Administracinė byla Nr. I-2176-473/2012
Proceso Nr. 3-61-3-00364-2012-1
Procesinio sprendimo kategorija 38; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant atsakovės atstovui Arūnui Virginijui Varnaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos G. D. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo,
n u s t a t ė:
Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2011-12-23 sprendimą Nr. (1.34)7R-10540, kuriuo pareiškėjai atsisakyta mokėti kompensaciją pagal LR Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą.
Skunde (b. l. 10-11) pareiškėjos atstovas nurodė, kad ji yra pripažinta nukentėjusiąja baudžiamojoje byloje, kurioje Klaipėdos apygardos teismo 2010-12-10 nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 307 str. 1 d., 308 str. 2 d., 178 str. 4 d., už pareiškėjos įtraukimą į prostituciją, sąvadavimą prostitucijai, dėl ko turėjo pajamų iš kito asmens prostitucijos, ir nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą. Tuo pačiu nuosprendžiu iš nuteistojo pareiškėjai priteista 300 litų turtinės ir 5000 litų neturtinės žalos atlyginimui bei 500 litų už advokato paslaugas. Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-28 nutartimi nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo ir apmokėjimo advokatui už suteiktas paslaugas pakeista, pareiškėjai priteisiant 30000 litų neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 litų už suteiktas advokato paslaugas. Kadangi LR BK 308 str. 2 d. yra įtrauktas į smurtinių nusikaltimų, dėl kurio padarymo žala kompensuojama, sąrašą, pareiškėja 2011-09-06 kreipėsi į LR teisingumo ministeriją su prašymu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, pagal LR smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą. Teisingumo ministerija 2011-12-23 sprendimu atsisakė tenkinti jos prašymą, motyvuodama tuo, kad atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes LR BK 308 str. 2 d. numatytas įtraukimas į prostitucija nėra smurtinis nusikaltimas Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo prasme. Pareiškėja su tokiu sprendimu nesutinka, nes minėto įstatymo 2 str. 2 dalyje apibūdinant smurtinį nusikaltimą nereikalaujama, kad juo būtų sutrikdyta žmogaus sveikata, o nurodoma į nusikaltimo sunkumą, tai yra kuriai nusikaltimo kategorijai (labai sunkus, sunkus, apysunkis) šis nusikaltimas priskiriamas. LR BK 308 str. 2 d. numatytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Nors šis nusikaltimas ir įtrauktas į LR BK XLIV skyrių „Nusikaltimais ir baudžiamieji nusikaltimai dorovei“, o ne į LR BK XXI skyrių „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“ tačiau įtraukimas į prostituciją (LR BK 308 str. 2 d.), negali neįtakoti asmens, tuo labiau nepilnamečio, seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo. Atsižvelgiant į tai Teisingumo ministro 2009-03-20 įsakymu Nr. 1R-88 LR BK 308 str. 2 d. įtraukta į smurtinių nusikaltimų sąrašą, už kurių padarymą žala kompensuojama.
Atsakovė Teisingumo ministerija su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 20-22) nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad nusikalstama veika, numatyta LR BK 308 str. 2 d. (įtraukimas į prostituciją), yra įtraukta į smurtinių nusikaltimų sąrašą, už kurių padarymą žala kompensuojama (54 punktas), tačiau sprendžiant, ar nusikaltimas yra smurtinis ir ar juo padaryta žala gali būti kompensuojama, turi būti išpildytos abi sąlygos: nusikaltimas ne tik nurodytas sąraše, bet juo taip pat tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba pasikėsinta į žmogaus laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ar neliečiamumą. Priimdama sprendimus dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo, Teisingumo ministerija negali savarankiškai vertinti baudžiamosios bylos aplinkybių, o privalo remtis įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Baudžiamojoje byloje A. K. buvo nuteistas už G. D. įtraukimą į prostituciją, panaudojant apgaulę, kas, LR smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo prasme, nėra laikytina smurtiniu nusikaltimu. Jeigu nuteistojo padaryti nusikaltimai būtų turėję nusikalstamų veikų, kuriomis kėsinamasi į seksualinio apsisprendimo laisvę ar neliečiamumą požymių, teismas būtų kvalifikavęs juos pagal kitus Baudžiamojo kodekso straipsnius. Šiuo atveju tokių požymių nebuvo nustatyta, todėl Teisingumo ministerija atsisakė kompensuoti pareiškėjai jai priteistą žalą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 str. 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjai ir jos atstovui advokatui E. S. nedalyvaujant. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai.
Faktinės bylos aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados
Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010-12-10 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-101-107/2010, kurioje pareiškėja pripažinta nukentėjusiąja, A. K. nuteistas pagal LR BK 307 str. 1 d., 308 str. 2 d., 178 str. 4 d., už pareiškėjos įtraukimą į prostituciją, sąvadavimą prostitucijai, dėl ko turėjo pajamų iš kito asmens prostitucijos, ir nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą. Tuo pačiu nuosprendžiu iš nuteistojo pareiškėjai priteista 300 litų turtinės ir 5000 litų neturtinės žalos atlyginimui bei 500 litų už advokato paslaugas. Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-28 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-243/2011 nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo ir apmokėjimo advokatui už suteiktas paslaugas pakeista, pareiškėjai priteisiant 30000 litų neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 litų už suteiktas advokato paslaugas.
2011-09-19 pareiškėja G. D. LR teisingumo ministerijai padavė prašymą (patikslintas 2011-11-02 ir 2011-12-07) kompensuoti smurtiniu nusikaltimu – įtraukimu į prostituciją (LR BK 308 str. 2 d.) padarytą žalą, remdamasi Klaipėdos apygardos teismo 2010-12-10 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-101-107/2010 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-28 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-243/2011, taip pat 2011-05-09 vykdomaisiais aktais Nr. 1-101-107/2010, 2011-09-05 išieškojimo negalimumo aktais Nr. 0172/11/00678 ir Nr. 0172/11/00677, kvitu dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo (b. l. 25-54).
Atsakovė 2011-12-23 sprendimu Nr. (1.34.)7R-10940 pareiškėjos prašymą atmetė, motyvuodama tuo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010-12-10 nuosprendyje nėra konstatuota, kad nusikaltimo padarymo metu nukentėjusiajai būtų sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta sveikata, be to, įtraukimu į prostituciją nėra kėsinamasi į žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ar neliečiamumą, nes tai nusikaltimas dorovei. Todėl nurodytas nusikaltimas nėra smurtinis nusikaltimas Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo prasme (b. l. 23-24).
Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą reglamentuoja LR smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas (Žin., 2008, Nr. 137-5387; toliau – ir Įstatymas). Šio įstatymo paskirtis – ginti nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teises ir teisėtus interesus (1 str.) Įstatymo 2 str. 1 dalyje nustatyta, kad smurtinis nusikaltimas – Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo požymių turinti veika, kuria buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui požymių turinti veika. Smurtiniu nusikaltimu nelaikoma Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo požymių turinti veika, kuria žmogui buvo sukeltas fizinis skausmas, kuria žmogus buvo nežymiai sužalotas ar trumpam susargdintas. Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.
LR smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą šio įstatymo nustatyta tvarka turi nukentėję asmenys, kuriems teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba patvirtino sutartį dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo. Vadovaujantis Įstatymo 4 str. 1 ir 2 dalimis, smurtiniais nusikaltimais padaryta žala šio įstatymo 3 str. 1 dalyje nurodytiems asmenims kompensuojama, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais; 2) teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar teismo patvirtintoje sutartyje nurodyta smurtiniu nusikaltimu padaryta žala neatlyginta; 3) prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar patvirtinta sutartis dėl jos atlyginimo, įsiteisėjimo, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar teismo patvirtintoje sutartyje nurodyta smurtiniu nusikaltimu padaryta žala laikoma neatlyginta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) žalos savanoriškai neatlygino už žalą atsakingas asmuo; 2) antstolis neturėjo objektyvių galimybių išieškoti priteistą žalos atlyginimą; 3) žala neatlyginta ir nekompensuota iš valstybės ar savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų, užsienio valstybių kompetentingos institucijos; 4) atlygintos, kompensuotos ir išieškotos žalos bendra suma nesiekia šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyto maksimalaus kompensuojamos žalos dydžio.
Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašas patvirtintas Teisingumo ministro 2009-03-20 įsakymu Nr. 1R-88. Į šį sąrašą įtraukta nusikalstama veika numatyta BK 308 str. 2 dalyje – įtraukimas į prostituciją. Minėto Teisingumo ministro įsakymo 2 punkte numatyta, kad priimant sprendimus dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo, sąrašas taikomas atsižvelgiant į LR smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą smurtinio nusikaltimo sąvoką.
Kaip minėta, pagal Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, smurtiniu nusikaltimu laikoma Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo požymių turinti veika, kuria buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba veika, turinti apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui požymių.
LR BK 308 str. 2 dalyje numatyta nusikalstamos veikos – įtraukimo į prostituciją – sudėtis su kvalifikuojančiais pažymiais: tas, kas įtraukė į prostituciją materialiai, dėl tarnybos ar kitaip priklausomą asmenį arba įtraukė į prostituciją asmenį panaudodamas fizinę ar psichinę prievartą ar apgaulę, arba bet kokiu būdu įtraukė į prostituciją nepilnametį.
Aptariamu atveju, Klaipėdos apygardos teismo 2010-12-10 nuosprendyje konstatuota, kad pareiškėja įtraukta į prostituciją panaudojant apgaulę. Spręsdamas, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą pareiškėjai, pripažintai nukentėjusiąja baudžiamojoje byloje, kurioje A. K. nuteistas pagal LR BK 308 str. 2 dalį, už įtraukimą į prostituciją, teismas vertina LR smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą smurtinio nusikaltimo sąvoką. Nusikalstamos veikos įtraukimo į prostituciją LR BK 308 str. sudėtis yra išdėstyta Baudžiamojo kodekso XLIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai dorovei“. Nusikaltimo objektas – visuomenėje priimtos seksualinių santykių normos. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, kuriais kėsinamasi į asmens, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, yra reglamentuoti Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje. Vertinant, ar seksualinio apsisprendimo laisvė galėtų būti fakultatyviniu įtraukimo į prostituciją objektu, lygintini šios nusikalstamos veikos bei nusikaltimų, reglamentuotų Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje objektyvieji sudėties požymiai. Nusikaltimai, numatyti LR BK 149 ir 150 straipsniuose (išžaginimas ir seksualinis prievartavimas), yra padaromi, lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą su asmeniu prieš jo valią. Privertimo lytiškai santykiauti (LR BK 151 straipsnis) objektyviosios pusės požymiai yra grasinimas panaudoti smurtą, kitokios psichinės prievartos panaudojimas arba pasinaudojimas asmens priklausomumu. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-101-107/2010, kurioje G. D. buvo pripažinta nukentėjusiąją, tokių aplinkybių nenustatyta. Priešingai, Klaipėdos apygardos teismo 2010 -12-10 nuosprendyje yra nustatyta, jog „nukentėjusioji G. D. parodė, kad <...> su vaikinais lytiškai santykiavo savo noru, prievartos nebuvo“; „iš nukentėjusiosios SMS žinučių <...> turinio matyti, kad jokios prievartos prieš nukentėjusiąją vartoti nereikėjo, ji su savo vaidmeniu sutiko, net išreiškė tam tikrą susidomėjimą būsimu klientu“; „kai lytinės paslaugos buvo suteiktos ir kaltinamasis nukentėjusiosios paklausė nuomonės apie klientą, ši liko patenkinta“, „nukentėjusioji <...> ir pati diktavo sąlygas <...> kaltinamąjį pakurstė ieškoti klientų“; „savęs nelaikė klusnia bei pasyvia sekso verge, nes patvirtindavo sutartą kainą už valandą sekso paslaugų“. Padaryta išvada, kad nukentėjusioji lytiškai santykiavo savo valia, jokios fizinės ar psichinės prievartos jos atžvilgiu naudojama nebuvo. Nuteistojo A. K. panaudota apgaulė negali būti prilyginama psichiniam smurtui, nes psichinės prievartos turinys paprastai susijęs su grasinimu (grasinama fiziniu smurtu, turtinės žalos padarymu, kompromituojančios informacijos paskelbimu ar pan.), o apgaulė kaip būdas įtraukiant asmenį į prostituciją pasireiškia suklaidinimu dėl aplinkybių, nulemiančių asmens apsisprendimą pradėti verstis prostitucija (pvz., melagingai pranešant apie uždarbio dydį, kuris gaus asmuo iš prostitucijos). Kadangi apgaulės pasekmė buvo G. D. apsisprendimas teikti lytines paslaugas už pinigus, o ne jos valios palaužimas, negalima teigti, jog buvo pasikėsinta į pareiškėjos seksualinio apsisprendimo laisvę. Jeigu nuteistojo padaryti nusikaltimai būtų turėję nusikalstamų veikų, kuriomis kėsinamasi į seksualinio apsisprendimo laisvę ar neliečiamumą požymių, šie veiksmai turėtų būti kvalifikuoti pagal kitus Baudžiamojo kodekso straipsnius. Kaip matyti, šiuo atveju tokių požymių nebuvo nustatyta. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nusikaltimas buvo padarytas 2010-02-25–2010-03-02, pareiškėjai esant pilnametei (gim. 1990-08-27), todėl skundo teiginiai, kad nusikaltimai padarytas pareiškėjai būnant nepilnametei, nepagrįsti. Priimdama sprendimus dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo, Teisingumo ministerija vadovavosi įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu naudžiamojoje byloje Nr. 1-101-107/2010, kurioje A. K. nuteistas už G. D. įtraukimą į prostituciją, panaudojant apgaulę. Atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo būdą, ir baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas vertina, kad pareiškėjos atžvilgiu padaryta nusikalstama veika – įtraukimas į prostitucija, Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo prasme, nelaikytina smurtiniu nusikaltimu, todėl atsakovė skundžiamu 2011-12-23 sprendimu Nr. (1.34)7R-10540 pagrįstai atsisakė kompensuoti pareiškėjai žalą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 57 str., 88 str. 1 d. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais,
n u s p r e n d ė:
Pareiškėjos G. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjai Violeta Balčytienė
Jūra Marija Strumskienė
Liudmila Zaborovska