Civilinė byla Nr. eB2-361-368/2024
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00067-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11;
3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.4.5.2; 3.4.4.5.4
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. rugpjūčio 22 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Didmena 24“ skundą dėl uždarosios akcinės bendrovės BALTIC GOLD 2024 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Didmena 24” (toliau – ir pareiškėja) nurodo, jog UAB BALTIC GOLD (toliau – ir atsakovė) kreditorių susirinkimas, įvykęs 2024 m. kovo
27 d., nutarė: pradėti UAB BALTIC GOLD bankroto procedūras ne teismo (supaprastinta) tvarka (iškelti neteisminę nemokumo (bankroto) bylą); bendrovės nemokumo administratore paskirti UAB „Idolus“; patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą; patvirtinti informacijos apie bankroto procesą teikimo tvarką ir kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarką; nustatyti 30 dienų terminą UAB BALTIC GOLD kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti; įpareigoti nemokumo administratorę atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – ir JANĮ).
2. Pareiškėja UAB „Didmena 24” prašo pripažinti negaliojančiais atsakovės 2024 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo sprendimus ir atsakovės nemokumo (bankroto) procesą ne teismo tvarka nutraukti. Teigia, kad atsakovė neinformavusi pareiškėjos apie šaukiamą kreditorių susirinkimą dėl nemokumo (bankroto) procedūros ne teismo tvarka, pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas, todėl 2024 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo sprendimai turi būti pripažinti negaliojančiais.
3. Skunde pareiškėja nurodo, kad ji su atsakove 2022 m. kovo 27 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pareiškėja įsipareigojo parduoti atsakovei vieną naują sublimacinį spausdintuvą su kaitinimo–fiksavimo įranga už 120 984,27 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Atsakovė spausdintuvą pirkti atsisakė ir vienašališkai nutraukė sutartį. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti sutarties vienašališką nutraukimą neteisėtu ir priteisti pareiškėjai dalį nuostolių dėl neteisėto sutarties nutraukimo.
4. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-168-372/2023 pripažino sutarties vienašališką nutraukimą neteisėtu ir priteisė pareiškėjai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje
Nr. e2A-625-450/2023 Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kitų nuostolių, neįeinančių į išvardytas kategorijas, pareiškėja toje byloje nereikalavo ir teismas dėl kitų nuostolių nesprendė.
5. Pareiškėja ir atsakovė 2024 m. sausio – vasario mėnesiais derėjosi dėl kitų nuostolių atlyginimo. Pareiškėja 2024 m. vasario 26 d. pateikė atsakovei raštišką pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, reikalaudama ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų atlyginti 84 324,47 Eur nuostolius.
6. Atsakovė 2024 m. kovo 18 d. pateikė atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, kad prašo geranoriškai susilaikyti nuo teisminių ginčų inicijavimo iki bus pateikta išsami, motyvuota ir pagrįsta pretenzija, prie pretenzijos pridedant turto vertintojo išvadą dėl spausdintuvo rinkos vertės.
7. Pareiškėja apie atsakovės nemokumo (bankroto) procesą sužinojo 2024 m. balandžio 16 d. organizuodama turto įvertinimą. Apie šaukiamą atsakovės kreditorių susirinkimą kreditoriai informuoti 2024 m. kovo 6 d. pranešimais. Atsakovės 2024 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkime dalyvavo 100 proc. atsakovės kreditorių, turinčių 6 793 Eur reikalavimo teisę, ir priėmė sprendimus pradėti atsakovės bankroto procedūras ne teismo tvarka, paskyrė nemokumo administratorę ir priėmė kitus procedūrinius sprendimus.
8. Pareiškėja su atsakove nuo 2024 m. sausio mėnesio derėjosi dėl taikaus ginčo išsprendimo, pateikė pretenziją dėl nuostolių, bet nebuvo informuota apie 2024 m kovo 27 d. atsakovės kreditorių susirinkimą ir nėra įvardyta kaip atsakovės kreditorė. Neinformavusi pareiškėjos apie šaukiamą kreditorių susirinkimą dėl nemokumo (bankroto) procedūros ne teismo tvarka, atsakovė pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas, todėl 2024 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo sprendimai pripažintini negaliojančiais.
