Civilinė byla Nr. 2S-875-431/2012
Procesinio sprendimo kategorijos: 122.2.; 122.3., 122.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. birželio 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (įkeisto turto savininkės) T.N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB Swedbank pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo suinteresuotiems asmenims D.N. (skolininkui) ir T.N. (įkeisto turto savininkei).
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Skolininkas N.N., užtikrindamas iki 2020-06-17 gauto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-07-13 įregistruotu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė AB Swedbank (tuo metu - AB „Hansanbankas“) T.N. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 147,81 kv.m. bendro ploto grožio saloną 5-1 iki 5-11, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011 m. gegužės 18 d. nutartimi areštavo įkeistą nekilnojamąjį daiktą. Teismas išaiškino daikto savininkei, kad areštavus įkeistą daiktą, ji netenka teisės perleisti turto kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į turtą arba mažinti jo vertę. Teismas įspėjo skolininką ir įkeisto daikto savininkę, kad negrąžinus skolos, t.y. 40 984,86 EUR negrąžinto kredito, 560,09 EUR nesumokėtų palūkanų, 178,19 EUR delspinigių už laiku negrąžintą paskolą, 34,55 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas (iš viso 41 757,69EUR), bei 135 Lt žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti. Teismas išaiškino kreditoriui, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeistų daiktų arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkei dienos negrąžinta, kreditorius ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šios nutarties Įteikimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkei dienos turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į Hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo.
Kreditorius pateikė pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriame nurodo, jog hipoteka užtikrinta prievolė –iki šiol neįvykdyta. Skolą sudaro 40 984,86 EUR negrąžinto kredito, 1215,89 EUR nesumokėtų palūkanų, 695,72 EUR delspinigių už laiku negrąžintą paskolą, 159,88 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso 43 056,35 EUR bei 135 Lt žyminio mokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-10-25 nutartimi nutarė išieškoti iš skolininko D.N. kreditoriui AB Swedbank 40 984,86 EUR negrąžinto kredito, 1215,89 EUR nesumokėtų palūkanų, 695,72 EUR delspinigių už laiku negrąžintą paskolą, 159,88 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso 43 056,35 EUR bei 135 Lt žyminio mokesčio iš viso: 43 056,35 EUR bei 135 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Teismas taip pat nutarė priverstinai parduoti iš varžytinių T.N. nuosavybės teise priklausantį įkeistą nekilnojamąjį turtą - 147,81 kv.m. bendro ploto grožio saloną 5-1 iki 5-11, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu įkeisto turto savininkė T.N. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-25 nutartį panaikinti.
Atskirasis skundas grindžiamas šiuo argumentu – ginčijama nutartis neteisėta, kadangi prieštarauja imperatyviai normai, t.y. CK 4.171 str. 7 d., kai įkeičiant statinius, kartu turi būti įkeistas ir žemės sklypas, ant kurio stovi statiniai, arba šio žemės sklypo nuomos teisės. Apeliantės teigimu, šiuo atveju statiniai aiškinama prasmė turi būti ir apimanti statinių dalis – patalpas. Įkeičiant patalpas nebuvo išspręstas klausimas dėl žemės panaudojimo.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB Swedbank prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-25 nutartį palikti nepakeistą, o suinteresuoto asmens atskirąįj skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad šiuo atveju bankui įkeistas daiktas yra patalpa. kadangi bankui įkeistas ne statinys, o patalpa jame, todėl CK 4.171 str. 7 d. yra netaikoma.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-10-25 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai taikė bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančias procesines teisės normas. Dėl to atskirojo skundo argumentai ir jį pagrindžiantys motyvai prielaidų pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį nesudaro.
Apeliantė teigia, kad skundžiama teismo nutartis neteisėta, kadangi prieštarauja CK 4.171 str. 7 d. ir įkeičiant statinius nebuvo išspręstas klausimas dėl žemės panaudojimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu skundo argumentu nesutinka.
Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo - įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka neatima iš daikto savininko teisės valdyti, naudoti įkeistą daiktą bei juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises. Hipoteka, kaip prievolė, gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka) arba iš šalių laisva valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (CK 4.175 straipsnio 1 dalis). CK 4.171 straipsnyje nustatyta, kas gali būti hipotekos objektas. Šio straipsnio 7 dalyje reglamentuojama statinių įkeitimo taisyklės, nurodant, kad, įkeičiant statinius, kartu turi būti įkeistas ir žemės sklypas, ant kurio stovi statiniai, arba šio žemės sklypo nuomos (panaudos) teisė.
Remiantis LR Statybos įstatymo 2 straipsnio nuostata, statinys – tai pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas (2 p.), patalpa – sienomis ir kitomis atitvaromis apribota nustatytos paskirties pastato erdvė (96 p.).
Iš bylos medžiagos matyti, jog kreditoriui AB Swedbank hipotekos lakštu įkeistas daiktas yra negyvenamoji patalpa – grožio salonas 5-1 iki 5-11, turintis 147,81 kv.m. bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Taigi kreditoriui yra įkeistas ne statinys, o patalpas jame, todėl CK 4.171 str. 7 d. šiuo atveju yra netaikomas. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad hipotekos tinkamumą įvertino ir notaras, tvirtindamas Hipotekos lakštą ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teismas, įregistruodamas aukščiu minėtą Hipotekos lakštą.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.),o suinteresuoto asmens (įkeisto turto savininkės) atskirasis skundas netenkinamas.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
n u t a r ė :
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Laima Gerasičkinienė