Baudžiamoji byla Nr. 1-327-843/2014

Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00382-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 4 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė,

sekretoriaujant Agnei Grizevičiūtei, Aldonai Daudaitei,

dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei,

kaltinamajam G. A.,

kaltinamojo gynėjai advokatei Ingai Abramavičiūtei,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui N. S. (N. S.),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Elektrėnuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose, deklaruota gyv. vieta ten pat, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

G. A. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

jis 2012 m. spalio 25 d., apie 09:00 val., važiuodamas Geležinio Vilko gatvėje, Vilniuje, centro link, antra eismo juosta, tyčia užblokavo N. S. automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojantį pirma eismo juosta, ir išlipęs iš savo automobilio „Audi“, valstybinis    Nr. (duomenys neskelbtini) pribėgo prie nukentėjusiojo N. S. automobilio, atidarė priekines vairuotojo pusės dureles ir toliau demonstruodamas įžūlų elgesį aplinkinių atžvilgiu ir pažeisdamas viešąją tvarką staigiai trenkė kumščiu nukentėjusiajam į veidą ir pataikęs į nosį padarė nukentėjusiajam N. S. nosies sumušimą, kas specialisto buvo konstatuota kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Taip G. A. padarė BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. A. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad 2012-10-12 apie 8.00 val. važiuodamas Geležinio Vilko gt. į Vilnių, pravažiavus Vilkpėdės žiedą, ties pirmu šviesoforu pamatė priekyje viduryje kelio važiuojantį Opel automobilį. Įspėjo jį garsiniu signalu ir Opel pasitraukė. Jam jį lenkiant Opel automobilis pradėjo jį spausti prie kairio kelkraščio. Buvo privažiavęs prie pat automobilio, tačiau nesilietė. Tai truko 5-10 sekundžių. Tai jį labai sutrikdė, išgąsdino. Po kiek laiko susidarė kamštis ir Opel sustojo pirmoje juostoje. Jis pavažiavęs kiek toliau taip pat sustojo. Stovėjo antroje juostoje. Įjungė avarinį signalą ir nuėjo pažiūrėti, kaip taip žmogus gali vairuoti, norėjo jį sudrausminti. Opel vairuotojas atidarė dureles. Jis atėjo iš priekio ir sustojo priešais jas. Pasiteiravo, kaip taip galima vairuoti, į ką Opel vairuotojas nieko neatsakė, tik nusišypsojo. Tuomet kamštis pajudėjo ir jis (G. A.) nuėjo prie savo automobilio. Jokio fizinio kontakto tarp jo ir Opel vairuotojo nebuvo, jo atžvilgiu jis nesikeikė, nerėkė. Nebuvo visiškai ramus, buvo sutrikęs. Nukentėjusysis buvo linksmas, sumušimų jo veide nebuvo. Jis mašinoje buvo vienas. Jo paties (G. A.) mašinoje važiavo jo brolis, kuris sėdėjo priekyje, bei šio draugai, kurie sėdėjo gale. Kaltinamojo sustojimas eismui trukdė minimaliai, nes priekyje buvo spūstis, jokių garsinių signalų iš kitų automobilių nebuvo. Bendravimas su nukentėjusiuoju užsibaigė, nes pirma juosta pajudėjo automobiliai ir nukentėjusysis išvažiavo. Jis (G. A.) yra baustas administracine tvarka už Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimus. Nukentėjusįjį matė pirmą kartą, jokių ryšių jie neturi. Iš kur pas nukentėjusįjį atsirado sumušimas paaiškinti negali. Su civiliniais ieškiniais nesutiko.

