Civilinė byla Nr. e2A-26-589/2022
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02633-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4; 2.1.2.6; 2.1.6.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 8 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Pranckienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Miškų fondas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo ir 2021 m. birželio 3 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1074-804/2021 pagal ieškovo I. R. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Miškų fondas“, A. K., trečiajam asmeniui notarei D. Š. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo bei teisių ir pareigų perkėlimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas I. R. (toliau – ir ieškovas) prašė pripažinti tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Miškų fondas“ ir A. K. 2020 m. spalio 6 d. sudarytą mainų sutartį apsimestine, todėl niekine ir negaliojančia, kvalifikuojant tikrąjį (pridengtąjį) sandorį kaip pirkimo-pardavimo sutartį ir taikant restituciją natūra; pagal pirkimo-pardavimo sandorį ieškovui perkelti pirkėjo teisės ir pareigas, nustatant, jog I. R. nupirko / įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)) už 24 200 Eur.
2. Ieškovas nurodė, kad nuosavybės teise valdo 4 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodytas sklypas ribojasi su 6 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)). Minėto sklypo savininke buvo nurodyta A. K.. Iš Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus gavo 2020 spalio 30 d. raštą Nr. 46SD-3627-(14.46.104), kuriame buvo nurodyta, kad tą patį sklypą parduoda nebe A. K., o kitas asmuo, kuris nurodomas minėto sklypo savininku – UAB „Miškų fondas”. Jam nebuvo žinoma apie minėto sklypo pardavimą, nes nei A. K., nei Nacionalinė žemės tarnyba neinformavo apie ketinimą sudaryti sandorį parduodant minėtą sklypą. Dėl to kreipėsi į valstybės įstaigą (toliau – ir VĮ) Registrų centras su prašymu pateikti duomenis apie tai, kada ir kokiu pagrindu A. K. sklypą perleido. VĮ „Registrų centras“ pateikė informaciją, jog A. K. perleido, o UAB „Miškų fondas“ įgijo ginčo sklypą 2020 m. spalio 6 d. mainų sutarties pagrindu. Išreikalavus iš VĮ Registrų centras mainų sutartį paaiškėjo, jog atsakovai, pažeisdami Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 41 straipsnio 1 dalyje 2 punktu nustatytą tvarką, neteisėtai sudarė apsimestinę mainų sutartį, pagal kurią A. K. perleido ginčo sklypą pažeidžiant jo, kaip pirmumo teisę įsigyti privačią miško ūkio paskirties žemę turinčio asmens, teises. Pagal neteisėtą mainų sutartį UAB „Miškų fondas“ už įgyjamą sklypą sumokėjo A. K. 24 000 Eur kaip priemoką, kurios dydis atitinka mainų sutartimi nustatytą ginčo sklypo kainą, bei papildomai perleido A. K. 200 Eur vertės sklypą – 125/681 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)). Mainų sutartimi perleistų objektų vertė akivaizdžiai nelygiavertė, o priemokos suma sudaro net 99.1 proc. sandorio sumos, kas patvirtina, kad 2020 m. spalio 6 d. atsakovų sudaryta mainų sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas pirkimo-pardavimo sandoriui pridengti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2021 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino 2020 m. spalio 6 d. mainų sutartį, notarinio registro Nr. 6207, kuria atsakovė A. K. perleido atsakovui UAB „Miškų fondas“ žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o UAB „Miškų fondas“ perdavė A. K. nuosavybėn 125/681 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), su 24 000 Eur priemoka, pirkimo-pardavimo sutartimi ir perkėlė ieškovui I. R. pirkėjo teises ir pareigas pagal šią sutartį; nustatė, kad A. K. pardavė, o I. R. pirko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) už 24 200 Eur; taikė dvišalę restituciją ir grąžino atsakovei A. K. nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui UAB „Miškų fondas“ pripažino nuosavybės teisę į 125/681 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovę A. K. grąžinti atsakovui UAB „Miškų fondas“ 24 000 Eur; priteisė iš ieškovo I. R. atsakovei A. K. 24 200 Eur; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovių A. K. ir UAB „Miškų fondas“ ieškovo naudai 1 082 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 541 Eur iš kiekvieno, o valstybei 14,10 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 7,05 Eur iš kiekvieno.
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2021 m. birželio 3 d. papildomu sprendimu priteisė lygiomis dalimis iš atsakovių A. K. ir UAB „Miškų fondas“ 1 053,83 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 526,92 Eur iš kiekvieno.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas valdo nuosavybės teisėmis 4 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su 6 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Pastarąjį sklypą atsakovė UAB „Miškų fondas“ įsigijo iš atsakovės A. K. pagal 2020 m. spalio 6 d. sudarytą mainų sutartį, notarinio registro Nr. 6207 (toliau – ir mainų sutartis). Atsakovė UAB „Miškų fondas“ mainų sutarties 2.2 punktu perdavė A. K. nuosavybėn 125/681 dalį žemės sklypo, esančio Tilvikinio g. 14, Mustenių k., Elektrėnų sav., su 24 000 Eur priemoka (mainų sutarties 2.5 punktas).
