Baudžiamoji byla Nr. N1-269-870/2017

                                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-02-4-00080-2016-4

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.23.1;                                     

(S)

              1.2.17.1                           

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė,  sekretoriaujant Editai Bekerytei,

dalyvaujant prokurorui Dainiui Vilimui,

kaltinamajam J. V., jo gynėjui advokatui Mindaugui Paukštei,

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) specialistu, turintis pagrindinį išsilavinimą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio  3 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

J. V. neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti ir padarė šios psichotropinės medžiagos kontrabandą, o būtent:

jis, 2016 m. kovo mėn., ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2016-04-03, iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų, esančių Nyderlandų Karalystėje, pasinaudodamas kompiuteriu savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini)., ir užsisakydamas internetinėje svetainėje „dream“ bei sumokėdamas virtualia valiuta bitkoinais apie 25 eurus neteisėtai įgijo neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas - 0,0589 g LSD (0,0001 g (0,2 proc.) gryno LSD (skaičiuojant bazės pavidalu), nurodydamas šias psichotropines medžiagas atsiųsti pašto siunta jo tuometinės gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), adresu T. S. vardu. Šiais savo veiksmais J. V. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat jis tomis pačiomis aplinkybėmis, užsisakydamas internetu ir siųsdamasis pašto siunta jo tuometinės gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), adresu T. S. vardu, ir pardavėjui vykdant jo nurodymą ir gabenant siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) su minimomis psichotropinėmis medžiagomis, jis tokiu būdu, neturėdamas leidimo bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo nuostatas padarė psichotropinių medžiagų kontrabandą, t. y. per Vilniaus teritorinės muitinės „Pašto“ postą, esantį Rodūnios kelias 9, Vilniuje, gabeno psichotropines medžiagas - 0,0589 g LSD (0,0001 g (0,2 proc.) gryno LSD (skaičiuojant bazės pavidalu) ir tokiu būdu J. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis J. V. teisiamajame posėdyje nurodė, kad kaltę pripažįsta, narkotines medžiagas LSD užsisakė iš smalsumo. Jis naršydamas internete sužinojo apie tokią galimybę, norėjo pasirodyti prieš draugus, kad sugeba parsisiųsti. Kompiuteris buvo ne kaltinamojo, tiksliai nežino kieno (tuo metu gyveno bendrabutyje). Jis susikūrė vartotoją, prisijungė. Jis atsiskaitė internetine valiuta bitkoinais, užsisakė 5 dozes, nes nebuvo galima užsisakyti mažiau T. S. vardu, nes paskaitė, kad geriau nesiųsti savo vardu. Tik vėliau jam pasakė, kad tai psichotropinės medžiagos. Užsisakė vieną kartą, medžiagų negavo, nes laiškas buvo sustabdytas. Narkotines medžiagas būtų suvartojęs pats. Kai užsakinėjo narkotikus buvo nepilnametis, pinigų duodavo tėvai, gaudavo stipendiją (apie 30 Eur.).

