Civilinė byla Nr. e2-4577-955/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00755-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8.; 3.2.6.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 14 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė,
sekretoriaujant Gretai Stankevičiūtei,
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,
atsakovės I. E. atstovams kuratoriui R. E., advokatui Tomui Bukeliui,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei I. E., tretiesiems asmenims R. M., DNSB „Trys vėtrungės“ dėl turtinės žalos priteisimo.
Teismas
nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės I. E. (toliau – atsakovė) ieškovės naudai 4 518,03 Eur turtinės žalos atlyginimą, 200,53 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2021 m. lapkričio 4 d. ieškovė pateikė prašymą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo, kuriame nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovė gavo iš atsakovės 1 476,50 Eur dydžio žalos atlyginimą ir jį įskaitė, ieškovė, pasinaudodama CPK suteiktomis teisėmis, mažina ieškinio reikalavimus ir prašo iš atsakovės priteisti 3 088,92 Eur turtinės žalos atlyginimą, 137,10 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2018-12-01) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nuo likusios ieškinio dalies Ieškovė atsisakė bei patvirtino, kad ieškinio atsisakymo pasekmės jai yra žinomos.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2018 m. spalio 31 d. buvo sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės AB “Lietuvos draudimas” atstovas žalų ekspertas vertintojas nustatė, kad buvo sulieta lubos patalpose 45-1, 45-3, 45-4, 45-5, 45-6, 45-2, visos patalpos 45-3 sienos, dalis patalpų 45-1, 45-5, 45-4 sienų, vidaus durys, grindų danga patalpose 45-1, 45-3, 45-4, 45-5 bei namų turtas. Įvykio metu minėtos patalpos Ieškovės buvo apdraustos Būsto draudimu. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką Ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016 m. gegužės 17 d. redakcija, galioja nuo 2016 m. birželio 1 d.) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą, sudaroma „Sistela“ programa, apskaičiavo, kad Ieškovės apdrausto turto remonto kainą sudarytų 3 875,42 Eur. Ieškovė žalos administravimo procese taipogi apskaičiavo, kad namų turtui padaryta žala sudaro 690,00 Eur. Iš viso Ieškovė išmokėjo 4 565,42 Eur draudimo išmoką. Draudimo išmoka nukentėjusiam asmeniui buvo išmokėta nevertinant nusidėvėjimo, tačiau ieškinys atsakovei yra pareikštas atskaičius nusidėvėjimą – 47,39 Eur. Nusidėvėjimas yra skaičiuojamas 0,8 procento už metus, tačiau yra skaičiuojamas tik nuo medžiagų, o ne nuo darbų. Šiuo atveju nuo 1 525,48 Eur sumos už medžiagas buvo atskaičiuota 47,39 Eur nusidėvėjimas. Atsakingas už minėtą įvykį asmuo – Atsakovė I. E.. Ieškovės apdraustas turtas buvo sulietas Atsakovei priklausančiame bute trūkus radiatoriui. Ieškovė siuntė pretenziją Atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Ieškovė nurodo, kad Atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.266 straipsnio pagrindu, nes: 1) Atsakovė buvo patalpų, kuriose trūko radiatorius, savininkė; 2) Ieškovės apdraustam turtui atsirado žala; 3) žala tiesiogiai susijusi su Atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų trūkumu (trūkusiu radiatoriumi).
3. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko ieškinio reikalavimus bei papildomai paaiškino, kad tokio pobūdžio bylose yra svarbu nustatyti užpylimo židinį, o priežastys, dėl kurių įvyko užpylimas, nėra svarbios. Nors atsakovė laikosi pozicijos, kad jos bute esantys radiatoriai yra bendro naudojimo inžineriniai tinklai, tačiau tada neaišku, kodėl ji pati savo lėšomis po įvykio pasikeitė visus radiatorius ir nepaprašė už tai kompensacijos iš bendraturčių. Vien ta aplinkybė, kad užpylimas įvyko trūkus bute esantiems radiatoriams, savaime nepašalina atsakovės, kaip turto savininkės atsakomybės už pareigos tinkamai prižiūrėti ir eksploatuoti bute esančią inžinerinę įrangą nevykdymą. Bendrija yra tik name esančių bendro naudojimo objektų kaip vienas iš priežiūros objektų, tačiau bendrasavininkų atsakomybės ir pareigų neperima. Ieškovės atstovė nurodo, kad Ieškovės apskaičiuotas žalos dydis yra pagrįstas ir teisingas, kadangi žalą apskaičiavo asmuo, pats asmeniškai lankęsis įvykio vietoje, kuris tuos apgadinimus matė. Atsakovės samdytas ekspertas nebuvo įvykio vietoje, apie žalą sprendė tik iš pateiktų nuotraukų, todėl jo sudaryta sąmata yra netiksli. Nors gali būti sulieta tik dalis lubų ar sienų, tačiau tam, kad išvengti spalvinių skirtumų, dažniausiai neužtenka perdažyti tik tą sulietą plotą, turi būti perdažyta visa plokštuma. Byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina atsakovės pateiktos išvados visiško teisingumo.
II. Atsakovės argumentai
4. Atsakovė I. E. su ieškovės reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Atsakovės atstovas kuratorius R. E. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad yra atlyginęs jo pasamdyto turto vertintojo apskaičiuotą žalą – 1 476,50 Eur. Nurodė, kad jam prašant AB „Lietuvos draudimas“ pagrįsti žalos dydį ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus, tai padaryta nebuvo. Be to, 2019 m. gegužės d. jam sumokėjus 1 476,50 Eur sumą, daugiau jokių raginimų ar pretenzijų iš ieškovės negavo.
5. Atsakovės atstovai nurodo, kad ginčo dėl to, kad trūko radiatorius - tarp šalių nėra. Tačiau atsakovė nesutinka su tuo, jog ieškovas neprivalo įrodinėti dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto. Atsakovės bute trūko radiatorius, kuris buvo originalus, t. y. radiatoriai I. E. priklausančiame bute buvo tokie, kokie buvo sumontuoti pastačius pastatą, joks poveikis (nei gadinantis, nei joks kitoks) buto savininkės trūkusio radiatoriaus atžvilgiu padarytas nebuvo. Tam, kad taikyti CK 6.266 straipsnį, būtina nustatyti atsakovės bute trukusio radiatoriaus priklausomybę. Pagal CK 4,82 straipsnio, reglamentuojančio butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, 1 dalies nuostatą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 7 dalis).
6. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė (pastato bendrojo naudojimo objektai) yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos - pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai - kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas - bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.
7. Statybos techninis reglamentas 1.01.08:2002 ,,Statinio statybos rūšys“, nustatantis statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, taip pat pateikia bendrosios statinio inžinerinės sistemos bei vartotojo inžinerinės sistemos sąvokas ir jas atriboja. Pagal šio reglamento 6.19 punkto nuostatą, bendrosios statinio inžinerinės sistemos - viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos (vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, dujų, elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, dūmų, šiukšlių šalinimo, žmonėms skirtų liftų, procesų valdymo, automatizavimo, signalizacijos ir kitos sistemos], užtikrinančios pastato (visų pastato patalpų) funkcionavimą ir tenkinančios jo naudotojų poreikius. Reglamento 6.9 punkte pateikta vartotojo inžinerinės sistemos apibrėžtis, pagal kurią ji suprantama kaip statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis; vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes.
8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. Dl- 895 patvirtintoje Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinėje (pavyzdinėje formoje daugiabučio namo savininkų bendrajai dalinei nuosavybei priskiriama bendroji pastato inžinerinė sistema, kuri apima šilumos vamzdynus ir armatūrą nuo šilumos punkto uždaromosios armatūros iki šildymo prietaiso patalpose, bendrojo naudojimo patalpose (skaitytinai, patalpų šildymo prietaisus.
9. Taigi žalą sukėlusi patalpų šildymo prietaiso avarija įvyko ne dėl atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių įrenginių ar kitokių konstrukcijų trūkumų, o dėl pastato įrenginio - bendrajai pastato inžinerinei sistemai priklausančio šildymo prietaiso, kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų (valdytojų) nuosavybė, defekto. Įvykus avarijai, nei atsakovė, nei jos kuratorius savo veiksmais niekaip negalėjo užbėgti už akių įvykusios avarijos padariniams ir savalaikiai į tai reaguoti, kadangi trūkus radiatoriui vandens tekėjimo priežastis niekaip nepriklausė nuo jų veiksmų ir valios.
