VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

GALUTINIS SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,

sekretoriaujant Lolitai Mankevičiūtei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ atstovui advokatui Kęstučiui Jokimui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus dagris“ atstovui Arvydui Zolubui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus dagris“.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus dagris“ (toliau – UAB „Vilniaus dagris“), kuriuo prašė priteisti jai iš atsakovės 5,56 Eur palūkanas, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2020 m. gegužės 4 d. Ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis). 

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2020 m. kovo 27 d. ji su uždarąja akcine bendrove „Wurth Lietuva“ (toliau – UAB „Wurth Lietuva“) sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ji kaip naujasis kreditorius perėmė, o atitinkamai UAB „Wurth Lietuva“ perleido reikalavimo teisę į atsakovę. Apie reikalavimo perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą atsakovė buvo informuota elektroniniu paštu 2020 m. kovo 30 d., ką patvirtino atsakovės vadovas 2020 m. kovo 31 d. 00:01:18 val. elektroniniu laišku. Paaiškino, kad pradinis kreditorius UAB „Wurth Lietuva“ sudarė su atsakove 2018 m. liepos 1 d. ilgalaikę prekių pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią pristatė atsakovei prekes bei išrašė PVM sąskaitas-faktūras apmokėjimui. Atsakovė dalį įsiskolinimo – pagrindinę skolą pagal Sutartį ir pateiktas PVM sąskaitas-faktūras apmokėjo tik gavusi ieškovės/naujojo kreditoriaus UAB „Juris LT“ 2020 m. kovo 30 d. pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo – atsakovė skolą sumokėjo 2020 m. kovo 31 d. pradiniam kreditoriui, tačiau likusi skolos dalis, kurią sudaro delspinigiai ir ikiteisminio išieškojimo išlaidos, liko neapmokėta. Atsakovė už laiku neįvykdytą piniginę prievolę privalo sumokėti įstatyme numatytas palūkanas pagal pradelstas apmokėti PVM sąskaitas-faktūras. Šiuo atveju iki 2020 m. kovo 30 d. priskaičiuotos palūkanos sudaro 5,56 Eur. Be to, atsakovė taip pat turi pareigą sumokėti 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą bei 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2020 m. gegužės 4 d. teismas priėmė preliminarų sprendimą šioje byloje, kuriuo ieškovės ieškinį patenkino.

Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl 2020 m. gegužės 4 d. preliminaraus teismo sprendimo, kuriais prašo panaikinti 2020 m. gegužės 4 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.

