Civilinė byla Nr. e2A-181-1097/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13237-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.13; 1.3.5.3.16; 1.3.5.10; 3.1.7.6; 3.2.4.11

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ievos Navickaitės-Sakalauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Žaliasis taškas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas S. K. (toliau – ieškovas, darbuotojas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei VšĮ „Žaliasis taškas“ (toliau – atsakovė, darbdavė, įstaiga) dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, prašydamas: 1) pripažinti, kad ieškovas iš darbo įstaigoje atleistas neteisėtai, negrąžinti į buvusį darbą, laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną; priteisti ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat kompensaciją – po vieną vidutinį darbo užmokestį už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus; 2) priteisti ieškovui iš atsakovės 6 375,38 Eur skolą – už 2021 m. ieškovui nesumokėtą premiją, netesybas už delsimą atsiskaityti (vidutinį darbo užmokestį per mėnesį, padaugintą iš uždelstų atsiskaityti mėnesių skaičiaus), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad pagal su atsakove sudarytą 2020 m. balandžio 6 d. darbo sutartį nuo 2020 m. balandžio 15 d. dirbo antru pagal hierarchiją atsakovės darbuotoju – komercijos direktoriumi. Ieškovui pradėjus dirbti įstaigoje, buvo pasiekti geri rezultatai, atsakovė buvo patenkinta ieškovo darbu. Tačiau 2022 m. kovo 10 d. tarp šalių įvyko konfliktas, per informacinę nuotolinio bendravimo sistemą Microsoft „Teams“ atsakovė pranešė ieškovui, kad jis bus atleidžiamas iš darbo. 2022 m. kovo 21 d. atsakovė pateikė ieškovui įspėjimą apie atleidimą iš darbo (toliau – Įspėjimas), kuriame nurodė, kad atleidžia ieškovą iš darbo nuo 2022 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 59 straipsnio pagrindu dėl nepateisintų pareigybei keliamų tikslų įgyvendinimo. 2022 m. kovo 25 d. atsakovė atleido ieškovą iš darbo, nesumokėdama ieškovui metinės premijos už 2021 m. (6 375,38 Eur).

3.       Ieškovo teigimu, jis neteisėtai ir nepagrįstai atleistas iš darbo. Iki 2022 m. kovo 10 d. atsakovė gyrė ieškovą, džiaugėsi jo darbu, pripažino jo kompetenciją ir pasiekimus, juos laikė aukštais, būtent jam patikėjo pačius svarbiausius atsakovės veiklos klausimus, o nuo 2022 m. kovo 10 d. konflikto nusprendė jį atleisti, nesąžiningai išgalvodama argumentus, kad jis blogai dirbo, nepateisino pareigybei keliamų tikslų įgyvendinimo. Ieškovo atleidimas DK 59 straipsnio pagrindu neteisėtas, nes atsakovė iš esmės atleido ieškovą iš darbo dėl DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos priežasties, t. y. dėl tariamai nepasiektų sutartų darbo rezultatų. Ieškovo vertinimu, jis negali būti sugrąžintas į darbą, nes jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl, pripažinus jo atleidimą iš darbo neteisėtu, ieškovas prašė priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei kompensaciją.

4.       Ieškovas nurodė, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai nesumokėjo jam priklausančios premijos už 2021 metus. Įstaigoje, kaip ir konkuruojančiose bendrovėse, buvo nusistovėjusi praktika, kad, įgyvendinus tam tikrus suplanuotus metinius rodiklius – „įvykdžius biudžetą“, darbuotojams mokama metinė premija – 20 proc. nuo atitinkamais metais darbuotojui išmokėtos algos (toliau – Premija). Premijos mokėjimas buvo nurodytas atsakovės komercijos direktoriaus darbo skelbime, tai pat – žadėtas ieškovui jo įdarbinimo metu. Per 2020 metus buvo pasiekti ir viršyti nurodyti atitinkami metiniai atsakovės veiklos rodikliai, todėl 2021 m. atsakovė už 2020 m. išmokėjo ieškovui ir kitiems savo darbuotojams nurodytą metinę premiją. Atsakovės veiklos rezultatai, už kuriuos mokama premija, 2021 m. taip pat buvo pasiekti, visiems darbuotojams, kaip įprasta, atsakovė išmokėjo premijas, tačiau nepagrįstai atsisakė išmokėti Premiją ieškovui. Ieškovas pažymėjo, kad dėl jo panaudotų specialių žinių ir įgūdžių atsakovė per 2021 metus pasiekė itin aukštų veiklos rezultatų – 2021 m. atsakovės pajamos palyginus su 2020 m. paaugo apytiksliai 15 proc., o veiklos rezultatas prieš apmokestinimą – apytiksliai 85 proc. Premijos buvo išmokėtos ir keliems 2021 metais atleistiems iš darbo darbuotojams. Tai patvirtina, kad premija buvo mokama už įgyvendintus iš anksto nurodytus atsakovės metinius veiklos rezultatus ir jos (ne)mokėjimas nepriklausė nuo atsakovės diskrecijos

5.       Atsakovė VšĮ ,,Žaliasis taškas“ prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta todėl, kad jis nepateisino jo labai aukštai vadovaujančiai pareigybei keliamų tikslų, kurie jam buvo papildomai detalizuoti: ieškovas, vykdydamas atsakovės kontrahentų kontrolę, dėl nepagarbios bendravimo manieros ir arogancijos sukeldavo konfliktines situacijas, dėl kurių prastėjo santykiai su pastaraisiais; ieškovas jo veiklos vykdymo metu nesiėmė iniciatyvos vykdyti atsakovės klientų (pavedimo davėjų) plėtros ir per visą jo darbo laikotarpį buvo pritraukti vos du nauji nariai; ieškovas vangiai rodė darbinę iniciatyvą, neretai tiesioginio vadovo paskirtas užduotis buvo vėluojama vykdyti, ignoruojama ar atsisakoma jas vykdyti, pažeidžiama subordinacija. Atsakovė nesiekė atleisti ieškovo ir jo neatleido dėl nepasiektų rezultatų, nes ieškovas užėmė įstaigoje vadovaujančias pareigas, pirmiausia skirtas užtikrinti efektyvią, patikimą ir stabilią įstaigos veiklą. Atsakovė pažymėjo, kad 2022 m. kovo 10 d. joks konfliktas neįvyko, o atsakovės vadovas tiesiog informavo ieškovą, kad jo darbas netenkina, pakomentavo priežastis ir nurodė apie intenciją nutraukti darbo santykius. Atsakovė nurodė, kad DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytas savarankiškas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas ir šiuo pagrindu nutraukiant darbo sutartį taikytina konkreti darbo sutarties nutraukimo tvarka, leidžianti darbdaviams lanksčiau spręsti dėl darbo sutarties nutraukimo, darbuotojui sumokant ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Ieškovas buvo atleistas iš darbo pačiu palankiausiu darbuotojui ir brangiausiu darbdaviui atleidimo pagrindu.

6.       Atsakovė nurodė, kad darbo sutartimi šalys dėl premijos, kaip privalomos darbo užmokesčio dalies mokėjimo, nebuvo susitarusios, jos skyrimo sąlygų nenustatė. Įstaigoje nėra lokalinio teisės akto, suteikiančio darbuotojams teisę į tokią premiją. Atsakovė premijas mokėjo/moka įgyvendinama diskreciją motyvuoti darbuotojus į ateitį. Premijos mokėjimo galimybės nurodymas darbo skelbime nereiškia atsakovės įsipareigojimo dėl tokios premijos, kaip privalomos darbo užmokesčio dalies, mokėjimo. Pažymėjo, kad ieškovas, būdamas išsilavinusiu, patirties darbo santykiuose turinčiu asmeniu, nekėlė klausimo, kodėl darbo užmokesčio dalis (metinė premija) nėra numatyta darbo sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad premija už praėjusius metus nebuvo darbo užmokesčio sudėtinė dalis, darbuotojas, su kuriuo nutraukiami darbo santykiai, motyvacijos gerai dirbti negali turėti, todėl jo skatinimas tampa netikslingas. Pažymėjo, kad ieškovo pareigybė (komercijos direktorius) buvo įstaigoje vienintelė, todėl ieškovas objektyviai negali būti lyginamas su kitais įstaigos darbuotojais, nes darbuotojų vertinimas yra savarankiškas, individualus ir atliekamas pagal skirtingus kriterijus. Nurodė, kad ieškovo prisiėmimas sau visų nuopelnų dėl įstaigos finansinio rezultato pokyčio, o nesėkmių priskyrimas vadovui ar aplinkai parodo ieškovo kaip nesavikritiškos, egocentriškos ir tik į savo poreikius orientuotos asmenybės ypatumus, kurie greta kitų aplinkybių tapo priežastimi, kad ieškovas, taip pat ir dėl asmeninių savybių, nebepateisino aukštai pareigybei keliamų tikslų, prarado darbdavės pasitikėjimą, o tai atitinkamai tapo darbo santykių nutraukimo priežastimi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovo 3 850 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8.       Teismas nustatė, kad šalys 2020 m. balandžio 6 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovas nuo 2020 m. balandžio 15 d. pradėjo dirbti įstaigos komercijos direktoriumi. 2022 m. kovo 21 d. atsakovė įteikė ieškovui įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia, kuriuo ieškovas buvo įspėtas dėl atleidimo iš darbo nuo 2022 m. kovo 25 d. DK 59 straipsnio pagrindu dėl nepateisintų pareigybei keliamų tikslų įgyvendinimo; 2022 m. kovo 25 d. ieškovas buvo atleistas iš darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu.

