Civilinė byla Nr. e2-243-1120/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00572-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.4.3.2.2.1; 3.4.3.4.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Domgusta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau - VSDFV) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Domgusta“. Ieškovė nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2021 m. lapkričio 15 d. sudarė 2 994,02 Eur (2 947,66 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius, 45,11 Eur už asmenis, dirbančius pagal terminuotas darbo sutartis ir 1,25 Eur delspinigių už asmenis, dirbančius pagal terminuotas darbo sutartis). Ieškovė pažymėjo, kad per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą 2021 m. gegužės 5 d. ir 2021 m. rugpjūčio 5 d. siuntė atsakovei raginimus dėl skolos fondo biudžetui sumokėjimo, tačiau skola nebuvo sumokėta.

2.       Ieškovės teigimu, UAB „Domgusta“ veiklos nevykdo, nekilnojamojo turto ir žemės ūkio technikos neturi, o vienintelei turimai transporto priemonei „KRONE“ yra taikomi areštai. Ieškovė taip pat nustatė, kad antstoliai atsakovės atžvilgiu yra užvedę 13 vykdomųjų bylų, kuriose bendra išieškoma suma sudaro 34 211,58 Eur, tame tarpe 12 056,88 Eur suma yra išieškoma Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) naudai.

3.       Bylos nagrinėjimo metu UAB „Domgusta“ vadovas I. Š. pateikė teismui įmonės balansą, sudarytą 2021 m. lapkričio 30 d., kuriame nurodyta, jog bendra įmonės turto vertė yra 89 079 Eur, iš jų 22 451 Eur vertės transporto priemonės, 709 Eur vertės kita įranga, 4 522 Eur vertės prekės, skirtos parduoti, 59 442 Eur pirkėjų įsiskolinimas, 1 955 Eur pinigai, tuo tarpu įmonės per vienerius metus mokėtinos skolos tiekėjams sudaro 37 382 Eur. Aiškinamajame rašte atsakovės vadovas nurodė, jog įmonės pardavimų pajamos nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos sudaro 192 000 Eur, įmonė turi du vilkikus ir dvi puspriekabes, taip pat įmonė turi 4 skolininkus, kurie bendrai yra skolingi 59 442 Eur. Anot atsakovės vadovo, nors antstoliai atsakovės naudai vykdo išieškojimus 36 382 Eur sumai, tačiau įsiskolinimų darbuotojams nėra, įmonė tęsia darbą, atgavinėja skolas, kurias sumoka kreditoriams per antstolės Svajonės Žukauskienės kontorą. Todėl bankroto bylos iškėlimas tik apsunkintų įsiskolinimų grąžinimą, o darbuotojai liktų be darbo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 12 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir iškėlė UAB „Domgusta“ bankroto bylą.

5.       Pirmosios instancijos teismas įvertinęs viešų registrų informaciją apie įmonės valdomą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, duomenis apie įsiskolinimus VSDFV biudžetui ir mokestines nepriemokas, informaciją apie vykdomus priverstinius skolų išieškojimo veiksmus bei 2021 m. lapkričio 30 d. balanso duomenis, konstatavo, kad įmonė neturi nekilnojamojo turto, jos nuosavybės teise valdoma transporto priemonė yra areštuota, bendrovės atžvilgiu yra keturiolika aktyvių vykdomųjų bylų, kuriose bendra išieškotina suma viršija 34 000 Eur, o nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į realią bendrovės turto vertę. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas nusprendė, jog atsakovės turtinė padėtis atitinka Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 dalies 7 dalyje nurodytą įmonės nemokumo sąvoką, nes atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir turi neįvykdytų įsipareigojimų, kurie, pagal turimus duomenis, viršija turimo turto vertę.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6.       Atsakovė UAB „Domgusta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo.

7.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniai argumentais:

7.1. Teismas įmonę nemokia pripažino neįvertinęs, kad įmonė turi skolininkų, kurie skolingi įmonei 59 442 Eur. Įmonė atgavinėja skolas ir dengia kreditorinius įsipareigojimus, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad įmonė neturi galimybių atsiskaityti su kreditoriais.

7.2.        Įmonė tęsia veiklą, neturi įsiskolinimų darbuotojams, jos pardavimo pajamos nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 29 d. yra 192 000 Eur.

8.       Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą pareiškėja VSDFV prašė skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovės skundo argumentai yra deklaratyvūs ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo,

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

10.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Domgusta“ pripažinta nemokia ir jai iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pagrindų iškelti bankroto bylą

11.       JANĮ 21 straipsnio 2 dalis nustato, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. 

12.       Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių.

13.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie juridinio asmens nemokumą galima spręsti, jei: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).

