Civilinė byla Nr. 2S-1467-590/2015
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14607-2015-5
Procesinio sprendimo kategorija:
3.1.18.4.; 3.3.1.14.; 3.3.2.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-21917-600/2015 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui UAB „Livila“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,
n u s t a t ė :
ieškovas A. P. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti 2009 m. spalio 22 d. sutartį dėl 265 000 Lt paskolos suteikimo negaliojančia.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-29 nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti. Nurodė, kad ieškovo ieškinio suma – 76749,30 Eur. CPK 27 str. 1 p. numato, kad civilinės bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 43 500 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nagrinėja apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai. Atsižvelgiant į tai, byla teisminga Vilniaus apygardos teismui.
Atskiruoju skundu ieškovas A. P. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-29 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti nagrinėjimui. Nurodo, kad teismas neteisingai nustatė ieškinio sumą. Ieškinyje nurodyta, kad paskolos sutartis buvo sudaryta dėl 150 000 Lt ir šie pinigai buvo sugrąžinti paskolos davėjui, tačiau atsakovas turi kitą sutartį 265 000 Lt sumai ir šios sutarties pagrindu iš ieškovo prisiteisė 115 000 Lt. Tai reiškia, kad restitucija turėtų būti taikoma 115 000 Lt ir ieškinio suma turėtų būti skaičiuojama būtent nuo šios sumos.
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą yra ir vienas iš civilinio proceso principų (CPK 5 straipsnis). Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą – ir dėl tiesiogiai įtvirtintų Konstitucijoje, ir dėl įgytųjų teisių – negali būti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas; šios teisės negalima paneigti. Teisė kreiptis į teismą, inter alia, suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai ir kt.).
Civilinės bylos teismingumo nustatymas reiškia ir tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, todėl kiekvienu atveju svarbu išsiaiškinti, kokiam konkrečiam teismui teisminga byla. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto aplinkės teismui ir ieškovui išaiškino, kad su ieškiniu turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą (CPK 27 straipsnio 1 punktas). CPK 27 straipsnyje numatyta, kokios bylos teismingos apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams. Rūšinis (dalykinis) teismingumas nustatomas pagal ginčo sumos, ginčo pobūdžio ir ginčo šalių teisinės padėties kriterijus. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą, kuriam iš teismų, t. y. apygardos ar apylinkės, yra teismingas ieškovo pareikštas ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, pagrindinis kriterijus yra ieškinio suma. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, žyminio mokesčio suma nustatoma įvertinus atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija (CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Nors ieškovas ieškinio reikalavimą suformulavo kaip prašymą pripažinti 2009-10-22 sutartį dėl 265 000 Lt paskolos suteikimo negaliojančia, ieškovas ieškinyje aiškina skirtingas aplinkybes. Iš ieškovo nurodomų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovas neginčija visos nurodytos paskolos sutarties sumos, o tik paskolos sutarties dalį 115 000 Lt (33306,30 Eur) sumoje (b.l. 1, 6). Ieškovo dėstomų aplinkybių ir reikalavimo neatitikimo trūkumai turėtų būti šalinami naudojantis ieškinio trūkumų šalinimo institutu. Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinio suma – 33306,30 Eur neviršija CPK 27 straipsnio 1 punkte numatytos 43 500 Eur ieškinio sumos, lemiančios bylos teismingumą apygardos teismams. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškinys pagal CPK 27 straipsnio 1 punktą turi būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai sudaro teisinį pagrindą panaikinti nepagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti ieškovo ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
n u t a r i a :
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir ieškovo A. P. ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjas Vidas Stankevičius