kopija

                                                                                                   Civilinė byla Nr.2-389-807/2018

                                                                                             Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09503-2015-4

                                   Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.9.1; 2.4.2.10; 2.4.2.12; 2.4.4.1; 3.2.6

(S)

                                         VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS                                                          

                                      S P R E N D I M A S

                                                 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                                  2018 m. kovo 12 d.           

                                                                               Vilnius

                Vilniaus miesto apylinkės teismo  teisėja  Diana Jankienė, sekretoriaujant Natašai Dobrijan, dalyvaujant ieškovei J. N. ir jos atstovui advokatui Edgarui Dereškevičiui, atsakovui V. S., atsakovų V. S., J. S. ir I. N. atstovui advokatui V. R., trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Vilniaus miesto savivaldybės atstovei A. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. N. patikslintą ieškinį dėl savininko teisių pažeidimų pašalinimo bei naudojimosi namo rūsiu tvarkos nustatymo atsakovams I. N., J. S., V. S., I. P., V. R., V. R., tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybei, Ž. P., A. P. ir pagal trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės savarankiškus reikalavimus dėl bendraturčių dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo,

n u s t a t ė :    

1. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (t.2, b.l.87-92), kurio reikalavimus patikslino 2018-01-16 posėdžio metu (t.4, b.l.72, 75-78), prašydama įpareigoti atsakovus I. N., J. S. ir V. S. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti namo (duomenys neskelbtini) rūsio patalpą R-5 nuo patalpos R-1 skiriančią savavališkai išmūrytą plytų sieną; nugriauti rūsio patalpą R-2 nuo patalpos R-1 skiriančią 1,03 m. ilgio savavališkai išmūrytą sieną; išardyti savavališkai įrengtą sandėliuką po antro aukšto laiptais; nustatyti bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje - 38,79 kv. m. ploto rūsyje, esančiame (duomenys neskelbtini), nustatant, kad buto Nr. 1 savininkei I. N. priklauso 185/1000 dalys (7,18 kv.m.), buto Nr. 1A savininkei J. S. priklauso 92/1000 dalys (3,57 kv.m.), buto Nr. 2 savininkei I. P. priklauso 336/1000 dalys (13,03 kv.m.), buto Nr. 5 savininkei J. N. priklauso 198/1000 dalys (7,68 kv.m.) ir buto Nr. 6 savininkams V. R. ir V. R. priklauso 189/1000 dalys (7,68 kv.m.); nustatyti šio rūsio naudojimosi tvarką pagal UAB “Baltijos matavimų organizacija” parengtą projektą, nustatant, kad buto Nr. 1 savininkė I. N. naudojasi 5,71 kv.m. ploto rūsio dalimi (indeksas 33-1), buto Nr. 1A savininkė J. S. naudojasi 2,84 kv.m. ploto rūsio dalimi (indeksas 33-1A0, buto Nr. 2 savininkė I. P. naudojasi 10,36 kv.m. ploto rūsio dalimi (indeksas 33-2), buto Nr. 5 savininkė J. N. naudojasi 6,10 kv.m. ploto rūsio dalimi (indeksas 33-5), buto Nr. 6 savininkai V. R. ir V. R. naudojasi 5,83 kv.m. ploto rūsio dalimi, o 7,95 kv.m. rūsio dalimi R-a naudojasi visi bendraturčiai bendrai; nustatyti servitutą patalpai 2-1 (tarnaujantis daiktas); įpareigoti atsakovus perduoti ieškovei patalpos 2-1 bei rūsio raktus ir uždrausti atsakovams be ieškovės žinios keisti spynas rūsyje bei patalpoje 2-1 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-08-05 pirkimo-pardavimo sutartimi ji asmeninės nuosavybės teise įsigijo dviejų kambarių butą su rūsiu adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė kreipėsi į UAB NIT projektai”, kuri 2012 metais jai parengė vandentiekio ir nuotekų tinkle projektą, kuriam 2012-11-05 gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą. Tačiau šio projekto ieškovė negalėjo įgyvendinti, nes atsakovas V. S. 2012 metų lapkričio mėnesį užrakino įėjimo duris į patalpą 2-1, pakeitė ten spyną ir tokiu būdu ieškovė negalėjo patekti į rūsį. 2013-01-30 ieškovei registruotu laišku rūsio raktas buvo perduotas ir jį pamatė, kad per tą laiką rūsyje atsirado naujas sandėliukas R-3, kurio ankščiau nebuvo ir kurį įrengė V. S.. Pagal parengtą projektą, vandentiekio vamzdžiai turi eiti per sandėliuką R-3 (kuris yra užrakintas), ties siena patalpoje R-2, o ieškovė negali patekti į patalpą R-2, be to nurodo, kad po namo antrojo aukšto laiptais yra dar vienas savavališkai įrengtas sandėliukas, per kurį taip pat turėtų būti tiesiamas vamzdynas į ieškovės butą. Šį sandėliuką, ieškovės teigimu, po konflikto dėl vandentiekio užrakino V. S.. Dėl atsakovų piktybiškumo ieškovė neturi galimybės ne tik patekti į rūsį ir juo naudotis, bet ir įsirengti vandentiekį pagal projektą. Teigia, kad pagal VĮ Registrų centras išrašą, namo rūsys priklauso tik penkiems namo butams, savivaldybei priklausantys butai Nr. 4 ir Nr. 7 rūsių neturi. Ieškovės pavedimu, UAB “Baltijos matavimų organizacija”, paskaičiavo savininkų dalis bendrąjame turte – rūsyje ir  parengė naudojimosi rūsiu tvarkos projektą. Nesant sutarimo tarp bendraturčių dėl naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos, prašo teismo tokią tvarką nustatyti pagal nurodytą projektą. Taip pat tikslu užtikrinti ieškovės patekimą į rūsio patalpas, prašo nustatyti servitutą per atsakovams nuosavybės teise priklausančią patalpą 2-1 (tarnaujantis daiktas), kadangi patekti į rūsį galima tik per šią patalpą.

