Baudžiamoji byla Nr. 1-15-549/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45204-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.2.13.1.1.;2.1.14.;2.1.15.1.2.;2.1.15.3.2.; 2.3.6.4.5.1.;2.3.6.4.5.2.

 (S)

 

 

 

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. liepos 4 d.

Klaipėda

 

 

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė, 

sekretoriaujant Svajonei Krakienei, Sandrai Jotautei, Aistei Marcijonaitei,

dalyvaujant prokurorams Kristinai Prialgauskienei, Kaziui Grigaičiui,

kaltinamajam T. S., kaltinamojo gynėjui ir civilinio atsakovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Mindaugui Martinaičiui,

nukentėjusiesiems V. E., V. K., S. P., K. P., jų atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui,

civilinio atsakovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui R. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. S.

, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). Kretingoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio profesinio išsilavinimo (biuro komersanto, Klaipėdos statybininkų mokykloje), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Kretinga, Kretingos r. sav., Lietuva, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas kaltinamas padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

T. S.

dėl neatsargumo pažeidė darbuotojų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas, žmogui sukėlęs sunkių padarinių: 2020-11-13 laikotarpyje nuo 13.00 val. iki 13.45 val. statybvietės teritorijoje esančiame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Preiloje, Neringos sav., nuo 2019-07-23 būdamas vienintelio akcininko R. K. sprendimu Nr. 19/03 paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinai einančiu direktoriumi, turėdamas administracinius įgaliojimus sau pavaldžių darbuotojų atžvilgiu, paskirtas atsakingu už darbų saugą darbo vietoje, tačiau neatestuotas darbų saugos srityje, 2020-01-30 įregistravęs ratinį ekskavatorių ATLAS 1404 2003 m. serijos Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris neatitiko techninių reikalavimų ir kuriam nebuvo išduotas techninės apžiūros talonas, 2020-11-10 pasirašė ekskavatoriaus nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir išnuomojo ekskavatorių, kurio operatoriumi paskyrė neapmokytą ir neinstruktuotą darbo vietoje krautuvo operatorių S. P., kuriam pavedė atlikti pastato adresu (duomenys neskelbtini), Preiloje, Neringos sav., griovimo ekskavatoriumi darbus neįvertinęs profesinės rizikos, neparengęs ir nesupažindinęs su darbų vykdymo projektu, nekoordinavęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingais asmenimis dėl šių reikalavimų įgyvendinimo, be to leido darbuotojui dirbti su techniškai netvarkingu bei neapsaugotu kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis – išdaužtu kabinos šoniniu stiklu, ekskavatoriumi, tuo pažeisdamas:

1. Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio (Darbo priemonės) 1 dalies reikalavimus:

 1. Įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo priemonės turi būti suprojektuotos, pagamintos ir įrengtos darbo vietoje taip, kad nebūtų sudaryta galimybė darbuotojui patekti į darbo priemonės pavojingas zonas, ypač zonas, kur yra judančios dalys; <...> 

2. Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio (Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas) 1 dalies reikalavimus:

1. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas:

1) imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus;

2) organizuoja <...> profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę <...> atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą;

3) atsižvelgęs į darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo ir technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus, <...>

4) užtikrina, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų visapusę informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, esamą ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ir (ar) mažinti, <...>;

6) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą ir mokymą. <...>

13) kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, <...> nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.

3. Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio (Darbuotojų instruktavimas ir mokymas) 1 dalies reikalavimus:

1. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą.

4. Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio (Dviejų ir daugiau darbdavių pareigos organizuojant darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose) reikalavimus:

Du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kuriam darbdaviui darbuotojas dirba. Siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, darbdaviai bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus, įgyvendindami darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, ir informuoja vienas kitą, darbuotojų atstovus, darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai bei darbuotojus apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius, prireikus parengia bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą.

5. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 5, 6, 7, 8, 11, 17, 19, 20, 23 punktų reikalavimus:

5. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, privalo imtis reikiamų priemonių, kad būtų laikomasi šiuose nuostatuose nurodytų darbuotojų saugos ir jų sveikatos apsaugos reikalavimų darbo įrenginiams ir kurios užtikrintų, kad darbo įrenginiai, kuriais naudojasi darbuotojai įmonėje, būtų tinkami arba pritaikyti darbui atlikti, nekenktų darbuotojų saugai ir sveikatai.

6. Darbdavys, parinkdamas darbo įrenginius, įvertina specifines darbo sąlygas bei pavojus įmonėje, ypač darbo vietoje, taip pat papildomus pavojus, kuriuos kelia naudojamas darbo įrenginys.

7. Ten, kur neįmanoma užtikrinti, kad darbuotojai darbo įrenginius galės naudoti be rizikos saugai ir sveikatai, darbdavys privalo imtis atitinkamų priemonių, kad rizika būtų kiek galima mažesnė.

8. Darbdavys privalo turėti visus gamintojo numatytus darbo įrenginio naudojimo dokumentus.

11. Darbdavys privalo imtis reikiamų priemonių, kurios užtikrintų, kad per visą naudojimo laiką darbo įrenginiai būtų tinkamai techniškai prižiūrimi, palaikoma jų reikiama techninė būklė, atitinkanti šių nuostatų 9.1 arba 9.2 papunkčių reikalavimus.

17. Kai tikėtina, kad naudojami darbo įrenginiai dėl jų konstrukcijos, techninių parametrų, naudojimo sąlygų ar kitų aplinkybių gali sukelti specifinį pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, darbdavys privalo:

17.1. darbo įrenginių naudojimą apriboti ir pavesti juos naudoti tik tam tikriems darbuotojams;

19. Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai gautų reikiamą informaciją apie darbo įrenginių saugų naudojimą, o ten, kur reikia, darbo vietoje prie darbo įrenginių būtų rašytinės darbo įrenginio naudojimo instrukcijos.<...>

20. Informacija ir rašytinė instrukcija turi suteikti pakankamai žinių apie darbo įrenginio saugų naudojimą. Instrukcijoje privalo būti nurodyta:

20.1. saugios įrenginio naudojimo sąlygos;

20.2. galimos neįprastos įrenginio naudojimo situacijos ir šių situacijų galimos pasekmės darbuotojų saugai ir sveikatai;

20.3. praktiniai patarimai (jei tokių turima), kaip saugiai naudoti darbo įrenginius.<...>

23. Darbdavys privalo užtikrinti, kad:

23.1. kiekvienas darbuotojas, gavęs užduotį naudotis darbo įrenginiu, būtų apmokytas ir supažindintas su galinčiais iškilti pavojais naudojant darbo įrenginį;<...>

1 priedo 2.12 punkto reikalavimus: 2.12. Darbo įrenginys gali būti panaudotas tik tokiomis sąlygomis ir tokiems veiksmams (darbams), kuriems jis yra skirtas ir pritaikytas.

2 priedo 2.1. punkto reikalavimus: 2.1. Savaeigius darbo įrenginius privalo valdyti tik tie darbuotojai, kurie buvo išmokyti saugiai valdyti tokius įrenginius.

6. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-240 patvirtintų „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašo“ 10, 13, 14 dalies reikalavimus:

10. Darbuotojas, darbdavių susitarimu pasiųstas laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, turi būti instruktuojamas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka apmokytas ir instruktuotas. <...>

13. Darbuotojus, atliekančius kitose įmonėse darbus ar teikiančius paslaugas, <...>, instruktuoja jų darbdaviai ar darbdaviams atstovaujantys asmenys savo nustatyta tvarka. <...>.

14. Du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, įvertina galimus pavojus ir rizikos veiksnius ir prireikus parengia bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą, kuriame nustato ir darbuotojų instruktavimo tvarką.

7. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 207 dėl traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų techninės apžiūros tvarkos 5 punkto reikalavimus:

5. „Eksploatuoti traktorius, kuriems neatlikta techninė apžiūra, draudžiama;

8. 2019-10-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymu Nr. DS-2 patvirtintos „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos“ 9.1., 9.1.1., 9.1.2., 9,1.3., 11, 16, 23, 23.1., 23.2, 23.3., 28, 33 punktų reikalavimus:

9.1. Darbuotojai papildomai instruktuojami šiais atvejais:

9.1.1. pakeitus darbo vietą (atliekamą darbą), pareigas, technologinį procesą, darbo organizavimą, pakeitus, modernizavus darbo priemones. Instruktuojama pagal naujai darbo vietai, profesijai privalomas instrukcijas;

9.1.2. atsiradus naujiems arba pasikeitus darbo rizikos veiksniams, keliantiems pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai.

9.1.3. prieš pradedant dirbti pavojingus darbus, pagal kuriuos darbuotojas nebuvo instruktuotas, arba darbuotojui nebuvus darbe ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų.

11. Kiekvienas darbuotojas instruktuojamas individualiai prieš pradedant dirbti pagal pagrindines tam darbuotojui privalomas DSS instrukcijas, darbo priemonių ar technologinių procesų techninius dokumentus, <...>, profesinės rizikos vertinimo dokumentus, ar kitus dokumentus.

16. Skirdamas naują užduotį darbuotojui, padalinio vadovas turi įsitikinti darbuotojo gebėjimu atlikti užduotį, ar darbuotojas žino saugius darbo atlikimo būdus ir nuspręsti, ar reikia papildomai instruktuoti. Instruktuojantis po instruktavimų turi įsitikinti, kad darbuotojas viską suprato, patikrindamas jo žinias apklausa ir nustatyti, ar pavestą darbą darbuotojas galės atlikti saugiai.

23. Įmonėje rengiamose instrukcijose pateikiama tokia informacija:

23.1. pavojai, pavojingi ir kenksmingi rizikos veiksniai, esantys arba galintys pasireikšti darbuotojo darbo aplinkoje, atliekant jam pavestą darbą;

23.2. reikalavimai ir konkretūs nurodymai (darbo metodai, pareigos ir pan.), informuojantys, kaip saugiai dirbti pavestą darbą, atlikti užduotį, naudoti darbo įrenginį, taip pat kaip parengti darbo vietą pradedant dirbti, sutvarkyti ją pabaigus darbą.

23.3. saugos priemonės kurios turi būti taikomos, jų taikymo ar naudojimo tvarka.

28. Darbuotojas persiųstas laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės arba iš įmonės į kitą įmonę, begali pradėti dirbti kol jis neinformuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, į kurią jis pasiųstas dirbti ir neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje.

33. Darbuotojus, atliekančius kitose įmonėse darbus ar teikiančius paslaugas, instruktuoja jų darbdaviai ar darbdaviams atstovaujantys asmenys savo nustatyta tvarka.

9. 2013-12-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymu Nr. DS-1 patvirtintos „Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos“ Nr. 1 3.1, 3.1.1., 3.1.3., 3.1.4., 3.1.5., 3.1.8., 8.1.14., 8.1.16., 8.1.17. punktų reikalavimus:

3.1. Darbdavio pareigos.

3.1.1 Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais;

3.1.3. Imtis priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus;

3.1.4. Organizuoti arba pavesti darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertinti (nustatyti) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo turi organizuoti reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą;

3.1.5. Pagal darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje spręsti, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoti tokių kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoti tokių priemonių patikrinimus, aprūpinti darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegti saugius darbo bei technologijos procesus, darbo vietose, kur galima rizika, įrengti saugos ženklus, įrengti buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas;

3.1.8. Organizuoti arba pavesti darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruktuojami priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus. Nustatyti darbuotojų mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinimo tvarką;

8.1.14. darbuotojas, darbdavių susitarimu, persiųstas laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, negali pradėti dirbti tol, kol jis neinformuotas apie esančius ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, į kurią jis pasiųstas dirbti, neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti;

8.1.16. tokių darbuotojų informavimo apie profesinę riziką ir jų instruktavimo apie saugius darbo metodus, tvarką darbdaviai tarpusavyje nustato rašytinėje sutartyje.

8.1.17. atliekant darbus kitos veikiančios įmonės teritorijoje, darbuotojai instruktuojami pasitelkiant veikiančios įmonės darbdavio paskirtą kompetentingą, darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, asmenį tam, kad būtų užtikrinama ir veikiančios įmonės, ir joje darbus atliekančios įmonės darbuotojų sauga ir sveikata.

