Civilinė byla Nr. 2S-826-430/2020

Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01325-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 3.3.2.3; 3.5.21.5 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens B. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Vilniaus teritorinės muitinės pareiškimą dėl skolininko Z. A. (Z. A.) turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys B. A., antstolė Tereza Gerasimovič.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Antstolė Tereza Gerasimovič vykdo Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą dėl 4 276,54 Eur išieškojimo iš skolininko Z. A.. Antstolė vykdymo procese nustatė, kad skolininkas neturi asmeninės nuosavybės teise turto ir piniginių lėšų, tačiau buvo sudaręs santuoką su B. A., su kuria turi bendrą turtą – butą (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3206-558/2017 nutraukė Z. ir B. A. santuoką, tačiau liko nepadalintas santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas, kuris įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Antstolė areštavo skolininko ir jo buvusios sutuoktinės bendrojoje dalinėje nuosavybėje esantį butą ir 2019 m. rugsėjo 18 d. patvarkymu pasiūlė skolininkui pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintų notarine tvarka. Skolininkas per nustatytą terminą tokio sutikimo nepateikė. Tuomet antstolė pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Šia teise išieškotoja Vilniaus teritorinė muitinė pasinaudojo ir pateikė prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartimi išieškotojos pareiškimas tenkintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1260-880/2020 pareiškėjos Vilniaus teritorinės muitinės prašymą tenkino – nustatė, kad Z. A., priklauso 1/2 dalis vieno kambario buto (unikalus (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini).

3.       Teismas pažymėjo, kad sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Dėl to teismas vertino, kad nutraukus skolininko Z. A. ir suinteresuoto asmens B. A. santuoką, jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasikeitė į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje bendraturčių dalys nenustatytos.

4.       Teismas nustatė, kad butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), buvo įgytas skolininko Z. A. ir B. A. santuokos metu ir sutuoktiniai valdė jį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Šis turtas santuokos nutraukimo metu nebuvo padalintas.

5.       Teismas sprendė, kad nei skolininkas Z. A., nei suinteresuotas asmuo B. A. nepaneigė lygių dalių prezumpcijų, dėl to teismas padarė išvadą, kad skolininkui priklauso 1/2 šio buto.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6.       Apeliantė B. A. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1260-880/2020, prašydama panaikinti nutartį.

7.       Apeliantė nurodo, kad ginčo butą įsigijo esant santuokoje su Z. A., bet šis butas jai parduotas apgaulės būdu. Pažymėjo, kad apeliantė norėjo pasiskolinti iš fizinio asmens pinigų, reikalingų skoloms padengti, tačiau liko apgauta – iš jos buvo išviliotas butas Vilniuje, o jai parduotas butas Akmenės rajone. Apeliantė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, buto ir žemės sklypo Vilniuje sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1884-794/2019 ieškinį patenkino iš dalies. Apeliantė pateikė dėl šio sprendimo apeliacinį skundą, kuris iki šiol dar nėra išnagrinėtas.

8.       Apeliantės manymu, kad kol nebus priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1884-794/2019, tol negali būti sprendžiamas klausimas dėl ginčo buto padalinimo, nes šio buto pirkimo–pardavimo sandoris buvo apsimestinis.

9.       Suinteresuotas asmuo antstolė Tereza Gerasimovič atsiliepime į atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

10.       Suinteresuoto asmens manymu, apeliantės skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Teigia, kad apeliantė iškreipia skolininko ir išieškotojo teisių ir pareigų pusiausvyrą bei pažeidžia išieškotojos teisę pasinaudoti įstatyme įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą dėl skolininko turto, kuris yra bendra su kitais nuosavybė, dalies nustatymo.

11.       Pasisako, kad apeliantės nurodyta civilinė byla nėra besąlygiškai susijusi su šia nagrinėjama byla ir netrukdo jas išnagrinėti atskirai vieną nuo kitos, nes visus teisiškai reikšmingus faktus galima nustatyti šioje civilinėje byloje. Šios bylos išnagrinėjimas netrukdo išnagrinėti civilinės bylos Nr. e2-1884-794/2019. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 31 d. sprendimu atmetė B. A. ieškinį dalyje dėl pirkimo–pardavimo sutarties, dėl to nėra pagrindo konstatuoti, jog butas (duomenys neskelbtini), nepriklauso skolininkui ir apeliantei nuosavybės teise.

12.       Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju panaikinus skundžiamą nutartį, būtų pažeisti protingumo, sąžiningumo, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai ir šalių teisės ir teisėti interesai, nes išieškotoja nepagrįstai turės pakartotinai kreiptis dėl skolininko turto dalies nustatymo, jeigu B. A. apeliacinis skundas bus atmestas. Antstolės manymu, nagrinėjamu atveju apeliantė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, nes, norėdama, kad nebūtų realizuojamas jai priklausomas turtas, turėjo kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti ginčijamo turto realizavimą, o ne prašyti teismo naikinti iš esmės teisėtą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį.