10. Atsakovė taip pat nurodo, kad abejonių kelia ir ieškovės nurodytas žalos dydis. Ieškovės lokalinėje sąmatoje nurodyta darbų dalis kelia abejonių, jų įtraukimas į sąmatą nėra pagrįstas pakankamais įrodymais. Ieškovės pateiktos nuotraukos yra visiškai neaiškios, neaišku kur kuri patalpa užfiksuota, kokie pažeidimų mastai, neaišku ar tie pažeidimai atsiradę dėl drėgmės (nuotraukose to visiškai nesimato), kai kurie neva tai 2018 m. spalio 31 d. padaryto suliejimo metu padaryti pažeidimai atrodo visiškai sausi, t. y. nesimato jokios drėgmės požymių. Pagal ieškovės pateiktą sąmatą, darytina išvada, jog buvo sulietas absoliučiai visas butas, grindys ir lubos keičiamos praktiškai pilnai (sąmatoje paskaičiuotas 49 kv. m. lubų remontas bei 45 kv. m. grindų remontas).
11. Nei apžiūrint butą, nei sudarant remonto sąmatą, nei tikslinant išmokos sumą, atsakovė ar jos atstovas nebuvo kviečiama ir žalos reguliavimo procese nedalyvavo, nors ieškovės atstovo sudarytame turto apžiūros akte numatyta grafa, kurioje turėtų būti numanomo kaltininko vardas, pavardė ir parašas arba priežastis, kodėl minėta grafa nepasirašyta. Ieškovės pateikta lokalinė sąmata nepasirašyta. Atsakovė turėjo teisę aktyviai dalyvauti žalos administravimo procese bei susipažinti su visa draudiminio įvykio medžiaga, ši galimybė jai nebuvo suteikta. Atsakovė ne kartą bendravo su ieškovo atstovais ir prašė sudaryti jai galimybę susipažinti su įrodymais patvirtinančiais žalos dydį, ko pasėkoje buvo atsiųstos nekokybiškos, nespalvotos mažo dydžio nuotraukos, pačiai ieškovei vengiant ir vilkinant supažindinti atsakovę su žalos dokumentais. Atsakovei atlyginus dalį žalos, daugiau jokių pretenzijų iš ieškovės nebuvo gauta.
12. Atsakovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad bendrųjų šilumos sistemų savininkė yra DNSB „Trys vėtrungės“, ir būtent ji yra atsakinga už šių įrenginių tinkamą priežiūrą. Tai yra Bendrija privalėjo pasibaigus šildymo sezonui organizuoti šildymo sistemos išbandymą hidrauliniu slėgiu, tačiau 2018 metais tai padaryta nebuvo. Butuose esantys radiatoriai yra laikomi bendrąja namo inžinerine sistema. Atsakovės bute buvę radiatoriai pastatyti namo statybos metu, jie nebuvo atskirti jokiais uždaromaisiais ventiliais ar sklendėmis. Iš karto po avarijos atsakovės kuratorius organizavo visų bute esančių radiatorių pakeitimą, kad būtų užkirstas kelias panašiems atvejams ateityje. Atsakovės atstovas pabrėžė, kad tokio pobūdžio bylose svarbu yra nustatyti vandens šaltinį, dėl kurio atsirado žala, taip pat kas yra atsakingas už įrenginio ar statinio dalies tinkamą eksploataciją ir kas neatliko būtinų įstatymuose reglamentuotų veiksmų, kad būtų išvengta vandens pratekėjimo.