Ikiteisminio tyrimo metu J. V. taip pat pilnumoje pripažino jam pateiktų kaltinimų aplinkybes ir paaiškino, kad nėra priklausomas nuo narkotikų vartojimo, nėra įrašytas į narkologinę įskaitą, psichikos problemų neturi ir psichikos sveikatos centro stacionare nesigydė. Jis gyvena bendrabučio kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Kambaryje gyvena kartu su T. S., M. T., jie yra jo klasiokai, kartu mokosi mokymo centre. Taigi 2016 m. kovo mėn. antrojoje pusėje jis užsakė įtarime nurodytą siuntą su LSD iš Olandijos. Paaiškina, kad nenorėjo savo vardu užsakyti LSD. Į užduotą klausimą, kodėl savo vardu nenorėjo užsakyti siuntos su LSD, atsakė, kad tiesiog nenorėjo. Jis pamena, kad pasinaudojo nešiojamu kompiuteriu, jau nepamena, kam jis priklausė, bet tai buvo ne jo kompiuteris, kuris buvo paimtas kratos metu. Ne savo kompiuteriu jis pasinaudojo užsakant LSD, kadangi turėjo atskirą USB raktą, kuriame buvo įrašyta atskira operacinė sistema, ir pasinaudodamas „TOR BROWSER“ naršykle, t.y. per juodąjį internetą, susirado internete tinklalapį „dream“, jeigu gerai pamena, ir užsakė iš vartotojo „Mushypeas“ psichotropinę medžiagą LSD. Paaiškino, kad minėtame tinklalapyje jis sukūrė savo paskyrą, nepamena, kaip pavadino savo vartotoją. „Mushypeas“ skelbimas dėl psichotropinių medžiagų pardavimo buvo parašytas anglų kalba. LSD jam kainavo apie 25 Eur, tačiau atsiskaitymas vyko bitkoinais. Pastaruosius įsigijo per interneto tinklalapį „spectrocoin“, t.y. ten atsispausdino popieriuką su BAR kodu, kurį pateikė „Maxima“ kasoje ir įnešė grynuosius pinigus, t.y. apie 25 Eur. Taigi „spectrocoin“ sukūrė savo vartotoją, pasinaudodamas USB raktu, kuriame, kaip minėjo, buvo įrašyta naršyklė „TOR BROWSER“, tačiau vartotojo pavadinimo nepamena, tai buvo atsitiktiniai skaičiai ir raidės. Paaiškina, kad „Mushypeas“ skelbime taip pat buvo nurodyta, kad LSD į Europą būtų atsiųsta per savaitę ar per dvi. Taigi prie minėto vartotojo skelbimo įrašė adresą, t.y (duomenys neskelbtini), bei gavėją T. S.. Jis pasinaudojo šifravimo programa, kurios pavadinimo nepamena, ji taip pat buvo įrašytas USB rakte ir automatiškai jo nurodytas gavėjo adresas ir jo duomenys, o būtent „(duomenys neskelbtini), Lithuania T. S.“, užsišifravo ir tą šifrą, kuris susidėjo iš daugiau nei 1000 simbolių, jis nurodė „Mushypeas'“. Kai vykdė užsakymą, buvo vienas, niekas to nematė. Į užduotus klausimus atsakė, kad T. S. žinojo, kad jis užsakė LSD jo vardu. T. S. sutiko, kad jis pasinaudotų jo vardu užsakant siuntą, nes jie yra draugai ir klasiokai. Pamena, kad jis praeitais mokslo metais, t.y. iki 2016 m. birželio mėn., gyveno kambaryje (duomenys neskelbtini), o T. S. gyveno (duomenys neskelbtini) tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), jie pastoviai bendravo. Į bendrabutį paštininkai atneša laiškus, tačiau kadangi pašto dėžučių jų kambariams nėra, todėl bendrabučio administratorė pasirašo už jų gavimą tuo atveju, jeigu tai yra registruoti laiškai ir perduoda jiems T. S. gavęs siuntą turėjo jam ją perduoti, tačiau siunta neatkeliavo. Į „Mushypeas“ dėl to, kad siuntos negavo, jis nesikreipė, pagalvojo, kad jį apgavo. Jis žinojo, kad užsakyta siunta su LSD turėjo atkeliauti iš Olandijos, tai buvo pirmas kartas, kai įsigijo psichotropinę medžiagą ir norėjo ją kaip siuntą gauti Lietuvoje. Jis užsakė LSD, nes norėjo pats pabandyti šią psichotropinę medžiagą, tikslo platinti ją neturėjo. Jis yra bandęs rūkyti kanapes (antžemines dalis), jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl narkotinių medžiagų platinimo nepilnamečiams, bet jis buvo nutrauktas, nes jis buvo nepilnametis. Paaiškina, kad kratos metu buvo paimti USB raktai, tačiau juose nėra tos operacinės sistemos, kuria pasinaudojus jis atliko siuntos užsakymą. Kratos metu paimtas jam priklausantis nešiojamas kompiuteris įsigytas tik 2016 m. rugsėjo men. Jis pametė USB raktą, kurio pagalba buvo užsakyta LSD iš Olandijos. Su T. S. jie nebuvo iš anksto susitarę, T. S. tiesiog geranoriškai leido jo vardu atsisiųsti LSD, už kurią jis sumokėjo. Dėl įvykdyto labai gailisi, prisipažįsta visiškai (t.2, b.l. 118-119).