Atsakovai V. S., J. S. ir I. N. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (t. 2, b.l. 119-124), kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė, grįsdama savo reikalavimą nuostata, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, neįrodė, kad ji yra turto - rūsio savininkė ir kad jos teisės yra pažeistos. Ieškovė nepateikė duomenų, kokia konkrečiai rūsio dalis jai priklauso, todėl laikytina, kad rūsys yra bendro naudojimo patalpa. Rūsyje yra įrengti pirmojo aukšto buto savininkams priklausantys vandentiekio ir nuotekų šalinimo įvadai ir apskaitos skaitikliai, kurie pritvirtinti prie rūsio patalpų sienų ir pertvarų, todėl išardžius patalpas, tektų išardyti ir visus inžinierinius tinklus. Nurodo, kad ieškovė, prašydama nustatyti bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje – 38,79 kv.m. ploto rūsyje ir nustatyti naudojimosi rūsiu tvarka, nepagrįstai į bendraturčius neįtraukė (duomenys neskelbtini) priklauso du butai ir neskyrė jiems rūsio dalių. Nepagrįstas ir ieškovės reikalavimas nustatyti servitutą per patalpą 2-1, kadangi ieškovės vandentiekio tiesimo projekte nenumatytas jokių komunikacijų tiesimas per patalpą 2-1, o tokio reikalavimo patenkinimas pažeistų patalpos savininkų  teises. Nesant pagrindo tenkinti tokio ieškovės reikalavimo, neturi būti tenkinamas ir ieškovės reikalavimas perduoti jai patalpos 2-1 raktus, be to, ieškovė ieškovė rūsio raktus turi pati.

Atsakovė V. R. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (t.2, b.l.118), kuriame nurodė, kad su juo nesutinka, pati rūsiu nesinaudoja, todėl negali trukdyti ieškovei įsivesti vandentiekį ir kanalizaciją.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į patikslintą ieškinį (t. 2, b.l. 127-132) nurodė, kad nesutinka su ieškovės reikalavimais nustatyti bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje – 38,79 kv.m. ploto rūsyje, esančiame (duomenys neskelbtini) ir nustatyti šio rūsio naudojimosi tvarką pagal UAB “Baltijos matavimų organizacija” parengtą projektą ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Dėl kitų ieškinio reikalavimų prašė spręsti teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodė, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) yra septyni butai, du iš jų – Nr.4 ir Nr. 7 priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Kadangi byloje nėra duomenų, kad namo rūsys priklauso nuosavybės teise atskiriems savininkams, darytina išvada, kad jis priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems butų savininkams, tame tarpe ir Vilniaus miesto savivaldybei. Ieškovė nepagrįstai neįtraukė Vilniaus miesto savivaldybės į UAB “Baltijos matavimų organizacija” parengtą bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo projektą. Pažymėjo, kad ieškovė su reikalavimu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo pagal jos pateiktą projektą jau ankščiau kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kur 2014-03-24 sprendimu jos ieškinys buvo atmestas, nurodant, kad pateiktame rūsio padalijimo projekte nenumatytos skirti rūsio patalpų dalys dviems savivaldybei priklausantiems butams. Šis teismo sprendimas įsiteisėjęs, todėl minėtoje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galia nagrinėjant ir šią civilinę bylą. Pažymėjo, kad prašydama nustatyti servitutą patalpai 2-1, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos teisė pateikti į rūsį yra apribota.

Kiti bylos dalyviai atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai įstatymo nustatyta tvarka.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateikė teismui savarankiškus reikalavimus (t. 3, b.l. 85-91), prašydama nustatyti bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje – 38,79 kv.m. ploto rūsyje, esančiame (duomenys neskelbtini), sekančiai – nustatyti, kad buto Nr. 1 savininkei I. N. priklauso 162/1000 dalys (6,29 kv.m.), buto Nr. 1A savininkei J. S. priklauso 96/1000 dalys (3,74 kv.m.), buto Nr. 2 savininkei I. P. priklauso 243/1000 dalys (9,43 kv.m.), buto Nr. 4 savininkei Vilniaus miesto savivaldybei priklauso 124/1000 dalys (4,82 kv.m.), buto Nr. 5 savininkei J. N. priklauso 140/1000 dalys (5,42 kv.m.), buto Nr. 6 savininkams V. R. ir V. R. priklauso 134/1000 dalys (5,18 kv.m.) ir buto Nr. 7 savininkams Ž. P. ir A. P. priklauso 101/1000 dalys (3,91 kv.m.). Nurodė, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybei priklausė du butai – Nr. 4 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 7 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau 2016-12-20 butas Nr. 7 pirkimo-pardavimo sutarties (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu buvo parduotas Ž. P. ir A. P.. Taigi, šiuo metu minėtame name Vilniaus miesto savivaldybei priklauso vienas butas Nr. 7, kuris yra išnuomotas V. M.. Pagal LR CK 4.82 str. 7 d., buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingo ploto ir gyvenamojo namo naudingo ploto santykiui. Pateikė teismui namo (duomenys neskelbtini), rūsio dalių paskaičiavimo projektą, kuriame nuosavybės dalys paskaičiuotos visiems septynių namo butų savininkams ir prašo teismo nustatyti bendraturčių dalis pagal šį, o ne ieškovės pateiktą projektą, kuriame nuosavybės dalys paskaičiuotos tik penkiems butams. 