14.       Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus duomenis (informaciją apie įmonės valdomą kilnojamąjį turtą, antstolių informacinės sistemos informaciją apie vykdomus išieškojimus iš įmonės turto, duomenis iš Nekilnojamojo turto registro), viešai skelbiamus įmonės finansinių ataskaitų rinkinius (2021 metų balanso duomenis) bei informaciją apie įmonės įsiskolinimą valstybės bei VSDFV biudžetui, nusprendė, kad nesant duomenų apie įmonės vykdomą veiklą, iš kurios gautos lėšos galėtų padengti esamus įsipareigojimus, bei įsipareigojimams viršijant įmonės valdomo turto vertę, egzistuoja pagrindas įmonę pripažinti nemokia.

15.       Apeliantės teigimu, vertindamas įmonės galimybes padengti įsiskolinimus ir vykdyti veiklą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad įmonė neturi įsiskolinimų darbuotojams, gauna pajamų iš pardavimo ir turi nematerialaus finansinio turto, kurio vertė – 59 442 Eur.

16.       Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Todėl būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

17.       Siekdama paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas, kuriomis ji pripažinta nemokia, apeliantė nurodė, kad šiuo metu įmonė skolų darbuotojams neturi, vykdydama veiklą ji gauna pardavimo pajamas, o įsiskolinimai kreditoriams dengiami atgaunant skolas iš debitorių, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, todėl apeliacinio teismo vertinimu jie nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį. Be to, pažymėtina, kad atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja nurodė, kad UAB „Domgusta“ Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjo registro aktualiais duomenimis (2022 m. vasario 2 d. duomenimis) apdraustųjų neturi, skola valstybinio socialinio draudimo fondui (2 994,02 Eur) nėra padengta, o nuo 2021 m. birželio 28 d. per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti 4 mokėjimo nurodymai kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai, tačiau lėšų nėra gaunama. Šie duomenys ne tik paneigia apeliantės teiginius dėl gaunamų pardavimo pajamų, bet ir pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadas, kad įmonė veiklos nevykdo, todėl neturi galimybių iš vykdomos veiklos dengti savo kreditorinių įsipareigojimų.

18.       Apeliantė taip pat nurodo, kad įmonė turi 59 442 Eur vertės trumpalaikio turto, kurį sudaro per vienerius metus gautinos sumos. Tačiau teismų praktikoje nurodoma, kad debitorių skolos įmonės turto aspektu turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir susigrąžinti aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į realią bendrovės turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1448/2012; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015).

19.       Šiuo atveju apeliantė, siekdama pagrįsti finansinio turto (debitorinių skolų susigrąžinimo) realumą, apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie tai patvirtintų, bei įrodytų realų apeliantės siekį jas atgauti. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, bylų, kuriomis apeliantė siektų susigrąžinti skolas iš debitorių, nėra inicijavusi. Didžiąją apeliantės įrodinėjamų debitorinių skolų, jos teigimu, sudaro skolininkių, registruotų užsienyje, įsiskolinimas. Atskirajame skunde nurodoma, kad pagrindiniai apeliantės skolininkai yra užsienio įmonės (iš 59 442 Eur dydžio debitorinių įsiskolinimų, 37 000 Eur skolą apeliantei turi Waschnig Legnami Srl, 15 380 Eur skolą – OOO „Shavo sever les“), tačiau tik šie duomenys nesuteikia objektyvių galimybių įvertinti šių debitorių skolų dydžio bei, tuo labiau, galimybių jas atgauti.

20.       Be to, neįrodytais laikytini ir apeliantės argumentai, kad sumomis, išieškotomis iš debitorių ji dengia įsiskolinimus kreditoriams. Remiantis aktualia Antstolių informacinės sistemos informacija, bylos nagrinėjimo dieną apeliantės atžvilgiu yra pradėta 15 vykdomųjų bylų, tai yra viena daugiau, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Iš įmonės išieškoma bendra skolos suma yra išaugusi ir tai tik patvirtina, kad apeliantė neturi galimybių dengti kreditorinių įsipareigojimų.

21.       Remiantis 2021 m. lapkričio mėnesio balanso duomenimis, įmonės turtą sudaro 89 079 Eur, iš jų net 59 442 Eur debitorių skolos, kurias atgauti galimybės neįrodytos. Likęs turtas - 22 451 Eur vertės transporto priemonė, kuri yra areštuota, bei 1 955 Eur lėšos. Todėl esant vien bankroto bylos iškėlimo metu nustatytoms aplinkybėms dėl apeliantės pradelstų 39 681,12 Eur įsipareigojimų kreditoriams (šią sumą sudaro vykdomi išieškojimai vykdomosiose bylose bei pradelstas įsiskolinimas VSFVD), neįrodžius apeliantės galimybių laiku vykdyti finansinius įsipareigojimus (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), spręstina, kad į bylą pateikti finansiniai duomenys patvirtina UAB „Domgusta“ esant nemokią.

Dėl procesinės bylos baigties

22.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                           Agnė Tikniūtė