Civilinė byla Nr. e2-3342-466-2098

Teisminio proceso Nr 2-68-3-14657-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.29.1; 2.6.16.11.1; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

                                            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 7 d.

Vilnius

        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,

sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei,

dalyvaujant ieškovui R. U.,

atsakovei E. M., jos atstovei advokatei Laimutei Marijonai Malijauskaitei,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. U. ieškinį atsakovei E. M. dėl skolos priteisimo ir atsakovės E. M. priešieškinį R. U. dėl skolos už nuomą priteisimo. 

       Teismas   

n u s t a t ė: 

        Ieškovas R. U., kurio pavardė anksčiau buvo U. (e.c.b. I tomas, 47 b.l.) ieškiniu prašė priteisti atsakovės 1 170 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio mėn. pabaigos iki 2017-05 mėn. pabaigos atsakovė skolinosi iš ieškovo pinigus, o poreikį skolintis motyvavo savo sunkia finansine padėtimi. Ieškovas 2016 m. prieš Šv. Kalėdas paskolino atsakovei 120 Eur, vėliau paskolino 1 200 Eur kitoms išlaidoms ir išlaidoms už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą padengti, paskolino 40 Eur, skirtų automobiliui registruoti, 25 Eur smulkioms išlaidoms, 235 Eur automobilio Ford Focus remontui, 200 Eur buto draudimo išlaidoms padengti, 10 Eur kurui, iš viso 1 810 Eur. Atsakovė per kelis kartus grąžino ieškovui 660 Eur, o likusią 1 170 Eur sumą atsakovė šalių susitarimu turėjo grąžinti iki 2017 m. Ieškovas 2017 m. birželio mėn. paprašė, kad atsakovė atsiųstų parengtą paskolos sutarties tekstą, atsakovė pavyzdį atsiuntė, tačiau atsisakė ją pasirašyti. Taip pat tarp šalių susiklostė santykiai dėl atsakovei priklausančio buto pirkimo – pardavimo, t.y. ieškovas ketino nupirkti iš atsakovės butą ir šalys sudarė preliminarią buto pirkimo – pardavimo sutartį. Šalys sutarė, kad užbaigus pirkimo – pardavimo sandorį ieškovo suteikta atsakovei paskola bus įskaičiuota į galutinį atsiskaitymą už butą. Tačiau atsakovė atsisakė parduoti butą ir ieškovas 2017 m. pabaigoje sužinojo, kad atsakovė parduos butą kitam asmeniui, o sandorio sudarymas planuojamas 2018 m. vasario mėn. Tuomet 2018-01-05 ieškovas išsiuntė atsakovei laišką, kad esant negrąžintai skolai jis kreipsis į teismą dėl jos priteisimo, tačiau iš atsakovės negavo jokio atsakymo (e.c.b. I tomas, 87 - 90, b.l.).                                             

         Atsakovė nesutiko su ieškiniu. Atsiliepime nurodė, jog tarp šalių nebuvo sudaryta jokia rašytinė paskolos sutartis. Ieškovas nenurodė, kad nuo 2016-10 mėn. iki 2017 m. balandžio mėn. ieškovas iš atsakovės nuomojosi butą (duomenys neskelbtini), tačiau jokio sutarto (200 Eur) nuomos mokesčio per tą laiką nemokėjo ir liko skolingas 1 200 eur. Atsakovė neneigė, jog 2017-02-28 su ieškovu sudarė Preliminarią sutartį dėl buto (duomenys neskelbtini), pirkimo, tačiau sutartis nebuvo sudaryta dėl R. U. kaltės, kuris nepagrįstai, turėdamas atsakovės patikėtus banko prisijungimo kodus susigrąžino jo sumokėtą pagal Preliminarią sutartį 13 860 Eur avansą (e.c.b. I tomas, 99-101 b.l.).     

        Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 1 200 Eur skolos už buto nuomą. Ieškovas su priešieškiniu nesutiko. Neigė buto nuomos sutarties sudarymo faktą, nes nuomotis buto ieškovui nebuvo jokio reikalo. Gausiame šalių elektroniniame susirašinėjime nėra jokių atsakovės užuominų apie buto nuomą, o atsakovės nurodyta nuomos kaina neatitinka realių nuomos kainų (duomenys neskelbtini) mikrorajone, kuriame buvo atsakovės butas. Ieškovas niekada ilgesniam laikui nebuvo apsigyvenęs atsakovės bute, tik kelis kartus nakvojo, už ką atsilygino atsakovei teikdamas pagalbą dėl kompiuterinės technikos priežiūros ir remonto, konsultuodamas elektroninio verslo reikalais bei padėdamas  eksploatuoti ir remontuoti atsakovės nuolat gendantį automobilį (e.c.b I tomas, 107, 108, 117-119 b.l.).

         Ieškinys ir priešieškinys atmestini.

         Dėl ieškinio reikalavimo priteisti 1 170 Eur skolos

         Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas R. U. laikotarpiu nuo maždaug 2016 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. balandžio mėn. naudojosi atsakovės, kaip ieškovo pažįstamo asmens suteikta paslauga, t.y. atsakovė kartais suteikdavo galimybę pernakvoti ieškovui atsakovės bute (duomenys neskelbtini), nes ieškovo gyvenamoji vieta tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) buvo darbo vieta ir ieškovui buvo poreikis lankyti (duomenys neskelbtini) treniruotes siekiant apsiginti rytų kovų menų meistro tam tikrą titulą. Ieškovo teigimu, būtent tuo laikotarpiu atsakovė pasiskolino iš ieškovo pinigų ir, dalies negrąžinusi liko skolinga 1 170 Eur sumą.                                                             

         Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.860 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.860 straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. 

Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.871 straipsnio 3 dalį, rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.

         Šiuo atveju konstuotina, kad šalys nesudarė jokios rašytinės paskolos sutarties. Paneigti ieškovo teiginiui, kad atsakovė atsisakė pasirašyti pačios atsakovės atsiųstą ieškovui paskolos sutartį   atsakovė pateikė jos 2017-06-02 elektroninį laišką, adresuotą ieškovui, su kuriuo ji siuntė paskolos sutarties pavyzdį. Tačiau toje, 2016-02-01 datos Paskolos sutartyje paskolos davėja nurodyta UAB „Esoros finansai“, ir toje vietoje, kur turėtų būti paskolos gavėjo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, nėra jokių įrašų. Paskolos suma nurodyta 58 000 Eur ir nėra jokių duomenų apie paskolos gavėją – fizinį asmenį (e.c.b. I tomas, 95, II tomas 43 - 45  b.l.).          

          Šalys 2017-02-28 sudarė Preliminarią buto, (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2017-02-28/P. Sutarties 4.1.1.1 punkte nurodyta, kad buto pardavimo kaina yra 92 400 Eur, o 15 procentų buto vertės dalis, sudaranti 13 860 Eur, turti būti sumokėta pardavėjai avansu per 10 dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos, iki 2017-03-10 (Sutarties 6.1 punktas). Numatoma pagrindinės sutarties sudarymo data – 2017-03-20. Ieškovas 2017-03-08 mokėjimo nurodymu Nr. 202 pervedė atsakovei 13 860 Eur avansą už butą, kurio visą sumą (13 860 Eur) tą pačią dieną susigrąžino. Atsakovės 2017-03-08 elektroninis laiškas, adresuotas ieškovui, kuriuo ji atsiuntė ieškovui prisijungimo duomenis, leidžia teigti, kad ieškovas turėjo galimybę susigrąžinti avanso sumą (e.c.b. I tomas, 43 – 45, 104, 105, 123 b.l.). Teismas pažymi, kad 2017-02-28 Preliminarioje buto pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. 2017-02-28/P nėra jokių nuostatų (sąlygų) dėl ieškovo nurodytos 1 170 Eur skolos sumos įskaitymo į ieškovo numatyto pirkti atsakovės buto kainą. Teismo nuomone, ieškovas neįrodė aplinkybės, kad tarp šalių buvę santykiai dėl buto pirkimo yra susiję su šalių tarpusavio kitais finansiniais reikalais. Šiam ginčui nėra reikšminga aplinkybė, dėl kieno kaltės šalys nesudarė pagrindinės buto (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties, nes ieškovas reikalauja iš atsakovės skolos pagal ieškovo deklaruotą paskolos sutartį grąžinimo, o ne avanso grąžinimo pagal 2017-02-28 sudarytą Preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2017-02-28/P.            

          Ieškovas pinigų perdavimą atsakovei iš esmės įrodinėjo savo paaiškinimais ir šalių elektroninio susirašinėjimo laiškais (e.c.b. I tomas, 120 – 127 b.l.).  

          Atsakovė 2017-02-01 siuntė ieškovui tokį elektroninį laišką: „...dėkoju už iniciatyvą dėl buto. Ruošiu savo dokus, registrų centre užsakiau išrašą, šiandien vakare pamatysi. Tikriausiai per mėnesį sutvarkysime. Priežastis, kodėl aš šiomis dienomis norėjau susitvarkyti kreditą yra ir poreikis pinigų šiandien- ryt. Paklausimas tau: Pagal tavo sąlygas – vekselis ar kaip tu mėgsti ir kokius procentus mėnesiui galiu iš tavęs bent 6 000 Eur grynais iki sutvarkysim kreditą butui ir tada atiduosiu ar kain praeis vieno ar dviejų mėn. terminas, kad procentas tau liktų. Man ryt pradžiai 2 000 reikia, jei daugiau negali paskolinti. Dėkoju, kad padedi, mes dalykiškai sprendžiam reikalus (kalba netaisyta)“   (e.c.b. I tomas, 128 b.l.). Teismo nuomone, laiško turinys vertintinas kaip atsakovės prašymas paskolinti pinigus, tačiau tai nepatvirtina, kad ieškovas sutiko paskolinti ir, tuo labiau, kad paskolino atsakovei pinigų, t.y. nepatvirtina pinigų perdavimo atsakovei fakto. Be to laiško turinys leidžia spręsti, kad pinigų atsakovė prašė paskolinti dėl su buto pardavimu susijusių reikalų ir prašė paskolinti konkrečią pinigų sumą. Ieškovas gi, nurodydamas pinigų paskolinimo aplinkybes ir reikalaudamas grąžinti 1 170 Eur, teigė, kad pinigų davė ieškovei daug kartų, įvairiomis sumomis bei dėl visai kitų, nesusijusių su butu reikalų.                

          V. D. (buvusios atsakovės hipotekos kreditore, e.c.b. I tomas, 15, 35, 36 b.l.) 2017-07-26 laiške ieškovui yra toks tekstas: „...Man skolos E. neatiduoda nuo sausio mėn., o buvo informuota 2016 rugsėjo mėn., kad man (V. D.) reikia grąžinti sutartu laiku. Aš labai finansiškai nukentėjau per ją...“ (e.c.b. I tomas, 92 b.l.). Tikėtina, kad V. D. nurodė su atsakovės buto pardavimu susijusius finansinius reikalus, tačiau tai nepatvirtina fakto, kad atsakovė yra skolinga ieškovui pagal vieną ar kelias paskolos sutartis.

          Kiti ieškovo pateikti elektroniniai laiškai niekaip neįrodo ieškinyje nurodytų įvairių sumų perdavimo atsakovei fakto (e.c.b. I tomas, 92, 120 – 122, 124 – 126, 129 -131 b.l.). Nesant šalių sudarytos rašytinės (ių) paskolos sutarties (ių), nesant nustatyto ieškovo pinigų perdavimo atsakovės nuosavybėn fakto ir atsakovės įsipareigojimo grąžinti pinigus, t.y. nesant esminių paskolos sutarties elementų, pripažintina, kad paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Galima manyti, kad šalys turėjo tam tikrų tarpusavio reikalų, pvz. dėl automobilių techninės priežiūros ar remonto, tačiau tai neįrodo paskolos sutarties sudarymo fakto. Dėl nurodyto, nesant sudarytos paskolos sutarties (ių), neatsirado atsakovės pareiga grąžinti ieškovui 1 170 Eur sumą. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 170 Eur skolos, o taip pat 5 procentų metines palūkanas, atmestinas.          

         Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti 1 200 Eur nuomos mokesčio

         Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neneigė aplinkybės, kad šalys nebuvo sudarę rašytinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kurią apibrėžia CK 6.576 straipsnis. Fizinių asmenų sudaroma nuomos sutartis gali būti žodinė, tačiau terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, nepaisant, kas yra jos šalis, privalo būti rašytinė (CK 6.579 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas atsižvelgia į ieškovo nurodytą argumentą, kad šalių elektroniniame susirašinėjime nėra jokių duomenų apie gyvenamosios patalpos – atsakovei priklaususio buto (duomenys neskelbtini), nuomą. Įvertinamas ir ieškovo atsiliepimo į priešieškinį argumentas, kad jo darbo vieta buvo Naujamiesčio mikrorajone (duomenys neskelbtini), todėl jam nebuvo tikslinga nuomotis buto (duomenys neskelbtini) mikrorajone, kuomet gyvenamoji vieta būtų toliau nuo darbo vietos ir nepatogu atvykti į darbą. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad reikalavimą ieškovui sumokėti 1 200 Eur nuomos mokesčio atsakovė pareiškė tik po to, kai ieškovas pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo, t.y. nėra įrodymų, kad iki tol atsakovė būtų reiškusi ieškovui pretenzijas dėl nesumokėto nuomos mokesčio.  Pateiktas banko Luminor ieškovo sąskaitos išrašas 2016-10-24 - 2017-05-09 laikotarpiu patvirtina, kad dauguma ieškovo operacijų buvo atlikta Kaune, dalis Vievyje arba Elektrėnuose (e.c.b., I tomas, 132 – 141 b.l.). Dėl nurodyto teigtina, kad ieškovas ginčo laikotarpiu naudojosi atsakovės paslauga, t.y. leidimu kartais, pagal poreikį pernakvoti atsakovės bute (duomenys neskelbtini), tačiau tai nepatvirtina susiklosčiusių tarp šalių nuomos santykių.

         Atsakovės pažįstama E. J., apklausta liudytoja parodė, kad jai būnant svečiuose pas atsakovę ji kelis kartus matė ieškovą R. U.. Vieną kartą jį sutiko laiptinėje, o kitą kartą R. U. atsirakino duris ir įėjo į atsakovės butą, kai liudytoja kartu su E. M. buvo bute. Atsakovė sakė liudytojai, kad šis asmuo yra atsakovės nuomininkas.  

         Atsakovė jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė aplinkybės, jog šalys buvo susitarę dėl buto (duomenys neskelbtini), nuomos i, kad ieškovas mokės atsakovei 200 Eur nuomos mokestį per mėnesį. Neįtikinamas atsakovės argumentas, kad ieškovui buvo būtinybė sudaryti neterminuotą nuomos sutartį, nes nepaneigtas ieškovo paaiškinimas, jog sporto treniruotes (duomenys neskelbtini) jis turėjo lankyti tik tam tikrą laiką – apie pusę metų, kol pasieks tam tikrą įvertinimą ieškovo praktikuojamoje sporto šakoje ir tik todėl jam tuo metu buvo reikalas po treniruočių kartais pernakvoti (duomenys neskelbtini). Be to, būtent ginčo laikotarpiu paaiškėjo, kad atsakovė ketina parduoti butą (duomenys neskelbtini) (butą kitam asmeniui atsakovė pardavė (duomenys neskelbtini), e.c.b.I tomas,70, 71 b.l.), todėl tuo labiau nebuvo poreikio sudaryti neterminuotą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Įvertinus aplinkybių visumą, konstatuotina, kad leistinais įrodymais nepatvirtintas šalių derybų dėl nuomos sutarties faktas (CK 6.162 straipsnio 1 dalis), ir ieškovė neįrodė, kad tarp šalių buvo susiklostę gyvenamosios patalpos nuomos santykiai. Dėl nurodyto teigtina, kad tarp šalių nebuvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. To nepatvirtina ir liudytojos parodymai, kuri apie nuomą girdėjo tik iš pačios atsakovės. Todėl darytina išvada, jog ieškovui  neatsirado ieškovo pareiga mokėti nuomos mokestį atsakovei. Nenustačius gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo fakto  teismas nevertina ieškovo argumentų dėl atsakovės reikalaujamo nepagrįsto nuomos mokesčio dydžio. Šalių ginčo laikotarpiu susikločiusius santykius teismas vertina kaip tarpusavio pasitikėjimu pagrįstus pažįstamų asmenų abipusių paslaugų suteikimo santykius, kai atsakovė suteikė ieškovui paslaugą suteikdama galimybę kartais pernakvoti jos bute (duomenys neskelbtini), o ieškovas teikė pagalbą atsakovei sprendžiant kai kuriuos klausimus, t.y. teikė pagalbą informacinių technologijų srityje, padėjo tvarkyti reikalus, susijusius  su automobilio eksploatacija ir pan. Dėl situacijos, kai šalys gal būt turėjo tam tikrų ketinimų įforminti paslaugų suteikimą ar finansinius reikalus, bet dėl to neatliko jokių realių veiksmų, yra iš esmės atsakingos abi šalys ir tokiu atveju abiems šalims tenka tokio elgesio (neveikimo) pasekmių rizika, kai nėra pagrindo taikyti civilinės atsakomybės nei vienai iš šalių. Esant nurodytoms aplinkybėms, priešieškinys atmestinas.                   

          Dėl bylinėjimosi išlaidų                           

          Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis bei 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi (taip pat ir atstovavimo) išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetant ieškinį ir priešieškinį, teismo nuomone, yra situacija, kai tenkinama ir atmetama po 50 procentų šalių pareikštų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų. Todėl iš atsakovės ieškovui priteistina pusė jo patirtų bylinėjimosi išlaidų - 32 Eur (64:2) sumokėto žyminio mokesčio, o iš ieškovo atsakovei priteistina pusė atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų - 176 Eur (352 : 2) atstovavimo išlaidų ir 18 Eur (36:2) žyminio mokesčio, iš viso 194 Eur.

           Taip pat iš šalių lygiomis dalimis priteistinos valstybės naudai išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92, 96 straipsniai).

          Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 269, 270, 307 str.,

 n u s p r e n d ž i a:

          ieškinį ir priešieškinį atmesti.          

          Priteisti iš ieškovo R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 194 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai. 

          Priteisti iš atsakovės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 32  Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai. 

          Priteisti iš  ieškovo R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 21,97 Eur išlaidų (po 10,98 Eur iš kiekvienos šalies), susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

          Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

            Teisėjas                        Gintaras Pašvenskas