Atsakovai V. S., J. S. ir I. N. pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės savarankiškus reikalavimus (t. 3, b.l. 143-144), kuriame nurodė, kad neprieštarauja trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimui nustatyti bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje pagal trečiojo asmens pateiktą paskaičiavimo projektą.

Ieškovė J. N. pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės savarankiškus reikalavimus (t. 3, b.l. 155-159), kuriame nurodė, kad su jais nesutinka, nes jie yra nepagrįsti. Teigia, kad A. P. ir Ž. P. butas Nr. 4 buvo parduotas be rūsio ir tai patvirtina 2016-123-20 pirkimo-pardavimo sutarties 2 punktas. Taip pat rūsys nėra paminėtas ir buto Nr. 7 nuomos sutartyje su V. M.. Registrų centro išrašai taip pat patvirtina, kad butuose Nr. 4 ir Nr. 7 rūsių nėra. Be to, duomenys apie butų Nr. 1, 1A ir 2 plotus nurodyti neteisingai ir prieštarauja registro duomenims.

Teismo posėdžio metu ieškovė J. N. ir jos atstovas advokatas Edgaras Dereškevičius palaikė patikslintą ieškinį jame išdėstytais argumentais bei motyvais ir 2018-01-16 posėdyje patikslino jo pirmąjį reikalavimą, nurodydami jį sekančiai - įpareigoti atsakovus I. N., J. S. ir V. S. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti namo (duomenys neskelbtini) rūsio patalpą R-5 nuo patalpos R-1 skiriančią savavališkai išmūrytą plytų sieną; nugriauti rūsio patalpą R-2 nuo patalpos R-1 skiriančią 1,03 m. ilgio savavališkai išmūrytą sieną. Papildomai paaiškino, kad sienos rūsio patalpose sumūrytos be statybą leidžiančio dokumento, jas sumūryjus nežinoma dalimi buvo sumažintas bendras rūsio plotas, ieškovei yra apsunkintas patekimas į rūsį. Sandėliukas po antrojo aukšto laiptais, ieškovės teigimu, buvo padarytas iš kartono tuo metu, kai buvo mūryjamos sienos rūsyje. Juo naudojasi atsakovai Sachalinskiai ir savivaldybei priklausančio buto nuomininkė V. M.. Kadangi sandėliukas yra bendrojo naudojimo koridoriuje, ieškovė negali per jį pravesti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius pagal numatytą projektą. 

Teismo posėdžio metu atsakovas V. S. nurodė su ieškiniu nesutinkantis ir prašė jį atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad 2012 metais po įvykusios vagystės, saugumo sumetimais, suderinęs su visais namo bendraturčiais, išskyrus ieškovę, sumūryjo rūsyje sieną ir įstatė į ją duris. Tačiau sandėliuko po laiptais jis neįrenginėjo, jis buvo padarytas dar iki jam apsigyvenant name (duomenys neskelbtini). Su servituto nustatymu kategoriškai nesutinka, kadangi Žirmūnų būstas apžiūros aktu nustatė, kad toje patalpoje įrengtas liukas, per kurį galima įkristi į rūsį, tuo tarpu įėjimą į rūsį galima padaryti atskirai, ne per patalpą, kuriam prašomas nustatyti servitutas.

Teismo posėdžio metu atsakovų V. S., J. S. ir I. N. atstovas advokatas V. R. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais ir motyvais.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Vilniaus miesto savivaldybės atstovė A. M. nurodė su ieškinio reikalavimais dėl bendraturčių dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo ir naudojimosi rūsiu tvarkos nustatymo nesutinkanti ir prašė juos atmesti procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir motyvais, o trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus tenkinti.

Atsakovai I. P., V. R., V. R. bei suinteresuoti asmenys Ž. P. ir A. P. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai įstatymų nustatyta tvarka.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. N. paaiškino, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) nuo gimimo. Nurodė, kad kiek jis pamena, sandėliukas po antro aukšto laiptais buvo visada, taip pat nuo vaikystės pamena, kad buvo ir sandėliukai namo rūsyje. Siena rūsyje buvo sumūryta saugumo sumetimais.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja N. K. paaiškino, kad gyvena namo (duomenys neskelbtini), pirmąjame bute. Ji atsikraustė ten gyventi 2003 metais ir tuo metu visi rūsiai jau buvo įrengti. Paminėjo, kad esantis liukas yra labia nesaugus, ne vienas žmogus jau yra į jį įkritęs.    

  Ieškinys atmestinas, trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas tenkintinas. 

2. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) yra 7 butai – butas Nr. 1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso I. N. (t.1, b.l.15-16), butas Nr. 1A (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso J. S. (t.1, b.l.17-18), butas Nr. 2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso I. P. (priėmė palikimą po mirusiosios J. D. (t.1, b.l.19; t.4, b.l.43, 52-53)), butas Nr. 4 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir yra išnuomotas V. M. (t.1, b.l.20-21; t.3, b.l. 101-103), butas Nr. 5 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso J. N. (t.1, b.l.22), butas Nr. 6 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso V. R. ir V. R. (t.1, b.l. 23-24; t.2, b.l.14-29) ir butas Nr. 7 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso A. P. ir Ž. P. (t.1, b.l.25; t.3, b.l.94-100). Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (t.1, b.l. 13-25) matyti, kad butai Nr. 1, Nr. 1A ir Nr. 2, Nr. 5, Nr. 6 yra su rūsiais, kuriu plotai ir indeksai nenustatyti ir butai Nr. 1, Nr. 1A ir Nr. 2 yra su bendrojo naudojimo patalpomis, kurių plotai nustatyti ir indeksai nurodyti (butui Nr. 1 priklauso bendrojo naudojimo patalpa 2-1 (1/3 dalis iš 4,33 kv.m.), 1-1 (1/2 dalis iš 9,95 kv.m.), 1-6 (1/2 dalis iš 2,16 kv.m.) – iš viso 7,50 kv.m.; butui Nr. 1A priklauso bendrojo naudojimo patalpa 2-1 (1/3 dalis iš 4,33 kv.m.), 1-1 (1/2 dalis iš 9,95 kv.m.), 1-6 (1/2 dalis iš 2,16 kv.m.) – iš viso 7,49 kv.m.; butui Nr. 2 priklauso bendrojo naudojimo patalpa 2-1 (1/3 dalis iš 4,33 kv.m., t.y. 1,47 kv.m.). Prie butų Nr. 4 ir Nr. 7 rūsiai ir bendrojo naudojimo patalpos nenurodytos. Iš byloje esančios medžiagos ir informacinės teismų sistemos LITEKO nustatyta, kad ieškovė J. N. 2013-09-06 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams I. N., J. S., J. D. ir R. P. dėl rūsio patalpų name (duomenys neskelbtini) atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi jomis tvarkos nustatymo, kur 2014-03-24 buvo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-283-465/2014, kuriuo ieškovės J. N. ieškinys buvo atmestas (t.2, b.l.140-143). Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, 2015-05-18 nutartimi pirmosios instancijos sprendimą paliko nepakeistą (t.2, b.l.144-149). Ieškovė prašo nustatyti bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje – rūsio patalpose ir naudojimosi jomis tvarką pagal UAB „Baltijos matavimų organizacija“ parengtą projektą (t.2, b.l.97-99), trečiasis asmuo prašo nustatyti bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje – rūsio patalpose pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2017-03-27 pranešimu Nr. A121-6375/17(2.1.19-MB) pateiktą rūsio patalpų dalių paskaičiavimo projektą (t.3, b.l.105-106). Taip pat ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakovus I. N., J. S. ir V. S. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti namo (duomenys neskelbtini) rūsio patalpą R-5 nuo patalpos R-1 skiriančią savavališkai išmūrytą plytų sieną, nugriauti rūsio patalpą R-2 nuo patalpos R-1 skiriančią 1,03 m. ilgio savavališkai išmūrytą sieną, išardyti savavališkai įrengtą sandėliuką po antro aukšto laiptais, nustatyti servitutą patalpai 2-1 (tarnaujantis daiktas), įpareigoti atsakovus perduoti ieškovei patalpos 2-1 bei rūsio raktus ir uždrausti atsakovams be ieškovės žinios keisti spynas rūsyje bei patalpoje 2-1.

        Dėl įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų aplinkybių prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai.

  Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinių padarinių ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškindamas prejudicinių faktų instituto turinį ir tikslą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tai CPK 18 straipsnyje įtvirtinto įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principo išraiška individualios bylos atžvilgiu. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

  Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 182 straipsnio 2 dalies normos taikymo taip pat yra išaiškinta, kad prejudicinė įsiteisėjusio teismo sprendimo galia pripažįstama tik esant šių sąlygų visumai: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinių padarinių ir nedalyvavusiems byloje asmenims (sprendimai dėl pripažinimo); pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; kt.).

Taigi, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ieškovės J. N. ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir rūsio naudojimosi tvarkos nustatymo vieną kartą jau buvo nagrinėjamas teismuose. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-283-465/2014 ir Vilniaus apygardos teismo 2015-05-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-315-553/2015 nustatytos aplinkybės dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai, kadangi šiose bylose dalyvavo tos pačios šalys (išskyrus dėl objektyvių priežasčių (J. D. mirties bei R. P. buto pardavimo) pasikeitusius proceso dalyvius) ir juose buvo sprendžiamas analogiškas ginčas. Sutinkamai su LR CPK 182 str. 2 p. nuostatomis, teismas turi pagrindą remtis aukščiau minėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytomis bei turinčiomis prejudicinę galią aplinkybėmis nagrinėjamoje byloje.

              Dėl reikalavimo nustatyti bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalavimo nustatyti naudojimosi rūsiu tvarką.

  Ieškovė prašo nustatyti bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje – rūsio patalpose ir naudojimosi jomis tvarką pagal UAB „Baltijos matavimų organizacija“ parengtą projektą (t.2, b.l.97-99). Trečiasis asmuo prašo nustatyti bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje – rūsio patalpose pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2017-03-27 pranešimu Nr. A121-6375/17(2.1.19-MB) pateiktą rūsio patalpų dalių paskaičiavimo projektą (t.3, b.l.105-106), tačiau naudojimosi tvarkos nustatymo reikalavimo nereiškia ir naudojimosi tvarkos plano (projekto) neteikia.

