Administracinė byla Nr. I-755-162/2012
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00453-2012-2
Procesinio sprendimo kategorija 38, 74
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. lapkričio 2 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei-Bedalienei, 2012 m. spalio 30 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui G. V. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – KRATC ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo G. V. 281 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėjas nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Teigia, kad rinkliavos objektas siejamas su teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) tam tikrą teisę, o ne gauti paslaugas, privalo sumokėti vietinę rinkliavą. Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos imperatyviai nustato, jog atliekų turėtojas, perduodamas atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Pažymi, kad Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintuose nuostatuose nustatyta, jog vietinės rinkliavos dydis konkrečiam mokėtojui siejamas ne su atliekų turėtojo faktiškai sukauptomis atliekomis, bet su jo turimu nekilnojamuoju turtu, jo dydžiu ir naudojimo paskirtimi.
Nurodo, kad atsakovas vietine rinkliava apmokestintas už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. pagal turėtą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis atsakovui priklausė nuo 2010 metų rugpjūčio 19 d. iki 2011 m. sausio 12 d. Tačiau atsakovas šį butą paveldėjo pagal įstatymą iš V. V., (duomenys neskelbtini) (mirties data 2010 m. balandžio 15 d.), vadinasi remiantis LR Civilinio kodekso nuostatomis, atsakovas paveldėdamas teisę į butą, paveldėjo ir prievoles, susijusias su šiuo butu. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą paskaičiuota pagal nuosavybės teise priklausančio turto plotą ir pagrindinę tikslinę objekto naudojimo paskirtį. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše minimų patalpų paskirtis – butas, todėl atsakovą apmokestinant vietine rinkliava pritaikytas Gyvenamosios paskirties pastatams taikomas tarifas. Pažymi, kad atsakovui buvo siunčiami pranešimai, tačiau jis į pranešimus nereagavo ir vietinės rinkliavos nesumokėjo, todėl įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. susidaro 281,00 Lt.
Pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (b.l. 22). Atstovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nepraneštos, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į prašymą nepateikė. Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išrašas (b.l. 11) patvirtina, jog atsakovo paskutinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas gyvenamąją vietą deklaravo nuo 2011 m. kovo 1 d. Taip pat Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išrašu (b.l. 12) nustatyta, kad iki 2010 m. balandžio 5 d. atsakovo gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini). Minėtais adresais siųsti teismo šaukimai ir procesiniai dokumentai grįžo neįteikti (b.l. 17, 18). Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 73 straipsnio 3 dalimi, numatančia, jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vieta nėra žinomos, teismas gali šaukimus ir pranešimus įteikti paskelbdamas apie paskirtos bylos nagrinėjimo vietą ir laiką specialiame interneto tinklalapyje <..>, 2012 m. spalio 17 d. specialiame teismo tinklalapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai“ paskelbė apie nagrinėjamos bylos laiką ir vietą, viešo paskelbimo būdu atsakovui įteikė procesinius dokumentus (b.l. 23). Vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis nuostatomis teismas konstatuoja, jog atsakovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjo atstovui ir atsakovui nedalyvaujant.
Teismas konstatuoja
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai) bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-81 patvirtintos Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).
Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Teismas, taikydamas įstatymų nuostatas, vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo mėn. 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, skelbta Administracinė jurisprudencija, Nr. 19, 2010), nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, kurių 5 punktas (aktuali 2008 m. gruodžio 23 sprendimo Nr. T2-426 redakcija) numato, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
Nuostatų 6 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus. Nuostatų 16 punktas numato, kad vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą vietinės rinkliavos dydį arba jį padauginus iš vietinės rinkliavos dydžio parametro. Vietinė rinkliava atskiroms vietinės rinkliavos mokėtojų grupėms apskaičiuota, kai vienos tonos vietinės rinkliavos dydis yra 203 Lt (Nuostatų 18 punktas). Nuostatų 24-35 punktuose reglamentuota vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka. Pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą adresą. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį, lygiomis dalimis arba už visus metus iškarto, bet ne vėliau kaip iki vasario 15 d. (Nuostatų 24-29 punktai)
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-10), todėl jis pagal Nuostatų 6 punktą yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, butas atsakovui priklausė nuo 2010 m. rugpjūčio 19 d. iki 2011 m. sausio 12 d., buto bendras plotas yra 41,38 kv. m., kurį atsakovas paveldėjo pagal įstatymą iš V. V. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.52 straipsnį įpėdinis, kuris priėmė palikimą pradėjęs turtą valdyti arba padavęs pareiškimą notarui, atsako už palikėjo skolas, todėl atsakovas paveldėjo ir įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 18 d. Duomenų, kad atsakovas kreipėsi nustatyta tvarka dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą taikymo, nėra. Pažyma apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-2450 (b.l. 8) patvirtina, kad atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. yra 281,00 Lt (nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – 139,00 Lt, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. – 142,00 Lt). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, atsakovo turimų patalpų paskirtis – butas, todėl atsakovą apmokestinant vietine rinkliava pritaikytas Gyvenamosios paskirties pastatams taikomas tarifas. Mokėtina vietinė rinkliava pagal teikiamą mokėjimo pranešimą apskaičiuota pagal turimo turtinio vieneto plotą, vadovaujantis Nuostatų 1 priedo 2 punktu, t.y. 3,44 Lt metams už bendrojo ploto kvadratinį metrą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovas sprendime minimu laikotarpiu nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo priteistina 281,00 Lt įsiskolinimo suma pareiškėjui.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas
n u s p r e n d ė:
pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti.
Priteisti iš atsakovo G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 163743744) 281 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt vieną litą) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėja Dalia Gumuliauskienė