Civilinė byla Nr. e2A-977-407/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00368-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.1.9; 2.6.11.4.1 (s)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugpjūčio 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko, Jūratės Varanauskaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „REISSWOLF LT“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys UAB „Ekobazė“, UAB „Archyvita“ bei UAB „Ekonovus“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „REISSWOLF LT“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro sprendimą nutraukti pradėtą Dokumentų naikinimo paslaugų viešojo pirkimo (pirkimo Nr. 503858) procedūrą (toliau – ir Pirkimas), priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė dalyvavo atsakovės organizuotame Pirkime, pateikė pasiūlymą. Atsakovė pareikalavo iki 2020 m. lapkričio 25 d. pagrįsti pirkimo objekto dalyse nurodytą neįprastai mažą kainą, ieškovė pateikė pasiūlymo kainos pagrindimą. Atsakovė 2021 m. sausio 14 d. pranešė apie pasiūlymų eilę: I-III, V, VI, VIII–X Pirkimo dalyse pirmoje vietoje buvo ieškovės UAB „REISSWOLF LT“ pasiūlymas, IV ir VII pirkimo dalyse – UAB „Archyvita“ pasiūlymas.
3. Atsakovė rašte „Dėl pirkimo nutraukimo“ nurodė, kad perkančioji organizacija priėmė sprendimą nutraukti pradėtą Pirkimo procedūrą, kadangi iškeltas kvalifikacinis reikalavimas dėl panašių sutarčių įvykdymo (Pirkimo sąlygų 3.20 punkto 1 papunktis) nėra proporcingas pirkimo objektui, kaip tai numatyta 2017 m. birželio 19 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1S-105 „Dėl tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje metodikoje (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.; toliau – Metodika). Ieškovė pateikė 2021 m. kovo 24 d. pretenziją dėl šio sprendimo. Atsakovė 2021 m. kovo 30 d. sprendimu ieškovės pretenziją atmetė.
4. Ieškovė nurodė, kad poreikis pirkimui nėra išnykęs, bus skelbiamas naujas pirkimas. Tačiau ieškovė yra jau atskleidusi savo kainas ir kitą svarbią komercinę informaciją, todėl atsidurs prastesnėje konkurencinėje padėtyje, lyginant su kitais tiekėjais. Pirkimas vyko ilgą laiką. Ieškovė pagrindė savo pateiktų pasiūlymų kainą, pateikė savo kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, įvykdė kitus atsakovės reikalavimus. Todėl tokios kraštutinės priemonės taikymas nesant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) nustatytų aiškiai pagrįstų pagrindų, iš esmės pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus.
5. Atsakovė nepaaiškino ir nepagrindė, kaip nustatyti kvalifikacijos reikalavimai dirbtinai apribojo tiekėjų galimybės dalyvauti pirkime. Nėra aišku, kiek konkurencingų teikėjų pasiūlymų buvo atmesta dėl neatitikimo šiam reikalavimui. Beje, kitoje 2021 m. kovo 30 d. protokolo vietoje atsakovė keičia savo poziciją ir teigia, kad dėl techninės klaidos konkurso sąlygose buvo numatytas kvalifikacijos reikalavimas, kuris tiesiogiai apribojo tiekėjų galimybės dalyvauti pirkime. Taigi tampa nebeaišku, ar buvo padaryta techninė klaida, ar pasiūlymų vertinimo metu buvo nustatyta, kad konkurso sąlygose nurodyti kvalifikacijos reikalavimai dirbtinai riboja tiekėjų galimybės dalyvauti pirkime.
6. Dublike ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad suminio kvalifikacinio reikalavimo, jog tiekėjas turi būti sėkmingai įvykdęs bent vieną ar kelias sutartis, kurios objektas yra dokumentų naikinimo paslaugas, 29 300 Eur sumai Pirkimo sąlygos nenumato, kadangi pirkimo sutarčių, kurias turi būti įvykdęs tiekėjas, yra išskaidytos dalimis kiekvienai pirkimo sumai. Didžiausias kvalifikacinis reikalavimas I pirkimo daliai – 20 000 Eur.
7. Atsakovė VĮ Registrų centras su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Patikslino faktines aplinkybes ir nurodė, kad UAB „Archyvita“ atsisakė sudaryti sutartį IV ir VII Pirkimo dalyse. Ieškovės pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę buvo pirmas po dalyvio, kuris atsisakė sudaryti Pirkimo sutartį IV ir VII Pirkimo dalyse. Pirkimo komisija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovės, kaip galimos Pirkimo laimėtojos, paslaugų apimtis išsiplėtė ir, atitinkamai, padidėjo reikalaujamų paslaugų apimtis, kuria turi būti pagrįsta kvalifikacijos atitiktis, 2021 m. sausio 26 d. kreipėsi į ieškovę su prašymu pateikti reikalingus dokumentus, t. y. papildytą sutarčių sąrašą bei kitus pagal sutarčių sąrašą Pirkimo sąlygose numatytus dokumentus, apimančius visas galimo laimėtojo Pirkimo dalis, tačiau ieškovė šio reikalavimo tinkamai neįvykdė ir neįrodė savo kvalifikacijos atitikties nustatytam reikalavimui. Atsakovė informavo suinteresuotus tiekėjus raštu „Dėl pirkimo nutraukimo“, kad, vadovaujantis VPĮ 29 straipsnio 3 dalimi, yra priimtas sprendimas nutraukti pradėtą Pirkimo procedūrą, kadangi iškeltas kvalifikacinis reikalavimas dėl panašių sutarčių įvykdymo (Pirkimo sąlygų 3.20 punktas 1 papunktis) nėra proporcingas Pirkimo objektui.
