Administracinė byla Nr. eA-2035-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03747-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.3; 18.12

 (S)

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Č. J. ir R. J.) dėl sprendimo panaikinimo

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas Ž. J. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 44S-20 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiai l. J. J.“ (toliau – ir Sprendimas).

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) mirusios L. J. J., pretendentės į buvusios savininkės M. P. iki nacionalizacijos Širvintų rajono savivaldybėje Gelvonų seniūnijoje, Maželių kaime valdytos žemės nuosavybės teisių atkūrimą, teisių perėmėjas. Kiti L. J. J. (toliau – pretendentės) teisių perėmėjai yra tretieji suinteresuoti asmenys Č. J. ir R. J.. Pretendentė 2002 m. pasirinko nuosavybės teisių atkūrimą ekvivalentine natūra ir paprašė M. P. (toliau – buvusios savininkės) Širvintų rajono savivaldybėje turėtą nuosavybę atkurti savo gyvenamojoje vietoje - Vilniaus rajono savivaldybės Avižienių kadastrinėje vietovėje. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo ekvivalentine natūra 2002 m. lapkričio 29 d. buvo parengta išvada Nr. S-415 (toliau – ir Išvada), kuri buvo išsiųsta į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių. Vadovaujantis Išvada pretendentė buvo įtraukta į NŽT Vilniaus rajono skyriaus organizuojamus Avižienių kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektus. Pareiškėjas pažymėjo, kad paskutinis Vilniaus rajono savivaldybės Avižienių seniūnijos Avižienių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo pradėtas rengti 2019 m. ir pretendentė buvo įtraukta į Asmenų, pateikusių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, X eiliškumo sąrašą (toliau – ir Sąrašas). Pareiškėjas buvo kviečiamas į Avižienių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto X eiliškumo grupės pretendentų susirinkimą, kuriame ekvivalentinis žemės sklypas (už turėtą žemės sklypą) jam nebuvo pasiūlytas. Išvada buvo grąžinta į NŽT Širvintų skyrių, kuriame prieš pareiškėjo valią buvo priimtas skundžiamas Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo išmokant piniginę kompensaciją, nors pretendentės ir jos teisių perėmėjų valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo (ekvivalentine natūra) niekuomet nesikeitė. Nesulaukdami nuosavybės teisių atkūrimo Avižienių kadastrinėje vietovėje pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys 2017 m. vasario 14 d. pateikė NŽT Vilniaus rajono skyriui prašymą dėl Išvados perkėlimo į kitą kadastrinę vietovę, tačiau šis jų prašymas netenkintas. Pareiškėjas buvo pakviestas į pretendentų susirinkimą, bet susirinkime joks lygiavertis žemės sklypas jam nebuvo pasiūlytas, o NŽT Širvintų skyrius pareiškėjui net neleido rinktis iškelti Išvadą į kitą kadastrinę vietovę ir priėmė skundžiamą Sprendimą.

3.       Pareiškėjo manymu, skundžiamas Sprendimas ir pažyma dėl kompensacijos nustatymo yra nepagrįsti ir neteisėti, nes NŽT Vilniaus rajono skyriaus susirinkimo metu pareiškėjui joks lygiavertis žemės sklypas rengiamame Avižienių projekte nebuvo pasiūlytas, todėl Išvada į NŽT Širvintų skyrių grąžinta nepagrįstai. NŽT Širvintų skyrius, prieš priimdamas skundžiamą Sprendimą, neleido pareiškėjui pasirinkti kitos kadastrinės vietovės. Be to, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) tikslų ir sąlygų bei priimtas pažeidžiant įstatymą detalizuojančiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. 110 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ pakeitimo“ nustatytą tvarką.