Teismas
konstatuoja:
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
13. Nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. buvo apdraudusi butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties galiojimo metu, t. y. 2018 m. spalio 31 d. atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), trūkus radiatoriui, buvo užlietas trečiajam asmeniui R. M. priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)
14. 2018 m. lapkričio 2 d. buvo surašytas turto sunaikinimo/sugadinimo aktas, kuriame nurodyta, jog draudėjos teigimu, dėl trūkusio radiatoriaus 51 bute, buvo sulietas draudėjos butas. Namas daugiabutis, blokinis, remontas bute atliktas 2014 metais. Nuostolių aprašyme nurodyta, kad dažytos lubos patalpose 45-1, 45-2, 45-3, 45-4, 45-5, 45-6 yra sulietos, atšokę dažai, jas reikia perdažyti. Lubų plotas nurodytas 48,96 kv. m. Visos patalpos 45-3, bei dalis patalpų 45-1, 45-4 ir 45-5 dažytų sienų yra sulietos, atšokę dažai, jas reikia perdažyti. Sienų plotas nurodomas 98,28 kv. m. patalpos 45-2 sienos yra tapetuotos, po suliejimo tapetai atšokę, juos reikia keisti, sienų plotas nurodomas 14,87 kv. m. 2 vnt. laminuotų vidaus durų su stiklu yra deformuotos, jas reikia keisti. Laminuota grindų danga patalpose 45-1, 45-3, 45-4 ir 45-5 yra deformuota, ją reikia keisti, grindų plotas nurodomas 44,37 kv. m. taip pat dėl buto apliejimo buvo sugadintas bute esantis turtas – laminuota spinta (įsigyta 2014 metais už 800,00 Eur, nusidėvėjimas 10 proc.) išpūsta nugarinė plokštė, svetainės sekcija (įsigyta 1996 metais už 2000,00 Eur, nusidėvėjimas 50 proc.) išpūsta dalis plokščių, magnetola Philips FW630/21M (įsigyta 1996 metais už 500,00 Eurų) neveikianti, 2 vnt. paveikslų (įsigyti 1990 metais) išbangavo nuo drėgmės.
15. Remiantis šiuo turto sunaikinimo/sugadinimo aktu buvo sudaryta lokalinė sąmata ir nustatyta, jog turto remonto kaina sudaro 3 875,42 Eur, o namų turtui padaryta žala sudaro 690,00 Eur. Butui padaryta žala buvo įvertina atsižvelgiant į draudžiamojo įvykio žalos administravimo metu surinktą informaciją – draudimo sutarties sudarymo datą, paskutinio buto remonto datą, užlieto turto nuotraukas, fizinę aplieto buto apžiūrą, turto žalos įvertinimo skaičiuotę. Žalos turto įvertinimo skaičiuotė buvo sudaryta pagal statybinių sąmatų skaičiavimo sistemos „Sistela“ normatyvus, galiojusius įvykio metu. Statybinių sąmatų skaičiavimo sistema „Sistela“ yra vienintelė programa, kurią rekomenduoja VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras kaip Aplinkos ministerijos įgaliota sertifikavimą prižiūrinti institucija.
16. 2018 m. lapkričio 9 d. ieškovė trečiajam asmeniui R. M. pervedė 4 565,42 Eur žalos atlyginimo ir 2018 m. lapkričio 15 d. kreipėsi su pretenzija į atsakovę dėl nuostolių atlyginimo.
17. Atsakovės atstovas kreipėsi į VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“, kurios ekspertas T. M. 2019 m. balandžio 4 d. sudarė žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 190331, kurioje remiantis dokumentais, gautais iš AB „Lietuvos draudimas“, sudarė lokalinę sąmatą, nurodydamas žalos dydį 1 476,50 Eur. Vadovaudamasis šia ataskaita, atsakovės atstovas 2019 m. gegužės 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 4/9 pervedė ieškovei 1 476,50 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, jog tai regresas už (duomenys neskelbtini).
