Civilinė byla Nr. e2-7-464/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00475-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.8.1; 3.1.1.2.6

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Belor“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Arvi fertis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Belor“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „Arvi fertis“ 2024 m. gegužės 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:

1.1.        pripažinti negaliojančiais su atsakove UAB ,,Belor“ 2015 m. gruodžio 31 d. – 2016 m. rugsėjo 30 d. sudarytus tarpusavio užskaitos aktus;    

1.2.       pritaikyti dvišalę restituciją ir grąžinti ieškovei 2 901 024,98 Eur reikalavimo teisę į atsakovę, o atsakovei grąžinti 2 901 024,98 Eur reikalavimo teisę į ieškovę; 

1.3.       patenkinus ieškinio reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, priteisti ieškovei iš atsakovės 2 901 024,98 Eur skolą;

1.4.       priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.5.        priteisti bylinėjimosi išlaidas.   

2.       Nurodė, kad iki bankroto bylos, kurią Vilniaus apygardos teismas iškėlė 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2846-340/2019, ieškovė gamino ir tiekė trąšas, o atsakovė buvo viena iš jos klienčių. Ieškovės nemokumo administratorius nustatė, kad, atlikus ginčijamus tarpusavio užskaitymo aktus, buvo pažeisti ieškovės kreditorių interesai, sumažintas ieškovės mokumas, suteiktas pirmumas vienam iš kreditorių, t. y. atsakovei. Abi ginčijamų sandorių, kurių ieškovė neprivalėjo sudaryti, šalys buvo nesąžiningos. Todėl ieškovė prašo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais, pritaikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės skolą.

3.       Atsakovė UAB ,,Belor“ atsiliepime į ieškinį, be kita ko, prašė ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 951 straipsnio pagrindu. Nurodė, kad ji yra aktyviausia ieškovės kreditorė, kuri deda maksimalias pastangas užtikrinti visų ieškovės kreditorių teises, yra inicijavusi tris civilines bylas dėl ieškovės sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais. Ieškinį ieškovės nemokumo administratorius, veikdamas su UAB ,,UHB Agro“, šioje byloje pareiškė siekdamas įbauginti atsakovę. Ieškinys pareikštas neturint tam realaus pagrindo. Bankroto ir restruktūrizavimo bylose egzistuoja viešasis interesas, atsakovė veikia siekdama užtikrinti ieškovės kreditorių teises, todėl jos veikla yra susijusi su viešuoju interesu.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atsakovės UAB ,,Belor“ prašymo dėl CPK 951 straipsnyje įtvirtintos procedūros taikymo netenkino.

5.       Įvertinęs CPK 951 straipsnyje bei 2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos priimtoje direktyvoje (ES) Nr. 2024/1069 dėl piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (toliau – ir Direktyva Nr. 2024/1069) įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas nurodė, kad CPK 951 straipsnio 2 dalyje numatyta procedūra taikytina tik tada, kai ieškinys yra pareikštas siekiant pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai arba atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos.     

6.       Teismas neįžvelgė pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kad ji yra CPK 951 straipsnyje įvardytas asmuo, kurio veikla sietina su viešojo intereso gynimu. Atsakovės teiginius, kad ji bankroto procese veikia siekdama užtikrinti ieškovės kreditorių teises ir vien dėl šios priežasties priskirtina prie CPK 951 straipsnyje nurodytų subjektų, teismas pripažino nepagrįstais. Tai, kad atsakovė gina savo, kaip kreditorės, teises nereiškia, kad jos veikla yra susijusi su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu. Nors bankroto bylose iš tiesų egzistuoja viešasis interesas ir tai yra teisminės institucijos svarstomas klausimas, tačiau viešasis interesas negali pasireikšti tik vieno jo aspekto – kreditorių (ar vieno jų) – teisių suabsoliutinimu, ignoruojant kitą jo aspektą – procedūros teisėtumą.

7.       Nesutiko teismas ir su atsakovės argumentais, kad ieškovė pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį, tuo siekdama kartu su kita kreditore UAB „UHB Agro“ imtis prieš ją bauginančių veiksmų. Ieškinyje nurodyti esminės aplinkybės, teisių gynimo būdai, poreikis pateikti šį ieškinį, taigi, ieškinio pagrindimas yra pakankamas, o jo tenkinimo klausimas bus išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Šioje proceso stadijoje teismas negalėjo konstatuoti ieškinio aiškaus nepagrįstumo. 