Prieštaravimuose atsakovė nurodo, kad su preliminariu sprendimu nesutinka. Ieškovė savo reikalavimus grindžia reikalavimų perleidimo sutartimi, kurios sunkiai įskaitomos fotonuotraukos kopija UAB „Vilniaus dagris“ buvo pateikta tik elektroniniu laišku ir su prieštaravimais. Sutartyje rašoma, kad įmonėms atstovauja asmenys, atitinkamai vadovai, o sutartį pasirašo kiti ir tai labai neaiškiai – iš pateiktos informacijos, atsakovės vertinimu, nėra aišku, ar šie asmenys įgalioti pasirašinėti finansinius dokumentus, ar tai yra oficialus dokumentas. Atsakovės įsitikinimu, kadangi sutartis su UAB „Wurth Lietuva“ yra galiojanti, taip pat buvo ir kiti dokumentai – sąskaitos ir jos sutapo, tai esančius įsipareigojimus kreditoriui UAB „Wurth Lietuva“ ji apmokėjo tiesiogiai, o su netesybomis atsakovė nesutinka. Atsakovės vertinimu, ieškovė nėra pateikusi arba pateikusi niekinę sutartį apie reikalavimo perėmimą, ji veikia chamiškai, viešoje erdvėje menkindama įmonę paviešino įmonės vadovo asmens duomenis.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į prieštaravimus, kuriuo prašo palikti 2020 m. gegužės 4 d. preliminarų teismo sprendimą nepakeistą, atsakovės prieštaravimus atmesti kaip nepagrįstus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime ieškovė pažymi, kad byloje nėra jokio ginčo dėl reikalavimo perleidimo ir atsakovas sutinka, kad naujasis kreditorius yra ieškovė (reikalavimo perleidimo sutartis nėra ginčijama). Teismui pateikta reikalavimo perleidimo sutartis per EPP sistemą yra pateikta tinkamai, kaip tinkamai patvirtinta tokios sutarties kopija. Atsakovė pati prieštaravime patvirtina, kad yra gavusi ieškovės siųstą reikalavimo perleidimo sutartį ir pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo el. paštu. Remiantis suformuota teismų praktika, toks informavimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas. Atsakovė taip pat patvirtina, kad pagrindinę skolą sumokėjo tiesiogiai pradiniam kreditoriui, tokiu būdu ignoruodama ieškovę kaip naująjį kreditorių. Pabrėžia, kad atsakovė neginčija fakto, jog pagrindinės skolos mokėjimo terminą praleido, todėl ieškovės ieškinyje išdėstyti reikalavimai dėl 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų priteisimo bei palūkanų priteisimo yra teisėti ir pagrįsti. Ieškovė teismui ieškinį pareiškė tik tuomet, kai atsakovė ikiteismine tvarka neįvykdė ieškovės teisėtų reikalavimų. Dėl ieškinio pareiškimo teisme ieškovė patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas preliminariu sprendimu teisėtai ir pagrįstai tokias išlaidas iš atsakovės priteisė. Ieškovės įsitikinimu, atsakovės prieštaravime išdėstyti argumentai ir motyvai dėl neva nepagrįsto preliminaraus sprendimo yra išskirtinai deklaratyvaus pobūdžio ir nesudaro jokio faktinio ar teisinio pagrindo tokį sprendimą pakeisti ar panaikinti. Teismo priimtas preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu prašė palikti 2020 m. gegužės 4 d. preliminarų sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad 2020 m. kovo 27 d. reikalavimo perleidimo sutarties originalo ieškovė neturi, šią sutartį pasirašė šalys apsikeisdamos pasirašytais dokumentais elektroniniu paštu, iš ieškovės pusės pasirašė laikinai einanti direktoriaus pareigas T. S. ir iš UAB „Wurth Lietuva“ pusės vyr. finansininkas A. B.; UAB „Wurth Lietuva“ patvirtino ieškovės atstovui, kad jis įgalinimus pasirašyti reikalavimo perleidimo sutartį turėjo; byloje šiuo metu nėra pareikštas reikalavimas dėl 2020 m. kovo 27 d. reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, atsakovės teiktą priešieškinį teismas atsisakė priimti, todėl pastaroji sutartis yra galiojanti; ieškovė 2020 m. kovo 30 d. siuntė atsakovei pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą, dėl to ginčo nėra; 2020 m. kovo 31 d. skola  atsakovės buvo apmokėta; toks atsakovės atliktas mokėjimas neatitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatos, tačiau dėl to ieškovė ginčo nekėlė, elgėsi sąžiningai, susisiekė su pradiniu kreditoriumi UAB „Wurth Lietuva“ ir išsprendė tarpusavio finansinius klausimus; ieškovės patirtos šioje byloje bylinėjimosi išlaidos lygios 200 Eur, jų ieškovė, elgdamasi sąžiningai taip pat nedidino, nors byloje buvo keli posėdžiai, jos neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad atsakovei nebuvo pateikti 2020 m. kovo 27 d. reikalavimo perleidimo sutartį pasirašiusių asmenų įgaliojimai; gavusi laišką iš ieškovės, atsakovė nurodė ieškovei, kad jos netenkina ieškovės pateikta reikalavimo perleidimo sutartis, ji yra fotokopija; sutartyje, sudarytoje UAB „Wurth Lietuva“ ir atsakovės, buvo nurodyta, kad sąskaitos turi būti pasirašytos raštiškai, ne elektroniniu paštu, tokiu būdu tarp šių šalių visą laiką vyko bendravimas, todėl reikalavimo perleidimo sutartis, susirašinėjimas ieškovės taip pat turėjo būti vykdomas tokiu pačiu būdu; su UAB „Wurth Lietuva“ atsakovės atstovas buvo susisiekęs gavęs pranešimą iš ieškovės, jam buvo nurodytas skolos dydis, dėl reikalavimo perleidimo fakto atsakovės atstovas UAB „Wurth Lietuva“ neklausė, šios aplinkybės nesiaiškino; kadangi tinkamos reikalavimo perleidimo sutarties atsakovė negavo iki šiol, reikalavimo dėl jos pripažinimo negaliojančiu iki šiol nereiškė kitoje byloje; antstolis pagal 2020 m. gegužės 4 d. preliminarų sprendimą nurašė nuo atsakovės sąskaitos sumą, tačiau vėliau, atsakovei apskundus antstolio veiksmus, ši suma, pastarajai bylai patekus į apeliacinę instanciją, antstolio buvo grąžinta; su UAB „Wurth Lietuva“ po pranešimo gavimo iš ieškovės atsakovės atstovas bendravo bendruoju telefonu; dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl 2020 m. kovo 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties suklastojimo atsakovė nesikreipė, nes esmė yra ne skola, ji nedidelė, bet principas; atsakovė neginčija, kad pradelsė mokėjimus pagal Sutartį UAB „Wurth Lietuva“.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas. 

