Civilinė byla Nr. e2A-523-381/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01755-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.35.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Piškinaitės ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VITROLAB“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.e2-5790-653/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „VITROLAB“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Antakalnio poliklinikai dėl perkančios organizacijos priimtų sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Roche Lietuva“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „VITROLAB“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei viešajai įstaigai Antakalnio poliklinikai (toliau – ir atsakovė arba perkančioji organizacija), kuriame prašė panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo „Diagnostikos reagentų su analizatorių panauda pirkimas“ (toliau – ir viešasis pirkimas) komisijos 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą dėl ieškovės 2015 m. rugpjūčio 14 d. pretenzijos atmetimo, taip pat 2015 m. liepos 31 d. sprendimą, kuriuo sudaryta pasiūlymų eilė ir laimėjusiu pripažintas trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Roche Lietuva“ (toliau – ir UAB „Roche Lietuva“), grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį, įpareigojant perkančiąją organizaciją tęsti viešąjį pirkimą nuo pasiūlymų vertinimo stadijos.

Ieškovė nurodė, kad 2015 m. gegužės 6 d. perkančioji organizacija CVP IS priemonėmis paskelbė atvirą konkursą „Diagnostikos reagentų su analizatorių panauda pirkimas“ (pirkimo Nr. 163051, skelbimo CVP IS Nr. 236381). Pagal pirkimo sąlygų 2.1. punktą, pirkimo objektas buvo išskaidytas į 3 atskiras dalis: I pirkimo dalis „Reagentai bei papildomos priemonės automatiniam imunologiniam analizatoriui“, II pirkimo dalis „Reagentai bei papildomos priemonės biocheminiam analizatoriui“, III pirkimo dalis „Reagentai bei papildomos priemonės kraujo krešėjimo sistemos analizatoriui“ (toliau – ir I, II, III pirkimas). Pirkimo sąlygų 2.2. punkte buvo numatyta, kad tiekėjas gali pateikti pasiūlymus vienai, kelioms ar visoms pirkimo dalims. Ieškovė pateikė pasiūlymus pirkimo I ir II dalims. 2015 m. rugpjūčio 3 d. CVP IS priemonėmis perkančioji organizacija informavo tiekėjus apie nustatytą pasiūlymų eilę ir laimėjusi pasiūlymą. Nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimais dėl nustatytos pasiūlymų eilės ir viešojo pirkimo laimėtojo nustatymo, 2015 m. rugpjūčio 14 d. ieškovė kreipėsi į perkančiąją organizaciją su pretenzija, kurioje nurodė, kad tiekėjo UAB „Roche Lietuva“ pateiktas pasiūlymas imunologinio analizatoriaus C. e411 panaudai akivaizdžiai neatitinka perkančiosios organizacijos Analizatorių techninėje specifikacijoje nustatytų techninių parametrų 3.1., 4.1., 4.3., 4.6., 4.8., 4.13., 4.19., 5.1. punktų. Kartu su pretenzija ieškovė pateikė perkančiajai organizacijai palyginamąją lentelę bei UAB „Roche Lietuva“ imunologinio analizatoriaus C. e411 techninius dokumentus. Perkančioji organizacija viešojo pirkimo komisijos 2015 m. rugpjūčio 19 d. posėdyje ieškovės pretenziją atmetė. Ieškovė, susipažinusi su perkančiosios organizacijos sprendimu atmesti jos pretenziją, mano, kad perkančiosios organizacijos sprendime išdėstyti argumentai dėl trečiojo asmens UAB „Roche Lietuva“ atitikties pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje nurodytų 4.6., 4.13., 4.19., 5.1. punktų techniniams parametrams, yra pagrįsti, tačiau šio tiekėjo pasiūlymas neatitinka perkančiosios organizacijos analizatorių techninėje specifikacijoje 3.1., 4.1., 4.3., 4.8. punktuose nustatytų techninių parametrų.

Pirkimo sąlygų 4 priedo „Analizatorių techninė specifikacija“ 3.1. punkte perkančioji organizacija nustatė reikalavimą, kad analizatorius turi turėti sustiprintos chemoliuminescencijos nustatymo technologiją arba jai lygiavertę. UAB „Roche Lietuva“ C. e411 analizatoriaus naudotojo vadovo A-23 puslapyje, kuriame pateikiame analizatoriaus apžvalga, nurodoma, kad šis analizatorius įvairius tyrimus atlieka taikant elektrochemiliuminescencijos (toliau – ir ECL) technologiją. Ši technologija nėra lygiavertė perkančiosios organizacijos nustatytai sustiprintai chemoliuminescencijos nustatymo technologijai, o yra lygi nesusistiprintai chemoliuminescencijos technologijai. Elektrochemiliuminescencijos technologija (ECL) yra paprastos (nesustiprintos) chemoliuminescencijos technologijos atšaka. Naudojant ECL technologiją, medžiagos (tiriamojo objekto) aptikimo ribos yra nuo 10?¹¹M iki 10?7M, o naudojant sustiprintą chemoliuminescencijos technologiją, medžiaga (tiriamasis objektas) aptinkama žemiau elektrochemoliuminescencijos (ECL) aptikimo ribos, t. y. žemiau 10-12M, o tai turi įtakos tyrimo jautrumui ir specifiškumui. Šias aplinkybes patvirtina Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto Elektronikos inžinerijos katedros dėstytojo Technologijos mokslų daktaro A. C. išvada, kurioje nurodyta, kad sustiprintai chemoliuminescencijos (toliau – ir SCL) technologijai elektrochemoliuminescencijos (ECL) technologija negali būti prilyginama ar laikoma lygiaverte.

Pirkimo sąlygų 4 priedo „Analizatorių techninė specifikacija“ 4.1. punkte perkančioji organizacija nustatė reikalavimą, kad analizatoriuje yra būtina galimų klaidų prevencijai integruota automatinė mėginio, matavimo ir atsakymo pateikimo proceso kontrolė. Šio reikalavimo esmė yra ta, kad kiekviena tyrimo atlikimo proceso dalis nuo mėginio padavimo analizatoriui iki rezultato atspausdinimo yra iš naujo patikrinama. Trečiasis asmuo UAB „Roche Lietuva“, įrodinėdamas savo pasiūlymo atitiktį šiam reikalavimui, grindė jį analizatoriaus C. e411 naudotojo vadovo D-33 puslapiu, kuriame aprašomi pavojaus signalai apima tik tyrimo atlikimo metu nustatytų pavojų sąrašą. C. e411 naudotojo vadove nurodyta, kad analizatorius yra visiškai automatinė laisvosios prieigos sistema, tačiau tokia analizatoriaus charakteristika nėra automatinės proceso kontrolės (savikontrolės) įrodymas. Informacijos, kad sistema atlieka savipatikrą nėra.

Pirkimo sąlygų 4 priedo „Analizatorių techninė specifikacija“ 4.3. punkte perkančioji organizacija nustatė reikalavimą, kad analizatorius turi aptikti krešulius, oro burbuliukus, gelį, daleles ir per didelio klampumo mėginius. Nors UAB „Roche Lietuva“ grįsdamas sistemos atitiktį 4.3. punktui teikė nuorodą į sistemos naudotojo vadovo A-76, D44, D45 puslapius, tačiau šios aplinkybės patvirtina tik tai, kad sistema aptinka krešulius ir oro burbuliukus, tačiau nėra duomenų apie gelio, dalelių ir per didelio klampumo mėginių nustatymą.

Pirkimo sąlygų 4 priedo „Analizatorių techninė specifikacija“ 4.8. punkte perkančioji organizacija nustatė reikalavimą analizatoriaus paduodamo mėginio talpoms, t. y. techniniai parametrai paduodamo mėginio talpoms yra universalūs mėginių padėklai tinkantys nuo 0,5 ml. iki 10 ml įvairioms mėginių paėmimo talpoms (mikromėgintuvėliai, mėgintuvėliai ir kt.). Trečiasis asmuo UAB „Roche Lietuva“ savo pasiūlymo atitiktį šiam reikalavimui grindė C. e411 naudotojo vadovo A-39 puslapiu, tačiau šiame puslapyje nėra jokios informacijos apie universalius mėginių padėklus, kurie tiktų įvairioms mėginių paėmimo talpoms nuo 0,5 ml iki 10 ml. C. e411 naudotojo vadovo duomenimis, mažiausia mėginio talpa, kurią galima paduoti analizatoriui yra 2 ml, o galimybės naudoti mikromėgintuvėlius nėra.

Dalis trečiojo asmens UAB „Roche Lietuva“ pasiūlymo dokumentų neatitinka pirkimo sąlygų V dalies „Pasiūlymų rengimas, pateikimas, keitimas“ 5.3. punkte nurodyto reikalavimo, nes pateikti ne lietuvių, o originalo kalba. Apie šias aplinkybes pretenzijos pateikimo metu ieškovei nebuvo žinoma, todėl nurodyti šios informacijos savo pretenzijoje perkančiajai organizacijai negalėjo. Tačiau, ieškovo vertinimu, šios aplinkybės svarbios teisingam bylos išnagrinėjimui ir teismas į jas turėtų atsižvelgti.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes trečiojo asmens UAB „Roche Lietuva“ pasiūlymas, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 39 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei pirkimo sąlygų 9.8.2. punktu, turėjo būti atmestas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

Atsakovė VĮ Antakalnio poliklinika atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad perkančioji organizacija, pagal savo kompetenciją įvertinusi trečiojo asmens pasiūlymą, nenustatė aplinkybių, kurios lemtų trečiojo asmens pasiūlymo neatitiktį pirkimo dokumentams, todėl atmesti trečiojo asmens pasiūlymą nebuvo pagrindo. Ieškovė neteisingai interpretuoja pirkimo dokumentuose nustatytus techninių parametrų 3.1., 4.1., 4.3., 4.8. punktų reikalavimus, kuriuos perkančioji organizacija nustatė, įvertinusi savo poreikius bei siekdama įsigyti reikalingas prekes. Viešojo pirkimo metu perkančioji organizacija, vadovaudamasi pirkimo sąlygų 9.4. punktu, prašė trečiojo asmens, nekeičiant pirkime pateikto pasiūlymo esmės, pateikti papildomus paaiškinimus dėl siūlomo analizatoriaus atitikties pirkimo techninei specifikacijai. Trečiasis asmuo 2015 m. liepos 23 d. atsakyme pateikė perkančiajai organizacijai paaiškinimus dėl pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygų techninių parametrų 3.1. punktui ir siūlomos technologijos lygiavertiškumą pagrindė lygiaverčiais ar netgi geresniais tyrimų charakteristikų parametrais. Pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygų techninių parametrų 4.1. punkto reikalavimui, trečiasis asmuo pagrindė siūlomo analizatoriaus technologiniais parametrais, nurodytais C. e411 naudotojo vadovo D-33 puslapyje. Trečiojo asmens viešajame pirkime pasiūlyto analizatoriaus naudotojo vadove nurodoma, kad siūlomas analizatorius yra visiškai automatinė laisvosios prieigos sistema, valdoma programinės įrangos, taip pat nurodoma, kad analizatoriuje veikia penkių lygių pavojaus signalų sistema. Todėl nekyla abejonių dėl trečiojo asmens pasiūlyto analizatoriaus technologinių parametrų atitikties pirkimo sąlygų techninių parametrų 4.1. punkto reikalavimui. Pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygų techninių parametrų 4.3. punkto reikalavimui, trečiasis asmuo pagrindė siūlomo analizatoriaus technologiniais parametrais, nurodytais C. e411 naudotojo vadovo D-44 ir D-45 puslapiuose. Naudotojo vadove yra nurodyta, kad analizatorius aptinka krešulius. Perkančioji organizacija, vertindama trečiojo asmens pasiūlymo atitiktį šiam pirkimo sąlygų reikalavimui, vadove nurodytą žodį „krešulys“ aiškino plačiai, tiek kaip gelį, tiek, kaip daleles ir per didelio klampumo mėginius, bei padarė išvadą, jog trečiojo asmens siūlomas analizatorius atitinka pirkimo dokumentuose nustatytų techninių parametrų 4.3. punkto reikalavimą. Pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygų techninių parametrų 4.8. punkto reikalavimui, trečiasis asmuo pagrindė siūlomo analizatoriaus technologiniais parametrais, nurodytais C. e411 naudotojo vadovo A-39 puslapyje. C. e411 naudotojo vadovo A-39 puslapyje nurodytas mėgintuvėlių skersmuo (13 mm ir 16 mm) ir aukštis (75 mm ir 100 mm), maksimalių išorinių matmenų mėgintuvėlių talpa yra gerokai didesnė nei pirkimo sąlygose (didesnė talpa neprieštarauja pirkimo sąlygoms). Be to, trečiasis asmuo 2015 m. liepos 23 d. rašte nurodė, kad mėginių talpos gali būti nuo 0,1 ml mėginių indeliuose iki daugiau nei 10 ml. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad trečiasis asmuo nepateikė tam tikrų aprašymų ir vertimų į lietuvių kalbą. Pagal pirkimo sąlygų 2 lentelės 6 ir 7 punktus aprašymai turėjo būti pateikti tik analizatoriams, o sertifikatai tik reagentams, todėl ieškovės šie argumentai dėl kitų pirkimo objektų, kuriems šie reikalavimai nebuvo kelti, yra nepagrįsti.

Trečiasis asmuo UAB „Roche Lietuva“ atsiliepime į ieškinį, su ieškiniu nesutiko. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad elektrochemoliuminescencijos (ECL) technologija yra lygiavertė sustiprintos chemoliuminescencijos technologijai ir netgi ją pranoksta, be to, trečiojo asmens siūlomas analizatorius C. e411 yra pranašesnis už ieškovės siūlomą analizatorių Vitros ECiQ.

Trečiojo asmens pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygų techninių parametrų 3.1. punkte numatytą reikalavimą, nes siūlomo analizatoriaus C. e411 ECL technologijos pagrindu medžiaga yra aptinkama 10?14M – 10?5M ribose, t. y. dar žemiau nei technologijos, kuria veikia ieškovės analizatorius, pagrindu. Chemoliuminescencijos veikimo principas – tai šviesos emisija, kurios atsiradimas sąlygotas trumpalaikės cheminių medžiagų reakcijos. Todėl pati šviesos emisija taipogi trumpalaikė. Tuo tarpu ECL technologijos atveju, šviesos emisija generuoja dėl elektros poveikio cheminėms medžiagoms, t. y. elektros ir cheminių medžiagų reakcijos. ECL, priešingai nei chemoliuminescencija ar sustiprinta chemoliuminescencija, dėl nuolatinio elektros srovės poveikio geba užtikrinti nepertraukiamą šviesos emisiją nuolat atkurdama šviesos švytėjimą, todėl reakcija nėra trumpalaikė. Be to, trečiojo asmens siūlomo analizatoriaus pagrindu yra pasiekiamas didesnis tyrimų jautrumas, kadangi naudojant ECL matavimų technologiją, analizatorius C. e411 geba atlikti tyrimus žemesnėse matavimų ribose.

Trečiojo asmens pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygų techninių parametrų 4.1. punkte numatytą reikalavimą, nes analizatoriaus C. e411 yra pilnai automatizuota sistema, kuri vykdo tyrimų kontrolę nuo pat mėginio patekimo į įrenginį iki rezultato perdavimo; kontrolės sistemai nustačius klaidą ar kitą neigiamą faktorių, kontrolės sistema informuoja apie tai aktyvuodama duomenų pavojaus signalą.

Trečiojo asmens pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygų techninių parametrų 4.3. punkte numatytą reikalavimą, nes analizatoriaus C. e411 vadove aiškiai nurodyta, kad šis analizatorius aptinka krešulius. Pačiame vadove nėra nurodyta, kad šis analizatorius aptinka tik konkrečius krešulius, todėl naudojamas bendrinis terminas krešulys, kuris apima tiek gelį, tiek daleles ar per didelio klampumo mėginius.

Trečiojo asmens pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygų techninių parametrų 4.8. punkte numatytą reikalavimą, nes analizatoriaus C. e411 vadove aiškiai nurodyta, kad šio analizatoriaus mažiausias mėgintuvėlio tūris yra 0,1 ml, tuo tarpu pirkimo sąlygose reikalaujama talpa yra nuo 0,5 ml. Ieškovė neteisingai aiškina analizatoriaus C. e411 vadovą tiek, kiek tai yra susiję su MICRO CUPS, nes MICRO CUPS yra specialūs su Roche įmonių grupės įranga naudojami indeliai, pasižymintys specialia forma ir, kurie nesusiję su analizatoriaus galimybėmis atlikti tyrimus su nuo 0,5 ml iki 2 ml talpos mėgintuvėliais.

Ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad dalis trečiojo asmens UAB „Roche Lietuva“ pasiūlymo dokumentų neatitinka pirkimo sąlygų V dalies „Pasiūlymų rengimas, pateikimas, keitimas“ 5.3. punkte nurodyto reikalavimo, nes pateikti ne lietuvių, o originalo kalba. Reikalavimas pateikti dokumentus lietuvių kalba buvo keliamas tik siūlomų prekių (analizatorių) aprašymams (katalogams, bukletams, kitai gamintojo medžiagai) ir trečiųjų agentūrų išduotiems CE sertifikatams. Šiuos dokumentus trečiasis asmuo pateikė lietuvių ir anglų kalbomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl trečiojo asmens pasiūlytos technologijos lygiavertiškumo (konkurso sąlygų 3.1. punktas) bei dėl pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygų 4.1., 4.3. ir 4.8. punktuose nurodytiems reikalavimams. Tarp šalių nėra ginčo, kad dėl minėtų aplinkybių ieškovė tinkamai pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, tačiau jos pretenzija buvo atmesta.

Teismas nurodė, kad taikant VPĮ 25 straipsnio nuostatas nebūtina nustatyti prekių tapatumo (identiškumo), nes įstatyme įtvirtinta pirkimo objektų lygiavertiškumo koncepcija; jei būtų priešingai, iš dalies ar visiškai prarastų prasmę įstatymo nuostatos dėl techninės specifikacijos apibūdinimo ir siūlomos prekės savybių vertinimo; atsižvelgiant į tai, tiekėjams kyla pareiga įrodyti siūlomų prekių lygiavertiškumą perkančiosios organizacijos apibūdintam pirkimo objektui ir išviešintiems jo įsigijimo tikslams, bet ne šių identiškumą; jei tiekėjo siūlomas pirkimo objektas iš tiesų lygiavertis perkančiosios organizacijos siekiamiems tikslams ir funkciniams reikalavimams, tokiu jis ir turi būti pripažįstamas, nepriklausomai nuo prekių, paslaugų ar darbų svarbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015).

Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad su trečiojo asmens pasiūlyta elektrochemiluminescencine technologija (ECL) nebūtų pasiekti perkančiosios organizacijos poreikiai atlikti su siūlomais reagentais bei siūloma analitine įranga kraujo imunologinius tyrimus. Teismas nurodė, kad nors ieškovės pateiktoje dr. A. C. išvadoje nustatyta, jog sustiprintos chemiliuminescencijos ir elektroliuminescencijos technologijos iš esmės skiriasi, vyksta tas pats fizikinis-cheminis reiškinys. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad technologijos yra skirtingos, taip pat bylai nėra reikšmingos aplinkybės apie abiejų technologijų pranašumus ir trūkumus, kurie nėra susiję su perkančiosios organizacijos iškeltais funkciniais reikalavimais, kurie ir apsprendžia įrangos lygiavertiškumo palyginimo ribas. 

Teismas konstatavo, kad ieškovė rėmėsi techniniais technologijų skirtumais, kurie neva turi įtakos tyrimo jautrumui ir specifiškumui, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad perkančioji organizacija reikalavo tam tikro dydžio tyrimų tikslumo ar tam tikros įrangos veikimo specifiškumo, ieškovė nenurodė. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės paaiškinimai, gamintojo patvirtintas naudotojo vadovas, technologijų palyginamoji lentelė patvirtina, jog tokie parametrai, kaip švytėjimo pikas, intensyvumas, ne tik nebuvo reikalaujami pirkimo dokumentuose, bet ir yra nereikšmingi tyrimo, atliekamo trečiojo asmens pasiūlytos technologijos pagalba, rezultatams. Esant šioms aplinkybėms, neturi teisinės reikšmės ieškovės argumentai, kad trečiasis asmuo lygino savo technologiją su paprasta, o ne su sustiprinta  chemoliuminescencine technologija. Teismas, įvertinęs tai, kad tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens pasiūlyta įranga yra sertifikuota, sprendė, jog su abiejų šalių siūlomais reagentais ir įranga gali būti tinkamai  atlikti diagnostiniai tyrimai. Teismas, vertindamas ieškovės nurodytus argumentus, susijusius su techniniais technologijos vertinimo kriterijais, pažymėjo tai, kad, esant iš esmės skirtingoms šalių pateiktoms specialistų išvadoms, teismas, atsižvelgdamas į viešųjų pirkimų bylų specifiką, siūlė ieškovei nurodyti teismo ar kitą ekspertą, kuris galėtų atlikti ekspertizę tam, kad būtų įvertintos ir nustatytos specialių žinių reikalaujančios bylai reikšmingos aplinkybės, tačiau ieškovė ekspertizės atsisakė.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimai, nurodyti ir motyvuotai pagrįsti argumentai procesiniuose dokumentuose, pateiktas naudotojo vadovas bei pateiktos prof. dr. J. L. ir dr. J. K. išvados neprieštarauja tarpusavyje, yra nuoseklūs, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog ieškovė įrodė aplinkybes apie technologijų nelygiavertiškumą, t. y. ieškovė neįrodė, kad technologijų skirtumai turi realios įtakos atsakovės siekiamiems tikslams ir funkciniams reikalavimams.

Teismas ieškovės argumentus apie prof. dr. L. galimą šališkumą vertino kaip neturinčius teisinės reikšmės, nes pateiktos išvados yra rašytiniai įrodymai, o ne eksperto, kuriam keliami specialūs CPK numatyti reikalavimai, išvada; šie įrodymai vertinami ne atskirai, o visų įrodymų visumoje, kuri, kaip buvo konstatuota, nepatvirtina ieškinio pagrįstumo. Teismas nurodė, kad ieškovas deklaratyviai, be konkrečių paskaičiavimų tvirtina, kad trečiojo asmens pasiūlyta technologija yra brangesnė eksploatavime, kad atliekamų tyrimų rezultatas bus netikslus, kad eksploatavimo procesas yra sudėtingesnis, nežiūrint į tai, kad trečiojo asmens pasiūlyta tyrimų atlikimo technologija yra automatizuota.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl trečiojo asmens atitikties pirkimo sąlygų 4.1. punkto, 4.3. punkto ir 4.8. punkto reikalavimams, atmetė ieškovės argumentus, kad trečiojo asmens pasiūlytas analizatorius yra visiškai automatinė laisvosios prieigos sistema, kaip nurodyta naudotojo vadovo 7 puslapyje, bei nereiškia, kad tokia charakteristika įrodo automatinę proceso kontrolę; kad minėto vadovo D-33 puslapyje aprašomi pavojaus signalai apima tik tyrimo atlikimo metu nustatytų pavojų sąrašą ir nėra duomenų, kad sistema atlieka savipatikrą; kad šis analizatorius neatlieka mėginio skiedimo tūrio patikrinimo, kuris yra mėginio atlikimo proceso dalis.

Teismas, remdamasis naudotojo vadovo duomenimis, nustatė, kad trečiojo asmens siūlomas analizatorius yra visiškai automatinė laisvosios prieigos sistema, valdoma programinės įrangos ir skirta imunoliginiams tyrimams; visiškai automatizuotas procesas prasideda nuo pacientų mėginių įrašymo ir baigiasi elektrochemiliuminescenciniu matavimu ir rezultatų perdavimu; programinė įranga automatiškai atlieka duomenų perdavimų į ir iš analizatoriaus, rezultatų vertinimą, dokumentavimą ir kokybės kontrolę; proceso kontrolė apima mėginio tinkamumo stebėjimą, procesas stabdomas esant avariniam signalui, jei neištirtas mėginys, taip pat esant nepakankamam mėginio tūriui, reagentui ar skysčio trūkumui, ar esant kitam pavojui, kuris įtakotų toliau atliekamus matavimus, dėl ko suveikia pavojaus signalas (B-77, D33-48 puslapiai). Taigi, nurodytas naudotojo vadovas, kuris buvo pateiktas kartu su pasiūlymu, patvirtina, jog analizatorius automatiniu būdu atlieka mėginio, matavimo ir atsakymo pateikimo proceso kontrolę, kaip to reikalauja pirkimo sąlygų 4.1. punktas. Ieškovo argumentus, kaip konkrečiai jo manymu turi veikti tokia kontrolės sistema ir kokia turi būti šios sistemos specifika, t.y. turi veikti taip, kaip analogiškai veikia ieškovės pasiūlyta įranga, teismas atmetė, nes, nors atsakovė ir pripažino, kad techninė specifikacija šiuo atveju buvo sudaryta ieškovės analizatoriaus pagrindu, tačiau nei pirkimo sąlygos, nei VPĮ nedraudžia pateikti lygiavertę prekę, kuri atitinka viešojo pirkimo reikalavimus. Šiuo atveju tokių neatitikimų nenustatyta, todėl daroma išvada, kad atsakovė pagrįstai pripažino trečiojo asmens pasiūlymą atitinkančiu 4.1. punkto reikalavimus.

Teismas sprendė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog pirkimo sąlygų 4.3. punkte numatyto reikalavimo esmė yra susijusi su mėginio tinkamumu tam, kad būtų gauti objektyvūs tyrimo rezultatai. Taigi, reikalavimo tikslas yra bet kokių pašalinių objektų, trukdančių tinkamam tyrimo procesui, aptikimas.

Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad trečiojo asmens pasiūlytas analizatorius neaptinka oro burbuliukų, gelio, dalelių ir per didelio klampumo mėginių, kaip to reikalaujama pirkimo sąlygų 4.3 punkte, kadangi šiuos teiginius vienareikšmiai paneigia pateiktas gamintojo Roche D. I. AG raštas, kuriame patvirtinta, jog minėtus bei kitus objektus, kurie panašiu būdu užkemša išpilstymo sistemą, analizatorius aptinka. Teismas pažymėjo, kad naudotojo vadovo autorius taip pat yra įrangos gamintojas, todėl šiuo raštu papildomai patvirtinama, kad nepriklausomai nuo to, kaip pašalinės medžiagos būtų pavadintos, jos sistemoje aptinkamos. Be to, naudotojo vadovo D-39, 42, 45, 46, 47 puslapiuose nurodyta informacija, kad automatinė kontrolės sistema reaguoja į krešulius, mikrodaleles mėginyje, oro burbuliukus, purvą, dulkes, nuosėdas, į didesnę, nei leistiną mėginio koncentraciją. Aplinkybes, kad trečiojo asmens siūloma įranga atitinka pirkimo sąlygų  4.3. punkte nustatytą reikalavimą, patvirtina teismo posėdyje trečiojo asmens atstovo paaiškinimai, paremti vaizdine medžiaga, kad pašalines medžiagas analizatorius aptinka ne tik per pavojaus signalą, bet ir paimant mėginį, kuomet dėl tokių medžiagų buvimo keičiasi slėgis arba, jei dalelės yra didesnės, tokio mėginio įrenginys iš viso nepaims; pašaliniai elementai taip pat pašalinami per automatinį plovimą, kitu atveju suveikia pavojaus signalas.

Teismas nustatė, kad pirkimo sąlygų 4.8 punkte numatytas reikalavimas pasiūlyti universalius mėginių padėklus, tinkančius nuo 0,5 ml iki 10 ml įvairioms mėginių paėmimo talpoms (mikromėgintuvėliai, mėgintuvėliai ir kt.). Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu buvo apžiūrėtas trečiojo asmens pasiūlytas padėklas, kuris tiko nurodyto dydžio mėginių paėmimo talpoms, jas įdedant į padėklą su adaptoriumi. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog pasiūlyta lygiavertė prekė neatitiko pirkimo sąlygų reikalavimams.

Teismas, remdamasis trečiojo asmens atstovo paaiškinimais, kad naudojant lygiavertę pasiūlytą technologiją tyrimo medžiagos nereikia perpilti į mažos talpos mėgintuvėlius, t. y. su tokio dydžio mėgintuvėliais gali būti atliekami tyrimai, bet praktiškai dėl nurodytų priežasčių tokių mikromėgintuvėlių nereikia, todėl nebus poreikio naudoti padėklo mažo tūrio talpoms, padarė išvadą, jog trečiasis asmuo pagrindė, jog jo siūloma lygiavertė įranga atitinka pirkimo dokumentų 4.8. punkte nustatytus reikalavimus. Teismas sprendė, kad naudotojo vadovo A-39 puslapyje nurodyta informacija patvirtina, kad tyrimai gali būti atlikti su 0,1 ml liekamuoju turiu, t. y. su net mažesniu mėginio turiu, nei 0,5 ml. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas patvirtino, jog jam yra svarbiausias mėginio tūris, t. y. kad jis būtų kuo mažesnis, o ieškovas neginčijo, kad pasiūlyta trečiojo asmens technologija tokį atsakovo poreikį atitinka, taip pat tai, kad pirkimo sąlygų 4.8. punkte nebuvo reikalaujama pateikti nurodyto dydžio mėginių paėmimo talpas, o prašoma pateikti būtent reikalaujamos charakteristikos mėginių padėklus, atmetė ieškovės argumentus apie specifinių M. C. indelių panaudojimą, kaip neturinčius teisinės reikšmės.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl pirkimo sąlygose nustatyto reikalavimo pateikti pasiūlymo dokumentus lietuvių kalba, pažymėjo, jog ieškovė nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d., kai sužinojo apie sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo, turėjo galimybę prašyti susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu tam, kad per įstatymo nustatytą terminą pareikšti pretenziją, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo bei tik 2015 m. rugpjūčio 27 d. pareiškė norą susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu, t.y. jau suėjus terminui pretenzijoms pareikšti. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad ieškovė priežasčių, pateisinančių tokį delsimą, nenurodė, padarė išvadą, kad toks ieškovės pasyvus elgesys, turint omenyje, kad viešųjų pirkimų procedūrų vilkinimas pažeidžia perkančiosios organizacijos interesus kuo greičiau įsigyti reikiamas prekes ir paslaugas, negali būti pripažįstamas tinkamu teisės laiku apskųsti atsakovės veiksmus įgyvendinimu, todėl tokia teisė neturi būti ginama. Nesant įrodymų, kad ieškovė informaciją gavo vėliau dėl atsakovės kaltės, kad būtinos informacijos negalėjo gauti per įstatymo nustatytą pretenzijos pateikimo terminą, darytina išvada, kad ieškovė veikė nesąžiningai.

Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė neturėjo objektyvios galimybės iki pretenzijos pareiškimo susipažinti su pasiūlymu ir apsispręsti, ar ginti savo teises šiuo aspektu įstatymų nustatyta tvarka, todėl šiuo atveju ieškovė negali remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pretenzijoje (CPK 4233straipsnis). Be to, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimai dėl sertifikatų bei aprašymų ir jų vertimų nepateikimo atmestini, kaip nepagrįsti, nes pagal pirkimo sąlygų 2 lentelės 6 ir 7 punktuose nustatytus reikalavimus, aprašymai turėjo būti pateikti tik analizatoriui, o sertifikatai - tik reagentams.  Tokius dokumentus trečiasis asmuo pateikė lietuvių ir anglų kalbomis. Be to, kitų papildomų priemonių aprašymai buvo pateikti C. e411 vartotojo vadove.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė UAB „VITROLAB“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

              1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ieškovės bylos nagrinėjimo metu akcentuotų esminę reikšmę turinčių bylos aplinkybių, kad trečiasis asmuo, pateikdamas pasiūlymą perkančiajai organizacijai, o vėliau – perkančiosios organizacijos prašymu pateikdamas pasiūlymo paaiškinimą, savo pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 3.1., 4.1., 4.3., 4.8. punktų reikalavimams nepagrindė, todėl perkančioji organizacija neteisėtai, pažeisdama VPĮ nuostatas ir viešojo pirkimo sąlygas, priėmė ginčijamus sprendimus, t. y. pripažino pirkimo sąlygų neatitinkantį trečiojo asmens pasiūlymą laimėjusiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012).

              2. Trečiasis asmuo UAB „Roche Lietuva“ savo pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygų 4 priedo „Analizatorių techninė specifikacija“ 3.1. punkto reikalavimui grindė naudotojo vadovo A-23 puslapiu, tačiau šiame puslapyje pateikiama tik analizatoriaus C. e411 apžvalga, nurodant, kad šis analizatorius įvairius tyrimus atlieka taikant elektrochemiliuminescencinę technologiją (ECL), tuo tarpu jokio pagrindimo dėl ECL technologijos atitikties (lygiavertiškumo) sustiprintos chemoliuminescencijos technologijai, kaip to reikalauja pirkimo sąlygos, nėra nurodyta. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė rėmėsi techniniais technologijų skirtumais, kurie neva turi įtakos tyrimo jautrumui ir specifiškumui, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad perkančioji organizacija reikalavo tam tikro dydžio tyrimų tikslumo ar tam tikros įrangos veikimo specifiškumo, nepateikė. Perkančioji organizacija, nustatydama pirkimo sąlygose SCL technologijos ar lygiavertės reikalavimą, pati aiškiai nurodė kokio tikslumo tyrimų pageidauja.

              3. Trečiasis asmuo UAB „Roche Lietuva“ savo pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygų 4 priedo „Analizatorių techninė specifikacija“ 4.1. punkto reikalavimui grindė naudotojo vadovo 7 puslapiu, kuriame nurodoma, kad C. e411 analizatorius yra visiškai automatinė laisvosios prieigos sistema, tačiau tokia analizatoriaus charakteristika nėra automatinės proceso kontrolės įrodymas. Reikalavimas, kad analizatorius būtų automatinis imunologinių tyrimų analizatorius, buvo nurodytas pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 2 punkte „Analizatoriaus paskirtis“, taigi pirkimo sąlygose buvo įtvirtintos dvi skirtingos sąlygos – automatinis analizatorius ir automatinė tyrimo atlikimo proceso kontrolė, tyrimą atliekant su automatiniu analizatoriumi. Perkančiajai organizacijai paprašius trečiojo asmens paaiškinti bei patikslinti siūlomo analizatoriaus techninių parametrų atitiktį pirkimo sąlygų 4.1. punktui, trečiasis asmuo savo pasiūlymo atitiktį šiai pirkimo sąlygai grindė naudotojo vadovo D-33 puslapiu, kuriame automatinė mėginio, matavimo ir atsakymo pateikimo proceso kontrolė nėra aprašyta. A. C. e411 naudotojo vadove aprašomi pavojaus signalai iš esmės apima tik tyrimo atlikimo metu nustatytų pavojų sąrašą, bet ne perpatikrinimą. Tai, kad analizatorius C. e411, veikiantis pagal ECL technologiją, neatlieka savitikros/savipatikros, patvirtina ieškovės pateiktos Technologijos mokslų daktaro metrologijos mokslo krypties mokslininko dr. A. C. išvados.

              4. Trečiasis asmuo UAB „Roche Lietuva“ savo pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygų 4 priedo „Analizatorių techninė specifikacija“ 4.3. punkto reikalavimui grindė naudotojo vadovo A-76 puslapiu ir analizatoriaus C. e411 technine specifikacija. Tačiau iš analizatoriaus C. e411 naudotojo vadovo A-76 puslapyje pateiktos informacijos matyti, jog duomenų/įrodymų apie šio analizatoriaus atitiktį 4.3. punkto reikalavimams šiame puslapyje nėra, o analizatoriaus techninėje specifikacijoje yra tik įrodymas, kad analizatorius aptinka krešulius. Perkančiajai organizacijai paprašius trečiojo asmens paaiškinti bei patikslinti siūlomo analizatoriaus techninių parametrų atitiktį pirkimo sąlygų 4.3. punktui, trečiasis asmuo savo pasiūlymo atitiktį šiam pirkimo sąlygų reikalavimui grindė naudotojo vadovo D-44 ir D-45 puslapiuose nurodyta informacija, tačiau šiuose puslapiuose nurodytas pavojaus signalas Samp.C reiškia, kad analizatorius aptinka krešulius (D-44), pavojaus signalas SLLD.E reiškia, kad aptinka skysčio lygį, kurio pirkimo sąlygose net nebuvo reikalaujama, pavojaus signalas SLLD.N reiškia, kad aptinka oro burbuliukus (D-45). Tačiau trečiojo asmens nei pasiūlyme, nei jo paaiškinime nurodytuose analizatoriaus C. e411 naudotojo vadovo puslapiuose nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog analizatorius C. e411 aptinka gelį, daleles ir per didelio klampumo mėginius.

              5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Roche D. I. AG raštu, kuris, nesant kitų įrodymų, patvirtinančių trečiojo asmens pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 4.3. punktui, negali būti laikomas tinkamu įrodymu, nes parengtas trečiojo asmens prašymu bei suinteresuoto bylos baigtimi asmens, kuris priklauso Roche įmonių grupei. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktuose 2015 m. gruodžio 3 d. paaiškinimuose paaiškino krešulio, gelio, dalelės bei per didelio klampumo mėginio sąvokas, kurios negali būti tapatinamos su teismo sprendime nurodomu purvu, dulkėmis, nuosėdomis, didesne, nei leistina, mėginio koncentracija.