6. Teismas nurodė, kad nors ieškovas ieškinyje reiškia reikalavimą mainų sutartį pripažinti negaliojančia ir niekine, tačiau iš kitų ieškinio reikalavimų bei bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, aišku, jog ieškovas iš esmės siekia, jog mainų sutartis būtų pripažinta apsimestiniu sandoriu, siekiant pridengti pirkimo-pardavimo sutartį bei įgyti žemės sklypo pirkėjo teises ir pareigas pagal šią sutartį.
7. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovės UAB „Miškų fondas“ mainų sutartimi įsigyto žemės sklypo vertė buvo žymiai didesnė, nei atsakovės A. K. įsigyto Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos sklypo, kurį sutarties šalys įvertino 200 Eur. Atsakovė UAB „Miškų fondas“ įsipareigojo sumokėti verčių skirtumą – 24 000 Eur, kas teismui leido daryti išvadą, kad didesnės vertės žemės sklypo išmainymas į mažesnės vertės sklypo dalis buvo tokios rūšies sandorio pasirinkimu tik dėl to, kad išvengti Miškų įstatymo 41 straipsnyje numatytos turto savininkui pareigos suteikti pirmenybę įsigyti parduodamą sklypo dalį bendrasavininkiui arba žemės sklypo, kuris ribojasi su parduodamu sklypu, savininkui.
8. Teismas sutiko su atsakovės UAB „Miškų fondas“ atstovo argumentais, jog mainų sutarties šalys yra laisvos sudaryti sutartį bei susitarti dėl jos sąlygų, tačiau teismas pažymėjo, kad įgyvendindamos šią laisvę, sutarties šalys privalo elgtis sąžiningai ir teisėtai, neturėti ketinimų apeiti įstatymo nustatytų pareigų ir kitiems asmenims suteiktų pirmenybės teisių.
9. Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovei A. K. nepateikus atsiliepimo į ieškinį, jos pozicija ginčo klausimu nėra žinoma. Tačiau teismas svarbia aplinkybė byloje laikė ta, kad atsakovė A. K. 2021 m. kovo 10 d. su ieškiniu kreipėsi į Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus, prašydama pripažinti negaliojančia 2020 m. spalio 6 d. tarp A. K. ir UAB „Miškų fondas“ sudarytą mainų sutartį dėl A. K. suklydimo, taikyti restituciją, įpareigojant atsakovę UAB „Miškų fondas“ grąžinti A. K. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2021 m. kovo 18 d. nutartimi atsisakė priimti minėtą ieškovės ieškinį, kaip neteismingą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams. Šių duomenų pagrindu teismas sprendė, kad atsakovė A. K., būdama garbingo amžiaus (sandorio sudarymo metu atsakovė buvo 90 m. amžiaus), galėjo nesuprasti mainų sutarties sudarymo aplinkybių ir pasekmių, todėl teismas darė išvadą, jog atsakovės A. K. pasirašyta mainų sutartis neatitiko jos tikrosios valios, o būtent, siekio parduoti ginčo žemės sklypą, bet ne jį mainyti.
10. Teismas atkreipė dėmesį ir tai, kad atsakovė UAB „Miškų fondas“ netrukus po mainų sandorio sudarymo, t. y., 2020 m. spalio mėn. kreipėsi į Nacionalinė žemės tarnybą dėl parduodamo žemės sklypo, kuri 2020 m. spalio 30 d. raštu informavo ieškovą apie parduodamą žemės sklypą. Iš to teismas darė išvada, kad UAB „Miškų fondas“, siekdama apriboti ieškovo, turinčio nuosavybės teisėmis miškų ūkio paskirties žemės sklypą gretimai su atsakovei A. K. priklausančiu žemės sklypu, pirmumo teisė įsigyti gretimą sklypą, inicijavo 2020 m. spalio 6 d. mainų sutarties sudarymą su atsakove, šios sutarties sudarymui turėjo perleisti turimą turtą atsakovei, tačiau tas perleidimas buvo fiktyvus. Jis buvo sudaromas pirkimo-pardavimo sandoriui tarp atsakovių UAB „Miškų fondas“ ir A. K. pridengti, todėl mainų sandoriui taikytinos taisyklės, kurios taikomos pirkimo-pardavimo sandoriui.
11. Dėl nurodyto teismas mainų sandorį pripažinto apsimestiniu, o mainų sutartį – pirkimo-pardavimo sutartimi, kuri buvo sudaryta pažeidžiant ieškovo teisę pirkti parduodamą ginčo žemės sklypą pirmenybės teise ta kaina, kuria jis parduodamas, kitomis tomis pačiomis sąlygomis, todėl ieškovui perkėlė pirkėjo teises ir pareigas pagal sutartį, įpareigojant jį sumokėti ginčo turto kainą – 24 200 Eur.