Kaip matyti iš byloje surinktos medžiagos, išsprendęs ankščiau teiktą ieškovės J. N. ieškinio reikalavimą civilinėje byloje Nr. 2-283-465/2014, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 24 d. sprendime nurodė, kad „Ieškovės pateiktame rūsio padalijimo projekte numatoma atitinkama dalis rūsio skirti tik atsakovėms ir ieškovei. Čia nenumatytos skirti dalys rūsio patalpų dviem savivaldybei priklausantiems butams, kuriuose gyvena nuomininkai. Vienai iš atsakovių skirti numatytoje rūsio patalpoje 33-6, yra vandentiekio ir nuotekų šalinimo įvadai, kurie turi būti prieinami ir kitiems gyventojams. <...> Taigi, net naudojimosi tvarka rūsio patalpomis pagal ši projektą negali būti nustatyta“. Minėtą bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-315-553/2015 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą ir nurodė, kad „Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad ieškovės ir atsakovių rūsiai nėra identifikuoti ir nėra įtraukti į butų inventorines bylas, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad rūsio patalpa yra bendro naudojimo patalpa, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti butu ir kitu patalpų savininkams, tačiau, pagal ieškovės pateiktą atidaliįimo planą ne visiems iš jų yra numatytos atskiros dalys “.

  Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktos medžiagos ir aukščiau minėtų įsiteisėjusių teismų sprendimų matyti, kad nei ieškovės, nei atsakovų rūsiai nėra identifikuoti, nėra įtraukti į butų inventorines bylas, todėl rūsio patalpa laikytina bendro naudojimosi patalpa, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 str.).

  Kaip ir ankščiau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-283-465/2014, taip ir šioje nagrinėjamoje byloje, ieškovė pateikė rūsio padalijimo projektą, kuriame numatoma skirti atitinkamas rūsio dalis tik ieškovei priklausančiam butui Nr. 5 ir atsakovams I. N. priklausančiam butui Nr. 1, J. S. priklausančiam butui Nr. 1A, I. P. priklausančiam butui Nr. 2 ir V. R. bei V. R. priklausančiam butui Nr. 6, tačiau šiame projekte nenumatytos skirti rūsio patalpų dalys kitiems dviems namo butams – Ž. P. ir A. P. priklausančiam butui Nr. 7 (ankščiau priklausė Vilniaus miesto savivaldybei) ir Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiam butui Nr. 4 (kuriame gyvena nuomininkė V. M.). Ieškovės pateiktame projekte naudojimosi rūsiu tvarka taip pat numatyta tik penkiems butams ir nenumatyta butams Nr. 7 ir Nr. 4.

Pagrindinis ieškovės argumentas, kodėl butams Nr. 7 ir Nr. 4 nėra nustatomos dalys bei naudojimosi tvarka, yra tas, kad VĮ „Registrų centras“ išrašuose apie nurodytų butų savininkams nuosavybės teise priklausančius butus, nėra nurodoma kad butas yra su rūsiu, tuo tarpu kitų bendraturčių išrašuose toks įrašas yra. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo eigoje buvo nustatyta, kad apart nurodyto įrašo, nėra jokių kitų duomenų apie tai, kad nurodyti asmenys mokėjo už konkretų rūsio plotą, kad rūsio plotas įskaičiuotas į jų nusipirkto buto plotą, rūsiai nėra identifikuoti ir įtraukti į konkrečias butų inventorines bylas, nėra duomenų apie rūsių plotus. Taip pat jokių duomenų apie įsigyjamą rūsį nėra ir butų pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sutartyse. Taip pat bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovės pateiktame projekte bendraturtei I. P. numatytame skirti naudotis rūsyje pažymėtame indeksu 33-2, yra vandentiekio ir nuotekų šalinimo įvadai, kurie turi būti prieinami visiems namo gyventojams, o ne vienai bendraturtei. Analogiškos išvados priėjo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-283-465/2014 (tuo metu toje vietoje pagal ieškovės J. N. teiktą projektą buvo numatyta rūsio patalpa 33-6, priskirta naudotis tuometinei 6 buto savininkei R. P.). Esant tokiai situacijai, ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi rūsiu tvarka negali būti nustatoma vien dėl šios priežasties.

  Kadangi aukščiau minėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo nustatyta, kad nei reikalavimas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės nei reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką pagal tokį projektą, kuriame numatyta skirti rūsio dalis ne visiems namo butams bei  vandentiekio ir nuotekų šalinimo įvadai, kurie turi būti prieinami visiems namo gyventojams yra numatyti tik vienam bendraturčiui priskirtiname rūsyje, negali būti tenkinamas, o bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė kito projekto, kuriame rūsio dalys būtų paskirtos bei naudojimosi tvarka jomis nustatyta visiems name esantiems butams ir tinkamai išspręstas klausimas dėl visų bendraturčių galimybės naudotis įvadais, nepateikė (taip pat tokių projektų ar pasiūlymų nepateikė ir atsakovai), ieškovės reikalavimas nustatyti bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje - 38,79 kv. m. ploto rūsyje, esančiame (duomenys neskelbtini) bei nustatyti šio rūsio naudojimosi tvarką pagal UAB “Baltijos matavimų organizacija” parengtą projektą, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl reikalavimų nugriauti rūsio patalpą R-5 nuo patalpos R-1 skiriančią savavališkai išmūrytą plytų sieną, reikalavimo nugriauti rūsio patalpą R-2 nuo patalpos R-1 skiriančią 1,03 m. ilgio savavališkai išmūrytą sieną ir išardyti savavališkai įrengtą sandėliuką.