Iš baudžiamosios bylos duomenų, kuriuos teismas, esant BPK 273 straipsnyje numatytiems pagrindams, tyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, konstatuotina, kad byloje yra neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis įvykdė kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis išvardintas nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis. Kaltinamojo J. V. nusikalstamos veikos įrodytos kaltinamojo teismo posėdžio metu, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir juos patvirtinančiais, šiais teismo ištirtais ir įvertintais duomenimis:

-Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau - LTEC) 2016-04-18 išvada Nr. 11-700 (16), kurioje nurodyta, kad tyrimui pateiktame lapelyje, kuris padalintas į šešis kvadratėlius, yra psichotropinės medžiagos LSD ( lapelio masė 0,0589 g), kuri yra įrašyta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais LR SAM ministro 2015-03-10 įsakymu Nr. V-336) patvirtintą narkotinių ir psichotropinių medžiagų I-ojo sąrašo, 1971 m. Konvencijos I-ąjį sąrašą. Nustatyti, kiek tirti pateiktame lapelyje, kuris padalintas į šešis kvadratėlius yra gryno LSD negali, nes LTEC neturi pamatinės medžiagos, kuri reikalinga tokiam tyrimui atlikti (t.1, b.l. 25-26).

-2017-03-31 LTEC specialisto išvada Nr. 11-616 (17), kurioje nurodoma, kad šešiuose mini lapeliuose, kurių masė - 0,0589 g, yra 0,0001 g gryno LSD (0,2 proc) (t. 1, b. l. 42-44).

2016-04-03 Prekių sulaikymo protokolu Nr. 6VMC800601, kuriame nurodyta, kad 2016-04-03 VTM Pašto poste, esančiame Rodūnios kelias 9, Vilniuje, buvo atrinkta ir patikrinta siunta Nr. (duomenys neskelbtini) iš Nyderlandų, ant kurios siuntėjas nenurodytas, gavėjas: T. S. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo A4 formato perlenkti keli lapai, o juose spalvota juostelė su „Android“ žmogeliuko logotipu, padalinta į šešis kvadratėlius. Įtarus kad juostelė yra apdorota  psichotropine Lizergo rūgšties (LSD) grupės medžiaga, siunta buvo sulaikyta (t.1, b.l. 22).

2016-04-28 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta siunta Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. vokai ir jų turinys (t.1, b.l. 45-53).

Liudytojo  K. N. paaiškinimais. Jis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dirba Vilniaus teritorinėje muitinėje. Pagal savo darbo funkcijas atlieka kinologo darbą ir dirba su tarnybiniu šunimi. Į jo pareigas įeina keleivių, bagažų, siuntų, krovinių ir asmenų patikra. Pagal vadovo nurodymą 2016-04-03 buvo paskirtas dirbti į Vilniaus pašto skirstymo departamentą adresu Vilniuje Rodūnios kelias 9. Darbą pradėjo apie 7.00 val. Darbo metu tikrino siuntas iš rizikingų šalių. Apie 16.33 val. atliko siuntos (duomenys neskelbtini) iš Nyderlandų, detalų tikrinimą. Šią siuntą atsirinko, nes ji yra iš rizikingos šalies. Ant siuntos nebuvo nurodytas siuntėjas, gavėjas nurodytas: T. S. (duomenys neskelbtini). Atidarius siuntą, rado kelis A4 formato perlenktus baltos spalvos lapus, o juose buvo įdėta skaidri plastiko pakuotė, kurios viduje buvo juostelė su perforacijomis su „Android“ logotipo atvaizdu. Juostelė buvo padalinta į 6 lapelius, kitaip tariant „markutes“. Įtariant, kad siuntoje yra draudžiamos narkotinės-psichotropinės medžiagos, tokios kaip LSD - Lizergo rūgštis, nusprendė siuntą sulaikyti vadovaujantis JT 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašu, 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos nuostatomis, bei LR narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymu ir LR Sveikatos apsaugos ministro 2000 metų sausio 6 dienos įsakymu Nr.5. Taip pat surašė prekių sulaikymo protokolą Nr. 6VMC800601. Ar dėl minėtos siuntos buvo išsiųstas pranešimas gavėjui jis nežino. Taip pat ar dėl minėtos siuntos kas nors teiravosi irgi nežino (t.2, b.l. 11-15).

