Administracinė byla Nr. eP-31-463/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02539-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 61.3.8; 61.3.9; 61.3.10
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Jolantos Malijauskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. L. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-208-442/2023 pagal atsakovo V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašymą dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. L. (toliau – ir atsakovas) 102 979,95 Eur skolą bei 5 procentų metines palūkanas už pavėluotai grąžintinas lėšas nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas 2010 m. gegužės 21 d. pateikė paraišką Nr. 3VĮ-KV-10-1-002478-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“. Su atsakovu 2012 m. spalio 29 d. buvo pasirašyta paramos sutartis (toliau – ir Paramos sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 3VĮ-KV-10-1-002478-PR001 „Nakvynės ir pusryčių paslaugų teikimas (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Projektas), nepažeisdamas paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Projekte nustatyta veiklos rūšis: ne žemės ūkio paslaugos, teikiamos Lietuvos Respublikos teritorijoje (55.20 Nakvynės ir pusryčių paslaugų teikimas, kai šias paslaugas teikia fiziniai asmenys (ūkininkai). Projekto uždaviniai: apnakvindinimo patalpų statymas; infrastruktūros kūrimas; vietinių gyventojų užimtumo didinimas. Įgyvendinus Projektą planuota: sukurti vieną naują darbo vietą (moterims), 2010 m. gauti 29 280,58 Eur pardavimo pajamų, 2011 m. – 87 899,68 Eur, 2012 m. – 91 114,46 Eur, 2013 m. – 96 240,73 Eur, 2014 m. – 106 232,62 Eur. Taip pat numatyta, kad grynasis pelnas 2010 m. planuojamas pasiekti – 10 277,17 Eur, 2011 m. – 40 728,97 Eur, 2012 m. – 42 860,58 Eur, 2013 m. – 48 149,04 Eur, 2014 m. – 58 245,19 Eur.
3. Pareiškėjas teigė, kad atlikęs pažeidimų tyrimą NMA nustatė atsakovo įgyvendinamo Projekto pažeidimus ir apie tai informavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją (toliau – ir Ministerija) bei pateikė siūlymą pritarti NMA sprendimui atsakovui už padarytus pažeidimus (už tai, kad atsakovas neįgyvendino Projekto taip, kaip aprašyta Paraiškoje (verslo plane), t. y. neužbaigė statyti (atlikti statybos ir įrengimo darbus) pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jų nepritaikė Projekte numatytai veiklai vykdyti (nakvynės ir pusryčių paslaugoms teikti), minėtuose pastatuose nevykdė/nevykdo Projekte numatytos veiklos, t. y. neteikia nakvynės ir pusryčių paslaugų) taikyti 102 979,95 Eur paramos susigrąžinimo sankciją. NMA, atsižvelgdama į nustatytus pažeidimus, ir gavusi Ministerijos pritarimą, vadovaudamasi 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 3 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Administravimo taisyklės) 5.9 punktu, 197.3.1, 197.3.2, 197.3.14 papunkčiais, 255, 256 punktais, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 3D-583 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 66 punktu, Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punktu, Paramos sutarties 21.1, 27.4, 27.5, 27.20 punktais, Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) 7.1.1 papunkčiu, 2020 m. liepos 9 d. priėmė sprendimą „Dėl paramos gavėjui V. L. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“, kuriuo paramos gavėjui (atsakovui) pritaikė dalies išmokėtos 102 979,95 Eur paramos susigrąžinimo sankciją ir apie priimtą sprendimą informavo atsakovą. Kadangi atsakovas sankcijos nemoka, NMA prašė jos naudai iš atsakovo priteisti 102 979,95 Eur skolą. NMA, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 bei 7.1.3 papunkčiais, taip pat prašė priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuotinas nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią skola visiškai susigrąžinama, nenurodant konkrečios jų sumos.