              5. Trečiasis asmuo UAB „Roche Lietuva“ savo pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygų 4 priedo „Analizatorių techninė specifikacija“ 4.8. punkto reikalavimui grindė nuoroda į analizatoriaus C. e411 naudotojo vadovo A-39 puslapį, tačiau šiame puslapyje nėra jokios informacijos apie universalius mėginių padėklus, kurie tiktų įvairioms mėginių paėmimo talpoms nuo 0,5 ml iki 10 ml. Perkančiajai organizacijai paprašius trečiojo asmens paaiškinti bei patikslinti siūlomo analizatoriaus techninių parametrų atitiktį pirkimo sąlygų 4.8. punktui bei nurodyti paduodamų mėginių talpų tūrius, trečiasis asmuo savo pasiūlymo atitiktį šiam pirkimo sąlygų reikalavimui grindė tuo pačiu pagrindu – naudotojo vadovo A-39 puslapyje esančia lentele „Liekamasis tūris“, kurioje pateikiami mėgintuvėlių dydžiai ir mėginio liekamųjų medžiagų tūriai atitinkamuose mėgintuvėliuose po tyrimo. Nurodytame naudotojo vadovo puslapyje numatyta, kad mažiausia mėginio talpa, kurią galima paduoti analizatoriui C. e411 yra 2 ml, kas reiškia, jog C. e411 analizatoriui negalima paduoti mėginio talpų nuo 0,5 ml iki 2 ml. Šiame analizatoriaus C. e411 naudotojo vadovo puslapyje taip pat nurodyta, kad galimybės naudoti mikromėgintuvėlius nėra: „NO MICRO CUPS“.

              6. Teismo posėdžio metu buvo apžiūrėtas trečiojo asmens mėginių padėklas, į kurį buvo įdėtas 2 ml mėgintuvėlis, kuris laikėsi tik įdėtas į kitą (didesnį) mėgintuvėlį, kiti mikromėgintuvėliai, kurių talpa būtų nuo 0,5 ml iki 2 ml, į trečiojo asmens mėginių padėklą nebuvo dedami, todėl nepagrįsta teismo išvada, jog teismo posėdžio metu apžiūrėtas trečiojo asmens pasiūlytas padėklas tiko nurodyto dydžio mėginių paėmimo talpoms, jas dedant į padėklą su adaptoriumi. Teismas nepagrįstai rėmėsi naudotojo vadovo A-39 puslapyje nurodyta informacija apie mėginio liekamąjį tūrį mėgintuvėlyje po tyrimo atlikimo, nes šiame puslapyje esančios lentelės tikslas - nurodyti įprastą ir mažesnį tiriamos medžiagos liekamąjį tūrį atitinkamuose mėgintuvėliuose jau po tyrimo atlikimo. Be to, pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 4.8. punkte kalbama ne apie tyrimui naudojamos medžiagos kiekį, bet apie mėginių paėmimo talpas.

              7. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pareikšto ieškinio ribose, privalėjo tik įvertinti, ar perkančiajai organizacijai pateiktas trečiojo asmens pasiūlymas ir jo paaiškinimas pagrindė trečiojo asmens pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 3.1., 4.1., 4.3., 4.8. punktų reikalavimams ir ar byloje ginčijami perkančiosios organizacijos priimti sprendimai dėl trečiojo asmens tinkamumo ir pripažinimo laimėjusiu yra teisėti, o ne vertinti ir, juo labiau, priimant sprendimą, remtis po bylos iškėlimo teisme trečiojo asmens suformuluotais naujais paaiškinimais bei argumentais. Teismas nepagrįstai sprendė klausimą dėl trečiojo asmens siūlomo analizatoriaus atitikties pirkimo sąlygoms, o nevertino bei nepasisakė dėl trečiojo asmens perkančiajai organizacijai pateikto pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygoms. Tokiu būdu teismas pažeidė VPĮ normas bei pirkimo sąlygas dėl pasiūlymo pateikimo ir jo tikslinimo terminų (VPĮ 3 straipsnis ir 28 straipsnio 1 dalis, pirkimo sąlygų 5.11 punktas, 9.4 punktas).

              8. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad trečiojo asmens pozicija dėl jo pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygų techninės specifikacijos ginčijamiems reikalavimams nebuvo nuosekli bei nuolat keitėsi. Trečiojo asmens pozicija šiais klausimais buvo grindžiama klaidingu ginčijamų pirkimo sąlygų techninės specifikacijos reikalavimų interpretavimu.

              9. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad perkančioji organizacija, vertindama trečiojo asmens pasiūlymą, pažeidė VPĮ bei savo pačios patvirtintas pirkimo sąlygų nuostatas, nes gavusi trečiojo asmens paaiškinimą trečiojo asmens pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygoms nevertino bei pasitikėjo trečiojo asmens pateiktos informacijos teisingumu ir paties trečiojo asmens sąžiningumu, kas pagal nusistovėjusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sudaro pakankamą pagrindą panaikinti perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011).

              10. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas trečiojo asmens pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 4.3. ir 4.8. punktų reikalavimams, nepagrįstai rėmėsi turinio viršenybės prieš formą principu bei, „pritempdamas“ trečiojo asmens pateikto pasiūlymo atitikimą šiems pirkimo sąlygų reikalavimams, iš esmės paneigė perkančiosios organizacijos pareigą objektyviai, kruopščiai ir skaidriai vertinti jai pateiktus pasiūlymus.

              11. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės pretenzija dėl trečiojo asmens pasiūlymo neatitikties pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 4.1. ir 4.8. punktų reikalavimams buvo atmesta ne tuo pagrindu, kad trečiasis asmuo neva pateikė lygiavertį pasiūlymą, bet tuo pagrindu, kad trečiojo asmens pasiūlymas neva pilnai atitiko pirkimo sąlygų reikalavimus.

              12. Vien tai, kad ieškovė nebuvo pateikusi pretenzijos dėl dar vieno akivaizdaus trečiojo asmens pasiūlymo neatitikties pirkimo sąlygų V dalies 5.3. punkto ir pirkimo sąlygų III dalies 2 lentelės 6 ir 7 punktų reikalavimams, nepaneigia fakto, jog trečiojo asmens pasiūlymas šių reikalavimų neatitiko. Pretenzijos pateikimo metu ieškovė nežinojo apie trečiojo asmens pateikto pasiūlymo ir jį pagrindžiančių dokumentų vertimų nebuvimą, todėl ginčyti trečiojo asmens pasiūlymo atitikimą šiems reikalavimams neturėjo galimybės.

              13. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį pagrindžiančių dokumentų trečiasis asmuo nepateikė. Trečiojo asmens išrašytoje sąskaitoje-faktūroje Nr. GB15/0355 nurodyta suma – 9 902,22 Eur nedetalizuota, neatitinka trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl kyla abejonių, jog šiai sumai teisinės paslaugos suteiktos ne nagrinėjamoje byloje. Be to, nurodytą sąskaitą-faktūrą apmokėjo ne trečiasis asmuo, o R. P..

Atsakovė VŠĮ Antakalnio poliklinika atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

              1. Perkančioji organizacija, būdama viešąja įstaiga, neturi ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme neturėjo ypatingai didelio intereso ir galimybių, daugiau nei būtina viešojo pirkimo tikslais, analizuoti kelių įrangos modelių techninius parametrus, juos lyginti, pateikti, kaip reikalavo ieškovė, mokslinį tam tikrų išvadų pagrindimą, kadangi negali skirti didelių resursų bylinėjimosi išlaidoms ir žmogiškųjų išteklių laiko sąnaudų.

              2. Apeliacinio skundo argumentai, kad perkančioji organizacija neva priėmė trečiojo asmens pasiūlymą visiškai neįsitikinusi šio pasiūlymo pagrįstumu ir atitiktimi pirkimo sąlygoms, nepagrįsti. Trečiasis asmuo, pateikdamas pasiūlymą perkančiajai organizacijai, pateikė dokumentus, kurių pakako įsitikinti, jog trečiojo asmens siūlomas analizatorius atitinka pirkimo sąlygas, perkančiosios organizacijos poreikius ir interesus. Trečiojo asmens siūlomo analizatoriaus atitiktį pirkimo sąlygoms vertino aukštos kompetencijos ir daugiametę patirtį turinti viešųjų pirkimų komisija, susidedanti iš B. P. (laboratorijos vedėja), A. S. (medicinos įrangos ir informacinių technologijų skyriaus vadovas), V. P. (informacinių technologijų specialistas), M. V. (juristė) ir J. A. (vyresnioji ekonomistė), todėl abejoti perkančiosios organizacijos sprendimu dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygoms nėra jokio pagrindo.

              3. Apeliaciniame skunde nepagrįstai keliamas klausimas dėl elektrochemiluminescencijos ECL technologijos ir sustiprintos chemoliuminescencijos (SCL) technologijos atitikities (lygiavertiškumo), kadangi tiek su ECL, tiek su SCL technologijomis vienodai sėkmingai gali būti pasiekti objektyvūs tyrimų rezultatai, reikalingi perkančiosios organizacijos veikloje. Nurodytų technologijų lygiavertiškumas negali būti suprantamas kaip visų įrangos (technologijos) parametrų identiškumas, nes tokiu būdu būtų pažeidžiama konkurencija ir reikštų, jog tik vieno gamintojo analizatorius atitinka perkančiosios organizacijos nustatytas viešojo pirkimo sąlygas. Lygiavertiškumas turi būti nustatomas vertinant praktiškai reikšmingas kokybės ir rezultato parametrus, kurie gali atitikti perkančiosios organizacijos poreikius nepriklausomai nuo tam tikrų charakteristikų skirtumų, kurie yra neišvengiami naudojant skirtingas technologijas. Apeliaciniame skunde nurodyti ECL ir SCL technologijų skirtumai yra teorinio pobūdžio ir nelemia jokių esminių praktinių skirtumų, dėl kurių perkančioji organizacija negalėtų abiejų technologijų pagalba vienodai sėkmingai atlikti reikalingus tyrimus ir gauti objektyvius tyrimo rezultatus.

              4. Apeliacinio skundo argumentai dėl trečiojo asmens pasiūlymo neatitikties pirkimo sąlygų techninių parametrų 4.1. punkto reikalavimui, nepagrįsti. Trečiojo asmens siūlomame analizatoriuje veikianti kontrolės sistema yra visiškai pakankama ir atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.

              5. Apeliacinio skundo argumentai dėl trečiojo asmens pasiūlymo neatitikties pirkimo sąlygų techninių parametrų 4.3. punkto reikalavimui, taip pat nepagrįsti. Trečiojo asmens siūlomas analizatorius aptinka krešulius, oro burbuliukus, gelį, daleles ir per didelio klampumo mėginius. Šias aplinkybes patvirtina naudotojo vadovo D-39, D-41, D-44, D-45, D-46, D-47 puslapiuose nurodyta informacija.

              6. Apeliacinio skundo argumentai dėl trečiojo asmens pasiūlymo neatitikties pirkimo sąlygų techninių parametrų 4.8. punkto reikalavimui, nepagrįsti, padaryti netinkamai interpretuojant viešojo pirkimo sąlygas.

Trečiasis asmuo UAB „Roche Lietuva“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis asmuo atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

              1. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad trečiojo asmens pasiūlytas analizatorius atitinka pirkimo sąlygų techninių parametrų 3.1. punkto reikalavimą. Perkančioji organizacija, nustatydama pirkimo sąlygą, kad gali būti siūlomi lygiaverčiai įrenginiai, siekė užtikrinti, kad tiekėjai pasiūlytų tokius analizatorius ir reagentus, kurie užtikrintų analogiškus tyrimų rezultatus, kuriuos užtikrindavo iki šiol perkančiosios organizacijos naudojamas apelianto analizatorius Vitros ECi Q, arba geresnius. Trečiasis asmuo pateikė perkančiajai organizacijai duomenis apie siūlomu analizatoriumi C. e411 atliekamų tyrimų charakteristikas, tyrimų laiką, matavimo intervalus, klinikinį jautrumą ir specifiškumą, matavimų glaudumo parametrus, kuriuos įvertinus perkančioji organizacija pagrįstai sprendė, jog analizatorius C. e411 atitinka viešojo pirkimo sąlygas, t. y. užtikrina ne tik analogiškus tyrimus ir jų rezultatus, bet net ir geresnius. Trečiojo asmens perkančiajai organizacijai pateikti duomenys apie analizatoriumi C. e411 atliekamų tyrimų parametrus yra pagrįsti objektyviais duomenimis, kurių tikrumą užtikrina CE ženklinimas ir Valstybinės akreditavimo tarnybos išduodami sertifikatai.

              2. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad specialisčių prof. dr. J. L. ir dr. J. K. parengtos išvados nėra tinkamas įrodymas nagrinėjamoje byloje, nes prof. dr. J. L. šališka. Tai, kad prof. dr. J. L. buvo trečiojo asmens darbuotojos daktaro disertacijos vadovė, niekaip per se nepagrindžia jos šališkumo bei siekio pateikti neobjektyvias ir nepagrįstas išvadas nagrinėjamoje byloje. Juo labiau, kad prof. dr. J. L. ir dr. J. K. išvados parengtos remiantis 51 moksliniu šaltiniu.

              3. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog trečiojo asmens pasiūlymas atitiko pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 4.1. punkto reikalavimą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nepagrįsti. Trečiojo asmens pasiūlyto analizatoriaus C. e411 sistema yra pilnai automatizuota bei vykdo tyrimų kontrolę nuo pat mėginio patekimo į įrenginį iki rezultato perdavimo, kontrolės sistemai nustačius klaidą ar kitą neigiamą faktorių, kontrolės sistema informuoja apie tai aktyvuodama duomenų pavojaus signalą. Apeliantas neteisingai aiškina pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 4.1. punkto reikalavimą, nurodydamas, jog analizatorius turėtų atlikti tyrimo perpatikrinimą, kadangi pačiose pirkimo sąlygose tokio reikalavimo nėra numatyta.

              4. Apeliacinio skundo argumentai dėl trečiojo asmens pasiūlymo neatitikties pirkimo sąlygų techninių parametrų 4.3. punkto reikalavimui, nepagrįsti. Trečiojo asmens pasiūlyto analizatoriaus vartotojo vadove (D-44 ir D-45) aiškiai nurodyta, kad šis analizatorius aptinka krešulius. Vartotojo vadove naudojamas bendrinis terminas „krešulys“, kuris apima tiek gelį, tiek daleles ar per didelio klampumo mėginius. Toks termino naudojimas yra sąlygotas fakto, kad krešulys tiek anglų, tiek lietuvių kalboje yra naudojamas kaip bendrinis žodis, bendrine prasme reiškiantis tam tikros medžiagos gumulėlį, sutirštėjimą. Šiuos motyvus pagrindžia didžiajame lietuvių kalbos žodyne pateikiamas krešulio terminas.

              5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Roche D. I. AG 2015 m. spalio 1 d. raštu, kuris yra oficialus trečiojo asmens pasiūlyto analizatoriaus gamintojo raštas, todėl nekelia abejonių dėl šiame rašte nurodytos informacijos teisėtumo.

              6. Apeliacinio skundo argumentai dėl trečiojo asmens pasiūlymo neatitikties pirkimo sąlygų techninių parametrų 4.8. punkto reikalavimui, taip pat nepagrįsti. Nagrinėjamam ginčui svarbu, kad bet kokiai laboratorijai svarbiausia yra ne pats mėgintuvėlio tūris, tačiau mėginio (kraujo) kiekis, kurį panaudojant būtų galima atlikti tyrimą. Kadangi iki ginčijamo viešojo pirkimo paskelbimo perkančioji organizacija naudojo tik apelianto analizatorių, pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 4.8. punkte buvo numatytas reikalavimas paduodamo mėginio talpoms, nustatant techninius parametrus paduodamo mėginio talpoms (nuo 0,5 ml iki 10 ml). Nustatant tokią pirkimo sąlygą buvo siekiama, kad tiekėjai pasiūlytų analizatorius, kurie gebėtų atlikti tyrimus bent jau su 0,5 ml tiriamosios medžiagos.

              7. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų V dalies 5.3. punkto ir pirkimo sąlygų III dalies 2 lentelės 6 ir 7 punktų reikalavimų, kadangi prekių aprašymai privalėjo būti pateikti tik analizatoriui C. e411, CE sertifikatai – tik diagnostikos reagentams. Šiuos dokumentus trečiasis asmuo pateikė lietuvių ir anglų kalbomis. Šių argumentų apeliantas nekėlė savo pretenzijoje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų nevertino.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

              4.1. Dėl bylos nagrinėjimo ribų

              Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas.

4.2. Dėl viešųjų pirkimų principų užtikrinimo, perkančiajai organizacijai sudarant pirkimo dokumentus

Vadovaujantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečią elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 7 straipsnis). Viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.

Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia reiškiančio jų (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Be to, kaip pažymėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas, Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Šiame kontekste Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2013 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

4.3. Dėl perkančiosios organizacijos pareigos užtikrinti pirkimo dokumentų aiškumą ir draudimo keisti viešojo pirkimo sąlygas

Pirkimo procesas turi būti skaidrus, t. y. atviras, aiškus, be situacijų, sudarančių galimybę interpretuoti tą patį veiksmą skirtingai ir suabejoti proceso (viešo pirkimo konkurso) skaidrumu. Tuo tikslu VPĮ 24 straipsnio 9 dalis įpareigoja perkančiąją organizaciją pateikti tikslius, aiškius ir be dviprasmybių pirkimo dokumentus, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Siekiant tinkamai suprasti pirkimo sąlygų turinį, būtina įvertinti ne tik sąlygas, bet ir jų paaiškinimus ar patikslinimus, jei tiekėjai ar perkančiosios organizacijos pasinaudojo VPĮ 27 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintomis teisėmis, nes perkančiosios organizacijos paaiškinimai kvalifikuotini sudėtine pirkimo dokumentų dalimi. Perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva, nesibaigus pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus, taip pat ir pirkimo objektą. Viešojo pirkimo dalyviai taip pat turi teisę prašyti paaiškinti viešojo pirkimo dokumentų nuostatas, kuriomis nustatomi reikalavimai pirkimo objektui, bei kitas pirkimo sąlygas, ribojančias tiekėjo galimybę dalyvauti konkurse. Naudojimasis viešojo pirkimo sąlygų paaiškinimu turi atitikti VPĮ 27 straipsnio tikslus, nelemti esminio pirkimo sąlygų pakeitimo. Tai reiškia, jog tiek iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, tiek (juo labiau) jam pasibaigus, perkančiajai organizacijai draudžiama keisti ar kitaip modifikuoti pirkimo dokumentų sąlygas, o draudimo nesilaikymas pripažįstamas lygiateisiškumo principo pažeidimu. Perkančioji organizacija, apibrėžusi pirkimo sąlygų turinį, negali vėliau jo keisti ar aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai. Perkančioji organizacija neturi teisės laisvai interpretuoti savo paskelbtų sąlygų, vertindama tiekėjo kvalifikaciją bei pateiktą pasiūlymą (siaurąja prasme) atsižvelgti į kitus, nei iš anksto paskelbtus, reikalavimus ar aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009, 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1636/2014).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2015 m. gegužės 6 d. perkančioji organizacija (atsakovė) paskelbė atvirą konkursą „Diagnostikos reagentų su analizatorių panauda pirkimas“ (pirkimo Nr. 163051, skelbimo CVP IS Nr. 236381). Pagal pirkimo sąlygų 2.1. punktą, pirkimo objektas buvo išskaidytas į 3 atskiras dalis: I pirkimo dalis „Reagentai bei papildomos priemonės automatiniam imunologiniam analizatoriui“, II pirkimo dalis „Reagentai bei papildomos priemonės biocheminiam analizatoriui“, III pirkimo dalis „Reagentai bei papildomos priemonės kraujo krešėjimo sistemos analizatoriui“ (toliau – ir I, II, III pirkimas). Pirkimo sąlygų 2.2. punkte buvo numatyta, kad tiekėjas gali pateikti pasiūlymus vienai, kelioms ar visoms pirkimo dalims. Ieškovė pateikė pasiūlymus pirkimo I ir II dalims. Ginčas byloje kilo dėl pirkimo I dalies „Reagentai bei papildomos priemonės automatiniam imunologiniam analizatoriui“ objekto – automatinio imunologinio analizatoriaus techninės specifikacijos, t. y. ar trečiojo asmens UAB „Roche Lietuva“ pateiktas pasiūlymas šioje pirkimų dalyje  atitiko perkančiosios organizacijos pateiktos analizatoriaus techninės specifikacijos reikalavimus.

Ginčijamo viešojo pirkimo sąlygų 7.1-7.2 punktuose numatyta, jog konkurso sąlygos gali būti paaiškinamos, patikslinamos tiekėjų iniciatyva, jiems raštu kreipiantis į perkančiąją organizaciją. Prašymai paaiškinti pirkimo sąlygas gali būti pateikiami ne vėliau kaip likus 8 darbo dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, o pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, pasiūlymo turinio keisti nebus galima. Savo iniciatyva paaiškinti, patikslinti pirkimo sąlygas perkančioji organizacija turi teisę taip pat tik iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

Perkančioji organizacija savo iniciatyva, nesibaigus pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, nepasinaudojo teise paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus. Kokių nors neaiškumų dėl viešojo pirkimo techninėje specifikacijoje nurodytų viešojo pirkimo objektų, įskaitant ir dėl ginčijamos pirkimų dalies objekto (imunologinio analizatoriaus), techninių parametrų, tiekėjams nekilo. Nei viena iš viešojo pirkimo sąlygų, taip pat ir susijusi su perkančiosios organizacijos parengtoje techninėje specifikacijoje nurodytais viešojo pirkimo objekto techniniais parametrais, tiekėjų nebuvo ginčijama. Trečiasis asmuo taip pat nereiškė reikalavimo dėl viešojo pirkimo tam tikrų sąlygų teisėtumo. Taigi, nei ieškovui, nei atsakovui, nei trečiajam asmeniui, nei kitiems viešojo pirkimo dalyviams (pirmoje viešojo pirkimo dalyje pasiūlymus pateikė keturi tiekėjai) iki tiekėjų pateiktų paraiškų vertinimo nekilo abejonių dėl techninės specifikacijos sąlygų (įskaitant sąlygas, dėl kurių byloje kilo ginčas, ar trečiojo asmens UAB „Roche Lietuva“ pateiktas pasiūlymas jas atitinka) aiškumo ir teisėtumo. Ginčijamos gali būti tik sąlygos, kurios tiekėjui yra aiškios ir kurios, tiekėjo nuomone, yra neteisėtos, o neaiškias sąlygas prašoma paaiškinti. Tuo remdamasi teisėjų kolegija daro išvadą, jog viešojo pirkimo sąlygos tiekėjams, įskaitant trečiąjį asmenį, buvo aiškios ir priimtinos. Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad perkančioji organizacija, tiekėjui nepaprašius patikslinti ar paaiškinti pirkimo sąlygų, negali šiuo faktu remtis pateisindama savo veiksmų neteisėtumą, nes  pagal VPĮ 24 straipsnį perkančiajai organizacijai, o ne tiekėjui tenka pareiga tinkamai suformuluoti pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-810-236/2015). Be to, situacija, kai perkančioji organizacija, suformulavusi viešojo pirkimo sąlygas, kurios yra aiškios normaliai rūpestingam konkurso dalyviui, jau viešojo pirkimo procedūros vykdymo eigoje imtų savo pačios nurodytas sąlygas interpretuoti kitaip ir, tokiu būdu, jas pakeistų, ne tik pažeistų bendruosius viešojo pirkimo principus, tiekėjo teises ir interesus dėl galimybės dalyvauti viešajame pirkime užkirtimo, bet ir apribotų tiekėjui galimybę ginčyti tokias viešojo pirkimo sąlygas, nes viešojo pirkimo procedūra jau būtų perėjusi į kitą etapą (tiekėjų pasiūlymų vertinimą).

              4.4. Dėl reikalavimų viešojo pirkimo objektui ir perkančiosios organizacijos rengiamoms pirkimo objekto techninėms specifikacijoms

Perkančiosioms organizacijoms expressis verbis įtvirtintas reikalavimas techninių specifikacijų nuostatomis užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis). VPĮ 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti viešojo pirkimo objektų techninių specifikacijų, kurias pateikti yra perkančiųjų organizacijų pareiga, parengimo būdai bei būdų deriniai, į kuriuos būtina atsižvelgti tiek nustatant reikalavimus pirkimo objektui, tiek vertinant tiekėjų pasiūlymų atitiktį šiems reikalavimams. Viešojo pirkimo objekto techninė specifikacija gali būti parengta, pirma, nurodant standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas; šiuo atveju kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“ (3 dalies 1 punktas); antra, apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus (3 dalies 2 punktas); tokie reikalavimai turi būti tikslūs, kad tiekėjai galėtų parengti tinkamus pasiūlymus, o perkančioji organizacija įsigytų reikalingų prekių, paslaugų ar darbų; trečia, apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus, ir kaip šių reikalavimų atitikties priemonę – 1 punkte nurodytas technines specifikacijas; ketvirta, nurodant tam tikrų pirkimo objekto savybių technines specifikacijas pagal 1 punkto reikalavimus, kitų – apibūdinant 2 punkte nurodytą norimą rezultatą ar funkcinius reikalavimus. Apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti; toks nurodymas yra leistinas išimties tvarka, kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal standartą, techninį liudijimą, bendrąsias technines specifikacijas, norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus; šiuo atveju nurodymas pateikiamas įrašant žodžius „arba lygiavertis“ (VPĮ 25 straipsnio 8 dalis). Be to, VPĮ 3 priede įtvirtinta, kad prekių ar paslaugų pirkimo atveju techninė specifikacija – pirkimo dokumentu nustatyti produktui ar paslaugai apibūdinti reikalingi duomenys, tokie kaip kokybės lygio, poveikio aplinkai rodiklių, visų reikalavimų (taip pat ir galimybės naudotis neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimo atlikimo, eksploatacinių savybių, produkto vartojimo (naudojimo), arba duomenys, apimantys produktui taikytinus reikalavimus, būtent: pavadinimas, kuriuo produktas parduodamas, terminologija, simboliai, bandymai ir bandymų metodai, pakavimas, žymėjimas ir ženklinimas, vartojimo (naudojimo) instrukcijos, gamybos procesai ir metodai ir atitikties įvertinimo tvarka.

Dėl VPĮ 25 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra konstatavęs, kad perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų, šio įstatymo 25 straipsnyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją ir laikydamasi šiame straipsnyje nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių; pirkimo sąlygose perkamų daiktų savybės apibūdinamos tiksliais duomenimis, tačiau pagal nediskriminavimo principą draudžiama perkančiajai organizacijai viešojo pirkimo dokumentuose nurodyti konkrečius prekių pavadinimus, ženklus ar tipus, technines specifikacijas, jei tai suteiktų galimybę pirkime dalyvauti tik konkrečiam tiekėjui ar keliems tiekėjams, ir apribojant kitų potencialių tiekėjų dalyvavimą; taip perkančioji organizacija yra įpareigojama rinktis iš visų galimų tam tikrus funkcinius reikalavimus atitinkančių pirkimo objektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011). Taigi, perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti perkamų prekių ar teikiamų paslaugų savybes, tačiau, nustatydama perkamas prekes ar teikiamas paslaugas apibūdinančius kriterijus, perkančioji organizacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis), nepažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

Perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjo pasiūlymo tik tuo pagrindu, kad siūlomi pirkimo objekto savybės, parametrai ar sprendimai nėra identiški nurodytoms pirkimo sąlygoms (techninei specifikacijai), tačiau dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, jog jo pasiūlyti sprendimai yra lygiaverčiai perkančiosios organizacijos siekiamam rezultatui ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus; nors neginčytina perkančiosios organizacijos siekiamų tikslų svarba, tačiau dėl jos neturi esmingai skirtis VPĮ 25 straipsnio nuostatų taikymas; jei tiekėjo siūlomas pirkimo objektas iš tiesų lygiavertis perkančiosios organizacijos siekiamiems tikslams ir funkciniams reikalavimams, tokiu jis ir turi būti pripažįstamas, nepriklausomai nuo prekių, paslaugų ar darbų svarbos; neidentiškais parametrais apibūdinto pasiūlymo pateikimas VPĮ 25 straipsnio prasme savaime nereiškia kitų tiekėjų teisių pažeidimo, priešingai – atspindi jų konkurenciją; lygiateisiškumo principas viešųjų pirkimų srityje reiškia reikalavimą vienodai vertinti tiekėjų pasiūlymus, kurie yra lygiaverčiai ar iš esmės vienodai konkurencingi, nebent skirtingą jų vertinimą būtų galima pateisinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2014; 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3k-3-466-969/2015; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3k-3-584-378/2015; 2015 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos I pirkimo dalyje parengtoje analizatoriaus techninėje specifikacijoje nėra tiesiogiai atskleista, koks būdas ar būdų derinys iš anksčiau nurodytųjų pasirinktas rengiant techninę specifikaciją. Tačiau, įvertinus viešojo pirkimo objekto (imunologinio analizatoriaus) paskirtį – atlikti kraujo imunologinius tyrimus (techninės specifikacijos 2 punktas), akivaizdu, jog techninė specifikacija parengta ne išimtinai apibūdinant norimą gauti rezultatą arba pirkimo objekto funkcinius reikalavimus. Byloje tarp šalių nėra ginčo, jog pirkimo objekto paskirtis ir jam keliamas funkcinis reikalavimas yra kraujo imunologinių tyrimų atlikimas, taip pat kad pagal savo paskirtį tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens siūlomi analizatoriai jiems keliamus funkcinius reikalavimus atitinka. Viešojo pirkimo techninėje specifikacijoje šiai analizatoriaus funkcijai atlikti nebuvo keliama specialių su jo tiesioginės funkcijos atlikimu ir gaunamu tyrimų rezultatu susijusių reikalavimų (pavyzdžiui, tokių analizatoriaus techninių parametrų, kaip mėginių tyrimo laikas, matavimo intervalas, klinikinis jautrumas ir specifiškumas, matavimų glaudumas, atliktų tyrimų tikslumo paklaida ir pan.). Techninėje specifikacijoje be analizatoriaus paskirties buvo nurodyti tik matavimo metodai ir technologijos (3 punktas), kai kurie techniniai parametrai darbui su mėginiu (4 punktas), kalibracijai ir kokybės kontrolei (5 punktas) bei analizatoriaus duomenų bazei bei valdymui (6 punktas), kurie prietaiso funkcinės paskirties nekeičia. Šios aplinkybės patvirtina, kad perkančioji organizacija techninę specifikaciją parengė remdamasi dviejų būdų deriniu – apibūdindama funkcinius reikalavimus pirkimo objektui (techninės specifikacijos 2 punktas) ir nustatydama pirkimo objektui bendrąsias technines specifikacijas – techninius parametrus (techninės specifikacijos 3-6 punktai) (VPĮ 25 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Atsižvelgdama į tai, taip pat aplinkybes, jog viešojo pirkimo dalyviai neginčijo pirkimo sąlygų, nekėlė ir nekelia klausimo dėl techninės specifikacijos neatitikties įstatymo reikalavimams bei viešųjų pirkimų principams nei viešojo pirkimo peržiūros procedūroje, nei pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, teisėjų kolegija ex officio netikrina viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo dėl pirkimo objekto apibūdinimo techninėje specifikacijoje būdo parinkimo bei pageidaujamų pirkimo objekto savybių (techninių parametrų) nurodymo. Kaip minėta anksčiau, viešojo pirkimo I dalyje dalyvavo keturi tiekėjai ir nei vienam iš jų nekilo abejonių dėl techninėje specifikacijoje pirkimo objekto savybėms keliamų reikalavimų. Dėl peržiūros institucijų aktyvumo viešųjų pirkimų ginčų procese kasacinio teismo konstatuota, kad teismų iniciatyvos teisė spręsti dėl šalių aiškiai nenurodytų aplinkybių koreliuoja su perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumu; dėl to, jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas; kita vertus, aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad peržiūros institucijos kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną šalies nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3k-3-466-969/2015).

Tuo remdamasi teisėjų kolegija tikrina tik šalių procesiniuose dokumentuose teikiamų argumentų dėl trečiojo asmens UAB „Roche Lietuva“ pateikto pasiūlymo atitikties viešojo pirkimo sąlygoms (techninės specifikacijos reikalavimams), konkrečiai techninės specifikacijos 3.1., 4.1., 4.3. ir 4.8. punktų reikalavimams, pagrįstumą.

4.5. Dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties atsakovės parengtos techninės specifikacijos reikalavimams

Nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčija trečiojo asmens pasiūlymo atitiktį viešojo pirkimo sąlygoms keliais pagrindais, nurodydamas, jog pasiūlymas neatitiko perkančiosios organizacijos analizatorių techninės specifikacijos 3.1., 4.1., 4.3., 4.8. punktuose nustatytų techninių parametrų, nors pagal viešojo pirkimo sąlygų 2.4 punktą siūlomos prekės (analizatoriai) turi atitikti nustatytas technines specifikacijas, taip pat viešojo pirkimo sąlygų V dalies 5.3. punkto ir pirkimo sąlygų III dalies 2 lentelės 6 ir 7 punktų reikalavimų. Pagal formuojamą teismų praktiką pakanka nustatyti bent vieną iš kelių nurodytų pagrindų, kad konstatuoti viso pasiūlymo neatitiktį pirkimo sąlygoms, dėl ko tiekėjo pasiūlymas turi būti atmestas  (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3k-3-128/2013).

4.5.1. Dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties techninės specifikacijos 3.1 punktui

Trečiasis asmuo UAB „Roche Lietuva" pateiktame pasiūlyme jo atitiktį techninės specifikacijos 3.1. punkto reikalavimui (analizatorius būtinai turi turėti sustiprintos chemoliuminescencijos nustatymo technologiją arba lygiavertę) grindė matavimo technologijos lygiavertiškumu ir nuoroda į analizatoriaus naudotojo vadovo A-23 puslapį. T. C. e411 analizatoriaus naudotojo vadovo A-23 puslapyje pateikiama tik informacija, jog šis analizatorius įvairius tyrimus atlieka, taikant elektrochemiliuminescencijos (ECL) technologiją. Jokio pagrindimo dėl ECL technologijos atitikties sustiprintos chemoliuminescencijos (SCL) technologijai, kaip to reikalavo viešojo pirkimo sąlygos, pateikdamas pasiūlymą, trečiasis asmuo nenurodė. Iš UAB „Roche Lietuva" 2015 m. liepos 23 d. atsakymo perkančiajai organizacijai į 2015 m. liepos 16 d. prašymą patikslinti (paaiškinti) siūlomo analizatoriaus atitiktį techninei specifikacijai, tarp jų - ir analizatoriaus atitiktį jos 3.1. punktui, matyti, jog šiame paaiškinime UAB „Roche Lietuva" jokių duomenų iš analizatoriaus dokumentacijos, pagrindžiančių siūlomo analizatoriaus naudojamos elektrochemiliuminescencijos (ECL) technologijos lygiavertiškumą sustiprintai chemoliuminescencijai (SCL), nepateikė, t. y. ECL technologijos lygiavertiškumo SCL technologijai taip pat nepagrindė. Vietoj analizatoriaus atitikties 3.1. punkto reikalavimams pagrindimo UAB „Roche Lietuva" pasiūlymo paaiškinime tik nurodė, jog technologijų lygiavertiškumas imunologinių analičių nustatymui grindžiamas geresniais arba lygiaverčiais tyrimų charakteristikų - tyrimo laiko, matavimo intervalo, klinikinio jautrumo ir specifiškumo, matavimų glaustumo – parametrais. Tuo tarpu, kaip minėta anksčiau, viešojo pirkimo techninėje specifikacijoje pateikti tokias analizatoriaus technines savybes net nebuvo reikalaujama, o buvo nurodytas reikalavimas sustiprintos chemoliuminescencijos nustatymo arba lygiavertei technologijai. Tokiu būdu trečiasis asmuo neįvykdė nei viešojo pirkimo  sąlygų reikalavimo pasiūlyme (VPĮ 25 straipsnio 4 dalis) pagristi siūlomo analizatoriaus atitiktį techninės specifikacijos 3.1. punkto reikalavimui, nei perkančiosios organizacijos 2015 m. liepos 16 d. prašyme suformuluoto reikalavimo tiksliai nurodyti bei pagrįsti siūlomo metodo ir technologijos lygiavertiškumą.