8.       Teismo vertinimu, tokia aplinkybė, kad UAB ,,UHB Agro“ yra pateikusi tris ieškinius atsakovei, teisinės reikšmės neturi. UAB „UHB Agro“ nėra proceso šalimi nagrinėjamoje byloje, todėl nėra ir pagrindo šių ieškinių sieti su nemokumo administratoriaus veiksmais. Teismas taip pat nenustatė pagrindo konstatuoti ieškovės piktnaudžiavimo procesu ar jo vilkinimo. Atsakovė nepateikė ir tokių įrodymų, kad ieškovė dėl panašių reikalavimų yra inicijavusi daugiau bylų, kad ji baugina atsakovę ar jai grasina.  

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 

9.       Atsakovė UAB ,,Belor“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir jos prašymą patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

9.1.       Atsakovės veikla yra susijusi su viešuoju interesu. Visuotinai žinoma, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose egzistuoja viešasis interesas, pagal kurį visi klausimai turi būti sprendžiami atsižvelgiant į bankrutavusios bendrovės ir jos kreditorių interesus. Atsakovė yra aktyviausia ieškovės kreditorė, kurios pareiškimu ieškovei buvo iškelta nemokumo byla, jos bankrotas pripažintas tyčiniu. Atsakovė deda maksimalias pastangas, kad būtų tinkamai užtikrintos kreditorių teisės ir jų apsauga. Visi kiti ieškovės kreditoriai veikia prieš skaidrų nemokumo procesą. Ieškovės bankrotas tyčiniu buvo pripažintas, be kita ko, ir nustačius, kad ieškovės su susijusiais asmenimis (UHB grupe ir kt.) sudarytos užskaitos buvo jai nenaudingos ir lėmė tyčinį bankrotą.

9.2.       Atsakovė bankroto procese aktyviai veikia, siekdama užtikrinti ieškovės kreditorių teisių tinkamą įgyvendinimą, bankroto proceso teisėtumą bei užkirsti kelią nemokumo administratoriaus neteisėtam veikimui. Todėl atsakovės veikla yra susijusi su viešuoju interesu.

9.3.       Teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino CPK 951 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų, todėl egzistuoja savarankiškas pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

9.4.       Ieškovės ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė. Ieškovė nėra įrodžiusi ir pagrindusi visų actio Pauliana (Pauliano ieškinys) taikymo sąlygų. Prašomi pripažinti negaliojančiais sandoriai sudaryti dar ieškovei esant mokiai. Be to, tyčinio bankroto byloje nurodyti visi sandoriai, kurie neteisėtai buvo sudaryti su susijusiais subjektais, o ieškovės šioje byloje ginčijamų sandorių tarp jų nėra. Ginčijami sandoriai yra teisėti, sudaryti šalims atlikus priešpriešinių, vienarūšių, galiojančių ir vykdytinų reikalavimų įskaitymą. Be to, ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą, kadangi apie ginčijamus sandorius ieškovės nemokumo administratoriui vėliausiai turėjo būti žinoma 2019 m. liepos 26 d. Todėl ieškinys turėjo būti pareikštas iki 2020 m. liepos 26 d., taigi, šis terminas praleistas 4 metais.

9.5.       Ieškinyje pareikštas reikalavimas yra neproporcingas ir perteklinis, ieškovė bei su ja susiję asmenys inicijavo ne vieną bylų su įvairiais reikalavimais atsakovei iš esmės tuo pačiu metu. UAB ,,UHB Agro“, kuri veikia kartu su ieškove, pareiškė atsakovei ieškinius dėl daugiau kaip prieš 10 metų sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais.

9.6.       Ieškovės nemokumo administratorius nesiėmė jokių veiksmų dėl tariamai pažeistų teisių gynybos daugiau nei 5 metus. Ieškovės nemokumo administratorius ir UAB „UHB Agro“ atsakovės atžvilgiu inicijavo 4 bylas per 1 mėnesį po to, kai atsakovės iniciatyva ieškovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu ir atsakovė pradėjo ieškovės bei su ja susijusių bendrovių tarpusavio užskaitų ginčijimo bylas.