8. Atsakovė pažymėjo, kad dėl techninės klaidos Pirkimo sumos planavimo etape Pirkimo sąlygose buvo nustatytas neproporcingai didelis kvalifikacinis reikalavimas dėl panašių sutarčių įvykdymo sumos (Pirkimo sąlygų 3.20 punktas 1 papunktis), kuris tiesiogiai apribojo tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkime ir ši aplinkybė buvo nustatyta tik pasiūlymų vertinimo metu. Pirkimo iniciatoriui pasiruošimo Pirkimui stadijoje klaidingai suplanavus Pirkimo lėšų sumą – 80 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), tuo pačiu klaidingai buvo apskaičiuotas ir minėtas kvalifikacinis reikalavimas, vadovaujantis Metodikos 21.1 papunkčiu.
9. Perkančioji organizacija tik ieškovei pateikus pasiūlymą, kurio vertė už visas Pirkimo dalis – 9 580 Eur be PVM, nustatė, kad iškeltas kvalifikacinis reikalavimas dėl panašių sutarčių įvykdymo sumos yra daugiau nei 3 kartus didesnis nei ketinamos sudaryti sutarties vertė. Vis dėlto, ieškovė, nors ir įrodė pasiūlytos mažos kainos pagrindimą, tačiau jos pasiūlymas neatitiko Pirkimų sąlygos dėl panašių sutarčių įvykdymo sumos, todėl nenutraukus Pirkimo – turėjo būti atmestas. Tai įrodo, kad nustatytas reikalavimas dėl panašių sutarčių įvykdymo sumos (Pirkimo sąlygų 3.20 punktas 1 papunktis) iš tiesų buvo neproporcingas, kadangi rinkoje yra dalyvių, kurie yra pajėgūs teikti dokumentų naikinimo paslaugas, nors ir neturi patirties vykdant sutartis, kurių vertė (suminė vertė) būtų ne mažesnė kaip 29 300 Eur be PVM sumai (bendrai visoms Pirkimo dalims). Be to, galėjo būti ir tokių tiekėjų, kurie, susipažinę su paskelbtomis Pirkimo sąlygomis, net neteikė pasiūlymų, kadangi jau iš pradžių žinojo, jog negebės atitikti Perkančiosios organizacijos iškelto klaidingai apskaičiuoto kvalifikacijos reikalavimo dėl panašių sutarčių įvykdymo sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir nusprendė panaikinti atsakovės VĮ Registrų centro sprendimą nutraukti pradėtą Dokumentų naikinimo paslaugų viešojo pirkimo (pirkimo Nr. 503858) procedūrą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
11. Teismas iš pranešimo apie Pirkimo nutraukimą turinio nustatė, kad pirkimas nutrauktas, kadangi, perkančiosios organizacijos manymu, iškeltas kvalifikacinis reikalavimas dėl panašių sutarčių įvykdymo (Pirkimo sąlygų 3.20 punktas 1 papunktis) nėra proporcingas pirkimo objektui.
12. Teismas nurodė, kad atsakovė pati suplanavo pirkimo lėšų sumą – 80 000 Eur – ir pagal ją suformulavo tiekėjų kvalifikacinius reikalavimus. Nebuvo kliūčių atsakovei prieš skelbiant pirkimą išanalizuoti dokumentų naikinimo paslaugų poreikio apimtis, rinkos sąlygas ir suplanuoti geriau šias sąlygas atitinkančią lėšų sumą. Atsakovė nenurodė ir neįrodė, kad buvo suplanavusi kitokią lėšų sumą ir tik dėl svarbių priežasčių apsiriko, pirkimo dokumentuose kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams suformulavo pagal klaidingą pirkimo lėšų sumą. Aplinkybė, kad ieškovės pasiūlyme nurodytos kainos pranoko atsakovės lūkesčius, nėra netikėta naujai paaiškėjusi aplinkybė, kurios atsakovė negalėjo numatyti prieš pradėdama pirkimo procedūras, jei būtų tinkamai šioms procedūroms pasiruošusi.
13. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad atsirado keturi tiekėjai, kurių pasiūlymai varžėsi dėl šio Pirkimo. Tai reiškia, kad, nepaisant atsakovės nurodytų aplinkybių, kurios, atsakovės manymu, buvo sąlygos Pirkimui nutraukti, šiame Pirkime vis tiek buvo užtikrinta tiekėjų konkurencija, o tai reiškia, kad buvo laikomasi ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad didžiausią kainą pasiūlymų eilėje pasiūliusio tiekėjo kainų suma (52 193,20 Eur) nėra stipriai nutolusi nuo atsakovės suplanuotos pirkimo lėšų sumos ir netgi viršija kvalifikacijos reikalavimuose nurodytą bendrą visoms pirkimo dalims taikomų įvykdytų sutarčių kainų be PVM sumą (29 300 Eur). Dėl to atsakovės nuomonė apie klaidas, pasirenkant suplanuotą pirkimo lėšų sumą ir jos pagrindu suformuluotus kvalifikacinius reikalavimus, tėra subjektyvi nuomonė, o ne objektyviais kriterijais pagrįsta išvada ir negali būti pagrindas pirkimo procedūroms nutraukti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atsakovė VĮ Registrų centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Dėl suklydimų Pirkimo sumos planavimo etape, Pirkimo sąlygų 3.20 punkto 1 papunktyje buvo nustatytas neproporcingai didelis kvalifikacinis reikalavimas dėl panašių sutarčių įvykdymo sumos, jis tiesiogiai apribojo tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkime ir ši aplinkybė buvo nustatyta tik pasiūlymų vertinimo metu. Nors, atsižvelgiant į Metodikos nuostatas, buvo pasirinktas šiek tiek mažesnis koeficientas, nei numatytas Metodikos 21.1.4 papunktyje, t. y. parinktas koeficientas buvo 0,366 (bendrai visoms Pirkimo dalims) = 29 300 / 80 000, tačiau dėl jau minėtos techninės klaidos Pirkimo sumos planavimo etape, buvo netinkamai nustatytas ir kvalifikacinis reikalavimas dėl panašių sutarčių įvykdymo sumos, kuris, kaip paaiškėjo pasiūlymų vertinimo metu, dirbtinai apribojo tiekėjų galimybes teikti pasiūlymus.
14.2. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokia situacija, kai perkančioji organizacija jau Pirkimo procedūrų vykdymo eigoje padaro išvadą, kad Pirkimo sąlygos neatitinka teisės aktų reikalavimų, nors ir rodo pačios perkančiosios organizacijos nepakankamą atidumą bei nepakankamą rūpestingumą rengiant Pirkimo sąlygas, be to, nevisiškai atitinka aplinkybės, kurios nebuvo galima numatyti, sampratą, gali būti prilyginama naujai paaiškėjusioms aplinkybėms VPĮ 7 straipsnio 5 dalies taikymo tikslu. Pirkimo eigoje paaiškėjimas, kad parengtos Pirkimo sąlygos neatitinka įstatymų reikalavimų, sudaro pagrindą nutraukti Pirkimą, kurį perkančioji organizacija laiko neteisėtu. Kitoks aiškinimas, t.y. įpareigojimas perkančiąją organizaciją tęsti pirkimą pagal, jos vertinimu, neteisėtas sąlygas, būtų nelogiškas ir neatitiktų viešojo intereso viešuosius pirkimus vykdyti teisėtai.
14.3. Tai, kad pirkime atsirado tiekėjų ir jų buvo keturi, atsakovės vertinimu, neturi jokios įtakos šiai ginčo situacijai. Manome, kad klaidingai suplanuota Pirkimo lėšų suma ir pagal ją nustatytas neproporcingai didelis bei nepagrįstas kvalifikacinis reikalavimas nėra subjektyvi perkančiosios organizacijos klaida, kuri negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe. Akivaizdu, kad kuo didesnės apimties kvalifikacinius reikalavimus dėl panašių sutarčių įvykdymo sumos nustato perkančioji organizacija, tuo mažiau tiekėjų šiuos reikalavimus gali atitikti, nors jie (pvz., smulkaus ar vidutinio verslo atstovai) ir yra pajėgūs teikti perkamą paslaugą. VPĮ įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nustatyti tik minimalius tiekėjų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir tuo siekiama, kad tokie reikalavimai dirbtinai neribotų konkurencijos. Tuo tarpu klaidingai apskaičiavus Pirkimo lėšų sumą klaidingai buvo apskaičiuotas ir kvalifikacinis reikalavimas, kuris dirbtinai apribojo tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkime.
2. Ieškovė UAB „REISSWOLF LT“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodomi šie atsikirtimai:
15.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės nurodytos aplinkybės nėra tos, kurių nebuvo galima numatyti. Nebuvo kliūčių atsakovei prieš skelbiant pirkimą išanalizuoti dokumentų naikinimo paslaugų poreikio apimtis, rinkos sąlygas ir suplanuoti geriau šias sąlygas atitinkančią lėšų sumą.
15.2. Atsakovė neprarado suinteresuotumo šiuo Pirkimu. Atsakovė, nutraukusi pirkimą, nurodė, kad informaciją apie naujo pirkimo paskelbimą tiekėjai sektų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, t. y. poreikis pirkimui nėra išnykęs, bus skelbiamas naujas pirkimas. Todėl kyla pagrįstas įtarimas, kad perkančioji organizacija, subjektyviai nepatenkinta pirkimo laimėtoju, nutraukdama pirkimo procedūrą su siekiu ją pakartoti, taip pat galimai siekia eliminuoti pirkimo laimėtoją.
15.3. Suminio 29 300 Eur dydžio kvalifikacinio reikalavimo Pirkimo sąlygos nenumato. Kiekvienai Pirkimo daliai taikomas atskiras kvalifikacinis reikalavimas. Devyniose Pirkimo dalyse kvalifikacinis reikalavimas neviršija 2 000 Eur (vienoje dalyje – tik 300 Eur), todėl Pirkime galėjo dalyvauti ir itin menką patirtį turintis tiekėjas.
