Civilinė byla Nr. e2-159-178/2016

                                                                           Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01702-2015-3

          Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fasado pastoliai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-5725-640/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fasado pastoliai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rentol“ dėl nuomos sutarties nutraukimo, įpareigojimo grąžinti daiktus bei 110 811,5 Eur nuomos mokesčio priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Fasado pastoliai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Rentol“ prašydama: 1. Nutraukti 2014 m. vasario 3 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą nuomos sutartį; 2. Įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei pagal 2014 m. vasario 3 d. pastolių perdavimo aktą perduotų fasadinių pastolių detalių 9 474 vnt. ir pagal 2014 m. vasario 3 d. pastolių perdavimo aktą perduotų modulinių pleištinių pastolių detalių 7 999 vnt. bei geltoną konteinerinę patalpą su kondicionieriumi Mitsubishi SRC25ZGX-S; 3. Priteisti 110 811,80 Eur nuomos mokestį.

Reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1. Areštuoti atsakovės pinigines lėšas, turtines teises, nekilnojamąjį turtą ar kilnojamuosius daiktus, priklausančius atsakovei ir esančius pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis, neviršijant 110 811,8 Eur sumos; 2. Areštuoti pagal 2014 m. vasario 3 d. Pastolių perdavimo aktą perduotų fasadinių pastolių 9 474 vnt. ir pagal 2014 m. vasario 3 d. pastolių perdavimo aktą perduotų modulinių pleištinių pastolių detalių 7 999 vnt. ir geltoną konteinerinę patalpą su kondicionieriumi Mitsubishi SRC25ZGX-S, uždraudžiant juos parduoti, įkeisti, išnuomoti, subnuomoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, kitaip suvaržyti ar naudoti pagal tikslinę, pastolių ir konteinerinės patalpos su kondicionieriumi, paskirtį. Ieškovė nurodė, jog rizikos galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą pagrindžia didelė ieškinio suma. Be to, atsakovės finansinė padėtis galimai yra bloga, nes atsakovė turi įsiskolinimų valstybei. Prašomų grąžinti pastolių vertė didelė, atsakovė juos nuomoja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, todėl gali siekti juos paslėpti ar realizuoti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas konstatavo, jog ieškovė nepateikė objektyvių duomenų apie atsakovės ekonomines galimybes, o galiojantys teisės aktai nepreziumuoja atsakovės nesąžiningumo. Be to, ieškovės pateikti duomenys apie atsakovės įsiskolinimą, priešingai nei teigia ieškovė, įrodo, jog atsakovė vykdo veiklą, moka mokesčius, o esantis 3.07 Eur įsiskolinimas yra mažareikšmis. Aplinkybės, kad atsakovė yra įsiskolinusi ieškovei nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė nevykdys būsimo teismo sprendimo. Netenkindamas prašymo areštuoti atsakovei perduotus pastolius, teismas nurodė, kad areštas pažeistų į bylą neįtrauktų asmenų – subnuomininkų teises, kurie, tikėtina, yra sąžiningai išsinuomoję turtą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė UAB „Fasado pastoliai“ (toliau – apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1. Areštuoti atsakovės pinigines lėšas, turtines teises, nekilnojamąjį turtą ar kilnojamuosius daiktus, priklausančius atsakovei ir esančius pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis, neviršijant 110 811,8 Eur sumos; 2. Areštuoti pagal 2014 m. vasario 3 d. pastolių perdavimo aktą perduotų fasadinių pastolių detalių 9 474 vnt. ir pagal 2014 m. vasario 3 d. pastolių perdavimo aktą perduotų modulinių pleištinių pastolių detalių 7 999 vnt. ir geltoną konteinerinę patalpą su kondicionieriumi Mitsubishi SRC25ZGX-S, uždraudžiant juos parduoti, įkeisti, išnuomoti, subnuomoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, kitaip suvaržyti ar naudoti pagal tikslinę pastolių ir konteinerinės patalpos su kondicionieriumi paskirtį, arba pagal 2014 m. vasario 3 d. pastolių perdavimo aktą perduotų fasadinių pastolių detalių 9 474 vnt. ir pagal 2014 m. vasario 3 d. pastolių perdavimo aktą perduotų modulinių pleištinių pastolių detalių 7 999 vnt. ir geltoną konteinerinę patalpą su kondicionieriumi Mitsubishi SRC25ZGX-S – uždraudžiant juos parduoti, įkeisti, ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, kitaip suvaržyti ar naudoti pagal tikslinę pastolių ir konteinerinės patalpos su kondicionieriumi paskirtį, leisti atsakovui vykdyti nurodytos įrangos nuomą ar subnuomą pagal šiuo metu turimus sutartinius įsipareigojimus (pagal šiuo metu galiojančias nuomos ir subnuomos sutartis, neleidžiant šių sutarčių pratęsti) iki šių įsipareigojimų pabaigos, tačiau draudžiant sudaryti naujas pastolių nuomos ir subnuomos sutartis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas visiškai nevertino ieškinio preliminaraus pagrįstumo, nors apeliantė su ieškiniu pateikė pakankamai įrodymų, leidžiančių spręsti dėl galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo galimumo.

