Civilinė byla Nr. e2-44-241/2015

Proceso Nr. 2-55-3-02037-2014-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.1.11.4.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltsalva“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Principo reikalas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria nustatytas terminas pareiškimo dėl uždarosios akcinės bendrovės „Baltsalva“ bankroto pripažinimo tyčiniu trūkumams pašalinti.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi UAB „Baltsalva“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta UAB „Principo reikalas“.

Administratoriaus įgaliotas asmuo I. L. 2015 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti UAB „Baltsalva“ bankrotą tyčiniu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartimi nustatė terminą prašymo trūkumams pašalinti: pateikti prašymą ir jo priedus išverstus į baltarusių ir anglų kalbas. Teismas nurodė, kad administratorius teismui nepateikė prašymo ir jo priedų vertimų į tretiesiems  asmenims R. Dryvotsin, gyvenančiam Baltarusijos Respublikoje, ir Didžiosios Britanijos ribotos atsakomybės bendrovei UNICAP SERVICES LLP suprantamą baltarusių ir anglų kalbas, todėl, vadovaudamasis CPK 113 straipsnio 3 dalimi, nustatė terminą trūkumams pašalinti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pozicija, jog vertimus pateiktų tik tuo atveju, jeigu gavėjas atsisakytų priimti lietuvių kalba surašytus procesinius dokumentus, yra nesuderinama su CPK 7 straipsnyje įtvirtintu proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu bei su įmonių bankroto įstatyme numatytais itin trumpais tyčinio bankroto bylose įtvirtintais procesiniais terminais.

III. Atskirojo skundo argumentai

Administratoriaus įgaliotas asmuo prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti ir prašymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nustatydamas trūkumus ir įpareigodamas administratorių pateikti prašymo ir jo priedų vertimus į baltarusių ir anglų kalbas, teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-658/2014, suformuotos praktikos. Teismas neįvertino, jog nagrinėjamos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės yra analogiškos.

2. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 9 straipsnyje nustatyta, jog tais atvejais, kai dokumentai surašyti ne susitariančiosios šalies, kuriai pateikiamas prašymas,kalba arba prie jų nepridėtas vertimas, jie įteikiami gavėjui, jei jis sutinka juos priimti. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas) ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perduodančioji agentūra, kuriai paraiškos davėjas pateikia dokumentą perdavimui, informuoja pareiškėją apie tai, kad adresatas gali atsisakyti tokį dokumentą priimti, jeigu jis yra parengtas kita kalba, nei viena iš 8 straipsnyje nurodytų kalbų (t. y. kalba, kurią supranta adresatas arba valstybės narės, į kurią kreipiamasi, oficialia kalba). Vadinasi, adresatas turi teisę priimti dokumentus net ir tokiu atveju, jei jie pateikiami ne valstybės narės, kurioje yra adresatas, kalba. Teismas nesivadovavo aukščiau nurodytu galiojančiu tarptautinių teisės aktų reglamentavimu.

3. Teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, neįvertino bankroto administratoriaus pateiktų įrodymų, kurie leidžia daryti išvadą, kad suinteresuotas asmuo R.Dryvotsin moka lietuvių kalbą, o suinteresuotas asmuo Didžiosios Britanijos ribotos atsakomybės bendrovė UNICAP SERVICES LLP turi darbuotojų, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir  supranta lietuvių kalbą. Administratoriui turėjo būti suteikta galimybė pasinaudoti teise inicijuoti dokumento įteikimą lietuvių kalba ir tik paaiškėjus, kad tokios galimybės nėra, teismas privalėtų įpareigoti pareiškėją pateikti procesinio dokumento vertimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo kreipėsi į teismą prašydamas atsakovo bankrotą pripažinti tyčiniu. Tarp suinteresuotų asmenų buvo įtraukti du užsienio valstybėse gyvenantys/reziduojantys asmenys – R. Dryvotsin, gyvenantis Baltarusijos Respublikoje, ir Didžiosios Britanijos ribotos atsakomybės bendrovė UNICAP SERVICES LLP. Teismas nustatė terminą prašymo trūkumams pašalinti – pateikti prašymo ir jo priedų vertimus į baltarusių ir anglų kalbas. Apeliantas su teismo nutartimi nesutinka, jo teigimu, teismas neatsižvelgė į tarptautinius teisės aktus, kurie nepaneigia galimybės procesinius dokumentus, surašytus ne susitariančiosios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, kalba arba nesant pridėtam vertimui, įteikti gavėjui, jeigu jis tokius dokumentus sutinka priimti, nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos bei neįvertino aplinkybės, kad R. Dryvotsin moka lietuvių kalbą, o suinteresuotas asmuo Didžiosios Britanijos ribotos atsakomybės bendrovė UNICAP SERVICES LLP turi darbuotojų, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir supranta lietuvių kalbą.

Pagal CPK 113 straipsnio 3 dalį visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai šio Kodekso numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus.

Pareiškėjas prašyme dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, kad neturi duomenų apie tai, ar R. Dryvotsin moka lietuvių kalbą, tačiau, jo nuomone, pareiškimo priedai patvirtina, kad R. Dryvotsin sudarinėjo dokumentus lietuvių kalba ir juos pasirašinėjo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad R. Dryvotsin sudarinėjo ir pasirašinėjo dokumentus lietuvių kalba, neįrodo, jog R. Dryvotsin  supranta lietuvių kalbą tiek, kad galėtų suprasti lietuvių kalba surašytus ir jam skirtus procesinius dokumentus, todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad trečiajam asmeniui skirtų procesinių dokumentų ir jų priedų vertimai nėra būtini.

Nors apeliantas nurodo, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad Didžiosios Britanijos ribotos atsakomybės bendrovė UNICAP SERVICES LLP turi darbuotojų, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir supranta lietuvių kalbą, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Priešingai, pareiškime dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu apeliantas nurodė, kad VĮ Registrų centro duomenyse nurodytu adresu bendrovė neegzistuoja, siunčiamos pašto korespondencijos niekas nepriima, todėl teigti, kad šiai bendrovei procesiniai dokumentai gali būti įteikiami lietuvių kalba ir bus suprantami, nėra pagrindo. Taigi nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad tretieji asmenys supranta lietuvių kalbą ir jiems procesinių dokumentų vertimai nėra būtini.

Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai dokumentai surašyti ne susitariančiosios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, kalba arba prie jų nepridėtas vertimas, jie įteikiami gavėjui, jei jis sutinka juos priimti. 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas) ir panaikinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad gaunančioji agentūra, naudodama II priede pateiktą tipinę formą, informuoja adresatą, kad jis gali atsisakyti priimti įteikiamą dokumentą arba grąžinti dokumentą gaunančiajai agentūrai per vieną savaitę, jeigu jis nėra parengtas viena iš šių kalbų arba nėra pridėtas jo vertimas į bet kurią iš šių kalbų: a) kalba, kurią supranta adresatas; arba b) valstybės narės, į kurią kreipiamasi, oficialia kalba arba jei yra keletas oficialių kalbų toje valstybėje narėje – oficialia kalba ar viena iš oficialių įteikimo vietos kalbų. Toks tarptautinis teisinis reglamentavimas nereiškia, kad teismas, pareiškėjo prašymui dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu nustatęs trūkumų šalinimą, netinkamai taikė CPK 113 straipsnio 3 dalį bei nurodytų tarptautinių teisės aktų nuostatas. Aptartos tarptautinės teisės aktų nuostatos neprieštarauja CPK 113 straipsnio 3 daliai, kadangi joje reglamentuotas įpareigojimas pateikti vertimus numatytas tik tuo atveju, kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad užsienio valstybių subjektai, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, supranta lietuvių kalbą, tokie įrodymai apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikti, todėl neteisus apeliantas, kad įpareigojimas pateikti procesinių dokumentų vertimus būtų pagrįstas tik tuo atveju, jei siunčiamus dokumentų gavėjai atsisakytų priimti.

Apelianto teigimu, teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Šiam argumentui pagrįsti apeliantas cituoja Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-658/2014. Pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Aukščiausias Teismas, aiškindamas ir taikydamas CPK 113 straipsnio 3 dalį, yra nurodęs, kad pagal šioje proceso teisės normoje įtvirtintą teisinį reglamentavimą apeliacinis skundas, nepateikus jo būtino vertimo į kitai bylos šaliai suprantamą kalbą, neturėtų būti priimtas, o teismas turėtų taikyti trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-916/2015). Šioje nutartyje kasacinis teismas atkreipė dėmesį į Teisingumo Teismo praktiką, kad nacionalinis teismas turi taikyti savo nacionalinę procesinę teisę prižiūrėdamas, kad būtų užtikrintas visiškas nurodyto Reglamento veiksmingumas atsižvelgiant į jo tikslą; kad nacionalinis teismas turi patikrinti, ar bylos iškėlimo dokumento turinio pakanka leisti atsakovui pasinaudoti teisėmis ir ar nesant būtinojo priedo vertimo siuntėjas turi ištaisyti šį trūkumą (Teisingumo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimas Krystyna Alder, Ewald Alder v. Sabina Orłowska, Czeslaw Orłowski, C-325/11); kad nacionalinis teismas turi siekti užtikrinti nagrinėjamos bylos šalių teises: šaliai dokumento adresatei – galimybę turėti pakankamai laiko pasirengti gynybai, o šaliai dokumento siuntėjai – teisę nepatirti neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, skubaus proceso metu atsakovui neatvykus į posėdį, atsisakius priimti neišverstą dokumentą grynai proceso vilkinimo ir akivaizdžiai piktnaudžiavimo tikslais, jei įrodoma, kad šio dokumento adresatas supranta perduodančios valstybės narės kalbą, kuria parengtas nurodytas dokumentas (Teisingumo Teismo 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimas G. Leffler v. Berlin Chemie AG, C-443/03). Aptarta kasacinio teismo nutartis paneigia apelianto argumentus, kad nustatydamas terminą pareiškimo trūkumams pašalinti teismas nukrypo nuo ginčo klausimu formuojamos teismų praktikos.

Procesinių dokumentų pateikimo valstybinės kalbos nemokančiam asmeniui reikalavimai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su procesinių dokumentų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinėmis gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimas nesilaikant įstatymo reikalavimų ir tvarkos, laikytini trukdančiais įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apeliantui terminą trūkumams pašalinti. Dėl šių priežasčių atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, CPK 78 straipsniu bei 115 straipsnio 2 dalimi, sprendžia, jog yra pagrindas nustatyti naują terminą pareiškimo trūkumams pašalinti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78 straipsniu, 115 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį nepakeistą.

Nustatyti bankroto administratoriui uždarajai akcinei bendrovei „Principo reikalas“ terminą iki 2016 m. sausio 22 d. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti.

Teisėja                                                                      Danutė Gasiūnienė