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Wurth Lietuva“ ir atsakovė 2018 m. liepos 1 d. sudarė ilgalaikę prekių pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pradinis kreditorius įsipareigojo perduoti atsakovui prekes remiantis raštišku ar elektroniniu paštu suderintu užsakymu, o atsakovė – priimti prekes ir sumokėti už jas sulygtą kainą Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Sutartyje šalys sulygo, kad pagal Sutartį išrašytas sąskaitas atsakovė apmokės per 14 dienų. Pradinis kreditorius pagal Sutartį išrašė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras: 2019 m. lapkričio 29 d. Nr. AAA1937460 224,37 Eur sumai, 2019 m. gruodžio 31 d. Nr. AAA1946658 8,32 Eur sumai ir 2020 m. sausio 31 d. Nr. AAA1958794 6,52 Eur sumai. Iš ieškinio turinio, pateiktų elektroninių laiškų nustatyta, jog atsakovė už pateiktas prekes pagal šias PVM sąskaitas-faktūras sumokėjo nesilaikydama Sutartyje šalių sulygto termino, t. y. tik 2020 m. kovo 31 d. Dėl to ginčo atsakovė nekėlė ir teikdama prieštaravimus dėl 2020 m. gegužės 4 d. preliminaraus sprendimo.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad pradinis kreditorius ir ieškovė 2020 m. kovo 27 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pradinis kreditorius perleido reikalavimo teises ieškovei į 239,21 Eur dydžio atsakovės skolą pagal Sutartį. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota 2020 m. kovo 30 d. pranešimu. Jį ieškovė atsakovei išsiuntė elektroniniu paštu. Ginčo dėl to, kad šis pranešimas atsakovę pasiekė tarp šalių nėra, tą patvirtina ir į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas.  

Prieštaravimais dėl 2020 m. gegužės 4 d. preliminaraus sprendimo atsakovė iš esmės ginčija atsakovės tinkamą informavimą apie reikalavimo teisių pagal Sutartį perleidimą ieškovei, nurodydama tai, jog atsakovei nebuvo įteikta tinkamos formos 2020 m. kovo 27 d. reikalavimo perleidimo sutartis, pasirašyta įgalintų tokį veiksmą atlikti veiksmų. Be to, teismo posėdžio metu atsakovė papildomai nurodė ir tai, kad toks pranešimas atsakovei turėjo būti įteiktas raštu, ne elektroniniu paštu, nes tokį bendravimą tarp šalių numatė Sutartis. Teismas su šiais atsakovės argumentais nesutinka.

CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas, aiškindamas šią įstatymo nuostatą, yra nurodęs, kad prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė, ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas, pagrindžiantis reikalavimo perleidimo faktą. Skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, jog pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui. Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas yra perleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). 

Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija fakto, kad 2020 m. kovo 30 d. jai elektroniniu paštu ieškovės buvo pateikta ne tik 2020 m. kovo 27 d. reikalavimo perleidimo sutartis, bet ir ieškovės pranešimas dėl reikalavimo perleidimo, iš kurio turinio ji turėjo objektyvias galimybes suprasti koks reikalavimas yra perleistas – kas yra pradinis kreditorius, kas yra naujasis kreditorius, kokia yra reikalavimo suma. Todėl vien ši aplinkybė liudija, kad atsakovė be pagrindo apeliuoja į jai kilusius neaiškumus, susijusius su 2020 m. kovo 27 d. reikalavimo perleidimo sutartimi (jos pasirašymo faktu, jį pasirašiusių asmenų įgaliojimais).

Pasisakant dėl kitų atsakovės argumentų pažymėtina, kad CK 6.103 straipsnis numato, kad reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir pagrindinei prievolei. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Sutartį su pradine kreditore UAB „Wurth Lietuva“ atsakovė sudarė raštu ir jos 6.3 punkte numatė, kad ji gali būti keičiama ir papildoma tik raštišku abiejų šalių susitarimu (CK 1.77 straipsnio 1 dalis, 6.183 straipsnio 1 dalis). CK 1.73 straipsnio 2 dalis numato, kad rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba apsikeičiant atskirais dokumentais. Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafo, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. Į bylą ieškovės pateikta 2020 m. kovo 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis, rašytiniai paaiškinimai, taip pat ieškovės atstovo paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad 2020 m. kovo 27 d. reikalavimo perleidimo sutartis pradinės kreditorės UAB „Wurth Lietuva“ ir ieškovės buvo pasirašyta, šalims telekomunikacijų galiniais įrenginiais (elektroniniu paštu) apsikeičiant jų atstovų pasirašytais dokumentais, kas sudaro pagrindą konstatuoti, priešingai nei nurodo atsakovė, kad UAB „Wurth Lietuva“ turima reikalavimo teisė pagal Sutartį į atsakovę ieškovei buvo perleista tinkama forma – rašytine 2020 m. kovo 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi (CK 6.103 straipsnis).

