Baudžiamoji byla Nr. 1A-109-594/2022

                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49845-2020-7

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.14;

                                                                                      2.1.15.1.1; 2.4.7

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,

sekretoriaujant Daivai Aliulienei,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui,

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. M. gynėjai advokatei Loretai Daukšienei,

nukentėjusiosios L. K. atstovei advokatei E. J.,

           viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės K. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą be užstato ir perduotas laiduotojos A. K. atsakomybėn, nustatant 1 metų laidavimo terminą.

           E. M. paskirta 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis privalo sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

           Nukentėjusiosios L. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės ir turtinės žalos priteisimo patenkintas iš dalies ir priteista iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ 3000 eurų neturtinei ir 2245 eurų turtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       E. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje,  pagal laidavimą už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 22 d. apie 18.05 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas kryptimi nuo Pramonės pr. link Partizanų g., ties pastatu Nr. 97, pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iš dešinės pusės į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusios pėsčiosios L. K., ją partrenkė, padarydamas kūno sužalojimus, kurie L. K. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2.       Apeliaciniame skunde civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 dienos nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiajai L. K. priteistos 2245 eurų turtinės žalos ir šį nukentėjusiosios reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

2.1.        Skunde nesutinkama su teismo sprendimu priteisti nukentėjusiajai iš civilinio atsakovo - draudimo bendrovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ 2245 eurus turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro būsimos randų šalinimo išlaidos. Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnyje numatyta, kad viena iš sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei taikyti yra žala, ji apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Šiame straipsnyje aprašomos išlaidos, susijusios su sveikatos grąžinimu, kaip atlygintini nuostoliai, suprantamos ne kaip tikėtinos ar galinčios atsirasti, bet kaip realiai asmens patirtos išlaidos. Remiantis teismų praktika, žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis, t. y. siekiama asmenį grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos, todėl teismas, spręsdamas dėl nuostolių priteisimo, turi nustatyti tikslų jų dydį. To padaryti negalima remiantis vien gydymo įstaigos pateiktu gydymo planu ir gydymo kaštų apskaičiavimu, nes gydymo kaštai priklauso nuo daugybės aplinkybių, juos galima nustatyti tik preliminariai.

2.2.        Skunde pabrėžiama, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse išskiria tam tikrus kriterijus, į kuriuos turėtų atsižvelgti teismai, spręsdami klausimą dėl žalos atlyginimo dydžio nukentėjusiajam jo sveikatos sužalojimo atveju: reali būsimos žalos (su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų) atsiradimo tikimybė; sveikatos priežiūros paslaugos yra būtinos, siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius ir, kiek įmanoma, grąžinti nukentėjusio asmens sveikatą į padėtį, buvusią iki jo sveikatos sužalojimo; nukentėjęs asmuo dėl savo finansinės padėties negalėtų gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų. Nagrinėjamoje byloje teismas į šiuos kriterijus neatsižvelgė. Nors byloje yra pateiktos kojų nuotraukos, vien pagal jas negalima nuspręsti, kad randai neišnyks/nesumažės, taip pat kokios apimties procedūros bus reikalingos jiems pašalinti ateityje. Be to, teismas nesiaiškino ar nukentėjusioji turi finansines galimybes pati susimokėti tokias išlaidas. Aplinkybė, kad nukentėjusioji neturi lėšų reikiamoms gydymo procedūroms apmokėti, negali būti preziumuojama.

2.3.        Skunde teigiama, kad žalos priteisimas į ateitį ginčo atveju yra visiškai nepagrįstas. Duomenų, kad nukentėjusioji artimoje ateityje yra susiplanavusi atlikti šias procedūras, todėl jų apimtis bei kainos nepakis, nėra. Dėl galimai pasikeitusių kainų nukentėjusioji gali patirti ir didesnes išlaidas nei priteista teismo, arba priešingai, galbūt gijimo procesas bus sėkmingesnis nei tikimasi ir procedūrų apimtis bei kainos bus mažesnės nei yra apskaičiuota šiai dienai. 