Nukentėjusysis N. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2012-10-12 ar   14 d., prieš 9.00 val., jis važiavo Geležinio Vilko gt. centro link. Įvykis buvo ties viaduku, kuris eina virš gatvės, vedančios į Savickio gatvę. Vyko kelio darbai, todėl pirma eismo juosta buvo uždaryta. Eismas judėjo, bet labai lėtai. Antra juosta automobiliai važiavo kiek greičiau, todėl jis, važiuodamas pirma juosta, likus apie 500 metrų iki kelio susiaurėjimo bandė persirikiuoti, nes žinojo, kad toliau vyksta kelio darbai. Tarp automobilių pamatė gan didelį tarpą, įjungė posūkį, šiek tiek įvažiavo į antrą juostą, tačiau iš galo važiuojantis automobilis, kurį vairavo G. A., garsiniu signalu parodė, kad jo nepraleis. Jis grįžo į savo juostą. Po to pabandė antrą kartą persirikiuoti taip pat, tik tarpas tarp automobilių buvo mažesnis ir jo greitis buvo didesnis. Jo automobilio ratai kirto skiriamąją juostą, tačiau pilnai automobilis persirikiavęs nebuvo, jo vėl nepraleido tas pats gale esantis automobilis. Jų automobiliai susigretino, jis pažiūrėjo į vairuotoją, po ko šis jį aplenkė ir sustojo skersai užblokavęs beveik dvi eismo juostas. G. A. priėjo prie nukentėjusiojo automobilio, atidarė dureles, sustojo jų vidinėje pusėje, sušuko kažką necenzūriniais žodžiais, kad jis nemoka vairuoti. Jis (N. S.) bandė jį nuraminti, sakė: „Žmogau, apsiramink“. Po šių žodžių vairuotojas trenkė jam kaire ranka į veidą, pateikė tiesiai į nosį ir nuėjo. Po smūgio jis labai sutriko, vos neprarado sąmonės, prasidėjo kraujavimas. Mašinos priekyje nuvažiavo gal 50-100 m. ir jis uždarė dureles bei nuvažiavo darbo link. Paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Bandė įsiminti mašinos numerius, tačiau pasakė jį neteisingai. Vėliau pats per „Regitra“ duomenų bazę rado teisingą numerį. Policija jį nukreipė į 2 policijos komisariatą, kur liepė parašyti pareiškimą. Po to jis nuvažiavo į darbą, tačiau dirbti negalėjo. Tuomet nuvažiavo į ligoninę, kur jam padarė rentgeno nuotrauką, nusiuntė pas neurologus. Po mėnesio jis buvo atvykęs pas tyrėją apklausai. Po jos buvo akistata su kaltinamuoju, kurios metu šis pripažino smogęs, nes norėjo pamokyti, kaip reikia teisingai vairuoti. Vėliau ši akistata iš bylos dingo. Taip pat nurodė, kad dėl įvykio visos mašinos A. automobilio gale buvo sustabdytos. Buvo aplinkinių reakcija. Moteris iš mašinos, stovinčios gale, šūktelėjo: „Ką jūs darot“? Jis pats (N. S.) nemano pažeidęs KET, nebent tada, kai antrą kartą bandė persirikiuoti neparodęs posūkio signalo. Palaiko civilinį ieškinį. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad kolegos matė jį sumuštą, teko imti nedarbingumo pažymėjimą, gydytis namie, jis patyrė pergyvenimus dėl sveikatos, dėl gydymo. Teko keisti nosies tamponus. Nedarbingas buvo iki savaitės, sumušimo žymės matėsi apie savaitę.

Liudytojas A. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2012-10-25 jam paskambino jo sūnus N. S. ir paaiškino, kad gavo smūgį į veidą ir vyksta į komisariatą. Trumpai telefonu pasakojo, kad ryte važiavo į darbą, vyko statybos darbai ir buvo kelio susiaurėjimas. Jis bandė persirikiuoti į kitą juostą, tačiau viena mašina jam užkirto kelią taip sustabdydama. Tas asmuo atidarė sūnaus automobilio dureles ir be žodžių smūgiavo į veidą. Po to sūnus dar kartą paskambino ir pasakė, kad blogai jaučiasi ir važiuoja į ligoninę. Ten jam buvo suteikta pagalba ir jis grįžo namo. Kitą dieną kreipėsi į polikliniką ir savaitę ar 10 d. buvo nedarbingas, gulėjo namuose. Tuo metu jis gyveno kartu su sūnumi ir ryte jis išvažiavo į darbą be jokių sužalojimų. Pirmas dienas po įvykio sūnui labai kraujavo iš nosies, jis daug miegojo, svaigo galva.

Liudytojas R. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba Vilniaus miesto 2 policijos komisariate tyrėju. Jo žinioje buvo nukentėjusiojo N. S. pareiškimas dėl kūno sužalojimo. Teko bendrauti su pareiškėju bei kaltinamuoju. Pareiškimo tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, tad kaltinamas asmuo, vadovaujantis Policijos veiklos įstatymu, buvo įspėtas dėl atsakomybės už neleistiną elgesį. Nukentėjusiojo ir kaltinamojo akistatos nebuvo.