Liudytojo M. T. ikiteisminio tyrimo metu teiktais paaiškinimais, kuris nurodė, kad pažįsta tiek T. S., tiek J. V., kadangi gyvena su jais tam pačiame bendrabučio kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu buvo atlikta krata jam dalyvaujant. Paaiškino, kad su jo įvardintais kambariokais apsigyveno tik prieš 3 mėnesius, jų anksčiau nepažinojo. Kiek jam žinoma, tai T. gerai mokosi, o kadangi J. dirba, jis praleidžia daug pamokų. Paaiškina, kad jo dažnai nebūna bendrabutyje, kadangi po mokyklos važiuoja į miestą ir grįžta tik apie 22 val. Nuo to laiko, kai apsigyveno su jais, nėra matęs, kad jie vartotų psichotropines, narkotines medžiagas. Apie tai, kad J. V. užsakė siuntą su LSD pasinaudojant T. S. kaip gavėjo vardu sužinojo tik kratos metu, jam jie apie tą įvykį jie nieko nepasakoja. Tiksliai negali nurodyti, kiek laiko J. V. naudojasi nešiojamu kompiuteriu, kuris buvo paimtas kratos metu. Jis J. V. draugų nepažįsta, kiek jis gyvena su pastaruoju nėra matęs, kad jo vardu būtų atėjusi kokia nors siunta ar tai laiškas. J. V. studijuoja specialybę - kompiuterių derintojas, jis nusimano kompiuteriuose. Mokymo metu jiems buvo dėstomos tokios temos kaip anoniminis naršymas internete, apie elektroninius pinigus jiems nebuvo paskaitų. Paaiškino, kad daugiau bendrauja su T. S. negu su J. V.. Kiek jam T. S. pasakojo, šis į siuntos su LSD siuntimą iš užsienio įsivėlė per J. V. (t.2, b.l. 17-19).

Liudytojo T. S. ikiteisminio tyrimo metu teiktais paaiškinimais. Jis nurodė, kad 2016 m. pavasarį gyveno bendrabutyje adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kambaryje. Tuo metu mokėsi (duomenys neskelbtini) centro Kompiuterinio projektavimo specialybės 1-ajame kurse. Jo klasiokas J. V. taip pat mokėsi kartu su juo, gyveno šalia esančiame kambaryje t.y. (duomenys neskelbtini), jie pastoviai bendravo tiek pamokų metu, tiek po jų. Pamena, kad 2016 m. pavasarį, J. V. atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl narkotinių medžiagų platinimo, bet po to jis buvo nutrauktas. Savo gyvenamosios vietos adresu, o būtent (duomenys neskelbtini), jis buvo užsakęs mobiliojo ryšio telefono stikliuką iš Lietuvoje veikiančios įmonės. Dėl pastarosios siuntos paaiškina, kad bendrabutyje jam buvo paliktas pranešimas, kad siuntą gali atsiimti pašte. Apskritai į bendrabutį gyventojai gali siųstis tiek siuntas, tiek laiškus. Pastarieji gali būti paliekami bendrabučio administratoriui, kuris visą laiką yra bendrabutyje, o kartais paliekami pranešimai, kad reikia atvykti į paštą. 2016 m. pavasarį, tikslios datos nurodyti negali, J. V. atsiklausė jo, ar gali jis jo vardu užsakyti siuntą, jis sutiko, nes, kaip minėjo, jie buvo klasiokai, pastoviai bendraudavo. Ką tiksliai J. V. užsakė jo vardu, jis nežinojo, tiesiog susitarė, kad be atlygio jis pasinaudos jo vardu ir gyvenamosios vietos adresu. Kaip jam aiškino J. V., siunta turėjo būti neregistruota. Anot pastarojo, siunta turėjo atkeliauti per 2-3 savaites, kaip suprato ši siunta turėjo būti atsiųsta iš užsienio, tačiau iš kokios šalies, nežino. Kai siunta nebuvo atsiųsta, tik tada J. V. papasakojo, kad jis būdamas bendrabutyje pasinaudojo K. D. kompiuteriu, apie ką pastarasis nežinojo, ir užsakė siuntą su psichotropinėmis medžiagomis - LSD - per tinklalapį, kurio tinklalapio pavadinimo jis nežino, per „juodąją rinką“, minėjo kažkokį pavadinimą „Star browser“. Būtent tada jis suprato, kad toje siuntoje, kuri turėjo ateiti jo vardu, turėjo būti LSD. Jis nematė, kaip J. V. užsakinėjo šią medžiagą, tik iš jo žodžių suprato, kad jis atsiskaitinėja virtualia valiuta bitkointais - sumokėjo už 5 lapelius 25 Eur. Kaip aiškino J. V., jis, kai užsakinėjo siuntą su LSD, tai naudojosi USB raktu, kuriame yra įrašyta programinė įranga „LINUX“, tada tokiu atveju vykdant užsakymus iš kompiuterio jo paieškos istorijoje nesimato ir duomenų apie lankymąsi tam tikruose interneto tinklalapiuose. Kaip jam po to paaiškino J. V., jis pirkosi psichotropinę medžiagą sau, pavartoti. Kiek pamena, J. V. nežinojo siuntėjo duomenų, galimai žinojo asmens, su kurio susirašinėjo dėl LSD įsigijimo slapyvardį, t.y. „nick“, tačiau nepamena, ar jis jam jį minėjo. Taigi kaip J. V. papasakojo, kad susirašinėjo su siuntos pardavėju, kad siunta nėra gauta, jis jam pasiūlė dar pasinaudoti jo anketiniais duomenimis užsakyti iš to paties siuntėjo LSD, tada siuntėjas turėtų atsiųsti per pusę mažesnį kiekį, tačiau be atlygio, kaip ir taisydamas padėtį, nes pirma siunta negauta, Su tokiu J. V. pasiūlymu jis nesutiko. Jeigu žinotų, kad J. V. siųsis jo vardu psichotropines medžiagas, apskritai nesutiktų leisti naudoti savo duomenis. 2016 m. vasaros metu bendrabutis uždaromas, tai nuo 2016 m. birželio mėn. jis persikraustė gyventi į kitą bendrabutį, esantį adresu Vilniuje, Šaltkalvio g. 14-312, tuo metu su juo J. V. negyveno, tačiau apsigyveno M. T.. Prasidėjus mokslo metams, J. V. ir jis bei M. T. tapo kambariokais, gyveno visi kartu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kambaryje. Galimai 2016 m. rudenį ir jis papasakojo M. T., kad J. V. jo vardu užsakė siuntą, kuriame buvo LSD, apie tai iš anksto jo neperspėjęs ir todėl jam tenka aiškintis su teisėsauga. Jis asmeniškai nei pats nebandė vartoti psichotropines ar narkotines medžiagas, nėra matęs, kad ir J. V. vartotų jas. Kiek jie kartu su J. V. gyveno, nematė, kad jo vardu būtų gauti laiškai, siuntos iš užsienio. J. V. šiuo metu kartu su juo negyvena ir nesimoko (t.2, b.l. 49-51).

Nustatytos bylos aplinkybės atitinka BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. J. V. nepateikdamas muitinės kontrolei, neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno (parsisiuntė) narkotines, psichotropines medžiagas. Ir tokiu būdu įvykdė dvi atskiras nusikalstamas veikas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką narkotinių ar psichotropinių medžiagų atsisiuntimas per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną atitinka BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytą objektyvųjį veikos požymį ir kvalifikuojamas kaip neteisėtas gabenimas per valstybės sieną. Ta aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos valstybės sienos besiribojančios su kitų Europos Sąjungos valstybių sienomis yra laikytinos vidinėmis Europos Sąjungos sienomis, nešalina kaltinamojo atsakomybės. Kadangi psichotropinių medžiagų siuntimas iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną yra įrodytas, o toks siuntimas pašto siunta BK 199 str. 3 d. dispozicijos prasme yra psichotropinių medžiagų gabenimas per valstybės sieną neturint leidimo. Todėl J. V. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 199 str. 3 d. Kontrabandos subjektyvusis veikos požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena uždraustus ar ribotos apyvartos daiktus, nepateikdamas jų kontrolei, kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo, ir nori taip veikti. Teismo vertinimu, J. V. suprato, kad užsisakė neleistinas Lietuvos Respublikoje medžiagas ir jos jam bus siunčiamos paštu. Ši aplinkybė nustatyta tiek iš jo parodymų apie jam inkriminuotų medžiagų pašto siuntos užsakymo aplinkybes (užsakė ne savo vardu siekdamas išvengti atsakomybės), tiek iš kitų byloje surinktais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su J. V. vykdyta medžiagų, turinčių atitinkamą poveikį, paieška pagrindu. Teismų praktika rodo, jog, nustatant asmens suvokimą, kad siunčiama medžiaga yra narkotinė ar psichotropinė, jos kiekių suvokimą, nereikalaujama, kad asmuo žinotų konkrečius teisės aktus, pagal kuriuos ši medžiaga priskiriama prie narkotinių ar psichotropinių, įstatymus ar poįstatyminius aktus, reglamentuojančius jos kiekių nustatymą, pakanka, kad kaltininkas bendrais bruožais suvoktų įgyjamos, laikomos ir gabenamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos savybes ir kiekius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-72/2007).

Byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad J. V. atliko ir BK 259 str. 2 d. numatytus nusikalstamus veiksmus - neteisėtai siuntė psichotropinę medžiagą LSD, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Jis, pateikęs užsakymą internete ir jį apmokėjęs, neteisėtai paštu siuntė psichotropines medžiagas. Minėta medžiaga identifikuota, nustatytas jos grynasis kiekis byloje esančiomis specialisto išvadomis (t. 1, b. l. 25-26, 43-44): 0,0589 g. yra 0,0001 g. gryno LSD (0,2 proc.). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas“ byloje nustatytos įsigytos  ir siųstos psichotropinės medžiagos -  LSD kiekis-0,0589 g LSD (gryno LSD yra 0,00051 g) neviršija nedidelio kiekio ribos (0,0005 g.), todėl veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Psichotropinės medžiagos skirtos J. V. vartojimui. Tai patvirtina nedidelis parsisiųstų psichotropinių medžiagų kiekis bei kaltinamojo parodymai. Duomenų, kad narkotinės medžiagos būtų skirtos platinimui nėra. Neteisėtas nedidelio kiekio psichotropinių medžiagų, neturint tikslo jas platinti, gabenimas per Lietuvos valstybės sieną  pagrįstai kvalifikuotinas kaip BK 199 straipsnio 3 dalies ir BK 259 straipsnio 2 dalies sutaptis.

  Faktinės aplinkybės ir veikų kvalifikavimo klausimai proceso dalyviams ir teismui nekelia abejonių ir ginčo dėl jų nėra, todėl teismas plačiau apie tai nepasisako.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, asmuo padaręs šią veiką baudžiamas nuo trejų iki dešimties metų.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Spręsdamas kaltinamajam J. V. skirtinos bausmės klausimą, teismas įvertina tai, kad kaltinamasis padarė dvi tyčines, baigtas veikas, vieną sunkią  - BK 199 straipsnio 3 dalyje ir baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 straipsnio 2 dalyje). J. V. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Lengvinanti aplinkybė ta, jog kaltinamasis kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi. Jo gailestis teismo posėdžio metu neatrodė apsimestinis. J. V. teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka (dažniausiai už važiavimą visuomeniniu transportu be bilieto ), turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 3, b. l. 28-31). Kaltinamasis yra jauno amžiaus, nusikalstamas veikas įvykdė būdamas nepilnametis, dirba, turi pagrindinį išsilavinimą, psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Pažymėtina, kad aukščiau paminėtos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo J. V. taikyti BK 62 straipsnio nuostatų ir skirti švelnesnę negu įstatymas numato bausmę, kadangi nenustatyta bent viena iš alternatyvių sąlygų, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Tačiau teisiamo asmens itin jaunas amžius, jo teisimas pirmą kartą, mažo kiekio psichotropinių medžiagų parsisiuntimas savo reikmėms paštu, t. y. mažas veikos pavojingumas įgalina šioje byloje svarstyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą (tokį prašymą pateikė ir prokuroras). Teismų praktikoje nurodoma, kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltiems asmenims už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šioje byloje be jauno J. V. amžiaus, gyvenimiškos patirties stokos, jam taikomos baudžiamosios atsakomybės pirmą kartą,  padaryta veika ir jos pavojingumas, atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes, yra akivaizdžiai mažesnis, negu galimas rūšinis šios nusikalstamos veikos pavojingumas. Nedidelio kiekio LSD parsisiuntimas paštu per oficialiai pašto paslaugas teikiančią bendrovę, kurios akcijas valdo valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir toks gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nėra tiek pavojingas, kiek kitos galimos ir praktikoje nustatomos ženkliai pavojingesnės nusikalstamos veikos, kvalifikuojamos pagal tą patį baudžiamojo įstatymo straipsnį. Aukščiau išvardintas aplinkybes teismas laiko išimtinėmis, rodančiomis, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekiami ir neskiriant J. V. laisvės atėmimo bausmės už sunkaus nusikaltimo padarymą, taiko BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir kaltinamajam skiria švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – šiuo atveju kaltinamojo nuo visuomenės neizoliuosiančią laisvės apribojimo bausmę. Skirti prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą būtų netikslinga, kadangi kaltinamojo finansinė padėtis nėra labai gera, pajamos nesiekia 500 Eur. per mėnesį, yra pavojus, kad finansinė našta kris ant artimųjų pečių, kita vertus, reikalingi griežti apribojimai, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį, neformuotų nebaudžiamumo nuotaikos. Teismas vertina, kad už nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje didesnė nei vidutinė riba šios bausmės rūšiai įvertinant visas jau minėtas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes ir konkrečioje situacijoje panašų veikos pavojingumą, būtų teisinga, o už nusikaltimą, įtvirtintą BK 259 straipsnio 2 dalyje tikslinga skirti mažesnę nei vidutinę šios bausmės rūšiai sankciją – laisvės apribojimą 6 mėnesiams.

Teismo įsitikinimu paskirtos bausmės savo dydžiu būtų adekvačios kaltinamojo padarytai veikai ir yra pakankamos atsižvelgiant į baudžiamojo proceso auklėjamąjį poveikį, bei žinojimą, kad tokiu nuosprendžiu valstybė išreiškė pasitikėjimą kaltinamuoju, paremtą tikėjimu, jog kaltinamasis suprato ypatingai didelę narkotinių ir psichotropinių medžiagų žalą, kad kaltinamasis iš esmės nėra linkęs nusikalsti ir ateityje to nedarys, suprantant, kad nepateisinus tokio pasitikėjimo, teisiniai padariniai už teisės pažeidimus gali būti sunkesni. Visa tai suprantant, bausmės tikslus gali padėti pasiekti pareigos: mokytis arba dirbti (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas), nesilankyti klubuose, baruose nuo 23 val. (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 7 dalis). Taip pat paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

J. V. nusikalstamas veikas (BK 199 str. 3 d. ir BK 259 str. 2 d.) padarė esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, o taip pat nusikalstamos veikos skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl bendrinant jam paskirtas bausmes taikytinas bausmių apėmimo būdas (BK 63 str. 5 d. 1 p., 2 p.). Įstatyme įsakmiai nurodyta BK 641 straipsnio taikymo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kaltinamasis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų, teismas taiko BK 641 straipsnio nuostatas ir kaltinamajam paskirtą bausmę mažina 1/3 dalimi. Laikino sulaikymo laikas nuo 2016-12-13 11 val. 05 min. iki 2016-12-13 14 val. 40 min. (1 para) įskaitytinas į skirtiną bausmę.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktina galioti iki įsiteisės nuosprendis.

BPK 94 str. 1 d. 4 p. pagrindu siuntos pakuotė – 3 vokai supakuoti į vieną voką, trys A4 formato popieriaus lapai ir plastikinis maišelis 2016-05-11 nutarimu perduoti saugojimui į Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyrių, esantį Ramygalos g. 151, Panevėžyje (t. 1, b. l. 54, 56) nuosprendžiui įsiteisėjus naikintini kaip menkaverčiai  ir negalintys būti sunaudoti daiktai;

Atsižvelgdamas į visa tai ir, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,

n u s p r e n d ž i a:

J. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

-Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso  259 straipsnio 2 dalyje ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi  nubausti už tai laisvės apribojimu 6 (šešeriems) mėnesiams;

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso  199 straipsnio 3 dalyje ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi  nubausti už tai laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams  6 (šešeriems) mėnesiams

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtąsias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu bei paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu,  paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką – vieną parą, t. y. dvi laisvės apribojimo dienas.

Įpareigoti J. V. visą laisvės apribojimo laikotarpį:

- mokytis arba dirbti,

              -nesilankyti kavinėse, klubuose, baruose nuo 24 val. iki 6 val.,

              -nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

              Paskirti J. V. baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (567, 90 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką įpareigojant sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

              Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę – registraciją policijos įstaigoje panaikinti.

              Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3 vokus, tris A4 formato popieriaus lapus ir plastikinį maišelį  nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

              Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                        Virginija Liudvinavičienė