15.4. Atsakovė apeliaciniame skunde kelia ieškovės atitikimo kvalifikaciniams reikalavimams klausimą, nors teismas sprendime aiškiai nurodė, kad tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, didžiausias kvalifikacinis reikalavimas I pirkimo daliai – 20 000 Eur. Jį ieškovės UAB „REISSWOLF LT“ pasiūlymas atitiko. Todėl ieškovės UAB „REISSWOLF LT“ pasiūlymai IV ir VII pirkimo dalyse niekaip negali neatitikti kvalifikacinių reikalavimų, nes kvalifikaciniai reikalavimai šiose Pirkimo dalyse ženkliai mažesni – 1 000 Eur IV pirkimo daliai ir 300 Eur VII pirkimo daliai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės
4. Atsakovė VĮ Registrų centras 2020 m. spalio 5 d. supaprastinto atviro konkurso būdu CVP IS priemonėmis paskelbė viešąjį pirkimą „Dokumentų naikinimo paslaugos“. Skelbime apie Pirkimą pažymėta, kad Pirkimas skaidomas į dešimt dalių pagal paslaugų teikimo vietą. Pasiūlymas galėjo būti pateiktas vienai, kelioms arba visoms pirkimo dalims (Pirkimo sąlygų 2.6 papunktis).
5. Ieškovė 2020 m. spalio 19 d. pateikė Pirkimo pasiūlymą visoms Pirkimo dalims. Atsakovė paprašė ieškovės pagrįsti Pirkimo objekto dalyse nurodytą neįprastai mažą kainą. Ieškovė 2020 m. lapkričio 25 d. pateikė atsakovei neįprastai mažos kainos pagrindimą.
6. Atskovė 2021 m. sausio 13 d. pranešimu informavo ieškovę, kad pagal pateiktus dokumentus nebuvo nustatyti ieškovės pašalinimo pagrindai, o ieškovės kvalifikacija atitinka Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus. Tuo pačiu pranešimu atsakovė informavo ieškovę apie pasiūlymų eilę ir nurodė, kad I–III, V, VI, VIII–X pirkimo dalyse dalyvio UAB „REISSWOLF LT“ pasiūlymas pripažintas laimėjusiu. Laimėtojams nustatytas terminas ne anksčiau kaip nuo 2021 m. sausio 21 d. ir ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 29 d. (imtinai) sudaryti Pirkimo sutartis.
7. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad UAB „Archyvita“, kuri buvo pripažinta laimėjusi Pirkimo IV ir VII dalis, 2021 m. sausio 20 d. atsisakė sudaryti Pirkimo sutartį. Ieškovės pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę buvo pirmas po dalyvio, kuris atsisakė sudaryti Pirkimo sutartį. Pirkimo komisija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovės, kaip galimos Pirkimo laimėtojos, paslaugų apimtis išsiplėtė ir padidėjo reikalaujamų paslaugų apimtis, kuria turi būti pagrįsta kvalifikacijos atitiktis, 2021 m. sausio 26 d. kreipėsi į ieškovę su prašymu pateikti reikalingus dokumentus, t. y. papildyti sutarčių sąrašą ir kitus Pirkimo sąlygose nurodytus dokumentus. Ieškovė 2021 m. vasario 22 d. pateikė dokumentus, tačiau neįrodė savo kvalifikacijos atitikties nustatytam reikalavimui.
8. Atsakovė 2021 m. kovo 18 d. suinteresuotiems asmenims išsiuntė pranešimą, kad Pirkimo procedūros nutraukiamos, kadangi nustatyta, jog iškelti kvalifikaciniai reikalavimai buvo neproporcingi Pirkimo objektui. Dėl šio perkančiosios organizacijos sprendimo ieškovė pateikė pretenziją, kurią perkančioji organizacija 2021 m. kovo 30 d. viešojo pirkimo komisijos protokolu atmetė ir nurodė, kad perkančiosios organizacijos iškeltas kvalifikacinis reikalavimas dėl panašių sutarčių įvykdymo (Pirkimo sąlygų 3.20 punktas 1 papunktis) nėra proporcingas pirkimo objektui ir apribojo tiekėjų galimybės dalyvauti pirkime. Pirkimo sąlygose nėra užtikrinami VPĮ 17 straipsnyje įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principai. Komisijos nuomone, padaryto pažeidimo dėl netinkamo kvalifikacijos reikalavimo iškėlimo negalima ištaisyti kitais būdais, kaip tik nutraukiant Pirkimo procedūras. Priimtas sprendimas nutraukti pirkimo procedūras atitinka visus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus kriterijus dėl pirkimo procedūrų nutraukimo.
9. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai ir nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovės pasiūlyme nurodytos kainos pranoko atsakovės lūkesčius, nėra netikėta naujai paaiškėjusi aplinkybė, kurios atsakovė negalėjo numatyti prieš pradėdama pirkimo procedūras. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Pirkime dalyvavo keturi tiekėjai, kurie varžėsi dėl Pirkimo, taigi tiekėjų konkurencija buvo užtikrinta. Be to, didžiausias kainas pasiūlymų eilėje pasiūliusio tiekėjo kainų suma (52 193,20 Eur) nėra stipriai nutolusi nuo atsakovės suplanuotos pirkimo lėšų sumos. Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras atitinka visus kasacinio teismo suformuotus kriterijus. Taigi civilinėje byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių viešųjų pirkimų procedūrų nutraukimą, aiškinimo ir taikymo.
