Civilinė byla Nr. e2-1781-962/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18070-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.4.6; 3.2.6.1     

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 22 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Petrokienė,

sekretoriaujant Renatai Krasinskienei,

dalyvaujant ieškovės R. R. atstovei advokatei Laimai Razvickienei,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. R.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui E. J. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išvadą duodanti institucija – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė R. R. prašo neterminuotai apriboti atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečio vaiko B. J., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, sustabdant atsakovo asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje (el. b. l. 1-4) ieškovė nurodė ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė susituokė su atsakovu, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus B. J. Dar iki santuokos sudarymo atsakovas keldavo konfliktus, vartojo alkoholį, dalyvavo azartiniuose lošimuose, o po santuokos sudarymo jo elgesys dar pablogėjo – atsakovas piktybiškai nedirbo, pradėjo smurtauti ieškovės atžvilgiu, vartojo alkoholį. Atsakovui ieškovę sumušus jos mamos akivaizdoje, suprato, kad vaikui nesaugu augti tokioje aplinkoje, atsakovas nepasikeis, jo elgesys tik blogėjantis. 2013 m. birželio 12 d. ieškiniu kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės. (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamą vietą nustatė su ieškove, priteisė 87,5 Eur (300 litų) vaiko išlaikymui, nenustatė jokios tėvo bendravimo su vaiku tvarkos. (duomenys neskelbtini), kai sūnui B. suėjo vieneri metukai, atvažiavęs aplankyti vaiko atsakovas atvežė vaikui 100 litų ir nupirko sauskelnių. Po teismo sprendimo 2013 m. rugsėjo 27 d. pašto perlaida atsakovas dar atsiuntė 100 litų. Tai yra visas atsakovo vaiko materialinis išlaikymas nuo 2013 m. rugsėjo 27 d. iki šios dienos. Atsakovas sūnumi absoliučiai nesidomėjo, materialiai niekada neišlaikė ir neišlaiko. 2013 m. spalio 24 d. ieškovė antstoliui R. B. pateikė Jonavos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl priverstinio materialinio išlaikymo B. J., tačiau iš atsakovo per antstolį nesu nėra gavusi, kadangi atsakovas nedirbo, piktnaudžiavo tėvo teisėmis, kad tik vaikui nemokėti išlaikymo. Dėl vaiko išlaikymo su prašymu kreipiausi į Vaikų išlaikymo fondą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2014 m. vasario 23 d. buvo priimtas sprendimas, patenkintas ieškovės prašymas. Praėjus metams po skyrybų susipažino su dabartiniu sutuoktiniu A. R., kartu gyveno, sūnus augo saugioje šeimoje, vaikas A. R. pradėjo vadinti tėčiu, o A. B. pamilo kaip savo vaiką, jį pripažino kaip savo. 2020 m. rugpjūčio 22 d. ieškovei susituokus su A. R., jis nusprendė įsivaikinti B. Atsakovas sužinojęs, kad po skyrybų ieškovė susirado draugą, su kuriuo kartu gyvena, ėmė skambinėti, terorizuoti, grasinti, tačiau savo biologiniam vaikui B. absoliučiai jokio dėmesio nerodė. Atsakovas turi dar kelis nesantuokinius vaikus, kuriems jo tėvystė nenustatyta, kas buvo ir paviešinta skyrybų byloje. 2014 metais ieškovė nuvežė sūnų B. atsakovo tėvams, tačiau nei seneliai, nei atsakovo sesuo vaiku nesidomėjo, noro bendrauti, matyti mano vaiką, paremti materialiai nepareiškė. Iki ieškinio pateikimo dienos niekas – nei biologinis tėvas, nei jo tėvai ar sesuo nėra domėjęsi vaiku, nėra jo matę. Su A. R. ieškovė turi dukrą E. R., gimusią (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 metų liepos mėnesio ieškovė su šeima gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, abu vaikai lanko tą pačią (duomenys neskelbtini) mokyklą, abiems vaikams sudarytos puikios sąlygos augti, vystytis, užtikrintos jų teisės ir teisėti lūkesčiai, abu vaikai gyvena išnuomotame name. Abu vaikai labai myli vienas kitą, dabartinis mano vyras A. R. abu vaikus myli, auklėja, išlaiko, jais rūpinasi absoliučiai vienodai, todėl A. R. nori, kad abu vaikai turėtų vienodas pavardes, kad abu vaikai turėtų vieną ir tą patį, juos mylintį tėvą. Sūnui B. šią vasarą suėjo 8 metai, per visus šiuos metus vaikas nėra matęs ar bendravęs su savo biologiniu tėvu – atsakovu. Vaikas kuo toliau, tuo labiau suaugdamas išgyvena, kad jo kita pavardė nei jo sesutės. Ieškovė bandė su atsakovu susitarti taikiai, susirado jį per atsakovo seserį, tačiau susitarti nepavyko, atsakovas vėl ėmė grasinti, terorizuoti, reikalauti piniginio atlygio.

Atsakovui ieškinys su priedais bei teismo šaukimas įteikti įstatymo nustatyta tvarka – per šeimos narį (tėvą) (el. b. l. 16, 30), atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymų negauta. Byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui.