9.       Teismas konstatavo, kad atsakovė įrodė egzistavus pakankamas priežastis darbo sutarčiai nutraukti DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl pripažino ieškovo atleidimą iš darbo teisėtu ir atmetė ieškinio reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei susijusių sumų priteisimo. Teismas pažymėjo, kad pagal DK 59 straipsnį vertinti, ar konkretus darbuotojas tinkamas užimti komercijos direktoriaus pareigas, yra darbdavės prerogatyva ir kompetencija; ieškovo atleidimo iš darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu priežastys buvo jo asmeninių savybių lemtas elgesys darbe, sąlygojęs nepateisintų pareigybei keliamų tikslų įgyvendinimą: atsakovė nurodė, kad darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta todėl, kad ieškovas nepateisino jo labai aukštai vadovaujančiai pareigybei keliamų tikslų, kurie jam buvo papildomai detalizuoti; ieškovas, vykdydamas įstaigos kontrahentų kontrolę, dėl nepagarbios bendravimo manieros ir arogancijos sukeldavo konfliktines situacijas, dėl kurių prastėjo santykiai su pastaraisiais; ieškovas jo veiklos vykdymo metu nesiėmė iniciatyvos vykdyti įstaigos klientų (pavedimo davėjų) plėtros – per visą jo darbo laikotarpį buvo pritraukti vos du nauji nariai; ieškovas vangiai rodė darbinę iniciatyvą, neretai tiesioginio vadovo paskirtas užduotis vėluodavo vykdyti, ignoruodavo ar atsisakydavo vykdyti, buvo pažeidžiama subordinacija. Teismas nurodė, kad atsakovės gautus nusiskundimus ieškovo darbo pobūdžiu, netinkama bendravimo kultūra patvirtina bylos medžiaga – UAB „Pakruojo komunalininkas“ raštas, VšĮ „Žaliasis taškas“ vadybos pirmininko elektroninis laiškas. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog anksčiau darbuotojas buvo vertinamas ir skatinimas, nereiškia, jog atsakovė ieškovui neturėjo pastabų. Teismas atmetė kaip neįrodytus ieškovo teiginius, kad jis iš darbo buvo atleistas dėl 2022 m. kovo 10 d. įvykusio jo ir įstaigos vadovo konflikto, nes, teismo teigimu, ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad 2022 m. kovo 10 d. konflikto su įstaigos vadovu nebuvo, o konfliktu jis įvardijo savo nesutikimą su atleidimu iš darbo. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą ieškovo teiginį, kad iš esmės jis buvo atleistas dėl tariamai nepasiektų sutartų darbo rezultatų, t. y. DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

10.       Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl Premijos priteisimo ir, atitinkamai, reikalavimą dėl netesybų priteisimo. Teismas nustatė, kad premijos, kaip sudėtinės darbo užmokesčio dalies, mokėjimas darbo sutartyje nebuvo įtvirtintas; byloje nėra įrodymų, kad šalys susitarė kitaip. Teismas pritarė atsakovei, kad ieškovas, būdamas išsilavinęs, patyręs darbo santykių dalyvis, aukštas pareigas užėmęs asmuo, sudarant darbo sutartį ir darbdavei netinkamai įtvirtinant jų susitarimo turinį, būtų kėlęs klausimą dėl susitarimo turinio tinkamo įforminimo, o tinkamai jo neįforminus darbo sutarties nepasirašytų; pasirašydamas darbo sutartį ieškovas patvirtino jos turinio teisingumą ir tinkamą susitarimo tarp šalių atskleidimą.

11.       Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog įstaigos vidiniuose teisės aktuose būtų reglamentuota premijos, kaip sudėtinės darbo užmokesčio dalies, skyrimo tvarka. Teismo vertinimu, šiuo atveju premija buvo į ateitį nukreipta skatinimo priemonė, todėl ieškovas neturi teisės jos reikalauti – tokios premijos skyrimas yra darbdavio (atsakovės) diskrecijos teisė. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo teiginį, kad už 2020 m. jam skirta premija buvo ne skatinamoji, o už pasiektus darbo rezultatus. Teismas pažymėjo, kad tai, jog darbdavė kartą motyvavo darbuotoją, nereiškia, kad darbdavė turi pareigą tą patį ir tokiu pačiu dydžiu daryti ir kitais metais. Darbdavė taip pat neturi pagrindo vadovautis savo konkurentų versle nustatyta darbo užmokesčio sistema. Atleidimo iš darbo atveju motyvacinės premijos atleidžiamam darbuotojui skyrimas būtų nelogiškas, nes darbuotojas toliau įmonėje nebedirbs; premijos skyrimas tokiu atveju netgi būtų pagrindas kvestionuoti įstaigos vadovo priimamų sprendimų racionalumą. Ieškovo pareigybė – komercijos direktorius, įstaigoje yra vienintelė tokia, todėl motyvacinių premijų skyrimas kitiems darbuotojams už atitinkamus metus nesudaro pagrindo konstatuoti diskriminacijos ieškovo atžvilgiu. Be to, priešingai nei ieškovo atveju, įsakymai dėl premijų už 2020 m. skyrimo kitiems iš darbo atleistiems įstaigos darbuotojams – L. L. ir A. B., buvo priimti anksčiau nei įsakymai dėl jų atleidimo. Už 2021 m. išdirbtą laiką premijos jiems nebuvo išmokėtos, t. y. premijos buvo mokamos kaip motyvacinė priemonė.

12.       Teismas nustatė, kad atsakovė patyrė 3 850,22 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai. Atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, rengtų dokumentų kiekį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, teismas tenkino atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisė atsakovei iš ieškovo 3 850,22 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pažymėdamas, kad tokia bylinėjimosi išlaidų suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Apeliaciniu skundu ieškovas S. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį, atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė atleido ieškovą iš darbo teisėtai. Teismas ieškovo atleidimą iš darbo iš esmės vertino pagal juridinio asmens valdymo organo – vadovo, atleidimui iš darbo taikytiną teisinį reglamentavimą (DK 104 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nebuvo atsakovės vadovas, todėl nurodytu pagrindu atleistas negalėjo būti. Atitinkamai, teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovės nurodytos aplinkybės galėjo sukelti atsakovei nepasitikėjimą ieškovu, ir tai sudarė pakankamą ieškovo atleidimo pagrindą.

13.2.                       Teismas, spręsdamas dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 59 straipsnio 1 dalį teisėtumo, neteisėtai rėmėsi aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos atsakovės įspėjime ieškovui dėl atleidimo iš darbo. Atsakovė atleido ieškovą, nenurodydama konkrečių atleidimo priežasčių. Įspėjime dėl ieškovo atleidimo atsakovė nurodė atleidimo priežastį „dėl nepateisintų pareigybei keliamų tikslų įgyvendinimo“. Konkretesnis paaiškinimas pateiktas nebuvo. Neįvykdžiusi pareigos rašytiniame įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą nurodyti konkrečios ir aiškios atleidimo iš darbo priežasties, atsakovė negali remtis jame nenurodytomis darbo sutarties nutraukimo priežastimis. Atsakovė atleido ieškovą iš darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl nesąžiningai išsigalvotų, realiai neegzistavusių priežasčių, taigi, be pagrindo.

13.3.                       Teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes ir nepagrįstai sprendė, kad atsakovės nurodyta atleidimo iš darbo priežastis nevertintina kaip atleidimas už nepasiektus darbo rezultatus, t. y. atleidimas DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. DK įtvirtinta, kad DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu darbuotojas negali būti atleidžiamas iš darbo dėl DK 57 straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių.

13.4.                       Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2022 m. kovo 10 d. nebuvo šalių konflikto. 2022 m. kovo 9 d. ieškovo ir atsakovės vadovo susirašinėjimas patvirtina, kad 2022 m. kovo 10 d. išvakarėse jau buvo pribrendusios sąlygos kilti ieškovo ir atsakovės vadovo konfliktui. 2022 m. kovo 10 d. atsakovės vadovas pirmą kartą pranešė ieškovui, kad ketina atleisti jį iš darbo. Kilęs tarpusavio konfliktas ir subjektyvus atsakovės vadovo priešiškumas yra tikroji ieškovo atleidimo iš darbo priežastis. Teismas neįvertino, kad įrodymai iki 2022 m. kovo 9 d. ir po šios dienos įrodo kardinaliai priešingas aplinkybes. Nuo nurodytos datos – 2022 m. kovo 10 d., atsakovė ėmėsi nesąžiningai, dirbtinai kurti „įrodymus“, tariamai patvirtinančius realiai neegzistavusias aplinkybes, jas iškraipančius, kad galėtų pateisinti ieškovo atleidimą. Todėl atsakovės įrodymai, atsiradę po nurodytos datos, vertintini kaip nepatikimi, nelogiški, nesąžiningi ir todėl yra atmestini kaip nepagrįsti. 

13.5.                       Teismas rėmėsi neleistinais įrodymais. K. J. 2022 m. gegužės 4 d. el. laiškas ir UAB „Pakruojo komunalininko“ 2022 m. balandžio 19 d. raštas Nr. 53 neatitinka įrodymų leistinumo kriterijaus, nes iš esmės yra rašytiniai liudytojų parodymai. CPK nenustato galimybės duoti rašytinius parodymus, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, kurie šiuo atveju netaikytini. Be to, K. J. 2022 m. gegužės 4 d. el. laiške nupasakojamoms aplinkybėms pagrįsti atsakovė nepateikė jokių įrodymų, o UAB „Pakruojo komunalininkas“ yra tik vienas iš atsakovės klientų, nesudarantis nei 1 proc. atsakovės sąnaudų. Ieškovo vedamos derybos tarp atsakovės ir UAB „Pakruojo komunalininkas“ 2021 m. buvo sėkmingos; tiek 2021 m., tiek 2022 m. bendradarbiavimo priedai buvo pilnai pasirašyti abiejų pusių; sutarti dalykai buvo pasirašyti ir vykdomi. Ieškovui nurodomi nepagrįsti kaltinimai. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovės kaltinimai ieškovui iš esmės yra iš laikotarpio, kai ieškovas buvo laikinai nedarbingas dėl ligos ir apskritai pagal įstatymą neturėjo dirbti. Atsakovės vadovas apkraudavo ieškovą neproporcingai dideliu užduočių krūviu, todėl ieškovui likdavo mažiau laiko kompiuterio reikalaujančios darbinėms funkcijoms vykdyti. Todėl ne visus atsakovės vadovo pavedimus buvo įmanoma įvykdyti tokiais terminais, kaip to kartais atsakovė norėjo. Tačiau iki 2022 m. kovo 9 d. atsakovė tam kokios nors didesnės reikšmės neteikė.

13.6.                       Atsakovė nepagrįstai ir nesąžiningai ieškovo atleidimą iš darbo motyvuoja per maža klientų plėtra. Iš tikrųjų atsakovė neteikė jokio dėmesio klientų skaičiaus didinimui. Pagal pareigybės nuostatus ieškovo funkcijos visų pirma buvo orientuotos į atliekų kiekius ir atitinkamai į bendrą atsakovės veiklos rezultatą, o ne į klientų skaičių. Ieškovas pagal galimybes užsiėmė naujų atsakovės klientų paieška, tačiau atsakovė jau ir taip užima didžiausią rinkos dalį, todėl kuo toliau, tuo sudėtingiau yra pritraukti naujų klientų. Be to, ieškovui pradėjus dirbti atsakovės finansinė padėtis buvo prasta, veikla nuostolinga, atsakovė iš esmės nesugebėjo susitvarkyti jau su esamu klientų kiekiu. Todėl visų pirma ieškovas suefektyvino esamų klientų aptarnavimą ir maksimizavo naudos iš jų gavimą. Dėl ieškovo darbo atsakovės ekonominiai rodikliai ženkliai pagerėjo. Suefektyvinęs atsakovės veiklą ieškovas būtų galėjęs daugiau pastangų skirti naujų klientų paieškai, tačiau nespėjo to padaryti, nes buvo atleistas. 