1.       Atsiliepime į civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės apeliacinį skundą nukentėjusiosios atstovė advokatė E. J. prašo civilinio atsakovo atstovės apeliacinį skundą atmesti, o 2021 m. lapkričio 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Taip pat, priteisti nukentėjusiajai L. K. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime pabrėžiama, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, teisingai vadovavosi suformuota teismų praktika ir įvertino būsimų išlaidų būtinumą bei realumą, nesivadovaudamas vien formaliu kriterijumi, jog už randų šalinimo paslaugas nesumokėta, tačiau rėmėsi medicininiais dokumentais, nuotraukomis, estetikos klinikos sąmata. Ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas vien dėl to, kad nėra galimybės nustatyti tikslaus žalos dydžio. Nukentėjusiosios gydymas yra vis dar tęsiamas, bus atliekama dar viena kelio operacija ir nėra žinoma kiek lėšų reikės skirti su šia operacija susijusioms išlaidos padengti (įskaitant reabilitaciją), kurias nukentėjusioji turės dengti iš savo lėšų.

2.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gynėja nurodė, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl būsimų išlaidų už gydymą turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, prašė nepriteisti nukentėjusiosios patirtų proceso išlaidų apeliacinėje instancijoje iš jos ginamojo, nes minėtos išlaidos yra patirtos dėl ginčo tarp civilinio atsakovo ir nukentėjusiosios, taip pat prašo nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš jos ginamojo, nes jis studentas, gaunantis minimalias pajamas. Prokurorė prašė apeliacinio skundo netenkinti. Nukentėjusiosios atstovė taip pat prašė civilinio atsakovo skundą atmesti ir atlyginti nukentėjusiosios patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, neprieštarautų, jei jos būtų priteistos iš draudimo bendrovės.

Civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės apeliacinis skundas atmetamas.

3.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde civilinio atsakovo atstovė iš esmės kelia tik nukentėjusiajai priteistos turtinės žalos – būsimų išlaidų už randų korekciją pagrįstumo klausimą, prašant šioje dalyje nukentėjusiosios civilinį ieškinį atmesti, tuo tarpu nukentėjusiosios atstovė prašo priteisti jos atstovaujamosios patirtas proceso išlaidas, todėl apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako tik šiais klausimais.

4.       Šioje byloje nustatyta, kad dėl E. M. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios L. K. sveikata, todėl ginčo dėl jos teisės į žalos atlyginimą nėra. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ pareigos atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui.

5.       Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, nukentėjusioji L. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jai iš draudimo bendrovės 2245 eurų turtinę žalą, t. y. būsimas randų korekcijos išlaidas. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu iš civilinio atsakovo – draudimo bendrovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai priteisė 2245 eurus turtinei žalai, susijusiai su būsimu nukentėjusiosios randų šalinimu, atlyginti ir nurodė, kad šių būsimų išlaidų pagrįstumą lemia jų sąsajumas su sveikatos sužalojimu, būtinumas ir realumas. Nukentėjusiosios išlaidos, susijusios su būsima randų korekcija, vertintos CK 6.283 straipsnio kontekste, jos tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su eismo įvykiu ir neišvengiamai būtinos užtikrinti kiek įmanomą kokybiškesnį nukentėjusiosios tolimesnį gyvenimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismo sprendimas priteisti iš civilinio atsakovo – draudimo bendrovės nukentėjusiajai 2245 eurus turtinei žalai, susijusiai su nukentėjusiosios būsima randų korekcija, atlyginti atitinka CK 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 6.249 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų normų turinį ir teismų praktiką nagrinėjant bylas dėl civilinių ieškinių sveikatos sutrikdymo atvejais.

6.       Pagrindžiant šią išvadą pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Ši teisės norma nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sveikatos sužalojimu. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį, t. y. į tokią padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003). Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų buvusi sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos).

