Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-290-185/2015

                                                                  Teisminio proceso Nr. 4-11-3-00090-2015-6                                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 79.1.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 12 d.

  Panevėžys             

                             Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. M. (V. M.) apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

n u s t a t ė :             

                              Skundžiamu nutarimu V. M. nubaustas už teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 171 str. 1 d., padarymą ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1448 Eur bauda.

              V. M. nubaustas už tai, kad 2015-03-04 apie 12.15 val. kontrolinio užpirkimo metu degalinėje „Lukoil“, esančioje Statybininkų g. 1, Visagine, iš pirmos kolonėlės, neturėdamas licencijos, pardavė 50 litrų benzino, taip pažeidė Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-03-02 įsakymu Nr. 1-41 patvirtintų Prekybos naftos produktais taisyklių 7 d.

              Apeliaciniu skundu V. M. prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodo, kad teismo nutarimas yra neteisėtas. Teigia, jog susitarė su nepažįstamu vyriškiu, kad jis (nepažįstamas vyriškis) įsipils iš degalinės kolonėlės kuro, pinigus atiduos jam (apeliantui), o jis atsiskaitys su degaline. Taip viskas ir buvo ir, kaip mano, tokie jo veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti kaip benzino pardavimas, nes, akivaizdu, kad kurą pardavė degalinė, o ne jis. Nagrinėjamu atveju nėra vieningos nuomonės tik dėl to, kas nupirko šį kurą iš degalinės. Nurodo, kad degalinė visiems yra skelbianti pasiūlymą įsigyti naftos produktus. Kuro pripylimu į baką pylėjas savo konkliudentiniais veiksmais  išreiškia akceptą, t. y. sutikimą sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, o kuro pripylimo į baką metu yra sudaroma ir įvykdoma kuro pirkimo-pardavimo sutartis, kurios šalys yra pardavėjas – degalinė ir pirkėjas – asmuo, kuris užsipila kurą. Po kuro užpilimo lieka tik pareiga sumokėti kuro kainą kasoje. Todėl kuro pirkimo-pardavimo sutartis turi būti laikoma sudaryta ne kasoje, o kuro užpylimo metu. Aptariamo įvykio metu 50 litrų benzino įsipylė pats Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) darbuotojas ir ne į automobilio talpą, o į kilnojamus bakus. Jis (apeliantas) degalinės pistoleto pats nelietė. Todėl aptariamo įvykio metu degalinė, o ne jis, VMI darbuotojui pardavė šį kurą. Nurodo, kad jis VMI darbuotojui benzino nepardavinėjo ir nepardavė. Jo vaidmuo buvo tik toks, kad jis sumokėjo už VMI darbuotoją savo turima kortele ir iš jo paėmė 5 Eur mažiau. Pažymi, kad prievolių įvykdymas už kitus asmenis yra leistinas dalykas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.50 str. Įstatymai nenumato, kad už įsipiltą kurą degalinėje privalo atsiskaityti asmeniškai kuro įsigijėjas. Tarp jo ir VMI darbuotojo buvo susitarimas, kad jis įsipils 50 litrų kuro, o už jį prievolę sumokėti kasoje įvykdys jis (apeliantas). Pažymi, kad turima kortele jis galėjo įsigyti tik benziną arba dujas, o jam reikėjo dyzelinio kuro. Todėl jis, norėdamas gauti grynųjų pinigų ir įsigyti dyzelinio kuro, apmokėjo savo kortele už VMI darbuotojo pirktą benziną ir taip gavo iš jo grynųjų pinigų. Taigi jis nepadarė jokių veiksmų, kurie gali būti vertinami kaip kuro pardavimas arba perpardavimas, nes neturėjo pardavimo objekto (kuro), jo sau nepirko, sau neėmė ir jo niekam nepardavinėjo, todėl jo veiksmuose nėra veikos – naftos produktų pardavimo.

              Atsiliepimu į apeliacinį skundą Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Visagino policijos komisariatas prašo apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Mano, kad apylinkės teismas V. M. atžvilgiu priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Nutarimas priimtas vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, remiantis teisės normomis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos įstatymuose, bei objektyviai įvertinus visas bylos aplinkybes.

              Tenkinama apeliacinio skundo dalis.

              V. M. skundžiamu apylinkės teismo nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 171 str. 1 d., kuriame įtvirtinta atsakomybė už naftos produktų pardavimą neturint licencijos.

              Kaip matyti iš apeliacinio skundo, V. M. pripažįsta tai, kad susitarė su nepažįstamu vyriškiu (VMI darbuotoju) parduoti jam kurą (benziną), tuo tikslu su juo susitiko degalinėje, kurioje VMI darbuotojas pats iš kolonėlės į nešiojamas kuro talpas prisipylė benzino, už kurį jis (apeliantas) savo turima kortele atsiskaitė kasoje, paėmė iš VMI darbuotojo už įsipiltą benziną 5 Eur mažiau, taip įgijo grynųjų pinigų, už kuriuos ketino įsigyti dyzelinio kuro, kurio būtent jam ir reikėjo, nes kortele atsiskaityti jis galėjo tik už benziną ir dujas, tačiau nesutinka su jo veiksmų vertinimu ATPK 171 str. 1 d. prasme, mano, kad jis jokio teisės pažeidimo nepadarė, kuro pats asmeniškai neįsigijo, jo nepardavė ir neperpardavė, jį pardavė degalinė, o jis tik įvykdė prievolę už kurą sumokėti kasoje.

              Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

              ATPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas, kartu ir teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šioms aplinkybėms nustatyti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 256 str. 1 d.). ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taigi įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

              Aukštesnės instancijos teismas, išanalizavęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad  apylinkės teismas V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje nesilaikė ATPK 248 str. įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždavinių visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinti visas bylos aplinkybes, jog ji būtų išspręsta tiksliai pagal įstatymą.

Pažymėtina, kad asmens kaltė turi nekelti jokių abejonių, o jeigu tokių abejonių yra ir yra išnaudotos visos galimybės jas pašalinti, iškilusios abejonės turi būti vertinamos pažeidėjo naudai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-05-28 nutarimas).

Kaip minėta, apeliaciniu skundu V. M. nesutinka su tuo, kad jo veiksmai patenka į ATPK 171 str. 1 d. sudėtį, teigia, kad jis pats asmeniškai kuro (benzino) neįsigijo, jo nepardavė ir neperpardavė, kurą pardavė pati degalinė, o jo veiksmai pasireiškė tik tuo, kad jis turima UAB (duomenys neskelbtini) kuro apmokėjimo kortele atsiskaitė už kurą (benziną) kasoje, taip iš kito asmens įgijo grynųjų pinigų, už kuriuos savo automobiliui būtų pirkęs dyzelino, nes turima kortele atsiskaityti jis galėjo tik už benziną ir dujas. Iš esmės tokios pozicijos apeliantas laikėsi nuo pat pradžių, t. y. tokie jo parodymai yra užfiksuoti ir pirminiame jo paaiškinime, tačiau, aukštesniojo teismo nuomone, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nesiėmė priemonių galimiems įrodymams, kurie patvirtintų arba paneigtų tokius V. M. parodymus, surinkti, skundžiamą nutarimą priėmė pažeidęs ATPK 257 str. ir 284 str. nuostatas, nutarimą priėmė skubotai, išsamiai neištyręs bei neišsiaiškinęs visų reikšmingų bylai aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai neištyręs byloje esančių įrodymų bei neįvertinęs jų pagal ATPK 257 str. nustatytas taisykles.

ATPK 283 str. numatyta, kad tik pradėjus nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialaus organo posėdžio pirmininkas arba bylą nagrinėjantis pareigūnas paskelbia, kokia byla bus nagrinėjama, kas traukiamas administracinėn atsakomybėn, išaiškina dalyvaujantiems nagrinėjant bylą asmenims jų teises ir pareigas. Po to paskelbiamas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Posėdyje išsprendžiami prašymai, išklausomi dalyvaujantys nagrinėjant bylą asmenys ir ištiriami įrodymai. Minėti procesiniai veiksmai turi atsispindėti teismo posėdžio protokole (ATPK 285 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-12 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Joje konstatuota, kad administracinė atsakomybė pagal savo pobūdį yra panaši į baudžiamąją atsakomybę, todėl bylose, kuriose gali būti taikoma baudžiamajai atsakomybei artima sankcija, asmeniui turėtų būti suteikiamos ne mažesnės jo teisių apsaugos garantijos. Baudžiamojo proceso metu teisiamajame posėdyje privalo būti rašomas protokolas. Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą, juo labiau kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas priimtas remiantis vien tik rašytine bylos medžiaga.

Nagrinėjamu atveju, nors skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad V. M. savo kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo pripažino ir apylinkės teismas tai laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau tiek iš pirminio V. M. paaiškinimo, esančio byloje, tiek ir iš apeliacinio skundo turinio, akivaizdu, kad apeliantas pripažįsta ne patį pažeidimą, bet tik faktines įvykio aplinkybes, o nustatyti, kokius parodymus V. M. davė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nėra galimybių, kadangi teismo posėdžio protokolas nebuvo rašomas, teismo posėdžio garso įrašo taip pat nėra.

Apylinkės teismas turėjo visas procesines galimybes patikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. M. paaiškinime išdėstytą versiją, t. y. pats apklausti liudytojus – asmenį, galimai pirkusį degalus, degalinės operatorius, tačiau nesiėmė jokios iniciatyvos ir priemonių, kad gautų teisingam sprendimui priimti reikalingus duomenis. Pirmosios instancijos teismas nepatikrino ir nesiaiškino, dėl kokių priežasčių V. M. nepasikeitė kuro kortelės, nuo kada apeliantas pradėjo naudotis automobiliu „Opel Sintra“, varomu dyzeliniu kuru, į teismo posėdį nekvietė ir neapklausė UAB (duomenys neskelbtini) atstovų apie aplinkybes, susijusias su tuo, kiek apeliantui buvo skirta degalų, kiek šių degalų buvo sunaudota, kaip vykdoma  V. M. skirtų degalų kontrolė bei jų apskaita įmonėje, taip pat nesiaiškino, ar V. M. turėjo teisę pasikeitęs automobilį, naudotis ta pačia kuro kortele, ar apeliantas, tokiu būdu pirkdamas dyzelinį kurą, veikė su UAB (duomenys neskelbtini) leidimu ir žinia, ar buvo kokių nors kitokių alternatyvų apeliantui įsigyti reikiamo dyzelinio kuro savo transporto priemonei. Visos šios bei kitos galimos aplinkybės yra reikšmingos, siekiant tinkamai įvertinti bei nustatyti, ar V. M. veiksmai atitinka jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 171 str. 1 d., sudėtį, ypač subjektyviuosius šio teisės pažeidimo požymius, ar apelianto veiksmuose galimai nėra kito teisės pažeidimo, susijusio su disponavimo svetimu jam patikėtu turtu, pažeidimais, sudėties. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas nutarimas yra priimtas tik formaliai išdėsčius nutarime pateiktus įrodymus, jie yra visiškai nevertinti, neanalizuoti ir teismas jokių motyvų dėl savo sprendimo neišdėstė.

Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai ištirtos ir įvertintos bylos aplinkybės ir motyvuotai paneigta arba patvirtinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. M. versija. Aukštesniojo teismo nuomone, iš byloje esančių duomenų vienareikšmiškos išvados dėl pažeidimo, numatyto ATPK 171 str. 1 d., sudėties V. M. veiksmuose buvimo šiuo metu daryti negalima.

              Įvertinus tai, kad skundžiamas nutarimas visiškai nemotyvuotas, kad išvada dėl V. M. kaltės padaryta skubotai, nesurinkus ir neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių bei nepašalinus prieštaravimų ir abejonių, daroma išvada, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinamas, o administracinė byla grąžinama iš naujo nagrinėti skundžiamą nutarimą priėmusiam teismui.

              Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 4 p.,

n u t a r ė :

Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti šiame apylinkės teisme.

              Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                       Pranas Šimkus