10.       Ieškovė LUAB ,,Arvi fertis“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: 

10.1.       Pagrįsta teismo išvada, kad atsakovė neužsiima visuomenės informavimo veikla, o jai pareikštas ieškinys neatitinka strateginio ieškinio požymių, kuriems esant galėtų būti taikomas CPK 951 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas.      

10.2.       Ieškovės reikalavimai nėra neproporcingi, pertekliniai ar nepagrįsti. Tarp ieškovės ir atsakovės nėra šalių galios disbalanso. Jeigu ir būtų galima konstatuoti egzistuojantį finansinį disbalansą, tai tik atsakovės naudai, kadangi ieškovė yra bankrutavusi bendrovė ir yra finansiškai silpnesnė, nei atsakovė. Šis ieškinys yra pareikštas turint vienintelį tikslą – apginti ieškovės kreditorių teises ir interesus.  

10.3.       Nors ieškovė yra inicijavusi ir daugiau civilinių bylų, UAB „Belor“ tose bylose nėra patraukta atsakove. Ieškovė ginčija tarpusavio įskaitymo sandorius, sudarytus ne tik su atsakove UAB „Belor“, bet ir su kitais juridiniais asmenimis – UAB „UHB Agro“, UAB „Baltkalis“, UAB „Baltijos agroverslo projektai“, UAB „APH“. Taigi, ieškovė ginčija visus sandorius, kurie pažeidžia jos kreditorių interesus, o tokia aplinkybė, ar ieškovė ginčijamą sandorį sudarė su UAB „Belor“, ar su kitais juridiniais asmenimis, neturi jokios reikšmės.   

10.4.       Šis ieškinys yra pagrįstas ir yra pateikti įrodymai, patvirtinantys ginčijamų sandorių negaliojimą, t. y. CK 6.66 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimą. Be kita ko, analogiški ieškovės su kitais juridiniais asmenimis sudaryti sandoriai jau yra pripažinti negaliojančiais.

10.5.       Aplinkybė, kad kreditorė UAB „Belor“ reiškia savarankiškus ieškinius dėl UAB „Arvi fertis“ sudarytų sandorių ginčijimo, nedaro jokios įtakos nemokumo administratoriaus apsisprendimui ir pareigai ginčyti nemokios bendrovės sudarytus sandorius, kurie pažeidžia jos kreditorių interesus. Atsakovės teikiamų ieškinių ir prašymų rezultatas yra ne apginti ieškovės kreditorių interesus, o nepagrįstai vilkinti bankroto procesą.

10.6.       Atsakovė nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes dėl jos neva bauginimo. Ieškovės ir atsakovės interesai nėra priešingi, todėl ieškovė neturi intereso trukdyti ar, juo labiau, bauginti atsakovę.    

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl nagrinėjamam klausimui išspręsti aktualaus teisinio reguliavimo

11.       Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. XIV-1748, priimtu 2022 m. gruodžio 22 d., CPK buvo papildytas 951 straipsniu, reglamentuojančiu piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, siekiant pakenkti atsakovo vykdomai veiklai, padarinius. Šio pakeitimo pagrindu, be kita ko, tapo Europos Komisijos 2020 m. gruodžio 3 d. patvirtintas Europos demokratijos veiksmų planas (toliau – Planas), XVIII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarė Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72, 84.4 papunktyje įtvirtintas siekis nacionaliniu mastu sustiprinti žurnalistų apsaugą nuo persekiojimo už kritiką, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete vykusios diskusijos dėl minėtame Plane įvardytų problemų bei galimų jų sprendimo būdų.    

12.       Naujo Lietuvos teisinėje sistemoje instituto atsiradimą ir įtvirtinimą lėmusiame Plane, kuriame yra nustatytos gairės dėl Europos demokratijos bendros raidos krypties ir priemonių, kurių numatoma imtis Europos Sąjungos valstybių narių demokratijai apsaugoti, 3.2 papunktyje apibrėžiama, kad strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP) – tai tam tikra persekiojimo forma, kuri vis dažniau naudojama prieš žurnalistus ir kitus viešą interesą saugančius subjektus. Tai nepagrįsti arba pernelyg išpūsti ieškiniai, kuriuos reiškia valstybės institucijos, verslo įmonės ir galingi pavieniai asmenys prieš silpnesnius subjektus, kurie tokius pareiškėjus kritikuoja arba teikia jiems nepalankią informaciją su viešuoju interesu susijusiais klausimais. Jie siekia cenzūruoti, įbauginti ir nutildyti kritikus, juos apkraunant teisinės gynybos išlaidomis, kol jie nustoja kritikuoti ar prieštarauti. Pilietinės visuomenės veikėjai yra pažeidžiami dėl tokių iniciatyvų, o itin dėl savo darbo pobūdžio pažeidžiami yra žurnalistai. SLAPP paprastai reiškiami prieš pavienius žurnalistus, aktyvistus, žmogaus teisių gynėjus arba pilietinės visuomenės organizacijas, kurie atlieka sergėtojo funkciją.    

13.       CPK 951 straipsnio 1 dalis suteikia teisę atsakovui, kuris mano, kad ieškovas nesąžiningai siekdamas pakenkti to atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai ar atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos pareiškė nepagrįstą ieškinį, atsiliepime į ieškinį pateikti teismui prašymą taikyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą. Pagal CPK 951 straipsnio 2 dalį teismas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atsakovo prašymą ir preliminariai įsitikinęs jo pagrįstumu, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šio prašymo gavimo dienos persiunčia jo kopiją ieškovui. Kartu su prašymo kopija teismas ieškovui nusiunčia pranešimą, kuriuo įpareigoja ne vėliau kaip per keturiolika dienų raštu pateikti atsikirtimus į atsakovo prašymą, tikėtinai pagrindžiant savo ieškinio reikalavimą ir pateikiant įrodymus, patvirtinančius ieškovo nurodomas aplinkybes, jei tokie įrodymai nebuvo pateikti su ieškiniu, taip pat informuoja apie atsikirtimų nepateikimo pasekmes.  

14.       CPK 951 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ieškovui laiku nepateikus atsikirtimų į atsakovo prašymą arba nepateikus įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodomas aplinkybes, jei tokie įrodymai nebuvo pateikti su ieškiniu, arba teismui nustačius, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį siekdamas pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai ar atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos, ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Vertindamas, ar ieškovas nesąžiningai pareiškė šioje dalyje nurodytą nepagrįstą ieškinį, teismas atsižvelgia į teismo byloje turimą informaciją, t. y. į ieškinyje pareikšto reikalavimo ar jo dalies neproporcingumą, perteklinį pobūdį, į tai, kad ieškovas dėl panašių reikalavimų yra inicijavęs daugiau bylų, į tai, kad yra požymių, jog ieškovas baugina atsakovą ar jam grasina, į kitas reikšmingas aplinkybes.

15.       Taigi, pagal galiojantį nacionalinį teisinį reglamentavimą ieškinys galėtų būti pripažintas strateginiu ieškiniu dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP) tokiu atveju, jeigu būtų nustatyta šių sąlygų visuma: nesąžiningai pareikštas nepagrįstas ieškinys, įvertinant tai pagal konkrečius įstatymų leidėjo nurodytus kriterijus; ieškinys pareikštas turint konkretų tikslą – pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai arba atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos.