13.7.                       Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė neturėjo pareigos mokėti ieškovui premijos už 2021 metus. Teismas netinkamai nustatė, kad šalys nebuvo susitarusios dėl metinės premijos kaip uždirbto atlygio mokėjimo, skiriamos atsakovei pasiekus atitinkamus veiklos rezultatus, t. y. atsakovei ,,įvykdžius biudžetą“. Nagrinėjamu atveju buvo tiek žodinis, tiek ir konkliudentiniais veiksmais atsakovės išreikštas šalių susitarimas, kad, įgyvendinus iš anksto nurodytus atsakovės veiklos rodiklius, t. y. „įvykdžius biudžetą“, visiems darbuotojams bus išmokėta 20 proc. nuo per metus gautos algos metinė premija. Atsakovė tinkamai neįformino susitarimo, tačiau dėl to ji negali gauti naudos, o ieškovas – patirti žalos.

13.8.                      Teismas nepagrįstai atsakovės mokamas metines premijas vertino kaip premijas, kurios mokamos tik siekiant paskatinti darbuotoją ateityje dirbti geriau. Šalys ne tik susitarė dėl premijos mokėjimo, tačiau įstaigoje buvo nusistovėjusi praktika, t. y. įgyvendinus tam tikrus suplanuotus metinius rodiklius, metinė premija buvo mokama būtent už atsakovės veiklos rezultatus visiems darbuotojams, netgi tiems, apie kuriuos buvo žinoma, kad jie jau išeina iš darbo. Už 2021 metus premijos negavo vienintelis ieškovas. Atsakovės argumentas, kad ji neišmokėjo premijos ieškovui dėl to, kad tai yra jos diskrecija, yra nepagrįstas ir prieštarauja darbuotojų lygiateisiškumo ir diskriminacijos draudimo principams. 2021 metais atleidžiamiems darbuotojams L. L. ir A. B. atsakovė išmokėjo metinę premiją už 2020 metus. L. L. premiją už 2020 metus atsakovė išmokėjo visai prieš jo atleidimą iš darbo, o A. B. – per du kartus, iš kurių antrąją (t. y. likusią) dalį premijos už 2020 metus išmokėjo paskutinę jos darbo dieną, įtraukdamas tą sumą į galutinį atsiskaitymą atleidžiant iš darbo. Teismas sprendime nepasisakė dėl ieškovo argumentų apie parašus atsakovės įsakymuose, t. y. dėl to, jog įsakymai pasirašyti atgaline data. Jei metinė premija būtų buvusi mokama kaip skatinamoji premija, tai net ir tariamai tik po įsakymo skirti premijas priėmimo sužinojusi, kad L. L. ir A. B. išeina iš darbo, atsakovė būtų priėmusi įsakymą atšaukti premijų mokėjimą šiems atleidžiamiems darbuotojams. Tai, kad premija buvo mokama už pasiektus rezultatus, patvirtina ieškovo darbo skelbimas.

13.9.                      Teismas priteisė atsakovei per didelę bylinėjimosi išlaidų sumą. Atsakovės pateiktos bylinėjimosi išlaidos –  2 497,44 Eur už atsiliepimo į ieškovo ieškinį parengimą, 1 352,78 Eur už 2022 m. rugpjūčio 18 d. prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų pateikimo parengimą, 2022 m. rugsėjo 22 d. prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų parengimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, yra neproporcingai didelės, palyginus su jos į bylą teiktų procesinių dokumentų, juose atliktos analizės sudėtingumo lygiu. 2022 m. rugpjūčio 19 d. – parengiamasis teismo posėdis truko 10 minučių, be to, atsakovė neprašo priteisti išlaidų už šį posėdį, todėl už jį pasirengimo ir atstovavimo išlaidos atsakovei nepriteistinos. Atsakovė prašė priteisti jai pasirengimo 2022 m. spalio 7 d. posėdžiui ir atstovavimo jame išlaidas ir nurodo, kad tam sugaišo 4 val., tačiau 2022 m. spalio 7 d. teismo posėdis truko 1 val. ir 43 min., taigi, atsakovės atstovas pasirengti 2022 m. spalio 7 d. teismo posėdžiui ir atstovavimui jame sugaišo neproporcingai daug laiko ir atitinkamai prašo už tai per didelės bylinėjimosi išlaidų sumos. 2022 m. rugsėjo 22 d. prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų pateikimo atsakovė apskritai nėra teikusi, o už 2022 m. rugsėjo 22 d. prašymą išlaidų priteisti atsakovė neprašė, be to, šis prašymas yra labai nedidelės apimties ir nesudėtingas. Todėl atsakovės nurodomos 312,18 Eur išlaidos už 2022 m. rugsėjo 22 d. prašymą negali būti priteisiamos.

14.       Atsakovė VšĮ ,,Žaliasis taškas“ atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                       Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas teisėtai. Teismas ieškovo atleidimą vertino DK 59 straipsnio pagrindu pagal suformuotą teismų praktiką, pagal kurią darbuotojo atleidimui DK 59 straipsnio pagrindu pakanka nustatyti atleidimo priežasčių buvimą, tuo tarpu jų nulemtas apsisprendimas nebetęsti darbo santykių su darbuotoju yra diskrecinis. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo eitos pareigos (komercijos direktorius) reikalauja visiško įstaigos vadovo pasitikėjimo tokiu darbuotoju, o byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su ieškovo elgesiu, galėjo įstaigos vadovui sukelti nepasitikėjimą tokiu darbuotoju. Ieškovo atleidimo iš darbo priežastys buvo jo asmeninių savybių nulemtas elgesys darbe, sąlygojęs nepateisintų ieškovo pareigybei (komercijos direktorius) keliamų tikslų įgyvendinimą, kas yra darbdavei svarbios priežastys, dėl kurių darbuotojas nebegali įstaigoje dirbti bei kurios nenurodytos DK 57 straipsnio 1 dalyje. 

14.2.                       Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą nurodyta darbo santykių nutraukimo priežastis buvo nekonkreti ir ieškovui neaiški. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu ieškovas patvirtino, kad 2022 m. kovo 10 d. pokalbio metu jam buvo nurodyti „kaltinimai“, dėl kurių darbo sutartis su juo nutraukiama. Ieškovo atleidimo priežastys jam buvo nurodytos ir paaiškintos taip pat įspėjimo dėl atleidimo iš darbo ieškovui įteikimo metu bei raštu 2022 m. kovo 22 d. elektroniniu laišku. Teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus ieškovas patvirtino, kad nesutiko su atsakovės vadovo išsakytu jo darbo vertinimu, kas patvirtina, kad darbo santykių nutraukimo priežastys ieškovui buvo nurodytos, tik jis su jomis nesutiko. Tačiau ir be papildomo paaiškinimo vien iš lingvistinio semantinio priežasties apibūdinimo įspėjime apie atleidimą iš darbo ieškovui turėjo būti ir buvo aišku, kad jo atleidimo priežastys siejamos su jo pareiginiuose nuostatuose įvardytais tikslais: užtikrinti efektyvią, patikimą ir stabilią bendrovės veiklą, konkurencingas bendrovės teikiamų paslaugų kainas, bendrovės užimamos rinkos dalies išlaikymą, teisingą bendrovės pardavimų, pakuočių atliekų tvarkymo bei infrastruktūros plėtros veiklų finansinį planavimą (biudžeto sudarymą) bei įgyvendinimą.

14.3.                       Ieškovo dėstoma pozicija dėl 2022 m. kovo 10 d. konflikto yra nenuosekli ir melaginga. Darbo ginčą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje, ieškovas nei prašyme Darbo ginčų komisijai, nei posėdžių metu nekalbėjo apie jokį 2022 m. kovo 10 d. konfliktą, pastarasis argumentas atsirado tik ieškinyje po ieškovui nepalankaus Darbo ginčų komisijos sprendimo. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu ieškovas patvirtino, kad kaip konfliktą jis įvardijo atsakovės vadovo pranešimą jam apie jo atleidimą. Ieškovo poziciją, kad iki 2022 m. kovo 10 d. atsakovės vadovas jo darbu buvo patenkintas, o po ieškovo teigiamo konflikto tariamai nusprendė su juo susidoroti, yra nepagrįsta. Todėl, priešingai nei teigia ieškovas, 2022 m. kovo 10 d. data nėra reikšminga nei vertinant ieškovo atleidimo priežastis, nei jas pagrindžiančius įrodymus.

14.4.                       Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė neturėjo pareigos išmokėti ieškovui premijos už 2021 m. Šalys nebuvo susitarusios dėl mokamos metinės premijos, o ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam buvo pasakyta, jog įvykdžius biudžetą yra galimybė gauti iki 20 procentų metinę premiją, t. y. kaip ir darbo skelbime, ieškovui buvo nurodyta apie galimybę metinę premiją gauti, o ne premiją kaip darbo užmokesčio dalį. Ginčo premija nebuvo/nėra privaloma darbuotojų darbo užmokesčio dalis, todėl susitarimas dėl metinės premijos mokėjimo už veiklos rezultatus nebuvo sudarytas nei su vienu įstaigos darbuotoju. Įstaigoje nėra įvirtinta premijų išmokėjimo tvarka ir sąlygos, atsakovės darbuotojams yra mokamos skirtingo dydžio metinės premijos – skatinamosios išmokos, visiškai priklausančios nuo vadovo diskrecijos (DK 142 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Premijas už praėjusius metus įstaiga mokėjo kaip skatinamąsias išmokas (DK 142 straipsnio 1 dalies 2 punktas), orientuotas į ateitį – motyvuoti darbuotoją gerai dirbti; ieškovas buvo atleistas iš darbo 2022 m. kovo 25 d., todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad pagrindo išmokėti ieškovui premiją atsakovė neturėjo, jos skyrimas būtų buvęs netikslingas.

14.5.                       Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad metinės premijos buvo išmokėtos iš darbo išėjusiems darbuotojams L. L. ir A. B.. Įsakymas dėl premijos išmokėjimo už 2020 m. buvo priimtas anksčiau nei šių darbuotojų atleidimas, todėl toks motyvacinės premijos mokėjimas buvo atliktas pagrįstai, nes jos jau buvo paskirtos anksčiau priimtu įsakymu nei atleidimas. Tuo tarpu už 2021 m. dirbto laiko dalį jiems premija nebuvo išmokėta, kas dar kartą patvirtina, jog įstaigoje buvo mokamos tik motyvacinės premijos ir šiems darbuotojams. Ieškovo dėstomi argumentai, kad įsakymai dėl premijų nurodytiems atleistiems darbuotojams nebuvo pasirašyti jų priėmimo dieną – nepagrįsti. 

14.6.                       Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad atsakovei neišmokėjus ieškovui ginčo premijos ieškovas yra diskriminuojamas. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovo pareigybė (komercijos direktorius) buvo įmonėje vienintelė, todėl ieškovas objektyviai negali būti lyginamas su kitais įstaigos darbuotojais. Faktas, kad metinę premiją gavo ieškovo pavaldiniai, nesuteikia ieškovui teisės į ją teisėtų lūkesčių apsaugos principo pagrindu: įmonės padalinio vadovo (administracijos pareigūno) ir jam pavaldžių darbuotojų vertinimas yra savarankiškas, individualus ir atliekamas pagal skirtingus kriterijus. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad sprendimą skirti darbuotojams premiją už 2021 m. atsakovė priėmė siekdama motyvuoti darbuotojus gerai dirbti ateityje, todėl atsakovei žinant, kad nebetęs darbo santykių su ieškovu, motyvacinės premijos mokėjimas ieškovui būtų buvęs netikslingas, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovės vadovas nebuvo patenkintas ieškovo darbu.

14.7.                       Teismas pagrįstai tenkino atsakovės prašymą dėl 3 850,22 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš ieškovo. Ieškovo teiginiai dėl per didelės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos grindžiami nepagrįstais bendro pobūdžio samprotavimais. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių atlygintinų pagal teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas, yra protingos ir pagrįstos, be kita ko, panašios į pateiktas ieškovo patirtas atstovavimo išlaidas, jų dydžius. Pagal rekomendacijas vien už atsiliepimą į ieškinį maksimali priteistina suma yra 4 451,25 Eur. Atsakovės prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir pateiktoje 2022 m. rugsėjo 7 d. PVM sąskaitoje faktūroje buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, nurodant 2022 m. rugsėjo 2 d. prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų pateikimo buvo neteisingai nurodyta prašymo data.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

16.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

17.       2020 m. balandžio 6 d. atsakovė VšĮ ,,Žaliasis taškas“ ir ieškovas S. K. sudarė neterminuotą Darbo sutartį, kuria ieškovas įdarbintas VšĮ ,,Žaliasis taškas“ komercijos direktoriumi. Darbdavė įsipareigojo mokėti darbuotojui 4 347,83 Eur mėnesinį darbo užmokestį (Darbo sutarties 1.3 punktas) (e. t. 1, b. l. 23).

18.       2022 m. kovo 21 d. atsakovė pateikė ieškovui įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia. Įspėjime nurodyta, jog atsakovė, vadovaudamasi DK 59 straipsniu, įspėja ieškovą, kad nuo 2022 m. kovo 25 d. ieškovo darbo sutartis yra nutraukiama, sumokant ieškovui šešių mėnesių ieškovo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją, dėl nepateisintų pareigybei keliamų tikslų įgyvendinimo (e. t. 1, b. l. 114).

19.       2022 m. kovo 25 d. atsakovė sumokėjo ieškovui 24 887,86 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant: ,,galutinis atsiskaitymas: DU už 2022 m. kovo mėn., kompensacija už nepanaudotas atostogas ir išeitinė išmoka (e. t. 1, b. l. 119).

20.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydamas: 1) pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo įstaigoje neteisėtu, negrąžinti į buvusį darbą, laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, ir priteisti su neteisėtu atleidimu iš darbo susijusias sumas – vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, kompensaciją – po vieną vidutinį darbo užmokestį už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus; 2) priteisti iš atsakovės 6 375,38 Eur skolą – už 2021 metus įstaigos ieškovui nesumokėtą premiją, netesybas už delsimą atsiskaityti (vidutinį darbo užmokestį per mėnesį, padaugintą iš uždelstų atsiskaityti mėnesių skaičiaus); taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti. Taigi, šioje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas atmetė ieškovo reikalavimus dėl ieškovo atleidimo iš darbo DK 59 straipsnio pagrindu pripažinimo neteisėtu bei premijos priteisimo. Apeliacinio nagrinėjimo apimtį sudaro teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas, nagrinėjant apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstytus argumentus bei nurodytas aplinkybes.

Dėl darbo sutarties nutraukimo DK 59 straipsnio pagrindu (ne)teisėtumo  

22.       DK 59 straipsnyje reglamentuotas darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia. Jame nustatyta, kad darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banką, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų DK 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (DK 59 straipsnio 1 dalis); darbo sutartis šio straipsnio pagrindu negali būti nutraukta dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kaltinamą teisės pažeidimais, taip pat dėl kreipimosi į administracinius organus dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką (vaikų), įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, amžiaus ar kitų diskriminacinių motyvų (DK 59 straipsnio 2 dalis).

23.       Aiškinant DK 59 straipsnio santykį su DK 53 straipsniu ir su DK 54–58, 60, 62 straipsniais, reglamentuojančiais kitus konkrečius darbo sutarties pasibaigimo pagrindus, konstatuota, kad DK 59 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatytas savarankiškas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas ir nustatyta šiuo pagrindu nutraukiant darbo sutartį taikytina konkreti darbo sutarties nutraukimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020). Atribojant šį savarankišką darbo sutarties pasibaigimo pagrindą nuo kitų, tiek kasacinio teismo praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, kad šiame straipsnyje nustatytu teisiniu reglamentavimu įtvirtinta galimybė darbdaviams lanksčiau nutraukti darbo sutartį, įtvirtinta platesnė jų diskrecija spręsti dėl darbo santykių pabaigimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020). Šio straipsnio tikslas – apibrėžti atvejus ir tvarką, kada darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva nesant darbuotojo kaltės tais pagrindais, kurie nenurodyti DK 57 straipsnio 1 dalyje, t. y. DK 59 straipsnio tikslas – papildyti DK 57 straipsnyje nustatytų pagrindų sąrašą, apimant jame nenumatytus, bet ekonominiame gyvenime ir įmonėse kylančius atvejus, suteikiant darbdaviui galimybę lanksčiau nutraukti darbo santykius su darbuotoju, tačiau su didesne finansine našta – didesne išeitine išmoka, palyginti su darbo sutarties nutraukimu pagal DK 57 straipsnį (Davulis, T. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: VĮ Registrų centras, 2018, p. 235; Bagdanskis, T. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia. Teisė, 2021, t. 118, p. 32–46). Su tokiu teisinio reglamentavimo tikslu sietinos sąlygos, kurioms esant darbo sutartis gali būti teisėtai nutraukta DK 59 straipsnio pagrindu.

24.       Kasacinis teismas yra suformulavęs, kad DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytu darbo sutarties nutraukimo pagrindu darbo sutartis gali būti nutraukta, kai: 1) tam yra darbdavio iniciatyva, išreikšta DK 64 straipsnio nustatyta tvarka; 2) egzistuoja teisėta, pakankama priežastis (viena ar kelios), lemianti konkretaus darbdavio poreikį nutraukti darbo sutartį; 3) ši priežastis nėra nurodyta DK 57 straipsnio 1 dalyje ir nepatenka tarp nurodytų DK 59 straipsnio 2 dalyje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020). Teisėtam darbo sutarties nutraukimui darbdavio valia yra reikalinga trijų nurodytų sąlygų visuma (Bagdanskis, T. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia. Teisė, 2021, t. 118, p. 40).

25.       Analizuojant teisėto atleidimo iš darbo DK 59 straipsnio pagrindu sąlygas, nurodoma, kad darbo sutarties nutraukimas tokiu atveju negali būti interpretuojamas kaip suteikiantis darbdaviui teisę bet kada, vos tik susiformavus jo asmeninei valiai, ekonominiam poreikiui ar norui, nutraukti darbo sutartį. Sprendimas nurodytu pagrindu nutraukti darbo sutartį turi būti pagrįstas tam tikra gana svaria priežastimi, kuri galėtų nulemti sutarties nutraukimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu gali būti susijusi su darbuotojo asmeniu, jo elgesiu darbe, kvalifikacija, darbdavio padėtimi ir kt., jos pasirinkimas konkrečiu atveju yra darbdavio diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020; Davulis, T. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: VĮ Registrų centras, 2018, p. 235). Nurodytų pagrindu darbuotojas gali būti atleistas, kai tam tikros jo asmeninės savybės, netinkamas elgesys darbe sudaro darbdaviui pagrindą daryti išvadą, kad dėl to darbuotojas negali tinkamai vykdyti savo darbo funkcijų. Atleidimo iš darbo pagal DK 59 straipsnio 1 dalį atveju darbdavys privalo įrodyti, kad jis turėjo priežastį atleisti darbuotoją ir kad ši priežastis nediskriminacinė. Priežasties svarba šiuo atveju teisiškai nereikšminga, nes aptariamas atleidimo pagrindas siejamas iš esmės su subjektyviomis atleidimo priežastimis, dėl kurių darbdavys nusprendžia, kad konkretus darbuotojas netinkamas tęsti darbą įmonėje. DK 59 straipsnyje numatytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas yra siejamas su ribojimu nutraukti darbo sutartį diskriminaciniais pagrindais ir motyvais. Tai reiškia ir tai, kad darbdavio sprendimas nutraukti darbo sutartį darbdavio valia, turėtų būti grindžiamas dalykinėmis savybėmis, tačiau šios aplinkybės nebūtinai turi atitikti svarbios priežasties sampratą, vartojamą DK 57 straipsnyje (Bagdanskis, T. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia. Teisė, 2021, t. 118, p. 38; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1674-910/2018, 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-999-852/2019; 2019 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1379-852/2019).

26.       DK 59 straipsnio norma siekiama sudaryti darbdavio (verslo subjekto) vadovui galimybę surinkti jo poreikius ir supratimą apie darnų kolektyvą, siekiantį bendrų tikslų, atitinkančią komandą. Iš šį darbo sutarties nutraukimo pagrindą taikančio darbdavio įstatymų leidėjas nereikalauja objektyvaus darbo tvarkos pažeidimo nustatymo, kaip numatyta DK 58 straipsnyje, ar objektyvių aplinkybių, sąlygotų darbuotojo gebėjimo vykdyti darbo funkcijas ar susiklosčiusios organizacinio pobūdžio informacijos. Darbuotojo teisių apsauga DK 59 straipsnio taikymo atveju užtikrinama ir nustatant darbdaviui didelę išlaidų bei darbuotojo gaunamos kompensacijos nutraukiant darbo sutartį šiuo pagrindu sumą. Viena vertus, šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos suma yra skirta tam, kad darbdavys nepiktnaudžiautų jam suteikta teise ir įvertintų, ar aptariamas susiklosčiusios situacijos sprendimas, net ir įvertinus su tuo susijusias sąnaudas, atitinka darbdavio interesus. Kita vertus, tokio pobūdžio mokestis už didesnį lankstumą ir darbdavio teisės priimti vienašališkus sprendimus išplėtimą sąlygoja darbo santykių šalių interesų pusiausvyros užtikrinimą, kadangi darbdavys gali tęsti veiklą be jam neįtinkančio darbuotojo, o darbuotojas gauna pajamų pusei metų į priekį bei galimybę per tą laiką susirasti kitą darbą, kuriame galėtų save tinkamai realizuoti (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1739-945/2019).

27.       Vis dėlto, ir šiuo atveju priežastis atleisti iš darbo turi būti realiai egzistuojanti (t. y. ne tariama ar išgalvota), teisėta, pakankama, kad pagrįstų darbo sutarties nutraukimą, ir nepatenkanti tarp nurodytų DK 57 straipsnio 1 dalyje, 59 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjant darbo ginčą dėl atleidimo iš darbo DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu teisėtumo, turi būti tiriama ir nustatomas priežasties, kuria darbdavys grindė darbo sutarties nutraukimą, realumas ir teisėtumas, turi būti įvertinta, ar darbdavys turėjo pagrindą nuspręsti, kad buvo pakankama priežastis nutraukti darbo sutartį. Darbdavio veiksmai ir sprendimai konkrečioje situacijoje vertintini pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, kuris teiktų pagrindą padaryti pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad darbdavys turėjo pakankamą pagrindą nuspręsti, jog buvo pakankama priežastis nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020).

28.       Atleistam iš darbo darbuotojui inicijavus darbo ginčo nagrinėjimą, atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys (DK 214 straipsnio 3 dalis). Dėl to darbdaviui tenka ir priežasties, kuria jis grindė darbo sutarties nutraukimą, įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020).

29.       Nagrinėjamu atveju ieškovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grįsdamas teiginį dėl neteisėto atleidimo DK 59 straipsnio pagrindu, remiasi keliais pagrindiniais argumentais (argumentų grupėmis): įrodinėja, kad iš tiesų darbo sutartis nutraukta dėl DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų priežasčių, t. y. darbdavei nusprendus, jog nebuvo pasiekti darbo rezultatai, o tai lemia, kad nebuvo laikytasi teisės aktuose nustatytos atleidimo šiuo pagrindu tvarkos; nurodo, kad ieškovas atleistas iš darbo dėl asmeninio konflikto su atsakovės vadovu, t. y. nesant jokių teisėtų bei pagrįstų atleidimo iš darbo priežasčių; argumentuoja, kad atleidžiant iš darbo nesilaikyta teisės aktuose nustatytos tvarkos, nes įspėjime dėl atleidimo iš darbo nebuvo nurodytos konkrečios ir aiškios atleidimo iš darbo priežastys.

30.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktų įrodymų visumą bei teismo sprendimo ir apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo pagal DK 59 straipsnį teisėtu pagrįstumu bei teisėtumu.

31.       Pirma, bylos medžiaga leidžia pripažinti pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistavo realios, pakankamos priežastys darbo sutarties nutraukimui DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, nenustatyti jokie diskriminaciniai motyvai nutraukiant su ieškovu sudarytą daro sutartį, atleidimo iš darbo pagrindu nebuvo DK 57 straipsnyje įtvirtintos aplinkybės.

32.       Nustatyta, kad darbo skelbime komercijos direktoriaus pareigoms užimti buvo nurodyti pagrindiniai ieškomam darbuotojui keliami tikslai: užtikrinti pakuočių atliekų tvarkymo patikimumą ir kokybę, užtikrinti geriausią pakuočių atliekų tvarkymo kainą, aktyviai kviesti klientus teikti pasiūlymus paslaugoms ir vesti derybas, suburti / išlaikyti tvarią pirkimų ir pardavimų (klientų aptarnavimo) komandą, išlaikyti / didinti organizacijos rinkos dalį; skelbime siūlyta ,,laisvė veikti įgaliojimų ribose“. Taip pat skelbime suformuluoti ir lūkesčiai: ieškoma darbuotojo komercijos direktoriaus pareigoms užimti, kuris puikiai išmanytų pakuočių atliekų surinkimo, rūšiavimo, perdirbimo procesus, žinotų antrinių žaliavų rinkas, puikiai gebėtų vesti derybas, organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą bei kontroliuoti procesus, užtikrinant jų patikimumo ir efektyvumo didinimą; kurdamas tvarią, efektyvią bei patikimą pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, užtikrintų organizacijos teikiamų paslaugų konkurencingumą, kokybę bei rinkos dalies augimą (e. t. 1, b. l. 21–22).

33.       VšĮ ,,Žaliasis taškas“ komercijos direktoriaus pareiginiuose nuostatuose detaliai nurodyti pareigybės tikslai: užtikrinti efektyvią, patikimą ir stabilią bendrovės veiklą; užtikrinti galiojančios Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijos turėjimą; užtikrinti pakuočių atliekų tvarkymo užduočių įgyvendinimą bendrovės nariams; užtikrinti konkurencingas bendrovės teikiamų paslaugų kainas, ne didesnes nei konkurentų siūlomos paslaugų kainos; užtikrinti bendrovės užimamos rinkos dalies išlaikymą; užtikrinti teisingą bendrovės pardavimų, pakuočių atliekų tvarkymo bei infrastruktūros plėtros veiklų finansinį planavimą (biudžeto sudarymą) bei įgyvendinimą nenukrypstant nuo biudžeto. Taip pat pareiginiuose nuostatuose detaliai išvardintos ir apibūdintos pareigybės atsakomybės, pagrindinės funkcijos ir rezultatai; darbo efektyvumo rodikliai. Komercijos direktoriaus pareiginiuose nuostatuose išvardinti ir reikalavimai pareigybei, tarp jų – kaip minimalūs reikalavimai įvardintos asmeninės savybės, kaip komunikabilumas, sugebėjimas dirbti komandoje, iniciatyvumas, sugebėjimas prisitaikyti prie pokyčių, organizuotumas siekiant tikslų, atsakingumas; kaip galimas darbo ypatumas nurodomas mobilus darbas ir dažnos situacijos, kai reikia priimti skubius didelės atsakomybės reikalaujančius sprendimus (e. t. 2, b. l. 69–76). Su šiais pareiginiais nuostatais ieškovas susipažino ir juos pasirašė elektroniniu parašu 2020 m. balandžio 7 d. (e. t. 2, b. l. 76).

34.       Teismo posėdžio metu 2022 m. spalio 7 d. atsakovės vadovas paaiškino, kokie keliami reikalavimai ir tikslai komercijos direktoriui, pabrėždamas, jog tai yra labai svarbi pareigybė įmonėje, kurioje dirbantis asmuo turėtų būti iniciatyvus, aktyvus atlikdamas užduotis, gebėtų sutelkti komandą tikslams siekti, jo tikslas – kad darbuotojai būtų susitelkę, o klientai pasitikėtų įmone. Taip pat atsakovės vadovas paaiškino, kad įmonei svarbu atliepti klientų lūkesčius, o komercijos direktorius turėtų būti patikimas, kad atsakovės vadovas galėtų juo besąlygiškai pasitikėti (teismo posėdžio garso įrašas 00.19.00–00.24.10). 

35.       Taigi, kaip matyti iš darbo sutarties bei komercijos direktoriaus pareiginių nuostatų turinio, komercijos direktoriaus pareigybė matoma kaip itin reikšminga įstaigos veikloje, o jai keliami labai aukšti reikalavimai, gerokai platesni lūkesčiai, nei tam tikrų veiklos rodiklių pasiekimas. Lūkesčiai siejami ir su asmeninėmis komercijos direktoriaus savybėmis, bendravimo kultūra. Tokį aukštų reikalavimų pobūdį bei turinį patvirtino ir atsakovės vadovo paaiškinimai apie šiai pareigybei keliamus tikslus ir lūkesčius.

36.       2022 m. kovo 21 d. atsakovės ieškovui pateiktame įspėjime dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia DK 59 straipsnio pagrindu nurodyta, kad darbo sutartis nutraukiama dėl nepateisintų pareigybei keliamų tikslų įgyvendinimo (e. t. 1, b. l. 114). Iš 2022 m. kovo 22–24 d. vykusio ieškovo ir atsakovės vadovo susirašinėjimo el. laiškais matyti, kad atsakovės vadovas ieškovui paaiškino darbo sutarties nutraukimo priežasties – nepateisinto pareigybei keliamų tikslų įgyvendinimo – turinį, nurodydamas, jog ieškovas neužtikrino efektyvios, patikimos ir stabilios įstaigos veiklos, prastėjo santykiai su kontrahentais, neturėta aiškios veiksmų vizijos ir grėsmių suvaldymo, o tai lėmė problematišką užduočių vykdymą; ieškovo veikloje pasigęsta konkurencingų teikiamų paslaugų kainų užtikrinimo iniciatyvų, nebuvo naujų pavedimų davėjų plėtros vizijos (e. t. 1, b. l. 116). Taigi, nurodytos atleidimo iš darbo priežastys koreliuoja su darbo skelbime nurodytais ir komercijos direktoriaus pareiginiuose nuostatuose detaliai išdėstytais komercijos direktoriui keliamais reikalavimais, pareigybės tikslais bei uždaviniais.

37.       Ieškovas, įrodinėdamas, kad geri įstaigos veiklos rezultatai buvo pasiekti dėl jo darbinės veiklos, taip pat teigdamas, jog visą laiką atsakovės atstovai jį tik gyrė, džiaugėsi jo darbu, o atleidimas įvyko dėl 2022 m. kovo 10 d. įvykusio konflikto, remiasi byloje pateikiama el. susirašinėjimo medžiaga. Nors iš šio susirašinėjimo iš tiesų matyti, kad atsakovės atstovai teigiamai atsiliepia apie ieškovo darbą, dėkoja už jį (e. t. 1, b. l. 66–67, 128, 140, 144), tačiau susirašinėjimų medžiaga taip pat patvirtina ir atsakovės vadovo teiginius dėl neatitinkančio pareigybei keltų lūkesčių mažo ieškovo iniciatyvumo, nesavarankiškumo einant pareigas (pvz. atsakovės vadovas nurodo, kad „Negaliu aš tau kiekvienam žingsnyje sakyti kaip vieną ar kitą daryti. Uždaviau klausimus, ir tikiuosi atsakymų su pagrįstomis įžvalgomis, o ne krūvos klausimų atgal“; tęsdamas susirašinėjimą ieškovas klausinėja ,,kaip vertinti kaupinius“, ,,iš ko gauti informacijos apie juos“ (e. t. 1, b. l. 68). El. laiškuose atsispindintys detalūs atsakovės vadovo klausimai ir nurodymai ieškovui, ieškovo atsakymai, kuriuose atsisakoma pateikti duomenis ir analizę, nurodant į kitus tai atlikti turinčius darbuotojus, bei atsakovės vadovo atsakymas cituojant ieškovo pareiginius nuostatus ir reikalaujant juos vykdyti, į ką ieškovas atsako keldamas techninio pobūdžio klausimus (pvz., iš kur gauti tam tikrus duomenis) bei vėl atsakymo pateikimo laiką siedamas su kito darbuotojo grįžimu iš atostogų  (e. t. 1, b. l. 70, 71, 72), patvirtina atsakovės vadovo teiginius dėl nepateisinamų pareigybei keliamų tikslų, taip pat, atsižvelgiant į pareigybės svarbą ir būtinybę glaudžiai bendradarbiauti su įstaigos vadovu, siejamų ir su tarpusavio pasitikėjimu ir patikimumu vykdant užduotis. Atsakovės vadovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad laiškuose natūraliai buvo teigiamų atsiliepimų, nes jis stengiasi pasidžiaugti gerais dalykais, tačiau ieškovo darbas jau kurį laiką neatitiko pareigybei keliamų lūkesčių, todėl atsakovės vadovas, įvertinęs darbinės veiklos perspektyvą, atsižvelgdamas į gautus skundus dėl ieškovo elgesio, pasigesdamas reikiamo susitelkimo, iniciatyvumo ir rinkos plėtros, priėmė sprendimą nutraukti darbo sutartį su ieškovu (teismo posėdžio garso įrašas 00.25.20–00.55.00). Šiuos atsakovės vadovo paaiškinimus patvirtina pirmiau aptartas susirašinėjimas.

