Civilinė byla Nr. 3K-3-71-421/2019

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02607-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.3.1.,  3.2.4.4.

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, kai pareikštas reikalavimas dėl skolos priteisimo grindžiamas vekseliu, kuris nebuvo realizuotas įstatymų nustatyta tvarka.

2.       Ieškovas S. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. P. dokumentinio proceso tvarka, prašydamas priteisti iš atsakovo 8688,60 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad 2014 m. lapkričio 14 d. paskolino atsakovui 30 000 Lt, kas atitinka 8688,60 Eur, o atsakovas pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo besąlygiškai sumokėti ieškovui 30 000 Lt iki 2014 m. gruodžio 1 d. Atsakovas per nustatytą terminą skolos negrąžino, o ieškovas vekselio nerealizavo Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) nustatyta tvarka, įgyvendindamas teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą supaprastinta tvarka. Nerealizuotas vekselis tapo paprastu skolos rašteliu.

3.       Šilutės rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 10 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovui iš atsakovo 8688,60 Eur skolą bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

4.       Atsakovas pateikė prieštaravimus ir prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 10 d. preliminarų sprendimą. Atsakovas nurodė, kad 2014 m. lapkričio 4 d. pasirašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis galiojo iki 2014 m. gruodžio 1 d. Kadangi ieškovas iki vekselio termino galiojimo jo nerealizavo, vekselis yra nebegaliojantis. Kadangi ieškovas nepateikė jokių pinigų perdavimo atsakovui patvirtinančių įrodymų, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo pripažinti, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5.       Tauragės apylinkės teismas 2018 m. vasario 19 d. sprendimu Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė ieškovui iš atsakovo 8688,60 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8688,60 Eur sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6.       Teismas nustatė, kad 2014 m. lapkričio 4 d. atsakovas išrašė dokumentą, pavadintą paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovui 30 000 Lt (tai atitinka 8688,60 Eur) iki 2014 m. gruodžio 1 d. Teismas pripažino, kad 2014 m. lapkričio 4 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis, praradęs vertybinio popieriaus statusą dėl įstatyme nustatytos jo realizavimo tvarkos ir terminų nesilaikymo, tapo paprastu skoliniu atsakovo įsipareigojimu. Ieškovui turint neapmokėtą vekselį, jo reikalavimo teisė vekselio davėjui (atsakovui) išliko, tik ši teisė nebegali būti įgyvendinta ne ginčo tvarka. Teismas, įvertinęs, kad atsakovas, reikalaudamas iš ieškovo pateikti įrodymus, patvirtinančius vekselyje įrašytos pinigų sumos perdavimo faktą, iš esmės neneigė (neginčijo) aplinkybės, jog skolinosi pinigus iš ieškovo, sprendė nesant teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovas negavo vekselyje nurodytos pinigų sumos. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jų grąžino ieškovui pagal vekselį išmokėtą pinigų sumą, tai patvirtina ir vekselio originalo buvimas pas ieškovą. Teismui nekilo abejonių dėl aplinkybės, jog ieškovas turėjo galimybę atsakovui paskolinti vekselyje nurodytą sumą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus.

7.       Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 18 d. nutartimi Tauragės apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.

8.       Teismas atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl laidavimo, kaip vekselio išrašymo pagrindo, vertino kaip naujas aplinkybes, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu draudimu, yra nenagrinėtinos apeliacinės instancijos teisme. Be to, atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė konkrečių laidavimo aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių duomenų.

9.        Teismas nurodė nesant pagrindo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 pateiktais išaiškinimais, kadangi skiriasi minėtos bylos faktinės aplinkybės.

10.       Aplinkybė, jog ieškovas, kaip vekselio gavėjas, nepasinaudojo vekseliu, kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę supaprastinta tvarka gauti prievolės įvykdymą be teismo, t. y. išduodant vykdomąjį įrašą pagal ĮPVĮ, nepanaikina vekselio turėtojo reikalavimo teisės vekselio davėjui (atsakovui). Tokia aplinkybė nėra pagrindas pasibaigti vekselyje nurodytai atsakovo, kaip vekselio davėjo, pareigai sumokėti pinigus.

11.       Teismas nurodė, kad mokėjimo prievolės turinį sudaro vekselyje nurodytas įsipareigojimas sumokėti pinigus. Ieškovas, remdamasis 2014 m. lapkričio 4 d. vekseliu, nurodė, kad paskolino atsakovui pinigus. Atsakovas pirmosios instancijos teisme neginčijo aplinkybės, jog jis išdavė ieškovui 2014 m. lapkričio 4 d. vekselį. 

