Baudžiamoji byla Nr. 1-161-771/2015
Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00442-2014-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.;
(S)
2.3.6.4.5.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 4 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorams Jūratei Tamašauskienei, Laimutei Martinavičienei, Dianai Voskoboinikovai, Sauliui Kulikauskui, nukentėjusiojo atstovei - advokatei Ingai Mekienei, kaltinamiesiems J. E., K. P., jo gynėjui – advokatui Jurij Koreckij, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kelmės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neteistas, K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Plungės r., lietuvis, Lietuos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ autošaltkalviu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungėje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, neteistas, kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-
n u s t a t ė:
J. E. ir K. P. 2014 m. birželio 3 d. laikotarpiu nuo 01.00 val. iki 01.30 val., tiksliai nenustatytu laiku, Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini) – gyvenamojo namo viduje veikdami kartu, konflikto ir grumtynių metu K. P. tyčia smogus rankomis E. S. į veido ir galvos sritį ne daugiau 4 kartų, lauke J. E. tyčia vieną kartą smogus ranka nukentėjusiajam E. S. į veidą, po ko E. S. nukrito ant žemės, padarė nukentėjusiajam E. S. kūno sužalojimus: trauminę kraujo išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, sukėlusią galvos smegenų suspaudimą, galvos smegenų sumušimą; kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje, viršutinėje lūpoje, kairės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje; muštinę žaizdą pakaušyje, t.y. tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. S. sveikatą, nes trauminė kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlusi galvos smegenų suspaudimą tapo pavojinga nukentėjusiojo gyvybei.
Kaltinamasis K. P. kaltu prisipažino visiškai bei parodė, kad įvykio dieną su L. B. buvo pas J. E. adresu (duomenys neskelbtini), Gedinčių k., Šiaulių r.. Pasėdėjo. Vakare visi buvę svečiai išsiskirstė. Namuose liko jis, L., I. L. ir J. E.. Įvykio dieną vartojo alų. Minėtu adresu atėjo E. S.. Iš koordinacijos ir judesių suprato, kad E. S. buvo visiškai girtas. Pas J. E. namuose nukentėjusysis išgėrė alaus. I. su L. tuo metu buvo išėjusios į lauko tualetą. Po to jis kartu su nukentėjusiuoju nuėjo parūkyti į virtuvę. Ten tarp jo ir nukentėjusiojo prasidėjo apsižodžiavimas. Nukentėjusysis plūdo jį necenzūriniais žodžiais be jokios priežasties. J. E. bandė raminti E. S., bet nepavyko. Jis siekė išvengti konflikto, norėdamas išeiti, tačiau E. S. jį puolė. Jis žodžiais „baik“, „raminkis“ bandė raminti nukentėjusįjį. E. S. bandė kumščiu smogti jam į veidą, tačiau nepataikė, nes jis atsitraukė. Tada jie vienas kitam kibo į atlapus, nukrito ant žemės prie pečiaus. Po to jis smogė E. S. 3-4 kartus į veidą. E. S. jam sudavė 2-3 kartus į veidą. J. E. juos išskyrė. J. E. suėmė nukentėjusįjį už atlapų bei išvedė laukan. J. E. pareiškė, kad konfliktų jam nereikia. Kai J. E. vedė nukentėjusįjį laukan, tai prieškambaryje prasilenkė su grįžtančiomis draugėmis. Draugės nuėjo į vidų, o jie trise išėjo laukan. J. E. liepė E. S. eiti namo. E. S. plūdo pastarąjį necenzūriniais žodžiais. J. E. vieną kartą smogė E. S.. Pastarasis nukrito ant žemės. Po to jis su J. E. nuėjo į namus. Manė, kad E. S. atsikels ir nueis namo. Netrukus su J. E. grįžo prie nukentėjusiojo. Pastarasis tebegulėjo ant žemės. Nukentėjusįjį nunešė į pastarojo namus bei paguldė į lovą. Po to J. E. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Prisipažįsta, kad sudavė ranka 3-4 smūgius bei sukėlė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Atlygino ligonių kasoms padarytą žalą, sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Mano, kad nukentėjusiojo ir jo atstovo pareikšti civiliniai ieškiniai yra per dideli.