10. 2019-10-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymu Nr. DS-1 patvirtintos „Darbuotojo, vairuojančio ekskavatorių, saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 22 2.2.3., 2.2.10., 3.3., 4.2. punktų reikalavimus:

2.2.3. ekskavatorius ir jo įranga turi atitikti vykdomų darbų pobūdį ir būti tinkamai naudoti. Judamosios mašinų ir mechanizmų dalys, prie kurių gali prisiliesti žmonės, turi būti su saugos gaubtais;

2.2.10. ekskavatoriaus kabina turi būti švari, stiklai neįtrūkę, nepatamsėję, valytuvai turi švariai valyti aplytą stiklą. <...>.

3.3. Draudžiama pradėti dirbti darbą su techniškai netvarkingu ekskavatoriumi arba nuimtomis apsauginėmis priemonėmis.

4.2. Darbo vieta prie ekskavatoriaus turi būti lygi, neslidi ir švari. Kelias, kuriuo važinėja ekskavatorius, turi būti iš anksto išlygintas, o silpnas gruntas sustiprintas inventoriniais skydais.

11. 2020-09-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriaus-ekskavatorininko pareiginių nuostatų 1.2. punkto reikalavimą:

1.2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi-ekskavatorininku gali dirbti asmuo, turintis ekskavatorininko pažymėjimą ir analogiško darbo patirties.

dėl ko S. P. techninių reikalavimų neatitinkančiu ekskavatoriumi ATLAS 1404, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ant nelygaus pagrindo atlikdamas darbus dėl nežinomų priežasčių persisvėrė per išdaužto šoninio lango rėmą ir savo kūnu nuspaudė ekskavatoriaus strėlės valdymo svirtį, po ko strėlė leidosi žemyn ir kaušui atsirėmus į gruntą pakėlė ekskavatoriaus priekį į viršų tuo pačiu suspausdama tarp strėlės ir ekskavatoriaus konstrukcijų patekusį S. P., kuris dėl patirtų sunkių su gyvybe nesuderinamų sužalojimų – dalinės galvos amputacijos kaklo srityje, įvykio vietoje mirė.

Kaltinamasis T. S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino. Parodė, kad įvykio metu laikinai ėjo direktoriaus pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ekskavatorius „Atlas“ priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis pasirašė šio ekskavatoriaus nuomos su operatoriumi sutartį griovimo darbams atlikti. Tačiau kokie darbai konkrečiai bus atliekami, nežinojo ir nesidomėjo. Nuomos sąlygas derino V. V.. Ekskavatoriaus nuomos sutartį pasirašė kelias dienas prieš įvykį. Ekskavatorius buvo techniškai tvarkingas, visos funkcijos veikė, nebuvo jokių trūkumų. Techninės apžiūros talonas nebuvo išduotas, tačiau kadangi ekskavatorius jau buvo priregistruotas, tai mano, kad jis buvo praėjęs techninę apžiūrą. Įmonės mechanikai ekskavatorių bazėje prižiūrėdavo. O jeigu kas nors sugesdavo, pats operatorius pranešdavo ir mechanikai apžiūrėdavo bei bendrai ieškodavo sprendimų, kokias detales ir kur galima užsakyti, kur geresnė kaina ir kokybė. S. P. buvo priimtas ekskavatoriaus operatoriumi. Su S. P. darbo sutartį pasirašė jis, tačiau darbuotoją ekskavatorininko darbui surado ir jo kompetencijas ir gebėjimu tikrino V. V.. Visada kai ateina naujas darbuotojas, žiūrima kaip jis dirba, mechanikai patikrina ar supranta apie techniką. Jis pats matė, kaip S. P. dirba kitoje įmonėje. Priekaištų S. P. neturėjo, jis mokėjo ir planiruoti, ir lygiai švariai nubraukti. Gražiai ir greitai dirbo. V. V. patikino, kad S. P. turi visas reikalingas kvalifikacijas. Jokios su darbuotojų susijusios informacijos iš registrų neturi galimybių gauti ir tokių įpareigojimų neturi. Jeigu žmogus parodo pažymėjimą ir moka dirbti, tai ir yra tinkamas. Tai, kad instruktuotas ir apmokytas atsispindi popieriuose, darbo saugos knygoje, dar kažkokiuose dokumentuose, tačiau ar šiuo atveju yra duomenys, kad darbuotojas buvo apmokytas ir instruktuotas, nepamena. S. P. buvo apmokytas dirbti su šiuo krautuvu. Darbui UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatorių paskyrė V. V.. O objekte S. P. darbus atlikti pavedė klientas, nes klientas užsako techniką su operatoriumi ir paveda darbus. Jie patys nežino, kokie darbai bus pavesti darbuotojui. Dėl pavedimų operatoriui S. P. visų pirma kontaktuoja su V. V., kuris pasako, kur ir koks bus darbas, kas bus klientas, viską aprodo. Dėl ekskavatoriaus stiklo dieną prieš įvykį V. V. jam pranešė, kad skilęs arba išdužęs ekskavatoriaus stiklas. Tada jis R. B. pasakė, kad jam skambins S. P. susitarti, kad reikės planuoti remontą, stiklo keitimą. Jis pats nežinojo kokia ten tiksliai situacija, nei kurioje pusėje, nei kuris stiklas išdužęs ar įskilęs. Pats operatorius priima sprendimą ar gali dirbti be stiklo. Jei operatorius mato, kad negali dirbti, turi sakyti. Jis neįsivaizdavo, kad dėl stiklo reikia stabdyti darbus. Bet operatoriui toliau dirbti taip pat neliepė. V. V. jam buvo pasakęs, jei mato, kad pavojinga, tai reikia stabdyti darbus ir paimti techniką. Apie įvykį jis taip pat sužinojo iš V. V., kai šis paskambino. Žino, kad, kaip įmonės direktorius, privalo užtikrinti savo darbuotojų saugą. Įvykio metu saugos klausimais, kaip įmonės vadovas, atestuotas nebuvo, nes dar nebuvo išsilaikęs egzamino. Kita įmonė, užsiimanti darbų saugos klausimais, kurios pavadinimo neatsimena, buvo suruošusi visą dokumentaciją, viską išaiškinusi. Su ta įmone svarstė pasirašyti sutartį, kad tačiau iki galo nebaigė tvarkytis, sutarties nepasirašė. Jo išsilavinimas vidurinis profesinis – biuro komersantas. Turi visų kategorijų transporto vairuotojo pažymėjimą. Ekskavatorius buvo registruojamas jam laikinai esant direktoriaus pareigas. Turėjo ekskavatoriaus pirkimo sąskaitą, matė, kad buvo kažkokios ekskavatoriaus instrukcijos, bet greičiausiai ne lietuvių kalba, gali būti, jog ir kito modelio ekskavatoriaus. Ar ekskavatoriaus knygos buvo išverstos, įtrauktos į įmonės apskaitą, nežino. Su žuvusiuoju, priimant į darbą, kažkurias knygas, instrukcijas skaitė kartu, kiek tam būdavo laiko. Iki nelaimingo atsitikimo  įvykio vietoje jis nebuvo. Nežino, kas buvo įvykio vietoje iš atsakingų asmenų, galimai buvo V. V., kuris buvo vadybininkas ir užsiėmė technikos nuoma, bendravo su klientais, darbuotojais. Įsakymo, kuriuo V. V. buvo pavesta užtikrinti darbų saugą darbuotojų darbo vietoje, greičiausiai nebuvo, nes įmonėje kito asmens, kuris būtų atsakingas už darbų saugą, be jo paties, nebuvo paskirta. Nepamena, kad žuvusysis iki darbo, darbo vietoje buvo papildomai instruktuotas pagal papildomą dokumentą. Kiek supranta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ instruktavo žodžiu, tačiau nepamena, ar sutartyje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo numatyta ir įtvirtinta, kad perduodama jų darbuotojo darbų saugos užtikrinimas.   Mano, kad ekskavatorius buvo tinkamas atlikti griovimo darbus, tačiau su ekskavatoriaus gamyklinėmis instrukcijomis ir knygomis jis nėra susipažinęs. Nežino techninių reikalavimų kokiems darbams ekskavatorius tinka. Jam laikinai einant direktoriaus pareigas, R. K., būdamas vaiko priežiūros atostogose, iš esmė įmonės nevaldė, tik dėl labai svarbių klausimų, esminių reikalų reikėdavo ir su juo pasitarti, nes jis įmonės savininkas. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymu, leidžiančio ratiniam ekskavatoriui dirbti, esant kabinos stiklo įtrūkimams, išdužimams, nėra susipažinęs. Dėl kaltinimo 12 punkto 2.2.10. papunkčio nurodė, kad tokių nuostatų, reikalavimų nepamena. Kad S. P. su ekskavatoriumi stovėjo ant perdengimo, pastato pamato, matė iš fotografijų ir įvykio vietoje, kai ten nuvažiavo po įvykio. Iki įvykio ant kokio pagrindo S. P. dirbo tame objekte, nematė, nes į objektus nevyksta ir nėra subrangovas. Dėl cituoto 3 punkto 1 papunkčio paaiškina, kad darbai vyktų sklandžiai ir būtų laikomasi saugos reikalavimų pačiame objekte Preiloje turėjo užtikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nurodo kaip ir ką daryti. Tam turėjo būti paskirtas atsakingas žmogus – darbų vadovas. Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ savalaikiai būtų žiūrėjusi ir stebėjusi situaciją, tai galėjo stabdyti darbus. Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų išviešinusi visą informaciją, ką ruošiasi su tuo ekskavatoriumi daryti ir jei ta informacija būtų iki jo atėjusi, tai gal net nebūtų pasirašęs sutarties. Jie tik išnuomoja įrankį, o nuomotojas pats sprendžia ar galės jį panaudoti numatytiems darbams. Žuvusysis, pagal jo turimą informaciją, tuo metu sukasinėjo suruoštą statybinį laužą į sunkvežimius, nevykdė jokių griovimo darbų. Pakrovė mašinas, atleido jas ir įvyko tas įvykis. Mano, kad stiklo keitimas buvo susijęs su technikos, vidaus įrangos saugumu, bet abejoja, kad tai turėjo įtakos darbų saugai. Net nežinojo ar stiklas visai išdužęs ar tik suskilęs. Pagal eksperto išvadą, stiklas neturėjo įtakoti įvykio. Jo nuomone, S. P. neįvykdė V. V. SMS žinute duoto nurodymo, nes greičiausiai manė, kad yra saugu, įvertino, kad nekyla papildomas pavojus. O apie stiklą pranešė, tik dėl to, kad vėliau nebūtų pretenzijų. Sutinka su eksperto pozicija, kad techninio paso neturėjimas neturėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, nes jis eisme nedalyvavo. Po įvykio apžiūrėjo ekskavatorių, visi saugikliai viskas veikė, tai patvirtino ir ekspertai. Saugiklio valdymo blokas nebuvo įjungtas, S. P. jo neįjungė. Žūtis nėra tiesiogiai susijusi su darbo funkcijų vykdymu. Tai įvyko ne griaunant, o sukasant suruoštą laužą į mašinas. Griovimo darbai tam įtakos neturėjo. Jo manymu, buvo padaryta operatoriaus klaida, nes nebuvo jokio pagrindo per tą langą lįsti. Su civiliniais ieškiniais nesutinka, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepažeidė jokių įstatymų. 

Operatoriams suteikiamas tarnybinis transportas vykti į darbą kaip paskata, nes jie išskirtiniai, juos sunku rasti, todėl stengimąsi išlaikyti.

Apklaustas įtariamuoju T. S. parodė, kad kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepasisakys, atsisako atsakinėti į tyrėjos užduotus klausimus (6 t., b. l. 130-131, 138-139, 150-151).

Civilinio atsakovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas R. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio metu buvo vaiko priežiūros atostogose. Įvykio metu direktorius buvo T. S.. Žino, kad jis buvo baigęs profesinę mokyklą, išsilavinimas – biuro komersantas. Taip pat žino, kad T. S. darbų saugos klausimais atestuotas nebuvo. Jis T. S. praėjus mėnesiui ar dviem nuo atostogų išėjimo atestavimo darbų saugos klausimais nukreipė į įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kuri tuo metu įmonei teikė vienkartines paslaugas, o po įvykio su ja sudarė sutartį. T. S. buvo realus vadovas, tačiau įmonė nėra didelė, buvo darbų pasiskirstymas. Kas liečia techniką, jos nuomą, automobilių remonto veiklą, žodžiu buvo paskirtas tvarkyti V. V., bet sutartis pasirašinėjo vienas direktorius. Su T. S. bendraudavo, jis skambindavo įvairiais klausimais.

Apie įvykį jam pranešė vadybininkas V. V. paskambindamas. Pasakė, kad prisispaudė ar iškrito operatorius S. P., tikslesnių detalių nepaaiškino. V. V. buvo pardavimų vadybininkas, bendravo su klientais, užsakovais, darbuotojais, viskas buvo jo žinioje. Perskambinęs vėliau, pranešė, kad žuvo operatorius, persisvėrė ar iškrito per langą. Jis žinojo, kad prieš dvi dienos buvo įdužęs ar skilęs stiklas, buvo pavedęs V. V. išsiaiškinti, ar galima dirbti, kad nekiltų pavojus. Tačiau mano, jog, kadangi stiklai, durys atsidaro ir lieka atviri, tai buvo galima dirbti. Prieš įvykį, 10 dieną, bendravo su S. P., klausė, kaip sekasi, ar patinka dirbti, ar tinka automobilis, kurį gavo. Apie ekskavatorių nieko nekalbėjo, nes jis tvarkingas buvo, jį vežė į objektą ant tralo. Dėl perskaitytų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 77-79) paaiškino, kad tai buvo jau po ekskavatoriaus gedimo, kai jau buvo susiskambinę dėl to. S. P. jam skambindavo dėl technikos gedimo. Atsimena, kad susiskambino ir dėl to ekskavatoriaus gedimo, kad jam kažkas apačioj, prie kaušo buvo lūžę. Kas liečia nuomą, viską tvarkydavo V. V., o kol jis buvo tėvystės atostogose, vadovavo T. S.. Apie įvykį visas aplinkybes jam papasakojo V. V.. Sakė, kad operatorius išlindo ir, spėjo, kad su krūtine nuspaudė strėlę ir ji nusileido, jį prispausdama. Dėl netvarkingo lango S. P. kreipėsi, bet, kad langą sutvarkyti, reikėjo parsigabenti techniką, be to, jam buvo sakyta jį užsidengti ir jis žadėjo susitvarkyti. Kita vertus, vasarą visi dirba atvirais langais. Kiek žino, V. V. operatoriui liepė uždengti tą langą ir jis patikino, jog tai padarys. Be to, kur sėdi ekskavatorininkas priekinis langas neišdaužtas, ir nuotraukoje matyti, kad priekinis langas dešinėje pusėje neišdaužtas, o suskilinėjęs. Nuotraukose matė, jog ekskavatorius krypo į kitą pusę, langu į viršų, todėl ekskavatorininkas turėjo išlįsti. Be to, pats S. P. patikino, kad langas netrukdo ir susitvarkys, todėl ir neskubėjo. Jo žiniomis, ekskavatorius vykdė griovimo, o po to krovos darbus. Už darbų paskirstymą buvo atsakingas V. V.. Žinojo, kad S. P. ne vienoje įmonėje dirbo ekskavatorininku ir gali tai  dirbti. Tai patvirtinančių dokumentų nematė, bet kiek žino, V. V. juos rodė. Dėl griovimo darbų V. V. derino su ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl technikos nuomos, ir tai jis gali daryti savarankiškai. Su ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta sutartis. Darbuotojų darbo saugos instruktavimą ir mokymus tuo laikotarpiu turėjo atlikti T. S., dėl to buvo paruošta dokumentacija. Darbo vietoje vairuotoją turėjo instruktuoti užsakovas, nes ji žino kokios technikos reikia, kokie darbai bus atliekami. Jie tik nuomoja techniką su operatoriumi. Nuomos sutartyje parašyta, kad tiek nuomotojas, tiek nuomininkas turi laikytis saugos reikalavimų objekte. Yra teisės aktas, jei objekte daugiau nei 3 įmonės, turi būti statytojo ar rangovo paskirtas darbų saugos koordinatorius. Jie nebuvo statytojai, nei rangovai. Vairuotojas turėjo atlikti darbines funkcijas, kurias turėjo nurodyti rangovas. Nėra numatyta sutartyje, kas instruktuos jų darbuotoją, tiesiog, kad turi laikytis saugos darbų. Išnuomota technika buvo tinkama naudojimui, nes buvo prižiūrima, vežama į servisą ir tik po įvykio sužinojo, kad nebuvo išduotas techninio talono. Technika į objektą išvažiavo su langais, o kas nutiko objekte, tai kiti aspektai. Šito ekskavatoriaus naudojimosi instrukcijų neturėjo, nes jis buvo senas. Turėjo olandišką kitokio ekskavatoriaus instrukciją. Su kokiomis instrukcijomis buvo supažindintas S. P., nežino, nes jis buvo įdarbintas, kai jis pats jau buvo išėjęs į vaiko priežiūros atostogas. V. V. sakė, kad jam pažymėjimą, kuriame buvo nurodytos vairuotojo kategorijos, rodė. Įmonėje darbuotojų apskaitą tvarkė buhalteriai, darbo sutartis pasirašydavo T. S.. Dėl darbuotojų instruktavimo paliko spręsti T. S. su ,, (duomenys neskelbtini)“. Be T. S. nebuvo daugiau paskirta kitų žmonių. Už technikos priežiūrą ir remontą buvo atsakingi vairuotojai mechanikai R. ir E. M.. Smulkius gedimus tvarkydavo patys, o jeigu ko nesugebėdavo, veždavo į servisą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Kadangi dažnai stiklas neduždavo, algoritmo kaip tai tvarkyti, nebuvo. Bet operatorius buvo įspėtas, kad jei yra pavojus, tai reikia tvarkyti. Konkretaus atsakingo žmogaus dėl remonto nebuvo, kuris mechanikas būdavo laisvas, tas ir tvarkydavo. Griaunant reikia užsidaryti langus, bet jo žiniomis, objekte griovimo darbai jau nevyko. Matė, kad ekskavatorius stovėjo ant likusių pastato dalių ir atlikinėjo krovos darbus. Bylos medžiagoje matė, kad dar kažkur buvo likusių nenugriautų dalių, bet kad jas turėjo nugriauti, negali atsakyti. Ar griovimo darbams stiklas turėjo būti sutvarkytas, nežino. Instrukcijų yra daug ir tikrai negali pasakyti ar jos atitiko jų įmonės instrukcijas. Ką žinojo T. S. dėl darbų, negali pasakyti.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų „Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų“ 2.2. punktą, kad statybvietėje būtų laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų atsako statytojas arba užsakovas. Sutinka su eksperto išvada, kad techninės apžiūros talono neturėjimas neturėjo jokios įtakos įvykiui, visi įrenginiai dirbo nepriekaištingai. Jis eisme nedalyvaudavo, buvo atvežamas tralu. Su S. P. siejo tik darbiniai santykiai, asmeniškai nepažinojo. Apie jo darbovietes žinojo iš V. V.. Žinojo, kad dirbo ,,(duomenys neskelbtini)“ ekskavatorininku. Kažkokių užklausų apie įdarbinamą žmogų daryti galimybių neturi, tiesiog tikrina praktiškai, kieme, ar moka dirbti. O tada važiuoja į objektus, kur vežasi lapą, kuriame darbų pabaigoje užsakovas parašo, ar liko patenkintas darbuotoju. Šiuo atveju T. L. turėjo įvertinti, ar patenkintas darbuotoju. Į darbą S. P. priėmė V. V., kuris ir tikrino darbuotojo dokumentus. Testavo E. M., kuris turi ekskavatorininko pažymėjimą. Atsakingas darbuotojas sakė, kad rodė pažymėjimą su nuotrauka, kuriame buvo pažymėta SM kategorija, leidžianti dirbti ekskavatoriumi. Dėl aplinkybių (5 t., b. l. 151-152) paaiškino, kad kodėl neliko dešinės pusės stiklo negali atsakyti. Nuotraukose (Nr. 23) parodyta, kad S. P. išlindo būtent per tą stiklą. Priekinis stiklas atsikelia iki pat viršaus ir užsifiksuoja. Tai reikalinga dėl matomumo. Tik iš bylos žino, kada darbuotojas prisispaudė. Jo žiniomis, S. P. buvo linkęs daug ką pagražinti, o stiklas nebuvo perskilęs, tik suskilinėjo. Jei ten būtų jų objektas ir jie būtų statytojai, tai būtų stabdę darbus, bet ten statytojai buvo ,,(duomenys neskelbtini)“, kurie ir turėjo kontroliuoti. Jeigu valdymo kontrolės svirtys būtų užfiksuotos, nieko nebūtų įvykę, nes tokiu atveju sustabdomas svirčių veikimas. Mano, kad S. P. apie tai turėjo žinoti, jam tai turėjo būti parodyta, tikrinant jo kvalifikaciją. Be to, visa tai jis jau turėjo sužinoti besimokydamas. Filmuotoje medžiagoje užfiksuota, kad svirtis buvo veikianti.

Dėl civilinio ieškinio, mano, kad jis per didelis. Visi reagavo, prisidėjo kuo galėjo, apmokėjo laidotuves, samdė kranus, kad S. P. būtų kuo greičiau išlaisvintas. Už laidotuves sumokėjo 1600 Eur, kranai kainavo apie 3 000 Eur. Atsiprašė, buvo laidotuvėse, nuoširdžiai gaila, pats brolis sakė, kad suprato situaciją, o vėliau pozicija pasikeitė. Jiems patiems situaciją keitėsi, atsisakė veiklos susijusios su techniką. Mano, kad nėra kalti šioje situacijoje, tačiau adekvati suma analogiškoje situacijoje būtų apie 20 000 Eur.

Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Nelaimingo įvykio dieną jis buvo namie. Po pietų, tikslaus laiko nežino, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas V. V. telefonu informavo, kad darbo metu, adresu (duomenys neskelbtini), Preiloje, ekskavatorininkas S. P. prisispaudė. Paklausė, kaip prisispaudė. Tada V. V. atsakė, kad šiuo metu detalesnių aplinkybių nežino, kai sužinos perskambins. Pusvalandžio bėgyje antrą kartą paskambino V. V. ir informavo, kad S. P. žuvo. Pokalbio metu paklausė, kaip tai įvyko, tačiau V. V. atsakė, kad pats nėra įvykio vietoje ir tiksliai nežino. Taip pat telefonu nuo V. V. buvo informuotas ir apie tai, kad į įvykio vietą reikalingas sunkiasvoris kranas. Kiek jam žinoma, į įvykio vietą buvo iš kažkur atvažiavęs traktorius, kuris nuvertė ekskavatorių su visu mirusiuoju ant šono ir po to ant stogo. Tuo buvo visiškai sumaitotas ekskavatorius. Tą vakarą jų samdomas sunkiasvoris kranas atsisakė vykti į įvykio vietą, nes jau buvo vėlyvas vakaras (tamsu). Krano operatorius, atsisakė vykti, tad buvo priimtas sprendimas – gelbėjimo darbus pradėti sekančios dienos ryte. S. P. kūnas buvo paliktas per visą naktį. Prieš nelaimingą atsitikimą bendravo su žuvusiuoju S. P.. Tris ar tai dvi dienas iki įvykio buvo nuvykęs į darbą. Tad kontaktiniu būdu bendravo su S. P.. S. P. klausė, kaip jam sekasi darbe. Ar jam patinka. S. P. atsakė, kad jam viskas gerai, patinka dirbti jų įmonėje. Prieš nelaimingą atsitikimą su S. P. bendravo telefonu. Neatsimena tikslios dienos. Neatsimena, ar jis jam skambino ar S. P. jam skambino. Pokalbis vyko apie tai, kad darbe, adresu (duomenys neskelbtini), Preila, jam prie ekskavatoriaus kaušo apačioje kažkas nutrūko ir reikia tvarkyti. Jokių nurodymų dėl detalės tvarkymo S. P. jis nenurodė. Mano, kad S. P. dėl šio gedimo tvarkymo susiderino su V. V.. Tuo pokalbis ir baigėsi. Su S. P. dažnai susiskambindavo. S. P. dažniausiai skambindavo dėl technikos gedimo. Jo technika, tad ši informacija turėdavo pasiekti jį. Būdamas vaiko priežiūros atostogose nevadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vadovavo T. S.. Jam yra žinoma, kad prieš nelaimingą atsitikimą buvo išdaužtas ekskavatoriaus stiklas. Apie išdaužtą ekskavatoriaus stiklą jį informavo V. V.. Kuris būtent stiklas buvo išdaužtas, neatsimena. Kiek jam žinoma, kad iš kažkur atskrido plyta ir išdaužė ekskavatoriaus stiklą. Atskriejusi plyta sužalojo S. P. ranką. Jis informavo V. V., kad viską išsiaiškintų. Kiek jam žinoma, su išdaužtu stiklu S. P. toliau atliko darbus iki nelaimingo atsitikimo. Stiklas nebuvo pakeistas, dėl kokių priežasčių, nežino. Apie išdaužtą stiklą V. V. žinojo, tad kodėl jis nesiėmė jokių veiksmų jis nežino. Po įvykio sužinojo, kad S. P. toliau tęsė darbus su išdaužtu priekiniu šoniniu langu. Tiek jis žino. Ar dėl išdaužto ekskavatoriaus stiklo buvo informuotas T. S. jam nėra žinoma. V. V. turi atsakyti už stiklo pakeitimą bei turi duoti nurodymą, kad ekskavatorius turi grįžti į įmonę ir ten būtų pakeistas. Šiuo atveju ekskavatorius buvo nuvežtas į objektą ir paliktas. Negrįždavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją. Tralas taip pat buvo paliktas objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Preila. Kada buvo įsigytas ratinis ekskavatorius „ATLAS 1404“ neatsimena, reikia žiūrėti į dokumentus. Prieš įregistravus ratinį ekskavatorių turėjo turėti draudimą, bet nežino. Įmonės technika visada yra apdrausta. Ar ekskavatorius buvo apdraustas, reikia pažiūrėti į dokumentus. Nežino ar prieš atliekant ekskavatoriui techninę apžiūrą buvo pateiktas draudimas. Po įvykio sužinojo, kad nebuvo išduotas ratinio ekskavatoriaus techninės apžiūros talonas. Įmonės ratinis ekskavatorius „ATLAS“ buvo skirtas griovimo, vežimo, kasimo, krovimo darbams. Įmonėje technika visada yra tvarkinga. Nežino kokius darbus žuvusysis S. P. turėjo atlikti ratiniu ekskavatoriumi, adresu (duomenys neskelbtini), Preila. V. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ žuvusiajam skirstydavo darbus. T. S. įmonėje buvo atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą. Kiek jam žinoma T. S. neturėjo patvirtinantį pažymėjimą, kad galėtų būti atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą. Pasak įmonės darbuotojų, S. P. – aštraus būdo. Pasak V. V., buvo turėjęs su S. P. pokalbį. Kiek jam žinoma iš užsakovų dėl S. P. darbu ekskavatoriumi niekas nesiskundė. Atlikdavo darbus profesionaliai. Jo nuomone nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad S. P. sugalvojo per išdaužtą stiklą persisverti ir norėdamas kažką paimti, nuspaudė savo kūnų ekskavatoriaus dešinėje esanti svirtį, dėl ko ir įvyko nelaimingas įvykis. VDI nelaimingo atsitikimo akte parašyta, kad nelaimingo atsitikimo metu S. P. jokių griovimo darbų neatlikinėjo (2 t., b. l. 77-81).

