš atsakovo turi būti išieškomos į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, kuris šioje byloje būtų 110 Eur, todėl iš esmės patenkinus 50 procentų ieškovės ieškinio reikalavimų, iš atsakovo valstybės naudai priteistina pusė byloje mokėtino žyminio mokesčio, t. y. 55 Eur.

Ieškovei buvo suteikta antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės pagalbos išlaidų, ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovo valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, tačiau teismui nebuvo pateikta pažyma apie patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidos, todėl jos iš atsakovo nepriteisiamos.

Šioje byloje teismas iš viso patyrė 26,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385, 259, 260, 263, 265, 268, 270 straipsniais, teismas,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 17, tarp G. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. G. (iki santuokos – K.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo G. G. palikti „G.“ pavardę, o A. G. palikti santuokinę „G.“ pavardę.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo G. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus 56 ct) pašto išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos banko sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor Bank AS banke, LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870, Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas – 5662.

Sprendimo kopiją ne vėliau kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas Vidmantas Gestautas