Administracinė byla Nr. eA-3864-575/2019

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorija 8.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Respublikoje (toliau – ir Ambasada) 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (58.4.3.2)NV58-1046 atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad Ambasados priimtas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, argumentai paremti prielaidomis arba vertinti formaliai. Pateikė visus dokumentus, patvirtinančius jo buvimo laikotarpį Lietuvoje, teisėtų lėšų gavimą, tikslą (darbas uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) ,,Hegelmann Transportas“ (toliau – ir Bendrovė)), kitas sąlygas, todėl atmesti jo prašymo išduoti nacionalinę vizą nebuvo pagrindo. Bendrovės 2019 m. spalio 7 d. tarpininkavimo raštas patvirtina, jog Bendrovė prašė išduoti nacionalinę (daugkartinę) D vizą nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 5 d., įsipareigojant įdarbinti pareiškėją tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, mokėti darbo užmokestį, tinkamai apgyvendinti ir kt. Pasirašyta neterminuota darbo sutartis, Bendrovė turi savo ilgalaikį turtą, yra patikima, turi ilgametę patirtį, įsiskolinimų neturi, ką patvirtina Juridinių asmenų registro pažymėjimas, išduotas 2004 m. liepos 23 d. Didėjant Bendrovės apyvartai bei transporto priemonių parkui, yra reikalingi nauji darbuotojai, ypač krovininių vilkikų vairuotojai, todėl Bendrovė yra suinteresuota pareiškėjo galimybe dirbti, nes pareiškėjas turi reikiamas vairuotojo teises (pažymėjimą).

3.       Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija, atsakovas) atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia esminių faktinių aplinkybių. Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamento (EB) Nr.2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijų kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (kodifikuota redakcija) 6 straipsnio 1 dalies c papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiams nustatomos tokios atvykimo sąlygos – jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas, įrodyti, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų. Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. Reglamentu (EB) Nr.810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas viena svarbiausių vizų politikos sričių nurodo neteisėtos imigracijos sustabdymą. Vizų kodekse tarp prašymų gauti vizą nagrinėjimo pagrindinių kriterijų nurodyta ir tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje išaiškinta, kad siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.

5.       Atsakovas teigė, kad konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, kad pareiškėjas ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, tokiu būdu konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą.

6.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, siekdamas, jog konsulinis pareigūnas, svarstydamas pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą, atsižvelgtų į skunde ir 2020 m. vasario 21 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus ir papildomus įrodymus, pateiktus teismui po 2019 m. lapkričio 15 d. konsulo sprendimo priėmimo dienos, turi atlikti naują procedūrą – pateikti naują prašymą išduoti nacionalinę vizą ir šį prašymą pagrindžiančius dokumentus.

II.

7.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 18 d. pateikė Ambasadai prašymą išduoti nacionalinę vizą vykti į Lietuvą, kuriame nurodė: šeiminė padėtis – vedęs (9 punktas), dabartinė profesinė veikla – bedarbis (19 punktas), pagrindinis kelionės tikslas – darbas (21 punktas), numatoma atvykimo į Lietuvą data – 2019 m. gruodžio 6 d. (29 punktas), numatoma išvykimo iš Lietuvos data – 2020 m. gruodžio 5 d. (30 punktas), kviečiantis asmuo – bendrovė ,,Hegelmann Transporte“ (31 punktas). Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti vizą pateikė ir dokumentus, tarp kurių: Bendrovės tarpininkavimo prašymas išduoti vizą, banko sąskaitos išrašai, vairuotojo pažymėjimas, darbo sutartis, lėktuvo bilieto rezervacija, kelionės draudimas. Konsulas, siekdamas įsitikinti pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis, nustatė, kad pareiškėjas kviečiamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, tačiau pagal pateiktus dokumentus matyti, kad reikalaujama CE kategorija įgyta 2019 m. kovo 16 d., t. y. kai jis tapo bedarbiu ir nebegalėjo įgyti reikalingų įgūdžių minėtai kvalifikacijos kategorijai. Taip pat kilo įtarimų dėl pareiškėjo pateiktos buvusios darbovietės „Mars Trans kapital“ pažymos tikrumo – patikrinus šios įmonės rekvizitus Uzbekistano įmonių registre ir internetinių svetainių sąraše paaiškėjo, kad tokios oficialiai registruotos įmonės nėra; Bendrovės 2019 m. spalio 7 d. tarpininkavimo rašte nurodyta, jog Bendrovė įsipareigoja nutraukus darbo sutartį per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas); tokiu būdu užsienietis po darbo sutarties nutraukimo, t. y. išnykus teisėto buvimo pagrindui Lietuvoje (jei viza būtų išduota), dar 7 dienas, neišvyktų iš Šengeno erdvės. Konsulas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir papildomą gautą informaciją, 2019 m. lapkričio 15 d. priėmė ginčijamą sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų pagrindu.

9.       Teismas, akcentuodamas Vizų kodekso 21 straipsnio 1, 3 ir 7 dalyse, 32 straipsnio 1 dalyje, Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtinto Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų tiekėjų pasirinkimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 4 punkte, Bendrosios konsulinės instrukcijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų (2005/C 326/01) (toliau – ir Instrukcija) V skirsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais dėl įrodymų pakankamumo ir tinkamumo tokio pobūdžio bylose, pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nustato Užsienio reikalų ministerijos konsulinio pareigūno Lietuvos Respublikos ambasadoje užsienyje didelę diskreciją įvertinti gautą iš pareiškėjo medžiagą ir gautos medžiagos bei kitos konsulo surinktos informacijos pagrindu vienasmeniškai priimti sprendimą išduoti vizą arba atsisakyti išduoti vizą. Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas prisiimti asmeninę atsakomybę įvertinant nelegalios imigracijos į Europos Sąjungą pavojų nagrinėjant prašymus dėl Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos vizų išdavimo. Teisės aktai konsulinį pareigūną įpareigoja, kad jis priimdamas dokumentus kaip įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas turi įsitikinti užsieniečio sąžiningumu ir jo nurodomo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo pagrįstumu ir teisėtumu.

10.       Teismas atkreipė dėmesį, kad Ambasados priimtas sprendimas vertinamas vadovaujantis pareiškėjo Ambasadai pateiktais dokumentais. Pareiškėjo papildomai teismui pateikti dokumentai nebuvo pateikti Ambasadai, todėl nevertinami, o pareiškėjas turi atlikti naują procedūrą – pateikti naują prašymą išduoti nacionalinę vizą ir šį prašymą pagrindžiančius dokumentus.

11.       Teismas nustatė, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjo prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytus duomenis, Ambasadai pateiktus dokumentus. Įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjas pateikė prašymą norėdamas dirbti Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, siekdamas pagrįsti vykimo tikslą, konsului pateikė 2018 m. gruodžio 31 d. Pelno (nuostolių) ataskaitą bei Sodros suvestinę apie įsipareigojimų įvykdymą, taip pat 2019 m. spalio 7 d. Bendrovės tarpininkavimo raštą su visais priedais, 2019 m. lapkričio 28 d. Sodros Suvestinę apie įsipareigojimų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui įvykdymą, 2019 m. lapkričio 28 d. Bendrovės raštą, patvirtinantį naujų darbuotojų reikalingumą, 2019 m. rugpjūčio 8 d. šios Bendrovės sutikimą dėl pareiškėjo apgyvendinimo ir kitus. Teismas neabejojo pareiškėjo pateiktais dokumentais, įdarbinančios įmonės patikimumu, tačiau, konsuliniam pareigūnui, svarstant pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo, tačiau pažymėjo, kad yra pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo, dėl buvimo sąlygų, dėl to, kad pareiškėjas ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

12.       Teismas pažymėjo, kad konsulinis pareigūnas, įvertinęs tai, jog pareiškėjas – bedarbis, kviečiamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, tačiau pagal pateiktus dokumentus matyti, kad reikalaujama CE kategorija įgyta tik 2019 m. kovo 16 d., t. y. kai jis tapo bedarbiu ir nebegalėjo įgyti reikalingų įgūdžių minėtai kvalifikacijos kategorijai (neturi patirties). Pareiškėjas turi vairuotojo pažymėjimą, nuo 2013 m. liepos 24 d. yra įgijęs B, C kategoriją, o nuo 2019 m. kovo 13 d. BE, CE kategoriją. Vadovaudamasis 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/59/EB, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 3-79 patvirtino C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymo pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti ir vairuotojų periodinio profesinio mokymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), kuris taikomas ir vairuotojams – kitų valstybių piliečiams, kuriuos įdarbina Lietuvos Respublikos vežėjai, ir kurie veža krovinius Europos Sąjungos teritorijos keliais 18 punktą vairuotojų, ne Europos Sąjungos valstybių piliečių, kuriuos įdarbina Lietuvos vežėjai vežti krovinius Europos Sąjungos teritorijos keliais, pradinę kvalifikaciją arba periodinį profesinį mokymą patvirtina vairuotojo liudijimai, išduodami pagal Vairuotojo išdavimo taisykles, patvirtintas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2004 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 2B-292. Pagal Aprašo 27 punktą kvalifikacijos pažymėjimus, patvirtinančius pradinę profesinę kvalifikaciją, vairuotojai privalo turėti nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. – įgiję teisę vežti krovinius ir CE kategorijų transporto priemonėmis.

13.       Teismas nustatė, kad konsului patikrinus pareiškėjo pateiktus dokumentus kilo įtarimų dėl pareiškėjo konsului pateiktos buvusios darbovietės „Mars Trans kapital“ pažymos tikrumo – konsului patikrinus šios įmonės rekvizitus Uzbekistano įmonių registre ir sąraše https://snds.uz ir https://www.infoproff.eom/m paaiškėjo, kad tokios registruotos įmonės nėra. Todėl, vadovaudamasi Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalimi, jei konsului siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė ištaiga vizos neišduoda. Teismas vertino, kad konsului pagrįstai kilo abejonių dėl pareiškėjo turimos kvalifikacijos, darbo įgūdžių, tuo pačiu ir buvimo tikslo.

14.       Teismas iš Bendrovės 2019 m. spalio 7 d. tarpininkavimo rašto nustatė, kad Bendrovė įsipareigoja nutraukus darbo sutartį per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą. Tokiu būdu užsienietis po darbo sutarties nutraukimo, t. y. išnykus teisėto buvimo pagrindui Lietuvoje (jei viza būtų išduota), dar 7 dienas neišvyktų iš Šengeno erdvės. Todėl konsului kilo pagrįstų abejonių kad pareiškėjas gali likti Lietuvoje ilgesnį nei planuojama laiko tarpą.

15.       Teismas iš atsakovo pateiktų rašytinių paaiškinimų nustatė, kad pareiškėjas nepagrindė buvimo Lietuvoje sąlygų (netenkino ir reikalavimo dėl apgyvendinimo). Pareiškėjas konsului pateikė Bendrovės 2019 m. rugpjūčio 21 d. sutikimą dėl pareiškėjo apgyvendinimo pastate (name), esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas konsului buvo pateikęs ir 2014 m. birželio 19 d. valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro išrašą, kuriame nurodyta, jog šio adresu yra pastatas, nuosavybės teise priklausantis Bendrovei, šiame pastate gyvenamasis plotas yra 181,02 kv. m. Konsulas, svarstydamas pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą, įvertino tai, kad šis pastatas jau buvo nurodytas kaip apgyvendinimo patalpa dešimtims Uzbekistano piliečiams, o pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu dar virš 20 Uzbekistano piliečių pateikė Lietuvos Respublikos ambasadai Rusijos Federacijoje Bendrovės sutikimus dėl pareiškėjų apgyvendinimo tame pačiame pastate. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėjas, pateikdamas konsului sutikimą dėl pareiškėjo apgyvendinimo, siekė tik formaliai įvykdyti reikalavimą užsieniečiui turėti gyvenamąją patalpą darbo Lietuvoje laikotarpiu. Tai, kad pareiškėjas nepagrindė reikalavimo užsieniečiui turėti gyvenamąją patalpą – buvo pakankamas pagrindas netenkinti užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą.