12.       Teismas pripažino reikšminga aplinkybe tai, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme nenurodė 2014 m. lapkričio 4 d. vekselio išrašymo aplinkybių, nepaaiškino, kodėl pats užpildė vekselį, nenurodė prievolės pagal vekselį pasibaigimo pagrindų (išskyrus argumentus dėl vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimo). Atsakovas pirmosios instancijos teisme nenurodė kitokio teisinio pagrindo, iš kurio atsirado mokėjimo prievolė pagal vekselį.

13.       Teismas aktualiais laikė kasacinio teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-695/2016 ir 2016 m. sausio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016 esančius išaiškinimus, kuriais remiantis būtent vekselio davėjui tenka pareiga įrodyti, kad vekselio išdavimo pagrindas – paskolos teisiniai santykiai – iš esmės neegzistuoja. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos dėl įrodinėjimo naštos šalims paskirstymo, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą.

14.       Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad paskolos sandorių deklaravimo pareigos pažeidimas savaime vienareikšmiškai nepatvirtina paskolos teisinių santykių nebuvimo. Nors atsakovas pažymėjo, kad ieškovas paskolos suteikimo nenurodė savo teikiamose deklaracijose, tačiau svarbu ir tai, kad atsakovas neginčijo aplinkybės, jog išdavė vekselį ieškovui, nenurodė kitų vekselio išdavimo pagrindų.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

15.       Atsakovas A. P. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1.       Dėl kasacinio teismo praktikos įrodinėjimo naštos paskirstymo klausimu nevienodumo:

15.1.1.                      Teismas, padarydamas išvadą dėl įrodinėjimo naštos perkėlimo vekselio davėjui (atsakovui), įrodinėjant paskolos santykių neegzistavimą ar mažesnį skolos dydį, šią savo išvadą nepagrįstai grindė kasacinio teismo išaiškinimais civilinėse bylose, kurių ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) visiškai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011, 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012, 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013, 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2014, 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015, 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-701-706/2016). Minėtose kasacinio teismo bylose patys vekselio davėjai ieškiniu ginčijo galiojantį vekselį, pateiktą vykdyti supaprastinta tvarka.  

15.1.2.                      Remiantis kasacinio teismo praktika analogiškose civilinėse bylose, kai ieškinį, remiantis paprastojo vekselio galios nebeturinčiu vekseliu, reiškia vekselio turėtojas, aplinkybes, kokio sandorio pagrindu buvo išduotas vekselis ir kad skolininkas yra skolingas,   turi įrodyti taip teigiantis kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, pakanka, kad sutaptų arba esminių panašumų turėtų tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi.

15.1.3.                      Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl kito precedento, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017 suformuluotos taisyklės dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo.

15.2.       Dėl proceso teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos:

15.2.1.                      Teismai nepagrįstai nustatė atsakovui pareigą neginčijamai įrodyti paskolos sandorio neegzistavimą. Kadangi ieškovas turi prievolę teikti metines turto deklaracijas, kuriose, be kita ko, turi būti nurodyta apie suteiktas paskolas, tai aplinkybė, kad ieškovas nedeklaravo paskolos suteikimo, vertinama kartu su kitais įrodymais, turėjo būti vertinama atsakovui įrodinėjant paskolos santykių nebuvimą. Teismai nepagrįstai nevertino paskolos suteikimo nedeklaravimo vien tuo pagrindu, kad jie vienareikšmiškai nepatvirtina paskolos teisinių santykių.

15.2.2.                      Teismas pažeidė bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kuria remiantis įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas negavo iš ieškovo pinigų, reikštų reikalavimą įrodyti tai, ko nėra, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes.

15.2.3.                      Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsakovo apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad jis pasirašė vekselį kaip užtikrinimą, jog atsiskaitys su ieškovu už jo ateityje atsakovui suteiktas tam tikras paslaugas, laikė nauja ir todėl nenagrinėtina. Šios aplinkybės yra pirmosios instancijos teisme nurodytų aplinkybių detalizavimas (patikslinimas), o ne naujų aplinkybių nurodymas. Atsakovas pirmosios instancijos teisme nuosekliai laikėsi pozicijos, jog nesudarė paskolos sandorio ir pinigų pagal vekselį negavo. Tiek paskolos sandorį, tiek pinigų perdavimo faktą privalėjo įrodyti ieškovas. 

15.2.4.                      Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodyto precedento, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017, taip pažeisdamas pareigą nutartyje pasisakyti dėl visų apeliacinio skundo argumentų.