12. Teismas nustatė, kad ieškovas patyrė 1 082 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2020 m. gruodžio 8 d. mokėjimu sumokėtas 582 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur teisinės pagalbos išlaidos, sumokėtos (2021 m. vasario 26 d. pinigų priėmimo kvitas) pagal 2021 m. vasario 26 d. sąskaitą už teisines paslaugas. Kadangi ieškinys tenkintas, teismas lygiomis dalimis iš atsakovių ieškovui priteisė 1 082 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei – 14,10 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
13. Spręsdamas dėl papildomo sprendimo priėmimo, teismas nustatė, kad 2020 m. gruodžio 8 d., 2021 m. vasario 10 d., 2021 m. vasario 26 d. pinigų priėmimo kvitai (400 Eur, 630 Eur ir 500 Eur), 2021 m. vasario 1 d., 2021 m. vasario 26 d. sąskaitos už teisines paslaugas bei 2020 m. lapkričio 23 d. mokėjimo nurodymas (23,83 Eur) patvirtina, jog ieškovas iš viso patyrė 1 530 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 23,83 Eur išlaidas už duomenis iš VĮ Registrų centro, 582 Eur už žyminį mokestį. Teismas sprendimu priteisė 500 Eur išlaidas teisinei pagalbai bei 582 Eur žyminį mokestį, todėl liko nepriteista ieškovo patirta 1 053,83 Eur suma. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas ieškovui papildomai priteisė 1 053,83 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Atsakovė UAB „Miškų fondas“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą ir 2021 m. birželio 3 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. Nurodo, kad ieškovas turėjo pasirinkti vieną gynybos būdą ir negalėjo vienu metu prašyti pripažinti sandorius negaliojančiais bei perkelti pirkėjo teisių ir pareigų. Tačiau teismas, turėdamas pareigą pasiūlyti ieškovui patikslinti ieškinio reikalavimus ar net nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, ieškovo reikalavimus interpretavo savaip, kas iš esmės įrodo faktą, kad byla buvo nagrinėjama neobjektyviai bei šališkai. Ieškovui nepateikus pareiškimo dėl ieškinio dalyko patikslinimo, teismas neturėjo pagrindo patenkinti ieškinio, bei išeiti už nagrinėjamos bylos ribų. Teismui pripažinus sandorį negaliojančiu (niekiniu) bei taikius restituciją natūra, t. y. grąžinus šalis į pradinę padėtį faktiškai neliko sandorio, pagal kurį galėtų būti perkeliamos pirkėjo teisės ir pareigos.
16. Pažymi, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas bei teismų praktikoje suformuotas taisykles, nukrypo nuo teismų praktikos ir tai sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.
17. Nurodo, kad ieškovas šioje byloje įrodė tik vieną aplinkybę, kad jis yra besiribojančio žemės sklypo savininkas, tuo tarpu kitų įrodinėtinų aplinkybių, t. y. kad atsakovės siekė sudaryti ne mainų sandorį, o pirkimo-pardavimo sandorį, t. y. sandorio negaliojimo pagrindus, kad ieškovas turi galimybę būti pirkėju ir sumokėti turto kainą, byloje neįrodė ir net neįrodinėjo.
18. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas bylą išnagrinėjo atsakovei A. K. nedalyvaujant bylos nagrinėjime bei nesant jos atsiliepimo į ieškinį, t. y. nesant jokia forma pateikto paaiškinimo dėl faktinių aplinkybių. Nepaisant to teismas sugebėjo įvertinti atsakovė A. K. valią dėl ginčo sandorio. Teismas atsakovės UAB „Miškų fondas“ paaiškinimų nevertino, valios, t. y. netyrė sudarytų sandorių, nevertino, koks turtas buvo mainų sandorio dalyku, nevertino mainų sandorio šalių tikslų ir kt. Mano, kad atsakovės UAB „Miškų fondas“ veiksmai po mainų sandorio sudarymo, įgyvendinant savo kaip turto savininko teises, negalėjo būti priežastis ar pagrindas ginčijamam sandorio sudarymui.
19. Akcentuoja, kad sprendimu ir papildomu sprendimu nepagrįstai ir neteisėtai iš atsakovių bendrai priteistos 2 135,83 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, nes ieškovo atstovė, t. y. advokatė D. R. yra ieškovo sutuoktinė, kuri teismo posėdžio metu pripažino, kad su ieškovu vedybinė (povedybinė) sutartis nėra sudaryta, bylos nagrinėjimo metu atstovavo savo šeimos, įskaitant ir savo asmeninius interesus. Šiuo atveju negali būti laikoma, jog ieškovo pusė patyrė išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti.