4. Atsakovas atsiliepime į prašymą su NMA prašymu nesutiko ir prašė jo reikalavimus atmesti.
5. Atsakovas teigė, kad reikalavimas dėl skolos priteisimo nepagrįstas. Nurodė, kad prašyme nurodyti teiginiai dėl tariamai nebaigtų statyti ūkinių pastatų ir septynerius metus nenuosekliai vykdytos apgyvendinimo veiklos neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad NMA nuslėpė aplinkybę, jog atsakovas nesutikdamas su 2020 m. rugpjūčio 11 d. NMA sprendimu su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), tačiau NMA dėl to paties dalyko kreipėsi į teismą, todėl Komisija jo skundą paliko nenagrinėtą. Atsakovo atstovas taip pat pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti prašyme nurodytų argumentų pagrindu. Papildomai akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2603-662/2021 pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo NMA 2020 m. liepos 9 d. sprendimas dėl paramos susigrąžinimo iš atsakovo pripažintas pagrįstu ir teisėtu, paliko nepakeistą. Taigi sprendimas, kurio pagrindu NMA prašė iš atsakovo priteisti skolą yra įsiteisėjęs.
7. Atsakovas teismo posėdyje prašė NMA reikalavimus atmesti, palaikydamas atsiliepime išdėstytus argumentus ir laikydamasis pozicijos, kad Projektą įgyvendino tinkamai ir NMA nėra skolingas. Patikrų metu NMA jokių pastabų dėl Projekto įgyvendinimo neturėjo ir pretenzijas pradėjo reikšti praėjus metams po Projekto įgyvendinimo.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė iš atsakovo pareiškėjui 102 979,95 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartimi taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones teismas paliko galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
9. Teismas nustatė, kad:
9.1. Pareiškėjas 2010 m. gegužės 21 d. NMA pateikė paraišką Nr. 3VĮ-KV-10-1-002478-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ (toliau – ir Paraiška).
9.2. 2012 m. spalio 29 d. su atsakovu buvo pasirašyta Paramos sutartis. Pagal Paramos sutarties 1.1 papunktį atsakovas įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 3VĮ-KV-10-1-002478-PR001 „Nakvynės ir pusryčių paslaugų teikimas (duomenys neskelbtini)“, nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų.
9.3. Atsakovui 2012 m. lapkričio 9 d., 2013 m. balandžio 30 d., 2013 m. rugpjūčio 30 d., 2013 m. lapkričio 12 d. ir 2014 m. birželio 2 d. mokėjimo prašymų pagrindu NMA išmokėjo 182 269,85 Eur paramą Projekto įgyvendinimui.
9.4. NMA, remdamasi 2015 m. balandžio 27 d., 2017 m. balandžio 11 d., 2018 m. balandžio 9–19 d., 2018 m. liepos 17–23 d. ir 2019 m. spalio 25–29 d. atliktų patikrų Projekto įgyvendinimo vietoje ataskaitų duomenimis nustatė, kad atsakovas visa apimtimi neįvykdė Paraiškoje nustatytų įsipareigojimų, susijusių su projekto rezultatais ir pasiekimais, t. y. neužbaigė statyti (neįrengė) dviejų iš trijų pastatų, jų nepritaikė Projekte numatytai veiklai vykdyti bei minėtuose pastatuose nevykdė projekte numatytos veiklos. Paaiškėjus aplinkybei, kad Projektas įgyvendintas tik iš dalies, NMA, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 66 punktu, Administravimo taisyklių 197.3.1, 197.3.2 ir 197.3.14 papunkčiais, Paramos sutarties 27.4, 27.5, 27.20 punktais, Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punktu, Paramos sutarties 21.1 punktu, Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalimi, Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 2020 m. liepos 9 d. priėmė sprendimą „Dėl paramos gavėjui V. L. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ Nr. SKP-30 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nusprendė taikyti atsakovui (paramos gavėjui) dalies išmokėtos paramos, ta apimtimi, kuri buvo skirta pastatų statybai, sudarančios 102 979,95 Eur sumą, susigrąžinimą.
9.5. Paramos gavėjas su sprendimu nesutiko ir ginčijo jį teismine tvarka. Nagrinėjama byla buvo sustabdyta, iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėse byloje Nr. eI3-5267-815/2020 (teisminio proceso numeris 3-61-3-03300-2020-3), kurioje paramos gavėjas ginčijo NMA sprendimą dėl paramos susigrąžinimo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu V. L. skundas nebuvo patenkintas. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2603-662/2021 pirmosios instancijos sprendimą palikus nepakeistą.
10. Teismas pažymėjo, kad sisteminė Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių nuostatų analizė patvirtino, jog NMA turi teisę priimti sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, sprendime nurodant, kad negrąžinus grąžintinų lėšų per nurodytą terminą bus pradėtos skaičiuoti palūkanos.