7.       Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą, tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012, 3K-3-164-1075/2019). Taip pat pripažįstama, kad sprendžiant ar išlaidos dėl padarinių, atsiradusių dėl sveikatos sutrikdymo, šalinimo turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos išlaidos yra realios, būtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

8.       Nagrinėjamu atveju būsima turtinė žala grindžiama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. birželio 16 d. pažyma (t. 1, b. l. 184), iš kurios matyti, kad nukentėjusioji kreipėsi dėl randų korekcijos kairiojo kelio zonoje ir dešinėje pėdoje. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl patirtos traumos, kuri sąlygota E. M. veiksmų, nukentėjusiajai atsirado dideli randai matomose kūno vietose (kairiojo kelio zonoje ir dešinėje pėdoje), tai patvirtina ne tik medicininiai dokumentai, bet ir byloje pateiktos fotonuotraukos. Nukentėjusioji yra jauno amžiaus moteris, randai yra vizualiai gerai matomose vietose, todėl didelių randų koregavimui būtina randų šalinimo (mažinimo) procedūros, ne tik dėl keliamo fizinio, bet ir estetinio diskomforto. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurioje nurodyta randų korekcijos šioje gydymo įstaigoje preliminari kaina, yra tinkamas įrodymas dėl žalos dydžio, nes nukentėjusioji buvo realiai apžiūrėta kvalifikuoto specialisto, įvertinti jos sužalojimai ir pateikta nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pašalinimo, sveikatos sugrąžinimo į buvusią iki sužalojimo padėtį kaina, kuri yra akivaizdi, reali, būtina, protinga, nepažeidžianti proporcingumo ir teisingumo principų. Taigi, būsimos L. K. gydymo išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais. Šių duomenų kontekste, atmestini kaip nepagrįsti civilinio atsakovo atstovės išdėstyti argumentai, kad nukentėjusioji nepateikė įrodymų dėl ateityje galbūt patirtinų išlaidų neišvengiamumo ir konkretaus tokių išlaidų dydžio, nes jos gali būti didesnės ar mažesnės nei nurodyta medicinos klinikos pažymoje. Šiuo aspektu pažymėtina, jog, remiantis teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, susiklosčius panašioms teisinėms situacijoms, užtenka nukentėjusiojo pateiktos specialisto pažymos, kad būtų priteistas turtinės žalos atlyginimas iš nusikaltimą padariusio asmens (ar už jo veiksmus atsakingo) už ateityje numatomas atlikti operacijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-21-942/2016). Nors šios būsimos išlaidos, nagrinėjant bylą teisme, dar nebuvo realiai patirtos (dėl to, kad tokio pobūdžio operacijos (procedūros) daromos praėjus tam tikram laikui po sužalojimo), tačiau, kaip minėta, turi būti atlygintos nebūtinai faktiškai jau patirtos išlaidos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, 2245 eurų suma pagrįstai nukentėjusiajai priteista iš civilinio atsakovo. Toks sprendimas atitinka tiek tokiu atveju taikytinų CK bei BPK normų (CK 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.249 straipsnio 3 dalies, BPK 109 straipsnio, 115 straipsnio 1 dalies) nuostatas, tiek bylos medžiagą.

9.       Priešingos išvados neleidžia daryti ir apelianto atstovės skundo teiginiai, kad apylinkės teismas nevertino teismų praktikoje nurodytų kriterijų, susijusių su žalos atlyginimo dydžio nukentėjusiajam jo sveikatos sužalojimo atveju nustatymu, t. y. realios būsimos žalos (su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų) atsiradimo tikimybės, sveikatos priežiūros paslaugų būtinumo, siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius bei kiek įmanoma grąžinti nukentėjusio asmens sveikatą į padėtį, buvusią iki jo sveikatos sužalojimo, ar nukentėjęs asmuo dėl savo finansinės padėties negalėtų gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio motyvų, teismas atsižvelgė į tai, kad išlaidos, susijusios su būsima nukentėjusiosios turimų randų korekcija yra realios ir būtinos, įvertino pateiktas sužalotų kojų nuotraukas, randų dydį ir jų lokalizaciją, nukentėjusiosios amžių ir tai, kad randai kelia estetinį diskomfortą ir juos būtina sumažinti, siekiant kiek įmanoma sugrąžinti nukentėjusiosios sveikatą į buvusią padėtį. Taigi, minėti civilinio atsakovo atstovės nurodyti kriterijai, sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą, apylinkės teismo buvo įvertinti ir dėl jų motyvuotai pasisakyta. Tuo tarpu dėl skundo argumentų, susijusių su nukentėjusiosios finansinės padėties įvertinimu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, civilinio atsakovo atstovė apylinkės teisme teismo posėdyje nedalyvavo, prašymų išreikalauti duomenis apie nukentėjusiosios gaunamas pajamas, turimą turtą bei jos finansinių galimybių įvertinimo nepateikė. Vis dėlto, teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus dokumentus apie nukentėjusiosios finansinę padėtį, nustatė, kad L. K. gauna didesnes nei vidutines pajamas, nekilnojamojo turto ir automobilių neturi. Pagal pateiktus medicininius dokumentus planuojama atlikti dar vieną operaciją – pooperacinių konstrukcijų šalinimą, vėliau laukia reabilitacija, kas leidžia teigti, kad nukentėjusioji neabejotinai turės ir kitų papildomų išlaidų susijusių su gydymu, todėl visa finansinė našta, atsiradusi dėl kito asmens kaltų veiksmų, šiuo atveju neturėtų būti paliekama vien tik nukentėjusiajai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiosios finansinės padėtis šiuo atveju yra ta aplinkybė, kuri sudarytų pagrindą netenkinti civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

10.       Atsiliepime į civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės apeliacinį skundą nukentėjusiosios L. K. atstovė advokatė E. J. prašo priteisti iš asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. M. ir nukentėjusiosios patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegijai pateiktas 2021 m. gruodžio 10 d. mokėjimo nurodymas, pagal kurį nukentėjusioji L. K. advokatei už jos teisines paslaugas – atsiliepimo į civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą parengimą – yra sumokėjusi 700 eurų.

11.       Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Atsiliepimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo apeliaciniame  procese formų. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, o ne asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą - E. M.. Atsižvelgiant į tai, kad civilinio atsakovo apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys nukentėjusiosios interesus byloje, ši buvo priversta kreiptis į advokatą teisinės pagalbos surašant atsiliepimą ir papildomai pateikiant dokumentus. Taigi, teisinės pagalbos nukentėjusioji kreipėsi ne dėl E. M. pateikto apeliacinio skundo, nes pastarasis apylinkės teismo nuosprendžio neskundė, tačiau dėl draudimo bendrovės pateikto apeliacinio skundo. Kadangi nukentėjusiosios proceso išlaidos apeliacinėje instancijoje atsirado dėl draudimo bendrovės veiksmų, todėl jos turi būti priteisiamos ne iš asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, bet iš proceso šalies, inicijavusios apeliacinį procesą, šiuo atveju civilinio atsakovo.

12.       Pažymėtina, kad proceso išlaidų išieškojimas iš civilinio atsakovo, nesančio nuteistuoju byloje, BPK normų tiesiogiai nenustatytas, tačiau pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą ir apeliacinės instancijos teisme, todėl šiuo atveju proceso išlaidų išieškojimo klausimas nagrinėjamoje byloje spręstinas atsižvelgiant į šias CPK normas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, 2K-11-648/2017, 2K-113-628/2020, 2K-7-130-1073/2021). Aukščiau išdėstytų duomenų visumoje teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios L. K. turėtos išlaidos už advokato teisines paslaugas – 700 eurų priteistinos iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“.

13.       Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. M. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. sausio 3 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje prašoma iš E. M. valstybės naudai priteisti 104,50 eurų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 49-52).

14.       Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

15.       Baudžiamoji byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės apeliacinį skundą, prašant nepriteisti nukentėjusiajai turtinės žalos iš civilinio atsakovo, tuo tarpu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. M. nuosprendžio neskundė. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė atmesti civilinio atsakovo atstovės apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus E. M. turtinę padėtį (yra Kauno kolegijos pirmo kurso studentas), į tai, kad atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. M. paskirta įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (500 eurų), į pirmosios instancijos teismo priteistų reikšmingo dydžio proceso išlaidų atlyginimą (1387 eurai), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmens nepriteistinos.

      Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

         Civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės K. U. apeliacinį skundą atmesti.

         Iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti nukentėjusiajai L. K. 700 (septynis šimtus) eurų turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

         Iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. M. nepriteisti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

         Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                  Albinas Antanaitis

                 Giedrius Endriukaitis

                 Daiva Jankauskienė