20. Ieškovas I. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės UAB „Miškų fondas“ apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
21. Nurodo, kad teismas teisingai nustatė reikšmingas bylai faktines aplinkybes, ginčo esmę bei tinkamai, naudodamasis teismo diskrecija, taikė ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas.
22. Pažymi, kad atsakovas nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde nenurodo ieškovo netinkamo procesinio elgesio. Ieškovas turi teisę naudotis teisine advokato pagalba savo pasirinkimu bei neturi jokių kliūčių sudaryti sutartį su giminaičiu. Turtas, dėl kurio pareikštas ieškinys, būtų asmeniniu ieškovo turtu, nes pareikštas individualus ieškinys – pirkėjo teisę prašoma perkelti individualiai ieškovui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytas ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovės UAB „Miškų fondas“ apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas iš ieškovo ieškinys dėl mainų sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia bei dėl teisių ir pareigų perkėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė A. K. valdė 6 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovui I. R. ir jo sutuoktinei D. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 4 ha žemės sklypas, besiribojantis su minėtu atsakovės A. K. miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Atsakovės UAB „Miškų fondas“ ir A. K. sudarė 2020 m. spalio 6 d. mainų sutartį, notarinio registro Nr. 6207, pagal kurią atsakovė A. K. perleido atsakovei UAB „Miškų fondas“ žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovė UAB „Miškų fondas“ perdavė atsakovei A. K. nuosavybėn 125/681 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), su 24 000 Eur priemoka. Apie tai sužinojęs ieškovas I. R. pareiškė reikalavimą pripažinti mainų sutartį apsimestine, todėl niekine ir negaliojančia, kvalifikuojant tikrąjį (pridengtąjį) sandorį pirkimo-pardavimo sutartimi ir taikant restituciją natūra, pagal pirkimo-pardavimo sandorį perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, ištyrę byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad mainų sandoris buvo apsimestinis, todėl tikrąjį (pridengtąjį) sandorį kvalifikavo pirkimo-pardavimo sutartimi ir perkėlė ieškovui I. R. pagal ją pirkėjo teises ir pareigas pagal šią sutartį, taikė dvišalę restituciją.
26. Atsakovė UAB „Miškų fondas“ su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir apeliacinį skundą argumentuoja, be kita ko, tvirtindama, kad ieškovui ieškiniu prašant pripažinti sandorius negaliojančiais bei perkelti pirkėjo teises ir pareigas, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą pasiūlyti ieškovui patikslinti ieškinio reikalavimus, o ne interpretuoti ieškovo reikalavimus. Apeliantės teigimu, ieškovui nepateikus pareiškimo dėl ieškinio dalyko patikslinimo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo patenkinti ieškinio bei išeiti už nagrinėjamos bylos ribų. Be to, pirmosios instancijos teismui pripažinus sandorį negaliojančiu (niekiniu) bei taikius restituciją natūra, faktiškai neliko sandorio, pagal kurį galėtų būti perkeliamos pirkėjo teisės ir pareigos. Šiuos argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.
27. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apsimestinis sandoris yra niekinis. Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Taisyklių, reglamentuojančių tą sandorį, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikymas šalių santykiams laikytinas specialiąja sandorio negaliojimo pasekme, lyginant su restitucija. Spręsdamas dėl apsimestinio sandorio negaliojimo pasekmių, teismas visų pirma pripažįsta apsimestinį sandorį niekiniu, kartu išspręsdamas faktines dengiamojo sandorio pasekmes. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.79 straipsnio 3 dalis nustato specialų bendraturčių teisių gynimo būdą – teisę reikalauti, kad tokiam asmeniui būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Abiejų sandorių (apsimestinio ir dengiamojo) negaliojimas, atsižvelgiant į šio instituto tikslus užtikrinti teisėtumą ir teisinių santykių stabilumą, bendraturčių teisiniams santykiams turėtų būti taikomas tik išimtinais atvejais ir tik kaip ultima ratio, jei asmenų teisių ir teisėtų interesų negalima apginti kitais būdais. Sprendžiant dėl apsimestinio sandorio negaliojimo padarinių siektina išsaugoti egzistuojantį teisinį santykį, ir tik nesant tokios galimybės – griauti nusistovėjusius teisinius santykius. Jeigu iš tikrųjų buvo sudarytas ne mainų, bet pirkimo–pardavimo sandoris, o sandorio objektas yra turto, keliems asmenims priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalis, tai bendraturtis turi teisę reikalauti, kad mainų sandoris būtų pripažintas negaliojančiu ir jam (bendraturčiui) būtų perkeltos šio sandorio pirkėjo teisės ir pareigos (CK 1.87 straipsnio 2 dalis, 4.79 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598-916/2015, taip pat 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1443/2002). Tokiu atveju nėra sprendžiamas sandorio galiojimo iš esmės klausimas, o tik keičiama sandorio šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-313/2018).
28. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio reikalavimų matyti, jog ieškovas prašė pripažinti tarp atsakovių UAB „Miškų fondas” ir A. K. 2020 m. spalio 6 d. sudarytą mainų sutartį apsimestine, todėl niekine ir negaliojančia, kvalifikuojant tikrąjį (pridengtąjį) sandorį pirkimo–pardavimo sutartimi ir taikant restituciją natūra, pagal pirkimo-pardavimo sandorį ieškovui perkelti pirkėjo teisės ir pareigas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovo nurodytą šių reikalavimų faktinį pagrindą, pripažįsta, kad ieškovas tokiu būdu iš esmės reiškė reikalavimą pripažinti tikrąjį šalių valią atitinkantį sandorį ir perkelti pagal šį sandorį jam pirkėjo teises ir pareigas. Akivaizdu, kad ieškovas prašė taikyti specialiąją apsimestinio sandorio negaliojimo pasekmę – taikyti taisykles, reglamentuojančias tą sandorį, kurį atsakovės UAB „Miškų fondas” ir A. K. iš tikrųjų turėjo galvoje, 2020 m. spalio 6 d. sudarydamos mainų sutartį. Kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad bylą nagrinėjantis teismas pagal savo kompetenciją tiria ir vertina faktines bylos aplinkybes, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes savarankiškai atlieka faktų teisinį kvalifikavimą, parenka ginčo santykius reglamentuojantį įstatymą, teisiškai argumentuodamas atskleidžia taikomo įstatymo nuostatos prasmę. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008). Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, atlikdamas teisinę ginčo santykių (ieškovo pareikšto reikalavimo) kvalifikaciją, peržengė ieškinio ribos ir pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą.
29. Pažymėtina, jog vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja todėl, kad šalys nuo šio sandorio sudarymo momento vykdo kitą – tikrąją jų valią atitinkantį – sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009). Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovių UAB „Miškų fondas” ir A. K. sudaryta 2020 m. spalio 6 d. mainų sutartis yra apsimestinė ir kvalifikavo ją pirkimo-pardavimo sutartimi. Nors skundžiamo sprendimo motyvuose pirmosios instancijos teismas aiškiai nenurodė, tačiau, akivaizdu, kad jis sprendė, jog pirkimo-pardavimo sutartis, kurią siekta pridengti apsimestine sutartimi, gali likti galioti, atsižvelgiant į jos atitiktį pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančioms teisės normoms (CK 1.87 straipsnio 1 dalis) ir būtent iš jos kylančias pirkėjo teises ir pareigas perkėlė ieškovui.
30. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas bei teismų praktikoje suformuotas taisykles, nukrypo nuo teismų praktikos. Apeliantės nuomone, byloje nebuvo įrodyta, kad atsakovės siekė sudaryti ne mainų, o pirkimo-pardavimo sandorį, taip pat kad ieškovas turi galimybę būti pirkėju ir sumokėti turto kainą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti ir šiems apeliacinio skundo argumentams.
31. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011). Kai viena šalis teigia, kad buvo sudarytas apsimestinis sandoris, o kita šalis tai neigia, teismas turi vadovautis ne tik sutarčių aiškinimo taisyklėmis, bet ir CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2011).
32. Pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą (CK 6.432 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje atskleista mainų sutarties esmė – tai apsikeitimas daiktais, kartu perleidžiant nuosavybės teises į juos. Prielaida šiai sutarčiai sudaryti yra tai, kad sutampa šalių ketinimai įsigyti atitinkamą daiktą, perleidžiant kitai šaliai nuosavybėn kitą daiktą. Esant sutarties šalių ketinimų (perleisti vieną turimą konkretų daiktą ir įsigyti kitą, kurį turi kita sutarties šalis) sutapčiai, sudarant mainų, o ne dvi pirkimo–pardavimo sutartis, sutaupoma laiko ir lėšų. Šalių siekį už perleidžiamą daiktą gauti ne pinigus, bet kitą daiktą gali lemti, inter alia (be kita ko), įgyjamo daikto ypatybių priimtinumas, kitos objektyvios ir subjektyvios priežastys. Mainų sandorio sudarymas yra itin aktualus tais atvejais, kai sandorio šalių pagrindinis siekis – ne gauti perleidžiamo daikto vertę atitinkančią pinigų sumą, bet įgyti individualiais požymiais apibrėžtą kitos šalies turimą daiktą, išsiskiriantį tam tikromis ypatybėmis, kurios jį įgyjančiai šaliai yra svarbios ir priimtinos. Mainų sutartimi gali būti mainomi ir nelygiaverčiai daiktai, jeigu tokia yra tikroji tokią sutartį sudarančių asmenų valia ir jeigu tai nepažeidžia įstatymų reikalavimų, įstatymų saugomų kitų asmenų interesų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-421/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
33. Nagrinėjamoje byloje iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas aiškinosi tikruosius ginčo sandorio šalių ketinimus, tikslus, vertino ginčo sutarties sudarymo bei kitas svarbias aplinkybes, ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovių UAB „Miškų fondas” ir A. K. sudaryta 2020 m. spalio 6 d. mainų sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas siekiant pridengti pirkimo-pardavimo sandorį, pažeidžiantį jo, kaip pirmumo teisę įsigyti privačią miško ūkio paskirties žemę turinčio asmens, teises pagal Miškų įstatymo 41 straipsnį. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, faktinius bylos duomenis, vadovaudamasi nurodytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Atsakovių UAB „Miškų fondas” ir A. K. veiksmai neatitiko mainų sutarties paskirties ir esmės (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).
34. Pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams ir jų nekartodama, teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes iš tiesų nėra pagrindo teigti, kad ginčo mainų sutartimi atsakovės A. K. gauta 125/681 dalis vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės sklypo, sutarties šalių įvertinto 200 Eur, už perleistą 6 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, sutarties šalių įvertintą 24 200 Eur, pasižymėjo tokiomis išskirtinėmis savybėmis, kurios galėtų paaiškinti atsakovės A. K. elgesį aptartoje situacijoje, t. y. jos interesą įsigyti būtent šį konkretų daiktą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad mainų sutartimi įsigyta žemės sklypo dalis buvo reikalinga atsakovei A. K. asmeniniam naudojimui, pasipelnymo ar panašiems tikslams. Teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde atsakovės UAB „Miškų fondas” teikti paaiškinimai, kad atsakovė A. K. išmainė jai nereikalingą, nenaudojamą miško ūkio paskirties žemės sklypą į gyvenamajam būstui statyti tinkamą žemės sklypą ir gavo pinigų sumą, kurią su šeimos nariais galėtų panaudoti gyvenamajam būstui statyti, neteikia pakankamo pagrindo išvadai, kad atsakovės UAB „Miškų fondas” ir A. K., sudarydamos 2020 m. spalio 6 d. mainų sutartį, sudarė jų valią atitinkantį sandorį ir neturėjo jokio tikslo pažeisti ieškovo interesų. Priešingai, tiek pirmosios instancijos teismo nustatyti atsakovės A. K. veiksmai, 2021 m. kovo 10 d. mėginant inicijuoti teisminį procesą dėl atsakovių UAB „Miškų fondas” ir A. K. sudarytos 2020 m. spalio 6 d. mainų sutarties pripažinimo negaliojančia dėl A. K. suklydimo ir restitucijos taikymo, teisėjų kolegijos vertinimu, tiek ir atsakovės A. K. veiksmai, inicijuojant minėtos mainų sutarties nutraukimą, su atsakove UAB „Miškų fondas” 2021 m. vasario 12 d. pasirašius taikos sutartį, suponuoja išvadą, jog atsakovės A. K. pasirašyta mainų sutartis neatitiko jos tikrosios valios.
35. Tai, kad sandoris sudarytas notarine forma, savaime taip pat nereiškia, jog jis tampa prima facie įrodymu CPK 197 straipsnio 2 dalies prasme, patvirtinančiu, kad mainų sandoris yra realus ir atitinka atsakovių valią. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, notarine forma patvirtintas sandoris (sutartis) yra oficialusis rašytinis įrodymas tais atvejais, kai šis dokumentas pateikiamas į bylą kaip patvirtinantis vieną ar kitą būtiną toje byloje nustatyti faktą, t. y. kai jis byloje yra tik įrodinėjimo priemonė, kurioje užfiksuoti duomenys reikšmingi nustatant įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes. Tais atvejais, kai notarine tvarka patvirtintas sandoris yra procesiniu dokumentu (ieškiniu, pareiškimu ir kt.) byloje ginčijamas aktas, sandoris kaip išorinę išraiškos formą turintis dokumentas vertintinas tiesiog kaip rašytinis įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo 2008 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
36. Šios bylos kontekste vertintina ir tai, kad ginčo mainų sutartimi perleistų objektų vertė akivaizdžiai nelygiavertė (atitinkamai 24 200 Eur ir 200 Eur), o priemokos suma sudaro net 99.17 proc. visos sandorio sumos. Nustatyta mainomų daiktų verčių disproporcija leidžia pagrįstai teigti, jog pagal mainų sutartį atsakovė UAB „Miškų fondas” atsakovei A. K. sumokėjo iš esmės visą sandorio kainą, o ne verčių skirtumą.
37. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog nesant byloje atsakovės A. K. jokia forma pateikto paaiškinimo dėl bylos faktinių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas negalėjo tinkamai įvertinti atsakovės A. K. valios dėl ginčo sandorio, dėl ko liko neatskleista bylos esmė. Nors atsakovė A. K., būdama tinkamai informuota, byloje neteikė nei atsiliepimo ar kito procesinio dokumento, kuriame būtų išdėsčiusi savo poziciją dėl ginčo sandorio, taip pat nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, byloje buvo surinkta pakankamai duomenų pirmosios instancijos teismui konstatuoti, kad tikroji atsakovės A. K. valia buvo miškų ūkio paskirties žemės sklypą parduoti, o ne jį išmainyti (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
38. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog sprendžiant dėl bendraturčio pirmenybės teisės pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį gynimo pagal CK 4.79 straipsnio 3 dalį, įstatyme nenustatyta įpareigojimo tikrinti bendraturčio finansinių galimybių. Tačiau nagrinėjant bendraturčių ginčą dėl pirmenybės teisės pažeidimo nėra visiškai nereikšmingos aplinkybės dėl bendraturčio, kuriam buvo pasiūlyta pirkti daiktą pirmenybės teise, finansinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2007). Vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ieškovo turtinės padėties įvertinimo klausimas nėra esminis bei nulemiantis šio ginčo rezultatą, o asmens, kuriam perkeliamos pirkėjo teisės, finansinė padėtis yra papildomas kriterijus, sprendžiant dėl teisių perkėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-421/2017).
39. Nagrinėjamoje byloje atsakovė UAB „Miškų fondas” tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme metu kėlė klausimą dėl ieškovo finansinių galimybių atsiskaityti, jeigu jam bus perkeltos pirkėjo teisės, nurodydama, kad ieškovo atžvilgiu yra vykdomas priverstinis išieškojimas, tačiau nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų ji neteikė (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Ieškovas bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu tvirtino, jog galimybę atsiskaityti jis turi, kadangi gauna pajamų iš turto nuomos, nuosavybėn turi įgijęs ne vieną žemės sklypą. Įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, taip pat nepateikė (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė ieškovo turtinės padėties, nesant byloje objektyvių duomenų apie tai, kad ieškovas nėra materialiai pajėgus perimti pirkėjo teises, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą (CPK 328 straipsnis).
40. CK 6.145 straipsnis reglamentuoja, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais restitucijos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2014; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014; kt.).Taigi kiekvienu konkrečiu atveju restitucija turi būti atliekama ne mechaniškai, o įsigilinus į individualią situaciją ir atidžiai pasvėrus šalių bei trečiųjų asmenų interesus.
41. Atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo praktiką, šioje byloje taikant restituciją šalims turėtų būti grąžinama tai, ką 2020 m. spalio 6 d. mainų sutarties pagrindu viena iš kitos sandorio šalys gavo: atsakovei A. K. turi būti grąžintina nuosavybės teisė į miško ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovei UAB „Miškų fondas“ – nuosavybės teisė į 125/681 dalis žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat iš atsakovės A. K. grąžintini 24 000 Eur. Būtent tokį restitucijos taikymo būdą ir taikė pirmosios instancijos teismas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jo taikymas šiuo konkrečiu atveju yra netikslingas ir neatitinka protingumo kriterijaus (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme metu ieškovas I. R. nurodė, jog su atsakovėmis buvo tartasi, perkėlus pirkėjo teises ir pareigas, dėl galimybės jam tiesiogiai sumokėti 24 000 Eur atsakovei UAB „Miškų fondas“, nereikalaujant iš atsakovės A. K. grąžinti jai UAB „Miškų fondas“ sumokėtus 24 000 Eur. Atsižvelgdama į tai, taip pat naudodamasi suteikta diskrecijos teise savo nuožiūra keisti restitucijos būdą, teisėjų kolegija atitinkamai tikslina skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį.
42. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Apeliantės nuomone, negali būti laikoma, kad ieškovas patyrė išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti ir jos negali būti priteistos, nes ieškovo atstovė, t. y. advokatė D. R. yra ieškovo sutuoktinė, kuri faktiškai bylos nagrinėjimo metu atstovavo pati save bei gynė savo interesus. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria tokiam apeliacinio skundo argumentui.
43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
44. Kaip minėta, žemės sklypas, besiribojantis su atsakovės A. K. miškų ūkio paskirties žemės sklypu, ieškovui I. R. ir jo sutuoktinei D. R. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pagal Miškų įstatymo 41 straipsnio nuostatas sutuoktiniai galėjo reikalauti perkelti pirkėjo teises ir pareigas jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tiek vienas iš sutuoktinių – jo asmeninės nuosavybės teise. Vienu iš ieškinio reikalavimų buvo reikalaujama pagal pirkimo-pardavimo sandorį ieškovui perkelti pirkėjo teisės ir pareigas, nustatant, jog I. R. nupirko / įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)) už 24 200 Eur. Nei viename ieškovo teiktame procesiniame dokumente nebuvo nurodyta, kad ieškovas siekia perkelti pirkėjo teisės ir pareigas jo asmeninėn nuosavybėn. Tik teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme atsakovės UAB „Miškų fondas” atstovui keliant klausimą dėl ieškovo byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, ieškovas nurodė, kad pagal ginčo sandorį siekia pirkėjo teisų ir pareigų perkėlimo jo asmeninėn nuosavybėn, kadangi ketina ginčo žemės sklypą įsigyti iš savo asmeninių lėšų. Ieškovo atstovė taip pat tvirtino, kad šioje byloje nesiekia pasinaudoti įstatymo nustatyta pirmumo teise įsigyti ginčo žemės sklypą.
45. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktika, viena iš esminių sąlygų, lemiančių turto, įgyto santuokos metu, pripažinimą asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, yra sutuoktinio valia tą turtą įsigyti asmeninėn nuosavybėn ir aiški tokios valios išraiška to turto įsigijimo metu (pavyzdžiui, pirkimo-pardavimo sutartyje yra sąlyga, kad turtą sutuoktinis perka asmeninėn nuosavybėn) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019, 33 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas principas yra aktualus sprendžiant ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą šioje byloje. Remiantis šiuo principu, aplinkybė, kad ieškovas I. R. pareikštu ieškiniu pagal ginčo sandorį siekia pirkėjo teisų ir pareigų perkėlimo asmeninėn nuosavybėn, turėjo būti aiškiai išviešinta ieškinyje. Tuo atveju, kai minėtos aplinkybės nurodomos tik teismo posėdyje kitai bylos šaliai keliant bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimą, toks ieškovo procesinis elgesys vertintinas kaip gynybinė pozicija.
46. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, taip pat į CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytą galimybę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas sumažinti skundžiamu sprendimu ir papildomu sprendimu iš atsakovės UAB „Miškų fondas” ieškovo naudai priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iki 533 Eur.
47. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai kvalifikavo ginčo šalių teisinius santykius, tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmenų pirmumo teisę įgyti miško ūkio paskirties žemę, taip pat įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, tačiau pagal byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, todėl skundžiamas sprendimas ir papildomas sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovo naudai iš atsakovės UAB „Miškų fondas” pakeičiamas. Taip pat teisėjų kolegijos nuožiūra keičiamas restitucijos būdas, patikslinant skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
48. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
49. Nagrinėjamoje byloje tiek apeliacinį skundą pateikusi atsakovė UAB „Miškų fondas”, tiek atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikęs ieškovas I. R. prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė UAB „Miškų fondas” už apeliacinį skundą sumokėjo 545 Eur žyminį mokestį, jokių kitų bylinėjimosi išlaidų turėjimą ir dydį patvirtinančių įrodymų nei atsakovė UAB „Miškų fondas”, nei ieškovas I. R. nepateikė. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus tai, kad apeliacinio skundo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo neapmokestinama žyminiu mokesčiu, tiek atsakovės UAB „Miškų fondas”, tiek ieškovo I. R. prašymai dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinami (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą patikslinti ir visą jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti.
Taikyti dvišalę restituciją ir grąžinti atsakovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui UAB „Miškų fondas“, juridinio asmens kodas 304849452, pripažinti nuosavybės teisę į 125/681 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Pripažinti 2020 m. spalio 6 d. mainų sutartį, notarinio registro Nr. 6207, kuria atsakovė A. K. perleido atsakovui UAB „Miškų fondas“ žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o UAB „Miškų fondas“ perdavė A. K. nuosavybėn 125/681 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), su 24 000 Eur priemoka, pirkimo–pardavimo sutartimi ir perkelti ieškovui I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pirkėjo teises ir pareigas pagal šią sutartį.
Nustatyti, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pardavė, o I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pirko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) už 24 200 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius du šimtus eurų).
Priteisti iš ieškovo I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų).
Priteisti iš ieškovo I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Miškų fondas“, juridinio asmens kodas 304849452, 24 000 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius eurų).
Priteisti iš atsakovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 541 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt vieną eurą), o iš atsakovės UAB „Miškų fondas“, juridinio asmens kodas 304849452, 270 (du šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovo I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „Miškų fondas“, juridinio asmens kodas 304849452, valstybei 14,10 Eur (keturiolika eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 7,05 Eur iš kiekvienos. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660.“
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. birželio 3 d. papildomą sprendimą pakeisti, sumažinant iš atsakovės UAB „Miškų fondas“, juridinio asmens kodas 304849452, ieškovo I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iki 263 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt trijų eurų).
Likusią 2021 m. birželio 3 d. papildomo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Eigirdas Činka
Rita Dambrauskaitė
Dalia Pranckienė