16.       Teismas nustatė, kad pareiškėjo skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nes konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kartu su visa surinkta informacija, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo, dėl buvimo sąlygų, dėl to, kad pareiškėjas ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, todėl konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą. Konsului priimant sprendimą egzistavo objektyvūs duomenys, kuriais grindžiama abejonė dėl pareiškėjo pateiktos informacijos.

17.       Teismas priėjo prie išvados, kad Ambasada teisingai taikė teisės normas, tinkamai įvertino faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

III.

18.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. 

19.       Pareiškėjo teigimu, jis su Bendrove yra susijęs tiesioginiais darbo santykiais. Bendrovės patikimumas užtikrina garantijas dėl pareiškėjo darbo specifikos, vykimo į Lietuvą tikslo, buvimo sąlygų. Visi pateikti rašytiniai įrodymai objektyviai patvirtina pareiškėjo tikslus ir siekius.

20.       Pareiškėjo vertinimu, teismo motyvai nepatvirtina aplinkybės, jog pareiškėjas Bendrovėje nedirbo vairuotoju. Pareiškėjas nuo 2013 m. liepos 24 d. yra įgijęs C kategoriją, yra išsilaikęs ir kitas kategorijas (CE ir BE) 2019 metais, todėl turėjo teisę vairuoti reikiamą transporto priemonę. Pareiškėjas dirbo įmonėje ,,Mars Trans kapital“ vairuotoju, turėjo patirties. Aplinkybes, kad ,,Mars Trans kapital“ yra paieškų sistemoje ir tai, jog šioje įmonėje pareiškėjas dirbo vairuotoju, patvirtina su apeliaciniu skundu teikiami dokumentai, t. y. pažyma ir darbo sutartis. Pareiškėjas neprivalo įrodinėti, kodėl įmonės rekvizitai šiuo metu nėra randami internetinėse paieškų sistemose. Abejonės dėl vairuotojo pažymėjimo ir atitinkamos kompetencijos yra paneigiamos pateiktu vairuotojo pažymėjimu, kuris patvirtina pareiškėjo teisę vairuoti C (nuo 2013 m. liepos 24 d.) ir CE (nuo 2019 metų) kategorijų transporto priemones.

21.       Pareiškėjo teigimu, kartu su apeliaciniu skundu teikiamo 2020 m. sausio 28 d. Nekilnojamojo turto mokestinės vertės išrašo duomenimis 181,02 kv. m gyvenamojo ploto dydžio gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso Bendrovei, kuri užtikrintų reikiamą ir tinkamą apgyvendinimą pareiškėjui, atsižvelgiant į pareiškėjo darbo pobūdį – transporto priemonės valdymas, komandiruotės ir pan. Šio išrašo pateikimo būtinybė iškilo tik dabar, nes klausimas dėl šio išrašo ir aplinkybių su minimu nekilnojamuoju turtu iškilo tik teismui priėmus sprendimą. Teismo vertinimą dėl gyvenamosios vietos paneigia Įstatymo 26 straipsnio 32 punkte, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos administracinės paslaugos teikimo aprašymo 6 dalies 8 punkte nustatytas teisinis reglamentavimas, elektroninės migracijos paslaugų tinklapyje MIGRIS pateikiama informacija, jog tinkamos gyvenamosios patalpos gyvenamojo ploto reikalavimas netaikomas, jeigu darbdavys įdarbina pagal darbo sutartį dirbti darbo, kuris susijęs su nuolatiniais važinėjimais tarptautiniais maršrutais, arba jeigu darbdavys išsiunčia dirbti į kitą Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo toje valstybėje narėje, darbo joje laikotarpiu. Todėl pareiškėjas neprivalo įrodinėti aplinkybių, susijusių su gyvenamąja vieta, kadangi dirbtų pagal darbo sutartį Bendrovėje vairuotoju, o jo tiesioginės funkcijos būtų susijusios tik su transporto priemonės valdymu. Be kita ko, pareiškėjas įrodė ir aplinkybę, jog minimos patalpos iš esmės yra tinkamos apgyvendinimui.