4.       Pareiškėjas negavo jokio pranešimo apie tai, kad Avižienių kadastrinėje vietovėje nėra laisvo žemės fondo, todėl jam siūloma per 30 dienų nurodyti kadastrinę vietovę, kurioje jis pageidautų gauti lygiavertį žemės sklypą. Priešingai, 2019 m. gegužės 22 d. pareiškėjas gavo NŽT Vilniaus rajono skyriaus kvietimą į Avižienių kadastro vietovės susirinkimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas susirinkime galės rinktis lygiavertį žemės sklypą, tačiau atvykus į susirinkimą joks lygiavertis žemės sklypas nebuvo pasiūlytas.

5.       Pareiškėjo nuomone, NŽT siekė eliminuoti pareiškėją iš žemės reformos Avižienių kadastrinėje vietovėje, kurioje pareiškėjas laukė lygiaverčio žemės sklypo daugybę metų, o tai padaręs, atsakovas pradėjo naują žemės reformos etapą Avižienių kadastro vietovėje, kurioje lygiaverčius žemės sklypus siūlo visiškai naujiems pretendentams, t. y. asmenims, kurių išvados šioje kadastrinėje vietovėje yra gautos vėliau.

6.       Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7.       Atsakovas nurodė, kad visa informacija apie Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Avižienių seniūnijos Avižienių kadastro vietovėje laisvos žemės fondo žemės plotus, kuriuose pretendentės vardu galėjo būti projektuojamas (-i) žemės / miško / vandens telkinio sklypas (-ai), buvo skelbiama NŽT interneto svetainėje ir pretendentai ar jų paveldėtojai, atstovai galėjo susipažinti su pateikta informacija. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 48VĮ-662-(14.48.2.) patvirtintame Sąraše pretendentė X eiliškumo grupėje įrašyta 29 eilės numeriu. Iš 2019 m. birželio 13 d. vykusio X–XII eiliškumo grupių pretendentų, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn žemę, mišką, vandens telkinį Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Avižienių seniūnijos Avižienių kadastro vietovėje susirinkimo protokolo (protokolo Nr. 48PRT-40-(14.48.65.), kuriame dalyvavo Ž. J., kaip pretendentės atstovas, nustatyta, kad šio susirinkimo metu žemės sklypai nebuvo suprojektuoti, nes pretendentei galėjo būti projektuojami tik žemės ūkio paskirties žemės sklypai, o laisvos žemės ūkio paskirties žemės šioje kadastro vietovėje neliko. Iš Vilniaus rajono Avižienių seniūnijos Avižienių kadastro vietovės laisvos žemės fondo, patvirtinto NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-550-(14.48.2.) matoma, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypai pretendentams galėjo būti projektuojami tik keturiuose laisvos valstybinės žemės fondo plotuose, iš viso 0,63 ha plote. Šiuose laisvos valstybinės žemės fondo plotuose buvo suprojektuoti žemės sklypai aukštesnės eilės pretendentams ir pirmiau į Sąrašą įtrauktiems pretendentams. Atsakovo teigimu, suprojektavus aukštesnės eilės ir pirmiau į Sąrašą įtrauktiems pretendentams žemės sklypus laisvos valstybinės žemės plote 0,64 ha, pretendentei laisvos žemės ūkio paskirties žemės šioje kadastro vietovėje neliko.

8.       Atsakovo teigė, jog piliečiai Ž. J., Č. J. ir R. J. 2017 m. birželio 26 d. pateikė prašymą NŽT Vilniaus rajono skyriui dėl pretendentės vardu parengtos Išvados persiuntimo į Švenčionių rajono Zadvarininkų kadastro vietovę, į kurį jiems buvo atsakyta Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. liepos 17 d. raštu Nr. 48SD-8490-(14.48.104.) „Dėl išvados persiuntimo“. NŽT Vilniaus rajono skyrius piliečių prašymo netenkino. Pagal NŽT interneto tinklalapyje skelbiamą informaciją buvo nustatyta, kad 2017 m. liepos 5 d. duomenimis Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Avižienių kadastro vietovėje laisvos žemės fondo žemės plotas buvo 20,85 ha. Iš šio ploto — 15,72 ha buvo miškų naudmenų ir pretendentės išvada galėjo būti realizuota 2017–2018 m. rengiamame Vilniaus rajono Avižienių seniūnijos Avižienių kadastro vietovės žemės reformos projekte.

9.       Pretendentės atstovas į 2015 m. balandžio 22 d. vykusį susirinkimą atvyko, bet žemės sklypo nepasirinko, o 2016 m. birželio 29 d. ir 2016 m. rugpjūčio 1 d. vykusiuose susirinkimuose pretendentės atstovas nedalyvavo. Į 2017 m. gruodžio 15 d. vykusį susirinkimą pretendentės atstovas atvyko, tačiau žemės sklypo nepasirinko.

 

II.

 

10.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu pareiškėjo Ž. J. skundą atmetė.

11.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) mirusios L. J. J., pretendentės į buvusios savininkės M. P. iki nacionalizacijos Širvintų rajono savivaldybėje Gelvonų seniūnijoje, Maželių kaime valdytos žemės nuosavybės teisių atkūrimą, teisių perėmėjas. Kiti pretendentės teisių perėmėjai yra tretieji suinteresuoti asmenys Č. J. ir R. J.. Pagal Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 29 d. išvadą Nr. S-415 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ pretendentė turėjo teisę atkurti į buvusios savininkės M. P. iki nacionalizacijos Širvintų rajono savivaldybėje Gelvonų seniūnijoje Maželių kaime valdytą 2,78 ha žemės plotą (vertė 2 156 Lt). Išvada buvo išsiųsta į Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Avižienių seniūniją. Nuosavybės teisės į mirusiajai L. J. J. tenkančią žemės valdos dalį - 2,0113 ha žemės atkurtos Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. 2.5-41-17730 ir Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 2.5-41-21254. Pretendentės atstovas į 2015 m. balandžio 22 d. vykusį X, XI, XII eiliškumo grupių pretendentų susirinkimą atvyko, bet žemės sklypo nepasirinko. Pretendentės atstovas (-ai) neatvyko į susirinkimus, vykusius 2016 m. birželio 29 d. ir 2016 m. rugpjūčio 1 d. Pareiškėjas ir tretieji asmenys 2017 m. birželio 26 d. pateikė NŽT Vilniaus rajono skyriui prašymą Nr. 48JP-3238 dėl Išvados pakartotinio perkėlimo iš Avižienių kadastro vietovės į Švenčionių rajoną, Zadvarininkų kadastro vietovę. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2017 m. liepos 17 d. raštu Nr. 48SD-84910(14.48.104) „Dėl išvados persiuntimo“ pareiškėją ir trečiuosius suinteresuotus asmenis informavo, jog pagal NŽT interneto tinklalapyje skelbiamą informaciją nustatyta, kad 2017 m. liepos 5 d. duomenimis Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Avižienių kadastro vietovėje laisvos žemės fondo žemės plotas yra 20,85 ha. Iš šio ploto — 15,72 ha yra miškų naudmenų, o iš jo saugomoje teritorijoje – 0,30 ha, todėl Išvada iš Avižienių kadastro vietovės negali būti persiunčiama į kitą kadastro vietovę, kadangi gali būti realizuota šioje kadastro vietovėje. Pretendentės atstovas į 2017 m. gruodžio 15 d. vykusį susirinkimą atvyko, bet žemės sklypo nepasirinko.

12.       NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. balandžio 17 d. įsakymu
Nr. 48VĮ-550-(14.48.2.) buvo patvirtintas Vilniaus rajono Avižienių seniūnijos Avižienių kadastro vietovės laisvos žemės fondas ir teritorija žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti. Žemės ūkio paskirties žemės sklypai pretendentams galėjo būti projektuojami keturiuose laisvos valstybinės žemės fondo plotuose, iš viso 0,63 ha plote. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 48VĮ-662-(14.48.2.) patvirtintame Sąraše pretendentė X eiliškumo grupėje įrašyta 29 eilės numeriu. Taip pat įrašyta, jog pagal Išvadą ji turi teisę gauti tik žemės plotą, kurio vertė 173 Eur. Iš Vilniaus rajono Avižienių seniūnijos Avižienių kadastro vietovės laisvos žemės fondo, patvirtinto NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. balandžio 17 d. įsakymu
Nr. 48VĮ-550-(14.48.2.), Laisvos valstybinės žemės fondo plotuose buvo suprojektuoti žemės sklypai aukštesnės eilės pretendentams ir pirmiau į Sąrašą įtrauktiems pretendentams. 2019 m. birželio 13 d. vykusio X-XII eiliškumo grupių pretendentų susirinkimo metu žemės sklypai nebuvo suprojektuoti, nes pretendentei galėjo būti projektuojami tik žemės ūkio paskirties žemės sklypai, o laisvos žemės ūkio paskirties žemės šioje kadastro vietovėje nebeliko ir nuosavybės teisės bus atkuriamos pinigais. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. TR-8216-(5.34.) „Dėl išvados „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ grąžinimo“ NŽT Širvintų skyriui grąžino pretendentės vardu parengtos Išvados originalą.

13.       NŽT, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi bei atlikusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1051 punkte nurodytus veiksmus priėmė šioje byloje ginčijamą Sprendimą. NŽT Širvintų skyrius 2019 m. spalio 1 d. surašė pažymą Nr. 44PAŽ1-17-(14.44.34) „Dėl valstybinės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės“, kurioje atkurtos nuosavybės teisės mirusiajai L. J. J., buvo įvertinta 231 Eur. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1652-(14.48.2.) patvirtintas Sąrašas, iš kurio matyti, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypai buvo suprojektuoti aukštesnės VIII eilės pretendentams ir X eilės pretendentams, kurie buvo įtraukti į Sąrašą aukštesniu numeriu nei pretendentė. NŽT nurodė, jog dar 2017–2018 m. pareiškėjui buvo galimybė pasirinkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, tačiau tuomet pareiškėjas nesirinko. Jis pats nebuvo aktyvus, be to, neskundė NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymų, neteikė jokių pastabų. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys susirinkimų protokolai patvirtina, jog pretendentė L. J. J. ir / ar jos atstovas į susirinkimus neatvykdavo arba atvykę žemės sklypo nepasirinkdavo, todėl Išvada į NŽT Širvintų skyrių grąžinta pagrįstai.

14.       Teismas pažymėjo, jog tuo atveju, kai asmens pasirinktoje kadastro vietovėje laisvos žemės fondo žemės, kurioje jam galėtų būti projektuojamas lygiavertis turėtajam žemės sklypas, neliko, Išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn negali būti „perkeliama“ (perduodama) į kitą asmens pasirinktą kadastro vietovę, o nuosavybės teisės į išlikusį žemės plotą atkuriamos atlyginant pinigais. Taigi atsakovas pagrįstai netenkino pareiškėjo 2017 m. vasario 14 d. prašymo iškelti Išvadą.

15.       2017 m. liepos 5 d. duomenimis Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Avižienių kadastro vietovėje laisvos žemės fondo žemės plotas buvo 20,85 ha. Iš šio ploto – 15,72 ha buvo miškų naudmenų, todėl pretendentės Išvada galėjo būti realizuota 2017–2018 m. rengiamame Vilniaus rajono Avižienių seniūnijos Avižienių kadastro vietovės žemės reformos projekte, tačiau pats pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus ir nepasinaudojo galimybe pasirinkti žemės sklypą.

16.       Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

 

III.

 

17.       Pareiškėjas Ž. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

18.       Pareiškėjas pažymi, jog po administracinės bylos iškėlimo ir atsiliepimo į pareiškėjo skundą gavimo paaiškėjo, kad Sprendime nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas atsisakė jam pasiūlyto lygiaverčio žemės sklypo Avižienių kadastro vietovėje, neatitinka tikrovės. 2019 m. birželio 13 d. įvykusio Avižienių pretendentų susirinkimo metu nei pareiškėjui, nei kitiems susirinkime dalyvavusiems asmenims NŽT nesiūlė jokių laisvų sklypų, bet informavo apie nuosavybės atkūrimą išmokant piniginę kompensaciją. Pareiškėjas 2017 m. bandė išsikelti Išvadą į kitą rajoną, bet NŽT Švenčionių rajono žemėtvarkos skyrius Išvadą grąžino į NŽT Vilniaus rajono skyrių, kadangi Avižienių kadastrinėje vietoje yra laisvos žemės. Atsakovas dar prieš 2019 m. birželio 13 d. susirinkimą žinojo, kad parengtame Avižienių žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuotų Laisvos valstybinės žemės fondo sklypų neužteks X eiliškumo grupės pretendentams, todėl to paties eiliškumo grupės pretendentai buvo kviečiami į skirtingus susirinkimus. Po Sprendimo priėmimo NŽT Vilniaus skyriaus vedėjas 2020 m. sausio 24 d. įsakymu pradėjo rengti naują Avižienių kadastro vietovės žemės reformos projektą ir patvirtinto Avižienių kadastro vietovės laisvo žemės fondo planą bei žiniaraštį, kuriame nurodyta keliasdešimt laisvų sklypų, kurių bendras plotas 19 ha. NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo 2020 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 48VĮ-483-(14.48.2.) buvo patvirtinta 19 ha ploto teritorija Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti ir jos ribas, asmenų, kurie pateikė prašymus perduoti nuosavybėn lygiaverčius žemės sklypus šioje kadastro vietovėje, sąrašą, į kurį įtrauktas netgi už pareiškėją žemesnės XI eiliškumo grupės pretendentas, kurio išvada buvo gauta 2019 m. gruodžio 11 d.

19.       Pareiškėjas nesutinka su teiginiais, kad jis atsisakė jam pasiūlyto žemės sklypo, tačiau teismas šių argumentų neįvertino. Ginčijame Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas atsisakė jam pasiūlyto žemės sklypo, o teismo sprendime nurodoma, jog tuo atveju, kai asmens pasirinktoje kadastro vietovėje laisvės žemės, kurioje galėtų būti projektuojamas lygiavertis turėtam žemės sklypas, nelieka, išvada dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn negali būti perkeliama į kitą asmens pasirinktą kadastro vietovę, o nuosavybės teisės į išlikusį žemės plotą atkuriamos atlyginant pinigais. Taigi tiek atsakovo Sprendime, tiek teismo sprendime nurodomi skirtingi argumentai.

20.       Teismas neįvertino to, kad po 2019 m. Avižienių projektų patvirtinimo ir ginčijamo Sprendimo priėmimo, atsakovas toje pačioje Avižienių kadastrinėje vietovėje sudarė naują 19 ha laisvos valstybinės žemės fondą. Taigi atsakovo nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjui nuosavybės teisės atkurtos išmokant piniginę kompensaciją, nes jo pasirinktoje Avižienių kadastrinėje vietovėje nebuvo laisvo valstybinio fondo žemės, neatitinka tikrovės.

21.       Pagal Atkūrimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto aiškinamąjį raštą atsakovas turi teisę priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pinigais tik tuo atveju, kai pretendentas elgiasi piktybiškai, t. y. nepasirenka kadastrinės vietovės, neatvyksta, neinformuoja ir pan. Sprendime nurodyta, kad nuosavybės teisės pareiškėjui atkuriamos pinigais, nes jis atvyko į Avižienių kadastro vietovės susirinkimą, bet jame nepasirinko lygiaverčio žemės sklypo, tačiau atsiliepime į skundą nurodoma, jog joks lygiavertis žemės sklypas pareiškėjui 2019 m. vykusio Avižienių susirinkimo metu net nebuvo pasiūlytas. Pareiškėjas negavo jokio pranešimo apie tai, kad Avižienių kadastro vietovėje nėra laisvo žemės fondo, todėl jam siūloma per 30 dienų nurodyti kadastrinę vietovę, kurioje jis pageidautų gauti lygiavertį žemės sklypą. Priešingai, jis 2019 m. gegužės 22 d. gavo NŽT Vilniaus rajono skyriaus kvietimą į Avižienių kadastro vietovės susirinkimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas susirinkime galės rinktis lygiavertį žemės sklypą.

22.       Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

23.       Atsakovas atkreipia dėmesį, jog nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio, papildyto 6 dalimi, nuostata, pagal kurią jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ir (ar) miesto savivaldybės teritorijoje priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietoje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.

24.       Šiuo atveju teismas konstatavo, kad pretendentės atstovas į susirinkimą, vykusį 2015 m. balandžio 22 d. atvyko, bet žemės sklypo nepasirinko, o pretendentė ar jos atstovas į susirinkimus, vykusius 2016 m. birželio 29 d. ir 2016 m. rugpjūčio 1 d. neatvyko. Taip pat teismas konstatavo, kad dar 2017–2018 m. pareiškėjui buvo galimybė pasirinkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, tačiau tuomet pareiškėjas nesirinko, taigi jis pats nebuvo aktyvus ir, negana to, neskundė NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymų, neteikė jokių pastabų.

25.       Atsakovas pažymi, jog pats pareiškėjas dėl savo pasyvumo sukėlė tokią teisinę situaciją, kuri galėjo būti išspręsta tik vadovaujantis naujai įsigaliojusio teisinio reguliavimo normomis. Pareiškėjas turėjo galimybę atkurti nuosavybės teisę į visą 2,78 ha žemę, nurodytą Išvadoje, jau
2004–2005 m., kai buvo priimti sprendimai atkurti nuosavybės teisę į dalį turėtos žemės, tačiau šia galimybe nepasinaudojo, o nuo 2005 m. iki 2019 m. elgėsi pasyviai, t. y. į organizuojamus pretendentų susirinkimus neatvykdavo arba atvykęs žemės sklypo nepasirinkdavo.

26.       Taip pat atsakovas pažymi, jog pradėjus rengti 2019 m. balandžio 17 d. žemės reformos žemėtvarkos projektą Avižienių kadastro vietovėje, laisvos valstybinės žemės, kurioje pareiškėjui buvo galima projektuoti žemės sklypą, buvo. Laisvos valstybinės žemės nebeliko (neužteko) žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu.

27.       Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas atlikus visas teisės aktuose numatytas procedūras, nustačius, kad laisvos žemės fondo žemės pareiškėjui neliko būtent 2019 m. rengiant Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad laisvos žemės fondo žemės nebuvo likę iki žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios, dėl ko, turėjo būti pareiškėjui suteikiama teisė rinktis kitą kadastro vietovę. Tai, kad pretendentų susirinkimai buvo organizuojami kelias dienas, savaime nereiškia skundžiamo Sprendimo neteisėtumo, nes jokios teisės aktuose nustatytos procedūros nebuvo pažeistos.

28.       Atsakovo teigimu, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės pareiškėjo argumentai dėl Avižienių kadastro vietovės laisvos žemės fondo pasikeitimų po skundžiamo Sprendimo priėmimo, nes pareiškėjas neginčijo ir neginčija NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. 48VĮ-550-(14.48.2.), kuriuo buvo patvirtintas Vilniaus rajono Avižienių seniūnijos Avižienių kadastro vietovės laisvos žemės fondas ir teritorija žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti. Be to, pareiškėjas neginčijo NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1652-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Avižienių seniūnijos Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

29.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo
Nr. 44S-20 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiai L. J. J.“, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto dalį (0,7687 ha žemės) atlyginant ją pinigais.

30.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nustatęs, kad skundžiamas Sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų.

31.       Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neįvertino aplinkybių, jog jis neatsisakė jam pasiūlyto žemės sklypo, taip pat po 2019 m. Avižienių projektų patvirtinimo ir ginčijamo Sprendimo priėmimo, atsakovas toje pačioje Avižienių kadastrinėje vietovėje sudarė naują 19 ha laisvos valstybinės žemės fondą.

32.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.)

33.       Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

34.       Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

35.       Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

36.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikydamas jas formaliomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Teisėjų kolegija taip pat neturi faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo suinteresuotas bylos baigtimi, ar kad buvo kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.

37.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl jų nekartodama papildo ir patikslina juos, atsižvelgdama į bylai aktualų teisinį reglamentavimą.

38.       Ginčo santykius reglamentuoja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Piliečiams už valstybės išperkamą turtą atlyginama Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytais būdais.

39.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) mirusios L. J. J., pretendentės į buvusios savininkės M. P. iki nacionalizacijos Širvintų rajono savivaldybėje Gelvonų seniūnijoje, Maželių kaime valdytos žemės nuosavybės teisių atkūrimą, teisių perėmėjas. Pretendentė L. J. J. 2002 m. pasirinko nuosavybės teisių atkūrimą ekvivalentine natūra ir paprašė M. P. (buvusios savininkės) Širvintų rajono savivaldybėje turėtą nuosavybę atkurti savo gyvenamojoje vietoje – Vilniaus rajono savivaldybės Avižienių kadastrinėje vietovėje. 2002 m. lapkričio 29 d. buvo parengta Išvada dėl nuosavybės teisių atkūrimo ekvivalentine natūra. Išvados pagrindu L. J. J. buvo įtraukta į NŽT Vilniaus rajono skyriaus organizuojamus Avižienių kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektus.

40.       Taip pat byloje nustatyta, kad pagal Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 29 d. išvadą Nr. S-415 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ L. J. J. turėjo teisę atkurti į buvusios savininkės M. P. iki nacionalizacijos Širvintų rajono savivaldybėje Gelvonų seniūnijoje Maželių kaime valdytą 2,78 ha žemės plotą (vertė 2156 Lt). Ši išvada buvo išsiųsta į Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Avižienių seniūniją. Nuosavybės teisės į mirusiajai L. J. J. tenkančią žemės valdos dalį - 2,0113 ha žemės atkurtos Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. 2.5-41-17730 ir Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 2.5-41-21254. Į 2015 m. balandžio 22 d. vykusį X, XI, XII eiliškumo grupių pretendentų susirinkimą L. J. J. atstovas atvyko, bet žemės sklypo nepasirinko, o į 2016 m. birželio 29 d. bei 2016 m. rugpjūčio 1 d. vykusius susirinkimus neatvyko. Pareiškėjas turėjo galimybę atkurti nuosavybės teisę į visą 2,78 ha žemę, nurodytą Išvadoje, kai buvo priimti sprendimai atkurti nuosavybės teisę į dalį turėtos žemės, tačiau šia galimybe nepasinaudojo, o nuo 2005 m. iki 2019 m. elgėsi pasyviai (į organizuojamus pretendentų susirinkimus neatvykdavo, o atvykęs – žemės sklypo nepasirinkdavo).

41.       NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. balandžio 17 d. įsakymu
Nr. 48VĮ-550-(14.48.2.) buvo patvirtintas Vilniaus rajono Avižienių seniūnijos Avižienių kadastro vietovės laisvos žemės fondas ir teritorija žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti. Visa informacija apie minėtoje vietovėje, kurioje pretendentės vardu galėjo būti projektuojamas žemės/ miško/ vandens telkinio sklypas (-ai), buvo paskelbta NŽT interneto svetainėje. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 48VĮ-662-(14.48.2.) patvirtintame Sąraše
pretendentė X eiliškumo grupėje buvo įrašyta 29 eilės numeriu. 2019 m. birželio 13 d. vykusio X–XII eiliškumo grupių pretendentų susirinkimo metu, kuriame dalyvavo ir Ž. J. (pretendentės atstovas), žemės sklypai nebuvo suprojektuoti, nes pretendentei galėjo būti projektuojami tik žemės ūkio paskirties žemės sklypai, o laisvos žemės ūkio paskirties žemės šioje kadastro vietovėje neliko. Žemės ūkio paskirties žemės sklypai pretendentams galėjo būti projektuojami tik keturiose laisvos valstybinės žemės plotuose, kuriuo ir buvo suprojektuoti žemės sklypai aukštesnės eilės pretendentams ir pirmiau į sąrašą įtrauktiems asmenims. Taigi suprojektavus aukštesnės eilės ir pirmiau į sąrašą įtrauktiems pretendentams žemės sklypus laisvos valstybinės žemės plote, pretendentei laisvos žemės ūkio paskirties žemės šioje kadastro vietovėje nebeliko.

42.       Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje, kuri įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d., reglamentuota situacija, numatanti, kad tuo atveju, kai pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, <...> Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais. Tvarkos 103 punkte nustatyta, kad jeigu rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą pilietis Tvarkos 1021 punkte nustatyta tvarka kviečiamas neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) į organizuojamą pretendentų susirinkimą rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį atkuriamos atlyginant pinigais Tvarkos 1051 punkte nustatyta tvarka.

43.       Pagal Tvarko 105 punktą jeigu rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą pilietis šios tvarkos 1021 punkte nustatyta tvarka kviečiamas neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) į organizuojamą pretendentų susirinkimą, kuriame projektuojami žemės sklypai, taip pat tais atvejais, kai pilietis atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba nebėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn grąžinama vedėjui to žemėtvarkos skyriaus, kurio veiklos teritorijoje yra išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodyta žemė, miškas ar vandens telkinys, apie tai raštu informuojant pilietį. Šiuo atveju nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį atkuriamos atlyginant pinigais šios tvarkos 1051 punkte nustatyta tvarka.

44.       Pagal Tvarkos 1051 punktą atkuriant nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį atlyginant pinigais šios tvarkos 103 ir 105 punktuose nustatytais atvejais, laikomasi šios tvarkos: Žemėtvarkos skyrius pateikia nuosavybės teisių atkūrimo bylą žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiam specialistui, kuris per mėnesį nuo šios bylos gavimo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką apskaičiuoja valstybės išperkamo turto vertę, parengia kitus dokumentus, reikalingus sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais priimti, ir pateikia juos žemėtvarkos skyriaus vedėjui. Tuo atveju, jei išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn parengta: žemėtvarkos skyriaus vedėjas įsakymu panaikina išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn arba ją patikslina (jeigu nuosavybės teisės atkurtos į dalį išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodyto žemės, miško ar vandens telkinio ploto); žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo priėmimo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką perskaičiuoja valstybės išperkamos žemės vertę (jeigu šios žemės vertė buvo apskaičiuota pagal Žemės įvertinimo metodiką) ir parengia kitus dokumentus, reikalingus sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais priimti.

45.       Kadangi pareiškėjas elgėsi pasyviai, t. y. nepasirinko žemės sklypo 2015 m. balandžio 22 d. susirinkime, nedalyvavo 2016 m. birželio 29 d. bei 2016 m. rugpjūčio 1 d. pretendentų susirinkimuose, o po to žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu nelikus laisvos žemės fondo žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. TR-8216-(5.34), vadovaudamasis Tvarkos 105 punkte nustatyta tvarka, pagrįstai grąžino L. J. J. vardu parengtos Išvados originalą, o NŽT, vadovaudamasis Tvarkos 1051 punktu, pagrįstai priėmė Sprendimą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko valdytą nuosavybės teise žemės 0,7687 ha plotą atlyginant pinigais.

46.       Kaip teisingai nurodė atsakovas, šioje byloje neturi teisinės reikšmės pareiškėjo argumentai dėl Avižienių kadastro vietovės laisvos žemės fondo pasikeitimų, kadangi tai įvyko po skundžiamo Sprendimo priėmimo. Be to, pareiškėjas neginčija NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 48VĮ-550-(14.48.2.), kuriuo buvo patvirtintas Vilniaus rajono Avižienių seniūnijos Avižienių kadastro vietovės laisvos žemės fondas ir teritorija žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti, bei NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1652-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Avižienių seniūnijos Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Avižienių seniūnijos Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas.

47.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

48.       Kadangi sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjo Ž. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

 

 

        Stasys Gagys

 

 

        Ramutė Ruškytė