Dėl viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo (ne)teisėtumo
10. Bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras. VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje numatyti du viešojo pirkimo nutraukimo pagrindai: perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir perkančiosios organizacijos pareiga nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.
11. Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovė nurodo, kad Pirkime paaiškėjo naujos aplinkybės, o būtent, jog perkančioji organizacija neteisingai apskaičiavo numatomo pirkimo sumą, taigi buvo nustatyti per aukšti kvalifikaciniai reikalavimai ir tokiu būdu buvo apribota teisė potencialiems tiekėjams dalyvauti pirkime, todėl buvo pažeisti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principai, numatyti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje. Taigi savo procesiniuose dokumentuose atsakovė remiasi abiem VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje numatytais pagrindais, todėl teisėjų kolegija dėl jų toliau pasisako.
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad, taikant ir aiškinant VPĮ 29 straipsnio 3 dalies nuostatas, aktualūs ir kasacinio bendro pobūdžio išaiškinimai bei teismo praktika, suformuota aiškinant ir taikant VPĮ 7 straipsnio 5 dalį (VPĮ redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.), kurioje buvo įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1170-381/2018, 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1193-236/2018). Kasacinio teismo praktikoje dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo nurodyta, kad teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčą, pirmiausia atsižvelgia į tokio sprendimo išimtinį (lot. ultima ratio) pobūdį, objektyvias priežastis (o ne subjektyvų jų vertinimą), lėmusias pirkimo procedūrų nutraukimą, bei perkančiosios organizacijos galimybes ir pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius. Šis vertinimas atliekamas visų bylai reikšmingų aplinkybių pagrindu tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principo ir iš jo turinio išplaukiančių tiekėjų teisių bei peržiūros institucijų pareigų kontekste. Tokio perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo vertinimui taip pat svarbus perkančiosios organizacijos intereso ginčo pirkimu egzistavimas, t. y. ar suinteresuotumas pirkimo objektu išliko ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013, 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017). VPĮ 29 straipsnio 3 dalies teisės normos, kuriose perkančiajai organizacijai įtvirtinta teisė nutraukti procedūrą, aiškinamos siaurai (griežtai).
13. Tam, kad būtų galima pirkimą nutraukti dėl paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo galima numatyti, turi būti nustatytos šios dvi sąlygos: 1) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta; 2) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Pirmoji sąlyga yra formalioji ir ji nagrinėjamu atveju yra tenkinama. Antroji sąlyga, t. y. ar egzistuoja aplinkybė, kurios nebuvo galima numatyti, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką yra vertinamoji. VPĮ neatskleidžiami šios vertinamosios sąlygos taikymo kriterijai, taigi nenumatytos aplinkybės vertinamos teismo konkrečioje byloje. Neturi reikšmės, kada nenumatytos aplinkybės objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas bei jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; kt.).
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi perkančiosios organizacijos motyvus, sprendžia, kad, pirma, perkančiosios organizacijos klaida negali būti vertinama kaip paaiškėjusi nauja aplinkybė VPĮ 29 straipsnio 3 dalies prasme, kadangi klaida visada yra subjektyvaus pobūdžio elementas. Be to, perkančioji organizacija procesiniuose dokumentuose nenurodė ir nepaaiškino, kaip konkrečiai buvo suklysta planuojant numatomo pirkimo vertę. Antra, numatomos pirkimo vertės apskaičiavimas yra griežtai sureguliuotas. Perkančioji organizacija numatomą pirkimo vertę apskaičiuoja vadovaudamasi VPĮ 5 straipsnio nuostatomis, Pirkimo vertės metodikoje nurodytais metodais ir sąlygomis (VPĮ 5 straipsnio 5 dalis), pasitelkdama rinkos tyrimus ir (ar) rinkos konsultacijas (VPĮ 27 straipsnis). Perkančioji organizacija nenurodo, kokiomis teisės aktų nuostatomis nesivadovavo ir (ar) jas pažeidė.
15. Atsakovė procesiniuose dokumentuose pabrėžė, kad tik pasiūlymų vertinimo metu pastebėjo apsirikimą, tačiau nekonkretizuoja, koks tai buvo apsirikimas – techninė klaida, neteisingas teisės aktų nuostatų taikymas ar pan. Kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, tai, kad vienas iš tiekėjų pasiūlė neįprastai mažą kainą, negali būti nei nauja, nei netikėta aplinkybė perkančiajai organizacijai. Neįprastai mažos pasiūlymo kainos institutas yra specialiai reglamentuotas VPĮ, taigi tokios situacijos yra pasitaikančios ir negali būti vertinamos kaip naujos (naujai paaiškėjusios). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad bendra didžiausia pasiūlymo kaina visoms Pirkimo dalims buvo artima perkančiosios organizacijos nustatytai numatomai pirkimo vertei. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog Pirkimo metu buvo nustatytos naujos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti, ir dėl to yra pagrindas nutraukti Pirkimą pagal VPĮ 29 straipsnio 3 dalį.