22.        Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismo sprendime yra pateikiamas žymiai platesnis teisinis reguliavimas, nei atsisakymo išduoti pareiškėjui vizą sprendime nurodytas pagrindas. Teismo sprendimas yra netinkamai motyvuotas, jame pateiktas vien teisės aktų normų nepagrįstas dėstymas, kyla abejonių dėl objektyvaus ir nešališko situacijos vertinimo, pabrėžiant išimtinai atsakovo teises.

23.       Pareiškėjo teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo pagrindinis kelionės tikslas yra darbas Bendrovėje, neįvertino pateikto Bendrovės tarpininkavimo rašto turinio ir kitų pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog Bendrovė įsipareigoja vizos galiojimo laikotarpiu pareiškėjui suteikti tinkamą apgyvendinimą ir prireikus padengti pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje bei grįžimo, išsiuntimo ar grąžinimo į kilmės valstybę išlaidas. Kita vertus, atsakovas nepateikė jokių duomenų apie Bendrovės nepatikimumą ar jos išduotų tarpininkavimo raštuose prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymą.

24.       Pareiškėjas pažymi, kad teismas neįvertino, jog pareiškėjas turi jam išduotą vairuotojo pažymėjimą (C ir CE kategorija). Ilgametę patirtį turtinti pervežimų ir logistikos sektoriuje Bendrovė įsipareigoja už užsienietį, įvertinusi jo kvalifikaciją kaip tinkamą, taip pat sudarė su juo darbo sutartį, todėl akivaizdu, jog pareiškėjas iki prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos buvo įgijęs reikiamos patirties, nors jos ir neprivalėjo turėti. Aplinkybę, jog tam, kad gauti nacionalinę vizą turimo stažo nereikia, patvirtina Migracijos departamento elektroninis laiškas, adresuotas Ministerijai.

25.       Pareiškėjo įsitikinimu, visuma pateiktų dokumentų sudaro pagrindą išvadai, jog jo turima kvalifikacija yra pakankama. Teismas nevertino pareiškėjo pateikto Bendrovės rašto dėl vairuotojų atrankos, vykdomos tam kompetenciją turinčių specialistų, kuris patvirtina vairuotojų įgūdžių tikrinimą ir testavimą, jų sugebėjimus. Būsimiems vairuotojams ir darbuotojams Bendrovėje yra keliami specialūs reikalavimai ir kriterijai. Tai patvirtina ir sutartis, sudaryta tarp įdarbinimo agentūros ir Bendrovės.

26.       Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo pateikti dokumentai patvirtina jo buvimo laikotarpį Lietuvoje, teisėtų lėšų gavimą, tikslą, todėl jis turi teisę gauti nacionalinę vizą. Atsakovas nepaneigė pateiktų dokumentų autentiškumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

27.       Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Respublikoje 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. (58.4.3.2)NV58-1046 atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą teisėtumo ir pagrįstumo.

28.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, iš esmės nenustatęs teisinio pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti atsakovui klausimą dėl nacionalinės vizos išdavimo pareiškėjui spręsti iš naujo.