Kaltinamasis J. E. kaltu prisipažino bei parodė, kad 2014 m. birželio 3 d. pas jį į namus atvažiavo draugai. Apie 22.00 val. dalis draugų išvažiavo. Liko jis, I. L., L. B. ir K. P.. Jam telefonu paskambino E. S., kuris informavo, kad užeis į svečius. Apie 1 val. pas jį į namus nepasibeldęs įėjo E. S.. Merginos tuo metu išėjo į lauko tualetą. Jis su K. P. ir nukentėjusiuoju užsirūkė virtuvėje. E. S. pradėjo necenzūriniais žodžiais plūsti K. P.. Jis kelis kartus nukentėjusiajam liepė liautis. E. S. jau ne pirmą kartą bando žeminti nepažįstamus, norėdamas parodyti savo pranašumą. Jis bandė nuraminti E. S., tačiau pastarasis nereagavo į prašymus. Po to K. P. ir E. S. susikibo bei krito prie pečiaus. Nukentėjusysis galva trenkėsi į pečių. Jis atitraukė E. S. nuo K. P.. Tada E. S. vėl bandė pulti K. P.. Jis vėl atitraukė nukentėjusįjį, suėmęs už pažastų. Kiek ir kur nukentėjusysis ir K. P. sudavė vienas kitam smūgių jis nepastebėjo. Konflikto būtų galima išvengti, jei E. S. nebūtų pirmas puolęs K. P.. Jis išvedė E. S. laukan, kad pastarasis eitų namo. E. S. vedė laukan į lauką laikydamas jį už nugaros, kad nebepultų. Eidamas link keliuko, E. S. keikėsi. Maždaug už 20 m. nuo namų durų nukentėjusysis pradėjo jį keikti už tai, kad jis išvarė pastarąjį iš namų. Nukentėjusysis ranka bandė smogti jam į petį, tačiau nepataikė. Jis smogė delnu nukentėjusiajam ir pastarasis nukrito ant žemės. Po to jis su K. P. grįžo į namus. Vėliau vėl išėjęs laukan pamatė, kad E. S. guli ten pat ant žemės. E. S. knarkė. Nuvedė nukentėjusįjį namo, bandė gaivinti vandeniu. Matydamas, kad nukentėjusysis neatsigauna, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Apie įvykį pranešė nukentėjusiojo tėvui. Su pareikštu civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo sutinka iš dalies. Prašo priteisti mažesnę pinigų sumą, nei prašo nukentėjusysis. Turtinę žalą sutinka atlyginti. Nežino, kaip E. S. pareiškė ieškinį dėl negautų pajamų. Pastarasis niekur nedirbo. E. S. sakė, kad turi važiuoti į Vilnių tartis dėl darbo. Nežinojo, kad jis turėjo pasirašyti darbo sutartį dirbti Norvegijoje. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi.
Liudytoja I. T. parodė, kad 2014 m. birželio 2 d. buvo svečiuose pas E. S.. Iš pastarųjų išvažiavo vakare. Ryte iš J. E. sužinojo, kad pas pastarąjį į namus buvo atėjęs girtas nukentėjusysis. Nurodė, kad nukentėjusysis kėlėsi nuo kėdės ir virsdamas trenkėsi į pečių. Nukentėjusysis yra labai draugiškas, nekonfliktiškas. Prieš įvykį, naktį, E. S. skambino jai, nes nepriskambino M.. Po įvykio E. S. namuose rado kelnes, kurios buvo labai purvinas, žemėtas. Taip pat rado švarką, kurio rankovė buvo perplėšta ir kruvina. Kaime iš kalbų girdėjo, kad nukentėjusiajam plyta smogė J. E..
Liudytojas A. M. parodė, kad 2014 m. birželio 2 d. buvo pas E. S. namuose su drauge. Apie 23.00 val. išvažiavo į namus. Vakare E. S. jam skambino, bet jis jau miegojo. Ryte E. S. neprisiskambino. J. E. telefonu pranešė, kad nukentėjusysis ligoninėje. E. S. namuose rado alaus, suplėšytus rūbus, purvinas kelnes, kruviną švarką. J. E. pasakojo, kad nukentėjusysis pas pastarąjį atėjo labai girtas, pats krito ir atsitrenkė į pečių.
