Civilinė byla Nr. 2-1475/2014
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00220-2014-6
Procesinio sprendimo kategorija: 101.
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas panaikinti ar sumažinti jam Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartimi paskirtą baudą, civilinėje byloje Nr. 2-3483-553/2014, pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Naujininkų ūkis“ dėl pripažinimo, jog sutarties šalies pranešimas apie būsimą sutarties nutraukimą yra neteisėtas, bei nuostolių atlyginimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teisme 2014 m. sausio 28 d. buvo gautas ieškovo UAB „VSA Vilnius“ ieškinys atsakovui UAB „Naujininkų ūkis“, kuriuo ieškovas prašė teismo pripažinti atsakovo UAB „Naujininkų ūkis“ 2013 m. gruodžio 12 d. Pranešimą Nr. S2-1210 „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutarties Nr. 12 BAI-710084 vienašališko nutraukimo“ neteisėtu ir priteisti ieškovo UAB „VSA Vilnius“ naudai 167 432,85 Lt patirtų nuostolių bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio reikalavimo dėl pripažinimo, jog sutarties šalies pranešimas apie būsimą sutarties nutraukimą yra neteisėtas, įvykdymo užtikrinimui Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartimi buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – sustabdytas 2007 m. liepos 16 d. Sutarties dėl komunalinių ir kitų atliekų tvarkymo paslaugų Nr. 12 BAI-710084 nutraukimas pagal atsakovo UAB „Naujininkų ūkis“ pateiktą 2013 m. gruodžio 12 d. pranešimą Nr. S2-1210.
Atsakovui UAB „Naujininkų ūkis“ įteikus Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nuorašą, atsakovas pateikė prašymą panaikinti 2014 m.
sausio 31 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Taip pat skirti ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 20 000 Lt baudą.
Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atsakovas motyvavo tuo, kad ieškovas jau kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą tuo pačiu pagrindu dėl to paties dalyko, t. y. dėl atsakovo UAB „Naujininkų ūkis“ 2013 m. gruodžio 12 d. Pranešimo Nr. S2-1210 „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutarties Nr. 12 BAI-710084 vienašališko nutraukimo“ pripažinimo neteisėtu. Ieškovas taip pat prašė taikyti identiškas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau toks ieškovo prašymas buvo atmestas. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog jo veikla yra susijusi su viešojo intereso tenkinimu, todėl teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešą interesą. Ginčo sutartis jau yra nutraukta, todėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarties objektyviai nėra galimybės įgyvendinti, nes neįmanoma nebevykdyti veiksmų, kurie jau buvo faktiškai atlikti bei kurie nėra tęstinio pobūdžio.
Susipažinęs su atsakovo naujai nurodytomis aplinkybėmis, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 18 d. nutartimi be kita ko nutarė: 1) palikti nenagrinėtą ieškovo UAB „VSA Vilnius“ atsakovui UAB „Naujininkų ūkis“ pareikštą reikalavimą „Pripažinti atsakovo UAB „Naujininkų ūkis“ 2013 m. gruodžio 12 d. Pranešimą Nr. S2-1210 „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutarties Nr. 12 BAI-710084 vienašališko nutraukimo“ neteisėtu“; 2) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti; 3) paskirti ieškovui UAB „VSA Vilnius“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 2 000 Lt baudą.
2014 m. vasario 27 d. ieškovas UAB „VSA Vilnius“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 18 d. nutarties dalies, kuria ieškovo reikalavimas paliktas nenagrinėtas, panaikintos atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir ieškovui paskirta 2 000 Lt bauda.
Ieškovas nesutikdamas su teismo sprendimu palikti ieškovo reikalavimą dėl sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu teigė, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamo ieškinio reikalavimas be prašymo „Pripažinti atsakovo UAB „Naujininkų ūkis“ 2013-12-12 Pranešimą Nr. S2-1210 „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutarties Nr. 12 BAI-710084 vienašališko nutraukimo“ neteisėtu“ apima ir reikalavimą priteisti sutarties nutraukimu padarytus nuostolius, todėl skirtinguose teismuose nagrinėjami reikalavimai nėra tapatūs. Prašydamas panaikinti jam teismo skirtą baudą ieškovas nurodė, jog teismas nemotyvavo nutarties dalies skirti ieškovui 2 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškovas neteikė teismui melagingos informacijos, neklaidino teismo, tik siekė apginti savo teises teisme, kas nelaikoma piktnaudžiavimu.
Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-824/2014, nutarė netenkinti ieškovo atskirojo skundo ir nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo UAB „VSA Vilnius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 18 d. nutarties dalies civilinėje byloje Nr. 2-3483-553/2014 dėl reikalavimo panaikinti šia nutartimi ieškovui UAB „VSA Vilnius“ paskirtą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi ši nutarties dalis nėra apeliacinio apskundimo objektas, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 18 d. nutarties likusias dalis paliko nepakeistas.
2014 m. gegužės 19 d. Vilniaus apygardos teisme gautas ieškovo prašymas atnaujinti terminą prašymui dėl 2014 m. vasario 18 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo pateikti ir panaikinti ieškovui paskirtą 2 000 Lt baudą, o netenkinus prašymo panaikinti – sumažinti paskirtą baudą iki 500 Lt. Ieškovas nurodo, kad teismas nemotyvuotai paskyrė jam 2 000 Lt baudą, todėl ji turi būti panaikinta, o jeigu ne - sumažinta iki 500 Lt dėl ieškovo sunkios turtinės padėties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi netenkino ieškovo UAB „VSA Vilnius“ prašymo panaikinti ar sumažinti jam paskirtą baudą.
Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju bauda ieškovui buvo paskirta ne už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinio reikalavimą „Pripažinti atsakovo UAB „Naujininkų ūkis“ 2013-12-12 Pranešimą Nr. S2-1210 „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutarties Nr. 12 BAI-710084 vienašališko nutraukimo“ neteisėtu“, o už sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, t. y. už tai, kad minėtą reikalavimą, prieš kreipdamasis su juo į Vilniaus apygardos teismą, ieškovas jau buvo pareiškęs Vilniaus miesto apylinkės teisme. Toks ieškovo elgesys, kai nuo teismo sąmoningai buvo nuslėpta esminė informacija, laikytinas nesąžiningu ir sudariusiu pagrindą teismui skirti nurodyto dydžio baudą.
Teismas netenkino ir ieškovo prašymo sumažinti jam skirtą baudą, kadangi laikė, jog ieškovas neįrodė savo teiginių dėl sudėtingos finansinės padėties.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „VSA Vilnius“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarties dalį, kuria netenkintas ieškovo prašymas panaikinti ar sumažinti jam skirtą baudą ir panaikinti ar sumažinti ieškovui Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartimi skirtą baudą.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai sprendė, jog šiuo atveju ieškovo Vilniaus miesto apylinkės teismui ir Vilniaus apygardos teismui pareikšti reikalavimai yra tapatūs, todėl nepagrįstai skyrė ir baudą, konstatavęs ieškovo nesąžiningumą, nors ieškinio pateikimas savaime nelaikomas nesąžiningais veiksmais, o tik siekiu apginti pažeistas teises.
2. Ieškovas nepateikė jokių melagingų duomenų teismui, kuriais būtų siekiama suklaidinti teismą, o šalies nepagrįsto procesinio dokumento pateikimas nesudaro pagrindo skirti jai baudą.
3. Teismas nepagrįstai neatkreipė dėmesio, jog jau vertinant ieškovo prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, jis įvertino jo finansinę padėtį ir pripažino ją sudėtinga, todėl nepagrįstai netenkino prašymo sumažinti ieškovui paskirtos baudos dydį.
Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas UAB „Naujininkų ūkis“ prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį nepakeistą.
Atsakovo manymu, bylos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas sąmoningai bei nesąžiningai pareiškė Vilniaus apygardos teismui ieškinį su tapačiu reikalavimu bei prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nuslėpė nuo teismo svarbias aplinkybes, suklaidino teismą ir taip veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, todėl nėra pagrindo naikinti jam paskirtos baudos. Nėra pagrindo tenkinti ir prašymo sumažinti ieškovui skirtą baudą, kadangi šio prašymo pagrįstumas neįrodytas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl skirtos baudos panaikinimo ar sumažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Pirmosios instancijos teismas 2 000 Lt dydžio baudą ieškovui skyrė CPK 95 straipsnio pagrindu. Minėta teisės norma reglamentuoja piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes. Remiantis šiuo straipsniu, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Remiantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimties tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas baudą ieškovui skyrė atsakovo prašymu, nustatęs, jog ieškovas Vilniaus miesto apylinkės teisme inicijavęs civilinę bylą dėl reikalavimo pripažinti atsakovo UAB „Naujininkų ūkis“ 2013 m. gruodžio 12 d. Pranešimą Nr. S2-1210 „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutarties Nr. 12 BAI-710084 vienašališko nutraukimo“ neteisėtu, ir teismui netenkinus šioje apylinkės teisme užvestoje byloje prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti 2007 m. liepos 16 d. Sutarties dėl komunalinių ir kitų atliekų tvarkymo paslaugų Nr. 12 BAI-710084 nutraukimą, pareiškė ieškinį ir Vilniaus apygardos teisme, kuriuo be analogiško apylinkės teismui pareikšto reikalavimo dėl vienašalio sutarties pripažinimo neteisėtu, papildomai prašė priteisti iš atsakovo nuostolių atlyginimą. Vilniaus apygardos teismui pateiktu ieškiniu taip pat buvo prašoma taikyti ir laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui nutraukti šalis siejusią sutartį ir ieškinio sumai areštuoti atsakovui priklausantį turtą.
Apeliantas, nesutikdamas su jam paskirta bauda, teigia, jog apylinkės ir apygardos teismui pateikti ieškiniai negali būti vertinami kaip tapatūs, todėl tai, jog ieškovas įgyvendino savo teises reikšdamas ieškinius teismui, negali būti laikoma pagrindu jam skirti baudą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šioje byloje ieškovo teismui pateiktų ieškinių tapatumas nevertinamas, kadangi tai, jog ieškovo Vilniaus miesto apylinkės teismui ir Vilniaus apygardos teismui pateikto ieškinio reikalavimas pripažinti atsakovo UAB „Naujininkų ūkis“ 2013 m. gruodžio 12 d. Pranešimą Nr. S2-1210 „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutarties Nr. 12 BAI-710084 vienašališko nutraukimo“ neteisėtu yra tapatus, nustatyta įsiteisėjusia ir galiojančia Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-824/2014, todėl nagrinėjamoje byloje klausimai dėl ieškinių reikalavimo tapatumo, pakartotinai nevertinami. Be to, bauda ieškovui buvo skirta ne už naudojimąsi procesine teise reikšti teismui reikalavimus dėl galimai jo pažeistos teisės, bet dėl naudojimosi šia jam įstatymu suteikta teise ne pagal jos paskirtį. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Teisės kreiptis į teismą tikslas – apginti savo pažeistą ar ginčijamą teisę, tačiau, kai į teismą kreipiamasi kitu tikslu, o ne siekiant realiai apginti savo teisę (pvz., siekiant sukelti nepatogumų kitai šaliai, sudaryti jai spaudimą kituose teisiniuose santykiuose, daryti įtaką kitos šalies komerciniam ar asmeniniam elgesiui), toks elgesys nors ir išoriškai atrodo teisėtas, tačiau turi paslėptą neteisėtą tikslą ir reiškia piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Šiuo atveju, ieškovo piktnaudžiavimas procesu pasireiškė tuo, jog suprasdamas ir žinodamas, kad teismui (Vilniaus apylinkės teisme) jau yra pateiktas ir nagrinėjamas ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti atsakovo UAB „Naujininkų ūkis“ 2013 m. gruodžio 12 d. Pranešimą Nr. S2-1210 „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutarties Nr. 12 BAI-710084 vienašališko nutraukimo“ neteisėtu, bei teismui netenkinus kartu su ieškiniu reiškiamo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir be prašymo priteisti iš atsakovo nuostolių atlyginimą, pareiškė analogišką pareikštam Vilniaus mesto apylinkės teisme prašymą dėl sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kartu prašydamas taikyti ir laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pažymi, jog tuo atveju, jei ieškovas tik po ieškinio apylinkės teismui pateikimo, apsisprendė ar nustatė, jog kaip teigiama, neteisėtas vienašalis šalis siejusios sutarties nutraukimas lėmė nuostolių ieškovui atsiradimą, vėliau Vilniaus apygardos teismui pateiktame ieškinyje jis galėjo reikšti reikalavimą tik dėl nuostolių priteisimo (minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartyje pažymėta, jog nors reikalavimas atlyginti nuostolius ir yra susijęs su reikalavimu pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu, šių reikalavimų ryšys nėra toks, kad jie negalėtų būtų nagrinėjami atskirose bylose), taip pat turėjo teisę, pareiškus ieškinį Vilniaus apygardos teismui, atsiimti ieškinį, pareikštą Vilniaus miesto apylinkės teisme. Tačiau nei viename iš vykstančių teismo procesų ieškovas neužsiminė apie jo jau įgyvendinamą kitame teisme teisę į teisminę gynybą, todėl tokie ieškovo, atstovaujamo profesionalaus teisininko – advokato, veiksmai laikytini pažeidžiantys kitos bylos šalies – atsakovo teises, neproporcingai apsunkinantys jo teisinę gynybą, sudarantys kliūtis teisingam ir greitam bylos išnagrinėjimui. Be to, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, jais galimai buvo siekiama užslėpto tikslo - laikinųjų apsaugos priemonių pagalba išnaudoti visus būdus sutrukdyti atsakovui nutraukti šalis siejusį bendradarbiavimą ir uždrausti nutraukti sutartį, kas laikytina piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
Atmestini ir apelianto teiginiai, jog jis nepateikė teismui jokių melagingų ar klaidinančių duomenų, kas sudarytų pagrindą jam skirti baudą. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis pasireiškia ne tik tada, kai asmuo siekdamas jam palankių teismo veiksmų suteikia tam tikrą tiesos neatitinkančią informaciją, bet ir tuomet, kai nutyli, nuslepia tam tikrą bylos nagrinėjimui reikšmingą informaciją. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 str. 2 d.). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, garantuojamas operatyvus ir teisingas bylos išnagrinėjimas. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Tačiau šiuo atveju, kaip jau nustatyta, ieškovas veikė priešingai šiems tikslams.
Netenkinus prašymo panaikinti ieškovui skirtą baudą, teismo buvo prašoma ją sumažinti iki 500 Lt. Apeliacinio teismo manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ir šio prašymo. Apeliantas, nesutikdamas su šiuo teismo procesiniu sprendimu teigia, jog teismas jau vertindamas jo prašymą atleisti ieškovą nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti jo mokėjimą, pripažino, jog ieškovo finansinė padėtis yra sudėtinga, todėl ieškovo prašymas dėl baudos sumažinimo buvo netenkintas nepagrįstai. Visų pirma teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo sprendžiamas ieškovo prašymo atleisti ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą pagrįstumas, buvo priimta 2014 m. sausio 13 d., t. y. daugiau nei prieš pusmetį, todėl ieškovo finansinė padėtis galėjo iš esmės pasikeiti. Teikdamas prašymą sumažinti baudą ir jį grįsdamas sudėtinga finansine padėtimi, jis turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 str.), be to, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas tam tikrus procesinius klausimus teismas vertina faktinę situaciją pagal klausimo svarstymo metu esančią situaciją, o ne vadovaudamasis ankstesniais savo priimtais procesiniais sprendimais. Be to, pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo vertinamas ieškovo prašymas atleisti/atidėti jam žyminio mokesčio mokėjimą, nėra konstatuota, jog ieškovo finansinė padėtis yra sudėtinga, teismas tik pripažino, jog „ieškovo finansinė padėtis šiuo momentu riboja jo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, todėl būtų pagrindas pareikštą prašymą tenkinti, atleidžiant ieškovą nuo 1/2 dalies mokėtino žyminio mokesčio, o likusios dalies mokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo, ieškovui patvirtinus, kad jo finansiniai sunkumai yra laikini“, vadinasi ieškovui pačiam pripažįstant, jog jo finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio ir praėjus pakankamam terminui nuo įvertintos jo finansinės padėties, kreipdamasis į teismą su prašymu sumažinti skirtą baudą, jis turėjo pagrįsti šio prašymo pagrįstumą, t. y. kad laikini finansiniai sunkumai tęsiasi, šių aplinkybių neįrodžius pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino ieškovo prašymų. Be to, teismo nuomone, tai, kad ieškovas buvo iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio nesudaro pagrindo šią aplinkybę vertinti ir kaip pagrindą sumažinti jam skirtą baudą. Atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto paskirtis yra užtikrinti teisės į teisminę gynybą prieinamumą, o įtvirtinant draudimą piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis siekiama užkirsti kelią tokiam asmens elgesiui, kuris peržengia subjektinės teisės realizavimo ribas. Todėl ir sprendžiant klausimą dėl sankcijų, taikytų už netinkamą tokios teisės įgyvendinimą, peržiūrėjimo (šiuo atveju baudos panaikinimo arba sumažinimo), yra vertinami kiti kriterijai, nei sprendžiant dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ir yra atsižvelgiama ne tik į pažeidimą padariusio asmens turtinę padėtį, bet ir procesinėmis sankcijomis siekiamus tikslus.
Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas mano, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Egidija Tamošiūnienė