15.2.5.                      Apeliacinės instancijos teismas neteisėtai ignoravo atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir teismų praktiką dėl teismo teisės atsisakyti ginti nesąžiningo asmens subjektinę teisę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl prievolės pagal vekselį galiojimo, kai, suėjus neprotestuotiname paprastajame vekselyje nurodytam mokėjimo terminui, vekselis nebuvo pateiktas notarui dėl vykdomojo įrašo išdavimo

16.       Vekselio kaip vertybinio popieriaus sąvokos pateiktos CK ir ĮPVĮ. Vekselis yra piniginis vertybinis popierius, patvirtinantis vekselio davėjo įsipareigojimą be išlygų sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekselio turėtojui), turinčiam teisę gauti vekselyje nurodytą pinigų sumą (CK 1.101 straipsnio 1, 6 dalys, 1.105 straipsnis). ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuris išrašomas įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. ĮPVĮ 2 straipsnio 4 dalyje pateikta paprastojo vekselio sąvoka – tai vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą. Kartu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris, kurį išrašiusio subjekto valia yra nukreipta į mokėjimo prievolės sukūrimą. Paprastuoju vekseliu sukuriamos prievolės turinį sudaro įsipareigojimas sumokėti pinigus vekselyje nurodytam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-695/2016, 44 punktas).

17.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pasibaigus įstatyme nustatytiems terminams pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2013, 2017 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-695/2017, 20 punktas, 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-378/2018, 34 punktas). Tai, kad vekselio gavėjas nepasinaudoja vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę gauti prievolės įvykdymą supaprastinta tvarka, išduodant vykdomąjį įrašą pagal ĮPVĮ, nepanaikina vekselio turėtojo (kreditoriaus) reikalavimo teisės vekselio davėjui (skolininkui). Neapmokėtas vekselis patvirtina vekselio davėjo (skolininko) mokėjimo prievolę, kol ji nėra pasibaigusi bendraisiais prievolių pabaigos pagrindais arba kol vekselis (vekselio atsiradimo pagrindas (sandoris)) nepripažintas negaliojančiu įstatymų nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Todėl vekselio turėtojas (kreditorius) gali ginti savo pažeistas teises dėl vekselio davėjo (skolininko) mokėjimo prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo kreipdamasis į teismą dėl skolos pagal vekselį priteisimo.  

Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo sprendžiant dėl prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo

18.       Tuo atveju, kai kreditorius (vekselio turėtojas) kreipiasi į teismą su ieškiniu skolininkui (vekselio davėjui) dėl piniginės prievolės, nurodytos vertybinio popieriaus statusą praradusiame vekselyje, įvykdymo, skolininkas (vekselio davėjas), remdamasis teisinio santykio (tam tikro sandorio) ir vekselyje įtvirtintos prievolės teisiniu ryšiu, gali pateikti įrodymais pagrįstus materialinio pobūdžio prieštaravimus, savo nesutikimo su ieškiniu motyvus grįsdamas prievolės pasibaigimu ar kitomis jos nebuvimą patvirtinančiomis aplinkybėmis, arba priešieškiniu pareikšti savarankišką reikalavimą, ginčydamas tiek patį vekselį, tiek pirminį abstrakčios prievolės atsiradimo teisinį pagrindą (sandorį) bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Tokiu atveju vekselis, kaip vienašalis sandoris, netenka jam būdingo abstraktumo ir tikrųjų ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimui, tokių sutartinių santykių aiškinimui bei įrodinėjimo taisyklėms taikomos bendrosios nuostatos.

19.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas, suformuluodamas bylos nagrinėjimo dalyką, kuris tuo pačiu lėmė ir bylos nagrinėjimo ribas, nurodė, kad jo reikalavimas pagal vekselį dėl mokėjimo prievolės įvykdymo yra grindžiant tarp šalių susiklosčiusiais paskolos teisiniais santykiais.

20.       Pagal CK 6.787 straipsnį, jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai CK šeštosios knygos XLIII skyriaus „Paskola“ normos šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vekselis, netekęs savo kaip vertybinio popieriaus galios, gali būti panaudotas kaip rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkantis dokumentas (paskolos raštelis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013, 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-378/2018, 44 punktas). Dėl tokio dokumento įrodomosios galios turi būti sprendžiama atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tam, kad šis dokumentas būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu; 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Jei paskolos sutarties dalyko perdavimo faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant panaudotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

21.       Šioje byloje atsakovo mokėjimo pagal paskolos sutartį prievolę patvirtina visus paprastojo vekselio rekvizitus turintis atsakovo, kaip vekselio davėjo, pasirašytas vekselis, kuriuo jis besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovui vekselyje nurodytą 30 000 Lt (8688,60 Eur) skolos sumą. Nagrinėjamoje byloje ieškovui savo reikalavimą pagal vekselį dėl mokėjimo prievolės įvykdymo grindžiant tarp šalių susiklosčiusiais paskolos teisiniais santykiais, o atsakovo pasirašytame vekselyje esant aiškiai išreikštai jo valiai besąlygiškai įvykdyti savo prievolę dėl skolos ieškovui sumokėjimo, būtent atsakovui teko pareiga įrodyti, kad paskolos teisiniai santykiai tarp šalių iš esmės neegzistuoja ar yra pasibaigę. Todėl atsakovas be teisinio pagrindo bylos nagrinėjimo procese jam tenkančią įrodinėjimo naštą siekė perkelti ieškovui (CPK 178 straipsnis).