11. Teismo vertinimu, vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 papunkčio nuostatomis, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti, NMA turi teisę priimti sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, ką šiuo atveju NMA ir padarė. NMA sprendime vadovavosi aktualiais ES paramos administravimą ir susigrąžinimą reglamentuojančiais teisės aktais ir pagrįstai nurodė pareiškėjui, kad jis privalo grąžinti NMA nurodytą sumą, o tokios sumos negrąžinus – bus pradedamos skaičiuoti palūkanos. NMA priimtas sprendimas buvo patikrintas teismine tvarka, teismo sprendimas, kuriuo netenkintas paramos gavėjo skundas, yra įsiteisėjęs. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad sprendimas yra galiojantis ir sukelia teisines pasekmes atsakovui.
12. Teismas sprendė, kad NMA pagrįstai, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. pradėjo skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo atsakovo negrąžintos 102 979,95 Eur sumos. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip. Sprendime NMA buvo pažymėjusi, jog atsakovo grąžintina skolos suma yra 102 979,95 Eur, kurią atsakovas turi sumokėti, priešingu atveju, negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo 2020 m. liepos 17 d. rašto Nr. BRK-5063 išsiuntimo datos, atsakovui bus pradėtos skaičiuoti 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis. Teismas pažymėjo, jog sprendime buvo akcentuota, kad negrąžinus skolos nustatytu laiku, NMA turi teisę kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo.
13. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų laiku sumokėjęs prašomą grąžintiną skolą, todėl esant teisiniam reglamentavimui (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu) NMA pagrįstai reikalauja iš atsakovo nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. 5 procentų metinių palūkanų nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną iki skolos sugrąžinimo dienos. Kadangi, NMA sprendimas buvo patikrintas teismine tvarka administracinėje byloje Nr. eI3-5267-815/2020, todėl teismas atsakovo argumentų dėl Projekto įgyvendinimo tinkamumo šioje byloje nenagrinėjo.
14. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs jam priskaičiuotą grąžintiną skolą su palūkanomis, todėl NMA prašymas tenkintas ir pareiškėjui iš atsakovo priteista 102 979,95 Eur susidariusi skola ir 5 procentų metinės palūkanos už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuotinas nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną iki skolos sugrąžinimo dienos. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartimi atsakovui taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės – turto bei piniginių lėšų areštas 102 979,95 Eur, paliktos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
III.
15. Atsakovas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir bylą išnagrinėti iš esmės.
16. Atsakovas apeliaciniame skunde dėstė faktines aplinkybes, susijusias su NMA 2020 m. liepos 9 d. sprendimo „Dėl paramos gavėjui V. L. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ Nr. SKP-30 priėmimu, bei nurodė argumentus ir motyvus, teigdamas, kad atsakovas nepažeidė savo įsipareigojimų, nustatytų Paramos sutartyje, Paraiškoje ir Verslo plane, todėl NMA sprendimas yra visiškai nepagrįstas, neteisėtas ir neteisingas. Atsakovo nuomone, šias išvadas patvirtina ir vykęs teisminis ginčas dėl atsakovo Projekto tinkamumo paramai gauti. Tačiau atsakovo atžvilgiu visiškai nepagrįstai buvo pritaikyta sankcija už tai, kad nakvynės su pusryčiais paslaugos tiesiogiai nėra teikiamos ūkiniuose pastatuose, nors pati Ministerija teisminio ginčo metu buvo išaiškinusi bei tai patvirtina aktualus teisinis reglamentavimas, jog tiesiogiai apgyvendinimo paslaugos net negali būti teikiamos negyvenamuose, ūkiniuose pastatuose. Atsakovas teigė, kad iki šiol tinkamai vykdo prisiimtus įsipareigojimus teiki nakvynės ir pusryčių paslaugas (duomenys neskelbtini) kaime, o NMA teiginiai, kuriais ji pati sau prieštarauja, jog apgyvendinimo paslaugos tiesiogiai turi būti teikiamos ir pagalbiniuose, ūkiniuose pastatuose, nors tai net draudžia teisės aktai, yra visiškai neteisėti ir neteisingi, nepagrįsti, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo atsakovo atžvilgiu taikyti sprendime nustatytą sankciją
17. Atsakovas nurodė, kad daugkartiniai NMA patikrinimai taip pat patvirtina, jog ir pačio NMA tikrintojai ilgą laikotarpį nelaikė atsakovo pažeidėju. O NMA nustatyti pažeidimai laikytini neteisėtais ir nepagrįstais, kadangi, pirma, atsakovas negalėjo būti įsipareigojęs vykdyti įstatymais uždraustą veiklą, t. y. tiesiogiai teikti nakvynės ir pusryčių paslaugų pagalbiniuose pastatuose, antra, ūkiniai pastatai buvo baigti statyti 2014 m. gegužės 30 d. bei Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip 100 proc. baigtumo dar 2014 metais. Kadangi ūkiniai pastatai buvo pastatyti kaip pagalbinės patalpos prie gyvenamojo namo, kuriame tokių patalpų nėra ir pati NMA tokį Projektą patvirtino bei suteikė Paramą.
18. Atsakovo įsitikinimu, jo atžvilgiu sankcija buvo pritaikyta praleidus sankcijos taikymui skirtą senaties terminą todėl ir šituo pagrindu NMA sprendimas turėtų būti laikomas neteisėtu. Tuo pačiu atsakovas akcentavo ir tai, kad pačios sankcijos apskaičiavimo dydis nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir dokumentais, sąmatomis.
19. Atsakovas tvirtino, kad teisinės institucijos vadovavosi klaidinančiomis NMA interpretacijomis. Šiame ginče esminė aplinkybė ir yra ta, jog atsakovas Projektą įgyvendino ne finansavimo, o būtent kompensavimo būdu. Tai reiškia, jog atsakovas Paramą dalimis gaudavo tik po įvykdytų darbų už savas lėšas, NMA patikrindavo atliktus darbus ir tik tada, pagal tai kiek buvo atlikta darbų, kompensuodavo išlaidas. Vadinasi, atsakovas ir gavo Paramos tiek, už kiek buvo atlikta darbų ir tik po NMA patikrų bei vertinimo.
20. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
21. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas apeliaciniame skunde pakartotinai nurodo ir pateikia argumentus dėl NMA sprendimo: įsipareigojimų vykdymo, nustatytų pažeidimų bei pritaikytos sankcijos, jos dydžio nepagrįstumo, senaties termino praleidimo. Pažymėjo, kad dėl neva atsakovo tinkamo įsipareigojimų laikymosi bei neteisėtai ir nepagrįstai nustatytų pažeidimų, sankcijos dydžio, galima suprasti, kad atsakovas šioje administracinėje byloje vėl kelia sprendimo teisėtumo klausimą. Apeliaciniame skunde nurodytais argumentais iš esmės siekia bylos aplinkybių (duomenų) vertinimo iš naujo. Atsakovas dėstė tuos pačius argumentus, kurie jau buvo išnagrinėti kitoje administracinėje byloje ir kurioje buvo patvirtintas sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas.
22. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
IV.
23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą.
24. Byloje nustatyta, kad NMA, atsižvelgdama į nustatytus pažeidimus, ir gavusi Ministerijos pritarimą, bei vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 66 punktu, Administravimo taisyklių 197.3.1, 197.3.2 ir 197.3.14 papunkčiais, Paramos sutarties 27.4, 27.5, 27.20 punktais, Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punktu, Paramos sutarties 21.1 punktu, Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalimi, Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 1 ir 3 dalimis, priėmė sprendimą sugrąžinti dalį išmokėtos paramos sumos, t. y. 102 979,95 Eur. Atsakovas su sprendimu dėl paramos dalies susigrąžinimo nesutiko ir ginčijo jį teismine tvarka. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu V. L. skundo netenkino. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2603-662/2021 pirmosios instancijos sprendimą palikus nepakeistą.
25. Taigi nagrinėjamu atveju NMA sprendimas, kuriuo nuspręsta susigrąžinti atsakovui išmokėtas paramos lėšas, yra galiojantis, jo pagrįstumą ir teisėtumą yra įvertinęs tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, todėl faktinės aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, šioje byloje iš naujo negali būti įrodinėjamos (ABTĮ 57 str.).
26. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas – neteisėtai gautos paramos sumos (skolos) ir 5 procentų palūkanų už pavėluotai grąžintas lėšas priteisimas, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kuriais kvestionuojamas NMA sprendimo teisėtumas.
27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019, be kita ko, nurodė, jog nenuginčijus sprendimo dėl grąžintinų lėšų, toks sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas, o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas. Šio išaiškinimo laikomasi ir vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz., 2022 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-459-629/2022, 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2462-442/2021).