16. Vis dėl to, net jeigu perkančiosios organizacijos klaida apskaičiuojant pirkimo vertę nedera su objektyvumo reikalavimu, ir, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, jeigu perkančioji organizacija būtų buvusi rūpestingesnė, atidesnė, kruopštesnė, tuomet ji būtų išvengusi nurodytos situacijos, t. y. klaidų, dėl kurių reikia pirkimą nutraukti, tačiau bet kuriuo atveju perkančioji organizacija yra įpareigojama nutraukti viešo pirkimo procedūras, jeigu yra padarytų esminių klaidų konkretaus viešo pirkimo metu, t. y. pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principai.
17. Atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principų pobūdį, kasacinio teismo nuosekliai konstatuojama, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga. Dėl to VPĮ nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio. Viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan. Viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (I), Teismų praktika Nr. 38).
18. Perkančioji organizacija apeliaciniame skunde akcentuoja, kad buvo suplanuota 80 000 Eur be PVM Pirkimo lėšų suma. Remiantis šiuo dydžiu, vadovaujantis Metodikos nuostatomis, Pirkimo sąlygų 3.20 punkte 1 papunktyje tiekėjams buvo nustatytas kvalifikacinis reikalavimas, kad jie būtų įvykdę vieną arba kelias sutartis, kurios objektas yra dokumentų naikinimo paslaugos ir kurių vertė (suminė vertė) ne mažesnė kaip 29 300 Eur (be PVM) (bendrai visoms Pirkimo dalims). Perkančiosios organizacijos teigimu, Pirkime buvo nustatyti per aukšti kvalifikaciniai reikalavimai ir pažeisti VPĮ 17 straipsnyje įtvirtinti principai. Tačiau su šiais atsakovės argumentais teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti.
19. Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu (VPĮ 47 straipsnio 1 dalis). Jeigu pirkimo objektas skaidomas į dalis, šiame straipsnyje nurodyti reikalavimai nustatomi kiekvienai pirkimo objekto daliai atskirai. Tuo atveju, kai su tuo pačiu tiekėju galėtų būtų sudaroma pirkimo sutartis dėl kelių pirkimo objekto dalių, perkančioji organizacija gali taikyti šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą reikalavimą dėl metinių veiklos pajamų, atsižvelgdama į tų pirkimo objekto dalių bendrą numatomą pirkimo vertę (VPĮ 47 straipsnio 4 dalis). Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką (VPĮ 47 straipsnio 7 dalis).
20. Teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinusi VPĮ 5 straipsnio, reguliuojančio numatomos pirkimo vertės skaičiavimo tvarką, nuostatas, pažymi, kad šio reguliavimo esminis tikslas yra perkančiajai organizacijai tinkamai nustatyti pirkimo rūšį (tarptautinis, supaprastintas ar mažos vertės pirkimas), šis dydis netgi neturi reikšmės vertinant, ar tiekėjai yra pasiūlę neįprastai mažą kainą (VPĮ 57 straipsnis). Nors, vadovaujantis Metodikos nuostatomis, numatoma pirkimo vertė turi įtakos nustatant tiekėjų kvalifikacinius reikalavimus, tačiau Metodikos nuostatose nustatytos techninio ir profesinio pajėgumo vertinimo sąlygos yra orientacinės bei priklauso ir nuo pačios perkančiosios organizacijos valios. Pavyzdžiui, sprendžiant dėl tiekėjų patirtį įrodančių sutarčių vertės kvalifikacinio reikalavimo nustatymo, Metodikos 21.1.4 papunktyje teikiamas tik pavyzdys, kad, kai sudaroma didelės vertės pirkimo sutartis, gali būti taikomas koeficientas 0,3, kai sudaroma vidutinės vertės pirkimo sutartis – 0,5, kai sudaroma mažos vertės pirkimo sutartis – 0,7. Nepagrįstas ir ribojantis konkurenciją būtų toks kvalifikacinis reikalavimas, kuris viršytų koeficientus, nustatytus metodikoje.
21. Kaip jau buvo minėta anksčiau, perkančioji organizacija neįrodė, kad klaidingai apskaičiavo planuojamo Pirkimo sumą. Tai, kad Pirkimo metu buvo pasiūlytos itin mažos, perkančiosios organizacijos nenumatytos kainos, per se nereiškia, kad numatoma pirkimo vertė buvo apskaičiuota neteisingai, kadangi numatoma pirkimo vertė neturi ir negali būti lyginama su tiekėjo pasiūlyta neįprastai maža kaina. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad atsirado tik vienas tiekėjas, pasiūlęs kainą, kuri buvo pripažinta neįprastai maža, o likusių trijų tiekėjų pasiūlytos kainos buvo įprastos ir iš esmės sutapo su perkančiosios organizacijos lūkesčiais. Šiuo atveju perkančioji organizacija, siekdama sudaryti vidutinės vertės pirkimo sutartį, pasirinko taikyti ne leidžiamą 0,5 koeficientą, o 0,366 koeficientą. Taigi nepagrįsta teigti, kad perkančioji organizacija nustatė per aukštus kvalifikacinius reikalavimus.