16.       Pažymėtina,

17.       Vadinasi, nors 2024 m. balandžio 11 d. priimta bei 2024 m. gegužės 6 d. įsigaliojusi Direktyva Nr. 2024/1069 Europos Sąjungos valstybėse narėse nėra tiesiogiai taikomas teisės aktas, nes visų pirma jos nuostatos turėtų būti perkeltos į kiekvienos valstybės nacionalinę teisę, tačiau iki šios Direktyvos Nr. 2024/1069 priėmimo CPK naujo 951 straipsnio papildymu iš esmės buvo siekta tų pačių tikslų, kaip ir Direktyvoje Nr. 2024/1069. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, civilinėje byloje Nr. e2-651-912/2024 spręsdama labai panašų klausimą dėl SLAPP ieškinio jau yra pasisakiusi tokiu aspektu, kad Direktyvos 2024/1069 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta valstybės narės pareiga užtikrina, kad ne vėliau kaip 2026 m. gegužės 7 d įsigaliotų atitinkami įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, jog šios Direktyvos 2024/1069 būtų laikomasi, o tai iš esmės reiškia, kad į Direktyvą Nr. 2024/1069 gali ir turi būti atsižvelgiama, kai yra sprendžiami CPK 951 straipsnyje numatytos procedūros taikymo klausimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-651-912/2024, 26 punktas). Tokią teisėjų kolegijos išvadą, be kita ko, lėmė ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimas, kad, taikydamas nacionalinės teisės aktus, priimtus tiek prieš direktyvos priėmimą, tiek po jo, nacionalinis teismas privalo juos aiškinti kuo labiau remdamasis direktyvos formuluote ir atsižvelgdamas į joje numatytą tikslą (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1994 m. liepos 14 d. sprendimas Paola Faccini Dori v. Recreb Srl, 30 punktas).

18.       Todėl ir nagrinėjant šią apeliacinę bylą bus vadovaujamasi ir Direktyvos Nr. 2024/1069 preambulėje bei jos atitinkamuose straipsniuose apibrėžtomis visuomenės dalyvavimo, viešojo intereso, piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo proceso ir kitomis sąvokomis, kurių esmė, pažymėtina, nėra atskleista CPK.

Dėl ieškinio kvalifikavimo strateginiu ieškiniu dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP)  

19.       Apeliantė UAB ,,Belor“ atskirajame skunde tvirtina, kad ieškovė LUAB ,,Arvi fertis“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, ieškinį dėl užskaitymo aktų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo pareiškė siekdama ją įbauginti ir atgrasyti nuo viešojo intereso gynimo ieškovei iškeltoje bankroto byloje. Apeliantės pozicija, kad vien dėl aktyvaus naudojimosi bankrutuojančio juridinio asmens kreditoriui suteikiamomis teisėmis ji savaime priskirtina prie specialių viešąjį interesą saugančių subjektų, pilietinės visuomenės veikėjų (lot. ratione personae), aiškiai stokoja pagrįstumo.

20.       Viena vertus, kolektyviniame procese (bankroto byloje) joks pavienis kreditorius nėra visų kreditorių teisinis ar faktinis atstovas, kuris galėtų visų jų interesais teisme pareikšti reikalavimus, tokias funkcijas atlieka teismo paskirtas nemokumo administratorius, kuriam pagal įstatymą ir tenka pareiga užtikrinti visų kreditorių teisių apsaugą. Šių nemokumo administratoriaus pareigų tinkamą įgyvendinimą kontroliuoja visi kreditoriai ir teismas. Kita vertus, apeliantė jokių svarių argumentų bei įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad ieškinys dėl jos su ieškove iki bankroto bylos pastarajai iškėlimo sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais buvo pareikštas būtent dėl jos vykdomos visuomenės informavimo ar kitokios su bendraisiais visuomenės interesais susijusios veiklos (siekiant pakenkti jos vykdomai informavimo ar kitokiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai ar siekiant atgrasyti nuo tokios veiklos; CPK 951 straipsnio 1, 3 dalys), nenurodė ir nepateikė.     