Liudytoja L. I. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2012 m. rudenį N. S. atvyko į darbą stipriai pavėlavęs. Pasakojo, kad važiavo į darbą, užlindo ir tai nepatiko kitą automobilį vairavusiam asmeniui. Jis prisivijęs atidarė dureles ir smogė jam į veidą. Tą dieną N. S. akys, nosis buvo paraudę, kraujo nematė, buvo susinervinęs. Dieną prieš jis sumuštas nebuvo. Įvykio dieną jis pakabėjo su vadovybe ir išėjo iš darbo. Po to apie porą dienų nėjo į darbą. N. S. apibūdino kaip draugišką, komunikabilų, nekonfliktišką.

Liudytojas P. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad maždaug prieš metus jis pats, jo brolis G. A., D. R. ir M. A. važiavo Geležinio Vilko gatve Audi automobiliu. Vairavo G. A.. Prieš juos Opel vairuotojas važiavo vidury kelio tarp pirmos ir antros eismo juostos be posūkių. Jis pradėjo juos spausti prie metalinių pertvarų. Jie sustojo. Gintaras išlipo, apėjęs Audi iš galo nuėjo prie mašinos, kažką pašnekėjo. Pokalbis truko akimirką. Jo metu Gintaras stovėjo prie atidarytų durelių. Nematė, kas konkrečiai atidarė dureles – G. A. ar pats Opel vairuotojas. Pastarasis išlipęs nebuvo. Po to mašinos pradėjo važiuoti, nes buvo spūstis, ir brolis grįžo į automobilį. Įvykį liudytojas stebėjo nuolat, žiūrėjo į tą pusę. Sėdėjo priekyje, šalia vairuotojo ir jam gerai viskas matėsi. Jų automobilis stovėjo antroje juostoje, o Opel – pirmoje. Jų automobilis buvo labiau priekyje, gal 1-2 metrų atstumu nuo Opelio. Į pirmą juostą jis įsukęs nebuvo. Po pokalbio G. A. buvo pasipiktinęs vairuotojo elgesiu. Tuo metu, kai Opelis juos spaudė, G. A. buvo išsigandęs. Po to, kai brolis grįžo, Opelio liudytojas nebestebėjo. Apibūdino kaltinamąjį kaip ramesnio būdo.

Liudytojas D. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad datos tiksliai nepamena. Buvo rytas, apie 8.00 val. Jie važiavo Geležinio Vilko gatve, antra juosta. Įvykis buvo prieš šviesoforą. Buvo taisomas kelias ir toliau buvo atidaryta tik viena kelio juosta. Jų automobilio greitis buvo apie 60 km/h. Prieš juos važiavo mašina per vidurį kelio. Jie pasignalino ir mašina pasitraukė. Jie ją aplenkė. Susidarė spūstis ir jie sustojo. Jų mašina buvo priekyje, o nukentėjusiojo – gale. Automobiliai stovėjo tiesiai, gal per vieną mašiną. G. A. buvo susinervinęs dėl avarinės situacijos. Jis išlipo ir nuėjo pasikalbėti. Jo ir aplenkto automobilio vairuotojo tarpusavio bendravimas truko 1-2 minutes. Jie galimai barėsi, ranka mojavo. Jis (D. R.) kelis kartus buvo atsisukęs. Aplenkto automobilio durelės buvo atidarytos, G. A. stovėjo prie jų. Jis (D. R.) sėdėjo gale keleivio pusėje, M. A. sėdėjo šalia jo, o P. A. sėdėjo šalia Gintaro, priekyje. Jam (D. R.) vaizdą kiek užstojo automobilio konstrukcija. Smurtinių veiksmų iš G. A. pusės kito vairuotojo atžvilgiu, kiek matė, nebuvo. Po to Gintaras sugrįžo ir priekyje stovėję automobiliai pradėjo judėti. Patvirtino pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas M. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2012 m. lapkričio mėn., ryte, apie 8.00 val., jie važiavo Geležinio Vilko gt. Jis sėdėjo gale už vairuotojo, P. A. sėdėjo priekyje prie vairuotojo G. A., o D. R. sėdėjo gale, liudytojui iš dešinės. Pastebėjo viduryje kelio važiuojančią mašiną. Papypseno ir ją pralenkė. Vėliau jie vėl susilygino ir mašina pradėjo juos spausti prie kairio kelkraščio. Jie ją aplenkė. Susidarė spūstis. G. A. sustojo kairėje juostoje, o nukentėjusio automobilis – dešinėje. Jų automobilis buvo labiau priekyje, tarp jų buvo apie 3 metrus. G. A. išlipo iš mašinos ir nuėjo pakalbėti su to automobilio vairuotoju. Matė, kaip pastarasis atidarė dureles, Gintaras tarė kelis žodžius ir grįžo į mašiną. Jų bendravimą jis stebėjo pro galinį stiklą nuolat, be pertraukos. Gintaras stovėjo prie priekinės lempos, priešais dureles. Nukentėjusysis išlipęs nebuvo. Negirdėjo, apie ką buvo kalbama. Pokalbis truko neilgai, pasakė kelis žodžius. Smurtinių veiksmų nebuvo, tai tvirtina kategoriškai. Išlipdamas ir grįžęs G. A. buvo ramus. Priekyje jų mašinos buvo nuvažiavusios 5-10 metrų. Už jų automobilio mašinų nebuvo. Jie nuvažiavo pirmiau nukentėjusiojo. Daugiau pastarojo automobilio nematė.