Nukentėjusysis K. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra žuvusiojo vyresnysis brolis. Santykiai buvo broliški, kartu šventes švęsdavo, sutardavo ir padėdavo vienas kitam, tačiau kiekvienas gyveno savo gyvenimus ir nenurodinėdavo kaip broliui gyventi. Šeima buvo užsienyje, o brolis vienas buvo likęs Lietuvoje. Brolis įmonėje dirbo neilgai, gal apie 1,5 mėn. Brolis apie darbą mažai kalbėjo, bet, kiek suprato, darbu buvo patenkintas. Buvo gavęs darbinę mašiną. Ten jau yra dirbęs ir anksčiau, todėl vėl įsidarbino. Brolis buvo dirbęs ir užsienyje, dirbo apdailininku, bet yra dirbęs krautuvu, mokėjo dirbti ir ekskavatoriumi, elektros tinkluose dirbo su mini ekskavatoriumi, dar „(duomenys neskelbtini)“ dirbo. Brolis turėjo daug kvalifikacijų, buvo gabus technikai. Brolis turėjo patirties kasimo darbuose, kasdavo vandens telkinius, tranšėjas, bet namų nebuvo griovęs. Nežino ar prieš tai su tokiu pačiu ekskavatoriumi dirbdavo. Brolis sakė, kad turi pažymėjimą ir jis juo tikėjo, bet niekad neprašė parodyti. Mano, kad darbdaviai turėtų žiūrėti ar darbuotojas turi teises. Kai žuvo, pirmą sykį išgirdo, kad griovė namą, nes brolis apie griovimo darbus nieko nepasakojo, tik telefonu pasakojo ir mamai susitikęs sakė, jog Preiloj pradėjo dirbti. Apie brolio žūtį sužinojo būdamas darbe, jam paskambino bendras draugas, pasakė, kad nebėra S.. Jis nepatikėjo, todėl sužinoję numerius, skambino R. K. ir kaltinamajam. Jei gerai pamena, kaltinamasis T. S., kai jam paskambino, pasakė, kad su plytom užkliuvo. Visi namiškiai tuo metu buvo Suomijoje, nes jie ten dirbo. Iškart mamą informavo, su ja nebuvo įmanoma susikalbėti, ji verkė, tiesiog klykė. Jis pats taip patyrė didelį stresą, net vairuoti negalėjo, tačiau norėjo važiuoti į tą aikštelę padėti, bet jam pasakė, kad šeimos žmonių nereikia, nes tik trukdys. Tačiau vėliau jis vis tiek nuvažiavo darbinę mašiną parvežti, nes ten buvo brolio daiktai ir matė koks ekskavatorius buvo sudaužytas. Parodė, jog kai gavęs iš policijos brolio telefoną ir atspėjęs jo kodą, jį atrakino, matė, kad brolis kaltinamajam buvo rašęs, kad pavojinga dirbti, kad išmuštas ir pažeistas langas, prašė pagalbos, rašė, kad nebegalima tokių darbų dirbti, kad pavojinga, bet jam atsakė ,,dirbk atsargiau, bet darbuojamės toliau“, todėl vis tiek toliau dirbo. 

Dėl brolio žūties patyrė moralinę žalą, kurią sunku apibūdinti ir įvertinti, nes pinigais įvertinti brolio gyvybės neįmanoma. Ieškinį pareiškė pasitaręs su advokatu, todėl mano, kad jiems priklauso tiek, kiek yra parašę – po 25000 Eur. Jaučia didelę netektį, išgyvenimus dėl brolio netekties, nes nebesusitinka per šventes, nebegali net važiuoti dirbti į tuos objektus, kuriuose kartu dirbo, nebegali žiūrėti vestuvių videoįrašų ir fotografijų. Brolis padėdavo mamai V. K., su kuria kartu gyveno. Po to, kai mama išvažiavo į užsienį, brolis liko gyventi mamos bute, turėjo draugę, su kuria kartu gyveno, planavo kurti šeimą, susilaukti vaikų. Brolis buvo geras žmogus, visada su šypsena. Dažnai prisimena brolį, jo ilgisi. Direktorius padėjo palaidoti brolį, laidotuvės kainavo apie 2000 Eur, todėl šios sumos į ieškinį netraukė. Per laidotuves savijauta buvo sunki, nes net nebuvo leista atsisveikinti su kūnu. Žino, kad įvykio metu laikinai einantis direktoriaus pareigas buvo kaltinamasis. Po įvykio su R. K. bendravo, išsiaiškino, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, tačiau kai prasidėjo teisiniai procesai, bendravimas nutrūko.

Brolis rūkė cigaretes, per šventes išgerdavo, bet apie kanapes, žolę jis nieko nežino. Žino, kad brolis praeityje buvo teistas už brakonieriavimą, bet apie baudas ir kitus piniginius dalykus nieko nepasakojo. Apie teismo antstolių vykdomąsias bylas nieko nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. P. parodė, kad yra žuvusiojo S. P. brolis. Keturias dienas prieš nelaimingą įvykį telefonu buvo susisiekęs su broliu ir kalbėjosi kaip jam sekasi, kada susitiks. S. klausė kaip sekasi dirbti naujajame darbe. Įmonėje „M. V.“ įsidarbino ekskavatorininku. Klausė, ką būtent su tuo ekskavatoriumi dirba. S. pasakė, kad kasa prūdus. Sakė, kad tiek darbu tiek kolektyvu esąs patenkintas. Alga gera, turi darbinę mašiną. S. sakė, kad šiame naujame darbe dirbo apie pusantro mėnesio. Jų santykiai buvo broliški. Nesikišo vienas į kito gyvenimą, tačiau S. nebuvo toks, kuris nebijotų pasakyti tiesą į akis. Buvo toks, kad tikrai už save „pastovėtų“. Šeimai S. netekimas buvo didelis šokas. Sunkiai tai išgyveno. Iki dabar sunku patikėti, kad S. dabar nėra. Po nelaimingo įvykio buvo susitikęs su įmonės direktoriumi. Kiek jis suprato, šiuo metu direktorius yra vaiko priežiūros atostogose. Vardo ir pavardės nežino, neatsimena. Direktorius padėjo finansiškai palaidojant brolį. Kiek direktorius minėjo, S. darbu buvo labai patenkinti. Jokių pretenzijų S. neturėjo. Dėl kokių aplinkybių įvyko nelaimingas įvykis jam nieko neaiškino. Direktorius tiesiog pats buvo dideliame šoke. Prašo ikiteisminiame tyrime pripažinti jį nukentėjusiuoju, nes jis bus visos savo šeimos atstovas. Jo mama ir dvi seserys dirba užsienyje, retai atvyksta į Lietuvą. Jam yra išaiškinta teisė apie civilinio ieškinio pateikimą. Teises suprato. Dėl civilinio ieškinio pateikimo nuspręs ikiteisminio tyrimo eigoje. Daugiau nieko nenori pasakyti, nes šiuo metu jam labai sunku apie tai kalbėti (1 t., b. l. 45-46).

Nukentėjusioji V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad išmokėta Sodros išmoka atiteko jai. Ji nežino ką dirbo sūnus, nes jis nesakydavo. Tik žino, kad dirbo su traktoriumi. Sūnus kažkur mokėsi, tačiau kur, nežino, mokėsi savarankiškai. Nežino, ar darbdavys siuntė jį kur nors mokyti, kad įgytų pažymėjimus. Apie nelaimę sužinojo būdama Suomijoje, kur buvo išvažiavusi prižiūrėti anūkės – dukros V., kuri ten dirbo, vaiką. Suomijoje su pertraukomis buvo du metus, bet grįždavo į Lietuvą ir čia pabūdavo. Gyveno kartu su sūnumi S. Jis buvo geras, darbštus, gabus. Apie sūnaus teistumus, skolas nieko nežinojo. Sūnus padėdavo viskuo, kartu mokėdavo nuomą, komunalinius mokesčius, pirkdavo maistą, remdavo vienas kitą finansiškai, nes ji, kai grįždavo į Lietuvą, čia nedirbdavo. Jų santykiai buvo geri. Jokių kivirčų nebuvo. Kartu švęsdavo šventes. Kiti vaikai taip pat padėdavo. Išvykdama į Suomiją, sūnui buvo palikusi namą, kuriame jis gyveno su drauge N. K., su kuria planavo tuoktis, važiuoti padirbti į užsienį. Vaikų sūnus neturėjo. Nežino, kiek sūnus uždirbdavo ir kur dirbo. Žino, kad užsienyje dirbo su mediena, apšiltino namus, prie apdailos. Neklausė, ar dirbo su sunkia technika, bet jis gabus buvo. Namą jai vaikai nupirko ir visiems vaikams jį jau perrašė. Nežino, ar sūnus buvo pasiėmęs kreditą, taip pat nieko nežino dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, jo skolas, antstolius ir teistumus. 

Pareikštas 25 000 Eur ieškinys susijęs su patirtu skausmu, nes dėl sūnaus netekties jai psichologiškai sunku. Kai sužinojo, kad žuvo sūnus, negalėjo tuo patikėti, ją ištiko šokas, nemiga, nuolat verkia naktimis, vaistus ir dabar tebevartoja, pats laidotuvių procesas buvo labai sunkus, nei vienai mamai nelinki patirti, ką reiškia mamai vaiką prarasti.

Nukentėjusioji S. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad su broliu santykiai buvo labai geri, kaip brolio ir sesers. Jaunystėje jis pas ją gyveno. Prieš įvykį santykiai taip pat geri buvo, važiavo grybauti prižiūrėjo šunį, paskutiniu metu bendravo telefonu, per ,,messengerį“. Buvo susitikę prieš 2-3 mėnesius, per Kūčias. Kai ji grįždavo iš Suomijos, visad susitikdavo, brolis ją aplankydavo. Apie darbą mažai pasakojo, žinojo, kad jis kažką stumdo, griauna. Žinojo, kad Neringoje dirba. Kažkada seniai matė, kad turi ekskavatoriaus diplomus, dar klausė, kada spėjo įgyti. Kvalifikacijos diplomas kiek atsimena, buvo įrėmintas, įrašytas vardas ir pavardė buvo. Jį rado pas mamą, kai tvarkė stalčius. Jis sakė, kad rado naują darbą ir darbuosis, lyg ir Nidoje. Brolio finansinė būklė ir blogesnė, ir geresnė būdavo, tokių dalykų nesipasakojo. Yra prašęs pinigų po to, kai Anglijoje buvo, nes dėl kažkokių priežasčių negalėjo nusipirkti bilieto, kad grįžtų į Lietuvą. Tuo metu buvo paskelbtas karantinas. Anglijoje dirbo prie namo apdailininku. Broliui buvo sakiusi, kad yra nėščia, todėl jis labai laukė vaikelio, norėjo būti krikšto tėvu. Ir šiaip visada padėdavo, kai reikėdavo pagalbos. Jis buvo laimingas, turėjo draugę. Apie brolio žūtį sužinojo, kai mama paskambino seseriai ir pasakė, kad brolis mirė. Dėl brolio žūties patyrė didžiuli stresą, buvo 4 mėnesį nėščia, negalėjo net į laidotuves eiti, kad vaikui nepakenktų, pastoviai verkdavo, vis sunkiau buvo, laukdavo, kada brolis įeis, su netektimi nesusitaikė iki šiol. Brolis buvo sutraiškytas, išdraskytas. Apie griovimo darbus sužinojo, kai sakė, kad važiuos į Neringą ar kasti, ar griauti, bet tiksliai nežino. Bet sakė, kad naują darbą susirado ir žuvo. Dėl parodyto kvalifikacijos pažymėjimo (5 t., b. l. 49), paaiškino, kad ne toks dokumentas buvo – ten buvo gražus, didelis. Apie brolio skolas ir tai ar vartojo žolę, nežino, apie tai jis nieko nesakė. Pareikštas civilinis ieškinys yra teisingas ir pagrįstas, jei brolį grąžintų, jai nieko nereikėtų.

Nukentėjusioji V. E. teisiamajame posėdyje parodė, kad santykiai su broliu buvo geri. Vyresnysis brolis su sese anksčiau išsikraustė, o jiedu kaime kartu užaugo. Kadangi ji buvo jaunesnė, finansiškai nelabai padėdavo, bet brolis jai padėdavo, nuveždavo, kur reikėjo. Apie įvykį ji sužinojo būdama Suomijoje, jai paskambino mama ir pasakė, kad nebėra S. – užvirto plytos ar kažkas. Ji negalėjo patikėti, sakė mamai, kad gal pamelavo kažkas. Nežino, kiek laiko brolis dirbo toje įmonėje, tik žinojo, kad su traktoriumi. Kai sužinojo apie žūtį, buvo baisu, o dar tada buvo paskelbtas karantinas dėl „Coronos“, todėl buvo sudėtinga grįžti. Ji patyrė stresą ir dabar sapnuoja naktimis, tuo metu teko vartoti raminančius, dabar raminančių nebegeria, rimtesnio gydymo nereikėjo. Dėl brolio žūties ir savo vaikų visam laikui grįžo į Lietuvą. Neturtinę žalą įvertino 25000 Eur, nes patyrė nerimą, stresą, reikėjo vartoti vaistus. Apie brolio žalingus įpročių nežino, o alkoholį dauguma žmonių per šventes vartoja. Visa šeima buvo susitikusi per jos vaiko krikštynas 2020-04-20, turi nuotraukas. Apie brolio dokumentus nieko nežino, nekalbėjo apie tai, ką jis dirbo. Su broliu paskutiniu metu prieš įvykį kiekvieną savaitgalį kalbėdavosi, per ,,mesengerį“ susiskambindavo, norėjo jį į Suomiją atsivežti. Į keliones nėra kartų važiavę. Žino, kad brolis turėjo planų, pasakojo, kad yra patenkintas savo drauge Karolina, vaikus planavo, tuoktis norėjo. Jis pats stengėsi dirbti, kad turėtų sau pinigų, išlaikymui, iš jos pinigų neprašydavo. Vyresnioji sesė jam padėdavo, bet brolis visad pinigus grąžindavo. Dabar, kiekvieną kartą, kai susitinka, atrodo, kažko trūksta, nes nebe 4, o jau 3 liko. Su įmonių atstovais ji nebendravo, su jai tik brolis bendraudavo.

Ekspertas T. D. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad lango stiklą pavadino apsaugos skydu, nes tai stiklas, kuris atliko kaip apsaugos funkciją, jis trukdo žmogui išlįsti. Langas atlieka kelias funkcijas: apsaugo nuo vėjo, sudaro galimybę matyti, atlieka ir tokią funkciją, kuri neleidžia iškisti galvos iš kabinos. Yra ekskavatorių, kurie būna ne tik su stiklais, bet ir su grotelėmis, šis neturėjo grotelių, jei būtų buvę, viskas būtų tvarkoje. Tai ne nuomonė, o faktas, norint per jį išlįsti, reikia jį sudaužyti. Apsauginio skydo terminas yra jo paties sugalvotas terminas, nes kažkaip turėjo pavadinti, stiklas labiau panašus į skydą, kadangi grotelių jame nebuvo. Gamintojai numato, kokiomis sąlygomis turi dirbti ir, kai gamintojai gamina, tada ir sprendžia, kur, kokie pavojai yra. Pažiūrėjus pateiktus mažus ekskavatorius, matyti, kad strėlės įranga priekyje ekskavatoriaus, galima galvą kišti kur nori ir nepasieks, nagrinėjamu atveju strėlė buvo šone. Gamintojas numato, kad turi būti švarus, neaprūkęs stiklas ir stiklas būtinas. Įvykio metu buvo kitas ekskavatorius, todėl vertina tą ekskavatorių, kuris buvo nelaimingo atsitikimo vietoje. Jei būtų kitas ekskavatorius, tai ir vertintų jo specifikaciją. Yra tokia direktyva, kuri saugo nuo ekskavatoriaus apvirtimo, saugos lankai, diržai turėtų būti paminėti, bet, šiuo atveju, niekas nevirto. Ta plokštuma, kuri buvo dešinėje pusėje, įvykio metu stiklo nebuvo, tai turėjo apsaugoti, kad galva neišsikištų. Taip, langas nėra skirtas apsaugoti žmogų, bet sudaro kliūtį apsaugoti galvą. Jei durys būtų toj pusėj ir būtų uždarytos, tai galva nebūtų išsikišusi, gamintojas numatė, kad ten turi būti langas, o lango nebuvo. Nežino, ar tas langas, kuris buvo išdaužytas, gali būti nuimamas. Jo nuomone, langas, šituo atveju stiklas, kuris trukdė iškišti galvą, atliko apsauginę funkciją, o jo nebuvimas ir technikos netvarkingumas turėjo tokios įtakos nelaimingam atsitikimui. Jeigu būtų nustatyta, kad pats operatorius išmušė stiklą, tai būtų ir vertinama. Duomenys byloje yra, kad plyta suskaldė jį ir trukdė matomumui, buvo pavojus susižeisti stiklo šukėmis. Šiuo atveju, viskas vyko ekskavatoriaus kabinoje, kai joje buvo vienas ekskavatorininkas ir iš aplinkinių niekas negalėjo nei padėti, nei pastumti, nei pareguliuoti, nieko. Nežinau, kiek rangovų buvo, ar koordinatorius turėjo būti skiriamas, jo nebuvo klausiama. Tai reglamentuoja įstatymai, ir specialių žinių tam nereikia, be to, koordinatoriui jokia atsakomybė nenumatoma. 

Kiek suprato, instrukcijos tokios, kad nieko nereikia papildomo tam ekskavatoriui daryti, mano, kad ekskavatorius skirtas kasti žemei, o ne griovimo darbams, bet gamintojas yra numatęs, kad galima ardyti pastatus. Matoma, kad pastatas nuardytas, bet nežinoma, kaip atrodė prie štai, girdėjo, kad plytos skraidė, tačiau nieko konkretaus dėl to negali pasakyti. Ar stiklas turi būti ar ne, sprendžia, gamintojas. Darbdavys prisiima profesinę riziką šitoje vietoje, pagal dokumentus vertinama. Jis, mechanizmo savininko vietoje, būtų taikęs grotas, nes jos paprasčiau, bet tai tik geroji praktika ir jokiam norminiam akte to nėra nurodyta. Išvados 6 lapo 3 punktas, dėl kvalifikacijos, klausimas ne jo kompetencijoje. Pateiktas ne ekskavatorininko pažymėjimas, mokymai dirbti su trupintuvais, bet ne su ekskavatoriumi. Kvalifikaciją jis gal ir turėjo, bet neturėjo pažymėjimo. Pagal pateiktus duomenis, darbuotojas nebuvo mokytas ekskavatoriumi dirbti, pažymėjimo tai patvirtinančio neturėjo. Tvarka yra nustatyta įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)“, bet jei žmogus atėjo į kitą vietą, pasikeitė pavojingi veiksniai, turėjo būti papildomas instruktavimas atliktas. Šiuo atveju buvo tik įvadinis, kai pradėjo dirbti, paskui periodiškas instruktavimas turėjo būti, be to, niekas nežino, kaip tas instruktavimas buvo atliekamas. Yra skirtumas, ar instruktuoti mokytą, ar nemokytą dirbti. Jei žmogus nemokytas, to instruktavimo gali nesuprasti, turi būti patvirtintas parašu, vienas toks parašas yra, reiškia buvo instruktuotas kažkiek buvo, kitų duomenų nėra, jis negali to nustatyti. Nors abejoja, kas nors būtų pasakę, kad jei išdaužė langą, nekišti galvos, nes gali pajudinti rankenėlę ir gali prispausti strėlė. Duomenų nepateikta, kad buvo instruktuotas darbo vietoje, pasakyta, kad instruktavo žodžiu. Bet instruktavimas turi būti patvirtintas parašu, tokių dokumentų nėra. Reikia vertinti tai, kokie instruktavimo dokumentai, būtų galima brigados narius apklausti. Dėl ekskavatorininko pažymėjimo, jeigu darbdaviui įdomu, tai jis pasižiūri, kas darbuotojui pažymėjimą išdavė, ar mokėsi, ar tikrai laikėsi egzaminus ir susisiekia su mokymosi įstaiga. Paprastai nėra norminio akto, įpareigojančio darbdavį tikrinti pateiktus duomenis. Darbuotojas yra įpareigojamas turėti pažymėjimą. Jei darbdaviui reikia darbuotojo, tai jis pats gali padaryti egzaminą, juolab, kad prieš tai dirbo keliose įmonėse. Kvalifikacinis pažymėjimas turi būti, kadangi ekskavatorius yra savaeigis, o jiems yra privaloma. Mano, kad ekskavatorininkas be priežasties galvos nekišo. Gal nematė, kur važiuoti, jei būtų netekęs pusiausvyros. Jis sąmoningas žmogus ir iškišo galvą su kažkokiu tikslu, nėra požymių, kad netyčia iškišo. Jei netyčia būtų buvę, tai jo judesys būtų buvęs greitesnis, strėlė būtų anksčiau nusileidusi. Kai greitas judesys, tai vairalazdė būtų greičiau nusileidus ir strėlė būtų nusileidusi staigiai, to niekas nematė. Strėlė leidosi iš lėto, o tai rodo, kad sąmoningai iškišo galvą kažką pažiūrėti. Patvirtina, kad įvykio dieną ardymo darbai nebevyko ir nebuvo kam kristi. Bet buvo kalbama apie plytą, iš kur ji atsirado, gal nukrito, kai pastatas buvo aukštesnis, nukrito. Kažkiek atsakomybės yra ir statybos vadovui pagal įstatymą, jis už viską atsakingas. Turi būti užtikrintas tarpusavio susitarimas tarp rangovo ir subrangovo. Jei to nėra, teismas turi spręsti, kas už ką atsako. Įstatyme yra toks variantas, kai dirba du darbdaviai, tai abiem gali kilti ta atsakomybė. Jo nuomone, šiuo atveju turėtų atsakyti abu darbdaviai, bet čia teisiniai dalykai. Dėl įrangos, tai atsakomybę turi savininkas, nes jis atėjo su savo technika, už ją ir atsako. Bet turima situaciją, su plyta išdaužtas langas, tai vėl, kas kaltas, tai norminių aktų traktavimas, ne jo kompetencija. Pavojingų darbų nebėra, toks sąrašas panaikintas, statybose visi darbai pavojingi, net ir poilsis. Darbdavys technologinio projekto neprivalėjo gauti, bet tas, kas priiminėjo, statybininkas, rangovas, jeigu buvo privaloma, tokį projektą turėjo turėti. Bet jeigu buvo mažas pastatas, tai gal nereikia to projekto. Didesniu atveju technologinis projektas turi būti privalomas ir jame turi būti nurodyta, koks turi būti ekskavatorius, gal net ne ekskavatorius, o buldozeris. Projektas privalo būti nes, pirmiausia, reikia suprojektuoti ir dirbti, tada jau galima kaltinti statinio statybų vadovą. Ekskavatorininko veiksmų kabinoje niekas negalėjo lemti, tik jis pats. Kabinoje jis vienas pats buvo, jis net galėjo atsisakyti dirbti, jeigu žinojo, kad technika netvarkinga. To nepadarė. Šiuo atveju, viskas susiveda į paties operatoriaus sąmoningus veiksmus, nėra požymių, kad netyčia išlindo ar dar kažkas. Teoriškai atsikėlus nuo sėdynės, galėjo valdyti ekskavatorių, bet jo žiniomis, yra ir tokių mechanizmų, kad, kai operatorius pakelia užpakalį nuo kedės, viskas išsijungia, šiuo atveju nežino ar taip buvo. Galima modeliuoti, kaip ekskavatorininkas elgėsi, kadangi stiklo nebuvo, tai galėjo iškišti galvą kažką pažiūrėti. Bet nemato variantų, kad kažkas jį galėjo paveikti, kad jis iškišo galvą. Mažai tikėtina, kad ekskavatorius staigiai susvyravo ir, kad operatorius dėl to iškišo galvą.

Liudytojas A. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir įvykio metu buvo atvažiavęs atjungti elektros įvadą griaunamam namui. Įvykio metu buvo statybos objekte. Su ekskavatoriaus darbu nėra susijęs. Kiek atsimena, atvažiavęs ir pasistatęs automobilį, ėjo pro šalį, matė, kad dirba ekskavatorius, griauna pastatą. Buvo nugriauta didžioji dalis pastato, bet ne visas. Kur buvo elektros skydinė, ta vieta dar nebuvo griaunama. Apėjęs aplink, nuėjo prie elektros dėžės. Ekskavatorius griovė pastatą, nežino ar jį matė, bet pradėjo griauti iš tos pusės, kur jis buvo priėjęs Turbūt jis su kaušu norėjo griauti tą pusę, bet jis atėjo atjungti elektros. Kadangi pradėjo griūti plytos, tinkas, nes dar tebebuvo siena, todėl jis atsitraukė toliau ir neatjungė elektros. Ekskavatorininko nematė, matė tik ekskavatorių, kurio priekinė dalis pradėjo keltis. Pasikėlė truputį priekis, turbūt buvo kaušu atsirėmęs į krovinį. Lyg buvo sunkvežimis atvažiavęs išvežti tą krovinį, tačiau kadangi buvo kitoje pusėje, sunkvežimio nematė. Bet jam atrodo, kad ekskavatorius griovė statinį ir iš karto krovė į sunkvežimį. Negali pasakyti ar ekskavatoriaus stiklai buvo. Ten buvo dar kažkokie kiti darbuotojai, bet juos jis matė pirmą kartą. Kai pasikėlė ekskavatorius, jis sustojo keltis ir girdėjo kaip tie vyrukai pasakė; „o, ką čia daro kaip kamikadzė“. Ekskavatorius buvo pasikėlęs kiek leidžia strėlė, todėl jam atrodė, kad M.imaliai, buvo matyt atsirėmęs į kažkokį pagrindą ir kabinos net nesimatė, ar yra koks žmogus. Priekiniai ratai buvo pakilę gal 1,5 m, jis visas buvo pasikėlęs, net žmogaus nesimatė kabinoje. Tada kažkas atbėgo, kaip suprato, tai buvo to sunkvežimio vairuotojas, ir šaukė, kad žmogus prisispaudė. Jis apėjo atgal, kur mašiną buvo pasistatęs. Kai atėjo ten, pamatė, kad ekskavatoriniko visa galva pamėlusi. Pasakė, kad kviečia policiją, o jis, nieko nelaukęs, išvažiavo į Klaipėdą. Ar sunkvežimis buvo pakrautas tuo metu, nežino. Ekskavatorius stovėjo ant senųjų pamatų. Duodamas parodymus, kad buvo ekskavatorius pakrypęs, įvardino, kad ant kaušo pasidėjęs. Kai įėjo, jis kažką krovėsi, su kaušu parėjo į tą pusę, kurioje jis stovėjo. Kai pradėjo byrėti plytos, jis pasitraukė, nebedirbo. Pagalvojo, kad pakraus, tada atjungs. Viskas įvyko labai greit. Triukšmo, šauksmų negirdėjo. Jis buvo nusisukęs, o kai atsisuko, pamatė, kad ekskavatorius dar labiau išsikėlęs, matė tik galvą iš kabinos išlindusią, o kaip ji buvo prispausta, nematė. Kadangi galėjo matyti galvą išeidamas, tai jis galėjo būti dešinėje pusėje. Nežino, kaip buvo pati ekskavatoriaus kabina pasisukusi. Kai po kelių dienų atvažiavo atjungti įvadą, ekskavatorius buvo supjaustytas, išardytas. Prieš įvykį objekte nebuvo buvęs, tai buvo pirma jo diena. Įeidamas į objektą matė, kad žmogus kažkoks dirba, bet detalių neprisimenu. Kai nuėjo į kitą pusę namo, ekskavatorius krovė krovinį, pilnai dirbo. Vairuotojo veiksmų nematė prieš pirminį pasikėlimą ekskavatoriaus. Perskaičius liudytojo parodymus (2 t., b. l. 12-13), liudytojas paaiškino, kad kai ekskavatorius truputį buvo pasikėlęs, su tuo kaušu atsirėmęs į pagrindą, matėsi, kad žmogus darbuojasi, lyg pasilenkęs kažką daro ir jis nusisuko. Kai išgirdo vyrus sakant „kaip kamikadzė“, pamatė, kad visa ta strėlė išsitempusi ir jis žmogaus nematė, nes visas buvo pakrypęs ir tas ekskavatorius. Kai pasilenkė nebuvo ekskavatoriaus veiksmo, jis kažką pasilenkė, gal pasikrapštė. Nuo pirminio pakilimo iki visiško, buvo kelių sekundžių reikalas, nes tuoj atbėgo žmogus ir sušuko, kad žmogus negyvas ar prispaudė. Jį patį dirbti samdė savininkas. Kas vadovavo darbams, nežino.

Dėl perskaitytų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 3-4) paaiškino, kad parodymai teisingi. Sunkvežimis vienas buvo objekte. Gal jis išvažiavo ir vėl įsistūmė, nes kai stovėjo iš tos pusės, to sunkvežimio iš viso nebematė. Ekskavatorius stovėjo, iš tos pusės, kur jis stovėjo, bet kai pajautė byrant plytas, atsitraukė. Ekskavatorius nevažinėjo, stovėjo ant platformos ir kažką dirbo su kaušu. Antrą kartą ėjo, nes pamatė, kad neturi raktelio nuo skydinės ir grįžo pasiimti. Atrodo, tada sunkvežimio nebebuvo. Jis griovė ir gal į krūvą krovė tą krovinį.

Liudytojas A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-11-13 apie 13:20 val. atvyko į statybvietę adresu (duomenys neskelbtini), Neringa. Prieš jam atvykstant į šį objektą buvo susiskambinęs su T. L. dėl atvykimo ir dėl elektros darbų. Atvykęs į objektą įėjo į aptvertą teritoriją. Ėjo teritorijoje palei kairę pusę (šalia 11 sklypo statybinės tvoros) iki elektros skydelio. Eidamas link elektros skydelio matė, kad jam iš dešinės ant betoninės plokštumos stovėjo ekskavatorius, numerių neįsidėmėjo, o šalia betoninės plokštumos ant galimai kelio ar tai keliuko stovėjo sunkvežimis. Ar sunkvežimis buvo pilnai pakrautas, nežino. Eidamas pro šalį matė, kad ekskavatorius krovė statybines atliekas į sunkvežimį. Nieko įtartino nepastebėjo. Nuėjęs iki skydelio, stabtelėjo ir tada ta pačia trajektorija išėjo lauk iš statybvietės pasiimti iš automobilio replių ar tai raktelių. Nuo skydelio maždaug apie 15-20 metrų atstumu dirbo du vyrai. Ką tiksliai jie dirbo nematė. Nuo skydelio iki ekskavatoriaus buvo maždaug apie 15-20 metrų atstumas. Iš automobilio pasiėmęs daiktus ėjo vėl į teritoriją ta pačia trajektorija kaip prieš tai. Antrą kartą eidamas jis nepastebėjo ar sunkvežimis buvo prie ekskavatoriaus. Neužfiksavo ar tuo metu ekskavatorius dirbo. Nuėjo prie skydelio, tada jis pagalvojo, kad jam šioje vietoje bus nesaugu, nes buvo namo dalis nenugriauta ir jam atrodė pavojingai ir jis tada atsitraukė iki tu dviejų dirbančių darbuotojų. Tarp jo ir tų darbuotojų buvo maždaug dviejų metrų atstumas. Jis atsistojo ir žiūrėjo į ekskavatoriaus pusę ir pamatė, kad ekskavatoriaus kabina su strėle sukosi iš dešinės į kairę pusę, tada ekskavatoriaus operatorius kaušą atrėmė į žemę ir kiek matė išlipo iš kabinos link kabinos priekio, kažką, kažkurią vietą paspardė su koja. Ekskavatoriaus variklis dirbo. Neatkreipė dėmesio kokia langų būklė buvo tuo metu. Ar tuo metu sunkvežimis stovėjo, neužfiksavo. Ar operatorius buvo nulipęs ant žemės, neužfiksavo. Operatorius paspardęs kažkurį ratą ar tai ekskavatorius kažkokią dalį įlipo į kabiną. Matė, kad operatorius būdamas kabinoje pasilenkė šiek tiek į priekį ir tuo metu ekskavatoriaus priekiniai ratai pakilo nuo žemės. Priekiniai ratai nuo žemės buvo pasikėlę ar tai 10 ar tai 15 cm. Lyg tada ir nustojo keltis ir tada jis nusisuko, nekreipė dėmesio, ką tuo metu darė, nepamena. Praėjus iki minutės laiko atsisuko ir pamatė, kad ekskavatoriaus priekiniai ratai pakilę turbūt iki M.imumo. Operatoriaus viduje nematė. Ekskavatorius stovėjo keistai pakrypęs, sunku apibūdinti. Jokių neįprastų garsų, panašių į riksmą ar tai langų dužius jis negirdėjo. Už kažkiek minučių ar tai sekundžių atbėgo stambaus kūno sudėjimo vyras šaukdamas „žmogus prispaustas ar tai negyvas“. Vyras atbėgo iki vietos. Vyras atbėgo iš gatvės pusės, mano, tai galėtų būti gal sunkvežimio vairuotojas, jo nepažįsta. Jis išėjo iš teritorijos. Iš kitų girdėjo, kad lyg operatorius negyvas. Tikrai atsimena, kad ekskavatorius variklis dirbo. Jis išvažiavo, o prie objekto pasiliko kiti vyrai (2 t., b. l. 3-6).

Papildomai liudytojas A. D. parodė, kad būdamas statybos objekte, kažkuriuo metu atsisukęs į ekskavatoriaus pusę, pamatė, kad operatoriaus vairuotojas sėdėdamas kabinoje pasilenkė į priekį ir atsilenkė atgal į sėdėjimo poziciją. Nepastebėjo ar jis žvalgėsi į šonus. Ekskavatoriaus variklis dirbo, kiek pamena niekur nejudėjo. Kai operatorius pasilenkė į priekį, ekskavatoriaus kaušas buvo atremtas į statybinį pagrindą, priekiniai ratai nuo žemės buvo pakilę 10-15 centimetrų. Tada jis nusisuko, praėjus kažkiek sekundžių ar tai minučių, atsisuko į ekskavatoriaus pusę ir pamatė, kad ekskavatoriaus kabina buvo M.imaliai pakilusi, vairuotojo jau nebesimatė, ekskavatorius stovėjo pakrypęs. Tuo metu kai buvo nusisukęs nuo ekskavatoriaus jokio įtartino garso ar kokio riksmo negirdėjo, nesukėlė jokių įtarimų. Nematė ar šalia ekskavatoriaus stovėjęs sunkvežimis buvo pilnai pakrautas. Ar ekskavatoriaus kabinoje buvo stiklai, neužfiksavo. Dėl kokių priežasčių įvyko nelaimingas atsitikimas jam nėra žinoma (2 t., b. l. 12-15).

Liudytojas S. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), šalia statomo namo, pačio įvykio nematė, nes buvo tvora. Kol kieme su malkomis dirbo, matė tik ekskavatoriaus strėlę, triukšmo negirdėjo. Ji kėlėsi aukštai, o ką krovė, ką darė, nematė. Po to pamatė daug žmonių ant kelio, bet nukentėjusiojo nematė. Kiek laiko statybos iki to įvykio vyko nežino, bet vyko griovimo darbai. Atvažiuodavo mašinos, o ar atvežti ar išvežti, nematė. Kas buvo rangovas nežino, o namo savininką pažįsta 40 metų, jie nekomentavo, kad žmogus žuvo, nors bendrauja, vasaromis poilsiauja, bet neužsiminė apie įvykį. Toje vietoje buvo dvibutis dviejų aukštų namas iš dviejų galų. Tas namas buvo visiškai nugriautas ir iš naujo pastatytas. Bet kaip buvo griautas, negali pasakyti.

Liudytojas M. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio metu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbo statybininku. Ta dieną buvo trumpam atvažiavęs į objektą, ten buvo ir įvykio metu. Atvažiavo iš kito objekto, prižiūrėti, ar pilnai pakraunamos mašinos. Dar buvo R., galimai L.. Dirbo savo viršininko direktoriaus T. L. pavedimu. Atvažiavo apie 10-11 val., prabuvo 20-30 min., gal apie valandą laiko, kadangi netrukus turėjo būti pietūs. Apžiūrėjo sunkvežimius, paskui dar truputį armatūrą pjaustė su kampiniu šlifuokliu. Matė traktorių ir strėlę, kai pasikėlė traktorius. Prieš tai traktorius su kaušu krovė šiukšles. Ant kelio gal dar buvo koks sunkvežimis. Pastatas buvo nugriautas, buvo likęs tik statybinis laužas, gal ir pamatai. Su traktoriaus valdytoju nekalbėjo, jis apie darbą sąlygas nieko nesakė. Jis buvo prie aptverto sklypo kampo, arčiau jūros, o ekskavatorius per vidurį sklypo, prie gatvės. Paskui kažkas pradėjo šaukti, kad iškrito traktorininkas, bet jis to momento nematė. Praeidamas pro šalį, matė ekskavatorininką, iškritusį per dešinį šoną. Matė pusę kūno iškritusio per tarpą tarp strėlės ir kabinos, o kita pusė buvo likusi gal kabinoje. Nežino, ar buvo langai. Jei buvo iškritęs, tai greičiausiai jau lango nebebuvo, nematė lango stiklų. Ekskavatorius stovėjo ir viskas, strėlė pakilusi į viršų, stovėjo paprastai. Kadangi šlifuoklis dirbo garsiai, dirbo su akiniais, šalmu, ausinių nepamena ar turėjo, todėl nelabai ką girdėjo. Ekskavatorius jam atrodė stovėjo įprastai. Pagalbos šauksmų negirdėjo. Po to atvažiavo gaisrininkai, su kuriais prasilenkė išvažiuodami. Teisėjai perskaičius liudytojo parodymus, duotu ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 30), liudytojas juos patvirtino. Paaiškino, kad gali būti, kad T. L. pranešė apie nelaimę. Praeidami per šoną pamatė, bet jis pirmas priėjo, pasakė, kad strėlė prispaudė žmogų, tačiau jis neklausė, kas ir kaip, įvyko. Tuo metu kai ėjo pro šalį, ekskavatorius nieko nekrovė, bet atrodo, kad ant kelio buvo mašina. Įvykis buvo po pietų, kokia pirmą valanda. Su niekuo papildomai apie įvykį nekalbėjo. Su darbo saugos taisyklėmis objekte supažindino direktorius T. L..

 Liudytojas M. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „ (duomenys neskelbtini)“ dirba statybininko pareigose. 2020-11-13 nuo 10:00 val. iki 11:00 val. į objektą atvyko kartu su R. L.. Atvykęs ėjo iš kart pjauti metalo. Metalą pjaustė statybvietės dešinės pusės kampe (įėjus į objektą, tai po dešine pačiame kampe). Po pietų, tiksliai laiko nežino, jam bepjaunat metalą prie jo priėjo R. L. ir pasakė: „atsitiko nelaimė“. Pakėlęs akis, pamatė, kad ekskavatorius stovėjo keistai pakrypęs, strėlė atremta į žemę, priekiniai ratai nuo žemės pakilę, kiek centimetrų nežino. Tarp ekskavatoriaus strėlės ir kabinos buvo prispaustas ekskavatoriaus vairuotojas. Jis nieko negirdėjo, nes metalą pjovė su kampiniu šlifuokliu. Įvykio vietoje nepastebėjo, neatkreipė dėmesio ar ekskavatoriaus stiklas dešinėje pusėje buvo išdaužtas (2 t., b. l. 30-32).

Liudytojas R. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad atlieka vairuotojo pareigas ir buvo įvykio vietoje. Įvykio nematė, praėjo vieną kartą, prispausto žmogaus nematė. Ekskavatorius nedirbo, tik stovėjo, variklis buvo įjungtas. Paklausė, kur yra tas žmogus, ir pamatė ranką išsikišusią, tarp strėlės ir kabinos. Sakė, kad kojos buvo kabinoje, o kūnas iš kabinos matėsi. Nematė stiklų ir jo šukių, nes be akinių negali įžiūrėti. Padėtis ekskavatoriaus buvo tokia – kaušas nuleistas į žemę ir abu priekiniai ratai į viršų pakelti. Kaušas matyt ir pakėlė. Ant vieno galinio rato labiau pasirėmęs, o kitas galinis irgi pakibęs. Mano, kad pastato griovimo darbus darė, didžioji dalis pastato buvo nugriauta. Kokio dydžio buvo pastatas nežino. Dėl ko viskas įvyko, nežino. Gelbėjimo operacijoje nedalyvavo, žuvusiojo nepažinojo. 

Liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-11-13, apie 14 val., į incidento vietą, t. y. statybos teritoriją atvykus kartu su N. N., R. S., S. K. adresu (duomenys neskelbtini), Preiloje, Neringos sav., policijos ekipažas buvo jau atvykęs. Nuėjo prie pavojingai pasvirusio ekskavatoriaus. Variklis dirbo, ar visu galingumu ar ne, neprisimena. Ekskavatoriaus priekinis strėlės kaušas buvo įsirėmęs į lygų grindinį ar tai statybines nuolaužas. Priekiniai ratai buvo pakilę nuo žemės apie 1,5 metro atstumu. Galinis dešinės pusės ratas taip pat buvo pakilęs, kiek metrų ar centimetrų neatsimena. Galinis kairysis ratas buvo ant pamatų pagrindo. Nieko neįprasto jis nepastebėjo, net iš pirmo nematė kurioje vietoje yra žuvusysis, tik arti priėjęs, pamatė, kad ekskavatoriaus dešinėje pusėje per šoninį langą buvo persivėręs vyro viršutinė kūno dalis iki liemens, apatinė dalis – kojos buvo kabinos viduje. Stiklo šukių nematė. Šalia ekskavatoriaus buvo griaunamas pastatas, kurio stogo dalis buvo likusi pavojingoje pozicijoje. Po to, jis nuėjo iki savo tarnybinio automobilio, pačioje gelbėjimo operacijoje nedalyvavo, tai neįeina į jo pareigas. Dėl kokių priežasčių įvyko nelaimingas atsitikimas jis nežino, ne jo kompetencija. Įvykio vietos nefotografavo ir nefilmavo (2 t., b. l. 52-55).

Liudytojas S. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo Neringos priešgaisrinės tarnybos budinčios dalies pamainos vadas. Jo išsilavinimas informatikos bakalauras. Turėti specialų inžinerinį išsilavinimą pareigybei nėra reikalaujama, yra įgijęs ugniagesio specializaciją, darbo patirtis 13 metų. Į jo funkcijas įeina vadovavimas visoms pajėgoms, atvykstančioms iš jo tarnybos, žvalgybos atvykimas, situacijos įvertinimas ir darbų paskirstymas. Žuvusiojo nepažinojo. Įvykio vietoje nebuvo, pagal dokumentus mato, kad į įvykį atvyko 13.59 val. Vyko pagal pranešimą, gautą iš bendrojo pagalbos centro, kad įvykio vietoje traktorius prispaudė žmogų. Atvykus buvo nustatyta, kad vairuotojas buvo prispaustas ekskavatoriaus strėle, matėsi, kad apatinė kūno dalis likusi kabinoje, ekskavatorius buvo veikiantis, variklis dirbo ir pavojingoje padėtyje pasviręs. Kabinos ir važiuoklės dalis pasvirusi viena kitai priešinga kryptimi, visas ekskavatorius laikėsi priekiniais ratais, dviem atramos taškais – priekiniu kaušu ir galiniu peiliu, kuriuo gali stumti, visi trys ratai ore, o ties galiniu peiliu ir priekiniu kaušu laikėsi, o viskas pakibę pamatų kraštu. Tokioj pavojingoje būsenoje galėjo atsidurti, kai žuvusysis pats su kūnu ar ranka paspaudžia valdiklį ir leidžia priekinį kaušą, strėlė leidžiasi tol, kol gali kast, tačiau kadangi atsirėmė į betoną ir kast nebuvo ko, tada kėlėsi, pakilo ir strėlė ištiesia, tokioj padėtį pradėjo slinkt nuo griaunamo namo, galinis peilis stringa nuo dviejų blokų, toks jo paaiškinimas. Jo supratimu, ekskavatorius, kai daro griovimo darbus, tai stovi ant savo 4 ratų, visas tas pakilimas buvo neplanuotas, kažkokiu būdu tai atsitinka, pats žmogus nedirbs tokioje būsenoje, tas ekskavatorius buvo ant tokios pusiausvyros. Kai bandė stabilizuoti, tai bet koks kontaktas ekskavatorių vertė į vieną ar į kitą pusę, ta būsena ne darbinė pozicija. Jo nuomone, kadangi žuvusiojo pusė kūno liko viduje, o kita pusė – išorėje, tikėtina, jis vidine kūno dalimi paspaudė vairalizdę, atsakingą už strėlės leidimą, paspaudus ją, strėlė kilo iki kol prispaudė kūną išorėje. Kiek pamena, puse kūno buvo išlindęs per langą, ar šukių buvo, nematė. Pareigūnams dėl saugumo neleido lipt ant ekskavatoriaus. Perskaičius parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 41-49), patvirtino, kad stiklo šukių nematė ir neieškojo. Kiek atsimena, matė vieną statybvietėje vaikštantį darbuotoją, kurio trumpai paklausti, kas įvyko. Jis sakė, kad buvo vykdomi griovimo darbai. Su juo apžiūrėjo, kad buvo likusi nenugriauta stogo dalis, kuri pavojingai kabėjo. Dar paklausė ar yra informuota įmonė, ar kas nors atvyks mokantis valdyti tą ekskavatorių, tuo pokalbis ir baigėsi. Buvo bandoma ir ieškoma būdų, kaip stabilizuoti ekskavatorių, į kabiną niekas nepakilo, buvo pakilta per atstumą su kitos įrangos pagalba užgesinti patį ekskavatorių. Jis pats nekilo. Buvo atvykę tos įmonės darbuotojai, kurie žinojo, kaip užgesinti ekskavatoriaus variklį, kuris pakilo ir užgesino variklį. Ekskavatoriaus stabilizuoti nepavyko, jis susvyravo ir nukrito į kairę pusę. Stabilizuoti nepavyko, nes ekskavatoriaus tonažas daug didesnis nei jų turimos technikos, o galingesnė technika galėjo atvykti tik kitą diena. Likusius darbus tęsė kita pamaina, kuri dirbo kitą dieną. Kūno ištraukti nepavyko, nes jis buvo užspaustas tarp kabinos ir strėlės, sutraiškytas. Būtų reikėję strėlę karpyti, nulenkti ar su plėstuvais praplėsti, tik tada būtų galėję saugiai dirbti. Saugiausiais variantas ant šono pakreipti ir saugiai ištraukti. Ekskavatorius buvo rastas toje vietoje, jei imant griaunamą pastatą ir imant atskaitos taškus gatvę ir marias, tai atsistojus ir žiūrint į marias, jis stovėjo tolimiausiame kairiajame krašte. Jis buvo ant statinio namo pamato, 1 ar 1,5 metro dalis iškilusi virš žemės. Kitos technikos pastatų griovimui nematė. Dėl parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 42), paaiškino, kad turi darbų saugos pažymėjimus, kursus praėjęs kursus. Kiek pamena, tyrėja paklausė jo nuomonės, tai jis ir pasakė, ji tikrai neparemta jokiais inžineriniais skaičiavimais. Papildomai nieko neanalizavo, tik tiek, kad aptarė situaciją su savo pareigūnais, kolegomis, kokia buvo situacija ir ką darė.

