Civilinė byla Nr. e2-524-944/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16279-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

3.2.6; 2.6.2.4.3; 2.6.2.8; 2.6.5.2.1;

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 13 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė,

sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei,

dalyvaujant ieškovei I. K., jos atstovei advokatei Danai Žvingilienei,

atsakovui R. K., jo atstovei advokatei Sigridai Eglei Šalūgaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl santuokos nutraukimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, bei atsakovo R. K. priešieškinį ieškovei I. K. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; palikti santuokines pavardes; padalyti santuokos metu įgytą turtą: ieškovei priteisti 3,3000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilį OPEL MERIVA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); R. K. priteisti ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1,8200 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), automobilį MAZDA MILLENIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 763 Eur kompensaciją iš ieškovės; bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoką iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Paaiškino, kad šalys faktiškai yra pasidalijusios automobilius. Žemės sklypus esančius (duomenys neskelbtini) prašo po santuokos nutraukimo palikti to sutuoktinio vardu, kieno vardu registruoti, o žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) padalyti po ½, nes jis įsigytas santuokos metu, pirkimo–pardavimo sutartyje nurodoma, kad jis įsigyjamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; palikti santuokines pavardes; padalyti santuokos metu įgytą turtą: ieškovei priteisti automobilį OPEL MERIVA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 3,3000 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį santaupų – 1542 Eur; atsakovui priteisti automobilį MAZDA MILLENIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1,8200 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ santaupų – 1542 Eur, 0,1005 ha gyvenamosios paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovui 973,93 Eur piniginę kompensaciją už  kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; 1452,01 Eur piniginių lėšų. Nurodė, kad neprieštarauja, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Paaiškino, kad tarp sutuoktinių ginčo dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ginčo nėra. Pažymi, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo sumokėta atsakovo investiciniais čekiais, t. y. šis žemės sklypas buvo paskirtas jam tuo metu, kai jis nebuvo sudaręs santuokos su ieškove. Paaiškino, kad santuokos metu įvyko ginčo žemės sklypo teisinė registracija, iš bendrų lėšų buvo apmokėta tik 11,30 Lt, todėl šis žemės sklypas turi būti priteistas jam asmeninės nuosavybės teise, ieškovei nepriteisiant kompensacijos. Pažymi, kad santuokos nutraukimo metu ieškovės sąskaitoje buvo 3083,95 Eur suma, o atsakovo 89,99 Eur suma. Šios lėšos turi būti padalytos santuokos nutraukimo atveju po ½. Kadangi ieškovei atitenka didesnės vertės nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, todėl atitinkamai atsakovui turi būti priteista kompensacija.

Teismo posėdžio metu šalys sutiko dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant konkrečių santuokos iširimo priežasčių. Ieškovė likusius reikalavimus palaikė, prašė tenkinti reikalavimus pagal patikslintą ieškinį. Papildomai nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas santuokos metu todėl jai, kaip sutuoktinei priklauso pusė šio sklypo. Paaiškino, kad šiame sklype šalys planavo statyti namą. Nesutiko su jos sąskaitoje esančių lėšų padalijimu. Nurodė, kad ji rūpinosi namų ūkiu, atsakovas nedirbo, todėl neteisinga ir nesąžininga šias lėšas dalyti. Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė priešieškinyje išdėstytas aplinkybes. Nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo skirtas jam, jis sumokėjo už jį investiciniais čekiais, tik nebuvo sudaryta sutartis. Paaiškino, kad atliekant kadastrinius matavimus, šis sklypas padidėjo 5 kv. m, todėl buvo nurodytas, kaip bendroji sutuoktinių nuosavybė.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys 2007-06-28 sudarė santuoką Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 1020 (el. b. t. 1, b. l. 7). Ieškovės vardu registruotas 3,3000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, b. l. 13–14), 1/8 žemės sklypo ir 7/32 statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 15–18). Ieškovės ir atsakovo vardu registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 19). Atsakovo vardu registruotas 1,8200 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 21). Ieškovės vardu registruotos transporto priemonės MAZDA MILLENIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), OPEL MERIVA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 23). Atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių.