Kai perkančioji organizacija nurodo technines specifikacijas viešojo pirkimo objektui, ji neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad siūlomos prekės, paslaugos, ar darbai neatitinka nurodytų techninių specifikacijų, kuriomis ji rėmėsi, jeigu dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis  įrodo, kad jo pasiūlyti sprendimai yra lygiaverčiai ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus (VPĮ 25 straipsnio 4 dalis). Tiekėjų pasiūlymų lygiavertiškumas įrodinėtinas ir nustatytinas pagal pirkimo sąlygose įtvirtintus techninius, funkcinius reikalavimus ar standartus, o šie kriterijai sietini ne su sertifikavimo įstaiga, o su konkrečiais, tarpusavyje palyginamais parametrais, standartizuotais reikalavimais, juolab kad neatmestina tikimybė, kad sertifikavimo įstaigoje patikrinti įrenginiai bus tarpusavyje nesulyginami (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-969/2015). Atsižvelgiant į tai, tokio pobūdžio ginčus nagrinėjantys teismai procesiniuose sprendimuose atitinkamas pirkimo sąlygas, kurias taikant tiekėjo pasiūlymas buvo atmestas kaip nelygiavertis, turėtų aiškiai įvardyti (kvalifikuoti) kaip norimo rezultato, funkcinio reikalavimo, standarto ar kitą kriterijų arba jų derinį, įtvirtintą VPĮ 25 straipsnio nuostatose.

Pirmosios instancijos teismas, viena vertus, pagrįstai teigia, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo ir trečiojo asmens siūlomų analizatorių technologijos yra skirtingos, kad bylai nėra reikšmingos aplinkybės apie abiejų technologijų pranašumus ir trūkumus, analizatorių taikomų skirtingų technologijų reikšmę atliekamų tyrimų jautrumui, specifiškumui, tikslumui, kas nėra susiję su perkančiajai organizacijai reikalingais funkciniais reikalavimais perkamam objektui. Nurodytosios įrangos techninės savybės nebuvo įtrauktos į perkančiosios organizacijos parengtą analizatoriaus techninę specifikaciją, todėl kiekviena iš jų atskirai negali būti ir nagrinėjamo ginčo dalyku. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės pagrįstą išvadą, jog šalys (tiekėjai), įrodinėdamos šias jų siūlomų analizatorių savybes, be pagrindo išėjo už nagrinėjamo ginčo ribų ir be pagrindo apsunkino esmės byloje nustatymą. Todėl teisėjų kolegija su šiomis aplinkybėmis susijusių gausių ieškovo ir trečiojo asmens argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Tačiau, kita vertus, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog lygiavertiškumo palyginimo ribas apsprendžia perkamai įrangai keliami funkciniai reikalavimai, kurie, kaip buvo minėta anksčiau, suprantami kaip galimybė analizatorių naudoti tam tikrai paskirčiai, atlikti su juo tam tikrą funkciją. Byloje nėra ginčo, jog abiejų tiekėjų siūlomi analizatoriai funkcinius reikalavimus (atlikti kraujo imunologinius tyrimus) atitinka.  Todėl analizatorių naudojamų skirtingų technologijų įtaka atliekamų tyrimų parametrams (laikui, jautrumui, rezultato tikslumui, švytėjimo pikui, intensyvumui etc.) gali būti reikšminga sprendžiant dėl technologijų lygiavertiškumo.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, dėl ko padarė neteisingą išvadą, jog ECL yra lygiavertis metodas ir technologija pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje nurodytai analizatoriaus technologijai ir kitiems techniniams parametrams. Visų pirma, teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą dėl tiekėjo pasiūlyme pateiktų sprendimų lygiavertiškumo nurodytiesiems techninėje specifikacijoje reikalavimams perkėlė ieškovui, nurodydamas, jog ieškovas neįrodė, kad su ECL technologija nebūtų pasiekti perkančiosios organizacijos tikslai ir poreikiai atlikti su siūlomais reagentais bei siūloma analitine įranga kraujo imunologinius tyrimus. VPĮ 25 straipsnio 4 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, jog pasiūlyme nurodytų sprendimų lygiavertiškumą ir jų atitiktį techninėje specifikacijoje keliamiems reikalavimams privalo įrodyti perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis pasiūlymą pateikęs tiekėjas, tokiu įrodymus tiekėjas privalo pateikti savo pasiūlyme. Antra, teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, pažeisdamas įrodymų patikimumo taisyklę.

Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3k-3-10/2013). CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad spręsdamas bylą teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Labai svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3k-3-322/2011 ir kt.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3k-3-255/2012).

Analizatorių technologijų nelygiavertiškumas gali pasireikšti įvairiais aspektais, pavyzdžiui, technologinėmis savybėmis, eksploatavimo savybėmis bei  kaštais, taip pat techninių parametrų įtaka skirtingų analizatorių atliekamų  tyrimų jautrumui, specifiškumui, tikslumui. Kokio tikslumo tyrimų ar kitų su tyrimų kokybe susijusių prekės techninių parametrų pageidauja, viešojo pirkimo sąlygose turi nurodyti perkančioji organizacija. Kadangi kitokių konkrečių reikalavimų pirkimo objekto (analizatoriaus) atliekamų tyrimų parametrams (rezultatams) techninėje specifikacijoje perkančioji organizacija (atsakovas) nenurodė, darytina išvada, jog ji tai padarė 3.1 punkte nustatydama SCL technologijos ar lygiavertės reikalavimą, kurios taikymas ir lemia atitinkamus atliekamų tyrimų techninius parametrus.

Akivaizdu, jog imunologinių analizatorių technologijų lygiavertiškumui įvertinti yra būtinos specialiosios žinios. Ieškovas tiekėjo (trečiojo asmens) siūlomo analizatoriaus nelygiavertiškumą perkančiosios organizacijos norimai įsigyti prekei grindžia 2015 m. rugsėjo 21 d. dr. A. C. išvada bei 2015 m. spalio  27 d. jo pateikta kitų specialistų (dr. J. K. ir prof. dr. J. L.) išvadų tuo pačiu klausimu analize. Trečiasis asmuo UAB „Roche Lietuva" jo teikiamo analizatoriaus lygiavertiškumui pagrįsti pateikė dr. J. K. ir prof. dr. J. L. išvadas, kuriose nurodoma, jog trečiojo asmens siūlomo analizatoriaus C. e411 naudojama technologija ECL yra lygiavertė viešojo pirkimo techninėje specifikacijoje nurodytai SCL technologijai. Teisėjų kolegijos nuomone, pagrįsti šiomis išvadomis bylai reikšmingą aplinkybę dėl prekių lygiavertiškumo nėra pagrindo, nes šie įrodymai neatitinka patikimumo kriterijaus. Byloje nustatyta, jog trečiojo asmens atstovė dr. M. B. ir viena iš išvadas pateikusių mokslininkių prof. dr. J. L. yra susiję asmenys. Išvadą dėl pirmiau nurodytų asmenų – vieno iš tiekėjų atstovo ir išvadą dėl prekių lygiavertiškumo pateikusio specialisto artimos sąsajos galima daryti, atsižvelgiant į šias aplinkybes: prof. dr. J. L. buvo dr. M. B. dėstytoja universitete ir pastarosios daktaro disertacijos mokslinė vadovė, jos yra daugelio mokslinių publikacijų bendraautorės, taip pat dirbo vienoje darbovietėje, t. y. Kauno technologijos universitete. Šių objektyvių aplinkybių pakanka ir tiekėjas (ieškovas) neprivalo konkrečiai įrodyti specialistų šališkumą, t. y. jų ketinimą, siekį ir atitinkamus veiksmus, dėl kurių jų elgesys būtų nesuderinamas su skaidriu išvadų teikimu. Šiuo atveju pakanka nustatyti specialistų šališkumo objektyvųjį aspektą (realūs faktai, keliantys abejonių), ir papildomai nereikia įrodinėti subjektyviojo (subjekto asmeninis nusistatymas, tendencingumas, suinteresuotumas) kriterijaus. Dėl šių priežasčių pašaliniam stebėtojui byloje pateikta prof. dr. J. L. išvada negali atrodyti nešališka ir objektyvi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-309-248/2015). Kadangi antrąją išvadą byloje pateikė prof. dr. J. L. kartu su dr. J. K., nėra pagrindo remtis ir šiuo įrodymu. Pagal kasacinio teismo praktiką vieno ar kelių ekspertų interesų konfliktai ar šališkumo apraiškos sukelia neigiamus padarinius ir kartu vertinime dalyvavusių kitų ekspertų išvadų patikimumui. Jeigu ekspertizės ar specialisto išvada yra kolegiali, parengta bendrai visų ją atlikusių (pateikusių) ekspertų ar specialistų, jiems bendradarbiaujant, nėra galimybės atskirti vieno eksperto (specialisto) veiksmų įtakos ekspertizei (išvadai) nuo kitų ekspertų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2014). Aplinkybė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo deklaruoja, jog dėl tam tikrų ryšių su pasitelktais specialistais trečiasis asmuo neįgijo nesąžiningo pranašumo, nepakankama daryti išvadą dėl viešojo pirkimo peržiūros procedūrų skaidrumo.

Aktyvaus vaidmens, inter alia, tyrimo atlikimo, vertinant tiekėjų pasiūlymus, pareiga nustatyta perkančiajai organizacijai, todėl, būtent atsakovas privalėjo atlikti analizatorių naudojamų metodų ir technologijų lygiavertiškumo vertinimą ir tik po to spręsti dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygoms. Ne tiekėjai, o būtent perkančioji organizacija turėjo pareigą įsitikinti ir kitiems užtikrinti pasiūlymų vertinimo (įskaitant pasitelktų ekspertų nešališkumą) skaidrumą, nes jai įstatymo nustatyta pareiga nepažeisti viešųjų pirkimų principų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011). Todėl svarbi aplinkybė, vertinant trečiojo asmens pateiktų išvadų patikimumą, yra ir tai, jog atsakovas iš esmės visą laiką buvo pasyvus bei nepakankamai rūpestingas (tiek prieš vertinant tiekėjų pasiūlymus, tiek kilus ginčui teisme) ir pripažino trečiojo asmens pasiūlymą atitinkančiu techninės specifikacijos sąlygoms, iš esmės neatlikęs jokio pateikto pasiūlymo vertinimo.

Pirmosios instancios teismo nuomone, ieškovo nurodytos aplinkybės apie išvadą pateikusios prof. dr. J. L. galimą šališkumą neturi teisinės reikšmės, nes ši specialistė atliko ne teismo paskirtą ekspertizę, bet pateikė išvadą, kuri vertintina kaip rašytinis įrodymas. Tokia teismo išvada nepagrįsta, nes patikimumo kriterijus taikomas visiems byloje pateikiamiems įrodymams.

Teisėjų kolegijos išvadą, jog analizatoriuje C. e411 naudojama elektrochemiliuminescencijos (ECL) technologija nėra lygiavertė pagal analizatorių techninės specifikacijos 3.1. punktą reikalautai sustiprintai chemoliuminescencijos (SCL) technologijai, patvirtina šie įrodymai byloje. Visų pirma, spręsdama dėl trečiojo asmens pasiūlyto analizatoriaus technologijos lygiavertiškumo viešojo pirkimo objektui, teisėjų kolegija vadovaujasi KTU Elektros ir elektronikos fakulteto Elektronikos inžinerijos katedros dėstytojo Technologijos mokslų daktaro, metrologijos mokslo krypties mokslininko A. C. išvada. Kartu teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu ir ieškovo argumentą, jog pagal tyrimų kryptį šio mokslininko kvalifikacija artimesnė byloje atliekamiems tyrimams, lyginant su prof. dr. J. L. (chemijos mokslų sritis) ir dr. J. K. (technologijos mokslų chemijos inžinerijos sritis).

A. C. išvadoje nurodoma, jog ECL ir SCL technologijos skiriasi iš esmės, nors ir vyksta tas pats fizikinis-cheminis reiškinys, dėl ko sutampa technologijų pavadinimų dalys ir kyla pagunda šias dvi technologijas vadinti lygiavertėmis. Jei sustiprintoje CL vyksta “klasikinė” cheminė chemoliuminescencijos reakcija, ECL technologijoje naudojamas papildomas elektrocheminis poveikis, sukeliant reikalingą fluorescavimo reakciją. Specialisto teigimu, ECL technologija atsirado palyginti neseniai ir jos metu vykstančių sudėtingų cheminių virsmų grandinė nėra iki galo žinoma ir ištirta, vyksta intensyvi matavimo būdų paieška. Technologijų skirtumai įtakoja ne tik įrangos technologines, bet ir eksploatacines charakteristikas. Jeigu klalsikinės CL pagrindu paremtos technologijos nereikalauja specialios kameros liuminescencijos reakcijai vykdyti (tai gali būti standartinės kiuvetės, pigios, patikimos ir paprastai keičiamos), tai ECL reikalinga speciali matavimo kamera su elektrodais. Pasibaigus reakcijai, tokia kamera turi būti patikimai apsaugota nuo prieš tai buvusios reakcijos produktų – teršalų. Elektrodų naudojimas taip pat kelia specifinius reikalavimus – norint gauti patikimus rezultatus, elektrodai turi būti švarūs, ką sunku patikimai užtikrinti, nes elektrodai dalyvauja fizikinėje-cheminėje reakcijoje. Specialisto teigimu, techninių sąlygų požiūriu šių technologijų negalima laikyti lygiavertėmis, nes esant nepilnai išvalytai kamerai ar užsiteršus elektrodams, gaunamas anomalus rezultatas, kurį identifikuoti gali tik labai patyręs personalas. Specialistas taip pat nurodė, jog svarbesnis analizatoriaus parametras yra ne aptinkamumo riba (galimybė aptikti mažesnas cheminės medžiagos vertes), bet mažiausios skyros parametrą, nes yra laukiamas klinikinio tyrimo rezultatas, ar nėra viršyta tam tikra tiriamos medžiagos kiekio riba. Technologijų nelygiavertiškumą patvirtina, nors tai ir nėra esminis parametras, ir liuminescencijos trukmė. Iš esmės technologijose skiriasi galutinio reakcijos rezultato (šviesos emisijos) šaltinis. ECL technologijoje sudėtinga užtikrinti vienodas atliekamų tyrimų įvykdymo sąlygas, kontroliuoti kiekvieno vykdomo proceso eigą ir atsekamumą, sekti ir fiksuoti per matavimo celę perleisto reakcijos mėginio kiekį, užtikrinti nekintamą magnetinio lauko veikimą, garantuoti pernešimo faktoriaus nebuvimą nuo prieš tai vykusių reakcijų. Tuo tarpu SCL technologija pasižymi bendra proceso kontrole (mėginio ir rezultato vientisumo patikra) ir tikrina visus su tyrimo atlikimu susijusius veiksmus: mėginio ir reagentų dozavimą, inkubaciją, signalinio reagento dozavimą, cheminės reakcijos skleidžiamos fotonų emisijos nuskaitymą, kas užtikrina atliekamų tyrimų procesų atsekamumą ir tikslių tyrimų rezultatų pateikimą. Be to, ECL įrangoje neįmanoma realizuoti šiais laikas jau standartu tampančius savipatikros metodus, kurių metu kiekviename analizatoriaus veikimo etape tikrinama sistemos būklė ir, aptikus anomalijas, realiu laiku informuojamas apie tai sistemos naudotojas. Analizuodamas dr. J. K. bei prof. dr. J. L. pateiktų išvadų pagrįstumą, dr. A. C. konstatavo, jog nurodytų specialisčių padaryta išvada dėl technologijų lygiavertiškumo yra nepagrįsta atlikto tyrimo argumentais, jų atlikto tyrimo  kai kurios išvados yra abstrakčios arba subjektyvios, nepateikiamos kitų technologijų palyginamosios vertės, o dr. J. K. pateiktos išvados turinys patvirtina priešingą išvadą – kad lyginamos technologijos nėra lygiavertės, išvadoje nurodyta klaidinanti informacija, lyginant ją su ECL technologijos gamintojo Roche įmonių grupės technologijos aprašyme pateikiama informacija. Kitose byloje pateiktose specialistų (prof. dr. J. L. bei dr. J. K.) išvadose buvo lyginami technologijų atskiri techniniai parametrai ir pripažinta, jog technologijos yra lygiavertės tik tyrimo nustatymo metodikoje, šios specialistės daugiau dėmesio skyrė technologijų pranašumams ir trūkumams viena kitos atžvilgiu įvardinti, bet ne jų lygiavertiškumui pagal tam tikrus pasirinktus kriterijus įvertinti. Tuo tarpu apskritai lygiavertiškumas gali būti vertinamas, kaip minėta anksčiau, remiantis įvairiais kriterijais. Todėl ir šiuo aspektu prof. dr. J. L. bei dr. J. K. pateiktos išvados kelia pagrįstų abejonių.

Teisėjų kolegija, vertindama išanalizuotus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad ECL ir SCL technologijas yra pagrindas pripažinti nelygiavertėmis, atsižvelgiant į jų esminius technologinius mėginio tyrimo proceso, kokybės kontrolės skirtumus, eksploatacijos charakteristikas ir sąlygas, reikalavimus įrangą aptarnaujančiam personalui, mėginio tyrimo rezultatus. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog technologijų nelygiavertiškumas savaime nereiškia, jog kuri nors iš aptariamų technologijų yra pranašesnė už kitą. Toks klausimas nėra nagrinėjamo ginčo objektas, be to kiekviena technologija turi savo pranašumų ir trūkumų, ką iš esmės pripažįsta tiek dalyvaujantys byloje asmenys, tiek ir išvadas byloje teikę specialistai. Atsižvelgiant į technologinius bei kitus pirkimo objekto – imunologinio analizatoriaus – skirtumus, teisę rinktis iš alternatyvių technologijų turi perkančioji organizacija. Kadangi nėra pagrindo lygiavertėmis pripažinti ECL ir SCL technologijas, juo labiau nėra pagrindo pripažinti lygiaverčiais skirtingų gamintojų gaminamus imunologinius analizatorius vien remiantis jų funkcine paskirtimi – atlikti kraujo tyrimus. Priešingu atveju prarastų bet kokią prasmę perkančiosios organizacijos teisė, pasirenkant pirkimo objektą, derinti VPĮ 25 straipsnio 3 dalyje numatytus pirkimo dokumentų parengimo būdus, įskaitant galimybę numatyti skirtingus techninius reikalavimus skirtingoms tą pačią funkcinę paskirtį turinčioms prekėms.

