Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-07-01][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-653-883-2016].docx
Bylos nr.: e2S-653-883/2016
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
„LITAGROS PREKYBA“ 122012020 Ieškovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Bendrosios nuostatos
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir panaikinimas
Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir panaikinimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Teismo sprendimas:
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirieji skundai:
Atskirieji skundai:
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

 

Civilinė byla Nr. e2S-653-883/2016

 

  Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01042-2016-9

 

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1; 3.1.18.4; 3.3.2.4.

(S)

 


vytis2

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. liepos 1 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. Ž. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės D. Ž. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Litagros prekyba“ ieškinį atsakovei D. Ž. dėl skolos priteisimo ir

 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

  1. Ieškovas  AB „Litagros prekyba“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės D. Ž. 13512,24 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 304,00 Eur žyminį mokestį. Taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei D. Ž. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis 13512,24 Eur sumai.

 

  1. Pareikšto ieškinio įvykdymui užtikrinti Radviliškio rajono apylinkės  teismo  2016-05-03          nutartimi atsakovės turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei D. Ž. nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų, esančių pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis, areštas, neviršijant arešto sumos - 13512,24 Eur,

 

  1. Atsakovė D. Ž. teismui pateikė prašymą panaikinti nagrinėjamoje byloje atsakovei pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes už atsakovę yra laiduota; prie prašymo pridėjo laiduotojo J. P. (atsakovės tėvo) laidavimo raštą, pagal kurį laiduotojas įsipareigoja sumokėti ieškovui ne daugiau kaip 13512,24 Eur per 14 kalendorinių dienų po rašytinio ieškovo reikalavimo gavimo tuo atveju, jeigu, patenkintus ieškinį, atsakovė nesumokės ieškovui visos arba dalies įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos sumos.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

  1. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016-05-23 nutartimi atsakovės prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad vienas iš galimų galiojančios laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita priemone būdų - kito asmens laidavimas už atsakovą (CPK 148 str. 2 d.).

 

  1. Teismas nurodė, kad laidavimo sutartimi laiduotojas J. P. neįkeičia jam nuosavybės teise priklausančio turto ieškovo naudai, kitaip nesuvaržo savo teisių į turimą turtą, o tik patvirtina, kad šiuo metu turi pakankamai turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas pagal ieškovui galimai palankų teismo sprendimą. Laidavimo raštas negarantuoja, jog laiduotojas neperleis turimo turto (atitinkamos jo dalies) kitiems asmenims ar kitaip nesuvaržys teisių į šį turtą, taip pat realiomis priemonėmis negarantuoja, kad priėmus ieškovui galimai palankų teismo sprendimą turės pakankamai turto įvykdyti ieškovo reikalavimus. Jokių apribojimų laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu registruotinu turtu ar juo įsipareigoti ieškovo naudai atsakovo laiduotojas J. P. laidavimo rašte nenumatė. Teismo nuomone, šiuo atveju teismo sprendimo užtikrinimas laidavimu nėra tapatus jau pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. J. P. laidavimas jam priklausančiu turtu negali užtikrinti teismo sprendimo tinkamo įvykdymo, kuris galėtų būti palankus ieškovui, kadangi laiduotojas neįkeičia jam nuosavybės teise priklausančio turto ieškovo naudai ar kitaip nesuvaržo savo teisių į turimą turtą, kuriuo laiduojama už atsakovės prievolių įvykdymą, tai nenurodoma ir laidavimo rašte, kad laiduotojas kaip nors apriboja (suvaržo) savo teises neperleisti turimo turto (atitinkamos jo dalies) kitiems asmenims ar kitaip apsunkinti disponavimo šiuo turtu galimybių. Teismas sprendė, kad tokiu laidavimu realiai negarantuojamas ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

  1. Atskiruoju skundu atsakovė D. Ž. prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-05-23 nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – atsakovės D. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkinti. Atskirajame skunde nurodo, kad:

 

    1. Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Skirtingai negu daiktinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų atveju, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne konkrečiu turtu, o kreditoriaus reikalavimas skolininkui gali būti patenkinamas iš viso laiduotojo turto. Atsižvelgiant į laidavimo esmę ir sampratą, laiduotojui negali būti keliamas reikalavimas ieškovo interesais įkeisti ar suvaržyti savo turimą turtą, o tai suponuojantys skundžiamos nutarties argumentai yra nepagrįsti. Kad laidavimas ir įkeitimas yra skirtingi ir į vieną visumą neapjungtini institutai, demonstruoja ir ta aplinkybė, kad įstatymų leidėjas laidavimą ir įkeitimą įvardino kaip lygiaverčius alternatyvius būdus, kuriais naudojantis gali būti panaikintos laikinosios apsaugos priemonės.

 

    1. Šioje byloje pateiktas laidavimas yra pakankamas ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymui užtikrinti, nes laiduotojo turtinė padėtis yra gera, jo turimo nekilnojamojo turto vertė yra 150240 Eur ir ieškinio reikalavimo sumą (13512,24 Eur) viršija daugiau nei 10 kartų. Nei vienas iš laiduotojui priklausančių nekilnojamųjų daiktų nėra suvaržytas ar apsunkintas, laiduotojas jais disponuoja nuo 2004 m. pabaigos.

 

6.3.Laiduojama suma atitinka ieškinio sumą ir byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą; laidavimo raštas išduotas ketverių metų laikotarpiui, kuris yra objektyviai pakankamas bylai išnagrinėti,  sprendimui joje įsiteisėti ir pirminiams išieškojimo veiksmams atlikti.

6.4.Dabartiniu metu atsakovė neturi pakankamai turto Ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymui. Tuo tarpu laiduotojo finansinė padėtis yra tikrai gera. Todėl galima pagrįstai teigti, kad laidavimas kaip tik labiau atitinka ieškovo interesus. Atsakovės piniginių lėšų areštas yra nenaudingas abiem šalims: neužtikrina ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymo ir iš esmės apsunkina atsakovės galimybes vykdyti įprastinius bankinius atsiskaitymus. Ieškovo siekis išlaikyti šiuo metu esančią situaciją vertintinas kaip priemonė daryti papildomą spaudimą atsakovei.

 

  1. Atsiliepimu į atskirąjį skundą AB „Litagros prekyba“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodo, kad atsakovės pateiktas laidavimo raštas nėra pakankamas ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

 

Atskirasis skundas tenkintinas.

 

  1. Pirmosios instancijos teismas 2016-05-23 nutartimi pripažino, kad atsakovės D. Ž. prievolių įvykdymui užtikrinti jos tėvo J. P. laidavimas nėra pakankama priemonė, todėl atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė.

 

  1. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones turi parinkti vadovaudamasis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina būsimo (galimo) teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Teismas, parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis aukščiau minėtais principais, turi taikyti mažiausiai atsakovo veiklą varžančias laikinąsias apsaugos priemones.

 

  1. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės atskirajame skunde išdėstytus argumentus ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, už atsakovę laidavus jos tėvui.

 

  1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi ne tik siekti maksimaliai apsaugoti vienos šalies interesus, bet ir įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes kitai šaliai. Kai jau minėta, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos laikantis teisingumo principo, kuris reikalauja išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai šaliai nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų kitos proceso šalies teisių daugiau nei būtina tikslui pasiekti. CPK 148 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Be to, atsakovas gali įkeisti turimą turtą ieškovo naudai. Šia nuostata įstatymų leidėjas numatė net tris alternatyvius, savo esme lygiaverčius, būdus, suteikiančius galimybę byloje dalyvaujančiam asmeniui išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Įmokant į teismo depozitinę sąskaitą atitinkamą sumą pinigų, pateikiant laidavimo raštą atitinkamai sumai arba įkeičiant turimą turtą kitos ginčo šalies naudai, yra užtikrinamas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, todėl tokiu atveju nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

 

  1. LR CK 6.76 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimo sutartis yra vienašalė. Byloje yra duomenys, kad atsakovė, kuri, jai nepalankaus teismo sprendimo atveju turėtų sumokėti ieškovui 13512,24 Eur, pateikė savo tėvo pasirašytą laidavimo raštą. Laidavimo rašte J. P. nurodė, kad tuo atveju, jei atsakovė neįvykdys viso ar dalies teismo sprendimo, kuriuo ieškinys bus patenkintas, įsipareigoja sumokėti ieškovui AB „Litagros prekyba“ ne daugiau kaip 13512,24 Eur. Toks laidavimo raštas yra pakankamas pagrindas spręsti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas yra užtikrintas. Laiduotojas nuosavybės teise valdo 10 nekilnojamojo turto objektų (žemės sklypų, statinių, buto) bendra vertė yra 150240 Eur, todėl nėra pagrindo abejoti, kad jo turtinė padėtis yra gera ir nesant galimybių teismo sprendimą įvykdyti iš atsakovės turto, išieškojimas galės būti nukreiptas į jos tėvo – laiduotojo turtą. Esant duomenų, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas yra užtikrintas laidavimu, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas tokiu atveju pažeistų proporcingumo principą ir ginčo šalių interesų pusiausvyrą, kadangi skolininko turtinės teisės būtų apribotos daugiau, negu būtina siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą.

 

  1. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esant atsakovės tėvo pateiktam laidavimo raštui, įvertinus laidavimo termino trukmę ir ieškovo realią galimybę per šį terminą išieškoti iš atsakovės ar laiduotojo pinigų sumas, kurios, esant palankiam teismo sprendimui, ieškovui gali būti priteistos, taip pat atsižvelgus į abiejų ginčo šalių interesus, laikinosios apsaugos priemonės keistinos laidavimu, nes tai yra pakankama priemonė užtikrinti atsakovės prievolių pagal būsimą teismo sprendimą, kuris gali būti palankus ieškovui, vykdymą.

 

  1. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, o atskirojo skundo motyvai sudaro pagrindą ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės D. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, jos tėvui J. P. laidavus, tenkinti (CPK 337 str. 1 d. 2 p., CPK 339 str.).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

 

n u t a r i a :

 

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: pareiškėjos atsakovės D. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje Nr. e2-1373-766/2016 tenkinti.

 

 

Teisėja                                                                                              Irena Stasiūnienė

 


Paminėta tekste:
  • CPK 148 str. Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjimas
  • CPK
  • CK6 6.76 str. Laidavimo sutarties samprata