Baudžiamoji byla Nr. 2K-87-677/2015

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00896-2013-1

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija (S)

                                                                                    1.1.8.14

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Vytauto Masioko ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 26 d. nutarties.

Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu S. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 1992 straipsnio 1 dalį 250 MGL (32 500 Lt) (9412 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaičius dvi kardomojo kalinimo dienas, kurios prilygintos 4 MGL (520 Lt) (150 Eur) dydžio baudai, galutinis baudos dydis nustatytas 31 980 Lt (9262 Eur), baudą sumokant per 12 mėnesių, kas mėnesį mokant po 2665 Lt (771 Eur).

Šiuo nuosprendžiu išteisintas G. S., tačiau ši dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 26 d. nutartimi nuteistojo S. M. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

S. M. nuteistas už tai, kad, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 ,,Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 2.1.1 punkto ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. birželio 11 d. įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo pakeitimo“ 3.2.2 punkto nustatytą tvarką, laikė akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2013 m. birželio 27 d. 15.59 val. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė neleistiną kiekį – 58 000 pakelių cigarečių „Fest“ (pakelio vertė 7,28 Lt (2,10 Eur), bendra vertė 422 240 Lt (122 289,16 Eur)).

Kasaciniu skundu nuteistasis S. M. prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį, taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 641 straipsnį, nepasisakė dėl jo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų ir nemotyvavo sprendimo netaikyti šio įstatymo nuostatų.

Pagrindinė sąlyga BK 641 straipsnio taikymui – asmens prisipažinimas. Nuteistasis nurodo, kad jis viso proceso metu visiškai pripažino savo kaltę, davė išsamius ir nuoširdžius parodymus, taigi tikėjosi, jog byla bus užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Tačiau prokurorui nusprendus, kad teisingumą vykdo teismas ir tik teismas turi priimti sprendimą dėl kito įtariamojo (G. S.), buvo surašytas kaltinamasis aktas; taip jam (kasatoriui) buvo užkirsta galimybė tikėtis bausmės sumažinimo. Be to, kasatorius pažymi, kad 2014 m. kovo 13 d. įstatymu   Nr. XII-775 įsigaliojo BPK 273 straipsnio pakeitimai, leidžiantys teismui atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą ir tais atvejais, kai asmuo kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą. Taigi, kasatoriaus nuomone, atsižvelgiant į tai, kad pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms ir šių institucijų klaidos negali sunkinti kito kaltinamojo atsakomybės, teismas privalėjo svarstyti BK 641 straipsnio taikymo galimybę. Jeigu šiuo atveju bylos dėl kiekvieno kaltinamojo būtų išskirtos ir išnagrinėtos atskirai arba jei prokuroras dar ikiteisminio tyrimo metu dėl vieno iš kaltinamųjų (G. S.) būtų laiku priėmęs teisiškai pagrįstą sprendimą – šiuo klausimu nekiltų jokių diskusijų. Kasatoriaus nuomone, nagrinėjamu atveju pažeistas asmenų teisinės lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms principas (Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis). Tad remiantis konstituciniu asmenų lygybės įstatymui principu, BK 641 straipsnio nuostatos šiuo atveju turi būti aiškinamos plačiau ir taikomos ir tais atvejais, kai teisiamajame posėdyje buvo visos prielaidos ir įstatymo (BPK 273 straipsnis) nustatytos sąlygos taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau tai nebuvo svarstoma ir įgyvendinta ne dėl jo (kasatoriaus) kaltės.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo S. M. prašymą taikyti BK 641 straipsnį ir sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu, pateikė pakankamus ir tinkamus tokio sprendimo motyvus.