22. Be to, Pirkimas buvo suskaidytas į dešimt dalių, kiekvienai Pirkimo daliai perkančioji organizacija tiekėjams nustatė skirtingus kvalifikacinius reikalavimus numatydama, kad tiekėjas ar tiekėjų grupė turi būti sėkmingai įvykdę bent vieną sutartį arba kelias sutartis, kurios objektas yra dokumentų naikinimo paslaugos, kurio vertė (suminė vertė) ne mažesnė kaip: I pirkimo daliai – 20 000 Eur; II pirkimo daliai – 600 Eur; III pirkimo daliai – 2 000 Eur; IV pirkimo daliai – 1 000 Eur; V pirkimo daliai – 2 000 Eur; VI pirkimo daliai – 1 000 Eur; VII pirkimo daliai – 300 Eur; VIII pirkimo daliai – 900 Eur; IX pirkimo daliai – 1 000 Eur; X pirkimo daliai – 500 Eur. Taigi atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės neteisingai nurodo, kad tiekėjams buvo nustatytas sėkmingai įvykdytų sutarčių 29 300 Eur dydžio reikalavimas bendrai visoms Pirkimo dalims.
23. Pirkimo sąlygose nebuvo nustatyta, kad perkančioji organizacija siekia sudaryti Pirkimo sutartis dėl visų Pirkimo dalių iš karto. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jei pirkimo objektas suskaidytas į atskiras dalis, tai perkančioji organizacija turi teisę ar kitais atvejais privalo nutraukti atskirų (pavienių) pirkimo dalių procedūras: jeigu, pavyzdžiui, pirkimo objektas suskaidytas į dvi atskiras dalis ir perkančioji organizacija priima sprendimą nutraukti pirkimo procedūras tik pirmoje pirkimo dalyje, tai antrojoje dalyje pirkimo procedūros yra vykdomos. Paprastai vienos pirkimo dalies pabaiga nelemia (neturi lemti) kitos (kitų) pirkimo dalių pabaigos (VPĮ 29 straipsnio 3 dalies komentaras, p. 336). Taigi perkančioji organizacija nepagrįstai suabsoliutino bendrą planuojamo Pirkimo sumą ir susumavo kvalifikacinius reikalavimus, nustatytus atskiroms pirkimo dalims, taip pat nepagrįstai sprendė dėl viso Pirkimo nutraukimo, neanalizavo kiekvienos Pirkimo dalies nutraukimo pagrindų atskirai. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju reikalinga vertinti perkančiosios organizacijos iškeltus kvalifikacinius reikalavimus kiekvienai Pirkimo daliai atskirai ir spręsti dėl pagrindo nutraukti ne visą Pirkimą, o konkrečią jo dalį.
24. Perkančioji organizacija suplanavo ir siekė sudaryti vidutinės vertės pirkimo sutartį (Metodikos 2.10 papunktis). Vadovaujantis Metodikos 21.1.4 papunkčiu, tokiu atveju rekomenduojamas taikyti (gali būti taikomas) įvykdytos (vykdomos) sutarties maksimalus 0,5 dydžio koeficientas ir tokiu atveju nebūtų laikoma, kad kvalifikacinis reikalavimas yra per aukštas, neatitinka proporcingumo ar kitų VPĮ įtvirtintų principų.
25. Iš Pirkimo sąlygų matyti, kad I pirkimo daliai buvo nustatytas didžiausias kvalifikacinis reikalavimas, kad tiekėjas turėtų įvykdytų (vykdomų) sutarčių, kurių suma yra ne mažesnė kaip 20 000 Eur be PVM (ir 24 200 Eur su PVM). I pirkimo daliai UAB „Ekonovus“ pateikė brangiausią 34 554,60 Eur su PVM dydžio pasiūlymą. Atsižvelgiant į šio tiekėjo pasiūlymą, galėtų būti pagrįstas ir neribojantis konkurencijos kvalifikacinis reikalavimas, numatantis, kad teikėjas turėtų įvykdytų (vykdomų) sutarčių, kurių suma yra ne mažesnė kaip 13 649,06 Eur be PVM (ir 17 277,30 Eur su PVM (34 554,60 Eur × 0,5)).
26. Visgi teisėjų kolegija pažymi, kad nėra tikslu perkančiosios organizacijos nustatytą kvalifikacinį reikalavimą lyginti su konkrečiu brangiausiu tiekėjo pasiūlymu, kadangi perkančiosios organizacijos suplanuota Pirkimo suma visada yra didesnė nei didžiausia tiekėjo pasiūlyta kaina. Priešingu atveju, tiekėjo pasiūlymas būtų atmestas dėl nepriimtinų perkančiajai organizacijai kainų (VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 5 punktas; Pirkimo sąlygų 9.5 papunktis). Tai, kad perkančioji organizacija suplanavo didesnę numatomą pirkimo sumą, per se nėra laikoma viešųjų pirkimų pažeidimu. Taigi Pirkimo dokumentuose nustatyto kvalifikacinio reikalavimo suma taip pat turėtų būti didesnė nei galėtų būti apskaičiuota pagal konkretų brangiausią tiekėjo pasiūlymą. Taigi šiuo atveju pagrįstas ir neribojantis konkurencijos kvalifikacinis reikalavimas gali būti didesnis nei 13 649,06 Eur be PVM, tuo tarpu perkančioji organizacija nustatė 20 000 Eur be PVM dydžio kvalifikacinį reikalavimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Pirkime dalyvavo keturi tiekėjai, kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė dar du tiekėjai, kurie pasiūlymų neteikė, tačiau ir Pirkimo sąlygų dėl per aukštų kvalifikacinių reikalavimų neskundė, taip pat įvertinusi, kad nėra esminio skirtumo tarp apskaičiuotų ir nustatytų kvalifikacinių dydžių (13 649,06 Eur be PVM ir 20 000 Eur be PVM) sprendžia, kad nustatytas kvalifikacinis reikalavimas nėra per aukštas ir VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintų principų nepažeidžia.