13.       Pareiškėja Vilniaus teritorinės muitinė atsiliepime į atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

14.       Teigia, kad šiuo atveju antstolė, vykdydama išieškojimą iš skolininko turto, ėmėsi visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti ir nepažeidė kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Pažymi, kad apeliantė neginčija esminės aplinkybės, jog minėtą nekilnojamąjį turtą – butą, įgijo santuokos metu ir šis turtas nebuvo pasidalintas santuokos nutraukimo metu, dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šis turtas buvo įgytas skolininko ir jo sutuoktinės santuokos metu ir jie jį valdė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pabrėžia, kad nei apeliantė, nei skolininkas nepaneigė prezumpcijos, jog sutuoktinių bendro turto dalys į šį butą yra lygios, dėl to pirmosios instancijos teismas nustatė teisingą skolininkui priklausančią turto dalį.

15.       Pareiškėjos manymu, nagrinėjama byla nėra susijusi su apeliantės nurodyta Vilniaus apygardos teismo civiline byla Nr. e2-1884-794/2019, dėl kurios sprendimo pateiktas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, kadangi apeliantė B. A. nėra pateikusi ieškinio dėl buto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Apeliantės pateikti kitoje byloje argumentai, jog minėta pirkimo–pardavimo sutartis galimai sudaryta apsimestinai, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Pareiškėjos manymu, visi šie apeliantės veiksmai rodo jos neapdairų, neatidų, neatsakingą ir nerūpestingą elgesį, dėl to teisėta pirmosios instancijos teismo nutartis neturi būti panaikinta.

           Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.  Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17.       Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

18.       Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

19.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-1260-880/2020, kuria patenkintas išieškotojos Vilniaus teritorinės muitinės prašymas dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

20.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė Tereza Gerasimovič vykdo 4 276,54 Eur skolos išieškojimą iš skolininko Z. A. išieškotojos Vilniaus teritorinės muitinės naudai (vykdomoji byla Nr. 0045/17/00016). Antstolė nustatė, kad skolininkas niekur nedirba, asmeninio turto, iš kurio gali būti išieškoma, neturi, iš jo areštuotų banko – kredito įstaigų lėšų negauta. Antstolė taip pat nustatė, kad skolininkui Z. A. ir apeliantei B. A. priklauso pagal 2017 m. kovo 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį vieno kambario butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3206-558/2017 nutraukė Z. A. ir B. A. santuoką, tačiau 2017 m. kovo 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgytas turtas liko nepadalintas. 2018 m. rugpjūčio 27 d. antstolė Tereza Gerasimovič priėmė Turto arešto aktą Nr.3.5.-S017391, kuriuo areštavo butą (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 18 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-19-45-18031, kuriuo pasiūlė skolininkui Z. A. ir B. A. pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Per antstolės nustatytą terminą sutikimas iš skolininko nebuvo gautas, dėl to antstolė pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Išieškotojas pateikė per nustatytą terminą prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartimi tenkino išieškotojo prašymą ir nustatė, kad skolininkui Z. A. priklauso 1/2 dalis buto (duomenys neskelbtini).  

21.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame kaip skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Kai sprendimas, kuriuo priteista konkreti suma, įstatymo nustatyta tvarka perduotas vykdyti antstoliui ir šis negali nukreipti išieškojimo į skolininkui priklausančią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, nes nėra nustatyta skolininko dalis, į kurią nukreiptinas išieškojimas, antstolis kreditoriui (išieškotojui), o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko jungtinės nuosavybės dalies nustatymo. CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį tam, kad iš jo būtų galima išieškoti ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-684/2018).

22.       Nagrinėjamu atveju dėl sutuoktinių turto teisinio režimo pirmosios instancijos konstatavo, jog nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė, bet turto nepadalijus, buvę sutuoktiniai nenustojo būti jo bendraturčiais, t. y. nutraukus santuoką ir buvusiems sutuoktiniams nepadalijus santuokoje įgyto turto, turto teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeitė į bendrąją dalinę nuosavybę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios išvada, kadangi tokios praktiką formuoja kasacinės instancijos teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011). Taigi, tokiu atveju buvę sutuoktiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu ir kiekvienam jų tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teisę galima atidalinti, nustačius kiekvienam iš jų priklausančią turto dalį. Kol bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalys nenustatytos, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Ši lygių dalių prezumpcija gali būti paneigta ir nustatytas kitoks dalių dydis.