2012-11-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2641/12(01) nurodyta, kad atlikus medicininių dokumentų tyrimą nustatyta, jog N. S. galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-10-25) buvo padarytas nosies sumušimas su kraujosruvomis akių srityje paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 20). 

BIRT ataskaitų žiūrylės duomenimis N. S. bendrosios pagalbos numeriu skambino 2012-10-25 9.45 val., pranešė apie smūgį jam į veidą (b. l. 8, 9).

Bendrosios pagalbos centro pateiktas pranešimo garso įrašas, įrašytas į kompaktinį diską, buvo apžiūrėtas ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros duomenys fiksuoti 2013-08-02 apžiūros protokole. Iš protokolo matyti, kad N. S. bendrosios pagalbos telefono numeriu pranešė apie tai, kad jam važiuojant Geležinio Vilko gatve jis du kartus bandė persirikiuoti, nerodė posūkio signalo, po ko automobilio Audi vairuotojas užkirto jam kelią, sustabdė, atidarė duris ir smogė jam į veidą (22, 23-24).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visumą byloje surinktų duomenų, pateikia šią jų analizę.

Nukentėjusysis N. S. davė kaltinamąjį G. A. kaltinančius parodymus tvirtindamas, kad šis važiuojant Geležinio Vilko gatvėje, Vilniuje, centro link, tyčia užblokavo jo vairuojamą automobilį Opel, važiuojantį pirma eismo juosta, po ko išlipęs iš savo automobilio pribėgo prie nukentėjusiojo automobilio, atidarė priekines vairuotojo pusės dureles ir smogė ranka jam į veidą, pataikė į nosį, padarydamas jos sumušimą. Šiuos nukentėjusiojo N. S. parodymus patvirtina ir pateikta specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad N. S. galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku  (2012-10-25) buvo padarytas nosies sumušimas su kraujosruvomis akių srityje paveikus kietu buku daiktu, sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir byloje esantys BIRT ataskaitų žiūrylės duomenys bei jo skambučio bendrosios pagalbos centrui įrašas, kurio turinys fiksuotas apžiūros protokole. Šiuose dokumentuose užfiksuota, kad N. S. 2012-10-25 9.45 val., tai yra neužilgo po nukentėjusiojo nurodyto smūgio sudavimo, skambino bendrosios pagalbos telefonu ir nurodė analogiškas įvykio aplinkybes. Nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir liudytojų A. S. ir L. I. parodymai. A. S. patvirtino, kad įvykio dieną išvažiuodamas iš namų į darbą N. S. sumuštas nebuvo, tuo tarpu liudytoja L. I. patvirtino, kad atvykęs į darbą N. S. jau buvo su sumušimo žymėmis: jam buvo paraudusio akys ir nosis. Ji taip pat patvirtino, kad dieną prieš šių žymių nebuvo. Be to, ir šiems asmenims N. S. nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes. Tiek nukentėjusysis N. S., tiek liudytojai A. S., L. I. parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, jų parodymai yra nuoseklūs. Taigi, visuma šių išvardytų duomenų sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas šiuos duomenis pripažįsta patikimais įrodymais ir jais vadovaujasi nustatydamas įvykio faktines aplinkybes.

Tuo tarpu kaltinamasis G. A. davė priešingus nei N. S. parodymus, o būtent jis tvirtino, kad įvykio metu nukentėjusiajam į veidą nesmogė. Liudytojai P. A., D. R. bei M. A. teismui taip pat nenurodė įvykio metu buvus kokiems nors smurtiniams G. A. veiksmams nukentėjusiojo atžvilgiu. Vertindamas šiuos duomenis teismas atsižvelgia į tai, kad liudytojas D. R. nurodė, jog stebėjo stovintį prie nukentėjusiojo automobilio G. A. kelis kartus į jį atsigręždamas. Įvertinęs aukščiau aptartų įrodymų visumą teismas sprendžia, kad liudytojas nagrinėjamam įvykiui reikšmingo smurtinio veiksmo panaudojimo nepastebėjo. Teismas vertina, kad smurto nepastebėjo ir liudytojas P. A.. Šią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į nepakankamą šio liudytojo parodymų kategoriškumą. Be to, kaip jis pats nurodė, G. A. jis stebėjo iš priekyje stovinčio automobilio priekinės keleivio vietos, atsigręždamas. Tuo tarpu liudytojas M. A. teismui kategoriškai tvirtino, kad smūgiuota nebuvo. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, netiki kaltinamojo bei liudytojo M. A. teiginiais, nes jie prieštarauja kitiems aukščiau įvardytiems įrodymams, kuriuos teismas vertino kaip patikimus. Kaltinamasis negalėjo įvardyti, kaip ant nukentėjusiojo veido atsirado sumušimas, kurį, be kita ko, patvirtina objektyvus įrodymas – specialisto išvados duomenys. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad šie asmenys vyko vienu automobiliu, M. A. yra kaltinamojo brolio draugas. Tai leidžia pagrįstai manyti apie pastarojo asmens suinteresuotumą padėti traukiamam baudžiamojon atsakomybėn G. A.. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo G. A. bei liudytojo M. A. parodymai buvo žinomai melagingi, todėl negali būti vertinami kaip patikimi įrodymai ir jais nesivadovauja.

Kaip minėta, byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad G. A. smūgį N. S. sudavė viešoje vietoje, įvykį stebint kitiems asmenims, dėl menkavertės priežasties. Iki tol jokie tarpusavio santykiai jų nesiejo. Šių veiksmų pasėkoje nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Toks elgesys, visų pirma, akivaizdžiai šokiravo patį nukentėjusįjį, kurio dienos eiga buvo sutrikdyta, jis buvo priverstas kviestis policijos bei medikų pagalbos. Be to, kaltinamojo veiksmai sukėlė neigiamą ir kitų įvykio vietoje buvusių asmenų reakciją. Kaip nurodė nukentėjusysis, kurios parodymus, kaip minėta, teismas vertino kaip patikimą įrodymą, į kaltinamojo smūgį šūktelėdama sureagavo gretimam automobilyje buvusi moteris, automobilio užblokavimas sukėlė kelyje papildomą spūstį. Šių duomenų pagrindu teismas kaltinamojo veiksmus vertina kaip įžūlius, jais G. A. pademonstravo savo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Veika baigta. Asmuo veikė tiesiogine tyčia. Remiantis tuo, kas pasakyta, spręstina, kad nustatyti kaltinamojo veiksmai pagal BK 284 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuoti teisingai.

Atsižvelgus į gynybos argumentus teismas pažymi, kad nustačius viešo smurto, kurio pasėkoje asmeniui nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, faktą veika negali būti kvalifikuojama kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje (nedidelis chuliganizmas), nes tokios veikos pavojingumo laipsnis ir pobūdis aiškiai peržengia administracinės atsakomybės ribas. Gynybos įvardytu dokumentu, o būtent įspėjimu (b. l. 11), G. A. nebuvo patrauktas nei administracinėn, nei baudžiamojon atsakomybėn, o tik įspėtas apie tam tikro pobūdžio veiksmų teisines pasekmes, tad pagrindo išvadai esant dvigubam baudžiamumui nėra.