27. II pirkimo daliai buvo nustatytas kvalifikacinis reikalavimas, kad tiekėjas turėtų įvykdytų (vykdomų) sutarčių, kurių suma yra ne mažesnė kaip 600 Eur be PVM (ir 726 Eur su PVM). II pirkimo daliai UAB „Ekonovus“ pateikė brangiausią 1 036,80 Eur su PVM dydžio pasiūlymą. Taigi galimas mažiausias (bet ne didžiausias) pagrįstas ir neribojantis konkurencijos kvalifikacinis reikalavimas, numatantis, kad teikėjas turėtų įvykdytų (vykdomų) sutarčių, kurių suma yra ne mažesnė kaip 409,54 be PVM (ir 518,40 Eur su PVM (1 036,80 Eur × 0,5)).
28. III ir V pirkimo dalims buvo nustatytas kvalifikacinis reikalavimas, kad tiekėjas turėtų įvykdytų (vykdomų) sutarčių, kurių suma yra ne mažesnė kaip 2 000 Eur be PVM (ir 2 420 Eur su PVM). III pirkimo daliai bangiausią pasiūlymą pateikė UAB „Ekobazė“ ir nurodė 3 712,80 Eur su PVM dydžio sumą. Taigi galimas mažiausias pagrįstas ir neribojantis konkurencijos kvalifikacinis reikalavimas III Pirkimo dalyje, numatantis, kad teikėjas turėtų įvykdytų (vykdomų) sutarčių, kurių suma yra ne mažesnė kaip 1 466,55 Eur be PVM (ir 1 856,40 Eur su PVM (3 712,80 Eur × 0,5)). V pirkimo daliai bangiausią pasiūlymą pateikė taip pat UAB „Ekobazė“ ir nurodė 3 835 Eur su PVM dydžio sumą. Taigi galimas mažiausias (bet ne didžiausias) pagrįstas ir neribojantis konkurencijos kvalifikacinis reikalavimas V Pirkimo dalyje, numatantis, kad teikėjas turėtų įvykdytų (vykdomų) sutarčių, kurių suma yra ne mažesnė kaip 1 514,82 Eur be PVM (ir 1 917,50 Eur su PVM (3 835 Eur × 0,5)).
29. Teisėjų kolegija, įvertinusi kitose – IV, VI–X Pirkimo dalyse nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, palyginusi juos su kvalifikaciniais reikalavimais, kurie galėtų būti apskaičiuoti pagal brangiausius tiekėjų pasiūlymus, nenustatė esminių skirtumų. Be to, teisėjų kolegija pritaria atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad devyniose iš dešimties Pirkimo dalyse kvalifikaciniai reikalavimai neviršijo 2 000 Eur, o mažiausias kvalifikacinis reikalavimas buvo vos 300 Eur, todėl Pirkime galėjo dalyvauti ir itin nedidelę patirtį turintys tiekėjai, taigi šiuo atveju būtent Pirkimo skaidymas į dalis užtikrino tinkamą tiekėjų konkurenciją. Taigi perkančioji organizacija Pirkimo procedūras nutraukė nepagrįstai.
30. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad perkančioji organizacija neįrodė, jog nustatė per didelę numatomą Pirkimo vertę ir, vadovaudamasi šiuo dydžiu, taikė mažesnį koeficientą nei numatytas Metodikoje, be to, nėra esminio skirtumo tarp perkančiosios organizacijos Pirkimo sąlygų 3.20 papunktyje nustatytų kvalifikacinių reikalavimų dydžių ir tarp kvalifikacinių reikalavimų dydžių, kurie buvo apskaičiuoti pagal brangiausius tiekėjų pasiūlymus, sprendžia, kad, nustatant kvalifikacinius reikalavimus Pirkimo sąlygų 3.20 papunktyje, VPĮ 17 straipsnyje įtvirtinti principai pažeisti nebuvo.
31. Teisėjų kolegija pritaria atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad suinteresuotumas Pirkimo objektu neišnyko, perkančioji organizacija ketina vykdyti analogiško pobūdžio paslaugų pirkimą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad iš esmės Pirkimo procedūros buvo baigtos, perkančioji organizacija 2021 m. sausio 14 d. raštu pranešė apie pasiūlymų eilę ir nustatė laimėtojus. Todėl Pirkimo procedūrų nutraukimas, atsižvelgiant ir į išimtinį šio instituto taikymo pobūdį, nebūtų suderinamas su viešųjų pirkimų tikslais.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją, teisingai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, rėmėsi aktualia teismų praktika, o atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacija).
34. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, spręstinas bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei klausimas. Ieškovė už atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 675 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Kadangi šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, jos priteistinos iš atsakovės. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei žyminis mokestis už apeliacinį skundą nepriteisiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „REISSWOLF LT“ (juridinio asmens kodas 302484161) iš atsakovės valstybės įmonės Registrų centro (juridinio asmens kodas 124110246) 675 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Antanas Rudzinskas
Jūratė Varanauskaitė
Vigintas Višinskis