Dėl santuokos nutraukimo.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

Nagrinėjamu atveju teisminio proceso metu šalys taikytis termino neprašė, nurodė, kad realiai nebegyvena ir atkurti šeiminių santykių nėra galimybės. Teisminio proceso metu pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, teismo prašė nenurodyti konkrečių priežasčių. Pagal CK 3.63 straipsnį abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Esant tokiai situacijai teismas konstatuoja, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo.

Teismas nurodo, kad spręsdamas nutraukti santuoką teismas kartu turi išspręsti vieną iš santuokos nutraukimo padarinių – padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Pažymėtina, kad turtas įgytas paveldėjimo būdu laikytinas asmenine nuosavybe, todėl santuokos nutraukimo atveju nedalytinas (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.). dėl šios priežasties ieškovės vardu registruotas turtas įgytas paveldėjimo būdu santuokos nutraukimo byloje nedalytinas, nes yra jos asmeninė nuosavybė. Pažymėtina, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, arba, esant vieno sutuoktinio prašymui, iki sutuoktinių pradėjimo gyventi skyriumi (CK 3.127 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad teismas privalo padalyti visą sutuoktinių turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, kurioje išvardyti šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai, įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumo principas. Jis detalizuojamas kituose CK trečiosios knygos straipsniuose. Pagal įstatymą preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Nuo šios taisyklės galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Šalys nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo metu neprašė nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, todėl visas santuokos metu įgytas turtas dalytinas po lygiai.

Nagrinėjamu atveju po santuokos sudarymo sutuoktinių vardu registruoti trys žemės sklypai ir dvi transporto priemonės, bei piniginės lėšos.

Tarp šalių kilo ginčas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal bylos duomenis nustatyta, kad šis žemės sklypas įsigytas 2008-03-20 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi, kaip bendroji sutuoktinių nuosavybė. Tą pačią dieną pasirašytas valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktas Nr. A-262. Ieškovė prašo šį žemės sklypas padalyti lygiomis dalimis, atsakovas nurodo, kad šis žemės sklypas įsigytas už asmenines atsakovo lėšas, todėl turi būti priteisiamas natūra jam, be kompensacijos išmokėjimo ieškovei.

Išaiškintina, kad pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ši įstatymo nustatyta prezumpcija įtvirtina santuokinio turto teisinio režimo apibrėžtumo siekį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. M. v. S. M. , bylos Nr. 3K-3-342/2014). Kilus ginčui dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad konkretus turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, turi paneigti šią įstatymo nustatytą prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmenine nuosavybe. Įstatymo nenustatyta prezumpcijos, kad tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl kiekvienu abejotinu atveju būtina įrodyti, jog konkretus daiktas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. CK 3.89 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktas, kad tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodomas tik rašytiniais įrodymais, t. y. turi būti pagrįstas leistinos įrodinėjimo priemonės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. P. K. , bylos Nr. 3K-3-491/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. K. v. D. K. ,bylos Nr. 3K-3-52/2012; kt.).