18. Byloje apklaustas žalų vertintojas ekspertas J. D. paaiškino, kad lankėsi aplietame bute, užfiksavo visus sugadinimus ir atsižvelgiant į buto kvadratūrą sudarė lokalinę sąmatą. Vertinant yra vizualiai žiūrima, ar tai yra senas remontas, seni, pigūs dažai ar tai pakankamai naujas remontas ir matyti, jog buvo naudotos kokybiškos medžiagos. Aplietame bute remontas buvo padarytas 2014 metais, taip nurodė buto savininkė, be to ir vizualiai matėsi, kad remontas buvo ne senas. Lokalinėje sąmatoje buvo įvertintos sugadintos lubos, sienos, durys ir grindys. Lubos buvo sugadintos beveik visose patalpose, sienos – gyvenamajame kambaryje visos, kitose patalpose tik dalis sienų, grindys taip pat visose patalpose sugadintos. Plotas buvo skaičiuojamas ir pagal inventorinio plano matmenis ir matuojant realiai. Lokalinė sąmata buvo sudaryta nevertinant nusidėvėjimo. Visais atvejais lokalinės sąmatos yra sudaromos naudojantis „Sistela“ programa, į ją suvedami duomenys ir automatiškai apskaičiuojama patirta žala. Programa suskaičiuoja kiek kainuoja susiremontuoti būstą mažiausiomis išlaidomis, kuria dalimi darbus atliks pats draudėjas, kuria dalimi samdys rangovus, yra nevertinama. Metodika apskaičiuojant atstatymo kaštus remontuojant ūkio būdu ar samdant rangovus nesiskiria, tik pasirinkus remontuoti ūkio būdu yra sumokamos tiesiogiai patirtos išlaidos, tada nesiskaičiuoja PVM ir kiti mokesčiai. Taip pat buvo sugadintas ir bute esantis turtas. Daiktų kainas nurodė turto savininkė, ekspertas jas pasitikrino ir įvertinęs sugadinimo lygį, apskaičiavo patirtą žalą.
19. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu yra išaiškinta, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Analogiškos nuostatos išdėstytos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2017).
20. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pripažino, kad ieškovės draudėjos butas buvo užlietas iš atsakovei priklausančiame bute trūkusio radiatoriaus, tačiau atsakovės nuomone, dėl užliejimo kalta bendrųjų šilumos sistemų savininkė DNSB „Trys vėtrungės“, kuri atsakinga už radiatorių eksploataciją ir kuri 2018 metais neatliko hidraulinių bandymų prieš šildymo sezono pradžią. Atsakovė pačio užliejimo fakto neginčija. Byloje ginčas iš esmės kilęs dėl to, kuris asmuo – buto savininkė ar namo administratorius atsakingas už gyventojo bute esančio radiatoriaus priežiūrą ir eksploataciją.
21. Kaip teisingai nurodo atsakovė, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte nurodyta, kad bendrosios pastato inžinerinės sistemos yra pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Tačiau įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad buto savininkas, naudodamasis bendrosios dalinės nuosavybės objektais, turi tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus. Taigi vien tai, kad radiatoriai priskiriami bendrojo naudojimo inžinerinei sistemai, neatleidžia atsakovės nuo pareigos juos tinkamai prižiūrėti ir laiku informuoti namo administratorių apie kilusias eksploatacines problemas.
22. Šildymo sistemos tikrinimai prieš kiekvieną šildymo sezoną yra atliekami šilumos tinklų punkte, į nuosavybės teisėmis priklausančius gyventojų butus namo administratorius neina, jei nėra atskiro gyventojų prašymo. Į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad namo administratoriui iki šioje byloje nagrinėjamo draudiminio įvykio būtų buvusi pateikta informacija apie atsakovės radiatorių netinkamą būklę. Namo bendrojo naudojimo objektų savininkai yra butų savininkai, kurie turi disponavimo šiais objektais teisę, todėl butų savininkai atsako už padarytą žalą. Dėl aptartų aplinkybių atsakomybė už žalą, padarytą pratekėjus vandeniui iš atsakovės bute esančio radiatoriaus, tenka ne namo administratoriui, o radiatorių turėjusiai tinkamai prižiūrėti atsakovei.
23. Byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad DNSB „Trys vėtrungės“, kaip bendrojo naudojimo objekto administratorė netinkamai vykdė jai teisės aktų pavestas bendrojo naudojimo objektų priežiūros funkcijas ir gali būti atsakinga už tai, kad atsakovės bute esantis radiatorius buvo netinkamai prižiūrimas, dėl ko buvo padaryta žala. Be to, tai, kad atsakovė iki įvykio bute esančių radiatorių nelaikė namo bendrojo naudojimo objektais rodo ir tos aplinkybės, jog atsakovės atstovas teisme patvirtino, kad iš karto po šio draudiminio įvykio, atsakovė savo lėšomis visame bute pasikeitė senus radiatorius naujais ir nepareikalavo iš namo bendrasavininkų atlyginti radiatorių įsigijimo išlaidų, be to, dėl įvykusio užliejimo ji jau kompensavo dalį atsiradusios žalos kitiems namo gyventojams, taip pripažindama, kad būtent atsakovė yra atsakinga už atsiradusią žalą.
24. CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.1015 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad jei draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų, statinių, įrenginių savininkas atsako be kaltės, t. y., šių objektų savininkas (valdytojas), privalo atlyginti žalą jeigu neįrodo, jog žala atsirado, dėl nenugalimos jėgos, ieškovo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovė neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).
25. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovė neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016). Taigi, reikšdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ieškovė privalo įrodyti žalos faktą ir dydį bei tai, kad buto sugadinimo židinys yra atsakovei priklausančiame bute. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra. Pati atsakovė pripažino, kad užliejimas įvyko dėl iš jos bute esančio radiatoriaus išsiliejusio vandens, šiam pratrūkus. Byloje žalos faktas bei aplinkybė, kad užliejimo šaltinis buvo atsakovės bute, atsakovės neteisėti veiksmai, pasireiškė netinkama radiatoriaus priežiūra, nes atsakovė nesugebėjo savo turtu naudotis taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, priežastinis ryšys tarp užliejimo fakto ir atsiradusios žalos yra nustatyti, t. y. atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246 str. – 6.249 str., įrodytos.
26. Atsakovė taip pat ginčija ir prašomos priteisti žalos dydį. Atsakovė nurodo, kad ieškovės lokalinėje sąmatoje nurodyta darbų dalis kelia abejonių, pateiktos nuotraukos yra visiškai neaiškios, neaišku kur kuri patalpa užfiksuota, kokie pažeidimų mastai, neaišku ar tie pažeidimai atsiradę dėl drėgmės (nuotraukose to visiškai nesimato), kai kurie neva tai 2018 m. spalio 31 d. padaryto suliejimo metu padaryti pažeidimai atrodo visiškai sausi, t. y. nesimato jokios drėgmės požymių. Pagal ieškovės pateiktą sąmatą, darytina išvada, jog buvo sulietas absoliučiai visas butas, grindys ir lubos keičiamos praktiškai pilnai (sąmatoje paskaičiuotas 49 kv. m. lubų remontas bei 45 kv. m. grindų remontas). Atsakovas savo iniciatyva kreipėsi į VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“, kurios ekspertas T. M. 2019 m. balandžio 4 d. sudarė žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 190331, kurioje remiantis dokumentais, gautais iš AB „Lietuvos draudimas“, sudarė lokalinę sąmatą, nurodydamas žalos dydį 1 476,50 Eur. Šią sumą atsakovas ir sumokėjo ieškovei.
27. Pasisakydamas dėl priteistinos žalos dydžio teismas konstatuoja, kad 2018 m. lapkričio 2 d. ieškovė surašė turto sunaikinimo/sugadinimo aktą bei nuostolių aprašymą, kuriame nurodyta, kad dažytos lubos patalpose 45-1, 45-2, 45-3, 45-4, 45-5, 45-6 yra sulietos, atšokę dažai, jas reikia perdažyti. Lubų plotas nurodytas 48,96 kv. m. Visos patalpos 45-3, bei dalis patalpų 45-, 45-4 ir 45-5 dažytų sienų yra sulietos, atšokę dažai, jas reikia perdažyti. Sienų plotas nurodomas 98,28 kv. m. patalpos 45-2 sienos yra tapetuotos, po suliejimo tapetai atšokę, juos reikia keisti, sienų plotas nurodomas 14,87 kv. m. 2 vnt. laminuotų vidaus durų su stiklu yra deformuotos, jas reikia keisti. Laminuota grindų danga patalpose 45-1, 45-3, 45-4 ir 45-5 yra deformuota, ją reikia keisti, grindų plotas nurodomas 44,37 kv. m. taip pat dėl buto apliejimo buvo sugadintas bute esantis turtas – laminuota spinta (įsigyta 2014 metais už 800,00 Eur, nusidėvėjimas 10 proc.) išpūsta nugarinė plokštė, svetainės sekcija (įsigyta 1996 metais už 2000,00 Eur, nusidėvėjimas 50 proc.) išpūsta dalis