9. Pareiškėjos balsai būtų turėję lemiamą įtaką ginčijamų sprendimų priėmimui. JANĮ 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tokiam sprendimui priimti reikalinga 3/4 visų juridinio asmens turimų įsipareigojimų dauguma. Susirinkimo protokole nurodyta, jog už sprendimą inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka balsavo visi atsakovės kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro 6 793,01 Eur. Pareiškėjos dalyvavimas atsakovės 2024 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkime būtų turėjęs lemiamą įtaką sprendimo priėmimui, nes pareiškėjos reikalavimas atsakovei sudaro 93 424,50 Eur, o pretenzija dėl reikalavimo dalies – 84 324,47 Eur – buvo pateikta atsakovei 2024 m. vasario 26 d.
10. Atsakovė UAB BALTIC GOLD atsiliepimu į skundą prašo visiškai atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos UAB „Didmena 24“ 2024 m. balandžio 30 d. skundą dėl UAB BALTIC GOLD kreditorių 2024 m. kovo 27 d. susirinkimo sprendimų 2 darbotvarkės klausimu. Teigia, jog pareiškėja nepagrindė žalos dydžio, dėl to ji bet kuriuo atveju nėra laikytina atsakovės kreditore. Nurodo, kad iš pačios pareiškėjos pateiktų dokumentų turinio matyti, jog pareiškėjos atžvilgiu nėra susiklosčiusi tokia situacija, kurioje pareiškėja būtų patyrusi kokį nors netekimą. Konkrečiu atveju spausdintuvas pačios pareiškėjos užsakymu yra įvertintas 20 900,00 Eur suma, kuomet pareiškėja už jį sumokėjo tik 17 350,00 Eur. Todėl, dabartinė spausdintuvo kaina (net jeigu ir ši būtų pagrįsta) padengia spausdintuvo įsigijimo kaštus, tai reiškia, kad konkrečiu atveju pareiškėja nėra laikoma patyrusi kokius nors nuostolius.
11. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos pateikta konsultacinio pobūdžio išvada dėl tikėtinos spausdintuvo kainos objektyviai nepatvirtina, kad šiuo metu spausdintuvo kaina iš tiesų yra 20 900,00 Eur. Išvada yra deklaratyvaus pobūdžio – iš išvados turinio nėra aišku, nei kokia šiuo metu yra panašaus ar analogiško spausdintuvo rinkos kaina, bei kokiu būdu buvo paskaičiuota būtent 20 900,00 Eur dydžio spausdintuvo kaina, bei dėl kokių priežasčių spausdintuvo kaina sumažėjo net 5,8 karto. Pareiškėjai nepagrindus, kad spausdintuvo kaina iš tiesų šiuo metu yra 20 900,00 Eur, laikytina, kad pareiškėja neįrodė, kad spausdintuvo kaina yra mažesnė nei sutarties sudarymo dieną – 120 984,27 Eur, juo labiau, kad spausdintuvo būklė nuo sutarties sudarymo nepakito. Tai reiškia, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja yra patyrusi kokią žalą (nuostolius). Net ir tuo atveju, jeigu pareiškėja pagrįstų spausdintuvo kainos sumažėjimą ir / arba patirtų nuostolių faktą, bet kuriuo atveju, pareiškėja negalėtų būti laikoma atsakovės kreditore, kadangi tarp pareiškėjos tariamų nuostolių ir atsakovės veiksmų neegzistuoja priežastinis ryšys.
12. Atsakovė per visą laikotarpį, kai spausdintuvas buvo jos žinioje, šio nenaudojo, tai reiškia, kad spausdintuvas yra tokios pačios būklės, kokios jis buvo, kai jis buvo pristatytas atsakovei. Tai, vienu atveju, reiškia, kad spausdintuvo vertė turėtų būti artima pirminei jo kainai – 120 984,27 Eur, kaip pati pareiškėja įvertino sutarties sudarymo metu. Tuo tarpu, kitu atveju, tai reiškia, kad atsakovei niekaip nepabloginus spausdintuvo būklės, kas potencialiai galėtų lemti šio vertės sumažėjimą, neegzistuoja jokie atsakovės veiksmai (ar neveikimas), kurie būtų nulėmę spausdintuvo kainos sumažėjimą. Taigi, bet kuriuo atveju neegzistuoja priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, dėl ko pareiškėja neturi reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu. Teigia, jog pareiškėjos tariamas nuostolis yra nulemtas pačios pareiškėjos fiktyviai padidintos pelno maržos už spausdintuvo pardavimą atsakovei, kai spausdintuvas pačiai pareiškėjai kainavo tik 17 350,00 Eur.
13. Atsakovės įsitikinimu, pačios pareiškėjos veiksmai neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų reikalavimų atsakovės atžvilgiu, dėl ko, vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika dėl nesąžiningų asmenų teisminės gynybos paneigimo (atsisakymo ginti nesąžiningų asmenų teises), pareiškėjos skundas turėtų būti atmestas. Tvirtina, jog vertinant išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad iki spausdintuvo atsiėmimo nei viena šalis viena kitai nereiškė jokių reikalavimų / pretenzijų dėl sutarties bei nei viena šalis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka neinicijavo sutarties nutraukimo, aptariama sutarties modifikacija gali būti kvalifikuojama tik kaip sutarties nutraukimas bendru šalių sutarimu. Tai reiškia, kad savo iniciatyva atsiėmusi 120 984,27 Eur vertės (kaip pati atsakovė įkainojo) spausdintuvą, nepareiškusi jokių pretenzijų atsakovei, pareiškėja tokiu būdu atsisakė ir bet kokių pretenzijų atsakovei dėl sutarties įvykdymo. Todėl, net ir aptariamu hipotetiniu atveju pareiškėja vis vien neturi reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu ir nėra jos kreditorė.
Pareiškėjos UAB „Didmena 24“ skundas tenkintinas.
14. Bankroto procesas ne teismo tvarka gali vykti tik esant konkrečioms įstatyme (JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje) nustatytoms sąlygoms. Bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka, jeigu sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dieną: 1) teismuose nėra iškelta bylų ar nevyksta išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, kuriuose juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; 2) į juridinio asmens turtą nėra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus; 3) nėra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas MAĮ nustatyta tvarka. Šios sąlygos yra imperatyvios ir jos turi būti aiškinamos siaurai. Teisės doktrinoje pažymima, kad pagrindinis JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų tikslas – užkirsti kelią piktnaudžiauti bankroto procesu, jų egzistavimas užtikrina, kad visi skolininko kreditoriai ginami vienodai, o jų nustatymas siejamas su valstybės pareiga kuo efektyviau ginti nemokios, t. y. nebegalinčios vykdyti ūkinės veiklos, įmonės kreditorių, taip pat ir jos darbuotojų, paties skolininko, valstybės institucijų interesus (žr. pvz.: Jokubauskas, R.; Kirkutis, M. ir Višinskis, V. (2020) Bankroto proceso ne teismo tvarka taikymo ir vykdymo problemos. Jurisprudencija,
27(1), p. 166–186).
15. Pirma, pagal JANĮ nustatytą nemokumo proceso modelį, bankroto procesas gali būti vykdomas teismo ar ne teismo tvarka. Bankroto procese teismo tvarka sprendimą iškelti juridinio asmens bankroto bylą sprendžia teismas, kuriame vėliau nagrinėjama bankroto byla. Bankroto procese ne teismo tvarka sprendimą vykdyti juridinio asmens bankroto procesą ne teismo tvarka priima kreditorių susirinkimas, kuris vėliau sprendžia teismo kompetencijai skirtus klausimus (JANĮ
11–12 straipsniai). Taigi, bankroto procese ne teismo tvarka kreditorių susirinkimas ne tik priima sprendimą vykdyti ar ne bankroto procesą, bet ir sprendžia kitus klausimus šiame procese, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (JANĮ 12 straipsnio 3 dalis).
16. Remiantis JANĮ 11 straipsnio 3 dalimi, sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka laikomas priimtu, jeigu jam pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų juridinio asmens turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios sprendimo priėmimo dieną.
17. Kreditorių susirinkimo sprendimas vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka pagal savo sukeliamas pasekmes iš esmės atitinka pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria išsprendžiamas klausimas dėl juridinio asmens nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo (JANĮ 25 straipsnio 1 dalis). Kreditorių susirinkimui priėmus tokį sprendimą, pripažįstama, kad juridinis asmuo yra nemokus ir jo kreditorių dauguma sutinka, kad bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka. Toks sprendimas sukelia JANĮ nustatytas juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo pasekmes, įskaitant susijusias su juridinio asmens turtu, įsipareigojimų vykdymu, valdymo organų kompetencija, turto administravimu ir realizavimu (JANĮ 12 straipsnio 3 dalis). Tokios teisinės pasekmės reiškia, kad juridinio asmens valdymo tvarka iš esmės keičiasi, nes jam pradedamas taikyti specialus JANĮ nustatytas nemokumo proceso reglamentavimas.
18. Teismui išnagrinėjus ginčą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo teisėtumo ir pripažinus, kad jis yra teisėtas, tai reiškia, kad bankroto procesas ne teismo tvarka gali būti vykdomas, atliekamos bankroto procedūros ir kyla JANĮ nustatytos pasekmės. Kitu atveju, pripažinus, kad toks kreditorių susirinkimo sprendimas yra neteisėtas esant JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatytiems pagrindams, turėtų būti sprendžiama, kokiomis įstatyme įtvirtintomis priemonėmis juridinio asmens nemokumo problemos turi būti sprendžiamos. Siekiant veiksmingo juridinių asmenų nemokumo proceso tikslo, į juridinio asmens nemokumo problemas turi būti reaguojama operatyviai, taikant JANĮ nustatytas procedūras.
19. JANĮ 55 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo sprendimą turi teisę teismui apskųsti šie asmenys: 1) kreditorius, balsavęs prieš kreditorių susirinkimo sprendimą; 2) kreditorių susirinkime nedalyvavęs kreditorius, jeigu nebuvo tinkamai apie jį informuotas; 3) nemokumo administratorius; 4) restruktūrizuojamas juridinis asmuo.
20. JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.
21. JANĮ
neapibrėžta bendrovės kreditoriaus samprata. Sistemiškai aiškinant JANĮ straipsnio 7 dalį, 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 8 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 2 dalį, galima daryti išvadą, kad kreditoriumi laikomas asmuo, manantis, jog skolininkas laiku nevykdė jo turtinės prievolės. Nors kiekvienas asmuo, laikantis, kad įstatymu saugomos jo teisės ar teisėti interesai yra pažeidžiami, turi galimybę kreiptis į teismą dėl šių savo interesų gynybos ir pasirinkti, kokiomis teisinėmis priemonėmis ginti šias teises bei kokius reikalavimus teisme pareikšti (CK 1.137, 1.138 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnis), kreditorius teismui turi pateikti pakankami duomenų, kurie leistų spręsti, jog jis yra skolininko kreditorius (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-407/2021). 22. Nepaisant JANĮ taikymo, nagrinėjamu atveju taip pat aktuali kasacinio teismo praktika kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) nutarimo panaikinimo klausimais, suformuota galiojant ĮBĮ nuostatoms, kadangi teisinis reglamentavimas šiuo klausimu išliko iš esmės nepakitęs. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, patikrinama, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, kadangi šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimą, nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-524-881/2023). Kitas kreditorių susirinkimo nutarimo naikinimo pagrindas – turinio neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir (ar) pačios bankrutavusios bendrovės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-744-467/2023).
23. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik tinkamas įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos informuoti kreditorius apie ketinamą pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka laikymasis gali užtikrinti tokios procedūros teisėtumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-578-450/2021, 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-775-881/2022; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e2-524-881/2023).
24. Pagrindinis kriterijus, atskiriantis teisminę bankroto procedūrą nuo neteisminės, yra ginčo tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių buvimo ar nebuvimo faktas. Apie bankroto procedūrų vykdymą ne teismo tvarka tikslinga kalbėti tada, kai bent bankroto bylos iškėlimo stadijoje nekyla teisinių ginčų, t. y. kai kreditoriai ir įmonės savininkai sutaria dėl galimybės bankroto procedūras atlikti patiems. Teisinių konfliktų egzistavimas, nepriklausomai nuo jų baigties, iš esmės nesuderinamas su bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, pobūdžiu ir tikslais, kadangi tarp įmonės savininkų ir kreditorių nėra reikiamo sutarimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-866-823/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nustatyta, jog ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies prasme turtinių reikalavimų ar išieškojimų ne ginčo tvarka nebuvimas svarbus ne pranešimų kreditoriams išsiuntimo metu, bet kreditorių susirinkime priimant nutarimą dėl įmonės bankroto ne teismo tvarka vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-313/2017,
24 punktas).
25. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu pripažino 2022 m. kovo 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp ieškovės UAB „Didmena 24“ ir atsakovės UAB BALTIC GOLD vienašališką nutraukimą, kuriuo atsakovė nutraukė sutartį nuo 2022 m. liepos 1 d., neteisėtu.
26. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. įsiteisėjusiu sprendimu, be kita ko, priteista iš UAB BALTIC GOLD ieškovei UAB „Didmena24“ 2 043,51 Eur patirtų spausdintuvo gabenimo išlaidų, 2 412,17 Eur finansavimo palūkanų, 1 161,45 Eur delspinigių, 1 042,64 Eur patirtų spausdintuvo rašalų pakeitimo nuostolių. Šios išlaidos, t. y. 10 343,77 Eur, pareiškėjai UAB „Didmena 24” yra atlygintos 2023 m. lapkričio 115 d. mokėjimo pavedimu
Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo atveju daryti išvados, jog UAB „Didmena 24“ nėra atsakovės kreditorė, kuri nebuvo informuota apie kreditorių susirinkimą, sprendusį klausimą dėl UAB BALTIC GOLD neteisminio bankroto, nėra teisinio pagrindo.
27. Pareiškėja, laikydama save atsakovės kreditore prieš ginčijamų kreditorių sprendimų priėmimą 2024 m. vasario 26 d. pateikė atsakovei raštišką pretenziją dėl 84 324,47 Eur nuostolių atlyginimo (dalies nuostolių, kurių Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu nepriteisė pareiškėjai iš atsakovės), be to, pareiškėja ir atsakovė 2024 m. sausio – vasario mėnesiais derėjosi dėl šių nuostolių atlyginimo. Atsakovė su tokia pareiškėjos pozicija nesutiko. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog tarp ginčo šalių egzistavo teisinis konfliktas dėl nuostolių atlyginimo, ir nepriklausomai nuo jo baigties, kaip aukščiau nurodyta suformuotoje teismų praktikoje, tai iš esmės buvo nesuderinama su bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, pobūdžiu ir tikslais, kadangi tarp įmonės savininkų ir kreditorių nėra reikiamo sutarimo. Esant šioms aplinkybėms UAB „Didmena 24“ buvo atsakovės kreditorė, kuri turėjo būti atsakovės informuota apie kreditorių susirinkimą, sprendusį klausimą dėl UAB BALTIC GOLD neteisminio bankroto. Nurodytų motyvų pagrindu UAB BALTIC GOLD 2024 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimai panaikintini ir UAB BALTIC GOLD nemokumo (bankroto) procesas ne teismo tvarka nutrauktinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
29. Pareiškėja pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašo UAB „Didmena 24” naudai iš UAB BALTIC GOLD priteisti 1 524,60 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą rengiant skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo (1 120 Eur) ir už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą (140 Eur).
30. Teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, pareiškėjos atstovo advokato darbo ir laiko sąnaudas, į tai, kad pareiškėjos prašymas atlyginti išlaidas už advokato teisines paslaugas yra pagrįstos įrodymais, prašomos priteisti šios rūšies išlaidos neviršija užmokesčio už civilinėse bylose teikiamą teisinę pagalbą dydžio, nustatyto Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
31. Skundą patenkinus visiškai, pareiškėjai UAB „Didmena 24” iš atsakovės UAB BALTIC GOLD priteistinas 1 524,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 11, 55 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Panaikinti 2024 m. kovo 27 d. uždarosios akcinės bendrovės BALTIC GOLD kreditorių susirinkimo nutarimus ir nutraukti uždarosios akcinės bendrovės BALTIC GOLD nemokumo (bankroto) procesą ne teismo tvarka.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Didmena 24“, juridinio asmens kodas 305603101, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės BALTIC GOLD, juridinio asmens kodas 302665090, 1 524,60 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų dvidešimt keturių eurų 60 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą,
Teisėjas Egidijus Mockevičius