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 1991-06-10 VĮ susivienijimo (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius įsakymu nustatė pasodybinio sklypo dydį 10 arų; žemės sklypus skyrė individualių gyvenamųjų namų statybai nurodytiems asmenims, tarp jų (duomenys neskelbtini) apylinkės taryba 1991-06-25 sprendimu „Dėl žemės sklypų įsigyjamų gyvenamųjų namų statybai skyrimo“ nusprendė patvirtinti VšĮ (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 1991-06-10 įsakymą Nr. 110; įpareigojo atsakovą sudaryti techninę dokumentaciją, žemės naudojimo sutartį (el. t. 1, b. l. 62). Už minėtą sklypą atsakovas mokėjo mokesčius, kurie iš pradžių buvo įvardijamai, kaip žemės mokestis, vėliau, kaip žemės nuomos mokestis (el. b. t. 1, l. 49–54, 57), atsakovas taip pat mokėjo už komunikacijas (el. b. t. 1, l. 61) bei 2815 rub. sumokėjo už žemės sklypą (el. b. t. 1, b. l. 65). Visi šie veiksmai buvo atlikti iki šalių santuokos sudarymo. Byloje ginčo, kad atsakovo sumokėtos 2815 rub. lėšos buvo jo asmeninės, ginčo nėra, t. y. ieškovė į šias lėšas nepretenduoja. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai iš esmės patvirtino tas aplinkybes, kad žemės sklypas buvo skirtas atsakovui, jis tuo metu už jį sumokėjo, tačiau nebuvo susitvarkęs dokumentų, o santuokos metu buvo įforminta sutartis dėl žemės pirkimo–pardavimo. Po santuokos sudarymo šalių pasirašytoje 2008-03-20 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodoma, kad už perkamą žemės sklypą sumokama 28,15 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis ir 11,30 Lt grynais pinigais. Darytina išvada, kad santuokos metu įsigyjant žemės sklypą atsakovo sumokėta 2815 rub. suma buvo užskaityta, kaip dalies žemės sklypo kainos sumokėjimas, papildomai buvo sumokėta tik 11,30 Lt suma.

Teismas nurodo, kad pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, t. y. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos visiems Lietuvos Respublikos piliečiams atitinkamomis proporcijomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 108 ,,Dėl valstybės vienkartinės išmokos skyrimo Lietuvos Respublikos piliečiams” patvirtino skiriamą piliečiui vienkartinę išmoką pinigine išraiška, t. y. patvirtino konkrečią pinigų sumą ir nustatė šių išmokų skyrimo tvarką. Valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai. Darytina išvada, kad valstybės vienkartinės išmokos yra asmeninė kiekvieno asmens nuosavybė.

Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis bei tuo metu buvusį teisinį reglamentavimą, pripažintina, kad atsakovas panaudojo savo asmenines lėšas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui, ir iš esmės šiomis lėšomis sumokėjo už ginčo žemės sklypą. Teismo vertinimu vien tas faktas, kad žemės sklypas buvo apmokėtas valstybės vienkartinėmis išmokomis nesudaro pagrindo šį žemės sklypą laikyti, kaip atsakovui priklausantį asmeninės nuosavybės teise. Pirmiausia pažymėtina, kad pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta santuokos metu, ši sutartis patvirtinta notarine tvarka, todėl šalims turėjo būti išaiškintos teisinės pasekmės dėl sutarties sudarymo ir pasirinkto turto teisinio rėžimo. Pažymėtina, kad byloje ginčo, reikalavimo dėl šios sutarties sąlygų pakeitimo ar pan. nėra pareikšta. Darytina išvada, kad abu sutuoktiniai sutiko, kad ginčo žemės sklypas būtų laikomas bendrąją sutuoktinių nuosavybe. Atkreiptinas dėmesys, kad šalims nebuvo kliūčių pasirinkti kitą turto teisinį režimą įsigyjamam turtui. Atsakovo nurodytos aplinkybes, kad buvo perskaičiuotas žemės klypo plotas ir jis padidėjo 5 kv. m, todėl turėjo būti pirkimo–pardavimo sutartyje nurodoma, kad sklypas įsigyjamas, kaip bendroji sutuoktinių nuosavybė, nėra pagrįstos jokiais duomenimis. Teismo nurodo, kad teismo posėdžio metu atsakovas duodamas paaiškinimus nurodė, kad šio sklypo vertė yra 23000 Eur, tačiau jis sutiktų gauti kompensaciją tik už penkis arus. Darytina išvada, kad ir teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovas žemės klypo vertę dalija per pusę, t. y. vadovaudamasis sutuoktinių lygių dalių principu. Tokie atsakovo paaiškinimai tik patvirtina, kad sutuoktinių valia buvo įsigyti šį žemės sklypą bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad aiškiai išreikštą sutuoktinio valią įgyti turtą asmenine nuosavybe nėra pateikta (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, įvertinus šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius duomenis pripažintina, kad sudarant 2008-03-20 pirkimo–pardavimo sutartį šalių valia buvo įsigyjamam turtui nustatyti bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį rėžimą, todėl šis turtas turi būti dalijamas santuokos nutraukimo metu pagal CK 3.117 straipsnio nuostatas.

Teismas aptarė, kad atsakovas dalį žemės klypo kainos apmokėjo savo asmeninėmis lėšomis, t. y. valstybės vienkartinėmis išmokomis. Teismas nurodo, kad pagal CK 3.98 straipsnio 2 dalį sutuoktinis turi teisę į kompensaciją taip pat tais atvejais, kai turtui, kuris yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos. Pagal bylos duomenis buvo panaudotos 2815 rub., kurie 2008-03-20 pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti, kaip 28,15 Lt (8,15 Eur) valstybės vienkartinės išmokos. Akivaizdu, kad dėl valiutų keitimo, jos nuvertėjimo atsakovo asmeninės lėšos šiuo metu neatitinka realios tuo metu buvusios perkamosios vertės, todėl šios sumos konvertavimas į eurus neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų. Teismas spręsdamas dėl kompensacijos atsakovui už panaudotas asmenines lėšas laiko reikšmingomis šias aplinkybes. Pirmiausia, valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodoma žemė sklypo kaina – 4523 Lt (sutarties 3.1 p.). Antra, ši suma nurodoma, kad sumokama 28,15 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis ir 11,30 Lt grynais pinigais. Darytina išvada, kad 2008-03-20 sutarties sudarymo metu abu sutuoktiniai vietoj nurodytos 4523 Lt sumos, abu sumokėjo tik 11,30 Lt, o likusi mokėtina suma buvo užskaityta dėl atsakovo anksčiau sumokėtos sumos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad atsakovo turtinė teisė 2008-03-20 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu prilygo 4511,70 Lt sumai. Dėl šios priežasties teismo vertinimu teisinga ir sąžininga būtent tokio dydžio sumą kompensuoti atsakovui – 4511,70 Lt arba 1306,68 Eur.

Teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai kompensacijos dydį dėl šio žemės sklypo apskaičiuoja pagal šiuo metu esančią turto rinkos vertę, nes jis buvo įsigytas už indeksuotą žemės sklypo vertę. Kompensacijos dydžio skaičiavimas pagal turto rinkos vertęs neatitiktų teisingumo protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), nes atsakovas ne tik atgautų savo asmenines lėšas, tačiau praturtėtų kito sutuoktinio sąskaita.

Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) turi būti padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, atitinkamai atsakovui kompensuojant 1306,68 Eur sumą, kaip asmenines lėšas įsigyjant žemės sklypą.

Pagal bylos duomenis ir šalių paaiškinimus nustatyta, kad šalys įgijo du žemės sklypus esančius (duomenys neskelbtini) Šalys sutiko, kad tie žemės sklypai po santuokos nutraukimo būtų priteisti tam sutuoktiniui, kurio vardu registruotas žemės sklypas.

Pagal byloje esančius duomenis ieškovės vardu registruotas žemės sklypas 3.3000 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė nurodoma – 1079 Eur. Ieškinyje ir priešieškinyje šio sklypo vertė nurodoma 2810 Eur (el. b. t. 1, b. l. 121). Pagal byloje esančius duomenis atsakovo vardu registruotas žemės sklypas 1,8200 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė nurodoma 473 Eur. Ieškinyje ir priešieškinyje šio sklypo vertė nurodoma 1200 Eur (el. b. t. 1, b. l. 123). Darytina išvada, kad šalys sutinka dėl dalijamų minėtų sklypų vertės ir kam jie turi priklausyti po santuokos nutraukimo. Kadangi šalys sutinka su dalies turto pasidalijimu ir jo verte, todėl teismas sudarydamas turo balansą atsižvelgia į šalių valią.

Šalys santuokos metu įgijo dvi transporto priemones. Ieškovės vardu registruotos dvi transporto priemonės: OPEL MERIVA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir MAZDA MILLENIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad faktiškai transporto priemone OPEL MERIVA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi ieškovė, o MAZDA MILLENIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi atsakovas. Šalys sutarė dėl šių transporto priemonių padalijimo, t. y., kad po santuokos nutraukimo jos turi atitekti pagal faktinių jų naudojimąsi, tačiau nesutarė dėl šių transporto priemonių vertė.