plokščių, magnetola Philips FW630/21M (įsigyta 1996 metais už 500,00 Eurų) neveikianti, 2 vnt. paveikslų (įsigyti 1990 metais) išbangavo nuo drėgmės. Butą AB „Lietuvos draudimas“ atstovas apžiūrėjo fiziškai, užfiksavo visus sugadinimus, žalų vertinimo ekspertas J. D. buvo apklaustas teismo posėdyje ir patvirtino aplinkybę, kad praktiškai buvo sulietas visas butas. Žalos turto įvertinimo skaičiuotė buvo sudaryta pagal statybinių sąmatų skaičiavimo sistemos „Sistela“ normatyvus, galiojusius įvykio metu. Statybinių sąmatų skaičiavimo sistema „Sistela“ yra vienintelė programa, kurią rekomenduoja VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras, todėl teismas neturi pagrindo ja abejoti. Butui padaryta žala buvo įvertina atsižvelgiant į draudžiamojo įvykio žalos administravimo metu surinktą informaciją – draudimo sutarties sudarymo datą, paskutinio buto remonto datą, įvertintas medžiagų nusidėvėjimas. Remiantis turto sunaikinimo/sugadinimo aktu buvo sudaryta lokalinė sąmata ir nustatyta, jog turto remonto kaina sudaro 3 875,42 Eur, o namų turtui padaryta žala sudaro 690,00 Eur.
28. Tuo tarpu atsakovo iniciatyva sudaryta žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 190331 buvo surašyta remiantis vien pateiktomis nuotraukomis, ją sudarinėjęs asmuo fiziškai neapžiūrėjo sulieto buto, atsakovė į teismo posėdį ataskaitą sudariusio asmens nekvietė, todėl teismas neturėjo galimybių išsiaiškinti kokiais metodais ir kuo remiantis buvo sudaryta ši ataskaita.
29. Žalos (nuostolių) dydžio buto užliejimo įvertinimo aktas yra ekspertinio pobūdžio aktas, kuris yra gaunamas atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias. Toks ekspertinio pobūdžio aktas, nepaisant jo tiriamojo - mokslinio pobūdžio, laikomas rašytiniu įrodymu, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Kadangi ieškovės į bylą pateiktas turto sunaikinimo-sugadinimo aktas bei lokalinė sąmata buvo sudaryta asmens, turinčio reikiamą kvalifikaciją, žalos nustatymo metodai neprieštaringi, savo duotas išvadas teisme patvirtino liudytojas J. D., darytina išvada, kad padarytos žalos dydis (nuostoliai) nukentėjusiajai buvo paskaičiuotas ir išmokėtas visiškai pagrįstai. Šios nurodytos aplinkybės ir pateikti motyvai tik dar sykį patvirtina, kad ieškovė įrodė ir pagrindė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis) patirtos žalos dydį.
30. Nors ieškovė išmokėjo trečiajam asmeniui 4 565,42 Eur draudimo išmoką, nevertinant nusidėvėjimo, tačiau ieškinys atsakovei yra pareikštas atskaičius nusidėvėjimą – 47,39 Eur. Nusidėvėjimas yra skaičiuojamas 0,8 procento už metus (nagrinėjamu atveju ginčo objektas buvo suremontuotas prieš 4 metus, todėl nusidėvėjimo procentas sudaro 3,2 proc), tačiau yra skaičiuojamas tik nuo medžiagų, o ne nuo darbų kainos. Šiuo atveju nuo 1 525,48 Eur sumos už medžiagas buvo atskaičiuota 47,39 Eur nusidėvėjimas. Taigi, ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 3 828,03 Eur už remonto darbus bei medžiagas ir 690,00 Eur už sugadintą turtą, viso – 4 518,03 Eur.
31. Ieškovė iš atsakovės taip pat prašė priteisti 200,53 Eur kompensacinių palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2018-12-01) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio l dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, — nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 str. l d.). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo tenkintinas. Žemiau pasisakytina dėl kompensacinių palūkanų mažinimo, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė dalies ieškinio atsisakė proceso metu.