2. Nors teismas nurodė, kad atsakovė, siekdama išvengti galimo išieškojimo patenkinus ieškinį, gali imtis nesąžiningų veiksmų, tačiau nepagrįstai sprendė, kad atsakovės nesąžiningumas nepreziumuojamas. Vien aplinkybė, kad atsakovė nemoka nuomos apeliantei, rodo jos nesąžiningumą.

3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė nepateikė objektyvių duomenų apie atsakovės ekonomines galimybes, nes į bylą buvo pateikti duomenys apie atsakovės įsiskolinimą valstybei. Be to, ginčui esant dėl didelės sumos, būtent atsakovė, siekdama įrodyti savo mokumą bei išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo pateikti gerą finansinę padėtį patvirtinančius įrodymus.

4. Nepagrįstai atsisakyta tenkinti prašymą dėl atsakovei perduotų pastolių ir konteinerinės patalpos su kondicionieriumi arešto, kadangi nustačius, jog tokia priemonė gali pažeisti į bylą neįtrauktų asmenų – subnuomininkų teises, teismas galėjo tenkinti prašymą iš dalies, t. y. uždrausti pastolius ir konteinerinę patalpą parduoti, įkeisti, ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, tačiau leisti atsakovei vykdyti nurodytos įrangos nuomą pagal šiuo metu turimus sutartinius įsipareigojimus iki jų pabaigos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti ieškovės prašytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors antrosios ginčo šalies veiksmų arba neveikimo būsimu teismo sprendimu galimai patenkinti ieškinio reikalavimai gali būti neįvykdyti. Todėl teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą,  pirmiausiai turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, kad išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui / atsakovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismui susiformuoja nuomonė, kad toks palankus sprendimas galėtų būti priimtas, toliau turi būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. ar yra grėsmė, kad galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo vertinimo.

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ieškinio tikėtino pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė motyvų šiuo klausimu, tačiau įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas vertino grėsmės apeliantei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymui egzistavimą, t. y. vertino antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą, manytina, jog pirmosios instancijos teismas laikė apeliantės reikalavimus preliminariai pagrįstais. Pažymėtina, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą atliekamas tik preliminarus pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės ar joje pateiktų įrodymų įvertinimo ieškinio reikalavimų pagrįstumo aspektu. Ar apelianto materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius teisinius faktus ir juo kvalifikavus. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Atsižvelgus į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo išsamiau nepasisako, tik atkreipia dėmesį, jog apeliantė pateikė 2014 m. vasario 3 d. pastolių perdavimo aktus, patvirtinančius ginčo objekto perdavimą atsakovei, kuriuos pasirašė atsakovės sandėlininkas A. R., bei kitus reikalavimą pagrindžiančius įrodymus. Pripažinus, jog nėra pagrindo konstatuoti pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nebuvimą, apeliacinės instancijos teismas vertina skundžiamos nutarties motyvų dėl grėsmės galimai palankaus teismo sprendimo vykdymui nebuvimo, pagrįstumą.

Dėl grėsmės sprendimo įvykdymui egzistavimo ir arešto, užtikinant 110 811,8 Eur reikalavimo įvykdymą, taikymo

