Administracinė byla Nr. ATP-449-332/2012
Teisminio proceso Nr. 4-07-3-01425-2012-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.;
45.4.5.; 79.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 14 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubaustos J. V.-K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-07-23 nutarimo, kuriuo J. V.-K. nubausta:
pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda;
pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., galutinė nuobauda J. V.-K. paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė :
J. V.-K. nubausta už tai, kad ji 2012-07-13 16.30 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodama iš stovėjimo vietos, nepaliko saugaus atstumo iš šono bei kliudė pastatą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 132 ir 231 punktus. Eismo įvykio metu apgadinti automobilis ir pastatas.
Apeliaciniu skundu J. V.-K. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-07-23 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme arba pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-07-23 nutarimą ir sušvelninant jai paskirtą administracinę nuobaudą, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Skunde apeliantė nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas iš dalies yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas arba keistinas. J. V.-K. nuomone, pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė neištyręs visų bylos aplinkybių bei tinkamai neįvertinęs byloje esančių įrodymų, todėl padarytos teismo išvados dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo sudėties jos veiksmuose buvimo, negali būti laikomos pagrįstomis.
Skunde J. V.-K. teigia, kad ji jau tą pačią dieną po įvykio, kai buvo raštiškai apklausiama policijos pareigūno, savo 2012-07-13 paaiškinime nurodė ir dabar tai tvirtina, jog važiuojant įvykio vietoje ji išgirdo garsą, panašų į skardos laužymą ir pamanė, kad po jos automobilio ratu papuolė metalinė skardinė arba tyčia ją kas ten padėjo, kad išviliotų ją iš automobilio ir, pasitaikius progai, ją apvogtų. Šiuo metu ji supranta, kad tai buvo garsas, užkliudžius automobiliu pastato palangės metalinę apdailą, tačiau įvykio metu ji to nesuvokė. Išgirdusi šį garsą, ji pažiūrėjo pro atgalinio vaizdo veidrodėlį, tačiau nepamačiusi nei žmonių, nei kitų automobilių, kurie trukdytų jai važiuoti, ji sustojo ties išėjimu iš pastato. Kadangi žmonės negalėjo praeiti pro jos automobilį, ji pavažiavo dar apie 2 metrus į priekį, kad jos automobilis netrukdytų žmonėms eiti ir, užgesinusi automobilio variklį, bei su savimi pasiėmusi automobilio užvedimo raktelį, išlipo iš automobilio. Apeliantės nuomone, šie jos veiksmai rodo, jog ji nesiekė pasišalinti iš įvykio vietos. Išlipusi ji pirmiausiai apžiūrėjo, kas dedasi po jos automobiliu, ieškojo kažkokio metalinio daikto, per kurį, kaip ji manė, pervažiavo. Apžiūrint automobilio padangas, ji pamatė, kad yra apgadintas jos automobilis, tačiau nesuprato, kaip tai galėjo atsitikti, nes buvo įsitikinusi, jog ji nieko nekliudė. Ji nematė, kad yra apgadinta ir pastato lango metalinė apdaila. Apeliantė skunde nurodo, kad byloje nagrinėjamą įvykį matė dvi moterys, iš kurių viena dirba turguje batsiuve, kita taip pat buvo su spec. drabužiais, todėl tikėtina, jog ji taip pat dirba turguje. Abi moterys išėjo iš pastato ir nuėjo apžiūrėti į tą pačią vietą, iš kur ji išvažiavo. Tuo metu ji taip pat dar buvo išlipusi iš automobilio, tačiau šios moterys jai visiškai nieko nesakė, o įėjo atgal į pastatą. Apeliantė nuomone, visos nurodytos aplinkybės rodo, kad ji nematė ir nesuvokė, jog savo automobiliu apgadino pastato lango apdailą, todėl net nesuvokė, kad privalo kviesti policijos pareigūnus. Ji buvo įsitikinusi, kad yra apgadintas tik jos pačios automobilis. Mano, kad vertinant jos kaltės formą, akivaizdžiai matyti, jog ji nesuvokė, kad apgadino svetimą turtą, dėl ko jai kilo pareiga kviesti policijos pareigūnus.
Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo šią administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėti išsamiai ir visapusiškai, apklausti įvykio liudytojus, surinkti kitus įrodymus, reikalingus šiai bylai išspręsti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi V. S. paaiškinimu, kuris yra byloje, tačiau iš jos paaiškinimo matyti, jog ji pati nematė byloje nagrinėjamo įvykio. Ji yra turgavietės kontrolierė, kuriai apie įvykį pranešė, šį įvykį mačiusi moteris - batsiuvė. J. V.-K. nuomone, teismas turėjo apklausti teismo posėdyje šią liudytoją (batsiuvę), bei pats nustatyti, ar įpareigoti policijos pareigūnus nustatyti ir į teismo posėdį iškviesti kitą moterį, kuri taip pat matė šį įvykį ir buvo kartu su moterimi batsiuve. Apeliantė mano, kad neišnagrinėjus šios bylos išsamiai ir visapusiškai, nėra aišku, ar šio pastato lango apdailą sugadino ji, ar ji jau galėjo būti apgadinta. Be to, J. V.-K. nuomone, reikia apklausti šio pastato savininką, kuris paaiškintų, ar ji sugadino lango apdailą, ar ji jau buvo apgadinta, policijos pareigūną, kuris tarnybiniame pranešime teigia, jog ji neneigė, kad atsitrenkė į namo kampą ir nuvažiavo iš įvykio vietos. Pirmos instancijos teismas neapklausęs šių liudytojų ir nesurinkęs visų reikalingų įrodymų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N662-8466/2009, N575-881/2009, N575-684/2009), ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Be to, neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniu asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese, užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, pagal kurių parodymus teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Dėl šios priežasties J. V.-K. mano, kad pirmos instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos ATPK 248 str., 257 str., 284 str. nuostatas.
J. V.-K. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jos mama serga hipertonija, gyvena 80 km už Šiaulių ((duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) rajonas), kur šeštadieniais ir sekmadieniais net autobusai nevažiuoja. Ją nuolat reikia lankyti ir vežti pas gydytojus, Be to, jos vyriausioji sesuo jau 2 metus serga vėžiu, todėl ji (apeliantė) ją vežioja į (duomenys neskelbtini), nes sesuo neturi savo automobilio. Jos seseriai jau padaryti 6 chemijos seansai, t.y. tris savaites po 3 dienas ji buvo vežama į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Po to, buvo biologinis gydymas t.y. kas tris savaites vėl buvo važiuojama į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur leidžiamas herceptinas. Remisija nepatvirtina, o tai reiškia, jog vėl bus kartojamas kažkuris gydymas ir ją vėl teks vežti į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Remdamasi šiomis aplinkybėmis apeliantė nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra ne prabanga, o būtinybė.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-4788/2009, N63-992/2010, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, P. 259). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apeliacinio skundu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nevisapusiškai ištyręs administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismas J. V.-K. kaltę, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., grindė pačios J. V.-K. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, jos 2012-07-13 paaiškinimu (7, 8 b. l.), administracinio teisės pažeidimo protokolu (2, 3 b. l.), eismo įvykio vietos schema (5 b. l.), V. S. 2012-07-13 paaiškinimu (9 b. l.), policijos pareigūno R. Z. tarnybiniu pranešimu (10 b. l.), fotonuotraukomis (11-14 b. l.), pažyma apie asmens baustumą (17 b. l.), ir konstatavo, kad J. V.-K., išvažiuodama iš stovėjimo vietos, nepaliko saugaus atstumo iš šono ir kliudė pastatą, ir dėl to padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., be to, J. V.-K. suvokė sukėlusi eismo įvykį (girdėjo smūgio garsą, išlipusi matė, kad automobilis gana smarkiai apgadintas) ir tai suvokdama nepasiliko eismo įvykio vietoje, nepranešė apie eismo įvykį policijai ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju iš J. V.-K. administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentų nematyti, jog apie bylos nagrinėjimą, išskyrus pačią J. V.-K., būtų buvę pranešta kitiems asmenims, kurie būtų galėję teismui pateikti svarbių įrodymų byloje. Teismas nešaukė į bylą liudytojais ir neapklausė policijos pareigūnų R. Z. ir L. Š. (jų duomenys yra administracinio teisės pažeidimo byloje), kurie 2012-07-13 atvykę į įvykio vietą nufotografavo ją, nubraižė eismo įvykio schemą, bendravo su pranešėja V. S., bendravo ir paėmė paaiškinimą iš J. V.-K., ir būtų galėję paliudyti apie pastatui padarytų apgadinimų pobūdį, taip pat teismas neapklausė liudytojos V. S., kuri policijos pareigūnams pranešė apie eismo įvykį, bei turgavietės darbuotojos, vardu S., kuri V. S. pranešė apie įvykį (apie darbuotoją S., dirbančią „(duomenys neskelbtini)“ ir pranešusią apie byloje nagrinėjamą įvykį savo 2012-07-13 paaiškinime nurodė V. S. (9 b. l.), kuri būtų galėjusi paliudyti apie 2012-07-13 J. V.-K. automobilio vairavimo ir apgadinimų pastatui padarymo aplinkybes. Byloje nėra duomenų, kad apie teismo posėdį būtų buvę pranešta institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą (Lietuvos Respublikos ATPK 280 str. 3 p.).
Pažymėtina, kad vien tik rašytiniai liudytojų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams ir jų nepakeičia. Be to, neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, pagal kurių parodymus teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Šiaulių miesto apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Esant šioms aplinkybėms Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-07-23 nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teismas nepasisako dėl kitų J. V.-K. apeliacinio skundo argumentų, nes, pasisakydamas dėl jų, apeliacinis teismas gali pažeisti bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo nepriklausomumą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-07-23 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti šiame teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Raimundas Jurgaitis