23.       Apeliantė neneigia, kad ginčo butą įsigijo esant santuokoje su Z. A., neginčija lygių dalių prezumpcijos, bet nurodo, jog butas jai parduotas apgaulės būdu. Pažymėjo, kad apeliantė norėjo pasiskolinti iš fizinio asmens pinigų, reikalingų skoloms padengti, tačiau liko apgauta – iš jos buvo išviliotas butas Vilniuje, o jai parduotas butas Akmenės rajone. Apeliantė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, buto ir žemės sklypo Vilniuje sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1884-794/2019 ieškinį patenkino iš dalies. Apeliantė pateikė dėl šio sprendimo apeliacinį skundą, kuris iki šiol dar nėra išnagrinėtas. Apeliantės manymu, kad kol nebus priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1884-794/2019, tol negali būti sprendžiamas klausimas dėl ginčo buto padalinimo, nes šio buto pirkimo–pardavimo sandoris buvo apsimestinis.

24.       Apeliacinės instancijos teismui susipažinus su apeliantės nurodytos civilinės bylos Nr. e2-1884-794/2019 neįsiteisėjusiu 2019 m. spalio 31 d. sprendimu, nustatyta, kad minėtoje civilinėje byloje tos bylos ieškovė B. A. nereiškė reikalavimo dėl 2017 m. kovo 30 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kuria įsigijo ginčo butą (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančia, o reiškė reikalavimus: 1) pripažinti negaliojančia Panevėžio rajono 3-iojo notarų biuro notaro P. D. patvirtintą 2017 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. PD-1717), kuria M. R. pardavė, o V. J. nusipirko butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ir 197/1149 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją – priteisti M. R. butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), ir 197/1149 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančia Panevėžio rajono 3-iojo notaro biuro patvirtintą 2017 m. balandžio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį (notaro registro Nr. PD-1669), kuria B. A. pardavė, o M. R. nusipirko butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ir 197/1149 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją – priteisti ieškovei B. A. butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ir 197/1149 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti negaliojančia 2017 m. balandžio 7 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp B. A. ir M. R.. Nors ieškovė minėtoje civilinėje byloje buvo nurodžiusi aplinkybes dėl to, kad 2017 m. kovo 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį taip pat sudarė dėl akių (fiktyviai), tačiau reikalavimų, susijusių su šia pirkimo–pardavimo sutartimi nesuformulavo. Taigi, iš butas (duomenys neskelbtini), nėra kitos nagrinėjamos bylos ginčo dalyku. Dėl to darytina išvada, kad apeliantės nurodyta civilinė byla nėra susijusi su šia nagrinėjama byla ir netrukdo jas išnagrinėti atskirai vieną nuo kitos, nes visus teisiškai reikšmingus faktus galima nustatyti šioje civilinėje byloje. Pažymėtina, ir tai, kad pagal pareikštą prašymą CPK 667 straipsnio pagrindu prašoma ne padalyti bendrąją nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį tam, kad iš jo būtų galima išieškoti ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą.

25.       Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, teismas, nustatęs, kad sandoris, kuriuo remiasi viena iš bylos šalių, prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu ir taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.75 straipsnio 5 dalis). Tačiau savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis 9 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2015). Nagrinėjamu atveju, nors pirmosios instancijos teismo sprendimas 2019 m. spalio 31 d. nėra įsiteisėjęs, tačiau akivaizdaus niekinio sandorio nenustatyta, apeliaciniame skunde taip pat nekeliamas klausimas dėl dar kito buto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo niekine. Be to, jeigu vis dėl to Lietuvos apeliacinis teismas nustatytų kitokias aplinkybes ir atsirastų konkretus įstatyme nustatytas teisinis pagrindas, apeliantė galėtų kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo (CPK 366 straipsnis). Taip pat apeliantė turi teisę teikti antstoliui motyvuotą prašymą dėl vykdymo bylos sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo.

26.       Europos Žmogaus Teisių Teismas nuolat pabrėžia valstybių – Konvencijos dalyvių – pareigą nustatyti tokią teismų sprendimų vykdymo sistemą, kad ji būtų teisiškai ir praktiškai veiksminga ir užtikrintų sprendimų vykdymą be nereikalingų delsimų, didelių tolesnių diskusijų teisės ir fakto klausimais be pakankamo pagrindo (pvz., Fuklev v. Ukraine, No. 71186/01; Zagrebačka Banka D. D. v. Croatia, No. 39544/05). Taigi, pagal konvencinę teisę į teisingą bylos nagrinėjimą svarbu asmeniui, turinčiam reikalavimo teisę į skolos grąžinimą, užtikrinti efektyvų jos įgyvendinimą (pasirinkti veiksmingiausią (greičiausią, ekonomiškiausią ir pan.) „procesinį kelią“ reikalavimui patenkinti). Delsiant įvykdyti sprendimą, kuriuo išieškotojui priteista konkreti suma, gali būti pažeidžiamos nuosavybės teisės, saugomos Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio nuostatų. Atsižvelgdamas į faktinės bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas, neturėdamas pagrįstų duomenų, jog ginčo butas gali nepriklausyti skolininkui ir jo sutuoktinei (ar šį butą įsigijus neteisėtai), pagrįstai nustatė skolininko dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje pagal CPK 667 straipsnyje nustatytą tvarką.

27.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Apeliantės B. A. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                              Loreta Braždienė