Baudžiamoji byla Nr. 1-229-245/2020 

                                                        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47829-2019-5

                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6;

 (S)

                                                                                    1.2.3.1.1.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis,

sekretoriaujant Audronei Tulauskienei,

dalyvaujant prokurorams Virginijui Mizarui ir Rolandui Mackevičiui,

kaltinamajam V. K., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

nukentėjusiosios A. V. atstovui advokatui Algirdui Sakalauskui, viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2013-09-20 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 140 straipsnio 2 dalį 6 mėn. laisvės apribojimu; 2) 2014-12-05 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 10 mėn. laisvės apribojimu; 3) 2015-01-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 8 mėn. laisvės apribojimu; 2015-03-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmės subendrintos, paskirta galutinė bausmė 1 m. 3 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant visą laikotarpį būti registruotam darbo biržoje arba dirbti, bei neatlygintinai išdirbti 60 val. per 3 mėn. nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką atlyginti nukentėjusiajam padarytą 231,69 Euro turtinę žalą; 2016-03-24 teismo nutartimi bausmė pakeista į 90 parų arešto; 4) 2018-01-05 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 m., įpareigojant bausmės vykdymo metu nuo 22.00val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, 7 mėn. dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 8 mėn. pradėti dirbti. 2018-08-07 Marijampolės apylinkės teismo nutartimi papildomai visam likusiam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui paskirta nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2018-08-17 Marijampolės apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 2018-01-05 nuosprendžiu paskirtą galutinę 4 mėn. terminuotą laisvės atėmimo bausmę. 2019-05-10 atlikus bausmę paleistas. Teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

Kaltinamasis V. K. 2019 m. lapkričio mėn. 9 d. apie 17.30 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė ranka nemažiau du smūgius nukentėjusiajam Z. V. į galvos sritį ir spyrė nemažiau du kartus jam į įvairias kūno sritis, tuo padarydamas nukentėjusiajam sunkią galvos traumą – kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, kraujo patekėjimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje, galvos smegenų suspaudimą išsiliejus kraujui, komą, antrinės galvos smegenų išemiją, žaizdas veide, poodines kraujosruvas kairėje periorbitalinėje ir kairio peties srityje, tai yra, sunkiai sužalojo Z. V., nes dėl sunkios galvos smegenų traumos ir pavojingumo gyvybei taikyta dekompresinė kraniotomijos operacija ir dirbtinė plaučių ventiliacija, tačiau dėl sunkios smegenų traumos, pasireiškusios kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, kraujo patekėjimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje, galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, koma, kas komplikavosi antrine galvos smegenų išemija, plaučių uždegimu, dauginiu organų disfunkcijos sindromu, 2020-02-07 nukentėjusysis mirė gydymo įstaigoje, t. y. tyčia nužudė Z. V..

        Kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis būdamas neblaivus atėjo į nukentėjusiojo butą pamatęs lange šviesą. Jam tik įėjus į butą pro neužrakintas duris, nukentėjusysis Z. V. papriekaištavęs, kodėl įsibrovė į butą, bandė suduoti ranka, tačiau nepataikė. Tada jis alkūne smogė Z. V. į antakį, po to kumščiu į veidą, o kai nukentėjusysis nuo šio smūgio nugriuvo, du kartus įspyrė į šoną. Kodėl spardė, paaiškinti negali. Nukentėjusiajam prakirto dešinį antakį, galėjo sutrenkti ir smegenis. Jis su kaimynu R. užėjo į butą tik pasisveikinti, tačiau išprovokavo panaudoti fizinį smurtą pats nukentėjusysis, bandydamas suduoti smūgį. Kadangi tą dieną iki nusikaltimo padarymo jis gėrė alkoholinius gėrimus, buvo neblaivus, todėl abejoja, ar spardė nukentėjusįjį, tačiau, kad rankomis sudavė du smūgius į veidą, gerai atsimena. Neneigia, kad smurto panaudojimo momentu jis priminė nukentėjusiajam, kad šis yra skolininkas ir todėl bijo išeiti į gatvę. Anksčiau nukentėjusysis buvo jam skolingas, bet skolas gražino. Civilinius ieškinius pripažįsta.

Kaltinamasis V. K. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė nusikaltimo padarymo vietą ir nusikaltimo aplinkybes, tai yra, kad vieną kartą dešinės rankos alkūne smogė į veidą nukentėjusiajam Z. V., po to dar vieną kartą smogė kairės rankos kumščiu į galvą. Nuo smūgio Z. nukrito ant koridoriaus grindų, ant nugaros ir tada galbūt spyrė Z. kelis smūgius. Po to Z. V. atsikėlė nuo grindų, buvo sąmoningas, o pats išėjo iš buto vienas. R. B., su kuriuo jis kartu atėjo į butą, liko buto virtuvėje. Atėjęs Z., pasakė - "grąžink žmonėms skolas, kokių prisiskolinęs", dar sakė, kad žmonės skundžiasi, kad reikia skolas žmonėms grąžinti, nes Z. visiems prisiskolinęs, net bijosi išeiti į kiemą, taip pat Z. priekaištavo, kad ir jam du mėnesius nešė skolą. Ir tada Z. V. smogė jam, o jis atgal smogė Z. (3 t. 1-10 b. l.).

Liudytoja V. V. parodė, kad ji santuokoje su nukentėjusiuoju Z. V. susilaukė dukros A..  Dėl nukentėjusiojo Z. V. mirties A. skausmingai išgyveno, kadangi dukros ir tėvo ryšys buvo stiprus, bendraudavo, padėdavo tėvui apsirūpinti buityje. Apie Z. V. sužalojimo aplinkybes sužinojo iš B. G., kad 2019-11-09 ji buvo Z. V. bute, kai kažkas paskambino į duris ir Z. V. jas atidarė. Išgirdo, kad atėjęs asmuo kažką kalbėjo apie skolą, pinigus.

Liudytoja R. M. parodė, kad 2019-11-09 per laikotarpį nuo17.00 val. iki 18.00 val. išgirdo kaimyno Z. V. bute Nr. 1 triukšmą, žmonių balsus. Nekreipė į tai dėmesio, kadangi nukentėjusiojo bute nuolatos rinkdavosi asocialūs asmenys ir su Z. V. girtaudavo. Triukšmas pas kaimyną truko apie 5-10 min. laiko. Iki to momento girdėjo, kad pas Z. buvo užėjusi kažkokia moteris, kuri reikalavo grąžinti skolą.

Liudytoja B. G. parodė (jos parodymai pagarsinti BPK 276 str. 4 d. pagrindu), kad nukentėjusysis Z. V. buvo jos draugas. Grįžusi į Lietuvą, apsigyveno pas jį namuose. 2019-11-09 apie 17.00 val. į butą įsiveržė du nepažįstami vyriškiai ir pribėgo prie Z. V., kuris sėdėjo virtuvėje ant lovos. Vienas iš jų, tai yra, V. K. sudavė kumščiu ne mažiau 3 smūgius sėdinčiam ant lovos Z.. Matė, kad V. K. dešinėje rankoje laikė peilį ar „kastetą“. Tuo daiktu sudavė smūgius nukentėjusiajam, nuo ko pastarojo veide liko žaizda, pradėjo bėgti kraujas. Mušdamas Z. V. K. sakė "aferiste tu, atiduok 50 eurų". Po suduotų smūgių V. K. pastvėrė Z. už marškinėlių ir tempė į koridorių, kur Z. V. parkrito ant grindų. V. K. pradėjo gulintį Z. spardyti, sudavė smūgius kumščiais. Spardė labai žiauriai, stipriai. Spardė į kojas, į galvą, į pilvą. Įspyrė ne mažiau 5 kartus į galvą, dar ne mažiau po 5 smūgius į pilvą, į kojas. Taip pat, pasilenkęs sudavė gulinčiam Z. V. kumščiais į galvą. Suduodavo smūgius kumščiais ir dešinėje rankoje laikytu daiktu. Viso koridoriuje sudavė ne mažiau 5 smūgius kumščiais ir rankoje laikytu daiktu Z. į veidą. Spardydamas V. K. vis kartojo "užmušiu tave, neliksi gyvas, jei nepribaigsiu, tai atvažiuos Kauno mafija ir tave pribaigs". Ji bandė ginti Z., priėjo prie V. K. ir bandė jį nustumti nuo Z.. Tada V. K. atsisuko į ją, buvo labai agresyviai nusiteikęs. Matydama, kad trenks smūgį ir jai, nuo jo atsitraukė. Kitas į butą atėjęs vyriškis taip pat liepė jai pasitraukti, sakydamas "pasitrauk, nes ir tu gausi". Ji pasitraukė į virtuvę. Jos telefonas buvo kambaryje, tad ji skambinti negalėjo ir bijojo. Tada abu vyriškiai kartu išbėgo iš namų. Viso jie bute buvo apie 15 minučių. Z. V. mušė tik vienas vyriškis – V. K. (1 t. 71-76 b. l.).