21.       Kadangi CPK 951 straipsnyje nėra aptarta, kokia veikla šio straipsnio taikymo prasme galėtų būti laikoma su viešojo intereso tenkinimu ar jo gynimu susijusia veikla, atsižvelgtina į Direktyvos Nr. 2024/1069 atitinkamas nuostatas. Direktyvos 2024/1069 preambulės 9 punkte atkreipiamas dėmesys į tai, kad joje nepateikiama termino „žurnalistas“ apibrėžtis, kadangi šios direktyvos tikslas – apsaugoti bet kurį fizinį ar juridinį asmenį, užsiimantį visuomenės dalyvavimo veikla. Tačiau turėtų būti pabrėžta, kad žurnalistika – tai veikla, kuria užsiima įvairūs subjektai, įskaitant reporterius, analitikus, skiltininkus ir tinklaraštininkus, taip pat kitus asmenis, užsiimančius įvairių formų savilaida spausdinta forma, internete ar kitur. Visuomenės dalyvavimas pagal Direktyvos Nr. 2024/1069 4 straipsnio 1 papunktį – tai bet koks fizinio ar juridinio asmens pareiškimas ar veikla viešojo intereso klausimu, padaromi ar vykdomi naudojantis teise į saviraiškos ir informacijos laisvę, menų ir mokslo laisvę arba susirinkimų ir asociacijų laisvę, ir bet kokie su tuo tiesiogiai susiję parengiamieji, paramos ar pagalbos veiksmai. Viešojo intereso klausimas pagal Direktyvos Nr. 2024/1069 4 straipsnio 2 papunktį – tai bet koks klausimas, kuris daro poveikį visuomenei tokiu mastu, kad visuomenė galėtų teisėtai juo domėtis tokiose srityse kaip: a) pagrindinės teisės, visuomenės sveikata, sauga, aplinka ar klimatas; b) fizinio ar juridinio asmens, kuris yra viešas asmuo, veikla viešajame ar privačiajame sektoriuje; c) klausimai, kuriuos svarsto įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ar teisminė institucija, arba klausimai, svarstomi bet kokiame kitame oficialiame procese; d) įtarimai korupcija, sukčiavimu ar įtarimai bet kokia kita nusikalstama veika arba įtarimai dėl su tokiais klausimais susijusių administracinių pažeidimų; e) veikla, kuria siekiama apsaugoti Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas vertybes, įskaitant demokratinių procesų apsaugą nuo nederamo kišimosi, visų pirma, kovojant su dezinformacija.

22.       Taigi, nors ir galima sutikti su apeliante, kad juridinio asmens bankroto procesas yra susijęs ir su viešojo intereso apsauga, tačiau jame sprendžiami klausimai bei priimami sprendimai turi įtakos tik pakankamai siauriam ir tiksliniam subjektų ratui, t. y. pačiam bankrutuojančiam juridiniam asmeniui, jo kreditoriams ir (ar) debitoriams, o tam tikrais atvejais – ir jo valdymo organams bei dalyviams. Akivaizdu, kad siekiant taikyti CPK 951 straipsnyje numatytas procedūras, su viešuoju interesu susijusi veikla aiškintina gerokai platesniame kontekste, t. y. kaip reikšmingai visuomenės daliai ir jos pagrindinėms teisėms įtakos turinti veikla. Tokia aplinkybė, kad apeliantė kaip privatus juridinis asmuo, kuri deklaruoja vykdanti didmeninę prekybą trąšomis Rytų Europos šalyse bei mažmeninę internetinę trąšų prekybą Baltijos šalių rinkoje (žr. rekvizitai.lt informaciją), siekdama ginti savo, kaip bankrutuojančio juridinio asmens kreditoriaus, finansinius interesus teikia teismams ieškinius dėl to bankrutuojančio privataus juridinio asmens, gaminusio ir pardavinėjusio trąšas, sudarytų sandorių ar atliktų veiksmų, nedaro poveikio reikšmingai visuomenės daliai ir jos interesams tokiu mastu, kad visuomenė galėtų teisėtai juo domėtis.

23.       Kitaip tariant, apeliantės ir kitų ieškovės kreditorių finansiniai interesai juridinio asmens, kurio veiklos sritis nėra susijusi su viešuoju interesu, nemokumo byloje nesuponuoja vertinimo, kad apeliantė, kreipdamasi į teismą su ieškiniais, prašymais ar skundais, veikia kaip subjektas, siekiantis ginti viešąjį visuomenės interesą. Kitokios vykdomos visuomenės informavimo ar su viešojo intereso tenkinimu arba gynimu susijusios veiklos apeliantė neįvardijo. Taigi, pirmosios instancijos teismo argumentai, kad apeliantė neatitinka SLAPP ieškinio subjekto specifinių požymių, nepaneigti.