38.       Taip pat byloje pateikti rašytiniai įrodymai – UAB ,,Pakruojo komunalininkas“ raštas ir VšĮ ,,Žaliasis taškas“ valdybos pirmininko el. laiškas (e. t. 2, b. l. 68, 145) – teismo pagrįstai įvertinti kaip patvirtinantys atsakovės teiginius dėl to, kad ieškovo bendravimo su klientais kultūra ne visada atitiko pareigybei keliamus uždavinius ir galėjo trukdyti darbo funkcijoms vykdyti. Ieškovas, ginčydamas šią teismo išvadą, argumentuoja, jog nurodyti dokumentai negali būti laikomi įrodymais byloje. Teisėjų kolegija atmeta šiuos ieškovo teiginius kaip nepagrįstus. Rašytiniai dokumentai laikytini rašytiniais įrodymais (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys) ir vertintini kartu su visa bylos medžiaga (CPK 185 straipsnis). Ieškovo nurodytos aplinkybės, susijusios su dokumentų surašymo laiku ar kt., svarbios vertinant šių rašytinių įrodymų įrodomąją reikšmę, tačiau nepaneigia atsakovės teisės teikti tokius įrodymus į bylą (CPK 178 straipsnis). Ieškovas, ginčydamas įrodomąją dokumentų galią, nepateikė duomenų, paneigiančių dokumentų turinį, neprašė apklausti liudytojais dokumentus surašiusių asmenų, nors tokią procesinę teisę turėjo.

39.       Išvados dėl teisėtos ir pakankamos priežasties darbdavei savo valia nutraukti darbo sutartį DK 59 straipsnio pagrindu buvimo nepaneigia ieškovo pabrėžiami jo darbo rezultatai, t. y. teiginiai, kad jo darbo dėka buvo pasiekti geri įstaigos finansiniai rodikliai. Atsakovės vadovas 2022 m. spalio 7 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl atsakovės veiklos specifikos, ieškovo tiek procesiniuose dokumentuose, tiek paaiškinimų metu akcentuojami finansiniai įmonės rezultatai ne būtinai reiškia atsakovės veiklos tikslų pasiekimą, nes finansiniai rodikliai gali būti prasto planavimo (įkainių nustatymo strategijos) padarinys; atsakovė yra viešoji įstaiga ir jos tikslas yra ne tiek finansinių rodiklių gerinimas, kiek rinkos plėtimas ir geriausiai subalansuotų įkainių pasiūlymas klientams; pelningumo rodiklis vienareikšmiškai nepatvirtina geros įmonės veiklos, nes pelnas gali būti gaunamas ne dėl efektyvesnio darbo, o dėl netinkamo planavimo ir klaidingai užkeliamų įkainių (teismo posėdžio garso įrašas 00.21.10–00.55.00). Šiuos atsakovės vadovo teiginius patvirtina ir byloje esantis elektroninis susirašinėjimas 2021 m. vasario 22 d., kuriame atsakovės vadovas prašė įvertinti priežastis, dėl kurių pasiektas geras 2020 m. rezultatas, nes ,,reikia įžvalgų, ar čia ŽT taip gerai dirbo 2020-tais (sumažintos kainos, išvystyti papildomi tvarkymo pajėgumai), ar ŽT blogai / pernelyg atsargiai planavo 2019-tais“ (e. t. 1, b. l. 25). Tokie paaiškinimai atitinka ir komercijos direktoriaus pareiginiuose nuostatuose atsispindinčius pareigybės tikslus ir uždavinius. Atsižvelgiant į pirmiau aptartus komercijos direktoriui keltus veiklos tikslus bei lūkesčius, pripažintina, kad šiai pareigybei kelti gerokai platesni uždaviniai, nei ieškovo suabsoliutintas finansinių rodiklių pagerinimas. Dėl to ieškovo nurodomos aplinkybės dėl finansinių veiklos rodiklių nepaneigia duomenų, patvirtinančių, kad ieškovo veikla neatitiko šiai pareigybei keltų darbdavės lūkesčių.

40.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktų duomenų visumą, pripažįsta pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus, kad darbdavės sprendimą nutraukti ieškovo darbo sutartį lėmė nepateisinti lūkesčiai, siejami su komercijos direktoriaus pareigomis, bendravimo bei bendradarbiavimo trūkumai, nepakankama iniciatyva plečiant rinką. Tai – darbdavei reikšmingos priežastys, nes dėl tokių savybių darbuotojas negali tinkamai vykdyti komercijos direktoriaus funkcijų, aprašytų jo pareiginiuose nuostatuose. Vertinti, ar konkretus darbuotojas tinkamas eiti svarbias komercijos direktoriaus pareigas, yra darbdavės prerogatyva ir kompetencija. Byloje esančių rašytinių duomenų apie ieškovo elgesį, atsainiai reaguojant į darbdavio nurodymus pateikti informaciją ir atlikti analizę, naujų klientų rato nepakankama plėtra ir iniciatyvumo, aktyvumo nebuvimas, nebendradarbiavimas ir bendravimo su klientais kultūra, atsakovės vadovo paaiškinimų apie ieškovo asmenines savybes, trukdančias tinkamai vykdyti komercijos direktoriaus pareigas, visumos analizė teikia pagrindą daryti išvadą, jog buvo darbdavės nurodytos priežastys, lėmusios jos sprendimą atleisti ieškovą iš komercijos direktoriaus pareigų. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė pagrindė priežastis, kurios suponavo jos sprendimą nutraukti ieškovo darbo sutartį pagal DK 59 straipsnio 1 dalį darbdavio valia (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Aptartos priežastys nepatenka tarp nurodytų DK 57 straipsnio 1 dalyje, taip pat nepripažintinos diskriminacinėmis DK 59 straipsnio 2 dalies prasme.

41.       Antra, pirmiau aptarta bylos medžiaga nesudaro pagrindo prielaidai, kad ieškovo atleidimą iš darbo lėmė 2022 m. kovo 10 d. konfliktas su atsakovės vadovu. Kaip matyti iš el. susirašinėjimo turinio, tam tikrų įtampų dėl darbinių užduočių atlikimo kildavo, o šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu nepatvirtina išskirtinio 2022 m. kovo 10 d. kilusio konflikto. Iš paaiškinimų turinio matyti, kad šalys skirtingai vertina aplinkybes: atsakovės vadovo vertinimu jokios konfliktinės situacijos nebuvo, o ieškovas kaip tokią įvardija tai, jog jam buvo pranešta apie atleidimą iš darbo. Natūralu, kad tokia žinia darbuotojui kelia įtampą ir nepasitenkinimą, nėra maloni, tačiau tokia darbuotojo savijauta nesudaro pagrindo spręsti apie konfliktą ir, tuo labiau, nustatyti priežastinį tokio pokalbio ir atleidimo iš darbo ryšį, atsižvelgiant į tai, jog pokalbio metu ir pranešta apie atleidimą, t. y. įtampa, ieškovo įvardijama kaip konfliktas, ir kilo dėl žinios apie atleidimą iš darbo. Ieškovo pateikta susirašinėjimo medžiaga nesudaro pagrindo konstatuoti 2022 m. kovo 10 d. staiga pasikeitusį šalių bendravimo toną ar turinį (CPK178, 185 straipsniai).

42.       Trečia, atmestini kaip nepagrįsti ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad jo elgesys teismo vertintas pagal bendrovės vadovui keliamus reikalavimus, nes tai neatitinka faktinės situacijos. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovo veikla teismo vertinta per jam, kaip komercijos direktoriui, keltų reikalavimų ir lūkesčių, įvardintų tiek darbo skelbime, tiek pareigybiniuose nuostatuose, prizmę.

43.       Ketvirta, atsižvelgiant į pirmiau aptartus duomenis apie atleidimo iš darbo priežastis, atmestini kaip nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad tikrasis jo atleidimo iš darbo teisinis pagrindas yra DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punktas, t. y., kad ieškovas buvo atleistas nepasiekus darbo rezultatų. Kaip minėta, iš komercijos direktoriaus pareigybei keliamų reikalavimų ir tikslų matyti, kad šiam darbuotojui kelti tikslai nebuvo siejami su įstaigos finansiniais rodikliais, kaip darbo rezultatu. Šiai pareigybei kelti gerokai platesni uždaviniai, susiję su kasdiene veikla ir jos pobūdžiu, analitiniais bei organizaciniais gebėjimais, bendravimu ir asmeninėmis savybėmis (e. t. 2, b. l. 69–76). Atsižvelgiant į šią išvadą, teisiškai nereikšmingi ieškovo teiginiai dėl atleidimo iš darbo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą tvarkos.

44.       Penkta, atmestini ieškovo argumentai, kad jo atleidimas iš darbo turėtų būti pripažintas neteisėtu, nes nebuvo laikytasi nustatytos atleidimo iš darbo tvarkos, t. y. įspėjime apie atleidimą nebuvo nurodytos aiškios ir konkrečios atleidimo priežastys.

45.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant darbo sutartį darbdavio valia turi būti laikomasi DK 64 straipsnio, reglamentuojančio įspėjimą nutraukti darbo sutartį, reikalavimų. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta įspėjimo nutraukti darbo sutartį privaloma forma – rašytinė forma. Įspėjimas nutraukti darbo sutartį turi atitikti DK 64 straipsnio 2 dalyje nurodytus turinio reikalavimus, t. y. jame turi būti nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastis ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena. Įspėjime turi būti nurodyta konkreti darbo sutarties nutraukimo su konkrečiu darbuotoju priežastis. Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, negali darbo sutarties nutraukimo pagrįsti kitokia priežastimi nei nurodyta jo įspėjime darbuotojui nutraukti darbo sutartį. Nutraukiant darbo sutartį darbdavio valia turi būti laikomasi DK 65 straipsnio, reglamentuojančio darbo sutarties pasibaigimo įforminimą, reikalavimų. Darbdavio sprendimas nutraukti darbo sutartį turi atitikti DK 65 straipsnio 3 dalyje nurodytus formos ir turinio reikalavimus, t. y. jis turi būti išreikštas raštu, jame nurodoma darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena. Taigi, pagal šios teisės normos nuostatas nėra reikalaujama, kad darbdavys sprendime nutraukti darbo sutartį nurodytų ir darbo sutarties nutraukimo priežastį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020).