Liudytoja I. L. parodė, kad įvykio dieną pasikvietė draugus: K. P., L. B., R. Ž. su vyru ir dar J. E. draugas buvo. Susirinko apie 17.00 val. Dalis draugų išsiskirstė apie 19-20 val.. Liko K. P. ir L. B.. Apie 01.00 val. ji su L. nuėjo į lauko tualetą. Tarpduryje susitiko E. S.. Su pastaruoju prasilenkė tarpduryje. Nukentėjusysis su savimi nešėsi skardinę alaus, buvo girtas. Grįždama į namus, tarpduryje susitiko J. E. ir K. P., kurie E. S. laukan. Pastarieji sakė, kad nukentėjusįjį parves į namus, nes nepaeina. J. E. ir K. P. grįžo už 5 min. ir pasakė, kad nukentėjusįjį paguldė į lovą. Namuose matė iš pečiaus iškritusias kelias plytas ir sudaužytą lėkštę. Vėliau J. E. ir K. P. nuėjo pas E. S. į namus pasižiūrėti, kaip pastarasis laikosi. Grįžę pasakė, kad bandė žadinti E. S., bet pastarasis nesikelia ir tada J. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Apie virtuvėje įvykusį konfliktą nieko nepasakojo. J. pasakojo, kad lauke E. S. bandė jam smogti, bet nepataikė. Tada J. jam trenkė ir nukentėjusysis nugriuvo. Poto Jonas jai papasakojo, kad virtuvėje su nukentėjusiuoju įvyko susistumdymas, nes nukentėjusysis pradėjo užgaulioti K. P.. Yra buvę tokių įvykių, kai nukentėjusysis užgauliodavo žmones iš kito kaimo.
Liudytoja L. B. parodė, kad įvykio dieną pas J. E. atvyko su K. P. apie 19-20 val. Ten buvo apie 8 žmonės. Išsiskirsčius svečiams, pasiliko ji, K. P., J. E. ir I. L.. Vėliau atėjo girtas E. S.. Ji su I. L. išėjo į lauko tualetą. Kai grįžo į namą, pamatė, kad J. E., K. P. ir E. S. eina laukan. E. S. buvo į kažką įsikibęs. Namo viduje pamatė iš pečiaus iškritusias kelias plytas. K. P., J. E. grįžo po 5-10 min. Paklausė kas atsitiko. Kaltinamieji papasakojo, kad virtuvėje įvyko susistumdymas. Kaltinamieji išėjo nuėjo pas nukentėjusįjį pasiteirauti dėl pastarojo sveikatos. Grįžę papasakojo, kad nukentėjusysis į nieką nereaguoja. Tada buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Vėliau K. P. jai pasakojo, virtuvėje įvyko susistumdymas bei apsikumščiavimas tarp jo ir nukentėjusiojo. K. P. pasakojo, kad nukentėjusysis jį puolė pirmas.
Liudytojas R. V. parodė, kad apie įvykį sužinojo iš J. E. vaiko D.. Paklausė jo kas atsitiko. D.ovydas atsakė, kad tėvas susimušė su E., trenkėsi į pečių. Su D. kalbėjo gal praėjus savaitei po įvykio. Jis nežino, ar D. pats matė muštynes, ar jam kažkas apie įvykusį konfliktą buvo papasakojęs. Apie tas muštynes visas kaimas žinojo, todėl ir paklausė J. E. sūnaus. E. S. pažinojo gal apie 1 mėn. Bendravo su juo prieš konfliktą. E. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tampa agresyvus, kabinėjasi prie žmonių.
2014-07-28 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, kad J. E. name, esančiame (duomenys neskelbtini) Gedinčių kaime, Šiaulių rajone, parodė vietą virtuvėje, kur jiems rūkant tarp K. P. ir E. S. kilo konfliktas, kai jie susigrūmė tarpusavyje ir grumtynių metu nugriuvo abu ant žemės, kur jam matant K. P. E. S. sudavė 2-3 kartus į galvą, po to nurodė, kaip paėmęs už rūbų ištempė E. S. į lauką, kur jis dar kartą E. S. sudavė, bei panaudojant manekeną parodė, kaip sudavė E. S. dešine ranka į žandikaulį, po ko jis nukrito ant žemės ir nebesikėlė. (I tomas, 177-183 b. l.)
2014-07-28 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, kad K. P. name, esančiame (duomenys neskelbtini), Gedinčių kaime, Šiaulių rajone, parodė vietą virtuvėje, kur jiems rūkant tarp jo ir E. S. kilo konfliktas, kurio metu jie susigrūmė tarpusavyje ir grumtynių metu nugriuvo abu ant žemės bei panaudojant manekeną parodė, kaip tai įvyko, po to parodė kaip grumtynių metu sudavė E. S. 3-4 kartus į galvą bei kaip J. E., paėmęs už rūbų, ištempė E. S. į lauką, ir nuvedė į vietą kur J. E. dar kartą E. S. sudavė, bei panaudojant manekeną parodė, kaip jam matant E. S. buvo suduotas smūgis, po ko E. S. nukrito ant žemės ir nebesikėlė. (II tomas, 29-37 b. l.)
Liudytojo A. S. apklausos protokolu, kuriame parodė, kad E. S. yra jo sūnus, paskutinį pusmetį jis gyveno jo namuose (duomenys neskelbtini), Gedinčių k., Šiaulių r. 2014-06-03 apie 12 val. vietos laiku, gal kokią 14 val. Lietuvos laiku jam į Angliją paskambino artimieji ir pranešė, jog sūnus yra paguldytas ligoninėje, komos būsenoje, kad jo sveikatos būklė prasta. Tai sužinojęs išvyko į Lietuvą. Pakeliui į namus, jau būdamas Lietuvoje, sužinojo, kai kurias aplinkybes, kad sūnus griūdamas ir trenkdamas galvą į pečių susižalojo. Tai įvyko pas kaimyną Joną namuose, gretimame name, kitoje kelio pusėje. Paskutinį kartą su sūnumi bendravo 2014-06-01, kai sūnus sveikino su tėvo diena. Tuomet sūnus niekuo nesiskundė, viskas buvo tvarkoje, kaip sūnus vartojo alkoholį nežino, bet anksčiau nepastebėjo kad piktnaudžiautų. Dėl patirtų sužalojimų sūnus gydėsi VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, po to sanatorijoje Palangoje, o vėliau Kuršėnų slaugos namuose, kadangi pats rūpintis sūnumi neturi galimybės, jam reikia profesionalios pagalbos. (I tomas, 51-52; 53-54; 57 b. l.)
Liudytojo E. Č. apklausos protokolu, kuriame parodė, kad E. S. pažįsta seniai, su juo yra geri draugai. Taip pat pažįsta ir J. E., su kuriuo taip pat gerai bendraudavo, kol jis nepradėjo važinėti į Vokietiją uždarbiauti. Nuo to laiko, bendravimas su juo kažkaip nutrūko. Paskutinį kartą su E. S. akis į akį bendravo 2014 metų gegužės mėnesio 24-25 dienomis, kuomet buvo grįžęs į namus iš darbo. Dažniausiai su juo susitikdavo savaitgaliais, nes tik tuomet grįždavo į namus. 2014 birželio 03 dieną, buvo gal šiek tiek po pietų, E. S. į telefono numerį 860287789 parašė trumpąją žinutę, nes norėjo konsultacijos apie mechaniką. Kai žinutės neatrašė, paskambino. Kai atsiliepė, iš balso neatpažino kas, tuomet pašnekovas prisistatė esąs J. E., kuris kalbėjo E. S. mobilaus ryšio telefonu. J. paklausė, kodėl kalba E. telefonu, o jis papasakojo, kad naktį atėjo E., kuris buvo visiškai girtas, išgėrė stiklinę alaus ir stodamasis virto, o virsdamas tokiu smūgiu trenkėsi galva į krosnį, kad net plytos iškrito. Taip pat jis pasakė, kad po smūgio į krosnį, E. S. atsistojo ir pats išėjo į namus. Išėjus E. S. į namus, pasak J. E., jam pasidarė neramu, jis nuėjo pas E. į namus ir rado jį miegantį, bandė žadinti, bet neprižadino ir tuomet iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Pokalbio metu, J. E. nesakė nieko apie tai, kad pas jį namuose buvo dar ir K. P., pravarde „ežiukas“, kuris dar buvo ir su drauge. Jam toks J. E. pasakojimas pasirodė keistas, nes praėjus nepilnai savaitei po įvykio, galėjo būti 2014 m. birželio 7-8 dienomis, savaitgalį, susitiko su savo draugu R. V., iš jo sužinojo, kad jis savo tėvo gimtadienio metu apie šį įvykį pakalbino vieną iš J. E. vaikų – D., kuris papasakojo, jog E. būnant pas juos namuose įvyko konfliktas po, kurio J. E. plyta trenkė E. per sprandą, o K. spyrė vieną kartą iš kojos, po ko E. dar griūdamas trenkėsi į krosnį. (I tomas, 115-117 b. l.)
2014-06-03 Šiaulių AVPK Šiaulių r. PK KPS tyrėjo Ž. S. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 96-1-00442-14, kadangi policijos įstaigoje gauta informacija, kad 2014-06-03, 01.30 val. Šiaulių r., Gedinčių k., (duomenys neskelbtini), girtas E. S., gim. 1983, pas pažįstamą namuose, griūdamas atsitrenkė į krosnį ir susižalojo galvą. Nukentėjusysis dėl galvos smegenų traumos, komos būsenoje gydomas VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės chirurginės reanimacijos skyriuje. (I tomas, 2 b. l.)
2014-06-03 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Šiaulių rajone Gedinčių kaime, (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu daiktų ir objektų, turinčių reikšmės tyrimui ar tinkančių asmens identifikavimui nesurasta ir nepaimta. (I tomas, 3-4, 6-13 b. l.)
2014-06-09 daiktų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad iš liudytojo A. M. paimti E. S. rūbai: sportinės kelnės ir maskuojančios spalvos švarkas, kuriais jis vilkėjo jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo metu, tai yra 2014-06-02. (I tomas, 58-59 b. l.)
2014-06-18 daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūros metu sportinės kelnės ir maskuojančios spalvos švarkas apžiūrėti, aprašyti ir nufotografuoti. Apžiūros metu nustatyta, kad švarko apykaklė ir rankovė yra suplėšytos, ant švarko ir sportinių kelnių yra likusių rausvos spalvos kraujo dėmių. (I tomas, 60-68 b. l.)
Specialisto išvada Nr. G 1023/14(04) kurioje nurodyta, jog E. S. padaryti kūno sužalojimai: trauminė kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, sukėlusi galvos smegenų suspaudimą, galvos smegenų sumušimas, kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje, viršutinėje lūpoje, kairės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje bei muštinė žaizda pakaušyje. Rasti sužalojimai atitinka užduotyje nurodytoms aplinkybėms ir laikui. Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo penkių smūginių poveikių bukais kietais daiktais. E. S. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlusios galvos smegenų suspaudimą ir nukentėjusiojo gyvybei pavojingą būseną. Kūne rastų sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei ar kritiminei traumai, nes sužalojimai išsidėstė keliuose kūno paviršiuose. (I tomas, 23-24 b. l.)
Specialisto išvada Nr. G 108/14-1023/14(04), kurioje nurodyta, jog E. S. trauminę išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje galėjo sukelti tiek į veidą suduotų trijų smūgių visumą, padarant poodines kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje, viršutinėje lūpoje ir kairės akies vokuose, tiek ir kiekvienas iš šių suduotų smūgių atskirai. E. S. muštinė žaizda pakaušyje galėjo būti padaryta griuviminės traumos metu, pakaušio sritimi atsitrenkiant į krosnį ar grindis. Kraujosruva kairės ausies kaušelyje padaryta suduodant smūgį kietu buku daiktu į kairės ausies sritį. Po atsitrenkimo pakaušio sritimi, nukentėjusysis galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. E. S. trauminė išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, sukėlusi galvos smegenų suspaudimą, galvos smegenų sumušimas, kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje, viršutinėje lūpoje, kairės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje padarytos suduodant smūgius kietais bukais daiktais, o muštinė žaizda pakaušyje galėjo gautis griuvimo metu atsitrenkiant į buką kietą paviršių. (I tomas, 27-28 b. l.)
Specialisto J. S. paaiškinimu, kuriame užfiksuota, kad E. S. trauminę kraujo išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje galėjo sukelti tiek į veidą suduotų trijų smūgių visuma ( K. P.), tiek ir kiekvienas visų šių suduotų smūgių atskirai (ir J. E.). Iš turimų medicininių duomenų nėra galimybės detaliau įvertinti kiekvieno iš padarytų smūginių poveikių įtaką sužalojimų atsiradimui. (I tomas, 29 b. l.)
Dėl nusikalstamos veikos
BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo asmens kūnas.
Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, jų kaltė įrodyta: jų pačių tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo metu duotais išsamiais parodymais ir juose nurodytomis aplinkybėmis. Duotus kaltinamųjų parodymus patvirtina liudytojų I. L., L. B., I. T., A. M., E. Č., R. V. parodymai, daiktų apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje ir įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti faktai, specialisto išvada ir joje nurodytos aplinkybės. Abu kaltinamieji duodami parodymus, pripažino, kad konflikto metu K. P. sudavė kelis smūgius nukentėjusiajam, jie abu nukrito ant žemės ir nukentėjusysis galva trenkėsi į pečių, ko pasekoje iš jo iškrito dvi plytos. J. E., norėdamas baigti konfliktą, išvedė nukentėjusįjį į lauką. Pastarajam vėl sukėlus konfliktinę situaciją, sudavė E. S. vieną kartą į veido sritį, ko pasekoje jis nukrito ant žemės ir nebeatsikėlė. Specialistas savo išvadoje nurodė, kad E. S. padaryti kūno sužalojimai: trauminė kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, sukėlusi galvos smegenų suspaudimą, galvos smegenų sumušimas, kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje, viršutinėje lūpoje, kairės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje bei muštinė žaizda pakaušyje. Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo penkių smūginių poveikių bukais kietais daiktais. E. S. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlusios galvos smegenų suspaudimą ir nukentėjusiojo gyvybei pavojingą būseną. Kūne rastų sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei ar kritiminei traumai. Duotuose paaiškinimuose nurodė, kad E. S. trauminę kraujo išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje galėjo sukelti tiek į veidą suduotų trijų smūgių visuma, tiek ir kiekvienas visų šių suduotų smūgių atskirai (K. P. ir J. E.). Visuma baudžiamojoje byloje esančių, ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teismo metu ištirta, aplinkybių leidžia teismui teigti, kad 2014 m. birželio 3 d. laikotarpyje nuo 01:00 val. iki 01:30 val., tikslus laikas nenustatytas, Šiaulių rajone. Gedinčių kaime, (duomenys neskelbtini) – gyvenamojo namo viduje veikdamas kartu su J. E., konflikto ir grumtynių su E. S. metu, tyčia sudavė rankomis E. S. į veido ir galvos sritį ne daugiau 4 kartų, lauke J. E. vieną kartą smogė nukentėjusiajam ranka į veidą, nuo ko E. S. griuvo ant žemės ir nebeatsikėlė, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam E. S. trauminę kraujo išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, sukėlusią galvos smegenų suspaudimą, galvos smegenų sumušimą, kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje, viršutinėje lūpoje, kairės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje bei muštinę žaizdą pakaušyje, tai yra tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. S. sveikatą, nes trauminė kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlusi galvos smegenų suspaudimą tapo pavojinga nukentėjusiojo gyvybei, t.y. padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą.
Padarytos nusikalstamos veikos objektas yra žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė sunkiu nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymu. Nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali. Padaryta veika priskiriama baigtų nusikaltimų kategorijai. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamųjų J. E. ir K. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnius, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nusikaltimų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.
Kaltinamojo J. E. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Kaltinamojo J. E. atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamoje byloje yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą ir kitais aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 str. 1 d. 1p.), nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).
Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), į tai, kad neteistas (1 t., 141 b. l.)), administracine tvarka baustas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t. 160-165 b. l.), VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro priklausomybės ligų kabineto įstaigoje nėra, psichiatro pacientų registre neįrašytas (1 t., 143 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre nėra (1 t., 145 b. l.), nedirbantis (1 t., 146 b. l.), registruotas darbo biržoje (1 t., 147 b. l.), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas patenkinamai, šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (1 t., 149 b. l.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. už šios rūšies nusikalstamos veikos padarymą numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta bausmė, kuri yra mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį (LR BK 61 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi (pakeista 2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1554 (nuo 2015 03 24) TAR, 2015, Nr. 2015-04087), 2 dalies 2, 5 ir 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimus.
Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamojo K. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Kaltinamojo K. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamoje byloje yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), tai, kad jis suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą ir kitais aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 str. 1 d. 1p.), ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).
Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), į tai, kad neteistas (2 t., 4 b. l.), administracine tvarka baustas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t. 16-18 b. l.), UAB „Plungės sveikatos centro“ registruose neįrašytas (2 t., 6 b. l.), dirbantis UAB ‚(duomenys neskelbtini) autošaltkalviu (2 t., 7 b. l.), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (2 t., 9 b. l.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. už šios rūšies nusikalstamos veikos padarymą numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį (BK 61 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi (pakeista 2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1554 (nuo 2015 03 24) TAR, 2015, Nr. 2015-04087), 2 dalies 2, 5 ir 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimus.
Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl pareikšto civilinio ieškinio
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).
Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.
CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str. 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Nukentėjusiojo E. S. atstovė advokatė I. M. pateikė civilinį ieškinį dėl 30 000 eurų neturtinės žalos priteisimo ir turtinės žalos priteisimo (2 t., 112-115 b. l.). Ieškinyje nurodoma, kad po įvykio dėl patirtų traumų, iki šiol nukentėjusysis yra gydomas ligoninėse, gyvena slaugos namuose. Neturi jokių galimybių savarankiškai savimi pasirūpinti, reikalinga nuolatinė priežiūra, kurią teikia specializuotos įstaigos. Dėl to, kad yra gydomas ir prižiūrimas valstybės institucijose patiria turtinę žalą, nes neteko galimybės dirbti ir gauti pajamas. Todėl prašo iš kaltinamųjų priteisti turtinę žalą, negautas pajamas ir neturtinę žalą.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad konflikto ir grumtynių su E. S. metu, K. P. tyčia sudavus rankomis E. S. į veido ir galvos sritį ne daugiau kaip 4 kartus bei po to jis, išvedęs nukentėjusįjį E. S. į gyvenamojo namo kiemą, tyčia vieną kartą smogė ranka į veidą, nuo ko E. S. griuvo ant žemės ir nebeatsikėlė, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam E. S. trauminę kraujo išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, sukėlusią galvos smegenų suspaudimą, galvos smegenų sumušimą, kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje, viršutinėje lūpoje, kairės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje bei muštinę žaizdą pakaušyje, tai yra tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. S. sveikatą, nes trauminė kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlusi galvos smegenų suspaudimą tapo pavojinga nukentėjusiojo gyvybei, padarė nukentėjusiajai sunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas mano, kad nukentėjusysis dėl kaltinamųjų tyčinių veiksmų patyrė fizinį skausmą, išgąstį, baimę ir nesaugumo jausmą, t.y. jam buvo sukeltos pasekmės, kurios yra laikytinos neturtine žala.
Teismas, įvertinęs visus pateiktus dokumentus ir juose nurodytas aplinkybes, į tai, kad pačią konfliktinę situaciją sąlygojo pačio nukentėjusiojo provokuojantys neteisėti veiksmai, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiojo E. S. civilinis ieškinys kaltinamiesiems dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Taip pat visa apimtimi yra tenkintinas jo pateiktas ieškinys dėl turtinės žalos, t.y. 134,64 eurų sumos, išleistos medikamentų pirkimui, nes šios išlaidos yra pagrįstos, byloje esančiais vaistų pirkimo čekiais. Nukentėjusysis taip pat civiliniame ieškinyje buvo nurodęs, kad prašo iš kaltinamųjų priteisti ir negautas pajamas, kurias sudaro 22 284 Eur. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad nė vienas proceso dalyvis duodamas parodymus nepatvirtino to fakto, kad nukentėjusysis dirbo ar turėjo pradėti dirbti Norvegijoje. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie sudarytą darbo sutartį su nukentėjusiuoju, iš kurio teismui būtų pagrindas manyti, kad nukentėjusysis turėjo pradėti dirbti Norvegijoje nekvalifikuotu darbininku ir gauti nustatytą darbo užmokestį. Nesant pagrindo, teismas nukentėjusiojo prašymą priteisti negautą darbo užmokestį atmeta, kaip nepagrįstą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Nukentėjusysis E. S. buvo sunkiai sužalotas. Jo gydimas Šiaulių teritorinei ligonių kasai kainavo 10 818,75 Eur. Žala Šiaulių ligoninių kasai atsirado neteisėtų kaltinamųjų J. E. ir K. P. veiksmų pasekoje. Pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.
Nukentėjusiojo E. S. atstovas pagal įstatymą A. S. pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos 961,44 Eur atlyginimo. Ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas dokumentais, todėl tenkintinas pilna apimtimi, priteisinat prašomą sumą solidariai iš abiejų kaltinamųjų. Civilinio ieškinio dalį, dėl turtinės žalos, kaip negautų pajamų, atlyginimą, teismas atmeta, kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai:
- sportinės kelnės ir švarkas grąžintini E. S.;
- kompaktinė plokštelė su garso įrašu paliktina prie baudžiamosios bylos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., 115 str. 1 d.,
n u s p r e n d ž i a:
J. E. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. ir skirti jam bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi (pakeista 2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1554 (nuo 2015 03 24) TAR, 2015, Nr. 2015-04087), 2 dalies 2, 5 ir 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.
Skirti įpareigojimus:
- teikti nukentėjusiajam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi;
- pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje;
- neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
K. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. ir skirti jam bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi (pakeista 2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1554 (nuo 2015 03 24) TAR, 2015, Nr. 2015-04087), 2 dalies 2, 5 ir 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.
Skirti įpareigojimus:
- teikti nukentėjusiajam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi;
- toliu dirbti arba registruotis darbo biržoje;
- neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiojo E. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti solidariai iš J. E. ir K. P. nukentėjusiajam E. S. 20 000 eurų (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti solidariai iš J. E. ir K. P. nukentėjusiajam E. S. 134,64 eurų (vieną šimtą trisdešimt keturis eurus 64 euro centus) turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo E. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl 22 284 Eur turtinės žalos, kaip negautas pajamas, atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.
Priteisti solidariai iš J. E. ir K. P. Šiaulių teritorinei ligonių kasai, į.k. 188784026, a.s. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, 10 818,75 eurų (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus aštuoniolika eurų 64 euro centus) turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti solidariai iš J. E. ir K. P. nukentėjusiojo E. S. įstatyminiam atstovui A. S. 961,44 eurų (devynios šimtus šešiasdešimt vieną eurą 44 euro centus) turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo E. S. įstatyminio atstovo A. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl 2662,79 Eur turtinės žalos, kaip negautas pajamas, atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.
Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 106 str. iš J. E. ir K. P. solidariai priteisti nukentėjusiajam E. S. 360 eurų (tris šimtus šešiasdešimt eurų) turėtų proceso išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus:
- sportines kelnes ir švarką grąžinti E. S. ir palikti jo neribotai nuosavybei;
- kompaktinę plokštelę su garso įrašu palikti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.
Teisėjas Aleksandras Prygunkovas