32. 2021 m. lapkričio 4 d. ieškovė teismo posėdyje atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, nurodydama, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovė gavo iš atsakovės 1 476,50 Eur dydžio žalos atlyginimą ir jį įskaitė, ieškovė, pasinaudodama CPK suteiktomis teisėmis, mažina ieškinio reikalavimus ir prašo iš atsakovės priteisti 3 088,92 Eur turtinės žalos atlyginimą, 137,10 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2018-12-01) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.
33. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Kadangi ieškovė nurodo, jog reikalavimo atsisakymo pasekmės jai yra žinomos, priimamas jos atsisakymas nuo ieškinio dalyje dėl 1 476,50 Eur dydžio žalos atlyginimo teismo ir šioje dalyje byla nutraukiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis).
34. Ieškovė nurodo, kad įskaitė atsakovės sumokėtą sumą (1 476,50 Eur ) į žalos atlyginimą ir prašo priteisti 3 088,92 Eur turtinės žalos, 137,10 Eur (3 088,92 Eur (turtinė žala)*0,05 proc. (palūkanų dydis)/365 (dienų skaičius metuose)* 324 (pradelstų dienų skaičius) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2018 m. gruodžio 1 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Teismas nustatė, kad ieškovė atsakovės sumokėtą 1 476,50 Eur sumą išminusavo iš visos nukentėjusiajam asmeniui išmokėtos sumos, tačiau neskaitant medžiagų nusidėvėjimo (4 565,42 Eur -1 476,50 Eur = 3088,92 Eur). Pažymėtina, kad ieškinį ieškovė buvo pareiškusi dėl 4 518,03 Eur žalos atlyginimo, t. y. atskaičius 47,39 Eur nusidėvėjimą, todėl ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisiama 3 041,53 Eur žalos atlyginimo (4 518,03 Eur - 1 476,50 Eur =3 041,53 Eur) bei 135,00 Eur (3 041,53 Eur (turtinė žala)*0,05 proc. (palūkanų dydis)/365 (dienų skaičius metuose)* 324 (pradelstų dienų skaičius) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2018 m. gruodžio 1 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.
35. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2021 m. sausio 20 d. iki visiško teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalies). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (šio straipsnio 4 dalis). Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).
37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nors ieškovė atsisakė savo dalies ieškinio reikalavimų, tačiau atsakovė 1 476,50 Eur sumą, dėl kurios ieškovė pateikė ieškinio atsisakymą, sumokėjo 2019 m. gegužės 3 d., t. y. dar iki ieškinio pateikimo teismui, todėl laikoma, kad dalyje dėl šios sumos priteisimo ieškovė į teismą kreipėsi nepagrįstai ir ieškovei atsisakius dalies savo ieškinio reikalavimų šiuo sprendimu yra patenkinta tik 68,71 procentai ieškovės reikalavimų.
38. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 106,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 455,58 Eur išlaidos už teisinę pagalbą, atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 560,00 Eur už teisinę pagalbą.
39. Kadangi teismas konstatavo, jog sprendimu yra patenkinta tik 68,71 procentai ieškovės reikalavimų, iš atsakovės ieškovei priteisiama proporcingai patenkintų reikalavimų daliai 385,86 Eur bylinėjimosi išlaidų (561,58 Eur x 68,71 proc./100), bei atsakovei iš ieškovės priteisiama proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai 488,12 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 560,00 Eur x 31,29 proc./100).
40. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš šalių valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
priimti ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, ieškinio atsisakymą dalyje dėl 1 476,50 Eur žalos atlyginimo ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės I. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ juridinio asmens kodas 110051834, naudai 3 041,53 Eur (trijų tūkstančių keturiasdešimt vieno euro 53 ct) žalos atlyginimą, 135,00 Eur (vieno šimto trisdešimt penkių eurų) kompensacines palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2021 m. sausio 20 d. iki visiško teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 385,86 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 86 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ juridinio asmens kodas 110051834, atsakovės I. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 488,12 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 12 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Kristina Imbrasienė