46.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įspėjime nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežasties konkretumas vertinamas būtent to darbuotojo, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties darbdavys ketina nutraukti darbo sutartį, požiūriu. Ją vertinant, taip pat atsižvelgtina į kitas darbuotojui žinomas aplinkybes, lemiančias tą priežastį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2012; 2015 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2015). Nustačius, kad įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą reikalavimas konkretinti darbo sutarties nutraukimo priežastis neįvykdytas ar įvykdytas netinkamai, toks pažeidimas turi būti analizuojamas kiekvienu konkrečiu atveju, individualiai vertinant, kiek šis pažeidimas ir kokiu būdu lėmė darbuotojo teisių pažeidimą, ar dėl to buvo iš esmės suvaržytos darbuotojo galimybės ginčyti jo atleidimą iš darbo, įrodyti darbo sutarties nutraukimo neteisėtumą. Toks pažeidimas, neįvertinus konkrečių neigiamų jo padarinių, savaime negali būti pagrindas darbo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu (Bagdanskis, T. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia. Teisė, 2021, t. 118, p. 40).

47.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovui apie atleidimą iš darbo darbdavės valia buvo pranešta žodžiu nuotolinio pokalbio metu. 2022 m. kovo 21 d. atsakovė pateikė ieškovui rašytinį įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia, nurodydama priežastį – dėl nepateisintų pareigybei keliamų tikslų įgyvendinimo (e. t. 1, b. l. 114). 2022 m. kovo 22–24 d. vykusio susirašinėjimo el. laiškais metu toks lakoniškas darbo sutarties nutraukimo priežasčių turinys buvo paaiškintas plačiau ir detaliau (e. t. 1, b. l. 116). Įvertinus susirašinėjimo turinį, atsižvelgiant į ieškovo pareigas – komercijos direktorius, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nesutiko su jo atleidimu iš darbo ir ginčijo tokias priežastis esant, pripažintina, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad atleidimo iš darbo darbdavės valia priežastys ieškovui buvo nenurodytos ar nesuprantamos. Matyti, kad tokios priežastys gan detaliai atskleistos atsakovės vadovo el. laiške. Be to, atsižvelgiant į ieškovo pareigas ir dėl jų pobūdžio atsirandantį neišvengiamą poreikį su atsakovės vadovu bendrauti tiesiogiai, taip pat į šalių pripažintą aplinkybę, jog apie darbo sutarties nutraukimą ieškovas informuotas žodžiu nuotolinio susitikimo metu, tikėtina, kad atleidimo iš darbo priežastys taip pat buvo paaiškintos ir žodžiu, o kartu ieškovas turėjo galimybes jas konkrečiai išsiaiškinti, jei dėl to kilo klausimų. Darbo ginčo nagrinėjimas taip pat patvirtina, kad ieškovas atleidimo iš darbo priežastis suprato ir lakoniška jų formuluotė įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą nesudarė kliūčių darbuotojui ginčyti jo atleidimą iš darbo ir įrodinėti darbo sutarties nutraukimo neteisėtumą.

48.       Apibendrinant nurodytą, konstatuotina, kad, kaip minėta, DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytu darbo sutarties nutraukimo pagrindu darbo sutartis gali būti nutraukta, kai: 1) tam yra darbdavio iniciatyva, išreikšta DK 64 straipsnio nustatyta tvarka; 2) egzistuoja teisėta, pakankama priežastis (viena ar kelios), lemianti konkretaus darbdavio poreikį nutraukti darbo sutartį; 3) ši priežastis nėra nurodyta DK 57 straipsnio 1 dalyje ir nepatenka tarp nurodytų DK 59 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju nustatytos visos šios sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir susijusių sumų priteisimo. Ieškovas šios teismo išvados teisėtumo bei pagrįstumo nepaneigė, todėl apeliacinis skundas dėl šios teismo sprendimo dalies atmestinas ir teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl ieškovo teisės reikalauti metinės premijos už gerus įstaigos veiklos rezultatus

49.       DK 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo užmokestis – tai atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Darbuotojo darbo užmokestį sudaro: 1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis); 2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 3) priedai už įgytą kvalifikaciją; 4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; 5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus (DK 139 straipsnio 2 dalis).

50.       DK 142 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti galimi darbuotojo premijavimo tikslai: 1) darbo sutarties, darbo apmokėjimo sistemos ar kitų darbo teisės normų nustatytais atvejais, dydžiais ir tvarka atlyginti už darbuotojo darbą pagal darbo sutartį; 2) darbdavio iniciatyva paskatinti jį už gerai atliktą darbą, veiklą ar veiklos rezultatus. Pagal DK 142 straipsnio 3 dalį, jeigu premijuoti numatyta pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, darbo santykių pasibaigimas neatleidžia darbdavio nuo pareigos sumokėti premiją, kurios dydis proporcingas darbo laikui per laikotarpį, už kurį skiriama premija, jeigu šalys nenustato kitokio laikotarpio.

51.       Taigi, įstatymo leidėjas nustato du darbuotojo premijavimo atvejus: 1) premiją kaip darbo apmokėjimo sistemos dalį; 2) premiją kaip skatinamąją išmoką. Jei premija nustatoma už tai, kad darbuotojas asmeniškai pasiekia tam tikrus darbo sutartyje, darbo apmokėjimo sistemoje ar kituose darbo teisės normose nustatytus tikslus ar rezultatus, jam turi būti atlyginta šiuose susitarimuose ar teisės normose nustatyta tvarka. Darbuotojas, įvykdęs sutartyje ar darbo teisės normose, reglamentuojančiose darbo apmokėjimą, nustatytas sąlygas, įgyja teisę į nustatyto dydžio premijinio pobūdžio išmoką ir darbdavys neturi teisės atsisakyti ją sumokėti, nes ji jau yra tapusi darbo apmokėjimo sąlygų dalimi. Jei darbdavys neprivalo skirti išmokos už individualius darbuotojo rezultatus, bet pagal darbo apmokėjimo sistemą ar kitais pagrindais ją skiria, tai tokia išmoka yra skatinamojo pobūdžio. Pavyzdžiui, už gerus veiklos rezultatus išmokama metinė premija iš pelno ar kalėdinė premija. Tai nereiškia, kad darbuotojui suteikiama teisė jos reikalauti (nebent darbo teisės normose toks reikalavimas suformuluotas imperatyviai) (Davulis, T. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: VĮ Registrų centras, 2018, p. 437–438). Premija, kaip sudėtinė darbo užmokesčio dalis, darbuotojui skirtina už tam tikrų rodiklių įvykdymą, kaip atlyginimas už atliktas darbo funkcijas, ir tokia premijos skyrimo tvarka turi būti reglamentuota kolektyvinėje ar darbo sutartyje, darbuotojas, įvykdęs nustatytas darbo normas, įgyja teisę reikalauti premijos, o darbdavys – pareigą ją išmokėti, tuo tarpu premija, kaip skatinimo priemonė, yra nukreipta į ateitį kaip motyvacinė priemonė darbuotojui ir jis neturi teisės tokios premijos reikalauti, nes tai yra darbdavio diskrecijos teisė skirti premiją ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2009; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1149-910/2019).

52.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą akcentuota būtinybė kiekvieno konkretaus ginčo atveju išsiaiškinti premijos pobūdį: ar tai – darbo užmokesčio dalis, mokama už pasiektus iš anksto nustatytus rodiklius, ar tai – skatinimo priemonė, t. y. nukreipta į ateitį motyvuojanti išmoka darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2009; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011, kt.).

53.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2020 m. balandžio 6 d. darbo sutartimi atsakovė VšĮ ,,Žaliasis taškas“ įsipareigojo mokėti ieškovui 4 347,83 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Darbo sutartyje įtvirtinta, kad šis nurodytas darbo užmokestis ir jo mokėjimo sąlygos gali būti keičiami tik šalių susitarimu (Darbo sutarties 1.3 punktas), darbo sutartis gali būti pakeista ar papildyta raštišku šalių susitarimu, išskyrus Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytus atvejus (Darbo sutarties 12 punktas) (e. t. 1, b. l. 23). Darbo sutartyje šalių nesusitarta dėl premijos už konkrečius darbo rodiklius mokėjimo, nenustatyta konkrečių rodiklių, kuriuos pasiekęs ieškovas įgytų teisę gauti premiją kaip atlyginimą už darbo funkcijų vykdymą. Atsižvelgiant į ieškovo patirtį sudarant sutartis (taip pat ir darbo) ir eitas svarbias pareigas, nėra pagrindo prielaidai, jog šalių pasirašyta darbo sutartis neatitiko jos šalių susitarimų turinio. Ieškovas byloje neįrodė, kad susitarimas dėl darbo užmokesčio būtų buvęs kitoks, nei įtvirtintas darbo sutartyje (CPK 178, 185 straipsniai). Taip pat byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad atsakovės įstaigoje būtų patvirtinti konkretūs rodikliai (darbo rezultatai), su kurių pasiekimu būtų siejamas tam tikros premijos mokėjimas.

54.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau aptartomis darbo teisės normų, reglamentuojančių darbo apmokėjimą, nuostatomis, kasacinio teismo jurisprudencija dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, remdamasi nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis dėl ginčo premijos skyrimo pagrindo ir mokėjimo tvarkos, pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovo reikalaujama premija buvo skatinamoji išmoka, mokėta darbdavės iniciatyva, atsižvelgiant į gerus veiklos rezultatus, turint tikslą motyvuoti įstaigos darbuotojus gerai dirbti ir ateityje (DK 139 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 142 straipsnio 1 dalies 2 punktas; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamo ginčo atveju darbdavė turėjo diskrecijos teisę spręsti, skirti šią išmoką darbuotojams ar ne, o nusprendusi skirti – nustatyti jos dydį, skyrimo kriterijus ir mokėjimo tvarką.

55.       Šios išvados nepaneigia ieškovo teiginiai, kad premijos, kaip darbo užmokesčio dalies, mokėjimas buvo nurodytas komercijos direktoriaus darbo skelbime, todėl priklauso ieškovui kaip darbo užmokesčio dalis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, darbo skelbime buvo nurodyta, kad siūloma ,,bazinė alga – nuo 2 500 (atskaičius mokesčius) bei motyvuojanti metinė premija už veiklos rezultatus“ (e. t. 1, b. l. 22). Lingvistinis tokios formuluotės aiškinimas suponuoja galimybę gauti premiją, kaip paskatinimą ir motyvaciją, tačiau ne premiją, kaip darbo užmokesčio dalį už konkrečius rodiklius. Be to, kaip minėta, šalys susitarimą dėl darbo užmokesčio įtvirtino pasirašydamos darbo sutartį, kurioje dėl premijos kaip darbo užmokesčio dalies už tam tikrus rodiklius susitarta nebuvo. Ieškovas, apeliuodamas į netinkamą darbo sutarties įforminimą, neįrodė, kad tikrasis šalių susitarimas dėl darbo užmokesčio būtų kitoks, nei įtvirtinta pasirašytoje darbo sutartyje, todėl tokio pobūdžio teiginiai atmestini kaip nepagrįsti ir nepaneigiantys rašytinės sutarties teksto (CPK 178 straipsnis).