Iš 2019-11-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja B. G. atpažino V. K., patvirtino, kad jis sumušė Z. V. 2019-11-09, sudavė pastarajam smūgius kumščiais, kažkokiu rankoje laikytu daiktu ir spardė (1 t. 77-83 b. l.).

Iš 2019-11-09 Marijampolės apskr. VPK Reagavimo skyriaus pareigūnų Ž. M., M. V. ir L. K. tarnybinių pranešimų matyti, jog buvo nuvykta į Marijampolės centrinę ligoninę, tačiau apklausti Z. V. nepavyko, kadangi jis buvo paguldytas į reanimacijos skyrių, kadangi atvežus į ligoninę ištiko koma. Nustačius ir sulaikius V. K., pastarajam nustatytas 2.21 promilių neblaivumas, o R. B. – 1.89 promilių neblaivumas (2 t. 20-23, 121-122, 180-181 b. l.).

Liudytojas R. B. parodė, kad 2019-11-09 V. K. ir jis gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 16.30 val. V. pamatė, kad pas Z. V., pravarde "V.", kuris gyvena šalia, bute dega šviesa ir pasiūlė užeiti pas Z. išgerti nusipirkto alaus. Jis ir V. K. buvo apsvaigę nuo alkoholio, V. gėrė iš eilės keturias ar penkias dienas. Atėjo prie Z. V. buto durų, kurios buvo neužrakintos, pasibeldė ir įėjo į butą. Ten virtuvėje prie stalo sėdėjo Z. V. ir jo sugyventinė B. G.. Kai užėjo į butą, tai Z. V. paklausė koridoriuje stovinčio kaltinamojo "ko nori" ir ranka smūgiavo į veidą, bet nepataikė. Tada iš karto V. K. dešinės rankos kumščių smogė Z. V. į veidą ir šis nuo smūgio į veidą nukrito ant žemės, t. y. pirma atsisėdo ant užpakalio, o po to nuvirto nugara ant grindų. Tada V. K. antrą kartą dešinės rankos kumščiu smogė gulinčiam Z. į veidą. Nukentėjusiajam prie kairio smilkinio, arčiau kairės akies, buvo prakirsta oda, bėgo kraujas. Kaltinamasis V. K. sudavęs minėtus du smūgius, nieko nesakęs išėjo iš buto.

Ikiteisminio tyrimo metu R. B. parodymų patikrinimo vietoje parodė įvykio vietą, paaiškino jo aplinkybes  (2 t. 145-154 b. l.).

Iš 2019-11-18 akistatos protokolo matyti, kad liudytoja B. G. ir R. B. liko prie savo parodymų (1 t. 86-89 b. l.).

Iš 2019-11-09 – 2019-09-10 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, adresu (duomenys neskelbtini). Buto lauko durys uždarytos, laužimo pėdsakų nesimato. Koridoriuje rastas baltos spalvos bliuzonas su rausvos spalvos dėmėmis, kuris paimtas. Koridoriuje, ties įėjimu į virtuvę, ant sienos, 31 cm atstumu nuo grindų rasta 6,5x7 cm dydžio rausvos spalvos dėmė (1 t. 10-22 b. l.).

Iš 2019-11-12 VTMT Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G3016/2019(02) matyti, kad Z. V. konstatuota: sunki galvos smegenų trauma – kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, kraujo patekėjimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje, galvos smegenų suspaudimas išsiliejusiu krauju, koma, antrinė galvos smegenų išemija, nepatikslintos kilmės (dėl chirurginio žaizdų sutvarkymo) žaizdos veide, poodinės kraujosruvos kairėje periorbitalinėje ir kairio peties srityse, odos nubrozdinimai dešiniame petyje, alkūnėse, kairiame dilbyje, dešinio kelio srityje. Dėl sunkios galvos smegenų traumos taikyta dekompresinė kraniotomija su subdurinės hematomos šalinimu, taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija. Sužalojimai galimai padaryti kietais bukais daiktais ar plokštumomis, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius ir pateiktą medicininę dokumentaciją, konstatuoti ekstrakranijiniai ir intrakranijiniai sužalojimai padaryti keliasdešimties minučių – kelių valandų laikotarpyje iki patekimo į gydymo įstaigą. Konstatuota poodinė kraujosruva kairio peties srityje, pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius padaryta 2 – 4 parų laikotarpyje iki apžiūros. Konstatuoti odos nubrozdinimai kūne, pagal makromorfologinį vaizdą padaryti 4 – 8 parų laikotarpyje iki apžiūros. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai galvoje atspindi nemažiau 2 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais, traumos mechanizmo detalių pagal turimus duomenis patikslinti negalima. Konstatuota poodinė kraujosruva petyje ir odos nubrozdinimai kūne atspindi nemažiau 6 nurodytų kūno sričių trauminiu kontaktų su kietais bukais daiktais ar plokštumomis. Konstatuoti sužalojimai tyčiniam savęs žalojimui ir griuvimo traumai nebūdingi. Remiantis "Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių" 6.6.4 ir 6.6.15 punktais dėl konstatuotos sunkios galvos smegenų traumos ir pavojingumo gyvybei, dėl kurios taikyta dekompresinė kraniotomijos operacija ir dirbtinė plaučių ventiliacija nustatomas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kiti konstatuoti sužalojimai kūne, remiantis "Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių" 9 punktu, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t. 87-89 b. l.).

Iš 2020-01-23 VTMT Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. pG 285/2020(02) matyti, kad įvertinus papildomai gautus medicininius dokumentus, nesikeičia nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t. 93 b. l.).

Iš 2020-02-07 mirties liudijimo matyti, kad Z. V. mirė 2020-02-07. Tiesioginė mirties priežastis - trauminė smegenų liga, tarpinė mirties priežastis – plaučių uždegimas, galvos smegenų funkcijos sutrikimas, pagrindinė liga (trauma), sukėlusi mirtį – ilgalaikis sąmonės netekimas, kai negrįžtama į pradinį sąmonės lygį, plaučių uždegimas (1 t. 96 b. l.).

Iš 2020-03-18 VTMT Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. pM 4/2020(02) matyti, kad Z. V. mirties priežastis – sunki galvos smegenų trauma pasireiškusi kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, kraujo patekėjimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje, galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, koma, kas komplikavosi antrine galvos smegenų išemija, plaučių uždegimu, dauginiu organų disfunkcijos sindromu. Z. V. konstatuota sunki galvos smegenų trauma ir jos komplikacijos yra tiesiogiai susiję su mirtimi (1 t. 110-116 b. l.).

Iš 2019-11-19 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2019-11-18 BPC raštu gauti pokalbių įrašai CD-R laikmenoje - 2019-11-09, 17:49:34 val., įvykęs telefoninis pokalbis tarp abonento Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio liudytojai B. G., gim. 1957 m. ir Bendrojo pagalbos centro Nr. 112. Garsiniame faile, pavadinimu "2019_11_09_17-49-34_25.01“ girdimas telefoninis pokalbis tarp B. G. ir BPC operatoriaus bei GMP darbuotojos (1 t. 175-177 b. l.).

Iš 2019-11-19 stenogramos matyti, kad garso įrašo ,,2019_11_09_17-49-34_25.01“, 2019-11-09 17:49:34 val., kurio trukmė 00:03:25 val., stenograma ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-47829-19, B. G. kviečia greitąją medicinos pagalbą Z. V. (1 t. 179, 180 b. l.).

Iš 2019-11-15 VTMT Marijampolės skyriaus specialisto išvados Nr. G 616/2019(09) matyti, kad V. K. sveikatos sutrikdymas nevertinamas, kadangi V. K. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota. V. K. 2019-11-10 įvykusio įvykio metu skausmo nejuto (1 t. 120 b. l.).

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. K. 2019 m. lapkričio mėn. 9 d. apie 17.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė ranka nemažiau du smūgius nukentėjusiajam Z. V. į galvos sritį ir spyrė nemažiau du kartus jam į įvairias kūno sritis, tuo padarydamas nukentėjusiajam sunkią galvos traumą – kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, kraujo patekėjimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje, galvos smegenų suspaudimą išsiliejus kraujui, komą, antrinės galvos smegenų išemiją, žaizdas veide, poodines kraujosruvas kairėje periorbitalinėje ir kairio peties srityje, tai yra, sunkiai sužalojo Z. V., nes dėl sunkios galvos smegenų traumos ir pavojingumo gyvybei taikyta dekompresinė kraniotomijos operacija ir dirbtinė plaučių ventiliacija, tačiau dėl sunkios smegenų traumos, pasireiškusios kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, kraujo patekėjimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje, galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, koma, kas komplikavosi antrine galvos smegenų išemija, plaučių uždegimu, dauginiu organų disfunkcijos sindromu, 2020-02-07 nukentėjusysis mirė gydymo įstaigoje, t. y. tyčia nužudė Z. V..

   Nėra pagrindo netikėti kaltinamojo V. K. parodymais, kad jis nurodytu laiku sukonfliktavęs su nukentėjusiuoju Z. V. smogė kumščiais nukentėjusiajam į galvą, dėl ko pastarasis nugriuvo ant grindų, spyrė į kitas kūno vietas ir tokiu būdu jis galėjo padaryti nukentėjusiajam kaltinime aprašytus kūno sužalojimus. Specialisto išvada konstatuota, kad Z. V. mirties priežastis – sunki galvos smegenų trauma pasireiškusi kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, kraujo patekėjimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje, galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, koma, kas komplikavosi antrine galvos smegenų išemija, plaučių uždegimu, dauginiu organų disfunkcijos sindromu. Z. V. konstatuota sunki galvos smegenų trauma ir jos komplikacijos yra tiesiogiai susiję su mirtimi. Kaltinamojo V. K. parodymus, kad jis vienas sužalojo nukentėjusįjį, patvirtino liudytojas R. B.. B. G. parodymai atitinka R. B. ir kaltinamojo parodymus. Iš 2019-11-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja B. G. atpažino V. K. ir patvirtino, kad jis sumušė Z. V. 2019-11-09, sudavė pastarajam smūgius kumščiais, kažkokiu rankoje laikytu daiktu ir spardė. Tai parodo, kad kaltinamasis V. K. nužudė Z. V. netiesiogine tyčia, kadangi atliko nusikaltimo objektyviosios pusės veiksmus, tai yra, tyčia sudavė smūgius nukentėjusiajam į veidą, galvą, kitas kūno vietas. Nuo suduotų smūgių atsirado aprašytos pasekmės – nukentėjusiojo kūno sužalojimai dėl kurių vėliau įvyko nukentėjusiojo mirtis. Tokiu būdu tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis sudavęs smūgius nukentėjusiajam, iš karto pasišalino iš buto ir nesidomėjo nukentėjusiojo būkle, tai yra, pasekmių atžvilgiu buvo abejingas. Smūgius sudavė kumščiais ir kojomis. Duomenų, kad jis naudojo kūno sužalojimų padarymui įrankius, nenustatyta. Liudytojos B. G. parodymais kaltinamasis rankoje turėjo kažkokį daiktą, galimai „kastetą“, tačiau negalėjo jo konkrečiai apibūdinti, daugiau tai patvirtinančių įrodymų nesurinkta. Teismų praktika „kastetai“ paprastai naudojami siekiant padaryti sunkesnius kūno sužalojimus. Iš išdėstytų įrodymų matyti, kad daikto, kuriuo paskirtis būtų atimti gyvybę, kaltinamasis nenaudojo. Todėl kaltinamasis V. K. suduodamas išdėstytus smūgius nukentėjusiajam suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo tokio veikimo gali atsirasti padariniai – nukentėjusiojo Z. V. mirtis, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.     