29.       Pareiškėjas pateiktu apeliaciniu skundu su nurodytu teismo sprendimu nesutinka ir pabrėžia, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurių pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė, ir įrodymai, teikiami su apeliaciniu skundu, patvirtina jo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (dirbti CE kategorijos vairuotoju UAB ,,Hegelmann Transportas“) ir buvimo sąlygas. Pareiškėjo teigimu, teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, abejotinas dėl objektyvaus ir nešališko situacijos vertinimo, pabrėžiant išimtinai atsakovo teises. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad turi teisę gauti nacionalinę vizą.

30.       Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31.       Nustatyta, kad skundžiamas sprendimas atsisakyti tenkinti pareiškėjo 2019 m. spalio 18 d. prašymą išduoti nacionalinę vizą buvo grindžiamas Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintais pagrindais, t. y. užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo; kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (b. l. 6–7). Šis sprendimas priimtas įvertinus kartu su prašymu pateiktus dokumentus, t. y. UAB „Hegelmann Transporte“ tarpininkavimo prašymą išduoti vizą, banko sąskaitos išrašą, vairuotojo pažymėjimą, darbo sutartį, lėktuvo bilieto rezervaciją ir kelionės draudimą.

32.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Bendrosios konsulinės instrukcijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų V skirsnyje ,,Prašymų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas“ nurodyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga patikrina pateiktus dokumentus, ir šiais dokumentais pagrindžia savo sprendimą dėl prašymo išduoti vizą. Vadovaujantis šia prašymų nagrinėjimo tvarka, skundžiamo Ambasados sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas gali būti vertinamas tik pareiškėjo kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą pateiktų dokumentų kontekste. Todėl pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikti ir kartu su apeliaciniu skundu teikiami papildomi dokumentai nevertinami. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo papildomai pateikti dokumentai gali būti teikiami Ambasadai su nauju prašymu išduoti nacionalinę vizą.

33.        Vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentu (EB) Nr. 810/2009 patvirtinto Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reglamentavimas, siekiant nustatyti vizą prašančio išduoti asmens kelionės tikslą, suteikia teisę diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai neišduoti vizos, be kita ko, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo. Asmenų prašymus nagrinėjančios kompetentingos institucijos turi didelę diskreciją, susijusią su šio kodekso 32 straipsnio 1 dalies taikymu ir svarbių faktinių aplinkybių vertinimu. Vizos kodekso nustatyto teisinio reglamentavimo pagrindu kompetentingos institucijos vertina prašymo pateikusio asmens nelegalios migracijos riziką, atkreipia dėmesį į konkrečius padėties aspektus ir ar kyla pagrįstų abejonių dėl tam tikrų aplinkybių.

34.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad gali dirbti CE kategorijos vairuotoju UAB „Hegelmann Transportas“, ką patvirtina vairuotojo pažymėjimas ir jo, kaip vairuotojo, patirtį patvirtinantis darbas vairuotoju įmonėje „Mars Trans kapital“. Pareiškėjo teigimu, teismo motyvai nepatvirtina aplinkybės, jog pareiškėjas įmonėje „Mars Trans kapital“ nedirbo vairuotoju.

35.       Nagrinėjamu atveju Ambasada nustatė, kad pareiškėjas kviečiamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, tačiau pagal pateiktus dokumentus reikalaujama CE kategorija įgyta 2019 m. kovo 16 d., t. y. kai jis tapo bedarbiu ir nebegalėjo įgyti reikalingų įgūdžių minėtai kvalifikacijos kategorijai. Kilo įtarimų dėl pareiškėjo buvusios darbovietės „Mars Trans kapital“ pažymos tikrumo, nes patikrinimo metu paaiškėjo, kad tokios oficialiai registruotos įmonės nėra.

36.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas dėl tinkamos vairuotojo kategorijos ir darbo patirties nepaneigia atsakovo ir teismo išvadų, kuriuos padarytos įvertinus visų reikšmingų aplinkybių šiuo aspektu visumą. Visų pirma, nustatyta, kad pareiškėjas reikalaujamą CE kategoriją įgijo tik 2019 m. kovo 16 d., kai pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. vasario 3 d. įsakymu Nr.3-79 patvirtino „C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymo pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti ir vairuotojų periodinio profesinio mokymo tvarkos aprašo 27.2 papunktį kvalifikacijos pažymėjimus, patvirtinančius pradinę profesinę kvalifikaciją, vairuotojai privalo turėti nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. – įgiję teisę vežti krovinius ir CE kategorijų transporto priemonėmis. Be to, buvo vertinamas pareiškėjo darbo „Mars Trans kapital“ patirties pagal reikiamą kvalifikaciją tikrumas. Bylos duomenis patvirtina, kad Ambasada atliko paiešką pagal įmonės „Mars Trans kapital“ rekvizitus Uzbekistano įmonių registre ir internetinių portalų sąrašuose, tačiau tokia įmonė nebuvo rasta (b. l. 55–56). Kitų duomenų, patvirtinančių darbą reikiamos kategorijos vairuotoju pareiškėjas kompetentingai įstaigai kartu su prašymu nepateikė, todėl atsakovui pagrįstai kilo abejonių dėl pareiškėjo teikiamų duomenų pagrįstumo. 

37.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo vertinimą dėl gyvenamosios vietos paneigia Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos administracinės paslaugos teikimo aprašymo 6 dalies 8 punkte įtvirtintas teisinis reglamentavimas ir Migracijos departamento tinklapyje teikiama informacija, kad gyvenamosios patalpos gyvenamojo ploto reikalavimas netaikomas, jeigu darbdavys įdarbina pagal darbo sutartį dirbti darbo, kuris susijęs su nuolatiniais važinėjimais tarptautiniais maršrutais, arba jeigu darbdavys išsiunčia dirbti į kitą Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo toje valstybėje narėje, darbo joje laikotarpiu.

38.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodytas teisinis reglamentavimas nagrinėjamam atvejui nėra aktualus. Pareiškėjo akcentuojamo gyvenamojo ploto reikalavimo netaikymas yra aktualus sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo sąlygų (Įstatymo 26 straipsnio 32 punktas). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė išduoti daugkartinę nacionalinę vizą, kurios Įstatymo 17 straipsnio 4 dalies prasme tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje.

39.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad byloje įrodyta, jog Bendrovei priklausančios patalpos yra tinkamos pareiškėjo apgyvendinimui ir pritaria atsakovo ir pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu dar virš 20 Uzbekistano piliečių pateikė Ambasadai Bendrovės sutikimus dėl pareiškėjų apgyvendinimo tame pačiame 181,02 kv. m ploto pastate, Bendrovės sutikimas dėl pareiškėjo apgyvendinimo Bendrovei priklausančiose patalpose yra formalus, o tai reiškia, kad pareiškėjas nepagrindė buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygų.

40.        Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia Ambasados atlikto surinktų duomenų vertinimo, nes nagrinėjamu atveju nustatytos pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų.

41.       Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, nepagrįsti. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai, išsamiai, remdamasis bylos medžiaga, atitinkamų teisės aktų nuostatomis, pasisakė dėl pareiškėjo skunde teismui nurodytų argumentų ir juos įvertino. Todėl teigti, kad sprendimas yra nemotyvuotas arba priimtas šališkai, ginant tik atsakovo teises, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

42.       Pažymėtina, jog ginčijamas Ambasados sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui, esant atitinkamoms nagrinėjamam atvejui aktualiame teisiniame reglamentavime nustatytoms sąlygoms, su nauju prašymu ir šį prašymą pagrindžiančiais įrodymais kreiptis dėl nacionalinės vizos išdavimo.

43.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti ir teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.