Civilinė byla Nr. 2-5944-104/2012
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02196-2012-8
Procesinio sprendimo kategorija 110.6
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. rugsėjo 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „LEZ terminalas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
n u s t a t ė:
ieškovas UAB „LEZ terminalas“ prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo, Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB, turto areštą 719 184,65 Lt sumai. Nurodo, kad 2012 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus komercinio arbitražo teismui pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo, Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB, pareikšto ieškinio suma – 719 184,65 Lt. Ieškovo teigimu, atsakovas ilgą laiką vengia sumokėti skolą, pareikšto reikalavimo suma yra didelė, o atsakovo finansinė būklė yra bloga, todėl yra reali grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, išieškojimas pasidarys negalimas arba labai pasunkės.
Prašymas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis turi teisę prašyti Vilniaus apygardos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios arba iki arbitražo teismo sudarymo. Teismas šalies prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir po arbitražo teismo sudarymo.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kitaip tariant, ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, pateikti įrodymai turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas. Tačiau esant šiai proceso stadijai, tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr.2-786/2008, 2009-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr.2-323/2009, 2009-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr.2-330/2009 ir kt.). Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnis). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (Lietuvos Respublikos CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 2 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Respublikos CPK 12 ir 178 straipsniai). Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t. y. bylos aplinkybės. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 719 184,65 Lt priskaičiuotas palūkanas ir arbitražinius mokesčius. Ieškovas nurodo, kad minėta skolos suma kilo iš valstybinės žemės subnuomos sutarties, kuria atsakovas įsipareigojo sunuomoti ieškovui žemės sklypus, o esant situacijai, jog žemės sklypai nėra subnuomojami – mokėti ieškovui 18 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos subnuomos mokesčio sumos. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias priemones, nurodė faktinį ieškinio pagrindą, dalyką, t. y. tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštus reikalavimus galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, tačiau tokio sprendimo neįvykdymo rizika žymiai padidėtų. Tuo labiau, kad pats ieškinys bus nagrinėjamas Vilniaus komercinio arbitražo teisme.
Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovo turto areštą kaip laikinąją apsaugos priemonę. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, tai yra ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-28/2010, 2008-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-428/2008). Ieškinio sumos ir atsakovo turtinės padėties santykio vertinimas, kaip vieno iš kriterijų sprendžiant, ar yra pagrindas konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti atliekamas atsižvelgiant į realią turtinę padėtį tokio sprendimo priėmimo metu. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, tai yra ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, taip pat šios įmonės įsipareigojimais, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1311/2012). Nagrinėjamu atveju, iš viešajame registre pateikto atsakovo, Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB, 2011-01-01 – 2011-12-31 balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitos už 2011 m. galima matyti, kad Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB iš viso turimo turto vertė 2011 m. siekė 9 142 850 Lt, t. y. kas beveik 13 kartų viršija šioje byloje pareikšto turtinio reikalavimo sumą, kurios pagrįstumas dar tik bus sprendžiamas Vilniaus komercinio arbitražo teisme. Aplinkybė, kad atsakovo veikla 2011 m. buvo nuostolinga (grynasis pelnas: -1 217 023) nepaneigia to, kad pagal atsakovo, Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB, balanso duomenis šio atsakovo turto pakaktų tam, kad būtų įvykdytas galimai ieškovui palankus teismo sprendimas, nes, kaip matyti, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus yra 3 552 379 Lt.
Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, nenustatęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. aplinkybių, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė ir egzistuoja galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, teismas ieškovo prašymo areštuoti atsakovui, Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB, priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant ieškinio užtikrinimui, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, 719 184,65 Lt sumai, netenkina.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Komercinio arbitražo įstatymo 27 straipsnio 2 dalį, teismo atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar užtikrinti įrodymus nėra kliūtis šaliai arbitražinio nagrinėjimo metu prašyti arbitražo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar užtikrinti įrodymus.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 147 ir 290 straipsniais,
n u t a r ė:
Ieškovo UAB UAB „LEZ terminalas“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Natalja Cikoto