Teismas pašalino iš kaltinimo kaip nepasitvirtinusias faktines aplinkybes, jog G. A. veikdamas tyčia ir piktybiškai neleido N. S., vairuojančiam automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiam iš pirmos juostos, įvažiuoti į antrą kelio juostą. Byloje surinkti minėti įrodymai patvirtina, kad G. A. iki įvykio vietos nuolat važiavo antra eismo juosta. Pareigos įleisti į šią juostą iš pirmos juostos persirikiuojantį N. S. vairuojamą automobilį jis neturėjo, tuo labiau, kad ir pats nukentėjusysis patvirtino, jog persirikiavimo manevrą jis darė nesaugiai, tai yra neparodęs posūkio signalo, esant nedideliam tarpui tarp automobilių bei važiuodamas didesniu greičiu. Nesaugų nukentėjusiojo elgesį patvirtina ir jo paties paaiškinimai, pateikti skambinant bendrosios pagalbos telefonu, kas užfiksuota garso įraše bei jo apžiūros protokole. Kartu teismas, atsižvelgęs į gynybos argumentus, pažymi, kad nukentėjusiojo padaryti KET pažeidimai negali būti pripažinti kaip provokuojantis ar neatsargus elgesys, apibrėžtas BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, nes minėtais veiksmais nukentėjusysis nei sąmoningai skatino smurto jo atžvilgiu panaudojimą, nei apskritai galėjo numatyti, kad tokie veiksmai išprovokuos viešą smurtą jo atžvilgiu.

Teismas, konstatuodamas faktines aplinkybes, taip pat pakoregavo kaltinime nurodytą įvykio datą iš 2012-10-12 į 2012-10-25, nes būtent tokią datą patvirtina rašytiniai byloje surinkti įrodymai. Minėtą netikslumą teismas vertina kaip rašymo apsirikimą, įtakojusį ir asmenų parodymuose nurodytą įvykio datą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, veika yra baigta, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Nagrinėjamos veikos metu buvo viešai suduotas vienas smūgis, kurio pasėkoje asmeniui padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo elgesį iš dalies įtakojo nukentėjusiojo padaryti KET pažeidimai. Šios aplinkybės apibūdina padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: G. A. yra neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas, Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinėje įskaitoje neįrašytas. Visuma šių aplinkybių leidžia teismui daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skiriant baudą, nustatant jos dydį, artimesnį minimaliam.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 74,94 Lt civilinį ieškinį už nukentėjusiojo N. S. gydymą (b. l. 48-49). Kaltinamasis su ieškiniu nesutiko. Reiškiamo reikalavimo dydį pagrindžia pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas (b. l. 50). Nukentėjusysis buvo sužalotas kaltų nusikalstamų kaltinamojo veiksmų pasėkoje, atsiradę padariniai su kaltinamojo veiksmais sietini tiesioginiu priežastiniu ryšiu, nukentėjusiojo gydymas buvo apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsniu, reiškiamas reikalavimas yra tenkinamas pilnai.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas N. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 560 Lt turtinės žalos ir 8000 Lt neturtinės žalos priteisimo (b. l. 115-117).

Pagrįsdamas reikalaujamą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusysis ieškinyje nurodė, kad dėl G. A. veiksmų patyrė fizinį skausmą, stiprius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, buvo sužalotas viešoje vietoje, iš chuliganiškų paskatų, dėl menkavertės ir abejotinos dingsties, matant pašaliniams asmenims. Jis patyrė nepatogumų, tai yra buvo sugadinta jo darbo diena, nepagrįstai sugaištas laikas šalinant sužalojimų pasekmes ligoninėje, taip pat ikiteisminio tyrimo įstaigoje, ilgą laiką jis negalėjo efektyviai dirbti, 6 dienas dėl patirtų sužalojimų buvo nedarbingas ir gydėsi, lankėsi pas gydytojus, jam buvo išduota nedarbingumo pažyma iki 2011-11-03. Dėl patirtos galvos traumos, t. y. nosies sumušimo, kraujavimo, veido sumušimo jis kentė fizinį skausmą, reikėjo nuolatinio tvarsčių keitimo, medikamentų, dėl veido patinimo ir akivaizdžių sužalojimų jis negalėjo rodytis viešumoje. Šie akivaizdūs sužalojimai jį nuolat trikdė prieš kitus žmones, bendradarbius, nes jie išliko ilgesnį laiką nei jis buvo nedarbingas, o į darbą jis privalėjo eiti. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis papildomai nurodė, kad sumušimo žymės matėsi savaitę.

