Civilinė byla Nr. e2A-1607-661/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10983-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.4.1; 3.3.1.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Vaclovo Pauliko ir Ingos Staknienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „BEN INVEST“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „BEN INVEST“ ieškinį atsakovui A. L. dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių kreditoriaus teisę reikšti tiesioginį ieškinį buvusiam bankrutavusios įmonės vadovui, kuomet įmonė yra pasibaigusi ir išregistruota.

2.       Ieškovė MB „BEN INVEST“ prašė priteisti iš atsakovo A. L. 8 468,46 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020-12-01 nutartimi buvo patvirtintas ieškovės 12 648,52 Eur kreditorinis reikalavimas BUAB „AA Baltic Group“ (toliau – Bendrovė) bankroto byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2021-07-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-868-450/2021 pripažino Bendrovės bankrotą tyčiniu, kartu konstatuodamas, kad atsakovas eidamas Bendrovės vadovo pareigas atliko tyčinius neteisėtus veiksmus, pažeidžiančius kreditorių teises ir teisėtus interesus, ir yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Bendrovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, kreipėsi į teismą, prašydama jai priteisti žalą iš atsakovo ir kito Bendrovės buvusio vadovo K. P.. Vilniaus apygardos teismas 2023-03-28 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-758-794/2023, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-29 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-409-1014/2022 paliko nepakeistą. Pagal minėtą įsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą Bendrovei yra priteista iš atsakovo 11 187,85 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, o iš K. P. - 1 956,18 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų. Atsakovui įvykdžius minėtą teismo sprendimą, iš dalies buvo padengtas ieškovės kreditorinis reikalavimas. 2023-04-21 Bendrovės nemokumo administratorius kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą prašydamas patikslinti Bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Vilniaus apygardos teismas 2023-05-11 nutartimi patenkino šį prašymą ir patikslino ieškovo kreditorinio reikalavimo dydį, kuris sudarė 10 387,05 Eur (9 289,30 Eur + 1 097,75 Eur). Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2023-05-30 sprendimu nuspręsta Bendrovę pripažinti pasibaigusia ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro. Bankroto byloje liko nepatenkintas ieškovės 10 387,05 Eur kreditorinis reikalavimas.

4.       Ieškovė pažymėjo, kad pasibaigus juridiniam asmeniui, kuris buvo skolingas savo kreditoriui bankroto byloje neišieškotą finansinio reikalavimo sumą, pasibaigia ir bankroto byla, kurioje teikiamas prioritetas visų to juridinio asmens kreditorių lygiateisiškumui. Nuo to momento kiekvienas dėl tyčinio bankroto likviduotos bendrovės kreditorius, kurio finansiniai reikalavimai (jų dalis) nebuvo patenkinti bankroto byloje, turi teisę individualiai reikšti tiesioginius reikalavimus dėl žalos (skolininkės bankroto byloje neišieškotos finansinio reikalavimo sumos) atlyginimo atsakingam dėl tyčinio bankroto asmeniui.

5.       Bankroto byloje liko nepatenkintas 10 387,05 Eur dydžio ieškovė kreditorinis reikalavimas (12 648,52 Eur – 2 261,47 Eur). Civilinės bylos Nr. e2-409-1014/2022 nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog kai Bendrovės vadovu buvo registruotas atsakovas susidarė 10 729,93 Eur Bendrovės įsiskolinimas UAB „Stromlita“ (pradiniam Bendrovės kreditoriui, iš kurio ieškovė perėmė reikalavimą), kurios kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas 2019-09-11 nutartimi Bendrovės bankroto byloje. Bankroto byloje ieškovės nepatenkinto kreditorinio reikalavimo dalis, už kurią yra atsakingas atsakovas atitinkamai sudaro 10 729,93 Eur. Kadangi bankroto bylos nagrinėjimo metu ieškovei pavyko atgauti 2 261,47 Eur, šiuo ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 8 468,46 Eur (10 729,93 Eur - 2 261,47 Eur).

6.       Atsakovas A. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad jis priteistą kreditoriui MB „BEN INVEST“ žalą atlygino, todėl ieškovė nagrinėjamoje byloje iš esmės pakartotinai reikalauja žalos atlyginimo. Atsakovas pažymėjo, kad kreditoriaus teisė asmeniškai inicijuoti ieškinį dėl žalos atlyginimo prieš akcininką / vadovą bankroto kontekste egzistuoja ir gali būti realizuojama tik tuo atveju jei bankroto administratorius nesiėmė ginti kreditoriaus (visų kreditorių) interesų. Jeigu bankroto administratorius neįgyvendina ĮBĮ nustatytos pareigos kreiptis į teismą, gindamas kreditoriaus interesus, teisę kreiptis į teismą įgyja kreditorius, tačiau tik su netiesioginiu ieškiniu (CK 6.68 straipsnis), o tam tikrais atvejais – ir tiesioginiu - kai įrodinėja, kad jam padaryta individuali žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014), ko šiuo atveju nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, iš ieškovės MB „BEN INVEST“ atsakovui A. L. priteista 2816,88 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovės valstybės naudai  priteista 13,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8.       Teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčas, jog A. L. sumokėjo UAB „AA Baltic Group“ naudai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimu priteistą žalą. Tai patvirtina ir 2023 m. balandžio 4 d. mokėjimo nurodymas 12 607,22 Eur sumai.

9.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į civilinėje byloje Nr. e2-409-1014/2022 pareikšto ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. jog reikalavimus BUAB „AA Baltic Group“ (jos administratorius) grindė bankroto byloje esamų kreditorių finansinių reikalavimų pagrindu, konstatavo, kad atsakovas pagrįstai teigia jau atlyginęs žalą kreditoriams, įskaitant ir ieškovei MB „BEN INVEST“. Vien ta aplinkybė, kad BUAB „AA Baltic Group“ administratorius paskirstė iš atsakovo A. L. gautas lėšas administravimo išlaidoms ir kitų kreditorių reikalavimams tenkinti ir dėl to nebuvo visiškai padengti MB „BEN INVEST“ kreditoriniai reikalavimai, nesudaro pagrindo pastarajam kreditoriui reikalauti iš atsakovo A. L. žalos atlyginimo. Klausimas, kodėl iš A. L. nebuvo reikalaujama atlyginti administravimo išlaidų, kurios galėjo turėti įtakos MB „BEN INVEST“ kreditorinių reikalavimų patenkinimui visa apimtimi, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nuostolius yra nepagrįstas ir atmestinas (CPK 178, 179, 185 straipsniai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10.       Apeliantė (ieškovė) MB„BEN INVEST“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė šiuos argumentus:

10.1.                      Atsakovas nėra visiškai atlyginęs ieškovei padarytos žalos, kurią sudaro ieškovės nepatenkintas kreditorinis reikalavimas po Bendrovės likvidavimo. Taigi, teismas nepagrįstai netaikė CK  6.246–6.249 str., taip pat Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 str. 7 d. (arba Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 13 str. 1 d.), kurie reglamentuoja kalto dėl tyčinio bankroto asmens civilinę atsakomybę, todėl ieškinys buvo nepagrįstai atmestas. 

10.2.                      Ginčijamu sprendimu yra formuojama ydinga teismų praktika, pagal kurią sąžiningo kreditoriaus finansinis reikalavimas liktų nepatenkintas, o dėl tyčinio juridinio asmens bankroto kaltas vadovas išvengtų administravimo išlaidų atlyginimo bankroto byloje, t. y. nepagrįstai sutaupytų bankroto administravimo išlaidas sąžiningo kreditoriaus sąskaita.

10.3.                      Teismas neįtraukęs Bendrovės nemokumo administratoriaus į bylą trečiuoju asmeniu iš esmės patvirtino, kad nagrinėjamoje situacijoje ieškovė gali patenkinti bankroto procese neišieškotą finansinį reikalavimą tik vieninteliu būdu – pareikšdama ieškinį atsakovui. Tačiau, buvo priimtas prieštaringas sprendimas, kuris akivaizdžiai yra nesuderinamas su visišku nuostolių atlyginimo principu (CK 6.251 str. 1 d.).

11.       Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad:

11.1.                      Atsakovas pilna apimtimi įvykdė sprendimą ir, atitinkamai, atlygino kreditoriams savo padarytą žalą jų kreditorinių reikalavimų apimtyje.

11.2.                      Visų kreditorių interesus gina bankroto administratorius, tai ir padarė bankroto administratorius pareikšdamas ieškinį atsakovui visų kreditorių vardu dėl visiems kreditoriams, įskaitant ieškovei, padarytos žalos. Ieškovė dalyvavo kaip šalis byloje, jam yra žinomos visos bylos aplinkybės, todėl toks jo elgesys inicijuojant tapatų ieškinį iš esmės laikytinas nesąžiningu ir spręstina dėl baudos vadovaujantis CPK 95 str. skyrimo.

11.3.                      Tuo tarpu kreditoriaus teisė asmeniškai inicijuoti ieškinį dėl žalos atlyginimo prieš akcininką / vadovą bankroto kontekste egzistuoja ir gali būti realizuojama tik tuo atveju jei bankroto administratorius nesiėmė ginti kreditoriaus (visų kreditorių) interesų. Jeigu bankroto administratorius neįgyvendina ĮBĮ nustatytos pareigos kreiptis į teismą, gindamas kreditoriaus interesus, teisę kreiptis į teismą įgyja kreditorius, tačiau tik su netiesioginiu ieškiniu (CK 6.68 straipsnis), o tam tikrais atvejais ir tiesioginiu, kai įrodinėja, kad jam padaryta individuali žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-09-12 nutartis c.b. Nr. 3K-3-389/2014 ir daug kt.), tačiau šiuo atveju to nėra.

11.4.                      Ieškovės cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2020-01-09 c. b. e3K-3-118-1075/2020 sprendžia situaciją ir formuoja išimtį, kai kreditoriaus ieškinys yra grindžiamas atsakovo neteisėtais veiksmais, nukreiptais prieš ieškovus. Tačiau šioje byloje ieškovė neįrodinėja ir neteigia, kad atsakovas A. L. atliko konkrečius neteisėtus veiksmus, nukreiptus būtent prieš ieškovę. Ieškovė ieškinyje remiasi tik bendra išvada dėl tyčinio bankroto, o Byloje dėl žalos būtent tokios žalos kreditoriams priteisimas dėl tyčinio bankroto ir buvo išspręstas, visų nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma priteista ir atsakovo A. L. pilnai sumokėta ir atlyginta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). 

13.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14.       Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

15.       Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, suinteresuotų asmenų apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

16.       Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

17.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartimi pagal BUAB ,,Saulės grupė“ pareiškimą UAB „AA Baltic Group“ iškėlė bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi patvirtino UAB „AA Baltic Group“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 28 720,75 Eur sumai. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi patikslino kreditorių sąrašą, atsižvelgiant į tai, kad naujasis kreditorius R. K. perėmė reikalavimo teisę iš UAB ,,Saulės grupė“ ir atsisakė savo teisės į 15 576,72 Eur dydžio finansinį reikalavimą. 2019 m. lapkričio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „AA Baltic Group“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. liepos 15 d. nutartimi pripažino Bendrovės bankrotą tyčiniu.

18.       BUAB „AA Baltic Group“ 2020 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti iš A. L. ir K. P. 28 720,75 Eur žalos atlyginimo. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-409-1014/2022 UAB „AA Baltic Group“ naudai priteista iš buvusių įmonės vadovų A. L. 11 187,85 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, iš K. P. - 1 956,18 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos.

19.       Byloje nustatyta, kad A. L. atlygino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimu priteistą žalą. Tai patvirtina ir 2023 m. balandžio 4 d. mokėjimo nurodymas 12 607,22 Eur sumai.

Dėl kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį buvusiam bankrutavusios įmonės vadovui

20.       Aktualioje kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką) pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis).

21.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai. Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017, 24 punktas). Kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos. Kai atsakovui bendrovės vadovui pareiškia tiesioginį ieškinį kreditorius, jis turi pareigą įrodyti, kad atsakovas jam padarė individualią žalą, kuri negali būti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi specifinis tiesioginio kreditoriaus ieškinio pagrindas yra individuali jam padaryta žala, kurią sudaro bankroto byloje neišieškotas finansinis reikalavimas.

22.       Tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 39 punktas).

23.        Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad tyčinio bankroto pripažinimas paprastai turėtų reikšti tai, kad jei nebūtų atlikti veiksmai, privedę prie tyčinio bankroto, tai įmonė apskritai nebūtų bankrutavusi. Nesant tyčinio bankroto, įmonė būtų moki, todėl su kreditoriais būtų atsiskaityta. Veiksmai, kurie buvo pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, pažeidžia ne konkretaus kreditoriaus teises, o visų kreditorių teises tokiu būdu, jog lemia įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Dėl šios priežasties pripažinus bankrotą tyčiniu turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 42 punktas).

24.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad kai bankrutuojantis juridinis asmuo dar egzistuoja (nėra likviduotas ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro) kaip civilinių santykių subjektas, tokiu atveju visų kreditorių interesus gina bankroto administratorius. Tuo tarpu pasibaigus juridiniam asmeniui, kuris buvo skolingas savo kreditoriui bankroto byloje neišieškotą finansinio reikalavimo sumą, pasibaigia ir bankroto byla, kurioje teikiamas prioritetas visų to juridinio asmens kreditorių lygiateisiškumui. Nuo to momento kiekvienas dėl tyčinio bankroto likviduotos bendrovės kreditorius, kurio finansiniai reikalavimai (jų dalis) nebuvo patenkinti bankroto byloje, turi teisę individualiai reikšti tiesioginius reikalavimus dėl žalos (skolininkės bankroto byloje neišieškotos finansinio reikalavimo sumos) atlyginimo atsakingam dėl tyčinio bankroto asmeniui. Tai neprieštarauja kasacinio teismo išaiškinimui, kad tiesioginio ieškinio pateikimo bankroto byloje momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo. Atsakingo dėl tyčinio bankroto asmens neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydis gali būti aiškus bei akivaizdus ir iki bendrovės likvidavimo, išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, ir juo labiau po to. Todėl ieškinio dėl žalos atlyginimo pateikimo momentas šiuo atveju sietinas ne su konkrečia bankroto stadija, bet su priteistinos žalos dydžio aiškumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 43 punktas).

25.       Byloje nustatyta, jog 2020 m. rugsėjo 15 d. BUAB „AA Baltic Group“, atstovaujama bankroto administratoriaus, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti iš A. L. ir K. P. 28 720,75 Eur žalos atlyginimo. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-409-1014/2022 UAB „AA Baltic Group“ naudai priteista iš buvusių įmonės vadovų A. L. 11 187,85 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, iš K. P. - 1 956,18 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos. Teismas, priteisdamas žalą, atsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi patiksliną kreditorių sąrašą.

26.       Byloje nėra ginčo, kad A. L. atlygino kreditoriui UAB „AA Baltic Group“ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimu priteistą žalą. Tai patvirtina ir 2023 m. balandžio 4 d. mokėjimo nurodymas 12 607,22 Eur sumai.

27.       Ieškovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020, kurioje nurodyta išimtis reikšti kreditoriui tiesioginį ieškinį buvusiam vadovui, kai kreditoriaus ieškinys yra grindžiamas atsakovo neteisėtais veiksmais, nukreiptais tiesiogiai prieš ieškovą – konkretų kreditorių. Tačiau šioje byloje ieškovė neįrodinėjo ir neteigė, kad atsakovas A. L. atliko konkrečius neteisėtus veiksmus, nukreiptus, būtent, prieš ieškovę. Ieškovė remiasi tik bendra išvada dėl tyčinio bankroto, o byloje dėl žalos būtent tokios žalos kreditoriams priteisimas dėl tyčinio bankroto ir buvo išspręstas, visų nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma priteista ir atsakovo A. L., kurią jis visiškai atlygino.

28.       Kolegija, šiuo atveju pažymi, jog kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai. Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017, 24 punktas). Taigi šiuo atveju apeliantei neįrodžius ieškinio specifinio pagrindo – atsakovo neteisėtų veiksmų, nukreiptų tiesiogiai prieš konkretų kreditorių – ieškovę, ieškinys pagrįstai atmestas.

Dėl bylos baigties

29.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

30.       Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31.       Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui klausimas (CPK 93, 98 str.). Atsakovas pateikė įrodymus, kad jis apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 105,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius, sprendžia, kad atsakovui kompensuotinos visos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „BEN INVEST“ (juridinio asmens kodas 305540665) atsakovui A. L. 2 105,40  Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                Alvydas Barkauskas

                                        Vaclovas Paulikas

                                        Inga Staknienė