Civilinė byla Nr. 2-1246-265/2011

(Proceso Nr. 2-57-3-00039-2011-3)

Procesinio sprendimo kategorija 35.6.1; 37; 116.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant Jurgai Jasmontienei, dalyvaujant ieškovės BUAB „Izadora“ atstovui advokatui Sigitui Čepui, atsakovo atstovo R. M. atstovui advokato padėjėjui Sergejui Jajovlevui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Izadora“ ieškinį atsakovams R. M. ir R. C., trečiasis asmuo UAB „Amber golf club“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, žalos atlyginimo ir

n u s t a t ė:

BUAB „Izadora“ bankroto administratorė pareiškė ieškinį, kuriuo teismo prašo pripažinti negaliojančia 2009-05-05 reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu R. M. perleido UAB „Izadora“, atstovaujamai R. C. reikalavimo teisę į UAB „Amber golf club“, 981 431,43 Lt skolą. Bankroto administratorė, nustatė, kad ginčijama sutartis pažeidžia kitų kreditorių teises, kadangi įmonė, sumokėdama 500 000 Lt pagal reikalavimo perleidimo sutartį, prarado galimybę šia suma atsiskaityti su kreditoriais bei reikalauti iš skolininko sumokėti 981 431,43 Lt, kadangi 2009-04-28 skolininkui iškelta bankroto byla. Administratorius nurodo, kad atsakovas R. M. buvo nesąžiningas, kadangi perleido reikalavimo teisę žinodamas, jog Klaipėdos apygardos teisme sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo. Atsakovui, kaip skolininko vadovui, buvo žinoma aplinkybė, kad skolininkės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršija UAB „Amber golf club“ turtą, jų terminai yra praleisti, nes UAB „Amber golf club“ nuolat keliamos bylos dėl skolų išieškojimo. Taip pat ieškovė prašo priteisti subsidiariai iš atsakovo R. C. 415 393,60 Lt., kadangi atsakovas, būdamas UAB „Izadora“ direktoriumi, įgijo reikalavimo teisę į UAB „Amber golf club“, kuri bankrutuoja ir yra nemoki. Tuo tarpu atsakovo sumokėti 500 000 Lt už reikalavimo teisę galėjo būti skirti kreditorių reikalavimų tenkinimui. Tokie atsakovo veiksmai yra neprotingi ir nesąžiningi. Dėl šių atsakovo veiksmų įmonei buvo padaryta 500 000 Lt žala.

Atsakovas R. M. su pareikštu ieškiniu nesutiko prašė jį atmesti. Nurodė, kad nėra actio Pauliana tenkinimo sąlygų visumos, nes ieškovė nepaneigė atsakovės sąžiningumo. Be to, ieškovė įgijo reikalavimo teisę į 981 431,43 Lt sumokėdama už šį reikalavimą 500 000 Lt. Nurodė, jog bankroto bylos iškėlimas skolininkui neatima iš ieškovės teisės patenkinti savo reikalavimo įstatymų nustatyta tvarka.

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2009-05-05 šalys sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią atsakovas R. M. perleido BUAB „Izadora“, atstovaujamai R. C., 981 431,43 Lt reikalavimo teisę į UAB „Amber golf club“ (b. l 10–11). Klaipėdos apygardos teismo 2010-01-05 nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla (b. l. 9). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu reikalavimo perleidimo sutartį Actio Pauliana pagrindu.

Actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, todėl pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1. Kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. 2. Ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. 3. Nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas. 4. Skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. 5. Skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. 6. Trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. 7. Kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga. Publikuota: „Teismų praktika“ Nr. 29, 2008 m.).

Byloje iš esmės kilo ginčas dėl actio pauliana taikymo sąlygos – atsakovo R. M. sąžiningumo. Ieškovo atstovo nuomone, R. M. buvo nesąžiningas, kadangi perleido reikalavimo teisę žinodamas, jog Klaipėdos apygardos teisme sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo. Atsakovui, kaip skolininko vadovui, buvo žinoma aplinkybė, kad skolininkės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršija UAB „Amber golf club“ turtą.