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė objektyvių duomenų apie atsakovės ekonomines galimybes, o galiojantys teisės aktai nepreziumuoja atsakovės nesąžiningumo. Šis motyvas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrįstas iš dalies, kadangi, kaip minėta, CPK 144 straipsnio pirmoje dalyje yra nustatyta, kad būtent asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pagrįsti jų būtinumą, t. y. ir grėsmę, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sutiktina, jog nurodydama, kad didelė ieškinio suma nulemia grėsmės sprendimo įvykdymui egzistavimą, apeliantė galėjo pateikti viešuosiuose registruose prieinamus duomenis apie atsakovės finansinę padėtį. Pagrįsta laikytina ir pirmosios instancijos teismo pozicija, jog apeliantės pateikta informacija apie itin mažą 3,07 Eur atsakovės įsiskolinimą valstybei, nesudaro pagrindo spręsti apie sunkią atsakovės finansinę padėtį. Tačiau, kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, jog sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, paskirstant įrodinėjimo naštą (CPK 178 str.), turi būti atsižvelgiama ir į tai, kuriai iš bylos šalių paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, esant minimalioms sąnaudoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014), o būtent atsakovui yra lengviau įrodyti jo gerą finansinę padėtį ir taip paneigti teismo sprendimo neįvykdymo rizikos egzistavimą. Pripažintina, jog nagrinėjamu atveju, būtent atsakovė, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių pritaikymo, turėjo teikti įrodymus, paneigiančius grėsmės sprendimo įvykdymui egzistavimą. Grėsmė teismo sprendimo įvykdymui gali būti paneigta įrodymais, kad atsakovė turi pakankamai turto ir todėl sprendimo įvykdymas jam nesukeltų sunkumų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1319-330/2015). Tačiau atsakovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė nei jokių atsikirtimų, nei duomenų, patvirtinančių gerą jos finansinę padėtį bei pajėgumą įvykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą. Be to, atsižvelgus į tai, kad atsakovė, apeliantės teigimu, daugiau kaip pusantrų metų nemoka nuomos mokesčio bei įvertinus aplinkybę, kad šioje proceso stadijoje atsakovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, ar bent įtikinamų argumentų, kad nuomos mokesčio ji mokėti neprivalo apskritai, negalima visiškai atmesti apeliantės teiginio, jog atsakovės ilgalaikis sutartinių įsipareigojimų nevykdymas taip pat turėtų būti vertinamas kaip nulemiantis grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Pažymėtina, kad apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė pranešimą dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriame nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-46156-129/2015 pagal ieškovės UAB „Fasado pastoliai“ ieškinį atsakovams L. L. ir UAB „Rentol“ dėl įrangos išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir nuostolių atlyginimo priteisimo, kurioje 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantės manymu, ši nutartis patvirtina būtinumą nagrinėjamoje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei. Įvertinus pateiktos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties turinį bei nustačius, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodė, kad 26 198,84 Eur ieškovės UAB „Fasado pastoliai“ reikalavimas atsakovams L. L. ir UAB „Rentol“, neturint duomenų apie turtinę atsakovų padėtį, laikytina didele bei sudarančia pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šių aplinkybių nustatytas kitoje civilinėje byloje, nagrinėjamoje tarp ginčo šalių, papildomai pagrindžia būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje. Taip pat akcentuotina, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).

Apibendrinant tai, kas nustatyta, nėra pagrindo spręsti, jog apeliantės reikalavimas dėl 110 811,8 Eur sumos priteisimo, atsakovei yra nedidelis. Atsakovei nepaneigus didelės ieškinio sumos, kaip grėsmės būsimo teismo įvykdymui, prezumpcijos ir net neteikiant atsikirtimų apskritai (CPK 12 str.,178 str.), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas patenkinti apeliantės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimo dėl 110 811,8 Eur skolos priteisimo įvykdymą, tačiau įvertinus tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemones turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais (CPK 145 str. 2 d.), t. y. turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti, pripažintina, jog pirmiausiai taikant apeliantės prašomą lėšų areštą, būtų neproporcingai suvaržyta atsakovės ūkinė veikla. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmiausiai areštuotinas atsakovės nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, turtinės teisės, ir tik tokio turto nesant ar esant nepakankamai, areštuotinos atsakovės piniginės lėšos, leidžiant atlikti operacijas, atsiskaitant su apeliante, mokant mokesčius valstybei (CPK 145 str. 1 d. 1, 3 p.).

Dėl ginčo objekto arešto

Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas prašymo areštuoti atsakovei perduotus pastolius bei konteinerinę patalpą su kondicionieriumi, nurodė, kad areštas pažeistų į bylą neįtrauktų asmenų – subnuomininkų teises, kurie, tikėtina, yra sąžiningai išsinuomoję turtą. Šis teismo motyvas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrįstas tik iš dalies, kadangi net ir konstatavus galimą prašomų laikinųjų apsaugos priemonių įtaką asmenų, neįtrauktų į bylos nagrinėjimą, teisėms, tai savaime nereiškia, kad visais atvejais prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visiškai netenkintinas – jei teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir nutaręs, jog prašoma taikyti konkreti laikinoji apsaugos priemonė dėl kokių nors priežasčių netaikytina, tačiau ieškinio reikalavimų užtikrinimas iš esmės reikalingas ir tam gali būti taikoma kita laikinoji apsaugos priemonė (ar prašyta gali būti taikoma iš dalies), teismas turėtų svarstyti tokią galimybę. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, apeliantė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, patvirtinančius prašomų areštuoti objektų perdavimą atsakovei. Atsižvelgus į tai, kad ieškinyje reiškiamas reikalavimas dėl įpareigojimo šiuos objektus grąžinti apeliantei bei įvertinus prašomų grąžinti objektų specifiką, t. y. pastolių detalės ir konteinerinė patalpa yra kilnojamieji daiktai, spręstina, jog siekiant užtikrinti galimai apeliantei palankaus teismo sprendimą, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Nors sutiktina su apeliantės argumentais, kad teismas, atmesdamas apeliantės prašymą visa apimtimi, pažeidė civilinio proceso taisykles, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo visa apimtimi tenkinti apeliantės atskirajame skunde pareikšto prašymo, t. y. areštuoti pagal 2014 m. vasario 3 d. pastolių perdavimo aktą perduotų fasadinių pastolių detalių 9 474 vnt. ir pagal 2014 m. vasario 3 d. pastolių perdavimo aktą perduotų modulinių pleištinių pastolių detalių 7 999 vnt. ir geltoną konteinerinę patalpą su kondicionieriumi Mitsubishi SRC25ZGX-S – uždraudžiant juos parduoti, įkeisti, ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, kitaip suvaržyti ar naudoti pagal tikslinę pastolių ir konteinerinės patalpos su kondicionieriumi paskirtį, leisti atsakovui vykdyti nurodytos įrangos nuomą ar subnuomą pagal šiuo metu turimus sutartinius įsipareigojimus (pagal šiuo metu galiojančias nuomos ir subnuomos sutartis, neleidžiant šių sutarčių pratęsti) iki šių įsipareigojimų pabaigos, tačiau draudžiant sudaryti naujas pastolių nuomos ir subnuomos sutartis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, draudimas pratęsti atsakovo sudarytas nuomos ar subnuomos sutartis bei draudimas sudaryti naujas sutartis, reikštų neproporcingą atsakovės teisių suvaržymą, kadangi jos ūkinė veikla būtų iš esmės apribota. Kaip minėta, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais (CPK 145 str. 2 d.), todėl, apeliacinės instancijos teismo manymu, siekiant užtikrinti civilinio proceso principų įgyvendinimą bei siekiant šalių teisių pusiausvyros, apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintinas iš dalies, t. y. areštuojant pagal 2014 m. vasario 3 d. pastolių perdavimo aktą perduotų fasadinių pastolių detalių 9 474 vnt. ir pagal 2014 m. vasario 3 d. pastolių perdavimo aktą perduotų modulinių pleištinių pastolių detalių 7 999 vnt. ir geltoną konteinerinę patalpą su kondicionieriumi Mitsubishi SRC25ZGX-S – uždraudžiant juos parduoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti (CPK 145 str. 1 d. 3, 5 p.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, svarbias sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręstinas iš esmės (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p.)

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais,

n u t a r i a:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išspręsti iš esmės.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fasado pastoliai“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti iš dalies.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fasado pastoliai“ (juridinio asmens kodas 302540724, buveinės adresas Pramonės g. 97, Vilnius) reikalavimų užtikrinimui areštuoti 110 811 (šimto dešimt tūkstančių aštuonių šimtų vienuolikos) eurų 80 euro centų sumai atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rentol“ (juridinio asmens kodas 303098903, buveinės adresas V. Pietario g. 8-54, Vilnius) priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir/arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims; nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui nekilnojamojo turto, areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį turtą, turtines teises ar pinigines lėšas, esančias atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/arba pas trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei mokėti savo darbuotojams išmokas, susijusias su darbo santykiais, privalomuosius mokesčius į valstybės biudžetą, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus bei atsiskaityti su ieškove uždarąja akcine bendrove „Fasado pastoliai“ pagal šioje byloje pareikštą ieškinį.

Areštuoti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rentol“ (juridinio asmens kodas 303098903, buveinės adresas V. Pietario g. 8-54, Vilnius) pagal 2014 m. vasario 3 d. pastolių perdavimo aktą perduotų fasadinių pastolių detalių 9 474 vnt. ir pagal 2014 m. vasario 3 d. pastolių perdavimo aktą perduotų modulinių pleištinių pastolių detalių 7 999 vnt. ir geltoną konteinerinę patalpą su kondicionieriumi Mitsubishi SRC25ZGX-S uždraudžiant juos parduoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti.

Likusią prašymo dalį atmesti.

Išaiškinti ieškovei, kad dėl turto suradimo ir aprašymo ji turi kreiptis į antstolį, kuris taip pat privalo nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį atsakovės gali būti panaudota mokėti savo darbuotojams išmokas, susijusias su darbo santykiais, privalomuosius mokesčius į valstybės biudžetą, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos.

Išaiškinti atsakovei, kad nuo nutarties įregistravimo Turto areštų registre momento, jie atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

Teisėjas                                                                                                 Alvydas Poškus