Kartu teisėjų kolegija pripažįsta, jog, kilus tokio pobūdžio ginčui, siekiant nustatyti materialiąją tiesą byloje, būtų pagrindas paskirti teismo technologinę ekspertizę. Tačiau atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir nagrinėjamos bylos kategoriją, tai neatitiktų civilinio proceso principų (operatyvumo ir ekonomiškumo). Kaip bus argumentuota vėliau, byloje nustatyta eilė kitų pagrindų pripažinti trečiojo asmens pasiūlymą neatitinkančiu viešojo pirkimo sąlygoms (viešojo pirkimo procedūros ir principų pažeidimas, leidžiant trečiajam asmeniui aiškinti, tikslinti ir pildyti pasiūlymą ir jo atitiktį pirkimo dokumentams po pasiūlymų pateikimo termino pasibaigimo ir jau vykstant viešojo pirkimo peržiūros procedūrai; trečiojo asmens pasiūlymo neatitiktis kitiems techninės specifikacijos reikalavimams, nurodytiems 4.1., 4.3., 4.8. punktuose). Kita vertus, aplinkybė, kad byloje nebuvo paskirta teismo ekspertizė analizatorių lygiavertiškumui išaiškinti, nereiškia, kad nėra galimybės daryti atitinkamas išvadas dėl šiai bylai reikšmingos faktinės aplinkybės – lyginamų technologijų lygiavertiškumo. Juo labiau, nėra pagrindas daryti išvadą, kad prekės yra lygiavertės, remiantis tuo pagrindu, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, kad ieškovas atlikti ekspertizę atsisakė ir technologijų nelygiavertiškumo neįrodė. Kaip minėta, siūlomos prekės lygiavertiškumą įrodyti pareiga numatyta tiekėjui, kuris atitinkamą prekę nurodo pasiūlyme. Be to, ieškovas, vykdydamas teismo įpareigojimą, pateikė argumentus dėl ekspertizės skyrimo netikslingumo, paaiškindamas, jog byloje yra kompetentingo ir nešališko specialisto išvada bylai aktualiu klausimu, o reikiamos kvalifikacijos teismo eksperto, kuris galėtų atlikti ekspertizę dėl SCL ir ECL technologijų lygiavertiškumo, nepavyko rasti.

Trečiojo asmens pasiūlytos įrangos atitikties viešojo pirkimo sąlygoms per se nepatvirtina ir teismo nurodyta aplinkybė, jog ši įranga yra sertifikuota. Prekės sertifikavimo (atestavimo) reguliavimu siekiama arba įrodyti prekės atitiktį perkančiosios organizacijos iškeltiems reikalavimas (VPĮ 25 straipsnio 1 dalis, VPĮ 3 priedo 2 punktas), arba įrodyti, kad siūlomų prekių savybės ar specifikacija yra lygiavertė perkančiosios organizacijos nustatytiems funkciniams reikalavimams ar pageidaujamam rezultatui (VPĮ 25 straipsnio 7 dalis). Taigi reikalavimas pateikti sertifikavimo įstaigos atitikties patvirtinimą iš esmės laikytinas įrodomąja priemone, o ne savarankišku reikalavimu prekei. Dėl sertifikuoto pirkimo objekto atitikties viešojo pirkimo sąlygoms turi būti sprendžiama ne pagal patį sertifikavimo faktą, bet pagal tai, ar prekė atitinka konkrečius reikalavimus pirkimo objektui, nurodytus techninėje specifikacijoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-969/2015).

4.5.2. Dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties techninės specifikacijos 4.1 punktui

Trečiasis asmuo pateikto pasiūlymo atitiktį techninės specifikacijos 4.1. punkto reikalavimui (kad galimų klaidų prevencijai būtinai būtų integruota automatinė mėginio, matavimo ir atsakymo pateikimo proceso kontrolė) pasiūlyme grindė nuoroda į naudotojo vadovo 7 puslapį. Iš analizatoriaus C. e411 naudotojo vadovo matyti, jog jo 7 puslapyje yra tik nurodoma, jog C. e411 analizatorius yra visiškai automatinė laisvosios prieigos sistema. Kaip teisingai nurodo apeliantas, tokia analizatoriaus charakteristika nėra automatinės proceso kontrolės, kokios reikalauja perkančioji organizacija,  įrodymas. Reikalavimas, kad analizatorius būtų automatinis imunologinių tyrimų analizatorius, buvo nurodytas Analizatorių techninės specifikacijos 2 punkte „Analizatoriaus paskirtis". 2015 m. liepos 16 d. perkančioji organizacija kreipėsi į UAB „Roche Lietuva", prašydama paaiškinti analizatoriaus siūlomų techninių parametrų atitiktį techninės specifikacijos 4.1. punktui, nes, kaip nurodė perkančioji organizacija, iš pateiktų dokumentų negalima įvertinti, ar galimų klaidų prevencijai analizatoriuje yra integruota automatinė mėginio, matavimo ir atsakymo pateikimo proceso kontrolė. 2015 m. liepos 23 d. atsakyme į perkančiosios organizacijos paklausimą trečiasis asmuo jokio paaiškinimo nepateikė, tik nurodė kitą analizatoriaus C. e411 naudotojo vadovo D-33 puslapį. Tačiau ir D-33 puslapyje automatinė mėginio, matavimo ir atsakymo pateikimo proceso kontrolė nėra aprašyta. Šiame puslapyje aprašomi pavojaus signalai apima tik tyrimo atlikimo metu nustatytų pavojų sąrašą. Taigi, trečiasis asmuo neįvykdė nei viešojo pirkimo salygų reikalavimo pasiūlyme pagristi siūlomo analizatoriaus atitiktį techninės specifikacijos 4.1. punkto reikalavimui, nei perkančiosios organizacijos 2015 m. liepos 16 d. prašyme suformuluoto reikalavimo patikslinti techninės specifikacijos 4.1. punktą ir pateikti šią atitiktį pagrindžiančius konkrečius įrodymus. Ieškovas pagrindė, jog reikalavimas patiekti automatinį analizatorių reikalavimas, kad analizatorius turėtų techninį parametrą - automatinę tyrimo atlikimo proceso kontrolę, yra du skirtingi pirkimo sąlygų reikalavimai, kurie įtvirtinti skirtinguose techninės specifikacijos punktuose: reikalavimas, kad analizatorius būtų automatinis imunologinių tyrimų analizatorius, nurodytas analizatorių techninės specifikacijos 2 punkte „Analizatoriaus paskirtis", o reikalavimas, kad automatiniame imunologinių tyrimų analizatoriuje galimų klaidų prevencijai būtinai būtų integruota automatinė mėginio, matavimo ir atsakymo pateikimo proceso kontrolė, nurodytas analizatorių techninės specifikacijos 4.1. punkte. Ieškovas pagrįstai teigia, kad automatinis analizatorius gali turėti įdiegtą automatinę tyrimo atlikimo proceso kontrolę, tačiau gali jos ir neturėti. Nuoroda į C. e411 analizatoriaus naudotojo vadovo 7 puslapį trečiasis asmuo pagrindė tik savo pasiūlymo atitiktį analizatorių techninės specifikacijos 2 punkte nustatytam reikalavimui, t. y. kad analizatorius yra automatinis imunologinių tyrimų analizatorius), tačiau analizatoriaus C. e411 naudotojo vadovo 7 puslapyje pateikta informacija nepatvirtina, jog galimų klaidų prevencijai analizatoriuje C. e411 yra integruota pirkimo sąlygose reikalaujama automatinė mėginio, matavimo ir atsakymo pateikimo proceso kontrolė. Šios aplinkybės nepatvirtina ir analizatoriaus C. e411 naudotojo vadovo B-77, D-33- 48 puslapiai. Iš byloje pateiktos  medžiagos galima spręsti, jog minėtų procesų kontrolės esmė yra ta, kad kiekviena tyrimo atlikimo proceso dalis nuo mėginio padavimo analizatoriui iki rezultato atspausdinimo (išpilstyto mėginio, plovimo tirpalo, signalinio reagento bei mėginio skiedimo tūrių patikrinimas, liuminometro funkcionalumo patikrinimas prieš kiekvieną matavimą ir kt.), yra perpatikrinama. Tai reiškia, kad šiame procese kiekvienas veiksmas yra atliekamas ir po atlikimo patikrinamas, ar jis buvo atliktas tiksliai ir tinkamai, visi šie procesai yra stebimi ir registruojami. Tuo tarpu analizatoriaus C. e411 naudotojo vadove aprašomi pavojaus signalai iš esmės apima tik tyrimo atlikimo metu nustatytų pavojų sąrašą, bet ne atliekamų procesų perpatikrinimą. Aplinkybę, kad automatinis analizatorius C. e411, veikiantis pagal ECL technologiją, neatlieka savipatikros, patvirtina ir anksčiau aptarta dr. A. C. išvada jog, naudojant ECL technologiją, įrangoje neįmanoma realizuoti šiais laikais jau standartu tampančius savitikros metodus, kurių metu kiekviename etape tikrinama sistemos būklė ir, aptikus anomalijas, realiu laiku informuojamas apie tai sistemos naudotojas. Taigi, esminis skirtumas tarp reikalaujamo techninio parametro (techninės specifikacijos 4.1. punktas) ir trečiojo asmens pasiūlyme nurodyto analizatoriaus įspėjimo apie kilusį pavojų (klaidą) yra tas, kad savipatikros sistema turi kontroliuoti sistemos būklę visų atskirų proceso dalių atlikimo metu, ją fiksuoti, taip pat realiu laiku apie procesus informuoti aptarnaujantį personalą. Tuo tarpu automatinis analizatoriaus įspėjimas apie pavojus ar klaidas yra tik dalis viso proceso savikontrolės ir neatitinka perkančiosios organizacijos techninės specifikacijos 4.1. punkte suformuluoto pirkimo objekto techninio parametro.

Nepagrįstas šiuo aspektu yra pirmosios instancijos teismo teiginys sprendime, kad trečiojo asmens pasiūlymo atitiktį techninės specifikacijos 4.1. punkto reikalavimui patvirtina trečiojo asmens pasiūlyto įrenginio atitiktis pirkimo sąlygų 4.2. p. reikalavimams (analizatoriuje turi būti integruotas automatinis mėginio skenavimas), kurios ieškovas neginčijo. Tačiau pagal techninės specifikacijos 4.2. punktą reikalaujama integruota mėginio skenavimo ir identifikavimo sistema skirta mėginio identifikavimui pagal brūkšninius kodus ir analizatoriaus atitiktis 4.2. punkto reikalavimui tik patvirtina, jog analizatoriuje yra brūkšninių kodų skaitytuvas. Akivaizdu, kad šis techninės specifikacijos reikalavimas visiškai nesusijęs su techninės specifikacijos 4.1. punkte reikalaujamų procesų kontrole ir savipatikra.

4.5.3. Dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties techninės specifikacijos 4.3 punktui

Trečiasis asmuo pateikto pasiūlymo atitiktį techninės specifikacijos 4.3. punkto reikalavimui (analizatorius būtinai turi aptikti krešulius, oro burbuliukus, gelį, daleles ir per didelio klampumo mėginius) pateiktame pasiūlyme grindė nuoroda į analizatoriaus C.e411 naudotojo vadovo A-76 puslapį ir analizatoriaus C. e411 techninę specifikaciją. Tačiau iš analizatoriaus C. e411 naudotojo vadovo A-76 puslapyje pateiktos informacijos matyti, jog jokių duomenų apie analizatoriaus C. e411 atitiktį 4.3. punkto reikalavimams minėtame A-76 puslapyje nėra (šiame A-76 puslapyje pateikiama tik informacija apie mėginių/reagentų adatą. A. C. e411 techninėje specifikacijoje yra tik įrodymas, kad analizatorius aptinka krešulius. Konkrečių įrodymų, kad siūlomas analizatorius aptinka oro burbuliukus, gelį, daleles ir per didelio klampumo mėginius UAB „Roche Lietuva" pasiūlyme nenurodė. 2015 m. liepos 16 d. perkančioji organizacija kreipėsi į trečiąjį asmenį, prašydama paaiškinti siūlomo analizatoriaus techninių parametrų atitiktį techninės specifikacijos 4.3 punkte nurodytiems reikalavimams, nes iš pateiktų dokumentų negalima įvertinti, ar analizatorius aptinka oro burbuliukus, gelį, daleles ir per didelio klampumo mėginius. 2015 m. liepos 23 d. atsakyme UAB „Roche Lietuva" paaiškino, jog krešuliai, gelis, dalelės ir per didelio klampumo mėginiai aptinkami per žymę (ekrane) Samp.C, nurodytą naudotojo vadovo D-44 puslapyje, gelis, dalelės ir per didelio klampumo mėginiai taip pat aptinkami per žymę SLLD.E, nurodytą naudotojo vadovo D- 45 puslapyje, oro burbuliukai aptinkami per žymę (ekrane) SLLD.N, nurodytą naudotojo vadovo D-45 puslapyje. Taigi, šiame atsakyme UAB „Roche Lietuva" pateikė naują nuorodą į kitus analizatoriaus C. e411 naudotojo vadovo D-44 ir D-45 puslapius, nors tiesioginę nuorodą į pasiūlymo atitiktį visiems techninės specifikacijos techniniams parametrams buvo būtina nurodyti jau pačiame pasiūlyme. Iš analizatoriaus naudotojo vadovo D-44 ir D-45 puslapių matyti, jog aprašomas pavojaus signalas Samp.C reiškia krešulių aptikimą, pavojaus signalas SLLD.E reiškia skysčio skysčio lygį nustatymą, nors techninėje specifikacijoje tokio parametro apskritai nebuvo reikalaujama, pavojaus signalas SLLD.N reiškia oro burbuliukų aptikimą. Taigi, nei trečiojo asmens pasiūlyme, nei jo perkančiajai organizacijai pateiktame paaiškinime nurodytuose analizatoriaus C. e411 naudotojo vadovo puslapiuose nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų faktą, kad siūlomas analizatorius aptinka gelį, daleles ir per didelio klampumo mėginius. Todėl negalima pripažinti, kad trečiasis asmuo įvykdė viešojo pirkimo sąlygą pagrįsti siūlomo analizatoriaus atitiktį techninės specifikacijos 4.3. punkto reikalavimui. Pagrįstas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo, darydamas išvadą apie trečiojo asmens pasiūlymo atitiktį techninės specifikacijos 4.3 punkto reikalavimui, remtis Roche D. I. AG raštu, patvirtinančiu analizatoriaus C. e 411 technines galimybes aptikti ne tik kraujo krešulius, bet ir fibriną, serumą atskiriančio gelio sutirštėjimus, daleles ir kitus objektus, kurie panašiu būdu užkemša išpilstymo sistemą. Visų pirma, šį raštą pateikė su trečiuoju asmeniu tiesiogiai susijęs ir suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, priklausantis Roche įmonių grupei (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011). Antra, nurodyto asmens raštas, keičiantis trečiojo asmens pasiūlymą, pateiktas pasibaigus pasiūlymų viešajame pirkime pateikimo ir paaiškinimo terminams. Trečia, aptariamą raštą pateikusio analizatoriaus C.e411 gamintojo patvirtintame šio analizatoriaus naudotojo vadove nėra pateikta duomenų apie tai, kad analizatorius aptinka gelį, daleles ir per didelio klampumo mėginius. Ketvirta, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodomi C. e411 naudotojo vadovo D-39, 42, 45, 46, 47 puslapiai taip pat nepateikia informacijos apie tai, kad trečiojo asmens analizatorius aptinka gelį, daleles ir per didelio klampumo mėginius. Penkta, techninės specifikacijos 4.3 punkto formulavimas, kai atskirai išskiriama tam tikros mėginio savybės ar svetimkūniai mėginyje (krešuliai, oro burbuliukai, gelis, dalelės, klampus mėginys), neteikia galimybės šį reikalavimą apibūdinti (kaip be pagrindo nurodo trečiasis asmuo ir atsakovas) bendriniu “krešulio” terminu, nes krešulys taip pat išskirtas techninėje specifikacijoje, kaip atskiras mėginyje galintis susidaryti darinys, kurį turi aptikti analizatorius. Be to, trečiasis asmuo bendriniu krešulio pavadinimu visų aptariamų darinių ir mėginio savybių neapibūdino nei pasiūlyme, nei jo paaiškinime perkančiajai organizacijai, o taip interpretuoti techninės specifikacijos vieną iš techninių parametrų ėmė tik bylą nagrinėjant teisme. Šešta, dėl tų pačių priežasčių techninės specifikacijos 4.3. punkte nurodyti dariniai ar medžiagos savybės (gelis, dalelės, klampus mėginys) negali būti tapatinami su teismo sprendime nurodomu purvu ar purvina prietaiso adata, dulkėmis, nuosėdomis, didesne nei leistina mėginio koncentracija. Galiausiai, septinta, net ir gamintojo pateiktame rašte neteigiama, kad siūlomas analizatorius gali aptikti didelio klampumo mėginius. Apskritai mėginio klampumas, kaip viso mėginio savybė, negali būti tapatinama su mėginyje susidarančiais ar į jį patenkančiais atskirais dariniais - krešuliais, oro burbuliukais, geliu, dalelėmis. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo trečiojo asmens pasiūlymo atitiktį techninės specifikacijos 4.3. punkto reikalavimams bei neįvertino, jog trečiasis asmuo po pasiūlymo pateikimo pakeitė pasiūlymo turinį, o perkančioji organizacija, tokį pasiūlymą priimdama, iš esmės pakeitė viešojo pirkimo sąlygas.