Pagal VšĮ „Emprekis“ raštą pagal vidutinę transporto priemones vertę MAZDA MILLENIA kaina su PVM nurodoma 2450 Eur. Ši transporto priemonė buvo įsigyta 2014-04-26, jos kaina pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta 2027,34 Eur (7000 Lt). Ieškovė ieškiniu nurodo šios transporto priemonės vertę 2025 Eur pagal VšĮ „Emprekis“, tačiau ši kaina yra be PVM. Tuo tarpu atsakovas priešieškiniu šios transporto priemonės vertę nurodo 1642,15 Eur. Tokią poziciją grindžia tuo, kad ši transporto priemonė yra senesnė, todėl kasmet jos nusidėvėjimas yra didesnis.

Pagal VšĮ „Emprekis“ raštą pagal vidutinę transporto priemones vertę OPEL MERIVA kaina su PVM nurodoma 2350 Eur. Ši transporto priemonė buvo įsigyta 2015-04-11, jos kaina pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta 2200 Eur. Ieškovė ieškiniu nurodo šios transporto priemonės vertę 1941 Eur pagal VšĮ „Emprekis“, tačiau ši kaina yra be PVM.  Tuo tarpu atsakovas priešieškiniu šios transporto priemonės vertę nurodo 1980 Eur. Ši transporto priemonė yra naujesnė, todėl šios transporto priemonės nusidėvėjimas per metus laiko nėra ženklus.

CK 3.119 straipsnyje nurodyta, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Bendroji jungtinė nuosavybė į šį turtą pasibaigia tik nutraukiant santuoką ir padalijus šį turtą teismo sprendimu (CK 3.100 straipsnio 4 ir 6 punktai). Dėl to dalijamo sutuoktinių turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, kurios galiojo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2009 ir joje nurodyta praktika). Turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006).

Šiuo atveju atsakovas objektyvaus pobūdžio duomenų dėl dalytinų automobilių vertės nepateikia, jo paaiškinimai dėl turto nusidėvėjimo ir pan. nesudaro pagrindo pripažinti, kad VšĮ „Emprekis“ pateikti duomenys neatitinka transporto priemonių vertės. Kadangi ieškovė nurodo šių transporto priemonių vertę be PVM, o tiek perkant, tiek perleidžiant minėtas mokestis turi būti mokamas minėtas mokestis, laikytina, kad galima šių transporto priemonių vertė galėtų būti VšĮ „Emprekis“ pateikta informacija, kurioje nurodoma transporto priemonių kaina su PVM. Įvertinus VšĮ „Emprekis“ ir transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartyse nurodomas kainas pripažintina, kad jos sutartyje nurodytos kainos yra mažesnės, todėl teismo vertinimu šiuo atveju transporto priemonių vertė nustatytina pagal jų įsigijimo kainą, t. y. MAZDA MILLENIA – 2027,34 Eur, OPEL MERIVA 2200 Eur.

Atsakovas priešieškiniu prašo padalyti santuokos metu ieškovės sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Ieškovė nesutinka sus atsakovo reikalavimu, nes jis šios lėšos yra iš jos gauto darbo užmokesčio ir nedarbingumo pašalpos.

CK 3.88 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Įstatymų leidėjas šioje teisės normoje vartoja bendrąją sąvoką „turtas“. Turtas kaip civilinių teisių objektas – tai visos turtinės vertybės, į kurias asmenys (civilinės teisės subjektai) įgyja teises ir (arba) dėl kurių šiems subjektams atsiranda pareigų. Turtas gali būti tiek materialus (daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai), tiek nematerialus (turtinės teisės). Remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, sudarius santuoką gautos iš darbinės ar intelektinės veiklos, pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Darytina išvada, kad pajamos gautos iš darbinės veiklos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl turi būti dalijamos.

Teismas nurodo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji visą laiką dirbo, gavo pajamas ir tokiu būdu išlaikė šeimą nepaneigia CK 3.88 straipsnio 1 d. nurodytos teisinio turto rėžimo. Atkreiptinas dėmesys, kad iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų matyti, kad oficialios atsakovo pajamos iš darbinės veiklos visą laiką buvo mažos, duomenų kokio dydžio pajamomis atsakovas disponavo atlikdamas darbus kaimynams ir kt. asmenimis nėra pateikta. Teismo vertinimu svarbia aplinkybe laikytina tai, kad atsakovo elgesys nepasikeitė nei santuokos metu, nei tuo metu, kai šalys pradėjo gyventi atskirai. Darytina išvada, kad ieškovė sudarydama santuoka žinojo apie atsakovo darbo pobūdį ir pan., tačiau nesudarė nei ikivedybinės, nei povedybinės sutarties, kurioje būtų numatytos darbo pajamų teisinis rėžimas. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms, nėra teisinio skirtumo, kas faktiškai išlaikė šeimą, gaudavo pastovias pajamas ir kt., nes santuokos metu sukauptos lėšos patenka į dalytino turto balansą. Ieškovė nurodė, kad į šią sumą patenka ir ligos pašalpa, kuri buvo mokėta dėl ieškovės nedarbingumo. Pažymėtina, kad pagal ieškovės banko sąskaitą matyti, kad visą laiką buvo gaunamos tam tikros lėšos, bei atitinkami dalis šių lėšų buvo išleidžiama. Kadangi nėra galimybės nustatyti kokios konkrečiai lėšos buvo išleidžiamos, todėl dalytinos visos jos sąskaitoje buvusios lėšos.

Pagal byloje esančius banko sąskaitos išrašus matyti, kad ieškovės banko sąskaitoje faktinio gyvenimo skyrium pabaigoje buvo 2993,96 Eur (el. b. t. 1, b. l. 140), tuo tarpu atsakovo –89,99 Eur (el. b. t. 1, b. l. 143). Darytina išvada, kad bendra dalytina suma sudarė 3083,95 Eur sumą. Pastebėtina, kad duomenų pagrindžiančių kiek galimai atsakovas turėjo grynais pinigai piniginių lėšų nėra pateikta.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes pripažintina, kad sutuoktiniai įgijo šį dalytiną turtą: žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (23 000 Eur vertės); žemės sklypą 3.3000 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (2810 Eur vertės); žemės sklypą 1,8200 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (1200 Eur vertės); transporto priemones: MAZDA MILLENIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2027,34 Eur vertės), OPEL MERIVA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (2200 Eur vertės); 3083,95 Eur piniginių lėšų sumą. Šis turtas sudaro sutuoktinių turto balansą (CK 3.118 straipsnis), todėl kiekviena sutuoktiniui priklauso po ½ šio turto vertės.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti turto padalijimo natūra būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. K. T., bylos Nr. 3K-3-259-378/2015). Nustačius, kad sutuoktinių pageidavimai dėl konkretaus turto padalijimo būdo nesiskiria arba kai vienam iš sutuoktinių pareiškus savo pageidavimą dėl turto padalijimo būdo antrasis sutuoktinis jo neginčija arba nepareiškia kitokio pageidavimo, teismas padalija turtą tuo būdu, dėl kurio tarp šalių nėra ginčo.

Teismas pripažino, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į santuokos metu įgyto dalytino turto balansą, todėl turi būti dalijamas abiem sutuoktiniams po lygiai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu abi šalys iš esmės neprieštaravo šio sklypo padalijimui natūra, taip neprieštaravo dėl kompensacijos priteisimo. Kadangi šios sklypo vertė yra 23000 Eur, duomenų, kad kuris nors iš sutuoktinių galėtų sumokėti pusę šios sumos kitam iš sutuoktinių, todėl šis sklypas dalytinas natūra po ½ kiekvienam iš sutuoktinių.

Darytina išvada, kad po santuokos nutraukimo ieškovei atitektų žemės sklypas 3,3000 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (2810 Eur vertės), transporto priemonė OPEL MERIVA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (2200 Eur vertės) bei ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (11500 Eur vertė) bei pusė piniginių lėšų, kurios yra pas ieškovę – 1541,98 Eur, t. y. iš viso turto už 18051,98 Eur sumą.

Atsakovui tuo tarpu turėtų atitekti žemės sklypas 1,8200 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (1200 Eur vertės) ir transporto priemonė MAZDA MILLENIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2027,34 Eur vertės), bei pusė piniginių lėšų, esančių pas ieškovę – 1541,98 Eur, t. y. turto už 16269,32 Eur sumą. Kadangi ieškovei atitenkančio turto vertė didesnė, todėl ji turi atsakovui mokėti papildomai 1782,66 Eur dydžio kompensaciją, kuri susidarė dėl sklypo ir transporto priemonės mažesnės vertės. Be to, teismui pripažinus, kad atsakovas panaudojo savo asmeninės lėšas žemės klypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui 1306,68 Eur suma priteistina iš ieškovės atsakovui. Darytina išvada, kad bendra kompensacijos suma  – 3089,34 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Pagal bylos duomenis ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 417 Eur žyminį mokestį (el. b. t. 1, b. l. 30), 1000 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (el. b. t. 1, b. l. 81–83).

Šalių reikalavimas dėl santuokos nutraukimo patenkintas, tačiau abiem sutinkant, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, todėl už šį reikalavimą vienai kitai žyminio mokesčio dalys nepriteistinos.

Teismas nurodo, kad reikalavimas dėl santuokos nutraukimo apmokamas 31 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis). Turtinio pobūdžio reikalavimai apmokėti 286 Eur (nuo 2810+7950+1941 Eur sumų 3 proc., nuo gautos sumos mokama 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), bendra mokėtina žyminio mokesčio dalis sudarė 317 Eur, o ieškovės sumokėjo 417 Eur, todėl žyminio mokesčio permoka – 100 Eur grąžintina ieškovei. Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina valstybė mokesčių inspekcija (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis). Ieškovės reikalavimai dėl jai priteistino turto patenkinti, tačiau iš jos priteista kompensacija ne 763 Eur, o 4640,32 Eur suma, kurią sudaro kompensacija ir piniginės lėšos. Įvertinus šiuos duomenis pripažintina, kad ieškinio reikalavimai patenkinti dviem trečdaliais, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 214,50 Eur žyminio mokesčio ir 750 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti 

Pagal bylos duomenis atsakovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 150 Eur žyminio mokesčio (el. b. t. 1, b. l. 159), 750 Eur išlaido advokato pagalbai apmokėti (el. b. t. 1, b. l. 174). Atsakovo reikalavimas priteisti jam asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atmestas, šis turtas padalytas po ½. Darytina išvada, kad pagal priešieškinio pareikštus reikalavimus ir teismo patenkintus, atsakovo reikalavimai patenkinti dviem trečdaliais. Dėl šios priežasties iš ieškovės atsakovui priteistinas 79 Eur žyminis mokestis bei 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies:

nutraukti ieškovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir  atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2007-06-28 Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 1020, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. K. palikti santuokinę pavardę – „K.“, atsakovui R. K. palikti esamą pavardę – „K.“.

Padalyti santuokos metu įgytą turtą:

Ieškovei I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą 3,3000 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (2810 Eur vertės); ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (11500 Eur vertės); transporto priemonę OPEL MERIVA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (2200 Eur vertės);

Atsakovui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą 1,8200 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (1200 Eur vertės); ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (11500 Eur vertės) ir transporto priemonę MAZDA MILLENIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2027,34 Eur vertės).

Priteisti iš ieškovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1541,98 Eur piniginių lėšų ir 3089,34 Eur dydžio kompensaciją.

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir  214,50 Eur žyminio mokesčio ir 750 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 79 Eur žyminio mokesčio ir 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Grąžinti ieškovei I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur žyminio mokesčio permoką. Šoą sprendimo dalį pavesti vykdyti valstybinei mokesčių ionspekcijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                 Aušra Barškietytė