Ieškovė taip pat prašo įpareigoti atsakovus I. N., J. S. ir V. S. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti namo Utenos g. 33, Vilniuje rūsio patalpą R-5 nuo patalpos R-1 skiriančią savavališkai išmūrytą plytų sieną; nugriauti rūsio patalpą R-2 nuo patalpos R-1 skiriančią 1,03 m. ilgio savavališkai išmūrytą sieną; išardyti savavališkai įrengtą sandėliuką po antro aukšto laiptais.  Ieškovė teigia, kad sienos rūsio patalpose sumūrytos be statybą leidžiančio dokumento, jas sumūryjus nežinoma dalimi buvo sumažintas bendras rūsio plotas, ieškovei yra apsunkintas patekimas į rūsį. Sandėliukas po antrojo aukšto laiptais, ieškovės teigimu, buvo padarytas iš kartono tuo metu, kai buvo mūryjamos sienos rūsyje. Juo naudojasi atsakovai Sachalinskiai ir savivaldybei priklausančio buto nuomininkė V. M.. Kadangi sandėliukas yra bendrojo naudojimo koridoriuje, ieškovė negali per jį pervesti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius pagal numatytą projektą. Atsakovas V. S. neneigia, kad 2012 metais po įvykusios vagystės, saugumo sumetimais, suderinęs su visais namo bendraturčiais, išskyrus ieškovę, sumūryjo rūsyje sieną ir įstatė į ją duris. Teismas sutinka su atsakovų pozicija, kad nesant bendraturčių nustatytos naudojimosi rūsio patalpa tvarkos ir konkretaus jo pasidalinimo, nurodytų sienų pastatymas niekaip nepažeidžia ir negali pažeisti ieškovės interesų. Vienas iš pagrindinių ir esminių argumentų, kuriais yra grindžiamas nurodytas ieškovės reikalavimas, yra tas, kad esančios mūrinės sienos trukdo ieškovei įgyvendinti jos užsakymu UAB „NIT projektai“ parengtą projektą Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai butui, 2012-10-TP- VN bei projektą Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų butui statybos projektas, 2012-10-TP-LVN (t.1, b.l.135-160). Pažymėtina, kad faktiškai nurodyti projektai negali būti įgyvendinami, kadangi ieškovė nėra gavusi kitų bendraturčių sutikimo tokio projekto įgyvendinimui ir ji neturi Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo tokio projekto įgyvendinimui, ką patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. spalio 26 d. raštas Nr. 49SFN-1857-(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ (t.3, b.l.5), kuriame nurodyta, kad ankščiau duotas sutikimas projekto įgyvendinimui netenka galios. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė neturi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašytinio pritarimo projekto Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai butui, 2012-10-TP-VN įgyvendinimui, kadangi byloje esantis ieškovės pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 5 d. rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. RPP-01-121105-00376 yra išduotas tik vienam ieškovės projektui, t. y. Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų butui statybos projektui, 2012-10-TP-LVN (t.1, b.l.160). Dėl aukščiau išdėstyto teismas pritaria atsakovų argumentui, kad ieškovei neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kurio pagrindu būtų įmanoma teisėtai įgyvendinti jos nurodytus projektus, ieškovės minimų projektų buvimas pats savaime nėra ir negali būti pakankama priežastis, dėl kurios galėtų būti griaunamos mūrinės rūsio sienos. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu nei ieškovė, nei atsakovai, negalėjo nurodyti, kada buvo įrengta 1,3 m siena, skirianti rūsio patalpą plane pažymėtą indeksu R2 nuo patalpos plane pažymėtos indeksu Rl bei kas ją įrengė, todėl teismo manymu, ieškovės reikalavimas ją nugriauti, kuris yra reiškiamas trims atsakovams – I. N., V. S. ir J. S. neturi nei faktinio nei teisinio pagrindo ir negali būti tenkinamas.

Iš byloje esančio Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2015 m. sausio 12 d. rašto Nr. (23.17)2D-407 „Dėl prašymo nagrinėti pagal kompetenciją“ (t.1, b.l.36) matyti, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, išnagrinėjęs UAB „Žirmūnų būstas“ 2015-01-02 raštą Nr. ŽB-RS-140002 dėl galimai nelegaliai įrengto sandėliuko po laiptais bendrojo naudojimo patalpose, nustatė, kad remiantis statybos techninio reglamento „STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (galioja nuo 2013-09-06) 12.1 ir 12.12 punktų nuostatomis, tokie darbai priskiriami paprastajam remontui ir tokiai darbų rūšiai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi. Papildomai pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu pati ieškovė patvirtino, jog ji nežino kada ir kas nurodytą sandėliuką pastatė, atsakovai tokių aplinkybių taip pat negalėjo nurodyti, o liudytojai S. N. ir N. K. patvirtino, kad sandėliukas po laiptais buvo įrengtas nuo senų laikų, todėl ir šis ieškovės reikalavimas, kuris yra reiškiamas trims atsakovams – I. N., V. S. ir J. S., neturi nei faktinio nei teisinio pagrindo ir negali būti tenkinamas.

Dėl reikalavimo nustatyti servitutą.