56.       Atmestini ieškovo teiginiai, kad jo teisę gauti premiją už 2021 m. patvirtina premijos už 2020 m. išmokėjimas ir kasmetinių premijų mokėjimo praktika kitose įmonėse. Byloje nėra įrodymų apie nuolatinio priedo ieškovui (ar kitiems darbuotojams) skyrimą, taip pat nėra įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo teisę gauti premiją kaip atlyginimą už atliktas darbo funkcijas ir pasiektus tam tikrus nustatytus rodiklius, t. y. premiją DK 139 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 142 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, kurios jis turėtų teisę reikalauti, o darbdavė – pareigą mokėti. Tokios teisės nesukuria praktika kitose įmonėse ar darbdavės kartą skirta premija. Minėta, kad premija turi būti skiriama už įvykdymą konkrečių kriterijų, su kuriais turi būti supažindinamas darbuotojas, tačiau šiuo atveju nustatyta, jog su ieškovu nebuvo sulygta dėl konkrečių rodiklių, kuriuos pasiekęs jis įgytų teisę gauti premiją kaip papildomą darbo užmokesčio dalį (DK 139 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 142 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš byloje esančių duomenų (el. laiškų turinio – e. t. 1, b. l. 69, t. 2, b. l. 47–48) taip pat matyti, kad dėl premijų darbuotojams svarstyta kaip dėl skatinamųjų išmokų DK 139 straipsnio 2 dalies 6 punkto, 142 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

57.       Pažymėtina, kad darbdavio diskrecijos teisė nustatyti premijos, kaip skatinamosios išmokos, skyrimo sąlygas ir tvarką, nėra absoliuti. Šią teisę riboja diskriminacijos draudimo ir lygiateisiškumo principai, kuriuos pažeidus darbuotojas įgytų subjektinę teisę gauti premiją. DK 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įgyvendindamas nediskriminavimo principus, darbdavys, be kita ko, privalo už tokį patį ir vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį (2 dalies 4 punktas). DK 140 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad darbo apmokėjimo sistema turi būti parengta taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokio diskriminavimo lyties ir kitais pagrindais. Toks pats darbas reiškia atlikimą darbo veiklos, kuri pagal objektyvius kriterijus vienoda ar panaši į kitą darbo veiklą tiek, kad abu darbuotojai gali būti sukeisti vietomis be didesnių darbdavio sąnaudų. Lygiavertis darbas reiškia, kad jis pagal objektyvius kriterijus yra ne mažesnės kvalifikacijos ir ne mažiau reikšmingas darbdaviui siekiant savo veiklos tikslų, negu kitas palyginamasis darbas.

58.       Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo spręsti, jog aplinkybė, kad kitiems darbuotojams premijos buvo skirtos, nagrinėjamu atveju sukurtų teisę tokią premiją gauti ir ieškovui. Kaip ne kartą minėjo pats ieškovas, taip pat kaip matyti iš komercijos direktoriaus pareiginių nuostatų ir šiai pareigybei keltų reikalavimų, tikslų bei uždavinių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog komercijos direktorius – vienintelė ir išskirtinė pareigybė, todėl jos atlikimo įvertinimas objektyviai negali būti palyginamas su kitų darbuotojų darbo įvertinimu. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, komercijos direktoriui buvo keliami platūs reikalavimai ir lūkesčiai, nesiejami su konkrečių finansinių rodiklių pasiekimu. Pripažinta, kad atsakovė turėjo pagrindą laikyti, jog ieškovas šių keltų tikslų neatitiko ir jo darbas lūkesčių nepateisino. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo nustatyti diskriminacinio pobūdžio pažeidimų ieškovui neskiriant premijos.

59.       Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, premija, kaip skatinimo priemonė, yra orientuota į ateitį – motyvuoti darbuotoją gerai dirbti. Akivaizdu, kad darbuotojas, nutraukiantis darbo santykius įmonėje, tokios motyvacijos negali turėti, todėl jo skatinimas tampa netikslingas. Atsakovė sprendimą skirti darbuotojams premiją priėmė savo iniciatyva, siekdama motyvuoti darbuotojus gerai dirbti ateityje, todėl suprantama jos nuostata šią premiją skirti tik ketinantiems toliau įstaigoje dirbti darbuotojams, o darbuotojams, su kuriais darbo santykiai bus nutraukti tokio paskatinimo nemokėti. Priešingu atveju, t. y. išmokėjus aptariamą premiją atleistam iš darbo darbuotojui, šio premijavimo (skatinimo) tikslas – dirbti gerai ateityje – būtų paneigtas. Šios išvados nepaneigia ieškovo nurodytos aplinkybės dėl premijų skyrimo dviem taip pat iš darbo išėjusiems darbuotojams. Viena vertus, nebuvo įrodyta, kad premijos pastariesiems skirtos turint informaciją apie jų išėjimą iš darbo. Kita vertus, atsakovės vadovas teismo posėdžio metu paaiškino situacijos skirtumą – ieškovo nurodyti kiti darbuotojai iš darbo išėjo savo noru, tačiau jų darbas atsakovę tenkino, todėl skirta motyvacinė premija iš dalies skirta siekiant jų galimo sugrįžimo (teismo posėdžio garso įrašas 00.24.40). Dėl to nėra pagrindo daryti išvados, kad premijų skyrimas ieškovui ir kitiems atsakovės darbuotojams buvo taikomas skirtingai (CPK176  straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

60.       Apibendrinant nurodytą, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškiniu reikalaujama priteisti premija buvo skiriama kaip skatinamoji išmoka darbuotojams ir priklausė nuo darbdavės diskrecijos. Nagrinėjamu atveju nenustatyta diskriminacinio pobūdžio pažeidimų neskiriant ieškovui, atleidžiamam iš darbo darbdavės valia, premijos. Dėl to šis ieškinio reikalavimas atmestas pagrįstai. Priėjus prie išvados, kad ieškovas neturėjo pagrindo gauti skatinamosios premijos už 2021 m., nėra pagrindo spręsti dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo, nes atleidžiant ieškovą iš darbo su juo buvo tinkamai ir laiku atsiskaityta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

61.       Teismas nustatė, kad atsakovė patyrė 3 850,22 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, rengtų dokumentų kiekį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, teismas tenkino atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisė atsakovei iš ieškovo 3 850,22 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pažymėdamas, kad tokia bylinėjimosi išlaidų suma yra adekvati nagrinėjamai bylai. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai sudarė: 2 497,44 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir pateikimą (e. t. 3, b. l. 37), 1 352,78 Eur už 2022 rugpjūčio 18 d. prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų pateikimo ir paaiškinimų parengimą (6 val.), 2022 m. rugsėjo 22 d. prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų pateikimą (3 val.), pasirengimą ir atstovavimą 2022 m. spalio 7 d. teismo posėdyje (e. t. 3, b. l. 68).

62.       Ieškovas apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovei per didelę bylinėjimosi išlaidų sumą, priteista bylinėjimosi išlaidų suma nėra proporcinga atsakovės į bylą teiktų procesinių dokumentų, juose atliktos analizės, sudėtingumo lygiui; 2022 m. rugpjūčio 19 d. parengiamasis teismo posėdis truko 10 minučių, atsakovė neprašo priteisti išlaidų už šį posėdį, todėl pasirengimo jam ir atstovavimo jame išlaidos atsakovei nepriteistinos; atsakovės atstovas pasirengti 2022 m. spalio 7 d. teismo posėdžiui ir atstovavimui jame sugaišo neproporcingai daug laiko ir atitinkamai prašo už tai per didelės bylinėjimosi išlaidų sumos; 2022 m. rugsėjo 22 d. prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų pateikimo atsakovė apskritai nėra teikusi, o už 2022 m. rugsėjo 22 d. prašymą išlaidų priteisti atsakovė neprašė, be to, šis prašymas yra labai nedidelės apimties ir nesudėtingas.

63.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) (straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Taigi, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-611/2019).

64.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų šaltinių pobūdį, apimtį, bylos pobūdį ir pirmosios instancijos teisme spręstus klausimus, atsižvelgdamas į Rekomendacijas, nenustatė pagrindo sutikti su ieškovu, kad teismo atsakovei priteista bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų suma yra neproporcinga atsakovės į bylą teiktų procesinių dokumentų, juose atliktos analizės, sudėtingumo lygiui ar kt. Pirmosios instancijos teismas įvertino bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, rengtų dokumentų kiekį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, priteisdamas atsakovei iš ieškovo ginčijamą bylinėjimosi išlaidų sumą nenukrypo nuo Rekomendacijose nurodytų maksimalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžių. Ieškovas nurodo, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d. parengiamasis teismo posėdis truko 10 minučių, todėl pasirengimo jam ir atstovavimo jame išlaidos atsakovei nepriteistinos, tačiau, kaip nurodo ir pats ieškovas, atsakovė neprašė priteisti išlaidų už šį posėdį ir, atitinkamai, atsakovei iš ieškovo jos nebuvo priteistos. Atsižvelgiant į nurodytą bei tai, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidos sudarė 3 025 Eur (e. t. 3, b. l. 70, 71), t. y. panašią sumą, kaip ir priteista atsakovei, įvertinus atsakovės paaiškinimus dėl rašymo apsirikimo nurodant dokumento datą, konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų nesudaro.

65.       Kiti apeliaciniame skunde ar atsiliepime į jį išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 157/1996/776/977), 59–60 punktai).

Dėl procesinės bylos baigties

66.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė darbo teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą darbdavio valia DK 59 straipsnio pagrindu ir premijos, skiriamos darbdavio iniciatyva, siekiant paskatinti darbuotoją, mokėjimą, nepažeidė įrodinėjimą ar įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nenustatyta pagrindo naikinti ar keisti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

67.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

68.       Ieškovas pateikė duomenis, patvirtinančius išlaidas advokato teisinei pagalbai parengiant apeliacinį skundą (DOK-1870). Atsakovė pateikė duomenis, patvirtinančius išlaidas advokato teisinei pagalbai parengiant atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą (DOK-197562).

69.       Apeliacinis skundas atmetamas, todėl ieškovui bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos, atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų apimtį, atitinka Rekomendacijose nustatytus kriterijus, proporcingumo bei protingumo principus, todėl atsakovės prašymas dėl 2 497,44 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo yra tenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis).

70.       Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

ieškovo S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai „Žaliasis taškas“ (j. a. k. 110884687) iš ieškovo S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 497,44 Eur (du tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 44 ct) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                          Asta Jakutytė-Sungailienė

                                                                         Rūta Latvelė

                                                                         Ieva Navickaitė-Sakalauskienė