Atsakovė prašė įvertinti ir tai, kad iš ieškovės atsakovei 2020 m. kovo 30 d. pranešimu pateiktos reikalavimo perleidimo sutarties atsakovei nebuvo aišku, ar ją pasirašę asmenys turi įgaliojimus sudaryti tokią sutartį. Teismas, viena vertus, šiuo aspektu visiškai sutinka su ieškovės atstovu, kad 2020 m. kovo 27 d. reikalavimo perleidimo sutartis nėra ginčo objektu šioje byloje: materialinis teisinis reikalavimas dėl jos pripažinimo negaliojančia tokiu pagrindu šioje byloje nėra pareikštas (CPK 5 straipsnis, CK 1.78 straipsnio 2 dalis), o įrodymų, jog šis dokumentas yra suklastotas, byloje taip pat nėra (CPK 184 straipsnis, 178 straipsnis). Kita vertus, nors pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais, tokį reikalavimą gali pareikšti tik pats juridinis asmuo, jo steigėjas arba juridinio asmens dalyvis (dalyviai). Įstatymai gali nustatyti ir kitus asmenis, turinčius teisę pareikšti tokį ieškinį, arba specialius reikalavimus, kuriuos turi atitiktį tą ieškinį reiškiantys asmenys (pvz., tam tikro akcijų (balsų) skaičiaus turėjimas). Byloje nėra jokių duomenų, kad šiuos reikalavimus atsakovė apskritai atitinka (CK 1.78 straipsnio 4 dalis).

Pasisakydamas dėl teismo posėdžio metu išsakyto atsakovės argumento, susijusio su ieškovės netinkamu korespondencijos siuntimu pagal Sutartį, teismas konstatuoja, kad šis argumentas nesudaro pagrindo priimti kitokį teismo sprendimą šioje byloje. Sutarties 6.6 punktu šalys, priešingai nei teigė atsakovės atstovas teismo posėdžio metu, numatė, kad komunikacija tarp šalių vyksta elektroniniu paštu ir kitomis nuotolinio ryšio komunikacijos priemonėmis. Tuo atveju, kai pranešimai yra susiję su pretenzijomis dėl Sutarties nevykdymo arba jos netinkamo vykdymo, tokie pranešimai (pretenzijos) privalo būti siunčiami ir registruotu paštu arba įteikiami kitai šaliai pasirašytinai. Byloje neginčijamai nustatyta, kad elektroniniu paštu ieškovės siųstas 2020 m. kovo 30 d. pranešimas apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovei faktiškai buvo įteiktas.

Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles, o neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, jog be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Be to, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

Kadangi atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, skolą pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. AAA1937460, AAA1946658 ir AAA1958794 sumokėjo nesilaikydama Sutartyje šalių sulygto termino, tik gavusi 2020 m. kovo 30 d. pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą (dėl to ginčo byloje nėra), o ginčo šalims taikomas aukščiau nurodytas įstatymas, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas yra pagrįstas, todėl jis pagrįstai buvo patenkintas 2020 m. gegužės 4 d. preliminariu sprendimu.

Be to, atsakovė praleido savo prievolės įvykdymo terminą, dėl ko ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė sumokėtų palūkanas, paskaičiuotas už praleistą atsiskaityti terminą. Šios ieškovės teisės atsakovė neginčijo teikdama prieštaravimą dėl 2020 m. gegužės 4 d. preliminaraus teismo sprendimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 2020 m. gegužės 4 d. preliminariu sprendimu pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės ieškovės prašomas 5,56 Eur palūkanas, jos paskaičiuotas už praleistą atsiskaityti terminą nuo 2019 m. gruodžio 13 d. iki 2020 m. kovo 30 d., bei 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 45,56 Eur (40 Eur + 5,56 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Remiantis šia nuostata, 2020 m. gegužės 4 d. preliminariu sprendimu iš atsakovės ieškovei buvo pagrįstai priteistas jos šioje byloje sumokėtas 8 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas, 7 dalis) bei 200 Eur jos patirtos išlaidos už advokato teisines paslaugas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), iš viso 208 Eur (8 Eur + 200 Eur) bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, kad teismui nekyla abejonių dėl ieškovės šioje byloje patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio atitikimo protingumo kriterijams, įvertinus ieškovės atstovo rengtų procesinių dokumentų kiekį, dalyvavimą teismo posėdžiuose, bylos sudėtingumą (CPK 98 straipsnis).

Valstybė šioje byloje patyrė 5,37 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteistinos iš atsakovės, nes ieškovės ieškinys jos atžvilgiu yra patenkintas (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 428–429 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. preliminarų sprendimą šioje byloje palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus dagris“, juridinio asmens kodas 303342866, valstybės naudai 5,37 Eur (penkių Eur 37 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir