Civilinė byla Nr. 2A-1011-555/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20109-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.4.2.10.; 2.4.2.12.2.; 2.4.2.13.; 3.1.7.6.;

3.2.4.4.; 3.3.1.18.2.;

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Algimanto Kukalio ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1339-886/2016 pagal ieškovo J. B. patikslintą ieškinį atsakovui J. L. dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys – Kauno rajono savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Domeikavos seniūnija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovas J. B. ir atsakovas J. L. yra gretimų namų valdų, esančių (duomenys neskelbtini)  savininkai. Ieškovas 1995 m. gruodžio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-7061 pagrindu įsigijo gyvenamąjį namą su dviem ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais (šuliniu, lauko tualetu, tvora), esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra gyvenamasis namas, įsigijo pagal 1997 m. balandžio 7 d. dovanojimo sutartį. Ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), yra drenažo sistema, kuri kerta valstybinę žemę. Ieškovas ieškiniu siekia pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jo žemės sklype įrengta drenažo sistema, įrodinėdamas, kad dalis drenažo sistemos, kuri yra laisvojoje valstybinė žemėje, yra užkimšta atsakovo, dėl kurio veiksmų yra gadinamas ieškovo turtas, nes gyvenamojo namo rūsyje kaupiasi vanduo, drėksta sienos, veisiasi pelėsis.

Ieškovas J. B. 2016 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą J. L. per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkimšti jam priklausančią laisvojoje valstybinėje žemėje esančią drenažo sistemos dalį, 2014 m. gegužės mėnesio drenažo linijos situacijos plane M1:500 pažymėtą d100, nuo šulinio Nr. 73, taške 76.12, iki šulinio, 2012 m. sausio 16 d. topografiniame plane M 1:500 pažymėtą tašku 76.03, esančią (duomenys neskelbtini), t. y. atkasti taške 76.03 esantį šulinį, kuris uždengtas gelžbetonine plokšte ir užverstas žemėmis, bei pašalinti užkimštą drenažo sistemą, o jei šio įpareigojimo teismo nustatytu terminu J. L. neįvykdys, leisti J. B. atkimšti drenažo liniją, patirtas išlaidas išieškant iš J. L.; įpareigoti atsakovą J. L. netrukdyti naudotis J. B. drenažo sistemos dalimi, 2014 m. gegužės mėnesio drenažo linijos situacijos plane M1:500 pažymėta d100; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino: įpareigojo atsakovą J. L. per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkimšti ieškovui priklausančią ir/ar naudojamą laisvojoje valstybinėje žemėje esančią drenažo sistemos dalį, A. Č. 2014 m. gegužės mėnesį parengtoje (duomenys neskelbtini). Drenažo linijos kontrolinės – geodezinės nuotraukos Situacijos plane M1:500 ir Schemoje pažymėtą d100 nuo šulinio Nr. 73, taške 76.12, iki šulinio, UAB „Architektų pastogė 2012 m. sausio 16 d. parengtame Topografiniame plane M 1:500 pažymėtą ties tašku „76.03“, esančią (duomenys neskelbtini), t. y. atkasti drenažo šulinį, pažymėtą ties tašku „76.03“, kuris uždengtas gelžbetonine plokšte ir užverstas žemėmis, ir atlaisvinti užkimštą drenažo sistemą; teismo nustatytu terminu atsakovui neįvykdžius įpareigojimo, leisti ieškovui atkimšti drenažo liniją, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovo; įpareigojo atsakovą netrukdyti naudotis ieškovui šia drenažo sistemos dalimi; priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 441,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, nustatęs, kad drenažo linijos dalis, paklota už ieškovo žemės sklypo ribų per šulinį Nr. 73 iki šulinio taške „76,03“ (ginčo taškas), nėra valstybės nuosavybė, remdamasis bendrosiomis CK normomis, kurios numato nuosavybės atsiradimo pagrindą, sukūrus naują daiktą, laikė, kad nurodyta drenažo sistemos dalis yra ieškovo nuosavybė.

Teismas nustatė, kad vanduo iš ieškovo drenažo sistemos neišbėga dėl užkimšto šulinio, pažymėto topografiniame plane taške „76.03“. Dėl užkimšto šulinio vanduo kaupiasi ieškovo drenažo sistemoje, prisipildo šulinyje Nr. 73, per drenažo liniją patenka į šulinį Nr. 74, esantį ieškovo gyvenamojo namo rūsyje, ir užtvindo namo rūsį. Teismas sprendė, kad ieškovo žemės sklype esanti drenažo sistema, besitęsianti per valstybinį žemės sklypą iki šulinio Nr. 3 ir nuo šulinio Nr. 3 tolyn, yra funkciškai susijusi su atsakovo užkimštu drenažo šuliniu taške „76.03“.

Teismas vertino, jog byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę apie tai, kad valstybinėje žemėje ties atsakovo žemės sklypu (duomenys neskelbtini) esantį drenažo šulinį „taške“ 76.03“ užkimšo atsakovas J. L., kuris šią aplinkybę pats pripažino teismo posėdyje, nurodęs, kad drenažo šulinį valstybinėje žemėje ties jam priklausančiu žemės sklypu buvo pats įsirengęs savo lėšomis, ir ieškovas neturi jokių teisių juo naudotis ar reikalauti atstatyti šulinį.

Teismas pažymėjo, kad Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4297-752/2014 pagal ieškovų J. B. ir A. B. ieškinį atsakovui J. L. dėl žalos, patirtos užkimus drenažo sistemą, atlyginimo, kurioje 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies, priteista dalis žalos. Teismas laikė, kad šioje civilinėje byloje dalyvavo tie patys dalyvaujantys byloje asmenys, todėl įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai. Teismas taip pat nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai, jam užkimšus ieškovo naudojamos drenažo sistemos drenažo vamzdį ir panaikinus drenažo šulinį.

Teismas sprendė, jog nėra esminės reikšmės, kuriam asmeniui nuosavybės teise priklausė ar tebepriklauso užkimštas drenažo šulinys, pažymėtas ties tašku „76,03“. Nagrinėjamu atveju svarbu, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esanti ieškovo drenažo sistema yra funkciškai susijusi su užkištu drenažo šuliniu, pažymėtu taškė „76,03“ valstybiniame žemės sklype, ties atsakovo žemės sklypu. Užkimšus drenažo, šulinį ieškovas negali naudoti jo drenažo sistema, dėl šios priežasties yra pažeidžiamos jo, kaip gyvenamojo namo ir melioracijos sistemos dalies savininko tiesės, nes gyvenamojo namo rūsys yra užpildytas vandeniu, dėl ko drėksta sienos, genda namo konstrukcijos, veisiasi pelėsis.

Teismas sprendė, jog šiuo atveju galima vadovautis kasacinio teismo pozicija, jog šioje byloje nėra keliamas klausimas ar reiškiami reikalavimai dėl drenažo šulinio ar drenažo linijos statybos teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinė byla Nr. 3K-3-273-421/2015, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl to, ar nenusprendus dėl melioracijos drenažo statybos teisėtumo, t. y. leidimo negavimo, drenažo sistemos neįregistravimo, galima konstatuoti teisių pažeidimą).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas J. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad drenažo sistemos dalis, esanti valstybinėje žemėje, laikytina ieškovo nuosavybe. Drenažo sistema kurią, kaip tariamas savininkas, gina ieškovas, nepriklauso jam nuosavybės teise ir šią aplinkybę pripažįsta ieškovas, tuo tarpu byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovas yra drenažo sistemos savininkas. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai vadovavosi CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Melioracijos įstatymo nuostatomis, nes nurodytas įstatymas reguliuoja visiškai kitokius teisinius santykius.

Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-421/2015, kadangi nesutampa šios nutarties ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi.

Šios bylos atveju iki buvo panaikintas šulinys taške „76,03“, joks leidimas atlikti kasinėjimo darbus nei ieškovui, nei atsakovui nebuvo suteiktas ir gautas, joks projektas drenažo sistemai nebuvo parengtas. Byloje nėra taip pat įrodymų, kurie patvirtintų drenažo sistemos teisėtumą, pagrįstų drenažo sistemos ir naudojimosi ja teisę bei aplinkybę, kad prie ieškovo bei atsakovo sklypų esantys šuliniai yra (buvo) iškasti teisėtai.

Priimtas sprendimas paneigė šalių interesų pusiausvyrą, kadangi ieškovas atsakovo sąskaita turės legaliai įrengtą (įteisintą) drenažo sistemą, nors iki šulinio pašalinimo legalaus ir teisėtai įgyto statuso ji neturėjo. Priimtas sprendimas prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino L. N. į bylą priimtą 2016 m. vasario 10 d. pranešimą, kuriame jis nurodė, jog nesutinka, kad ieškovas iš savo gyvenamojo namo (sodybos) leistų nuotekas drenažo sistemos dalimi per valstybinę žemę į L. N. nuosavybės teise priklausančią žemę, kaip neatitinkantį rašytinių įrodymų leistinumo reikalavimų, numatytų CPK 192 straipsnio 8 dalyje, ir nepagrįstai jo vertino.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, nes teismas nusprendė dėl neįtrauktų byloje asmenų materialiųjų tiesių ir pareigų. L. N. į bylą pateiktame rašytiniame įrodyme (pranešime) yra nurodęs, kad nesutinka ir nesutiks, kad ieškovas iš savo gyvenamojo namo (sodybos) leistų nuotekas drenažo sistemos dalimis per valstybinę žemę į jam nuosavybės teise priklausančią žemę. Priimtas sprendimas pažeidžia trečiųjų asmenų (L. N.) teises ir teisėtus interesus, nes nuotekos, nesant jo sutikimui, patektų į jam nuosavybes teise priklausantį žemės sklypą.

Byloje neįvertinta aplinkybė, jog drenažo sistema, apimanti šalių sklypus ir visą Rytmečio gatvę, yra nurašyta.

Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas J. B. nurodo, kad atsakovas 2008 metais sugadino drenažo vamzdį, einantį iš namo rūsio. Buvo paklota nauja drenažo linija iki drenažinio šulinio, kuris buvo ties 19 namu. Drenažas veikė iki 2013 metų, kol atsakovas neužkišo drenažo vamzdžio šulinio. Kol nebuvo sugadintas drenažo vamzdis, iki tol namo rūsys buvo sausas, o dabar vėl pelija namo kampai.

Atsilipime į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius nurodo, kad sutinka su apeliaciniu skundu dalyje dėl to, kad išsprendus kilusį ginčą buvo padaryta neteisinga išvada, jog drenažo sistemos dalis laikytina vien tik ieškovo nuosavybe. Drenažo sistema yra bendra, nes ji reikalinga tiek ieškovui, tiek atsakovui, o drenažo šulinys (pažymėtas tašku „76,03“) priklauso atsakovui, todėl ieškovas neturėjo teisės reikšti negatorinio ieškinio. Be to, administracija nėra susijusi su ginčo šulinių įrengimu, taip pat neturi informacijos, kada jie buvo įrengti, be to nėra šulinių savininkė, todėl neturi teisinio pagrindo jų prižiūrėti. Visos faktinės aplinkybės yra nustatytos Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-717-413/2015, kas laikytina prejudiciniais faktais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas negatoriniu ieškiniu siekia pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jo žemės sklype įrengta drenažo sistema. Ieškovas įrodinėja, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra įrengta drenažo linija, kuri kerta laisvąją valstybinę žemę.  Ieškovo teigimu, nutiesus drenažo liniją į šulinį, įrengtą atsakovo jėgomis valstybinėje žemėje, atsakovui panaikinus šulinį, ieškovo įrengta drenažo sistema negali tinkamai funkcionuoti.

CK 4.98 straipsnyje įtvirtinta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Toks ieškovo reikalavimas atitinka negatorinio ieškinio sampratą, todėl, remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei vadovaujantis šį reglamentavimą aiškinančia kasacinio teismo praktika, ieškovas, visų pirma, turėjo įrodyti, kad jis yra drenažo sistemos savininkas. Tai reiškia, kad ieškovas turėjo procesinę pareigą pateikti įrodymus, jog jis teisėtai įsirengė drenažo sistemą ir, kad atsakovas, pašalindamas įrengtą įrenginį, pažeidė ieškovo teises.

Savininku tampama įgijus nuosavybės teisę. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai reglamentuojami CK 4.47 straipsnyje, kuriame pateikiamas nebaigtinis jų sąrašas. Turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Asmuo, įrodinėdamas aplinkybę, kad jis yra turto savininkas, įrodinėja savo nuosavybės teisės į tą turtą atsiradimo pagrindą. Turtą, į kurį asmuo įgijo nuosavybės teisę, šios teisės turinį galima nustatyti pagal nuosavybės teisės įgijimo pagrindą.

Byloje pateikti duomenys, jog ginčo teritorijoje pagal 1996 m. melioracijos projektą Nr. 12 paklojus drenažo liniją, projekte šuliniai nebuvo numatyti (t. 1, b. l. 22-26). Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, kad melioracijos sistemai priklausę melioracijos statiniai-drenažo rinktuvai (duomenys neskelbtini), į kurią patenka ir (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 442 „Dėl nekilnojamųjų daiktų Kauno rajono savivaldybėje nurašymo“ buvo nurašyti kaip netinkami naudoti (t. 1, b. l. 101-104) ir pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos informaciją jokie melioracijos darbai, siekiant rekonstruoti buvusią sistemą ar įrengti naują, po 2004 m. vasario 21 d. Melioracijos įstatymo priėmimo nebuvo atliekami.

Melioracija – dirvožemio gerinimas hidrotechninėmis, kultūrtechninėmis, agromelioracinėmis ir kitomis priemonėmis siekiant sureguliuoti dirvožemio vandens, šilumos ir oro režimą, sudaryti geresnes sąlygas žemdirbystei, išsaugoti ir padidinti dirvos derlingumą, formuoti racionalią ūkio žemėvaldą. Melioracijai naudojami grioviai, slenksčiai, greitvietės, vandens pralaidos, drenažo rinktuvai ir sausintuvai, siurblinės, tvenkinių žemės užtvankos, pylimai, drėkinimo vamzdynai, šuliniai, vandens nuleistuvai ir kiti yra melioracijos statiniai (Melioracijos įstatymo 2 straipsnio 2, 5 punktai) ir yra žemės sklypo priklausiniai, nuosavybės teise priklausantys žemės sklypo savininkui (Melioracijos įstatymo 3 straipsnis). Melioracijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išimtis, jog drenažo rinktuvai, kurių skersmuo yra 12,5 cm ir didesnis ir jeigu jie yra pastatyti už valstybės lėšas, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra šie statiniai, savininkas, nuosavybės teise priklauso valstybei.

Žemės savininkams suteikta teisę statyti, prižiūrėti, remontuoti bei rekonstruoti jų žemėje melioracijos statinius, be to, įstatyme įtvirtinta žemės savininkų pareiga leisti statyti jų žemėje melioracijos statinius, reikalingus kitų savininkų žemei melioruoti (Melioracijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis). Naujų melioracijos statinių statyba, esamų melioracijos statinių rekonstravimas, remontas, nugriovimas, šių statinių priežiūra, taip pat kultūrtechninių, agromelioracinių ir agrocheminių dirvos gerinimo priemonių įgyvendinimas yra priskiriama melioracijos darbams (Melioracijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis), kurie privalo būti vykdomi Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Melioracijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis)

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktinius bylos duomenis ir apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai neidentifikavo ginčo objekto, dėl kurio pareikšti daiktinės teisės reglamentuojami reikalavimai ginti nuosavybės teisę, nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo. Pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, kad drenažo linijos dalis, paklota už ieškovo žemės sklypo ribų per šulinį Nr. 73, tame tarpe ir ginčo surinktuvas-šulinys taške „76,03“ laikytina ieškovo nuosavybe, neatitinka faktinių bylos duomenų ir yra nustatytos netinkamai pritaikius proceso teisės normas (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Minėta, kad melioracijos statiniai yra žemės sklypo priklausiniai, todėl atsižvelgiant į Kauno rajono savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius pateiktą informaciją, kurioje yra neigiama apie melioracijos statinių egzistavimą valstybei priklausančiame žemės sklype, vertinti ieškovo žemės sklype įrengtus drenažo rinktuvus ir statinius valstybinėje žemėje, kaip bendro naudojimo melioracijos sistemą Melioracijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme, nėra pagrindo.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad surinktuvą-šulinį taške „76,03“ valstybiname žemės sklype įrengė atsakovas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad apie 2008 m. netoli savo namo, gatvėje išsikasė drenažo šulinį, į kurį atvedė vamzdį iš savo kieme esančio šulinio, o iš gatvėje, netoli savo namo esančio šulinio, nutiesė drenažo vamzdį į atsakovo įrengtą šulinį, kuris ir yra laisvojoje valstybinėje žemėje. Pažymėtina, kad šalių aiškinamos ginčo šulinio įrengimo aplinkybės sutampa, abi šalys pripažįsta, kad dalį drenažo linijos ieškovas įrengė apie 2008 m., jau galiojant 2004 m. Melioracijos įstatymui, o šulinys taške „76,03“ įrengtas neturint žemės sklypo, kuriame jis įrengtas, savininko sutikimo, be statybą leidžiančio dokumento.

Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad naujų melioracijos sistemų įrengimas, priėmus 2004 m. Melioracijos įstatymą, privalėjo būti atliekamas įstatymų nustatyta tvarka, todėl ieškovas teigdamas, kad jis yra bendro naudojimo melioracijos sistemos savininkas, privalėjo įrodyti, kad jis yra ne tik statytojas, bet ir melioracijos darbus atliko gavęs statybą leidžiantį dokumentą Statybos įstatymo bei statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 “Statybą leidžiantys dokumentai“ nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 3D-4 patvirtinto MTR 1.07.01:2015 „Melioracijos statinių statybą leidžiantys dokumentai“ III skyriaus 6 dalis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad melioracijos sistemos dalis, įrengta valstybei priklausančiame sklype, be galiojančio statybą leidžiančio dokumento ir įstatymo nustatyta tvarka nėra įregistruota, valstybei nepripažįstant sistemos įrengimo teisėtumo, neteikia pagrindo išvadai, kad ginčo šulinys ir rinktuvo dalis, esanti valstybinėje žemėje yra ieškovo sklypo priklausinys bei, kad melioracijos sistema nuosavybės teise priklauso negatorinį ieškinį pareiškusiam ieškovui. Pirmosios instancijos teismui tinkamai nenustačius faktinių šios bylos aplinkybių, jau vien dėl to negalima pripažinti, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 4.98 straipsnį, 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Materialiosios teisės normų taikymas tinkamai nenustačius teisiškai reikšmingų faktinių bylos aplinkybių vertintinas kaip jų netinkamas taikymas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, užkasdamas ginčo šulinį, pažeidė įrengtą bei funkcionavusią melioracijos sistemą bei ieškovo teises. Visų pirma pažymėtina, kad ieškovo teisių pažeidimas yra siejamas su ginčo įrenginio pašalinimu (išmontavimu ir žemių užvertimu), todėl teismo išvada, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyti neteisėti atsakovo J. L. veiksmai turi prejudicinę galią šiai bylai (CPK 182 straipsnio 2 punktas) yra nepagrįsta. Pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Teismo nurodytose bylose atsakovo neteisėti veiksmai buvo siejami ne su įrenginio demontavimu, bet su atsakovo poveikiu ieškovo nutiestai drenažo linijai, todėl nėra pagrindo išvadai dėl prejudicinės ankstesnių sprendimų galios nagrinėjamai bylai.

Šios nutarties 20-23 punktuose nurodyti motyvai taip pat leidžia daryti išvadą, kad faktinis melioracijos statinio statytojas (atsakovas) ginčo šulinį pastatė (įrengė) neturėdamas statybą leidžiančio dokumento. Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje nustatyta, kad savavališka statyba yra statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, todėl nustatytos byloje aplinkybės įgalina išvadai, kad atsakovas, įrengęs savavališką statinį, nesant reikalavimo, pats pašalino savavališkos statybos padarinius. Minėtoje situacijoje sutiktina ir su apeliacinio skundo argumentais, kad teisinio pagrindo taikyti ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą nėra, nes pareikštu reikalavimu prašoma įpareigoti atsakovą įrengti (atkurti) neteisėtai (savavališkai) pastatytą melioracijos statinį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, taikydamas ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-421/2015, kadangi sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog cituojamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, todėl skiriasi ratio decidendi. Cituojamojoje byloje asmuo, neįvykdęs įstatymuose nustatytos pareigos, buvo įpareigotas sukurti naują statinį (daiktą), nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, ieškovas, įsirengęs savo sklype naują melioracijos sistemą, siekdamas užtikrinti sistemos funkcionavimą, pasirinktu teisės gynimo būdu siekia teisinio rezultato, kad būtų atkurtas neteisėtai įrengtas melioracijos statinys – ginčo šulinys. Spendžiant dėl ieškovo pasirinkto teisės gynimo būdo, akcentuotina šios nutarties 19 punkto motyvuose nurodyta aplinkybė, kad žemės savininkai privalo leisti statyti jų žemėje melioracijos statinius, reikalingus kitų savininkų žemei melioruoti (Melioracijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis). Melioracijos įstatyme reglamentuota kokia tvarka atliekami naujos melioracijos sistemos įrengimo darbai, todėl ieškovui neužkirsta galimybė įsirengti  įstatymo reikalavimus atitinkančią  bendro naudojimo melioracijos sistemą.

Įstatyme draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis); jei tai padaroma, konstatuojamas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Asmuo, į kurio sklypą iš ginčo šulinio buvo nuvesta drenažo rinktuvų linija, nėra dalyvaujantis nagrinėjamoje byloje asmuo, byloje buvo spręstas tik dėl vieno iš drenažo sistemos statinio-šulinio įrengimo teisėtumo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo pasirinktas teisių ar priimtas teismo sprendimas pakeistų (pakeitė) nedalyvaujančio byloje L. N. teises ar pareigas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi faktinius bylos duomenis, šalių procesinių dokumentų argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ginčo melioracijos statinio įrengimo teisėtumo, bendros melioracijos sistemos priklausymo nuosavybės teise ieškovui neatitinka byloje surinktus įrodymus bei nustatytas faktines bylos aplinkybes ir yra padarytos pažeidžiant CPK normų, reglamentuojančių įrodymus, įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). CK 4.98 straipsnio taikymo prasme tai reiškia, kad ieškovas būtinųjų šios normos taikymo sąlygų, t. y., kad jis yra ginčo melioracijos sistemos savininkas ir, kad atsakovas, pašalindamas savavališkos statybos padarinius pažeidė ieškovo teises, neįrodė. Nenustačius CK 4.98 būtinųjų šios normos taikymo sąlygų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, netinkamai taikydamas materialiosios teisės normas, šioje byloje konstatavo ieškovo, kaip savininko, nuosavybės teisių pažeidimą. Dėl to, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo patikslintas ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą – patikslintą ieškinį atmetus, perskirstytinas pirmosios instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Tenkinus atsakovo apeliacinį skundą, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir priėmus naują sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinį atmetus, atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo 1 452,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (t. 2, b. l. b. l. 33-39). Atsakovo prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos), todėl yra mažintinos iki 761,52 Eur sumos. Už Rekomendacijų 8.19 punkte numatytas bylinėjimosi išlaidas, t. y. už konsultacijų teikimo, atstovavimo teisme, pasirengimo bylos nagrinėjimo ir kt. valandą, nustatytas 0,1 maksimalus užmokesčio dydis, už Rekomendacijų 8.17 punkte numatytas bylinėjimosi išlaidas, t. y. už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu teisme rengimą, numatytas 0,1 maksimalus užmokesčio dydis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovo 2016 m. lapkričio 16 d. ataskaitoje nurodytų išlaidų pobūdis būtent ir atitinka šiuos kriterijus, todėl įvertinus prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, nustatyta, kad jos viršija Rekomendacijose (8.17 ir 8.19 punktai) nustatytus dydžius ((758,93 (756,90+748,00+771,90/3)*0,1*8) + (771,90*0,1*2)). Atsižvelgus į tai, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 761,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Atsakovo apeliacinį skundą tenkinus, jis taip pat turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsakovas, pateikdamas apeliacinį skundą sumokėjo 41,00 Eur žyminį mokestį (t. 2, b. l. 95), taip pat pateikė prašymą priteisti 968,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus (t. 2, b. l. 123-126). Atsakovo prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose (8.10 ir 8.17 punktai) nustatytų maksimalių dydžių (771,90*1,7+771,90*0,1), todėl iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 1 009,00 Eur (968,00+41,00) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Iš viso iš ieškovo J. B. atsakovo J. L. naudai priteistina 1 770,52 Eur (761,52+1 009,00) bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 11,03 Eur sumą, todėl patikslintą ieškinį atmetus, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo valstybės naudai.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :             

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti.

Iš ieškovo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 1 770,52 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 11,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pinigus sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Žibutė Budžienė

                                                                                    Algimantas Kukalis

                                                                                    Egidijus Tamašauskas