Civilinė byla Nr. eB2-3727-560/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00984-2019-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. spalio 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Agrima“ direktoriaus A. J. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui UAB „Agrima“.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas UAB „Agrima“ direktorius A. J. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti UAB „Agrima“ restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „Mokumo valdymo sprendimai“. Nurodė, kad įmonė nėra nutraukusi veiklos, joje dirba 13 darbuotojų, įmonė šiuo metu turi finansinių sunkumų. Įmonės turto vertė – 3 157 209 Eur, o įsipareigojimai kreditoriams sudaro 1 642 149,39 Eur. Pradelsti įsipareigojimai – 525 855,18 Eur. Įmonė neturi galimybės iš karto padengti kreditorių reikalavimų. Dėl pradelstų įsipareigojimų kreditoriams įmonė negali tinkamai finansuoti veiklos, susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu, kas turi neigiamą įtaką veiklos rezultatams. Atsakovas turi realią galimybę tenkinti kreditorių reikalavimus iš vykdomos ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų.
2. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo sprendimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad atsakovo įsiskolinimas trečiajam asmeniui sudaro 28 444,69 Eur, kurio dalis yra užtikrinta priverstiniu įkeitimu (9 200 Eur). Trečiasis asmuo nuo 2019-02-18 iki 2019-03-18 atliko atsakovo operatyvų patikrinimą, kurio metu tuometinis atsakovo vadovas pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog bendrovės veikla sezoninė, 2018 m. dėl gamtos sąlygų gauta tik 1/3 pajamų, įmonės savininkai siekia mažinti įsiskolinimą. Operatyvaus patikrinimo pradžioje nustatytą mokestinę neprimoką bendrovė padengė iki operatyvaus patikrinimo pabaigos. Atsakovo restruktūrizavimo plano metmenų projekte nurodyta mokestinė nepriemoka neatitinka faktinės mokestinės nepriemokos – metmenų projekte nurodyta 4 857,52 Eur (turi būti 28 444,69 Eur), metmenų projekte nėra nurodyta, kad 9 200 Eur yra užtikrinta hipoteka. Metmenų projekte nenumatyta prognozė, kokią įtaką bendrovės veiklai ir jos finansiniams srautams turės dėl užsitęsusios sausros paskelbta valstybės lygio ekstremali padėtis. Bendrovės vadovas siekia išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, įmonės finansinės atskaitomybės duomenys nerodo akivaizdaus įmonės nemokumo, trečiasis asmuo neprieštarauja restruktūrizavimo bylos kėlimui.
3. Trečiasis asmuo S. R. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo atsisakyti kelti atsakovui restruktūrizavimo bylą. Nurodo, kad trečiasis asmuo pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismui ieškinį dėl UAB „Agrima“ 2019-07-01 neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais. 2018-02-08 trečiasis asmuo ir A. J. bei V. K. sudarė paskolos sutartį, kuria trečiasis asmuo suteikė paskolos gavėjams A. J. ir V. K. 450 000 Eur paskolą. Paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės – 15 879 vnt. UAB „Agrima“ akcijų įkeitimas, UAB „Agrima“ laidavimas, balsavimo teisių perleidimo sutartis. Nuo 2019-01-10 atsakovo visuotiniuose akcininkų susirinkimuose 15 879 vnt. akcijų suteikiamais balsais turi teisę balsuoti trečiasis asmuo. Trečiasis asmuo nebuvo informuotas apie 2019-07-01 visuotinį susirinkimą. N. J. ir G. K. negalėjo balsuoti susirinkime. Trečiajam asmeniui perleistos akcijos sudaro 41,80 proc. visų akcininkų turimų balsų. Trečiasis asmuo nėra įtrauktas į restruktūrizavimo plano metmenis. Atsakovas stengiasi nuslėpti apie prisiimtas prievoles trečiajam asmeniui. Kol nėra išspręsta byla dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo panaikinimo byla, tol ši byla negali būti nagrinėjama. Metmenyse nėra pateiktas realus verslo planas, nenurodoma kaip bus optimizuojama atsakovo veikla. Trečiasis asmuo nesutinka su administratoriui numatytu mėnesiniu 1 000 Eur be PVM mėnesiniu atlyginimu. Kiti administratorių prašomos sumos neviršytų 150 Eur su PVM mėnesiui. Kreditorės N. E. finansinis reikalavimas sudaro ne 100 000 Eur, o 118 334,25 Eur. Kreditoriaus AB „Citadelė“ kreditorinis reikalavimas yra ne 86 000, o viršija 900 000 Eur. Papildomuose paaiškinimuose nurodė, jog laidavimo sutartis nėra atvaizduota atsakovo finansinių ataskaitų rinkinyje. Atsakovas galimai apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą ir įmonės kreditoriams teikia tikrovės neatitinkančius finansinius duomenis, siekdamas nuslėpti bendrovės nemokumą.
4. Trečiasis asmuo N. E. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo atsisakyti kelti atsakovui restruktūrizavimo bylą. Nurodo, kad šiuo metu atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl atsakovas yra nemokus. Vilniaus apygardos teismas 2019-07-01 preliminariu sprendimu iš atsakovo priteisė trečiojo asmens naudai 118 334,25 Eur. Atsakovo veikla nuo 2018 m. yra neefektyvi ir nuostolinga. Užsitęsusių finansinių sunkumų įveikimas restruktūrizavimo procese neturi perspektyvų. Atsakovas nėra numatęs jokių papildomų nuostolingos veiklos finansavimo šaltinių. Atsakovas neįsipareigojo mokėti palūkanų kreditoriams.
5. Trečiasis asmuo UAB „Agrimos grūdai“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo iškelti restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad restruktūrizavimo plano metmenys yra parengti pagal realią rinkos situaciją, realistiški, perspektyvūs, įgyvendinami. Klimato sąlygos 2018 m. vasarą ir 2019 m. vasarą buvo itin nepalankios.
6. Trečiasis asmuo G. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą, prašyme nurodo aplinkybes identiškas toms, kurias nurodė UAB „Agrimos grūdai“.
Restruktūrizavimo bylą kelti atsisakoma.
7. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 4 straipsnyje nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Be paminėtų ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų teismas taip pat turi patikrinti, ar egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, ar egzistuoja kitos procesinės sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti. Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalis).
8. Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis).
Dėl įmonės nemokumo
9. ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punkte yra nurodyta, kad teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki, ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų <...>. Taigi, restruktūrizavimo byla negali būti iškelta, jeigu įmonė atitinka įmonių bankroto įstatyme numatytas sąlygas. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis numato, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena, iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.
10. Teismas sutinka su trečiojo asmens N. E. argumentais, kad UAB „Agrima“ yra nemoki. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis numato, kad įmonės nemokumas tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdymo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą rašyto turto vertės. Taigi, siekiant pripažinti Bendrovę nemokia būtina atsižvelgti į pateiktus balanso duomenis. Atsakovas nurodo, kad įmonės turto vertė – 3 157 209 Eur, įsipareigojimai kreditoriams sudaro 1 642 149,39 Eur, iš jų pradelsti yra 525 855,18 Eur. Teismas, susipažinęs su atsakovo pateikta informacija daro išvadą, jog atsakovas į bylą pateikė neišsamią ir nepilną informaciją apie savo turimus pradelstus finansinius įsipareigojimus. Visų pirma, kaip nurodo pati Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, jos kreditorinis reikalavimas yra ne 4 857,52 Eur, kaip metmenyse nurodo atsakovas, o 28 444,69 Eur. Taip pat iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog atsakovą kreditorius AB „Citadelė“ 2019-06-17 raštu įspėjo, jog pradelsta įsipareigojimo suma yra 113 730,09 Eur (o ne 86 000 Eur, ką teismui nurodė atsakovas), taip pat kreditorius įspėjo atsakovą, jog iki 2019-07-01 jam nepadengus pradelsto įsiskolinimo, jis kitą dieną vienašališkai nutrauks sutartį ir pradės priverstinį skolos išieškojimą. Atsakovas į bylą nėra pateikęs duomenų, patvirtinančių šį įsiskolinimo padengimą kreditoriui, todėl teismas laiko, jog kreditoriui 2019-07-01 nutraukus sutartį, pradelstas įsiskolinimas AB „Citadelė bankas“ yra visas atsakovo metmenyse nurodytas įsiskolinimas – 998 868,42 Eur. LITEKO duomenys patvirtina, jog atsakovas yra kreipęsis į teismą dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tačiau byla nėra išnagrinėta, todėl pripažinti, jog kreditorius sutartį nutraukė neteisėtai šiuo metu pagrindo nėra. Papildomai teismas atkreipia dėmesį, jog šiam kreditoriui atsakovo siųstas pranešimas apie ketinimą kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įteiktas nebuvo, todėl kreditorius neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į šį pareiškimą ir nurodyti visą aktualią informaciją, susijusią su kredito sutarties nutraukimu.
11. Viešai prieinamais duomenimis matyti, jog šiai dienai įsiskolinimas Valstybinio socialinio fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra ne 5 465,77 Eur, kaip nurodo atsakovas, o 5 853,37 Eur. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis įsiskolinimas kreditoriui UAB „Transporto vystymo grupė“ yra ne 4 000 Eur, kaip nurodo atsakovas, o 4 640 Eur (civilinė byla Nr. e2-7141-880/2019). Taip pat iš LITEKO sistemos matyti, jog kreditorinis reikalavimas UAB „Darbų saugos projektai“ yra ne 726 Eur, kaip nurodo atsakovas, o 855 Eur (civilinė byla Nr. eL2-7502-522/2019). LITEKO sistemos duomenys patvirtina, jog atsakovas turi kreditorinį reikalavimą kreditorei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (511,40 Eur skola, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d, iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 8 Eur bylinėjimosi išlaidos), kuris nėra įtrauktas į atsakovo kreditorių sąrašą. Nors teismo įsakymas priimtas vėliau, nei atsakovas kreipėsi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau iš kreditoriaus pareiškimo teismui matyti, jog įsiskolinimas yra kilęs už įmokos už sudarytą draudimo sutartį nesumokėjimą, ką atsakovas turėjo žinoti ir įtraukti į savo kreditorių sąrašą (Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinė byla Nr. eL2-8887-984/2019). Taip pat į kreditorių sąrašą neįtrauktas įsiskolinimas kreditoriui AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančiam per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje (52,64 Eur skola, 6,00 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, tai yra už 52,64 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d., iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 8 Eur bylinėjimosi išlaidų), kuris kildinamas iš 2018-11-09 įvykusio eismo įvykio (Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinė byla Nr. eL2-9112-522/2019).
12. Trečiasis asmuo S. R. pateiktame atsiliepime nurodo, jog jis yra įmonės kreditorius, kurio atsakovas neįtraukė į restruktūrizavimo plano metmenis ir jo kreditorinis reikalavimas yra 532 504,11 Eur. Trečiojo asmens į bylą pateikta 2018 m. vasario 8 d. laidavimo sutartis patvirtina, jog atsakovas laidavo už A. J. ir V. K. gautą iš trečiojo asmens S. R. 450 000 Eur paskolą, tačiau šios informacijos ir šio kreditorinio reikalavimo neįtraukė į restruktūrizavimo plano metmenis. LITEKO sistemos duomenys patvirtina, jog šiuo metu dėl įsiskolinimo dydžio (palūkanų ir delspinigių pagrįstumo) vyksta ginčas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3850-934/2019. Taigi, ši informacija rodo, jog bent jau suteiktos paskolos suma - 450 000 Eur turėjo būti įtraukta į atsakovo kreditorių sąrašą, o išnagrinėjus bylą gali būti nuspręsta, jog atsakovo kreditorinis reikalavimas yra didesnis (priskaičiuotos palūkanos ir netesybos).
13. Taigi, remiantis aukščiau išdėstyta informacija, teismas sprendžia, jog pradelsti atsakovo įsipareigojimai yra ne 525 855,18 Eur, kaip jis nurodo restruktūrizavimo plano metmenyse, bet bent jau 1 914 047,40 Eur. Įvertinęs tai, jog restruktūrizavimo plano metmenyse atsakovas nurodo, jog šiuo metu jo turimas ilgalaikis turtas yra 3 020 261 Eur, trumpalaikis turtas – 133 096 Eur, o turimas turtas iš viso – 3 157 209 Eur, o teismo nustatyti pradelsti finansiniai įsipareigojimai - 1 914 047,40 Eur, teismas daro išvadą, jog pradelsti atsakovo įsipareigojimai viršija pusę atsakovo disponuojamo turto. Taigi, UAB „Agrima“ atitinka ĮBĮ numatytus nemokumo kriterijus, todėl teismas, vadovaudamasis ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktu atsisako iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Agrima“ šiuo pagrindu.
Dėl atitikimo Įmonių restruktūrizavimo įstatymo reikalavimams
14. ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad įmonės valdymo organas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos raštu praneša kiekvienam kreditoriui <..> ir nusiunčia šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytų dokumentų kopijas. ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta, kad kreditoriams turi būti pateikti metmenys ir įmonės dalyvių susirinkimo sprendimas dėl metmenų patvirtinimo. UAB „Agrima“ į bylą pateikė pašto siuntų išsiuntimo patvirtinimo sąrašą, kuriame nurodyta kokiems kreditoriams siųstos pašto siuntos. Teismas pažymi, jog atlikus pašto siuntų paiešką pagal nurodytus pašto siuntų brūkšninio kodo numerius, pastebėta, jog pašto siuntos yra neįteiktos UAB „Tele2“, UAB „Saulės energija“, UAB „Šiaulių rymonta“, PĮ „Draga“, AB „Citadelė bankas“ ir TOO Al-Faris, todėl laikytina, jog šiems kreditoriams nėra pranešta apie sprendimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Taip pat atsakovas restruktūrizavimo plano metmenyse nurodo, jog jo kreditorius yra UAB „Agrimos grūdai“, tačiau duomenų, jog atsakovas būtų siuntęs pranešimą šiam kreditoriui byloje nėra. Taip pat į bylą pateikta 2018 m. vasario 8 d. laidavimo sutartis patvirtina, jog atsakovas laidavo už A. J. ir V. K. gautą iš trečiojo asmens S. R. 450 000 Eur paskolą, tačiau atsakovas šios informacijos restruktūrizavimo plano metmenyse nenurodo, S. R. į kreditorių sąrašą neįtraukė ir jo apie priimtą sprendimą kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo neinformavo.
15. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad metmenyse nurodoma kreditorių sąrašas, kuriame nurodoma: kai kreditorius fizinis asmuo – kreditoriaus vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas; kai kreditorius juridinis asmuo – kreditoriaus pavadinimas, buveinės ir (ar) veiklos vietos adresas; reikalavimų sumos, jų įvykdymo terminai ir užtikrinimo priemonės. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos nurodo, jog jo kreditorinis reikalavimas restruktūrizavimo plano metmenyse yra nurodytas netikslus, taip pat nėra nurodyta užtikrinimo priemonė – priverstinis įkeitimas. Taip pat šios nutarties 11-13 punktuose yra nurodyti kiti esminiai kreditorių sąrašo neatitikimai, kurie rodo, jog atsakovas į restruktūrizavimo plano metmenis įtraukė ne visus kreditorius ir sumažino esamus kreditorius reikalavimus. Taigi, teismas daro išvadą, jog kreditorių sąrašas neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto.
16. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog restruktūrizavimo plano metmenyse pateikta informacija yra prieštaringa. Atsakovas metmenų 5 ir 6 lentelėse pateikia įmonės finansinius rodiklius, balansinius duomenis 2019 m. liepos 1 dienai, tačiau jie nesutampa su atsakovo į bylą pateiktu 2019 m. liepos 1 d. balansu ir pelno (nuostolių ataskaita) (nesutampa nei atsakovo ilgalaikis turtas, nei trumpalaikis turtas, nei nuosavas kapitalas, nei mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, nei įmonės pardavimo pajamos, pelnas, nuostoliai), todėl nėra aišku, kuri informaciją apie atsakovą iš pateiktos į bylą yra teisinga ir kokios priežastys lėmė šių duomenų prieštaringumą.
17. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, patikrina ne vien tai, kaip metmenyse nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ nustatytas bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, tačiau įvertina, ar numatomos priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą, nes tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011). Taigi, nors restruktūrizavimo plano metmenims negali būti keliami tokie patys kokybiniai reikalavimai kaip restruktūrizavimo planui, teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi įsitikinti, ar įmonės numatytos priemonės gali atkurti jos normalią veiklą. UAB „Agrima“ restruktūrizavimo plano metmenyse nurodoma, jog įmonė neketina parduoti jokio įmonės turto, nutraukti sutarčių, atlikti įmonės struktūrinius pertvarkymus, keisti darbuotojų skaičiaus, tai reiškia, jog įmonė neplanuoja veiklos ar struktūros pertvarkymų, o iš esmės ketina tęsti įprastą veiklą, tik kaip pati nurodo - ketina koncentruotis į ekologiškų grūdų saugojimą.
18. Iš UAB „Agrima“ pateiktų pelno (nuostolių) ataskaitų 2016 – 2018 m. matyti, jog 2016 m. įmonė turėjo 22 203 Eur pelno, 2017 m. – 12 920 Eur pelno, 2018 m. patyrė 47 216 Eur nuostolį – tai yra įmonės finansinė padėtis kas metus darėsi vis prastesnė. 2016 m. įmonė turėjo turto iš viso už 3 890 669 Eur; 2017 m. – už 3 662 934 Eur; 2018 m. – už 3 336 782 Eur, kas rodo, jog kasmet įmonės turimas turtas mažėjo. Remiantis šių metų duomenimis, įmonė patyrė 83 445 Eur nuostolį, o jos turtas sumažėjo iki 3 157 209 Eur. Taigi, įvertinus atsakovo veiklos finansinius rezultatus, lyginant ankstesnių metų balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis su 2019 m. liepos 1 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, teismas daro išvadą, jog įmonės veikla yra nuostolinga jau nuo 2018 metų, turtas ir pajamos kasmet mažėja jau nuo 2016 metų. Iki atsakovo kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teismuose šiemet buvo išnagrinėtos 7 civilinės bylos, kuriose atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai. Po kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teismuose išnagrinėtos dar dvi civilinės bylos, kuriose priteisti įsiskolinimai iš atsakovo. 2018 m. teismuose išnagrinėtos 5 civilinės bylos, kuriose atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai. Iki šiol teismuose yra nagrinėjamos dvi civilinės bylose dėl turinių reikalavimų atsakovo atžvilgiu, vienas ginčas yra kilęs dėl 2019 m. liepos 1 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo, kuriuo nutarta kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pripažinimo negaliojančiu, taip pat yra nagrinėjamas atsakovo inicijuotas ginčas dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Taigi, iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog įmonės atžvilgiu iki šiol yra inicijuojami teisminiai ginčai dėl skolų priteisimo. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog, priešingai negu nurodo pareiškėjas, įmonės finansiniai sunkumai yra ne laikino pobūdžio, o tęsiasi nuo pat 2018 metų ir yra nuolatiniai.
19. Teismas, vertindamas įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytus įmonės restruktūrizavimo proceso tikslus, daro išvadą, jog šie tikslai nėra realūs ir nesudaro realių galimybių normalizuoti įmonės ūkinę komercinę veiklą bei vykdyti skolinius įsipareigojimus. Iš pareiškimo turinio bei restruktūrizavimo plano metmenų nustatyta, jog atsakovas, kaip vieną iš pagrindinių verslo plano įgyvendinimo sėkmės faktorių, nurodo ekologiško grūdų saugojimo sandėlio - angaro projektavimą ir statybą, kuris, atsakovo teigimu, kainuotų 100 000 Eur. Teismo vertinimu, atsakovas nepateikia jokios informacijos, kada ketina pradėti statybą, kiek laiko ji truktų, už kokias lėšas jis ketina minėtą sandėlį statyti. Taip pat atsakovas, teigdamas, jog naujame sandėlyje planuojamas grūdų saugojimo tarifas už vieną toną grūdų būtų 4,6 Eur, o per metus planuojama sufasuoti 2 500 Eur maišų, nepateikia jokių apskaičiavimų, pagrindžiančių tokių kainų, kiekių ir gautinų pinigų ateityje realumą. Atsakovas nurodo, jog jis ketina megzti naujus ryšius su naujais užsakovais, tačiau jis nenurodo jokių būdų kaip tai ketina daryti ir kiek tai būtų efektyvu, todėl šis teiginys laikytinas deklaratyvaus pobūdžio. Atsakovas nurodo, jog jo finansinius sunkumus lėmė 2017 m. gausūs krituliai, 2018 m. valstybės lygio ekstremali padėtis, kas rodo, jog atsakovo veiklos sėkmingumas ir pelningumas yra priklausomas nuo oro sąlygų. Byloje nėra duomenų, kokią įtaką atsakovo veiklai turės 2019 m. liepos mėnesį Vyriausybės paskelbta ekstremali padėtis dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje ir ar tai nepaveiks įmonės veiklos. Atsižvelgiant į tai, jog tiek 2017 m. krituliai, tiek 2018 m. ekstremali padėtis itin stipriai ir neigiamai paveikė atsakovo veiklą, teismo vertinimu, 2019 m. sausra taip pat gali turėti neigiamų padarinių atsakovo finansiniams rodikliams ir gaunamoms pajamoms. Taigi, įvertinęs aplinkybes, jog pareiškėjas iš esmės restruktūrizavimo plano metmenyse pateiktų planuojamų gauti pajamų dydžio nepagrindė ir neįrodė restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytų priemonių realumo, teismas daro išvadą, kad pateikti restruktūrizavimo plano metmenys yra deklaratyvaus pobūdžio, nekonkretūs ir nerealūs, todėl nebus įmanoma atkurti normalią įmonės veiklą (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).
20. Taigi, apibendrindamas išdėstytą, teismas sprendžia, jog byloje nustatytas ir ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintas atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindas – buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai. Taigi UAB „Agrima“ atsisakytina kelti restruktūrizavimo bylą dėl to, jog byloje nustatytas įmonės nemokumas ir nustatytas ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų reikalavimų pažeidimas.
Teismas, vadovaudamasis ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktu, Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,
n u t a r i a:
Atsisakyti iškelti UAB „Agrima“ restruktūrizavimo bylą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Dainius Rinkevičius