4.5.4. Dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties techninės specifikacijos 4.8 punktui

Trečiasis asmuo pateikto pasiūlymo atitiktį techninės specifikacijos 4.8. punkto reikalavimui (paduodamo mėginio talpos turi būti universalūs mėginių padėklai, tinkantys nuo 0,5 ml iki 10 ml įvairioms mėginių paėmimo talpoms (mikromėgintuvėliai, mėgintuvėliai ir kt.) pagrindė nuoroda į analizatoriaus C. e411 naudotojo vadovo A-39 puslapį. Tačiau šiame puslapyje nėra informacijos apie universalius mėginių padėklus, kurie tiktų įvairioms mėginių paėmimo talpoms nuo 0,5 ml iki 10 ml (mikromėgintuvėliai, mėgintuvėliai ir kt.). Naudotojo vadovo A-39 puslapyje pateikiama lentelė „Liekamasis tūris (stovelio sistema)", kurioje nurodyti mėgintuvėlių dydžiai (aukštis, skersmuo) ir tiriamos medžiagos (mėginio) liekamasis tūris atitinkamame mėgintuvėlyje po tyrimo. 2015 m. liepos 16 d. perkančioji organizacija kreipėsi į UAB „Roche Lietuva", prašydama paaiškinti siūlomo analizatoriaus techninių parametrų atitiktį techninės specifikacijos 4.8. punkto reikalavimams bei nurodyti paduodamų mėginių talpų tūrius. 2015 m. liepos 23 d. atsakyme trečiasis asmuo nurodė tą patį C. e411 naudotojo vadovo A-39 puslapį ir pateikė paaiškinimus, paremtus C. e411 naudotojo vadovo A-39 puslapyje esančia lentele „Liekamasis tūris (stovelio sistema)", kad paduodamų mėginių talpos gali talpinti nuo 0,1 ml mėginių indeliuose iki daugiau nei 10 ml mėginių 16 mm skersmens mėgintuvėliuose. Apeliantas pagrįstai nurodo, jog naudotojo vadovo A-37 puslapyje nurodyta mažiausia mėginio talpa, kurią galima paduoti analizatoriui C. e411, yra 2 ml. Tai reiškia, jog C. e411 analizatoriui negalima paduoti mėginio talpų nuo 0.5 ml iki 2 ml. Šiame analizatoriaus naudotojo vadovo A-37 puslapyje taip pat nurodyta, kad galimybės naudoti mikromėgintuvėlius nėra. Nurodyti įrodymai, priešingai, nei nurodė sprendime pirmosios instancijos teismas bei tvirtina trečiasis asmuo ir atsakovas atsiliepimuose į apeliacinį skundą, patvirtina, kad trečiasis asmuo neįvykdė viešojo pirkimo sąlygų reikalavimo pasiūlyme pagrįsti siūlomo analizatoriaus atitiktį techninės specifikacijos 4.8. punkto reikalavimui, nes trečiojo asmens siūlomas analizatorius negali priimti indelių ar mėgintuvėlių nuo 0,5 ml iki 2 ml. Šio techninės specifikacijos reikalavimo trečiasis asmuo bei atsakovas nepagrindė ir teismo posėdžio 2015 m. gruodžio 4 d. metu, kai natūroje buvo apžiūrimos paduodamo mėginio talpos, nes nurodyto dydžio mėginių talpos į padėklą buvo dedamos su adaptoriumi, nors apie adaptoriaus naudojimą nei trečiojo asmens pasiūlyme, nei jo paaiškinime perkančiajai organizacijai nebuvo užsimenama. Teismas nepagrįstai rėmėsi trečiojo asmens ir atsakovo paaiškinimais teisme apie poreikio nebuvimą tyrimams naudoti mažo tūrio talpas (mikromėgintuvėlius), nes pagal siūlomo analizatoriaus lygiavertę technologiją tyrimo medžiagos nereikia perpilti į mažos talpos mėgintuvėlius. Be to, techninės specifikacijos 4.8. punktas nenumatė galimybės pateikti lygiaverčius gaminius universaliems mėginių padėklams, tinkantiems nuo 0,5 ml iki 10 ml įvairioms mėginių paėmimo talpoms. Teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi analizatoriaus naudotojo vadovo A-39 puslapyje nurodyta informacija apie mėginio liekamąjį tūrį mėgintuvėlyje po tyrimo atlikimo, kaip pagrindžiantį tyrimų net su 0,1 ml liekamuoju tūriu atlikimo galimybę. Naudotojo vadovo A-39 puslapyje esanti lentelė „Liekamasis tūris (stovelio sistema)" nepagrindžia analizatoriaus C. e411 atitikties analizatorių techninės specifikacijos 4.8. punkto reikalavimams, nes minėtos lentelės tikslas yra visai kitas - nurodyti įprastą ir mažesnį tiriamos medžiagos liekamajį tūrį mėgintuvėliuose po tyrimo atlikimo, ir nesusijęs su aptariamu techninės specifikacijos reikalavimu užtikrinti galimybę analizatoriui priimti atitinkamos talpos mėgintuvėlius. Teismas be jokio pagrindo padarė ir išvadą, kad atsakovas net ir nereikalavo užtikrinti analizatoriaus galimybę priimti atitinkamo dydžio mėginių paėmimo talpas, nors toks reikalavimas tiesiogiai įtvirtintas techninės specifikacijos 4.8. punkte. Perkančioji organizacija (atsakovas), viešojo pirkimo teisėtumo peržiūros procedūroje tvirtindama, jog jai nėra poreikio naudoti mažos talpos mėgintuvėlius ir kad jai yra svarbus ne talpos tūris, bet mėginio tūris, iš esmės pakeitė viešojo pirkimo sąlygą, dėl ko trečiojo asmens pateiktas techninės specifikacijos reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų tokius reikalavimus atitinkančiu. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo pripažino galimybę tiekėjui aiškinti ir keisti pasiūlymą dėl techninės specifikacijos 4.8. punkte nurodyto reikalavimo po pasiūlymų pateikimo termino pasibaigimo, o perkančiajai organizacijai pakeistą pasiūlymą priimti.

              4.5.5. Dėl trečiojo asmens pasiūlymo lygiavertiškumo techninės specifikacijos 4.1 ir 4.8 punktams

Pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas, pasisakydamas dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties techninės specifikacijos 4.1. ir 4.8. punktų reikalavimams, nepagrįstai akcentuoja prekių lygiavertiškumą. Visų pirma, techninės specifikacijos 4.1. ir 4.8. punktuose nenurodyta galimybė tiekėjui pateikti lygiaverčius techninius parametrus šiuose punktuose nurodytiems parametrams. Antra, tiek trečiasis asmuo, perkančiajai organizacijai pateikdamas pasiūlymą ir pasiūlymo paaiškinimus, tiek perkančioji organizacija, atmesdama ieškovo pretenziją, akcentavo tik trečiojo asmens pateikto pasiūlymo visišką atitiktį 4.1. ir 4.8. punktų reikalavimams, o apie pasiūlymo lygiavertiškumą 4.1. ir 4.8. punktų reikalavimams argumentuojama nebuvo. Trečia, tiekėjo pasiūlymas tuo pačiu metu negali ir atitikti viešojo pirkimo sąlygas ir būti joms lygiavertis. Todėl pirmosios instancijos teismo nurodytos išvados ne tik yra neteisėtos, bet ir prieštaringos.

              4.6. Dėl galimybės tiekėjui teikti pasiūlymo patikslinimus ir paaiškinimus ribų

Tarp šalių kilo ginčas, ar trečiasis asmuo galėjo pateikti papildomos informacijos apie siūlomo įrenginio atitiktį viešojo pirkimo sąlygoms taip, kad tai nebūtų laikoma pasiūlymo esmės keitimu. Perkančioji organizacija nurodė, kad tiekėjo (trečiojo asmens) pateikta pradinė informacija apie viešojo pirkimo objektą neišsami, neatitinka pirkimo sąlygose jam iškeltų reikalavimų, dėl to paprašė pasiūlymą paaiškinti. Trečiojo asmens ir atsakovės vertinimu, po pasiūlymo pateikimo perkančiajai organizacijai ir teismui teikiami pasiūlymo ir analizatoriaus techninės dokumentacijos paaiškinimai ir juos pagrindžiantys įrodymai, įskaitant bendrovės Roche D. I. AG raštą, kuriuo grindžiamos atitinkamos gaminio techninės charakteristikos, pastarąsias tik papildomai paaiškina, tačiau juose nieko naujo nenurodoma, todėl tokiai techninei informacijai leistini vėlesni tikslinimai ir papildymai. Teisėjų kolegija su tokiais kasatorės argumentais nesutinka. Priešingai, ieškovės nuomone, negalima leisti teikti papildomos informacijos ir į ją atsižvelgti, nes tokiu atveju bus pažeistas skaidrumo principas, ir teisėjų kolegija tokią apeliantės poziciją pripažįsta pagrįsta.

Tiekėjų perkančiajai organizacijai pateikiama techninė dokumentacija turi atitikti šiuos patikimumo kriterijus: 1) pateiktuose dokumentuose turi būti užsakovo reikalaujami duomenys apie siūlomų įrenginių ir medžiagų technines savybes; 2) tiekėjas turi nurodyti gamintoją, kaip šios informacijos šaltinį; 3) turi būti vieša galimybė patikrinti pateiktą informaciją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad kai pirkimo sąlygose perkamų daiktų savybės apibūdintos tiksliais duomenimis, tokie techninės specifikacijos reikalavimai yra įvykdomi pateikiant konkrečius duomenis, o ne abstraktaus turinio įsipareigojimus, jog reikalavimai bus įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011). Techninės specifikacijos 7 ir 8 punktuose nurodyta, jog tiekėjas pasiūlyme privalo pateikti siūlomos įrangos techninę dokumentaciją, pagal kurią būtų galima įvertinti pirkimo sąlygose nurodytas pirkimo objekto technines charakteristikas (gamintojo katalogus, vartotojo instrukciją, kitą medžiagą). Vadinasi, perkančioji organizacija (atsakovė) tiekėjų deklaruojamomis siūlomų įrenginių savybėmis siekė įsitikinti jas pagrindžiančiais techniniais duomenimis, todėl atsakovės sprendimo teisėtumas ir tiekėjų teisė tikslinti pateiktus pasiūlymus (siaurąja prasme) vertintini, atsižvelgiant į visus pirkimo objektą apibūdinančius dokumentus.

Sprendime Komisija prieš Belgiją Teisingumo Teismas, pasisakydamas dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, kuriais ji priėmė ir vertino vieno iš tiekėjų papildomai jai atsiųstus duomenis apie pirkimo objekto technines charakteristikas, atitikties Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisei, ypač skaidrumo ir lygiateisiškumo principams, pažymėjo, kad papildomų duomenų priėmimas tik iš vieno tiekėjo ir tokios tvarkos nenumačius iš anksto, šiuos principus pažeidžia. Be to, tai nepateisinama tikslinamų techninių duomenų objektyvumu ir patikrinamumu (Teisingumo Teismo 1996 m. balandžio 25 d. Sprendimas Komisija prieš Belgiją, C-87/94, Rink. p. I-2043).

Kitoje byloje Teisingumo Teismas pažymėjo, kad jei perkančiajai organizacijai būtų leista prašyti dalyvio, kurio pasiūlymą ji laiko neaiškiu ar neatitinkančiu techninių specifikacijų, pateikti atitinkamus paaiškinimus, tuo atveju, jei šio kandidato pasiūlymas galiausiai būtų atrinktas, galėtų atrodyti, jog perkančioji organizacija slaptai dėl jo derėjosi kitų kandidatų nenaudai ir taip pažeidė vienodo vertinimo principą; tiekėjai negali skųstis, kad dėl pasiūlymo tikslinimo perkančiajai organizacijai Europos Sąjungos teisėje nenustatyta jokios pareigos, nes pasiūlymo neaiškumą lemia tik jų pareigos parengti jį kruopščiai, kuri taikoma visiems kandidatams, pažeidimas; tačiau Direktyvos 2004/18 2 straipsniu konkrečiai nedraudžiama išimtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas. Teisingumo Teismas šiame sprendime taip pat išaiškino, kad Direktyvai 2004/18 neprieštarauja nei tai, kad nacionalinės teisės aktuose nėra nuostatos, kuria perkančioji organizacija būtų įpareigojama prašyti kandidatų paaiškinti pasiūlymus atsižvelgiant į technines specifikacijas, prieš juos atmesdama dėl neaiškumo ar neatitikties šioms specifikacijoms, nei tai, kad tokia nacionalinė nuostata įtvirtinta. Jei nacionalinės teisės aktuose įtvirtintas neaiškių pasiūlymų paaiškinimo mechanizmas, perkančiosios organizacijos turėtų jį taikyti visiems dalyviams vienodai ir sąžiningai. Taigi įgyvendindama turimą diskreciją perkančioji organizacija turi traktuoti skirtingus kandidatus vienodai ir sąžiningai, todėl pasibaigus pasiūlymų atrankos procedūrai ir atsižvelgiant į jos rezultatą paaiškinimo prašymas negali atrodyti nepagrįstai palankus ar nepalankus tiekėjui ar kandidatams, kuriems jis adresuotas (žr. Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d. Sprendimą SAG ELV Slovensko, C-599/10; paskelbtas skaitmeniniame Rinkinyje, ECLI:EU:C:2012:191).

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje neaiškių pasiūlymų paaiškinimo mechanizmas atskirai įtvirtintas, tokia tvarka Europos Sąjungos lygmeniu nesureglamentuota, nors ir nedraudžiama, VPĮ 39 straipsnio 1 dalies reguliavimas aiškintinas ir taikytinas siaurai ir apima tik išskirtines situacijas. Todėl tais atvejais, kai perkančioji organizacija nustato, jog tiekėjo pasiūlyme yra tokio pobūdžio trūkumų, kuriuos leidžiama paaiškinti ar patikslinti a fortiori nekeičiant pasiūlymo esmės, perkančioji organizacija privalo kreiptis į tiekėją jam siūlydama (prašydama) paaiškinti redakcinio pobūdžio, paprastai ištaisytinus ar paaiškintinus netikslumus. Perkančiosios organizacijos diskrecija taikant VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas iš esmės reiškiasi ne sprendimu leisti arba ne tiekėjui paaiškinti pasiūlymą, o įvertinimu, ar pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyti (žr. taip pat pirmiau nurodyto Teisingumo Teismo sprendimo SAG ELV Slovensko, C-559/10, 41 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.3k-3-333/2014; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3k-3-674-969/2015; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.3k-3-654-378/2015).

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas VPĮ, viešojo pirkimo sąlygų ir teismų praktikos nuostatas dėl viešojo pirkimo techninės dokumentacijos teisinės reikšmės, darytina išvada, kad tiekėjo (trečiojo asmens) pasiūlymo pagrindime buvo tokio pobūdžio trūkumų (analizatoriaus taikomų matavimo metodų ir technologijos atitikties ar lygiavertiškumo nepagrindimas; gelio, dalelių ir didelio klampumo mėginių aptikimo galimybės nepagrindimas; mikromėgintuvėlių panaudojimo galimybės nepagrindimas; analizatoriaus procesų savipatikros funkcijos nepagrindimas), jog net ir pagal turiningąjį vertinimą perkančioji organizacija negalėjo jo pripažinti tinkamu, nes pradinės informacijos visuma neleido nustatyti pasiūlymo siaurąją prasme atitikties byloje aptariamiems techninės specifikacijos reikalavimams (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Dėl to teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantės argumentais, kad iš pat pradžių su trečiojo asmens pasiūlymu pateikta techninė dokumentacija nepagrindė įrenginio reikalaujamų techninių charakteristikų. Pagal viešojo pirkimo sąlygas (informaciją techninės specifikacijos lentelės pirmajame puslapyje) imunologinio analizatoriaus atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams, tarp jų ir techninės specifikacijos 3.1., 4.1., 4.3. ir 4.8. punktų reikalavimams, tiekėjas privalėjo pagristi, nurodydamas tikslią nuorodą analizatoriaus dokumentacijoje, joje tiksliai pažymint techninį parametrą). Trečiasis asmuo šio tiekėjams nustatyto įpareigojimo neįvykdė. Vėliau trečiojo asmens pateikta informacija, konkrečiai, nuoroda į naujus gaminio vadovo puslapius, Roche D. I. AG raštas, adaptoriaus panaudojimo galimybė kvalifikuotina informacija, kuri keičia pasiūlymo esmę ir kurios vertinimas netinkamą pasiūlymą darytų tinkamu. Tokios išvados nepaneigia aplinkybė, kad ši techninė informacija egzistavo ir anksčiau, t. y. reikalaujamus parametrus ieškovės siūlomas įrenginys atitinka ir, jei atitinkami dokumentai būtų pateikti iš pradžių, pasiūlymas būtų atitinkantis viešojo pirkimo sąlygas. Vien tik aplinkybė, kad tiekėjas nesugeba laiku pateikti tinkamai parengto pasiūlymo (siaurąja prasme), vertinant tokius jo veiksmus, negali iškreipti viešųjų pirkimų procedūrų sistemos. Perkančioji organizacija, sutikdama su tokio pobūdžio pakeitimais, taip pat tvirtindama, jog jai neturi esminės reikšmės mėginių paėmimo talpos, bet svarbu tiriamo mėginio tūris, kad ją tenkina siūlomo analizatoriaus techninės galimybės vien dėl krešulių ir oro burbuliukų aptikimo bei dėl įspėjimo apie pavojaus signalus (klaidas), iš esmės pakeičia savo parengtas viešojo pirkimo sąlygas (techninės specifikacijos reikalavimus), dėl ko pirkimo sąlygų neatitinkantis trečiojo asmens pasiūlymas tampa jas atitinkančiu.

Įvertinusi anksčiau išanalizuotą įrodomąją medžiagą dėl trečiojo asmens pateikto pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygoms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog trečiasis asmuo, teikdamas perkančiajai organizacijai pasiūlymą bei jo paaiškinimą, elgėsi nerūpestingai, nepaisant anksčiau minėtos jo pareigos įrodyti pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygoms arba pasiūlymo lygiavertiškumą joms. Atitinkamai perkančioji organizacija neteisėtai toleravo trečiojo asmens pateikto pasiūlymo tikslinimą ir keitimą, pripažino tinkamu pasiūlymo paaiškinimą ir pasiūlymo esminių trūkumų, konstatuotų pačios perkančiosios organizacijos, pašalinimą, nors realiai jie pašalinti nebuvo, ir galiausiai trečiojo asmens pasiūlymą pripažino laimėjusiu viešąjį pirkimą. Kaip minėta anksčiau, perkančioji organizacija, apibrėžusi pirkimo sąlygų turinį, negali vėliau jo keisti ar aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai. Perkančioji organizacija taip pat neturi teisės laisvai interpretuoti savo paskelbtų viešojo pirkimo sąlygų. Byloje nustatyta, jog atsakovė, pati nustačiusi viešojo pirkimo sąlygas techninėje specifikacijoje dėl reikalavimų mėginių talpoms (4.8 punktas), analizatoriaus galimybėms aptikti gelį, daleles ir per didelio klampumo mėginius (4.3 punktas), dėl automatinės mėginio, matavimo ir atsakymo pateikimo proceso kontrolės (4.1 punktas), sustiprintai chemoliuminescencijos nustatymo ar lygiavertei technologijai (3.1 punktas), šiuos techninėje specifikacijoje nustatytus techninius parametrus peržiūros procedūroje ir bylos nagrinėjimo teisme metu ėmė interpretuoti kitaip, nei jie buvo suformuluoti pirkimo sąlygose, tokiu būdu faktiškai pakeisdama paskelbtas viešojo pirkimo sąlygas ir viešojo pirkimo sąlygoms neatitinkantį tiekėjo pasiūlymą pripažindama tokias sąlygas atitinkančiu (VPĮ 3 straipsnis, 39 straipsnio 1 dalis). Tokiems perkančiosios organizacijos neteisėtiems veiksmams pateisinti negali būti pagrindu aplinkybės, jog, atsakovės teigimu, trečiojo asmens pasiūlyto imunologinio analizatoriaus turimos savybės tenkina perkančiosios organizacijos poreikius, pakankamos sklandžiam viešojo paslaugų pirkimo sutarties vykdymui užtikrinti, trečiojo asmens analizatorius yra pigesnis, atitinka atsakovės tikslus ir pirkimo objektui keliamus funkcinius reikalavimus. Perkančioji organizacija tiekėjų pasiūlymus privalo tikrinti ir vertinti pagal viešojo pirkimo sąlygose suformuluotus reikalavimus pirkimo objektui, todėl pirkimo sąlygų neatitinkantis pasiūlymas negali būti kvalifikuojamas jas atitinkančiu dėl perkančiosios organizacijos poreikių ar nuomonės dėl pirkimo objektui keltinų techninių reikalavimų pasikeitimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2011). Todėl, priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, net ir turiningasis trečiojo asmens pasiūlymo vertinimas, atsižvelgiant į pateiktų jame duomenų ir techninės specifikacijos reikalavimų nesutaptis, neleidžia išsklaidyti abejonių dėl pateiktų techninių duomenų patikimumo. Teismų praktikoje pripažįstama, jog viešojo pirkimo teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešojo pirkimo principų. Iš nuosekliai formuojamos kasacinės praktikos šiuo klausimu matyti, kad šis principas aktualus vertinant tiek tiekėjo veiksmus, tiek perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010 ir kt.). Tačiau tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų (turiningasis) vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turinčius viršenybę prieš formalumus, turi ribas. Teismai negali konstatuoti neatliktų veiksmų teisėtumo, jei kitos aplinkybės neleidžia nustatyti tikrojo jų turinio, kurį būtų galima įvertinti pagal VPĮ normas ir tikslus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3k-3-119/2011; 2011 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3k-3-297/2011).

Peržiūros procedūrą, gavusi ieškovės pretenziją, atsakovė taip pat atliko formaliai, ieškovės pateiktų teisinių ir faktinių argumentų neanalizavo ir į juos neatsižvelgė. Teisėjų kolegija pažymi, kad perkančiosios organizacijos privalo užtikrinti, jog tiekėjų galimybė pasinaudoti peržiūros procedūromis būtų ne formali, bet realiai įgyvendinama. Kasacinio teismo ne kartą akcentuota, kad peržiūros procedūros veiksmingumo principas suponuoja efektyvių perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų apskundimo priemonių buvimą ir galimybę jomis realiai pasinaudoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010; 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3k-3-119/2011 ir kt.).

              Tokiu būdu, teisėjų kolegija pagrįstu pripažįsta apeliacinio skundo argumentą, kad perkančioji organizacija ir pirmosios instancijos teismas, vertindami trečiojo asmens pasiūlymo atitiktį viešojo pirkimo sąlygoms, be pagrindo rėmėsi jau peržiūros procedūroje trečiojo asmens pateiktais naujais pasiūlymo paaiškinimais, argumentais bei dokumentais. Šios aplinkybės patvirtina, jog iš esmės buvo vertinama ne pasiūlymo atitiktis  techninės specifikacijos reikalavimams, bet trečiojo asmens siūlomo analizatoriaus atitiktis viešojo pirkimo sąlygoms. Tai ne tik prieštarauja VPĮ nuostatoms, draudžiančioms aiškinti ir aiškintis pasiūlymo turinį po pasiūlymų pateikimo termino pasibaigimo, pakeičiant viešojo pirkimo sąlygas, bet ir neatitinka viešojo pirkimo dalyvių lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reikalavimų. Šie viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės nuostatų pažeidimai lėmė neteisėto teismo sprendimo priėmimą.

              4.7. Dėl trečiojo asmens UAB „Roche Lietuva“ pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygų 3.1. punkte nustatytam techninio ir profesinio pajėgumo kvalifikacijos reikalavimui (2 lentelė, 6 ir 7 punktai)

              Ieškovas trečiojo asmens UAB „Roche Lietuva“ pasiūlymo neatitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams taip pat grindžia aplinkybėmis, kad dalis trečiojo asmens su pasiūlymu pateiktų dokumentų (CE sertifikatų ir siūlomų prekių aprašymų) nebuvo pateikta lietuvių bei originalo kalbomis. Ieškovo teigimu, pretenzijos pateikimo metu jis apie šias aplinkybes nežinojo, nes galimybė susipažinti su trečiojo asmens UAB „Roche Lietuva“ pasiūlymu jam buvo suteikta jau po pretenzijos atmetimo. Trečiasis asmuo laikosi pozicijos, kad pagal ginčo viešojo pirkimo sąlygas CE sertifikatai turėjo būti pateikti tik diagnostikos reagentams, prekių aprašymai tik trečiojo asmens siūlomam analizatoriui C. e411, šiuos dokumentus trečiasis asmuo pateikė lietuvių ir anglų kalbomis, todėl ieškovas nepagrįstai tvirtina, jog UAB „Roche Lietuva“ pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų 3.1. punkte numatyto techninio ir profesinio pajėgumo kvalifikacijos reikalavimo (2 lentelė, 6 punktas). Pirmosios instancijos teismas pritarė tokiai trečiojo asmens pozicijai bei sprendė, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d., kai perkančioji organizacija priėmė sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo, ieškovas turėjo galimybę prašyti susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu bei atitinkamai ginčyti 2015 m. rugpjūčio 14 d. pretenzijoje trečiojo asmens pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygų 3.1. punkte numatytam techninio ir profesinio pajėgumo kvalifikacijos reikalavimui, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo, todėl, tinkamai nepasinaudojęs ikiteismine tvarka, negali ginti savo galimai pažeistas teises šiuo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis šiuo klausimu.

              Bylos duomenimis nustatyta, kad pirkimo sąlygų 5.3. punkte numatyta, kad tiekėjo pasiūlymas ir kita korespondencija pateikiama lietuvių kalba; jei atitinkami dokumentai yra išduoti kita kalba, turi būti pateiktas dokumentas originalo kalba ir šio dokumento vertimas į lietuvių kalbą. Pirkimo sąlygų 3.1. punkte numatyta, kad tiekėjai, dalyvaujantys pirkime, turi pateikti šio punkto 1 ir 2 lentelėse išvardintus dokumentus bei atitikti šiose lentelėse nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus. Pirkimo sąlygų 3.1. punkto 2 lentelės „Techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad tiekėjas turi būti pajėgus tiekti prekes (analizatorius), atitinkančias kokybės ir techninius reikalavimus; šį kvalifikacijos reikalavimą įrodantys dokumentai – siūlomų prekių (analizatorių) aprašymai (katalogai, bukletai, kita gamintojo medžiaga lietuvių bei originalo kalbomis), liudijantys, kad prekių kokybė atitinka nurodytas specifikacijas. Pirkimo sąlygų 3.1. punkto 2 lentelės „Techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 7 punkte numatyta, kad prekių (diagnostikos reagentų) kokybė turi atitikti Europos Sąjungos ar tarptautinius standartus; šį kvalifikacijos reikalavimą įrodantys dokumentai – oficialių kokybės kontrolės institucijų ar pripažintų kompetenciją turinčių agentūrų išduoti CE sertifikatai arba EB atitikties deklaracijos. Sistemiškai aiškinant šias pirkimo sąlygas, matyti, kad pirkimo sąlygų 5.3. punkte nustatytas bendras reikalavimas tiekėjų pasiūlymams, tuo tarpu 3.1. punkto 2 lentelės „Techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 6 ir 7 punkte nustatyti specialūs reikalavimai, keliami konkretiems dokumentams, pagrindžiantiems tiekėjo kvalifikacijos atitikimą šiuose punktuose nustatytiems techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimams. Taigi pagal pirkimo sąlygas katalogai, bukletai, kita gamintojo medžiaga lietuvių bei originalo kalbomis turėjo būti pateikti tik dėl tiekėjų siūlomų prekių, t. y. analizatorių, tuo tarpu CE sertifikatai – tik dėl diagnostikos reagentų. Bylos duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo UAB „Roche Lietuva“, teikdamas perkančiajai organizacijai pasiūlymą, kartu pateikė siūlomos prekės (analizatoriaus C. e411) aprašymus lietuvių bei originalo kalba, taip pat pateikė diagnostikos reagentų CE sertifikatą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad trečiojo asmens pasiūlymas ir jame nurodytas aplinkybes pagrindžiantys dokumentai atitiko pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, todėl atmestini ieškovo argumentai dėl UAB „Roche Lietuva“ pasiūlymo neatitikties pirkimo sąlygų 3.1. punkte numatytam techninio ir profesinio pajėgumo kvalifikacijos reikalavimui (2 lentelė, 6 ir 7 punktai).

              Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas reikalavimo dėl trečiojo asmens UAB „Roche Lietuva“ pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygų 3.1. punkte numatytam techninio ir profesinio pajėgumo kvalifikacijos reikalavimui (2 lentelė, 6 ir 7 punktai) nekėlė 2015 m. rugpjūčio 14 d. pretenzijoje.

              CPK 4233 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu, o šio straipsnio 3 dalis numato, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog ieškinio, pareikšto teisme, dalykas ir pagrindas turi būti analogiškas ikiteismine tvarka pareikštoje pretenzijoje (kreipimesi) nurodytiems reikalavimams bei šių reikalavimų faktiniam pagrindui.

              Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant dėl tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo masto, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad ieškovo teisme iškelti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su iškeltaisiais pretenzijoje, t. y. paprastai ieškovas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo priešpastatyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti kaip nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009; 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2011; 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011).

              Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovas reikalavimo dėl trečiojo asmens UAB „Roche Lietuva“ pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygų 3.1. punkte numatytam techninio ir profesinio pajėgumo kvalifikacijos reikalavimui (2 lentelė, 6 ir 7 punktai) nekėlė 2015 m. rugpjūčio 14 d. pretenzijoje, tačiau šiuo pagrindu grindžia teismui pateiktą ieškinį. Taigi pagal bendrąją taisyklę toks jo reikalavimas negalėtų būti nagrinėjamas teisme, nes jį pareiškiant nebuvo laikytasi privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Ieškovas tvirtina, kad pretenzijos pateikimo metu jis apie šį reikalavimą sudarančias aplinkybes nežinojo, nes galimybė susipažinti su trečiojo asmens UAB „Roche Lietuva“ pasiūlymu jam buvo suteikta jau po pretenzijos atmetimo. Duomenų bei įrodymų, dėl kokių objektyvių priežasčių ieškovas neprašė perkančiosios organizacijos leisti jam susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu iki pretenzijos pateikimo, ieškovas nepateikė. Įrodymų, patvirtinančių, kad pasinaudoti tokia galimybe ieškovas negalėjo dėl perkančiosios organizacijos netinkamų (neteisėtų) veiksmų – laiku neišsiunčiant ieškovui susipažinti perkančiosios organizacijos sprendimo dėl tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo, byloje taip pat nėra. Be to, šių aplinkybių neginčija ir pats ieškovas. Kaip matyti iš bylos duomenų, apie perkančiosios organizacijos sprendimą dėl tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo, ieškovas buvo informuotas 2015 m. rugpjūčio 3 d., ieškovo pretenzija perkančiajai organizacijai buvo pateikta 2015 m. rugpjūčio 14 d. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas, būdamas rūpestingas ir atidus viešųjų pirkimų subjektas, 2015 m. rugpjūčio 3 d. sužinojęs apie galimai pažeistas teises, turėjo pakankamai laiko susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu bei ginčyti savo galimai pažeistas teises šiuo klausimu teikiant pretenziją, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo.

              Vadovaujantis pirmiau nurodytu peržiūros procedūros veiksmingumo principu, teisėjų kolegija nustatytų faktinių bylos aplinkybių kontekste sprendžia, kad ieškovo argumentai dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo nesudaro pagrindo nukrypti nuo bendros taisyklės bei pripažinti ieškovui teisę ir galimybę savo reikalavimą teisme grįsti tokiais naujai paaiškėjusiais perkančiosios organizacijos pažeidimais, kurių jis nebuvo nurodęs ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos metu paduotoje pretenzijoje. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau buvo minėta, ieškovo argumentai dėl trečiojo asmens neatitikties pirkimo sąlygų 3.1. punkte numatytam techninio ir profesinio pajėgumo kvalifikacijos reikalavimui (2 lentelė, 6 ir 7 punktai), nepagrįsti. Todėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymas sudaro atskirą pagrindą atmesti ieškovo argumentus dėl trečiojo asmens UAB „Roche Lietuva“ pasiūlymo neatitikties pirkimo sąlygų 3.1. punkte numatytam techninio ir profesinio pajėgumo kvalifikacijos reikalavimui (2 lentelė, 6 ir 7 punktai) (CPK 4233 straipsnio 2 ir 3 dalys).

4.8. Dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų ir procesinės bylos baigties

Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo jurisprudenciją teismui perkančiosios organizacijos veiksmus pripažinus neteisėtais, viešojo pirkimo teisinių santykių šalys grąžinamos į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį, kurioje perkančioji organizacija, remdamasi viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis teisės normomis ir pirkimo dokumentais, privalo vykdyti jos kompetencijai priklausančias funkcijas ir pareigas. Šalių grąžinimo į pirminę padėtį apimtis priklauso ir nuo to, kokio pobūdžio procedūroje konstatuotas perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumas. Nustačius perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, paprastai negaliojančiais pripažįstami tokie jos sprendimai, kurie tiesiogiai apima ne vieno dalyvio teises (pvz., sprendimas sudaryti laimėtojų eilę). Dėl to nors eilėje įrašyti tiekėjai tiesiogiai nedalyvauja teismo procese, jie yra „pasyvieji proceso dalyviai“, nes perkančiosios organizacijos iš naujo vykdomos procedūros gali pakeisti jų padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010).

Ieškovė UAB „VITROLAB“, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, prašė panaikinti perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo „Diagnostikos reagentų su analizatorių panauda pirkimas“ komisijos 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą dėl jos 2015 m. rugpjūčio 14 d. pretenzijos atmetimo, taip pat perkančiosios organizacijos 2015 m. liepos 31 d. sprendimą, kuriuo buvo sudaryta pasiūlymų eilė ir laimėjusiu pripažintas trečiojo asmens UAB „Roche Lietuva“ pasiūlymas. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartimi perkančiajai organizacijai VšĮ Antakalnio poliklinikai buvo uždrausta sudaryti pirkimo sutartį dėl ginčijamo viešojo pirkimo I dalies „Reagentai bei papildomos priemonės automatiniam imunologiniam analizatoriui“, tuo atveju jei ji sudaryta – nutarta sustabdyti jos vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Duomenų, kad pirkimo sutartis dėl ginčijamo viešojo pirkimo I dalies „Reagentai bei papildomos priemonės automatiniam imunologiniam analizatoriui“ būtų sudaryta, byloje nėra.

Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad perkančioji organizacija netinkamai įvertino trečiojo asmens UAB „Roche Lietuva“ pasiūlymą bei atitinkamai priėmė neteisėtus sprendimus dėl ieškovo UAB „VITROLAB“ pretenzijos atmetimo bei tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo išrinkimo, šie perkančiosios organizacijos sprendimai naikinami, grąžinant šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį, t. y. ginčijamo viešojo pirkimo tiekėjų pasiūlymų vertinimo stadiją.

4.9. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Apeliacinės instancijos teismui patenkinus visus ieškinio reikalavimus ir atitinkamai panaikinus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, perskirstytinos ginčo šalių procese patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Bylos duomenimis ieškovė, pateikdama ieškinį ir apeliacinį skundą, sumokėjo 434 Eur žyminio mokesčio, todėl ši suma priteistina ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 2 160 Eur dydžio advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro išlaidos už ieškinio ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą, susipažinimą su bylos medžiaga, rašytinių paaiškinimų dėl atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimuose nurodytų argumentų parengimą, dubliko ir rašytinių paaiškinimų dėl atsakovės ir trečiojo asmens triplikuose nurodytų argumentų parengimą, dalyvavimą teismo posėdyje. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ieškovė turėjo 1 660 Eur dydžio advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro išlaidos už pirmosios instancijos teismo sprendimo analizę, apeliacinio skundo parengimą, taip pat rašytinių paaiškinimų dėl atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodytų argumentų parengimą. Ieškovės atstovė pateikė šias išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus – suteiktų teisinių paslaugų išklotines, sąskaitas – faktūras ir mokėjimo pavedimus. Iš viso ieškovė turėjo 3 820 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijos) už ieškinio parengimą taikomas 2,5 koeficientas (8.2. punktas), už kitus dokumentus bei atsikirtimus taikomas 0,4 koeficientas (8.16 punktas), už dubliko, tripliko parengimą taikomas 1,5 koeficientas (8.3. punktas), už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme – 1,7 koeficientas (8.10. punktas), už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1 koeficientas (8.19. punktas) nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (III ketv. 735,10 Eur).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamoje byloje ieškovės interesus atstovaujančios atstovės parengtų dokumentų skaičių bei jų kokybę, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą bei specifiškumą, sprendžia, kad visos ieškovės patirtos išlaidos už teisines paslaugas jai atlygintinos (CPK 98 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą spręsta, kad tais atvejais, kai ieškovas savo interesus gina ne tik prieš perkančiąją organizaciją, bet ir pirkimo laimėtoją, nustačius pastarųjų proceso šalių argumentų nepagrįstumą, yra teisinga ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš abiejų ginče dalyvavusių proceso priešininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-309-248/2015).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė gynėsi tiek prieš atsakovę, tiek prieš trečiąjį asmenį, teisėjų kolegija sprendžia, kad visos jos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovės VĮ Antakalnio poliklinikos ir trečiojo asmens UAB „Roche Lietuva“.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei UAB „VITROLAB“ iš atsakovės VĮ Antakalnio poliklinikos priteisiama 434 Eur žyminio mokesčio, 1 080 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 830 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atitinkamai ieškovei UAB „VITROLAB“ iš trečiojo asmens UAB „Roche Lietuva“ priteisiama 1 080 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 830 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu

           n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti atsakovės viešosios įstaigos Antakalnio poliklinikos viešojo pirkimo „Diagnostikos reagentų su analizatorių panauda pirkimas“ I pirkimo dalies „Reagentai bei papildomos priemonės automatiniam imunologiniam analizatoriui“ viešojo pirkimo komisijos 2015 m. liepos 31 d. sprendimą, kuriuo sudaryta tiekėjų pasiūlymų eilė ir laimėjusiu pripažintas trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Roche Lietuva“ pasiūlymas, ir 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą, kuriuo atmesta ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VITROLAB“ 2015 m. rugpjūčio 14 d. pretenzija.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „VITROLAB“ (juridinio asmens kodas 235279070) iš atsakovės viešosios įstaigos Antakalnio poliklinikos (juridinio asmens kodas 124244035) 434 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, 1 080 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 830 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, iš viso 2344 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt keturis eurus).

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „VITROLAB“ (juridinio asmens kodas 235279070) iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Roche Lietuva“ (juridinio asmens kodas 300089404) 1 080 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 830 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, iš viso 1 910 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus dešimt eurų).

Teisėjai                                                                            Artūras Driukas

Nijolė Piškinaitė

Antanas Rudzinskas