22.       Pažymėtina, kad atsakovas neprašė pripažinti vekselyje nurodyto įsipareigojimo atsiradimo teisinio pagrindo (sandorio) negaliojančiu, nenurodė kitų šios prievolės pagal vekselį pasibaigimo pagrindų, nepateikė kitų jos nebuvimą patvirtinančių įrodymų. Atsakovas taip pat neprašė pripažinti negaliojančiu vekselio dėl jo valios ar kitų trūkumų. Bylą nagrinėję teismai ištyrė ieškovo nurodytas aplinkybes, susijusias su vekselio išdavimo pagrindu (paskolos teisiniais santykiais), ir, įvertinę byloje surinktų įrodymų visumą, sprendė, kad toks pagrindas egzistavo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme nenurodė vekselio išrašymo aplinkybių, nepaaiškino, kodėl pats užpildė vekselį, nenurodė tinkamų prievolės pagal vekselį pasibaigimo pagrindų. Esant galiojančiam, nenuginčytam, neturinčiam jį pasirašiusio asmens valios trūkumų vekseliui, darytina išvada, kad vekselio davėjo prievolė sumokėti vekselio gavėjui jame nurodytą skolos sumą yra galiojanti ir turi būti vykdoma.

23.       Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nevertino ir naujomis pripažino atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl kito vekseliu sukurtos abstrakčios mokėjimo prievolės atsiradimo teisinio pagrindo (prievolės atsiradimas dėl laidavimo) ir jos negaliojimo. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Bylos nagrinėjimo ribų nustatymas yra svarbus dalyvaujantiems byloje asmenims, nes apibrėžia šalių procesinių teisių ir pareigų įgyvendinimo ribas. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliaciniame procese galioja bendra taisyklė, jog apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, o dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo ir jį priėmęs teismas. Aplinkybių dėl mokėjimo prievolės atsiradimo teisinio pagrindo nurodymas tik apeliacinės instancijos teisme, kai būtent atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu pareikštu reikalavimu, yra subjektas, turintis pareigą paneigti iš vekselio atsiradusios skolos  mokėjimo prievolę, laikytinas draudžiamu pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pagrįstai nevertino šių atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų naujų aplinkybių.  

24.       Kasaciniame skunde teigiama, kad buvo nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos dėl vekselių ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo, suformuotos civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017.

25.       Civilinės bylos Nr. 3K-3-43-916/2017 nagrinėjimo dalyką sudarė jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir šalių tarpusavio atsiskaitymo santykiai, iš kurių kildinamas prievolės pagal vekselį atsiradimas. Nurodytoje byloje nebuvo paneigtos šios nutarties 22-23 punktuose nurodytos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, o tik patikslintos šalių įrodinėjimo pareigos, atsižvelgiant į jungtinės veiklos teisinių santykių reguliavimo specifiką.

26.       Kitoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė dėl dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi įstatyme nustatytų rekvizitų, įrodomosios galios, vertindamas, ar tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, todėl vadovavosi CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendrąja įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle.

27.       Nurodytų civilinių bylų Nr. 3K-3-52-313/2015 ir Nr. 3K-3-43-916/2017 faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Todėl kasacinio skundo teiginiai apie neva skirtingas teisės taikymo taisykles, suformuluotas nurodytose bylose, neturinčiose esminio panašumo, yra nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik tuomet, kai yra tapačios arba esminių panašumų turi teisiškai reikšmingos abiejų bylų aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas, argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009 ir kt.).  

28.       Teisėjų kolegijos vertinimu, iš apskųstų teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad šią bylą nagrinėję teismai nenukrypo nuo kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos dėl įrodinėjimo pareigos šalims paskirstymo. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo naikinti skundžiamus procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis). Byloje konstatavus ieškovo reikalavimo teisę atsakovui pagal paskolos sutarties sudarymą patvirtinantį vekselį ir nenuginčijus šios prievolės atsiradimo pagrindo bei neįrodžius jos pasibaigimo kitais pagrindais, pirmosios instancijos teismas sprendimu pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą, priteisdamas ieškovui iš atsakovo vekselyje nurodytą skolos sumą. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29.       Kiti kasacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos rezultatui, taip pat vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30.       Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

31.       Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 8,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8,36 Eur (aštuonis Eur 36 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Gražina Davidonienė

        Sigita Rudėnaitė

        Donatas Šernas