Administracinė byla Nr. eA-1277-520/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04240-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.3; 8.6.4; 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 12PR-165 (toliau – ir Departamento sprendimas); 2) panaikinti Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 6K-1389 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį iš naujo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvavo tuo, jog jis yra (duomenys neskelbtini), dėl to gyventi jo gimtojoje šalyje ((duomenys neskelbtini)) yra nesaugu, o jo tauta ((duomenys neskelbtini)) yra naikinama. 2014 metais (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) grupuotė nužudė labai daug (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kilmės valstybėje jaučiasi nesaugiai, bijo būti nužudytas.
3. Pareiškėjas akcentavo, kad atsakovas objektyviai nevertino aplinkybės, jog pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini) grupei, ir kad dėl to gresia pavojus jo gyvybei. Taip pat Departamentas nerinko ir neužsakė aktualių duomenų apie kilmės valstybėje esančią situaciją.
4. Pareiškėjas pabrėžė, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą, nes Komisija netenkino pareiškėjo prašymo nagrinėti jo skundą žodinio proceso tvarka. Asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjui nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.
5. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nurodė konkrečias individualias aplinkybes, t. y. priklausymą (duomenys neskelbtini) ir pavojų gyvybei, dėl ko jis negali pasilikti kilmės šalyje. Pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia jam gresiančios potencialios grėsmės. Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu atvykti.
6. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Departamentas nurodė, kad, įvertinus pareiškėjo pasakojimą, kuriuo jis grindė savo prieglobsčio prašymą, nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės šalyje jis buvo asmeniškai susidūręs su persekiojimo veiksmais. Jo pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Pareiškėjas teigė, kad jis ir jo šeima nepatyrė persekiojimų, taip pat nesusilaukė asmeninių grasinimų, ir savo prašymą grindžia bendra (duomenys neskelbtini) keliama grėsme (duomenys neskelbtini).
8. Departamentas atlikto tyrimo metu ėmėsi protingų priemonių išklausyti pareiškėją, tinkamai įvertinti jo paaiškinimus ir atsižvelgdamas į juos, surinkti aktualią informaciją apie kilmės valstybę. Atsakovas neturėjo pareigos rinkti kilmės valstybės informacijos pareiškėjo pageidaujamais skunde nurodytais aspektais, o Komisijos sprendime pagrįstai konstatuota, kad nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, kurios pakankamu lygiu pagrįstų prielaidą, jog pareiškėjas kilmės valstybėje būtų persekiojamas.
9. Departamentas paaiškino, kad žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Šiuo atveju pareiškėjo skundą nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pats pareiškėjas.
10. Departamentas atkreipė dėmesį į tai, kad, nors pareiškėjas ir priklauso (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, kuri Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, tačiau įvertinus tyrimo metu surinktą informaciją, nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jam gresia pavojus. Pareiškėjo gyvenamoji vietovė ((duomenys neskelbtini)) nėra riziką didinantis veiksnys, jis gyvena (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) nevaldo teritorijos. Pareiškėjas visą gyvenimą praleidęs (duomenys neskelbtini), todėl pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra, yra darbingo amžiaus vyras, (duomenys neskelbtini) gyveno su savo šeima (tėvais, broliais ir seserimis).
11. Departamentas nurodė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtęs valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Be to, pareiškėjas iki ginčijamo 2021 m. liepos 9 d. sprendimo priėmimo nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Jei pareiškėjas nori savanoriškai grįžti, jis gali kreiptis į Departamentą ar Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT). Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, todėl 2 metų draudimo laikotarpis atvykti į Lietuvos Respubliką taip pat yra proporcingas ir protingas. Nustatyto draudimo atvykti laikotarpis neviršija Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atmetė.
13. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:
13.1. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos pareigūnai 2021 m. birželio 13 d. atlikę Ignalinos r., Naujojo Daugėliškio sen., Navikų k., apžiūrą, sulaikė 48 asmenis, kurie neturėjo tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų. Tarp minėtų asmenų buvo ir pareiškėjas.
13.2. Pareiškėjas 2021 m. birželio 26 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.
13.3. Pareiškėjas 2021 m. birželio 26 d. pirminės apklausos metu nurodė, jog jis yra iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskrities, (duomenys neskelbtini) kaimo, išpažįsta (duomenys neskelbtini) tikėjimą. Pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) yra nesaugu gyventi. Pareiškėjo tėvas saugumo sumetimais jam pasiūlė išvykti iš kilmės šalies.
13.4. Pareiškėjas 2021 m. liepos 5 d. apklausos Departamente metu nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) jam yra nesaugu gyventi. Pareiškėjui asmeniškai niekas negrasino, tačiau jis teigė, kad bijo būti nužudytas. Pareiškėjas nurodė, kad prieš 6–7 metus jo šeima, bijodama persekiojimo, persikėlė į (duomenys neskelbtini). Į savo gimtąjį miestą grįžo gyventi tik po 7 metų. Pareiškėjas nurodė, kad kilmės valstybėje yra labai sunku įsitvirtinti, nes nėra darbų.
13.5. Departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, Departamento sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
13.6. Pareiškėjas 2021 m. liepos 29 d. su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti Departamento sprendimą ir įpareigoti jį iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Komisijos sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas.
14. Teismas, nagrinėdamas bylą, apžvelgė 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalies nuostatas, Įstatymo nuostatas (86 str. 1–3 d., 87 str. 1–2 d.), Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas (89 p., 99 p.), Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
15. Teismas įvertinęs pareiškėjo pasakojimą apklausos metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.
16. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės tiek apklausų metu, tiek teismo posėdyje nesudaro pagrindo manyti, kad kilmės valstybėje jam kyla ir / ar kiltų rimtas pavojus gyvybei ar sveikatai. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas jam kylančią grėsmę siejo tik su 2014 metais (duomenys neskelbtini) vykusiais įvykiais, padarė išvadą, jog pareiškėjo paaiškinimas, kad iš kilmės valstybės jis išvyko išsigandęs patirtų grasinimų ir smurto, nėra įtikinamas, nes nuo jo minimo smurto iki išvykimo iš kilmės valstybės praėjo nemažas laiko tarpas. Teismas akcentavo, kad prieglobstis yra suteikiamas ne kaip kompensacija už praeityje patirtus išgyvenimus, o kaip apsauga nuo ateityje gresiančio persekiojimo, o tokios grėsmės nagrinėjamu atveju teismas nenustatė.
17. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas teigė, jog (duomenys neskelbtini) nėra darbų, kas pagrįstai leidžia manyti, kad pareiškėjas į Europą vyko ieškodamas dar ir geresnių gyvenimo sąlygų, tačiau ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta persekiojimui dėl asmens individualių savybių.
18. Teismas konstatavo, kad atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei įvertino pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes. Kiekvienas prieglobsčio prašymas individualus ir dėl jo nagrinėjimui būtinų rinkti duomenų apimties ir pobūdžio spręstina kiekvienu atveju individualiai. Teismas pabrėžė, kad Departamentas, rinkdamas informaciją apie kilmės valstybėje esančią padėtį, vadovavosi EPPB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gairės), kuriose nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) įtraukti į padidintos rizikos asmenų profilių sąrašą, (duomenys neskelbtini) jie gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme (pvz., (duomenys neskelbtini)).
19. Teismas pabrėžė, kad Gairėse nurodyta, jog ne visi nurodyto profilio asmenys susidurtų su tokio lygio rizika, kad jų baimė patirti persekiojimą būtų laikoma visiškai pagrįsta. Individualiai vertinant persekiojimo rizikos tikimybę, reikėtų atsižvelgti į tokią riziką didinančias aplinkybes, tokias kaip (duomenys neskelbtini). Nuo 2017 metų (duomenys neskelbtini) aktyvumas (duomenys neskelbtini) sumažėjo, grupuotės strateginis pajėgumas yra ribotas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo gyvenamoji kilmės vieta ((duomenys neskelbtini)) nelaikytina individualiu riziką didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę.
20. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju individuali grėsmė pareiškėjui neidentifikuota. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų ir informacijos, kad atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija būtų netiksli, pasikeitusi ar neaktuali nagrinėjamai bylai.
21. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo argumentai neleidžia teismui suabejoti Departamento sprendime ir Komisijos sprendime padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjui papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.
22. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas siekė teisėtu būdu patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją, prieglobsčio prašymą pateikė tik po to, kai sutiko VSAT pareigūnus, ir buvo pristatytas į užkardą, kas nelaikytina, jog pareiškėjas elgėsi teisėtai, rūpestingai ir atsakingai.
23. Teismas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 222 punktu, atmetė pareiškėjo argumentą, kad jo teisė į gynybą buvo suvaržyta Komisijai nesurengus žodinio posėdžio.