Ieškovė vienu iš ieškinio reikalavimu taip pat prašo teismo nustatyti servitutą patalpai 2-1 (tarnaujantis daiktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas servitutą reglamentuojančias teisės normas, įtvirtintas Civilinio kodekso 4.111 - 4.123 straipsniuose, yra nurodęs, kad „<...> servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Dėl to, siekiant apsaugoti nuosavybės teisę, kito asmens nuosavybės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai jis objektyviai būtinas). Spręsdamas servituto nustatymo klausima, teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtu savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagristi nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas - esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teise; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis)” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014). “Nustatant servitutą, svarbu laikykis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. <...> Spręsdamas dėl konkrečių ieškovui prašomų suteikti teisių, teismas turi įvertinti kiekvieną jų pagal įstatyme nustatytus kriterijus: ar šios teisės susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus ir konkretus jų poreikis.” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009 ir kt.). Nustatyti servitutą galima tik tokiu atveju, kai daikto savininkas, siekiantis įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų, o servituto būtinybei esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad būtinybė nesant kito tinkamo nuosavybės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę, siejama su būtinybe tinkamai atlyginti už nustatytą servitutą. Pagrindas mokėti tokią kompensaciją yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Tai turtiniai ir neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumu atsiradimas ir kita, įvertinta pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 339/2014 ir kt.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, bendrojo naudojimo patalpa 2-1 yra koridorius, jos plotas sudaro 4,33 kv.m. ir ji nuosavybės teise (po 1/3 dalį) priklauso atsakovams I. N., J. S. ir I. P. (t.1, b.l.15-19; t.4, b.l. 34 esanti kadastro ir registro dokumentų byla). Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė nepateikė teismui neginčytinų, įstatymo leistinų įrodymų apie tai, kad jos prašomas nustatyti servitutas į trims atsakovams nuosavybės teise priklausančią patalpą 2-1, yra vienintelis būdas ieškovei patekti į rūsio patalpas ir kad ieškovė išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodama atsakovų nuosavybės teisių ir nepažeisdama jų interesų. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą servitutą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo praktiką, o taip pat pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, įtvirtintas LR CPK 178 straipsnyje, pareiga nurodytas aplinkybes įrodyti tenka būtent ieškovei. Taip pat pažymėtina, kad iš byloje esančio rašytinio įrodymo - UAB „Žirmūnų būstas“ 2017 m. kovo 22 d. apžiūros akto Nr. ŽB-AA-17-0178 (t.3, b.l.145), matyti, jog egzistuoja reali galimybė j rūsį patekti įsirengus galinėje namo sienoje atskiras duris, kas sudarytų galimybę ne tik patekti į rūsio patalpas, bet ir padidintų rūsio plotą (panaikintų laiptų sąskaita) bei užtikrintų saugų naudojimąsi atsakovams nuosavybės teise priklausančiu patalpa (koridoriumi). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė, prašydama nustatyti servitutą, visiškai nesvarstė jo atlygintinumo klausimo ir nepateikė teismui galimos kompensacijos už jo nustatymą paskaičiavimo.  

Kadangi, kaip jau buvo minėta ankščiau, naudojimosi rūsiu tvarkos pagal ieškovės pateiktą projektą nėra galimybės nustatyti, jos reikalavimas dėl servituto nustatymo taip pat nėra  objektyviai pagrįstas.  Pagrindinis ieškovės argumentas, pagrindžiantis servituto nustatymo būtinumą yra tas, kad ji siekia įgyvendinti UAB „NIT projektai“ parengtą projektą Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai butui, 2012-10-TP-VN ir projektą Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų butui statybos projektas, 2012-10-TP-LVN, o tam būtinas patekimas į rūsį, tačiau, kaip jau buvo minėta ankščiau, nurodytų projektų įgyvendinimas yra faktiškai neįmanomas dėl to, kad ieškovė neturi galiojančio statybą leidžiančio dokumento minėtiems projektams įgyvendinti. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės reikalavimas nustatyti servitutą yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.

Dėl reikalavimo perduoti patalpos 2-1 bei rūsio raktus ir uždrausti atsakovams be ieškovės žinios keisti spynas rūsyje bei patalpoje 2-1.

Ieškovė taip pat prašo teismo įpareigoti atsakovus perduoti jai patalpos 2-1 bei rūsio raktus ir uždrausti atsakovams be ieškovės žinios keisti spynas rūsyje bei patalpoje 2-1. Pažymėtina, kad šis reikalavimas yra išvestinis iš ieškovės reikalavimo nustatyti servitutą patalpai 2-1, todėl nesant pagrindo tenkinti reikalavimo nustatyti servitutą, negali būti tenkinamas ir ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovus perduoti jai patalpos 2-1 bei rūsio raktus ir uždrausti atsakovams be ieškovės žinios keisti spynas rūsyje bei patalpoje 2-1.

Dėl trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateikė teismui savarankiškus reikalavimus,  prašydamas nustatyti bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje – 38,79 kv.m. ploto rūsyje, esančiame (duomenys neskelbtini), sekančiai – nustatyti, kad buto Nr. 1 savininkei I. N. priklauso 162/1000 dalys (6,29 kv.m.), buto Nr. 1A savininkei J. S. priklauso 96/1000 dalys (3,74 kv.m.), buto Nr. 2 savininkei I. P. priklauso 243/1000 dalys (9,43 kv.m.), buto Nr. 4 savininkei Vilniaus miesto savivaldybei priklauso 124/1000 dalys (4,82 kv.m.), buto Nr. 5 savininkei J. N. priklauso 140/1000 dalys (5,42 kv.m.), buto Nr. 6 savininkams V. R. ir V. R. priklauso 134/1000 dalys (5,18 kv.m.) ir buto Nr. 7 savininkams Ž. P. ir A. P. priklauso 101/1000 dalys (3,91 kv.m.). Atsakovai su tokiu reikalavimu sutinka, ieškovė prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 d. 3 p. numatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys - pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams. Kaip jau buvo minėta, nesant byloje duomenų, kad namo (duomenys neskelbtini), rūsys kam nors priklauso nuosavybės teise, laikytina, kad šis rūsys yra bendrojo naudojimo patalpa. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 str. 1 d., bendrojo naudojimo patalpos priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad visiems namo (duomenys neskelbtini), butų savininkams, tarp jų ir trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo rūsio patalpos. Taigi bendraturčių dalys bendrojoje nuosavybėje - 38,79 kv. m ploto rūsyje, esančiame (duomenys neskelbtini), turėtų būti nustatytos visiems butų savininkams (butų -Nr. 1, 1A, 2, 4, 5, 6, 7), tame tarpe Vilniaus miesto savivaldybei (buto Nr.4 savininkei) bei A. P. ir Ž. P. (buto Nr.7 savininkams). Tai, kad bendraturčių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje – 38,79 kv.m. ploto rūsyje, esančiame (duomenys neskelbtini), turi būti paskirstytos visiems namo butams, yra nustatyta ir įsiteisėjusiais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-283-465/2014 bei Vilniaus apygardos teismo 2015-05-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-315-553/2015. Pagal CK 4.82 str. 7 d. buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingo ploto ir gyvenamojo namo naudingo ploto santykiui. Vilniaus miesto savivaldybė prašo teismo nustatyti bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2017-03-27 pranešimu Nr. A121-6375/17(2.1.19-MB) pateiktą rūsio patalpų dalių paskaičiavimo projektą (t.3, b.l.105-106). Kadangi minėtame projekte rūsio dalys yra numatytos skirti visiems namo bendraturčiams, jos yra paskaičiuotos atsižvelgiant į  jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingo ploto ir gyvenamojo namo naudingo ploto santykį bei nurodyta konkreti jų išraiška kvadratiniais metrais, kiti bylos dalyviai (atsakovai) kitokių dalių paskaičiavimų projektų teismui nepateikė, o pagal ieškovės pateiktą projektą atidalijimas negali būti vykdomas dėl aukščiau nurodytų argumentų,   teismas neturi pagrindo netenkinti šio trečiojo asmens reikalavimo. Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad esant pagrįstam trečiojo asmens savarankiškam reikalavimui, teismas jį tenkina ir nustato, kad buto Nr. 1 savininkei I. N. priklauso 162/1000 dalys (6,29 kv.m.), buto Nr. 1A savininkei J. S. priklauso 96/1000 dalys (3,74 kv.m.), buto Nr. 2 savininkei I. P. priklauso 243/1000 dalys (9,43 kv.m.), buto Nr. 4 savininkei Vilniaus miesto savivaldybei priklauso 124/1000 dalys (4,82 kv.m.), buto Nr. 5 savininkei J. N. priklauso 140/1000 dalys (5,42 kv.m.), buto Nr. 6 savininkams V. R. ir V. R. priklauso 134/1000 dalys (5,18 kv.m.) ir buto Nr. 7 savininkams Ž. P. ir A. P. priklauso 101/1000 dalys (3,91 kv.m.). Teismas taip pat pažymi, kad trečiajam asmeniui nereiškiant reikalavimo dėl naudojimosi rūsiu tvarkos nustatymo, bendraturčiai (ar vienas iš jų), esant nesutarimams, ateityje gali kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ar/ir konkrečios rūsio patalpų išdėstymo vietos pagal tinkamai parengtą projektą, kuriame turėtų būti numatyta naudojimosi tvarka visiems bendraturčiams,  atsižvelgiant į jų nuosavybės teise valdomas dalis.   

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Visi kiti dalyvaujančių byloje asmenų argumentai ir byloje esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (LR CPK 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

    Netenkinus ieškinio, ieškovė privalo atlyginti atsakovams jų turėtas bylinėjimosi išlaidas (LR CPK 93, 98 str.) Atsakovai I. N., J. S. ir V. S. pateikė įrodymus, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 1920 Eur (t.4, b.l.63-69, 91-94), ieškovė dėl šios sumos nepagrįstumo nepasisakė, todėl atsakovams I. N., J. S. ir V. S. iš ieškovės priteistina 1920 Eur bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 79 str.).

Iš ieškovės J. N. valstybės naudai priteistina 146,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str., 96 str.).

  Remdamasis CK 4.80 str.1 ir 2 d., Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str.1d. 3 p., 7 str.1d. bei vadovaudamasis CPK 93, 98 str.2 d., 259-270 str. str., teismas              

                                                  n u s p r e n d ė :

  ieškovės J. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti. Trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės, j.a.k. 111109233, savarankiškus reikalavimus dėl bendraturčių dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo tenkinti.

  Nustatyti, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 38,79 kv.m. ploto rūsyje, atsakovei I. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso 162/1000 dalys (6,29 kv.m.), atsakovei J. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) priklauso 96/1000 dalys (3,74 kv.m.), atsakovei I. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso 243/1000 dalys (9,43 kv.m.), atsakovams V. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso 134/1000 dalys (5,18 kv.m.), ieškovei J. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso 140/1000 dalys (5,42 kv.m.), trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei (j.a.k. 111109233) priklauso 124/1000 dalys (4,82 kv.m.) ir tretiesiems asmenims Ž. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso 101/1000 dalys (3,91 kv.m.).

                      Priteisti iš ieškovės J. N., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovų I. N., a.k. (duomenys neskelbtini) J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1920 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 640 Eur bylinėjimosi išlaidų kiekvienam atsakovui.

  Priteisti iš ieškovės J. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 146,56 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus 56 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.  

  Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

  Teisėja                                                                                                                                   Diana Jankienė