BK 641 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas neturėjo įstatyminio pagrindo šią baudžiamąją bylą nagrinėti pagreitinto proceso tvarka ar atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą arba baigti bylą teismo baudžiamuoju įsakymu. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla buvo teisminga apygardos teismui, ji negalėjo būti nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BPK 426 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis kasaciniame skunde minimo BPK 273 straipsnio nuostatomis, nagrinėjamoje byloje taip pat negalėjo būti atliekamas ir sutrumpintas įrodymų tyrimas. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Tačiau BPK 273 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai keli kaltinamieji kaltinami padarę vieną ar kelias nusikalstamas veikas, sutrumpintą įrodymų tyrimą galima atlikti tik tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos gali būti pritaikytos visiems kaltinamiesiems. Iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teisme baudžiamoji byla buvo nagrinėjama dėl dviejų asmenų – S. M. ir G. S., kad pastarasis kaltu neprisipažino, todėl sutrumpintas įrodymų tyrimas negalėjo būti atliekamas. Šiuo atveju S. M. byla visiškai pagrįstai nebuvo atskirta nuo G. S. bylos, nes nei prokuroras, nei teismas neturėjo pagrindo manyti, kad toks bylos atskyrimas padės greičiau išnagrinėti išskirtas bylas. Esant šioms aplinkybėms, priimant teismo nuosprendį, nebuvo būtinų BK 641 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų sumažinti nuteistajam S. M. paskirtą laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu. Tos aplinkybės, kad skunde buvo nurodyta BK 641 straipsnio 2 dalyje numatyta sąlyga – asmens prisipažinimas kaltu ir kad kitas kaltinamasis G. S. nuosprendžiu buvo išteisintas, neturi lemiamos reikšmės BK 641 straipsnio nuostatų taikymui.

Prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė švelniausią BK 1992 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, o jos dydį nustatė žymiai mažesnį už baudos, skiriamos už sunkius nusikaltimus, vidurkį, atsižvelgdamas tiek į tai, kad S. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tiek į teigiamai kaltininko asmenybę apibūdinančius duomenis, tiek į jo šeiminę, socialinę, turtinę padėtį bei į visas kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Be to, teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes bei atsižvelgdamas į nuteistojo prašymą, paskirtos baudos mokėjimą išdėstė dvylikai mėnesių. Taigi, prokuroro nuomone, nuteistajam S. M. paskirtoji bausmė buvo tinkamai individualizuota užtikrinant teisingumo principo ir bausmės tikslų įgyvendinimą.

Nuteistojo S. M. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 641 straipsnio nuostatų taikymo

Pagal BK 641 straipsnio nuostatas, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi norint taikyti šias BK nuostatas, be asmens prisipažinimo kaltu, baudžiamoji byla turi būti išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba baigiama baudžiamuoju įsakymu.

Nagrinėjamoje byloje nė viena iš BK 641 straipsnio 1 dalyje numatytų procesinių formų nebuvo pritaikyta. Kadangi baudžiamoji byla buvo teisminga apygardos teismui, ji negalėjo būti nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BPK 426 straipsnio 1 dalis). Taip pat šioje byloje negalėjo būti atliekamas ir sutrumpintas įrodymų tyrimas. BPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Tačiau BPK 273 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai keli kaltinamieji kaltinami padarę vieną ar kelias nusikalstamas veikas, sutrumpintą įrodymų tyrimą galima atlikti tik tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos gali būti pritaikytos visiems kaltinamiesiems. Šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla buvo tiriama ir perduota nagrinėti pirmosios instancijos teisme kaltinant du asmenis – S. M. ir G. S., kurių vienas (S. M.) kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino, o kitas (G. S.) – neprisipažino. Esant tokiai situacijai, sutrumpintas įrodymų tyrimas šiuo atveju negalėjo būti atliekamas. Nors G. S. teismo nuosprendžiu išteisintas, o S. M. nuteistas, tai taip pat nėra pagrindas taikyti S. M. BK 641 straipsnio nuostatas ir sumažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu. S. M. prisipažinimas kaltu padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir įvertintas kartu su kitomis bausmės skyrimui reikšmingomis aplinkybėmis skiriant jam bausmę – S. M. paskirta švelniausia BK 1992 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, o jos dydis nustatytas daug mažesnis už baudos, skiriamos už sunkius nusikaltimus, vidurkį.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagrįstai netaikytos BK 641 straipsnio nuostatos. Kasaciniame skunde dėstomos įvairios hipotetinės situacijos nėra pagrindas konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, priimtoje nutartyje į esminius nuteistojo S. M. skundo argumentus yra pakankamai išsamiai atsakyta bei paaiškinta, kodėl jie atmetami (BPK 332 straipsnio 5 dalis).

Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio arba apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo S. M. kasacinį skundą.

Teisėjai                                                                                                                              Aldona Rakauskienė

                                                                                                                              Vytautas Masiokas

                                                                                                                              Viktoras Aidukas