24. Pasisakydamas dėl Departamento sprendimo dalies, kuria pareiškėjas išsiųstas į (duomenys neskelbtini), teismas apžvelgė 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) nuostatas (6 str. 1 d., 7 str. 1 d., 4 d.). Departamentas Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalies taikymo būtinybę nustatė įvertinęs tai, kad pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo pagrįstai buvo atmestas, pareiškėjo atvykimo aplinkybes, deklaruojamą atvykimo tikslą, kitas asmenį apibūdinančias aplinkybes (į Lietuvą atvyko neteisėtai kirtęs Lietuvos–Baltarusijos sieną hibridinės atakos metu, prieglobsčio prašymą pateikė sulaikytas VSAT pareigūnų). Teismas papildomai nurodė, kad nei iki Departamento sprendimo priėmimo, nei po jo iki bylos išnagrinėjimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti jam savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.
25. Vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi, teismas nurodė, kad Departamento sprendimu pagrįstai pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, kadangi pareiškėjas Lietuvos valstybės sieną kirto su kitų asmenų grupe neleistinoje vietoje, neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, atsisakius suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje jis gali pasislėpti. Iš Departamento sprendimo turinio teismas nustatė, kad buvo įvertinta, jog pareiškėjas neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kurie galėtų būti teisiškai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl draudimo atvykti laikotarpio nustatymo.
26. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad pareiškėjui 2 metus uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nes prieglobsčio prašymas išnagrinėtas skubos tvarka, į Lietuvą pareiškėjas atvyko neteisėtai kirtęs Lietuvos–Baltarusijos sieną hibridinės atakos metu, prieglobsčio prašymą pateikė sulaikytas VSAT pareigūnų ir pristatytas į užkardą, sutiko su atsakovo padaryta išvada, jog įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos yra proporcingas padarytam pažeidimui. Pareiškėjas iš savo šalies nuvyko į (duomenys neskelbtini), iš ten išvyko į Baltarusiją, tačiau prieglobsčio nepasiprašė, toliau keliavo į Lietuvą. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas gali vėl bandyti neteisėtai atvykti į kitą Europos šalį.
III.
27. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –skundą tenkinti visiškai.
28. Pareiškėjas nurodo, kad iš viešai prieinamos informacijos matyti, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kyla reali grėsmė. Pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei. Tam, kad religinei mažumai priklausantis asmuo jaustųsi persekiojamas ir jam grėstų persekiojimo rizika, nėra privalu, kad jis konkrečiai (pavyzdžiui, vardu ir pavarde) įvardytų persekiotoją. Vertinant baimės patirti persekiojimą ateityje pagrįstumą, nereikalaujama, kad prieglobsčio prašytojas jau būtų patyręs persekiojimą praeityje. Asmens baimė gali būti pagrįsta šeimos narių, draugų ar visuomenės grupėse (etninės, rasinės, religinės ar pan.), kuriai jis priklauso, patirtimi.
29. Pareiškėjas akcentuoja, kad (duomenys neskelbtini) yra susidūrę su prievarta ir genocidu, taip pat į tai, kad iki šiol (duomenys neskelbtini) nėra sukurta efektyvi (duomenys neskelbtini) apsaugos sistema, nėra kuriama tolerancija ir pagarba religinėms mažumoms grindžiama socialinė–kultūrinė aplinka, kas daro įtaką (duomenys neskelbtini) gyvenimui (duomenys neskelbtini), kai būtent dėl religinių motyvų jiems sunku įsidarbinti, jie patiria diskriminaciją (tiesioginę ir netiesioginę), ką savo pasakojimuose atsakovui ir teismui patvirtino pareiškėjas, vis dar gali susidurti ir su smurtiniais veiksmais, nes (duomenys neskelbtini) vis dar gan aktyviai veikia ir kontroliuoja pogrindinę veiklą (duomenys neskelbtini), rengia išpuolius. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas teigia, kad jis atitinka pabėgėlio statuso suteikimui keliamus reikalavimus.
30. Pareiškėjas pažymi, kad teismas ignoravo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką ir bylos faktines aplinkybes.
31. Pareiškėjas akcentuoja, kad jo prašymas suteikti prieglobstį buvo nagrinėjamas tik remiantis viešai prieinama metų senumo informacija, Gairių duomenimis, kurie apibendrina informaciją iki 2020 metų, todėl Departamento išvados padarytos remiantis metų senumo informacija. Byloje nebuvo patvirtinta, kad Departamento rinkta informacija atitiko Tvarkos aprašo 115, 167 ir 168 punktuose keliamus kriterijus renkamiems duomenims apie kilmės valstybę. Atsakovas negali išvengti jam priskirtos prievolės rinkti išsamią, naujausią informaciją, kuri atitinka Lietuvos Respublikos ir tarptautiniuose aktuose keliamus reikalavimus. Byloje liko neišaiškinta, ar atsakovo informacija buvo naujausia, aktuali, susijusi su prieglobsčio prašymu, surinkta iš skirtingų šaltinių, todėl teismas negalėjo konstatuoti, kad Departamentas tinkamai surinko informaciją apie kilmės valstybę, kuri buvo pakankama individualiam prašymui suteikti prieglobstį išnagrinėti.
32. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.
33. Pareiškėjas pažymi, kad, panaikinus sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.
34. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
35. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjo teiginių, jog jam asmeniškai kilmės valstybėje gresia persekiojamas arba diskriminacija dėl jo išpažįstamos religijos, nepatvirtina nurodyta kilmės valstybės informacija iš viešų publikacijų. Ši informacija nėra susijusi su individualiomis pareiškėjo aplinkybėmis ir nepatvirtina konkrečiai jam kylančių grėsmių, be to, yra pateiktos tik publikacijų ištraukos, kurios iš esmės neapibūdina padėties (duomenys neskelbtini).
36. Atsakovas laikosi pozicijos, kad tiek Departamentas, tiek teismas tinkamai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo individualias aplinkybes, rėmėsi naujausia ir aktualiausia informacija apie kilmės valstybę, kuri nepatvirtina prieglobsčio pareiškėjui suteikimo poreikio.
37. Atsakovas akcentuoja, kad Departamentas, priimdamas Departamento sprendimą, rėmėsi ne tik EPPB, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste. Jokios kilmės valstybės informacijos, leidžiančios daryti kitokias nei Departamento sprendime, išvadas, pareiškėjas skunde nepateikė, o vien deklaratyvūs skundo teiginiai, kad sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis tariamai neaktualia informacija, yra pareiškėjo pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti Departamento sprendimą.
38. Departamentas nurodo, kad pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, jog jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
39. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundo reikalavimai panaikinti atsakovo Departamento 2021 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 12PR-165, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui ((duomenys neskelbtini) piliečiui) prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo dienos, Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 6K-1389 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas.
40. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad tiek Departamento sprendimas, tiek Komisijos sprendimas yra pagrįsti ir teisėti. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų, nurodytų Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas, taip pat konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Departamento sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę ir uždrausti jam 2 metus atvykti į Lietuvos Respubliką.
41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų patenkintas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, tyrimą atliko neišsamiai, nesurinko aktualios kilmės valstybės informacijos, neįvertino ESTT praktikos ir bylos aplinkybių.
42. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).
43. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).
44. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
45. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
46. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).
47. Tvarkos aprašo 116.1 punkte nurodyta, kad, remdamasis nustatytais faktais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje gresia žala bei koks yra šios žalos pobūdis. Nustačius, kad prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje gresia žala, vertinama, ar ši žala gali būti laikoma persekiojimu. Nustačius, kad prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje gresianti žala prilygsta persekiojimui, vertinama, ar šis persekiojimas prieglobsčio prašytojui gresia dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų.
48. Pagal Tvarkos aprašo 115 punktą, surinkęs Tvarkos aprašo 99, 101, 102 ir 114 punktuose nurodytą informaciją, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba to paties įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 115.1–115.5 punktus.
49. Pagal Tvarkos aprašo 167 punktą, priimdamas sprendimus dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės, prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo, Departamentas vadovaujasi tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes, gauta iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant visų pirma: Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių bei konsulinių įstaigų; kitų ES valstybių narių; Europos prieglobsčio paramos biuro; Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos; Europos Tarybos; kitų tarptautinių organizacijų; nevyriausybinių organizacijų; kitų šaltinių (Tvarkos aprašo 167.1–167.8 p.).
50. Pagal Tvarkos aprašo 168 punktą įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas, atlikdamas Tvarkos aprašo 35, 115, 138 ir 150 punktuose nurodytus veiksmus, vadovaujasi įgalioto Departamento valstybės tarnautojo parengta informacinio pobūdžio pažyma apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje (jeigu tokia pažyma parengta), kuri rengiama pagal specifinės ir bendro pobūdžio informacijos faktinį poreikį, atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo nurodytus prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus ir kitą informaciją, susijusią su nagrinėjamu prašymu suteikti prieglobstį. Šios pažymos rengiamos remiantis informacija, nurodyta Tvarkos aprašo 167 punkte, ir vadovaujantis Bendrosiomis Europos Sąjungos gairėmis dėl informacijos apie kilmės valstybes apdorojimo (2008 m.). Pažymos apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje įslaptinamos, jeigu jose naudojama įslaptinta informacija arba atskleidžiama informacija, gauta iš konfidencialių šaltinių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažymos apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę rengimas pagal Tvarkos aprašo nuostatas nėra privalomas ir priklauso Departamento diskrecijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5326-822/2017).
51. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prieglobsčio prašymą iš esmės motyvavo tik tuo, kad jis priklauso (duomenys neskelbtini) bendruomenei, todėl jam (duomenys neskelbtini) gyventi nesaugu, kiekvieną dieną asmenims, išpažįstantiems (duomenys neskelbtini) tikėjimą, grasinama. Pareiškėjas prašyme suteikti prieglobstį nurodė, kad jis asmeniškai nenukentėjo. Apklausos metu pareiškėjas iš esmės patvirtino nurodytus teiginius, papildomai pažymėjęs, kad (duomenys neskelbtini) nėra darbų.
52. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad iš Gairių matyti, jog ne visiems asmenims, priskiriamiems (duomenys neskelbtini) grupei, kyla tokio pobūdžio grėsmė, kuri reikštų pagrįstą persekiojimo baimę. Grėsmę gali patvirtinti šios aplinkybės: regionas kilmės šalyje (pvz., vietovės, kuriose toliau veikia (duomenys neskelbtini)); asmens dokumentai (jų neturėjimas); lytis ir kt.
53. Iš Departamento sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą. Departamento sprendime akcentuota, kad informacijos apie tai, jog (duomenys neskelbtini) vien priklausymas (duomenys neskelbtini) tikėjimui kelia grėsmę asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nerasta. Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas patyrė persekiojimą dėl savo individualių savybių, kurioms apsaugoti skirta Konvencija, arba pagrįstai bijo patirti tokį persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju. Departamentas padarė išvadą, kad, kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
54. Įvertinusi Departamento sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su Departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, pareiškėjas grėsmę sieja su bendra situacija jo gyvenamojoje vietovėje, o ne su savo individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
55. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Departamento surinkta informacija apie pareiškėjo asmenybę ir situaciją kilmės valstybėje, spręstina, kad Gairių rengimo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekė tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
56. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Departamento sprendimą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, t. y. pažeidė Tvarkos aprašo nuostatas (115 p., 167 p., 168 p.). Iš Departamento sprendimo matyti, kad Departamentas rėmėsi iš įvairių šaltinių surinkta informacija (pvz., Gairėmis, (duomenys neskelbtini) įstatymais, tarptautinių organizacijų surinktais duomenimis), Departamentas nenustatė būtinybės rengti informacinę pažymą pagal Tvarkos aprašo 168 punktą. Gairės yra parengtos kompetentingos institucijos, jose surinkta aktualiausia informacija apie pareiškėjo kilmės valstybę. Iš Departamento sprendimo matyti, kad pareiškėjo situacija buvo įvertinta individualiai, todėl nėra pagrindo spręsti, kad Departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes.
57. Pareiškėjo teiginiai, kad Departamentas neatsižvelgė į ESTT praktiką, yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais, Departamento sprendimas neprieštarauja ESTT 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimui (sujungtos bylos Nr. C-199/12 ir Nr. C-201-12), kurį nurodo pareiškėjas. Pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktos nuorodos į publikacijas nepaneigia Departamento atlikto tyrimo pagrindu padarytų išvadų. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad pareiškėjas atvyko į (duomenys neskelbtini) turėdamas asmens tapatybės dokumentą – pasą, tačiau nurodė, kad (duomenys neskelbtini) teko jį atiduoti.
58. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad, panaikinus Departamento sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikintos ir Departamento sprendimo dalys, kuriomis pareiškėjas išsiųstas į (duomenys neskelbtini) ir jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui nustatytas draudimas 2 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcingas. Pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl ši sprendimo dalis paliekama nepakeista.
59. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).
60. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
61. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
62. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
63. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat yra suformulavęs prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
64. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
65. Teismų praktikoje, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; kt.).
66. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjas turėtų būti tiesiogiai išklausytas ir turėtų galimybę paaiškinti nesutikimo motyvus.
67. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių dėl žodinio proceso būtinumo apeliacinės instancijos teisme. Proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjas ir pareiškėjo atstovas dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas teikė paaiškinimus. Pareiškėjas kitų motyvų, dėl kurių ši byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nenurodė, todėl pareiškėjo prašymas netenkintas ir byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė