Byla Nr. T-1057-946/2019

                         Procesinio sprendimo kategorijos: 

                                          2.5.14.1; 2.1.10.1.

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. birželio 5 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra P. V. (P. V.) patvirtinimo klausimą.

Teismas

n u s t a t ė :

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 6 d. priimtu nutarimu Nr. 93-117 nutarta taikyti nuteistajam P. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 5 m. 6 mėn. 6 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. gegužės 2 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 3 dalį, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 64 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, nuteistasis pataisos namuose dirba, nuostata į darbą teigiama, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse. Pataisos įstaigoje nuteistasis įgijo vidurinį išsilavinimą, staliaus ir baldžiaus specialybes, už stropų darbą ir gerą elgesį 18 kartų skatintas, šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Teismo sprendimu priteistas civilinis ieškinys pilnai padengtas iš nuteistojo darbinių pajamų. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. 

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Andrius Kiuršinas pateikė skundą dėl Komisijos 2019 m. gegužės 6 d. nutarimo taikyti nuteistajam P. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kuriuo prašo atsisakyti patvirtinti Komisijos 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 93-117. Skunde prokuroras pažymėjo, jog šiuo metu stebimi tam tikri nuteistojo elgesio pokyčiai, tačiau nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Skunde atsižvelgta taip į tai, kad likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra pakankamai didelė, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes padarymą, nusikaltimo pobūdis ir padarymo aplinkybės rodo nuteistojo pavojingumą. Nors nuteistasis ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši rizika išlieka vidutinė, todėl daroma išvada, kad nėra pagrindo teigi, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Andriaus Kiuršino skundas tenkintinas ir atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti P. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

P. V. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 5 dalies 1, 3 punktais, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, skirta 20 m. laisvės atėmimo.

Teistas:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63, 64 straipsniais, paskirta 9 mėn. 10 d. laisvės atėmimo.

Anksčiau teistas:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį 15 parų areštu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92, 86 straipsniais, bausmės vykdymas atidėtas 1 m.

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 5 m. 6 mėn. 6 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. gegužės 2 d.).

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis P. V. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, P. V. nustatoma vidutinė – 64 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, P. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, tarp kurių padaryti labai sunkūs nusikaltimai, sukėlę negrįžtamas pasekmes (nužudymai), anksčiau buvo teistas, bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, nuteistasis ir vėl nusikalto, padarydamas ir labai sunkius nusikaltimus, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Sutiktina su prokuroro skunde nurodytais motyvais ir pabrėžtina tai, jog nors nusikalstamų veikų pobūdis ir sunkumas neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą P. V., tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, teismas sutinka su prokuroro skundo argumentais, kad neatliktos bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Spręsdamas dėl nuteistojo P. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia į tai, jog nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai – priešingai, net dvidešimt tris kartus pažeidė įstaigoje nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus, už ką jam buvo taikyta dvidešimt drausminių nuobaudų, ir, nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau tai neabejotinai itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo dviprasmišką požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengė elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms ir toks nuteistojo elgesys suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje dar nėra tokia įtikinanti, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už gerą elgesį, sąžiningą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje paskatintas, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau, kaip teisingai nurodo prokuroras, skųsdamas Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vien šių teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama. Šią aplinkybę, teismo įsitikinimu, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, nuteistasis linkęs kartoti tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimą, neįvertina ankstesnio patyrimo; supranta, kad turi problemų, tačiau tame, ką jis vertina kaip problemą ir kaip jis supranta savo indėlį problemos atsiradime, yra prieštaravimų, apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas ir kas leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu išėjęs į laisvę jis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 64 balai pagal „OASys“, kuri per bausmės atlikimo laiką sumažėjo nuo 85 balų, tačiau išliko vidutinė, taip pat iš nustatytų 64 balų net 44 balai yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Taip pat išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis „OASys“ vertinimo metodika, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai; teisės pažeidimai; gyvenimo sąlygos; mąstymas ir elgesys ir kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis P. V. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 93-117 taikyti nuteistajam P. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

n u t a r i a :

Tenkinti Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Andriaus Kiuršino skundą ir atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 93-117 taikyti nuteistajam P. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas                                                                              Arūnas Purvainis