Išvadą teikianti institucija išvadoje (el. b. l. 17-20) nurodė, kad Skyrius neturi duomenų apie nepilnamečio vaiko B. J. nepriežiūrą ar tėvų netinkamą elgesį vaiko atžvilgiu. Šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Tarnybos Skyriaus Kauno rajone specialistui telefonu susisiekus su atsakovu E. J., jis paaiškino, kad su sūnumi B. nebendrauja, paskutinį kartą vaiką matė, kai jis buvo metų laiko amžiaus. Atsakovo teigimu, vaiko jis nelankė ir jo neišlaikė, kadangi ieškovė su sūnumi keitė gyvenamąsias vietas, buvo kažkuriuo metu išvykusi ir į užsienį, be to ieškovės gyvenime atsirado kitas žmogus, todėl nenorėjo „lįsti” į kitų žmonių gyvenimą. Atsakovas abejoja, ar B. J. yra jo biologinis sūnus, nes pamatęs paaugusio sūnaus nuotraukas internetiniame socialiniame tinklapyje „facebook“ suprato, kad vaikas labiau panašus ne į jį, o į dabartinį ieškovės sutuoktinį. Atsakovas pripažįsta, kad jokio ryšio tarp jo ir B. nėra, bendrauti su vaiku jis nenori ir dabar, atkurti ryšio neketina. Skyriaus specialistui atsakovas nurodė, kad su ieškiniu sutiktų, jeigu ieškovė duotų raštą, kad bus panaikinta išlaikymo skola ir nereikės ateityje mokėti vaikui išlaikymo. 

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė išvadą palaikė, nurodė, kad ieškinys atitinka vaiko interesus.

Teismas

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš byloje pateikto gimimo liudijimo nustatyta, kad nepilnamečio vaiko B. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)) tėvai yra E. J. ir R. R. (J.). 2013 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos pašto Pinigų perlaida patvirtina, jog atsakovas E. J. padarė pinigų perlaidą R. J. 28,96 Eur (100 Litų) sumai. (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta šalių santuoka. Ieškovė augina dukrą E. R., gim. (duomenys neskelbtini). B. J. ir E. R. mokosi (duomenys neskelbtini) akademijoje, Jungtinėje Karalystėje. Ieškovė (duomenys neskelbtini) yra sudariusi santuoką su A. R., šeima nuomojasi gyvenamąjį būstą Jungtinėje Karalystėje. Ieškovė 2013 m. spalio 24 d. kreipėsi į antstolį dėl išlaikymo išieškojimo pagal vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas sūnui B. išlaikymo neteikia, išlaikymas mokamas iš Vaikų išlaikymo fondo (2020 m. lapkričio 11 d. ieškinio DOK-23298 priedai).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui. 

Tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis).

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas su sūnumi visiškai nebendrauja (priešingų įrodymų nepateikta), vaiko neišlaiko, nesirūpina jo auklėjimu, ugdymu, sveikatos apsauga. Pažymėtina, kad vykdant konstitucinę pareigą sudaryti palankias sąlygas vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, privalu vaiką dorai auklėti, jį prižiūrėti, rūpintis vaiko sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti vaiką nuolat, o ne epizodiškai. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 11. 23 straipsniai. CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.).

Iš byloje esančių duomenų ir telefoninio pokalbio su atsakovu matyti, jog atsakovas E. J. neteikia vaikui išlaikymo ir nedalyvauja sūnaus gyvenime, nesiekia palaikyti ryšio su vaiku, yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų ir neketina nieko ateityje keisti. Nors atsakovas teigia, kad su vaiku nebendravo dėl to, kad ieškovė keitė gyvenamąsias vietas, buvo išvykusi į užsienį, tačiau pripažino, kad pats jokių pastangų, kad galėtų bendrauti su vaiku, nedėjo. Atsakovas supranta, kad emocinis ryšys tarp jo ir sūnaus yra nutrūkęs, tačiau jokios iniciatyvos jį atkurti nerodo, su vaiku bendrauti ir jo išlaikyti nenori ir neketina. Ieškovė nurodė, kad nepilnamečiu B. J. rūpinasi, palaiko su juo šiltus, artimus santykius dabartinis jos sutuoktinis A. R., kuris nėra biologinis B. J. tėvas, tačiau iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad tarp šio asmens ir vaiko susiformavę socialiniai tėvo ir sūnaus santykiai. Atsakovas į posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė, bylos nagrinėjimo eiga nesidomėjo.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas visiškai nesirūpina savo nepilnamečiu sūnumi, yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus B. J. auklėjimo ir vystymosi, sūnų matė tik vienerių metų amžiaus, kai vaikui dabar jau yra aštuoneri, su vaiku visiškai nebendrauja, nesidomi jo gyvenimu, neatlieka savo pareigų vaiką auginti, auklėti, išlaikyti ir neketina to daryti ne dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, o dėl savo paties kaltės. Konstatuotina, jog atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo nepilnamečio sūnaus priežiūros, auklėjimo ir tokiais savo veiksmais daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi. Teismas nenustatė aplinkybių, kad padėtis ateityje galėtų pasikeisti ir atsakovas pradės tinkamai rūpintis, prižiūrėti, auklėti vaiką, išvadoje nurodytos pokalbio su atsakovu aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog su reikalavimu dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo atsakovas sutinka, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus B. J. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Atsakovui neterminuotai apribojus tėvo valdžią, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaikų interesams. Apribojus atsakovo valdžią neterminuotai, be atskiro atsakovo sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis)

Sprendimas dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis, ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 75 Eur žyminis mokestis, 22 Eur dokumentų vertimo išlaidos ir 550 Eur teisinės pagalbos išlaidos (el. b. l. 31,-32, 33, 2021 m. vasario 1 d. DOK-14067 priedai). Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos 647 Eur bylinėjimosi išlaidos.  

Teismas šioje byloje patyrė 5,40 Eur pašto išlaidų, kurios ieškinį tenkinus, priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 647 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 5,40 Eur (penkis eurus 40 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, tačiau skundo padavimas jo vykdymo nesustabdo.

Teisėja                                                              Indrė Petrokienė