28. Nagrinėjamu atveju atsakovui sprendimą apskundus ir teismams priėmus galutinius sprendimus dėl sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, o atsakovui lėšų negrąžinus, taip pat nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, nurodytu būdu (taikant grąžintinų lėšų įskaitymą), pareiškėjui atsirado teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.3 p.). Kadangi taikytini teisės aktai nenumato NMA teisės (išskyrus minėtą įskaitymą) ne ginčo tvarka susigrąžinti (išieškoti) sprendime nurodytų sumų, todėl pareiškėjas dėl skolos priteisimo kreipėsi į teismą.
29. Vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 punktu, grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo rašto arba informacijos užregistravimo dienos, išskyrus Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 punkte nurodytą atvejį. Jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus.
30. Apie priimtą sprendimą atsakovas informuotas NMA 2020 m. liepos 17 d. raštu Nr. BRK-5063, kuriame nurodyta, kad, negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo 2020 m. liepos 17 d. rašto Nr. BRK-5063 išsiuntimo datos, atsakovui bus pradėtos skaičiuoti 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis. Minėtame rašte buvo akcentuota, kad negrąžinus skolos nustatytu laiku, NMA turi teisę kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo.
31. Atsižvelgdama į tai, kad sprendimas, nustatantis atsakovo pareigą grąžinti išmokėtas paramos lėšas, yra įsigaliojęs, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą dėl ginčo sumos (grąžintinos skolos) priteisimo. Atkreiptinas dėmesys, kad paramos gavėjas buvo tinkamai informuotas apie sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo ir yra pasibaigęs Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 punkte nurodytas terminas grąžintinas lėšas sugrąžinti geruoju.
32. Pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktą, metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Šių taisyklių 15.1 punkte nurodyta, kad jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. Todėl NMA nurodytu terminu atsakovui negrąžinus išmokėtos paramos sumos, pradedant 2020 m. rugsėjo 16 d. pagrįstai skaičiuotinos 5 procentų palūkanos nuo 102 979,95 Eur skolos sumos.
33. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovo pareigą grąžinti lėšas nustatantis sprendimas yra galiojantis, pareiškėjas į teismą kreipėsi prašydamas priteisti būtent šiame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas, atsakovas apie priimtą sprendimą buvo tinkamai informuotas, terminas gera valia grąžinti paramos lėšas yra pasibaigęs, pareiškėjo prašytos priteisti palūkanos numatytos Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 ir 15.1 punktuose. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą dėl grąžintinų lėšų ir palūkanų priteisimo.
34. Atsakovas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą priimti papildomą įrodymą – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2017 m. gegužės 4 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris, pareiškėjo teigimu, patvirtina, kad pritaikyta sankcija atsakovui ne tik neteisėta, bet ir negalima.
35. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad papildomi įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (ABTĮ 142 str. 3 d.). Atsakovas nenurodė svarbių priežasčių dėl kurių jis negalėjo pateikti minėto dokumento pirmosios instancijos teismui. Be to, atsakovo pateiktas naujas įrodymas neatitinka sąsajumo reikalavimų, nes nėra susijęs su nagrinėjamam ginčui reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis. Todėl teisėjų kolegija netenkino atsakovo prašymo dėl naujų įrodymų pridėjimo.
36. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
V.
37. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo priimtas atsakovo V. L. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-208-442/2023. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą išnagrinėtoje administracinėje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8, 9 ir 10 punktuose nurodytais pagrindais.
38. Atsakovo vertinimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartis yra šališka, nemotyvuota. Joje nepateikti aiškūs argumentai, kokiais įstatymais turėjo vadovautis atsakovas, kad galėtų vykdyti įstatymais uždraustą veiklą, už kurią numatyta teisinė atsakomybė. Nutartimi teismas nurodė, kad atsakovas turėjo veikti prieš įstatymą, apgyvendinant žmones ūkiniuose pastatuose.
39. Atsakovo pateikti argumentai, kurie pateikti raštiškais įrodymais yra tik cituojami, komentuojami, nepateikta dokumentų analizė, jų vertinimas. Pateikti dokumentai nenuginčyti jokiais teisiniais argumentais, tačiau vienašališkai palaikoma NMA pozicija.
40. Atsakovas byloje yra pateikęs Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuris išduotas 2014 m. birželio 25 d. Jame, be kita ko, aiškiai ir konkrečiai nurodyta, abu ūkiniai pastatai yra 100 procentų baigtumo, kurių paskirtis pagalbinio ūkio. Visgi, NMA tvirtina priešingai, nurodo, kad jie neįrengti, kad atsakovas turėjo apgyvendinti žmones pagalbiniuose pastatuose ir teismai nuosekliai palaikė šią įstatymams prieštaraujančią NMA poziciją.
41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 11 d. nutarties 37-38 punktuose nurodo, kad atsakovas pateikė teismui prašymą priimti papildomą įrodymą – FNTT 2017 m. gegužės 4 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris esą patvirtina, kad pritaikyta sankcija atsakovui ne tik neteisėta, bet ir negalima. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad papildomi įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau. Be to, atsakovo pateiktas naujas įrodymas neatitinka sąsajumo reikalavimų. Tačiau esmė yra ta, kad ginčas su NMA prasidėjo dėl to, kad NMA siekia susigrąžinti dalį paramos dėl, kaip teigiama, ne pilna apimtimi įvykdytų projektų. Todėl NMA, pateikdama FNTT informaciją, kurioje nurodoma „kad NMA, patikrinusi (duomenys neskelbtini) atliktus darbus, konstatavo, kad projektas pilnai įgyvendintas“, tik dar kartą patvirtina, kad taip NMA neteisėtai bando pasipelnyti. Atsakovas įsitikinęs, kad būtent tokia informacija yra susijusi su visa ginčo medžiaga ir tai atitinka sąsajumo reikalavimus. Šis papildomas įrodymas pateiktas ne pavėluotai, kadangi bylos nagrinėjimas iš esmės dar nebuvo prasidėjęs, nebuvo paskelbta ir posėdžio data. ABTĮ 81 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad prieš tai, kai pradedamas bylos nagrinėjimas iš esmės, teismas išsprendžia proceso šalių prašymus. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje normoje nėra numatytas draudimas teikti prašymus pridėti prie bylos papildomus įrodymus. Proceso šalių teisę teikti įrodymus nustato ABTĮ 52 straipsnio 2 dalis bei ABTĮ 56 straipsnio 4 dalis.
42. Pažymėtina, kad teisminis ginčas su NMA, kuri pavaldi Ministerijai iš esmės vyksta nuo 2011 metų. Kaip ir tai, kad teisminis ginčas vyksta dėl paramos. 2011 metais prasidėjęs ginčas vyko dėl paramos gavimo, dabar gi nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. tai vyksta dėl dalies paramos susigrąžinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėje byloje Nr. A492-408/2012 nutartį 2012 m. vasario 2 d. priėmė ta pati Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, kaip ir byloje Nr. eA-208-442/2023, kur nutartis priimta 2023 m. sausio 11 d. Todėl atsakovas mano, kad tai dar viena aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti procesą įsiteisėjusia teismo nutartimi užbaigtoje byloje.
43. Šiuo konkrečiu atveju procesas turi būti atnaujintas tam, kad būtų ištaisytos esminės klaidos, kuriomis remiantis buvo priimti neteisėti, neteisingi sprendimai, nutartys ir nutarimai.
44. Pareiškėjas NMA atsiliepime į atsakovo prašymą atnaujinti procesą prašo jį atmesti.
45. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje nurodė, jog NMA sprendimas, kuriuo nuspręsta susigrąžinti atsakovui išmokėtas paramos lėšas, yra galiojantis, jo pagrįstumą ir teisėtumą yra įvertinęs tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, todėl faktinės aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, šioje byloje iš naujo negali būti įrodinėjamos (ABTĮ 57 str.). Nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas – neteisėtai gautos paramos sumos (skolos) ir 5 procentų palūkanų už pavėluotai grąžintas lėšas priteisimas, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertins ir nepasisakys dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kuriais kvestionuojamas NMA sprendimo teisėtumas. Šiuo atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties turinys patvirtina, kad teismas įvertino byloje kilusio ginčo esmę ir ją aptarė. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, teismas rėmėsi administracinių teismų praktika. Pažymėtina, jog ABTĮ 156 straipsnis, įtvirtinantis administracinių bylų proceso atnaujinimo pagrindus, nenumato, kad procesas galėtų būti atnaujintas proceso šaliai dėl kito įsiteisėjusio teismo sprendimo pareiškus, jog byloje buvo netinkamai atliktas faktinių aplinkybių (įrodymų) tyrimas ar vertinimas. Taigi, iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties akivaizdu, kokiais konkrečiais motyvais ir teisės aktų nuostatomis vadovavosi teismas, priimdamas sprendimą.
46. ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą. NMA vertinimu, nėra jokių aplinkybių ir įrodymų, kad byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, atsakovo argumentai nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, pareiškėjas remiasi savo subjektyvia nuomone ir deklaratyviais teiginiais, jog 2012 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-408/2012 priėmė ta pati teisėjų kolegija, kaip ir byloje Nr. eA-208-442/2023, kur nutartis priimta 2023 m. sausio 11 d. Pareiškėjas nepagrindė ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo buvimo.
47. Atsakovas pateikė tik deklaratyvius teiginius, bendro pobūdžio samprotavimus, bei neįrodė, kad buvo pažeista kokia nors teisės norma.
48. Atsakovas neteisingai supranta proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir iš esmės siekia pakartotinai bylą nagrinėti apeliacine tvarka, nepateikia teisės normomis bei teismų praktika pagrįstų argumentų dėl proceso atnaujinimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a tu o j a:
VI.
49. Atsakovas V. L. siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eA-208-442/2023 pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8, 9 ir 10 punktuose įtvirtintus pagrindus.
50. Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III dalies normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu procesiniu teismo sprendimu, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir numatytais pagrindais.
51. Dėl proceso atnaujinimo instituto, kaip išimtinės procedūros, yra pasisakęs ir EŽTT, kuris savo praktikoje yra pripažinęs, kad atnaujintas procesas ir naujas sprendimas buvo „užslėpta“ apeliacija (anglų kalba – appeal in disguise), pažeidusi teisinį tikrumą ir asmens teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.). EŽTT išaiškino, kad teisinis tikrumas suponuoja res judicata principo laikymąsi ir vykdymą. Šis principas sukuria draudimą ginčo šalims siekti peržiūrėti galutinį ir įsiteisėjusį sprendimą vien tik turint tikslą iš naujo nagrinėti bylą. Aukštesnės instancijos teismų galia peržiūrėti sprendimus turi būti siejama tik su tikslu ištaisyti teismo klaidas ir netinkamai vykdomą teisingumą, bet ne iš naujo nagrinėti bylą. Sprendimo peržiūrėjimo mechanizmas neturėtų būti naudojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, vien tik galimi keli požiūriai į vieną situaciją nėra sprendimo peržiūrėjimo pagrindas. Išimtys galimos tik tais atvejais, kai tai nulemia ypatingos ir įtikinamos aplinkybės (žr. EŽTT sprendimus bylose Varnienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42916/04); Ryabykh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 52854/99); kt.).
52. Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tais atvejais, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr. EŽTT sprendimą byloje Kot prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 20887/03)). Aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus (žr. EŽTT sprendimą byloje Protsenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 13151/04)). Be to, teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas, tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT sprendimą byloje Shchurov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 40713/04)).
53. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių, kurios įvardijamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018; kt.).
54. Akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, o proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą.
55. Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; kt.).
Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu
56. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų.
57. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, suformuotoje laikantis EŽTT jurisprudencijos, pagal kurią teismui tenkanti pareiga motyvuoti priimamą sprendimą nereiškia, kad teismas turi pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną šalies argumentą, nuosekliai pabrėžiama, kad aptariamu pagrindu administracinės bylos procesas gali būti atnaujinamas tik tada, jei teismo sprendimas ar nutartis apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš teismo sprendimo ar nutarties turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas priėjo prie išvadų, suformuluotų teismo sprendimo ar nutarties rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-11-415/2022 ir jos 48 p. nurodytą praktiką). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog nuostata dėl teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimo yra skirta visam teismo sprendimui, o ne atskiram šiame sprendime teismo išspręstam klausimui, todėl aplinkybė, kad bylą nagrinėjantis teismas savo sprendime kokybinių ir kiekybinių kriterijų taikymo požiūriu, pareiškėjo nuomone, nepakankamai aptarė bylai reikšmingas aplinkybes, savaime negali būti tapatinama su motyvų nebuvimu (žr., pvz., 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-54-552/2018, 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-20-968/2019).
58. EŽTT yra nurodęs, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 34/1996/753/952)). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 16034/90).
59. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 11 d. nutarties turinio galima aiškiai suprasti, kuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas padarė savo išvadas. Nutarties turinys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino byloje kilusio ginčo esmę ir atsakė į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus.
60. Įvertinus atsakovo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes, matyti, kad atsakovas iš esmės nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje išdėstytais motyvais, juos kritikuoja, kartoja argumentus, kuriuos teikė apeliaciniame skunde. Tačiau prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusio asmens netenkinantys, ar, jo manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo (nutarties) motyvai ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme negali būti prilyginami motyvų nebuvimui ar tapatinami su motyvų nebuvimu.
61. Kaip minėta, pareiga motyvuoti priimamą sprendimą nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną proceso šalies argumentą. Tik visiškas motyvų nebuvimas, o ne, šalies vertinimu, nepakankamas motyvavimas, gali būti pagrindas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
62. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas neįrodė, kad šiuo atveju egzistuoja ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas.
Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu
63. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.
64. Teisėjų kolegija nurodo, jog neteisėta teismo sudėtis gali būti konstatuota nustačius ABTĮ septintojo skirsnio, reglamentuojančio teismo sudėtį bei nušalinimus, nuostatų pažeidimus, t. y. teismo sudėtis neatitinka įstatymo reikalavimų, teismas buvo šališkas, pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-130/2010, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-241/2010).
65. Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, ABTĮ 3 straipsnio 2 dalyje, yra vienas pamatinių teisės principų, kurio įgyvendinimas užtikrina šalių teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad teismo nešališkumas yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių (žr., pvz., 2001 m. vasario 12 d. nutarimą).
66. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pažymima, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Asmeninis (subjektyvusis) nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų pabrėžta, kad teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims (žr., pvz., 2000 m. balandžio 4 d. sprendimą Academy Trading Ltd ir kt. prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 30342/96), p. 43, 45).
67. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką. Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui. Bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr., pvz., 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Daniją (pareiškimo Nr. 10486/83), p. 48; 1996 m. birželio 10 d. sprendimą byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22399/93), p. 38; 2000 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Come ir kt. prieš Belgiją (pareiškimo Nr. 32492/96 ir kt.), p. 121). Taigi objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas.
68. Šiuo atveju atsakovas nurodė, kad 2012 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-408/2012 priėmė ta pati Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, kuri apeliacine tvarka išnagrinėjo bylą Nr. eA-208-442/2023.
69. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje Nr. eA-208-442/2023 buvo sprendžiamas ginčas dėl NMA prašymo priteisti iš atsakovo V. L. 102 979,95 Eur susidariusią skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos, o byloje Nr. A492-408/2012 – dėl atsakovo pateikto Projekto paramai gauti bei jo dokumentų (Paraiškos, Verslo plano ir kitų) pagrįstumo. Šiuo atveju nurodytoje administracinėje byloje nebuvo nagrinėjami klausimai, kurie buvo sprendžiami administracinėje byloje Nr. eA-208-442/2023, nagrinėjamų administracinių bylų dalykai iš esmės buvo skirtingi.
70. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo argumentus, daro išvadą, jog atsakovas nenurodė jokių realių faktų, kurie keltų abejonių dėl apeliacinės instancijos teismo nešališkumo. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog bylą nagrinėjusi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija buvo šališka subjektyviąja ar objektyviąja prasme. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra aplinkybių ir įrodymų, kad byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Atsakovo argumentai nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.
71. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje, vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.
Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu
72. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu, būtina nustatyti akivaizdų materialiosios teisės normų pažeidimą, t. y. kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-119/2009; 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-153/2009; 2010 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-143/2010 ir kt.).
73. Vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti apeliacine tvarka išnagrinėtą administracinę bylą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, pirmiausia pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo, prašydamas atnaujinti procesą aptariamu pagrindu, turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo jas taikant, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-13-143/2016; kt.).
74. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą jas taikant, galėjusį turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Pažymėtina, kad pareiškėjas proceso atnaujinimą išnagrinėtoje administracinėje byloje iš esmės sieja su netinkamu įrodymų vertinimu, todėl toks pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas iš esmės.
75. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje, vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu.
76. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo nepagrįstas įstatymo nurodytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl jis atmetamas ir atsisakoma atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-208-442/2023.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162
1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo V. L. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-208-442/2023 netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-208-442/2023 pagal atsakovo V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašymą dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Gintaras Kryževičius
Jolanta Malijauskienė