Su šiais ieškovės argumentais teismas nesutinka. Aplinkybė, kad atsakovui R. M. buvo žinoma skolininko turtinė padėtis, neįrodo jo nesąžiningumo. Pažymėtina, jog CK įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, tarp jų – 6.67 straipsnyje. CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo atvejų sąrašas – baigtinis, todėl šiuo nagrinėjamu atveju nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų šio straipsnio dispozicijoje, jis netaikytinas. Ieškovas neteisingai remiasi CK 6.67 str. 5p. įrodinėdamas atsakovo nesąžiningumą. Teismas atkreipia ieškovo dėmesį, jog ši norma taikoma tais atvejais, kai skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, kuriam prievolės vykdymo terminas nėra suėjęs ir taip pažeidžia kreditoriaus interesus, kuriam prievolės įvykdymo terminai jau yra suėję. Šiuo atveju BUAB „Izadora“ direktorius, pirkdamas 981 431,43 Lt reikalavimo teisę, nesuteikė jokiam kitam kreditoriui pirmumo teisės ir jokios skolos negrąžino, o tik įsigijo reikalavimo teisę, todėl ši norma šio ginčo nagrinėjimo metu netaikytina. Pažymėtina, jog reikalavimo teisės pardavėjui nėra pareigos garantuoti naujam kreditoriui, jog skolininkas šį reikalavimą įvykdys, išskyrus atvejus, jeigu šalys yra susitarusios dėl reikalavimo teisės pardavėjo laidavimo
(CK 6.105 str. 1 d.). Pažymėtina, jog tokios sutarties sąlygos sudarymu turėtų būti suinteresuotas reikalavimo teisės pirkėjas, o ne pardavėjas. Nesant šalių susitarimo dėl reikalavimo teisės pardavėjo laidavimo, jis negali būti atsakingas už tai, kad naujasis kreditorius iš skolininko skolos neišsiieškojo, todėl ši aplinkybė nesuteikia pagrindo teigti, jog reikalavimo teisės pardavėjas buvo nesąžiningas. Pastarojo nesąžiningumas galėtų pasireikšti tik tokiu atveju, jeigu jis naujajam kreditoriui būtų pardavęs negaliojančią reikalavimo teisę ir apie tai iš anksto žinojęs (CK 6.102 str. 1 d.). Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovo parduota reikalavimo teisė būtų negaliojanti ar dėl jos būtų ginčų. Todėl teismas pripažįsta pagrįstu atsakovo argumentą, jog bankroto bylos iškėlimas skolininkui neatima iš ieškovės teisės patenkinti savo reikalavimo įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad nėra vienos iš Actio Pauliana taikymo sąlygų – atsakovo R. M. nesąžiningumo, ieškovės ieškinys šiuo pagrindu negali būti tenkintinas.

Ieškovė taip pat pareiškė reikalavimą priteisti 415 393 Lt subsidiariai iš buvusio įmonės vadovo R. C. tuo atveju, jeigu 500 000 Lt nesumokėtų atsakovas R. M.. CK 6.245 str. 5 d. nustatyta, kad kreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Iš šios normos turinio matyti, kad skolininkų subsidiarioji atsakomybė gali kilti tik įstatyme arba sutartyje numatytu atveju. Pažymėtina, jog šiuo nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą atsakovams reiškia skirtingais pagrindais, kurių atveju nei įstatymas nei reikalavimo perleidimo sutartis nenumato jų subsidiariariosios atsakomybės. Esant šioms aplinkybėms atmestinas ieškovo reikalavimas priteisti 415 393 Lt subsidiariai iš atsakovo R. C..

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, teismas

n  u  s p r e n d ž  i a :

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                                                              Alvydas Žerlauskas