Nukentėjusysis jo įvardijamą neturtinę žalą patyrė dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo, atsiradusi žala sietina tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kaltinamojo veiksmais, todėl N. S. turi teisę į neturtinės žalos atlygimą (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytus tokio pobūdžio žalos apskaičiavimo kriterijus – į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nagrinėjamo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, sužalojimų pobūdis bei jų gydymas neabejotinai sietinas su skausmo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų patyrimu, be to, sužalojimai buvo padaryti veido srityje, tai yra ribotai pridengiamoje kūno vietoje, kas neabejotinai turėjo papildomai neigiamai įtakoti nukentėjusiojo darbinio ir asmeninio gyvenimo kokybę. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis buvo nedarbingas iki 2012-11-03, tai yra 6 dienas (b. l. 20), sumušimo žymės matėsi savaitę. Padarytų sužalojimų gydymas, vykęs ikiteisminio tyrimo procesas neabejotinai sietinas ir su atitinkamomis laiko sąnaudomis. Žala padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais. N. S. buvo sužalotas viešai, matant kitiems asmenims, kas papildomai sukėlė jam ir pažeminimo jausmą. G. A. dirba, išlaikytinių neturi. Be šių aplinkybių teismas mano esant tikslinga atsižvelgti ir į suformuotą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Įvertinęs visumą minėtų aplinkybių teismas pareikštą ieškinį tenkina tik iš dalies, o būtent 1500 Lt sumoje. 

Pagrįsdamas reikalaujamą turtinės žalos atlyginimą nukentėjusysis nurodė, kad 500 Lt jis sumokėjo už teisinės advokato pagalbos suteikimą, o 60 Lt – už valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados pateikimą. Nurodytas išlaidas atitinkamai pagrindžia pateikta sąskaita bei kvitas (b. l. 118, 119) ir specialisto išvada (b. l. 20) (paslaugos kaina, reglamentuota Valstybinės teismo medicinos tarnybos direktoriaus 2011-05-31 įsakymu Nr. 153, skelbiamai viešai). Atsižvelgęs į šių išlaidų prigimtį teismas jas pripažįsta proceso išlaidomis bei priteisia iš kaltinamojo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 103 straipsnio 1, 6 punktai, 104 straipsnio 2 dalis, 105 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 2 dalis). Išlaidas už valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados pateikimą teismas priteisia pilnai, tačiau nukentėjusiajam priteistina jo pasitelktos teisinės advokato pagalbos apmokėjimo suma yra mažintina iki 160 Lt. Šią išvadą teismas padarė vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 numatytus už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamus užmokesčio dydžius (14.4.1 punktas), taip pat įvertinęs teisinės pagalbos veiksmų kiekį bei mastą, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, kaltės laipsnį ir pobūdį, bylos apimtį, duomenis apie kaltinamojo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, nukentėjusiajam padarytos žalos pobūdį ir dydį. Būtinybę įvertinti šių kriterijų visumą numato ir teismų praktika (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-306/2010 ir kitos).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam nebuvo paskirta kardomoji priemonė. Pagrindo ją skirti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos taip pat nėra.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra kompaktinis diskas su garso įrašu (bylos viršelis), paliktinas saugoti prie bylos medžiagos. 

Prokuroras prašo teismo spręsti liudytojo M. A. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už žinomai melagingų parodymų davimą klausimą, tačiau baudžiamojo persekiojimo inicijavimas ir jo vykdymas nėra teismo funkcija. Ikiteisminį tyrimą pradeda prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas. G. A. baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisminiame procese prokuroras dalyvavo, tad pagrindo priimti BPK 257 straipsnyje numatytą nutartį nėra. Vadovaujantis BPK 169 straipsnio 1 dalimi prokuroras, nustatęs nusikalstamos veikos požymius, pradeda ikiteisminį tyrimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

G. A. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir skirti 20 MGL, tai yra 2600 (dviejų tūkstančių šešių šimtų) Lt baudą.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš G. A. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai  74,94 Lt turtinei žalai atlyginti.

N. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš Gintaro A. N. S. naudai 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 220 Lt proceso išlaidų.

G. A. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kardomosios priemonės neskirti.

Daiktą, o būtent kompaktinį diską su Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti G. A., kad paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                       Aušra Valinskienė