24.       Nepagrįstais pripažintini ir tokie atskirojo skundo teiginiai, kad ieškovės pareikštas ieškinys atitinka visus SLAPP ieškinio požymius bei tokio ieškinio elementus, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jų netyrė ir nevertino. Kaip nurodyta pirmiau, tam, kad ieškinys būtų kvalifikuojamas kaip SLAPP ieškinys, jį turi pareikšti ne tik specifinis subjektas, bet ir pats ieškinys turi būti nepagrįstas, pareikštas nesąžiningai, siekiant įbauginti ar atgrasyti atsakovą nuo jo vykdomos viešojo intereso tenkinimo ir (ar) gynimo veiklos (žr. šios nutarties 15 punktą). Būtent tokių nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikšto ieškinio požymių apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia.   

25.       Direktyvos 2024/1069 4 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesas dėl visuomenės dalyvavimo – teismo procesas, kuris nėra pradedamas siekiant iš tiesų pareikšti teisę ar ja pasinaudoti, o jo pagrindinis tikslas – užkirsti kelią visuomenės dalyvavimui, jį apriboti arba už jį bausti, dažnai išnaudojant šalių galios disbalansą, ir kuriame pareiškiami nepagrįsti ieškiniai. Tokio tikslo požymiai apima, pavyzdžiui: a) ieškinio ar jo dalies neproporcingumą, perteklinį ar nepagrįstą pobūdį, įskaitant pernelyg didelę ginčo vertę; b) tai, kad ieškovas ar su juo susijusios šalys dėl panašių klausimų yra inicijavę keletą bylų; c) ieškovo ar ieškovo atstovų vykdomą bauginimą, priekabiavimą ar grasinimus iki proceso ar jo metu, taip pat panašų ieškovo elgesį panašiose ar tuo pačiu metu nagrinėjamose bylose; d) nesąžiningą procesinės taktikos naudojimą, pavyzdžiui, proceso vilkinimą, nesąžiningą ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio palankesnio teisinio reglamentavimo ieškojimą arba nesąžiningą bylų nutraukimą vėlesniame proceso etape.

26.       Ieškovė yra pareiškusi ieškinį apeliantei dėl užskaitos aktų, kuriuos atliko du privatūs juridiniai asmenys, pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo. Pareikštu ieškiniu ieškovės nemokumo administratorius siekia šalių, jo teigimu, nepagrįstai ir neteisėtai, pažeidžiant bendrovės ir jos kreditorių interesus, užskaitytos 2 901 024,98 Eur sumos priteisimo. Ginčo dėl to, kad atitinkamo dydžio reikalavimus šalys viena kitai turėjo, nėra, todėl ir pagrindo pripažinti, kad ieškovė šioje byloje yra pareiškusi neproporcingą ar perteklinį turtinį reikalavimą, nėra. Aplinkybė, kad kita ieškovės kreditorė (UAB ,,UHB Agro“) kitose bylose yra pareiškusi reikalavimus apeliantei dėl kitų jos sudarytų sandorių, priešingos išvados nelemia. Nebūtų protinga, sąžininga ir teisinga aiškinti, kad apeliantė, kaip bankrutuojančio juridinio asmens kreditorė, turi teisę bylinėtis, o kiti šio bankrutuojančio juridinio asmens kreditoriai tokios teisės neturi. Įrodymų, kad ieškinį pareiškusi LUAB ,,Arvi fertis“ nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis ar kryptingai veikia su savo kreditore UAB ,,UHB Agro“ prieš apeliantę būtent siekdamos pakenkti jos vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai su bendraisiais visuomenės interesais susijusiai veiklai (apie kurios vykdymą, kaip minėta anksčiau, jokių duomenų taip pat nėra), į nagrinėjamą bylą nėra pateikta.

27.       Be to, skirtingai negu teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino bei pasisakė tiek dėl ieškinio pateikimo sąžiningumo ir pagrįstumo, kiek tai susiję su CPK 951 straipsnio taikymo galimybe, tiek ir dėl apeliantės tariamo bauginimo (žr. skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties 10–12 punktus). Tai, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės argumentus atmetė kaip nepagrįstus, nesudaro prielaidų konstatuoti skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies trūkumų, kuriuos nepagrįstai įvardija apeliantė.

28.       Apibendrinant konstatuotina, kad CPK 951 straipsnio taikymo sąlygų šioje konkrečioje byloje nėra nustatyta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją ir šį procesinį klausimą išsprendė teisingai.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                        Dalia Kačinskienė