Todėl kaltinamojo V. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

 Kaltinamojo V. K. parodymai, kad jis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo Z. V. atžvilgiu todėl, jog pastarasis išreikšdamas nepasitenkinimą jo atžvilgiu dėl to, kad jis atėjo į butą, nukentėjusysis pirmas bandė kumščiu suduoti jam į veidą. Dėl tokio nukentėjusiojo elgesio jis supyko. Šie kaltinamojo parodymai patvirtina, kad fizinis smurtas buvo panaudotas tarpusavio konflikto metu, kilusio tarp neblaivių asmenų, kurie buvo gerai pažįstami, ne kartą kartu girtavo, skolinosi pinigus. Kaltinamasis V. K. parodė, kad jis buvo skolinęs pinigus nukentėjusiajam ir šis kurį laiką skolos negražino. Nukentėjusysis turėjo tokį įprotį. Liudytoja R. M. parodė, kad nusikaltimo padarymo metu ji išgirdo triukšmo metu pavartotus žodžius apie skolą. Tačiau kaltinamasis patvirtino, kad nusikaltimo padarymo dieną nukentėjusysis skolas buvo gražinęs. Tai, kad nukentėjusysis pirmas bandė suduoti smūgį kaltinamajam, parodė tik kaltinamasis ir liudytojas R. B., tačiau liudytoja B. G. parodė (jos parodymai pagarsinti BPK 276 str. 4 d. pagrindu), kad į butą įsiveržė du nepažįstami vyriškiai ir pribėgo prie Z. V., kuris sėdėjo virtuvėje ant lovos. Vienas iš jų, tai yra, V. K. sudavė kumščiu nemažiau 3 smūgius sėdinčiam ant lovos Z.. Taip pat, iš specialisto išvados matyti, kad kaltinamajam jokie kūno sužalojimai nepadaryti. Todėl šie kaltinamojo parodymai, kad pirmas fizinio smurto veiksmus pradėjo nukentėjusysis, paneigti. Liudytojas R. B. negalėjo nuosekliai paaiškinti apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, tai yra, teigė, kad geriant alkoholinius gėrimus nukentėjusiojo bute kilo konfliktas, vėliau jau patvirtino kaltinamojo parodymus, kad nukentėjusysis pirmas bandė ranka suduoti kaltinamajam į veidą, todėl jie prieštaringi ir nepagrįsti kitais įrodymais, todėl atmetami. Todėl teismas vertindamas kaltinamojo V. K. nusikalstamus veiksmus nukentėjusiojo Z. V. atžvilgiu, daro išvadą, kad kaltinamasis įėjo į nukentėjusiojo butą be buto savininko sutikimo, todėl pastarasis turėjo teisę išreikšti nepasitenkinimą, varyti kaltinamąjį iš buto. Nepageidaujamas kaltinamojo apsilankymas nukentėjusiojo bute buvo priežastis kilti tarpusavio nesutarimui ir konfliktui. Nėra objektyvių įrodymų, kad nukentėjusysis atliko smurto veiksmus kaltinamojo atžvilgiu, tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis buvo neblaivūs, todėl nebuvo jokio pagrindo V. K. labai susijaudinti ar gintis. Liudytojas R. B. patvirtino, kad jį nustebino kaltinamojo V. K. veiksmai, tai yra, fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiojo atžvilgiu priežasties nesuprato. Pats kaltinamasis pripažino, kad skolą nukentėjusysis buvo gražinęs. Todėl kaltinamojo atėjimo į butą ir fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį priežastis bei nusikaltimo motyvas yra jo paties – neblaivaus kaltinamojo klaidingas aplinkos suvokimas. Dėl to kilo tarpusavio konfliktas. Iš nusikaltimo aptartų aplinkybių ir ankstesnių jo teistumų matyti, kad kaltinamasis yra linkęs naudoti fizinį smurtą. Kaltinamasis V. K. abejoja suduotų nukentėjusiajam smūgių skaičiumi, tačiau sužalojimai konstatuoti teismo medicinos specialisto išvadoje. Kad kaltinamasis sudavė daugybinius smūgius nukentėjusiajam, neneigė pats V. K., liudytojas R. B., o jų parodymus patvirtina liudytojos B. G. pagarsinti BPK 276 str. 4 d. pagrindu parodymai.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jis pripažino atlikęs nusikalstamus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu tiek, kiek atsiminė, nes buvo neblaivus ir galėjo objektyviai ne visas faktines aplinkybes atsiminti, teisingai vertinti dėl apsvaigimo nuo alkoholio. Kaltinamojo V. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamąjį V. K. charakterizuoja ankstesni teistumai neigiamai.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Skiriant bausmę kaltinamajam V. K. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė labai sunkų nusikalstamą ir juo sukėlė neatstatomas pasekmes – žmogaus mirtį. Nusikaltimas baigtas, padarytas netiesiogine tyčia. Kaltinamasis praeityje buvo teistas keturis kartus, teistumas neišnykęs. Nusikaltimą padarė praėjus vos pusei metų po paleidimo iš bausmės atlikimo vietos, į kurią prieš tai buvo grąžintas po lygtinio paleidimo. Jo daromi nusikaltimai yra susiję su fizinio smurto naudojimu, išvadų nedarė ir yra nusistatęs daryti nusikaltimus, kurie sunkėja. Iki nusikaltimo padarymo girtavo. Nusikaltimas padarytas esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei ir atsakomybę lengvinančiai aplinkybei. Nusikaltimo padarymo motyvas – pyktis, kilęs dėl nederamų tarpusavio santykių esant neblaiviam. Kaltinamasis iki nusikaltimo padarymo sistemingai girtavo, nedirbo, užimtumo tarnyboje neregistruotas, taip ignoruodamas visuomenines vertybes. Skiriant bausmės dydį atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis V. K., būdamas recidyvistu, padarė naują labai sunkų nusikaltimą ir todėl jis pripažintinas pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Todėl skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė aukščiau vidurkio (LR BK 61 straipsnio 1dalis, 2 dalis).

Nukentėjusiosios A. V. civilinis ieškinys, kurį sudaro nukentėjusiojo Z. V. laidojimo išlaidos, pagrįstas dokumentais, tenkintinas, atskaičius 312 Eur laidojimo pašalpą – materialinė žala padaryta kaltais kaltinamojo V. K. veiksmais  (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Taip pat, pagrįstas nukentėjusiosios A. V. civilinis ieškinys dėl 3000 Eur  neturtinės žalos priteisimo, kadangi nukentėjusysis Z. V. jos tėvas. Dėl kaltinamojo V. K. padaryto nusikaltimo ji patyrė skausmą, išgyvenimus, moralinę žalą (CK 2.250 straipsnis). Tarp jos ir nukentėjusiojo buvo tamprus ryšys. Tai parodo jos elgesys iki ir po nukentėjusiojo sužalojimo, tai yra, grįžusi iš užsienio valstybės, lankė tėvą. Lankydavo jį ir iki sužalojimo, materialiai padėdavo. Po nukentėjusiojo sužalojimo, pastarajam esant komos būsenoje, jai teko gyventi nuolatiniame laukime ir baimėje dėl neigiamų pasekmių. Kaltinamasis V. K. ieškinių neginčijo, sutiko atlyginti. Todėl ieškinys tenkinamas visiškai.

Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė 2020-03-17 patikslintą civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti 8179,95 Eur. Žala padaryta kaltais kaltinamojo V. K. veiksmais yra pagrįsta dokumentais, todėl tenkinamas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-308 straipsniais,

n u s p r e n d ė :

Pripažinti V. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, V. K. pripažinti pavojingu recidyvistu.

V. K. kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą kardomajame kalinime nuo 2019-11-09 iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Priteisti iš V. K.:

A. V. naudai 1125,7 (tūkstantį šimtą dvidešimt penkis Eur 70 ct) Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3000 (tris tūkstančius) Eur neturtinės žalos atlyginimo;

Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 8179,95 (aštuonis tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt devynis Eur 95 ct) Eur turtinei žalai atlyginti (pinigus pervedant į Valstybės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini)).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus:

 2019-11-09 įvykio vietos apžiūros protokolu paimtus bliuzoną (vokas Nr. 1) ir medvilninė šluostę (vokas Nr. 2) saugomus Marijampolės apskr. VPK Aptarnavimo skyriuje – sunaikinti;

2019-11-09 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtus: viena pora sportinių batelių, diržą, trumpikes, marškinėlius, megztinį, striukę, džinsines kelnes, vieną porą kojinių (pakuotė Nr. 1), saugoma Marijampolės apskr. VPK Aptarnavimo skyriuje – sunaikinti;

2019-11-10 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtus: marškinėlius, sportines kelnes, sportinį kombinezoną (vokas Nr. 2), vieną porą sportinių batelių (vokas Nr. 1), saugoma Marijampolės apskr. VPK Aptarnavimo skyriuje – grąžinti V. K..

2019-11-15 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimtus įtariamojo V. K. DNR pavyzdžius  (vokas Nr. 404833), saugoma Marijampolės apskr. VPK Aptarnavimo skyriuje – sunaikinti.

Pratęsti V. K. procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo į jam nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį V. K. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje „Swedbank“, AB iki nuosprendžio įvykdymo. Nuosprendžio kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

        Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo, gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Kauno apygardos teismui.

Teisėjas                                                                                        Kęstutis Dargužis