Liudytojas S. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-11-13, apie 14 val. į incidento vietą, t. y. statybos teritoriją, atvykus kartu su R. M., N. N., R. S. adresu (duomenys neskelbtini), Preiloje, Neringos sav., policijos ekipažas buvo jau atvykęs. Atlikus žvalgybą, nustatyta, kad ekskavatoriaus vairuotojas yra prispaustas strėle. Nuo žemės matėsi tik apatinė kūno dalis, t. y. nuo liemens iki apačios kūno dalys buvo ekskavatoriaus kabinoje, o viršutinė kūno dalis prispausta tarp strėlės ir kabinos persisvėręs per šoninį priekinį dešinį langą. Ekskavatorius pakibęs pavojingoje padėtyje, pasviręs. Variklis dirbo visu galingumu. Ekskavatorius turėjo kelis pusiausvyros atsparos taškus: priekinis strėlės kaušas įstrigęs tarp nestabilių statybinių nuolaužų, vienintelis galinis kairysis ratas lietė su namo pamatais ir galinis peilis (greideris) įstrigęs pamatų sandaroje (siaurame tarpe iki 10 cm), kuris laikėsi tik ant vienos „ausies“, kita buvo nutrūkusi. Kiti ekskavatoriaus ratai buvo pakibę ore. Kadangi tai kėlė pavojų jų darbuotojų saugumui ir sveikatai, tolimesnių žvalgybos veiksmų, t. y. lipimo į ekskavatorių buvo atsisakytą ir buvo bandoma nuo žemės apžiūrėti ar ekskavatoriaus vairuotojas dar turi gyvybės požymių. Po kelių minučių atvyko medikai, jie taip pat atliko išorinę apžiūrą, bandė kalbinti ekskavatoriaus operatorių, matė sužalojimo pobūdį (kūnas perspaustas), apėjus ekskavatorių iš kitos pusės, matėsi, kad vairuotojo veidas buvo mėlynos spalvos, tad medikai konstatavo operatoriaus mirtį. Pranešė, kad medikai išvyksta iš įvykio vietos ir kada bus galimybė apžiūrėti kūną iš arti, tada juos iškviesti. Jis apžiūrėjęs ir įvertinęs visą situaciją, nustatė, kad nesaugu, tad laukė kol atvyks ekskavatoriaus įmonės atstovas, kuris nusimano viso ekskavatoriaus veikimą. Kai atvyko keli įmonės atstovai (vardų, pavardžių nežino, atvyko lyg iš Kretingos, žmonių skaičiaus neatsimena, neatsimena kaip atrodo), kurie patikino, kad bet koks nukentėjusiojo kūno pajudinimas veikiant varikliui prives prie strėlės judesio ir ekskavatorius kris ant šono. Iš ekskavatoriaus tekėjo neaiškios kilmės skystis, tikslios pažeidimo vietos nesimatė. Bėgo ekskavatoriaus dugnu, kur tiksliai, neatsimena. Po to suderino, kad į įvykio vietą atvyks Neringos energijos traktorius su kaušu, tuo tikslu, kad būtų saugiai pakeltas ekskavatoriaus operatorius ir užgesintų veikiantį ekskavatorių. Atvykus N. E., traktoriaus su kaušu vairuotojas saugiai pakėlė prie kabinos tos įmonės kurios buvo ekskavatorius darbuotoją, kuris su pagaliu per atstumą pasukęs raktelį, užgesino ekskavatorių. Palaukus apie 20 min., ekskavatoriaus strėlė liko pavojingoje padėtyje t. y. strėlė nenusileido, ekskavatorius ne stabilizavosi. Tada buvo bandomas sekantis žingsnis, bandyti stabilizuoti ekskavatorių, kad ištraukti kūną. Viskas buvo suderinta su ekskavatoriaus įmonės vadovu, tad gavus įmonės direktoriaus vadovo patikinimą, leidimą, perspėjo, kad pajudinus ekskavatorių gali būti, kad ekskavatorius gali būti labiau pažeistas. Su įmonės vadovu visus veiksmus derino vienas iš įvykio vietų atvykusių operatorių telefonu. Tada traktoriaus pagalba buvo bandoma stabilizuoti tą pačią strėlę, kad kaušas būtų atrama ekskavatoriui, tuo tikslu, kad jie galėtų įlipti ant ekskavatoriaus ir pabandyti išlaisvinti kūną. Atliekant stabilizavimą, tik prisilietus kaušui prie strėlės, ekskavatorius susvyravo ir nukrito į marių pusę ant kairiojo šono. Tada buvo galimybė prieiti prie žuvusiojo atvykusiems medikams, kurie apžiūrėjo, dar kartą konstatavo žuvusiojo mirtį. Tada įvertinus susidariusią padėtį, kad kūną galima ištraukti pajudinus strėlę, arba nupjovus, palenkus hidraulikos pagalba kabiną. Traktorius su kaušu buvo mažesnio tonažo nei pats ekskavatorius, negalėjo pakelti pačio ekskavatorius, tad buvo kviečiamas sunkiasvoris kranas, bet jo operatorius pasakė, kad yra per tamsus paros metas, negalės saugiai dirbti ir atvyks tik sekančią dieną. Buvo priimtas sprendimas, kad tęsti darbus galima bus sekančią dieną prašvitus. Įvykio vietos saugojimui perdavė policijai iki sekančios dienos ir išvyko. Kitą dieną į įvykio vieną atvyko kitas skyrius, kiti pareigūnai tęsti gelbėjimo darbus. Kiek jam žinoma, sekančią dieną stabilizavo ekskavatorių, kokiais būdais neprisimena ir ištraukė kūną. Įvykio vietoje pats asmeniškai ant ekskavatoriaus nelipo. Ekskavatoriaus priekinis šoninis dešinysis langas buvo be stiklo, šukių nematė. Žuvusiojo kūnas buvo prispaudęs dešinės pusės vairalazdę, tad pajudinus kūną, nežino kaip būtų viskas pasibaigę. Įvykio vietoje šalia ekskavatoriaus nuo kelio pusės buvo likusi nenugriauta namo stogo dalis, apie 10 metrų aukščio, kuri galimai bet kuriuo metu galėjo nugriūti. Nerizikuodamas savo pareigūnų sveikata, gyvybe, gelbėjimo darbus bandė vykdyti iš marių pusės. Jo nuomone, nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad ekskavatoriaus vairuotojas galimai netinkamai vykdė namo stogo griovimo darbus, dėl to, kad aukštyje buvo likęs tik nedidelė stogo dalis (2 t., b. l. 41-44).

Liudytojas R. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo įvykio vietoje. Tuo metu buvo ugniagesys – gelbėtojas. Atvykus jų ekipažui, jis pirmas apžiūrėjo įvykio vietą, nes jo pirmas darbas – patikrinti gyvybę. Vado paliepimu, apžiūrėjo situaciją, jis pasiėmė kopėčias, palipo ir pamatė, kad nukentėjusysis išsviręs per šoninį langą dešinėje pusėje, o kūnas prispaustas strėle, gerklė pilnai perrėžta, gyvybės ženklų nebuvo, patikrino pulsą ir viskas. Lango nebuvo, dužimo nebuvo, kiek pamena, žuvusysis pasviręs į tą pačią, dešinę pusę. Pasviręs ekskavatorius kažkiek buvo į kairę pusę, kaušas ir strėlė nusileidę ir kūnas išsviręs per dešinę pusę. Pastatas buvo tiesiai iš dešinės pusės. Kai atvyko, variklis dirbo, buvo pavojinga kažką daryti, nežinojo, kaip išjungti, kaip gali suveikti ir patys galėjo būti sužaloti. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 58-59), paaiškino, kad iš ekskavatoriaus skystis bėgo, galimai hidraulinis. Kaušas pilnai buvo įsirėmęs į tas griuvenas, o žmogus buvo užvirtęs ant tos valdymo svirties. Jei būtų langas buvęs, nemano, kad būtų taip įvykę, nes kad išdaužti langą, reikia gan stipraus smūgio. Pasvirimo kampas nebuvo didelis, bet kažkas įtakojo. Atrodo ekskavatorius ratinis buvo, vienas ratas lyg ir ore beveik kabėjo, galinė atrama tokia kaip buldozerio, irgi kaip ant bordiūro įsirėmusi, tas ir prilaikė. Variklis dirbo, jie neatjunginėjo, kvietė meistrus, nes nežinojo to traktoriaus instrukcijų ir kaip jį valdyti. Jis nefilmavo ir nefotografavo. Jie ekskavatoriaus neatstatinėjo, tai darė kita pamaina. Nematė, kaip bandė traktorių atkelti. Negavo informacijos, dėl ko įvyko įvykis. Viską geriau atsiminė ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-11-13 po pietų tikslaus laiko neprisimena, atvyko į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Preiloje, Neringos sav., kartu su N. N., S. K., R. M.. Policijos ekipažas buvo jau atvykęs ir už kelių minučių atvyko greitoji. Esant įvykio vietoje nustatė, kad ekskavatoriaus vairuotojas yra prispaustas strėle. Nuo žemės matėsi tik apatinė kūno dalis, t. y. nuo liemens iki apačios kūno dalis buvo ekskavatoriaus kabinoje, o viršutinė kūno dalis prispausta tarp strėlės ir kabinos persisvėręs per šoninį priekinį dešinį langą. Ekskavatorius buvo pakibęs, pasviręs pavojingoje padėtyje. Variklis dirbo visu galingumu. Ekskavatoriaus priekinis strėlės kaušas buvo įsirėmęs į statybines nuolaužas. Priekiniai ratai buvo pakilę nuo žemės. Galinis dešinės pusės ratas taip pat buvo pakilęs, o galinis kairysis ratas buvo ant pamatų pagrindo. Dalis galinio peilio (greideris) įstrigęs, įsirėmęs pamatų sandaroje. Matėsi, kad ekskavatoriaus galinės dalies dešinėje, t.y. arti dešiniojo rato prie hidraulinių stūmoklių, iš vamzdelio ar šlangelio matėsi neaiškios kilmės skystis, jo nuomone tai galėjo būti hidraulinis skystis. Nes ekskavatorius stovėjo kampu pasviręs į kairę pusę, tad dešinės pusės ašis gavo didesnę apkrovą ir dėl to galimai galėjo tekėjo skysčiai. Kitose ekskavatoriaus mechanizmo pažeidimų jis nematė. Iš tarnybinio automobilio buvo paimtos kopėčios, uždėtos ant ekskavatoriaus galinės dalies ir jis užlipęs prie kabinos, patikrino vyro pulsą. Vyras buvo be gyvybės ženklų. Šoninis priekinis dešinės pusės langas, per kurį žuvusysis persisvėrė kabinos viduje ir išorėje nesimatė stiklo šukių. Šalia ekskavatoriaus buvo griaunamas pastatas, kurio stogo dalis buvo likusi pavojingoje pozicijoje. Nuo griaunamo stogo iki ekskavatoriaus buvo apie 5 metrų atstumas. Po to, į įvykio vietą atvyko Neringos energijos traktorius su kaušu dėl ekskavatoriaus stabilizavimo. Nei vienas gelbėtojas apie ekskavatoriaus valdymą nenusimanė, tad į įvykio vietą buvo iškviestas ekskavatoriaus įmonės atstovas. Iš įmonės atvyko darbuotojai, kiek jų tiksliai, neatsimena. Iš šių darbuotojų įmonės direktoriaus nebuvo. Traktoriaus pagalba vienas iš įmonės darbuotojų buvo pakeltas prie ekskavatoriaus kabinos ir pagalio pagalba išjungtas variklis. Tada laukė, kad išjungus variklį, ekskavatorius stabilizuosis. Kiek laiko laukė neatsimena. Traktorius privažiavęs iš gatvės pusės kiek iš toliau kaušo pagalba kaušui prilietus prie strėlės, ekskavatorius nuvirto į marių pusę ant kairiojo šono. Priėję prie kabinos, pamatė, kad išlaisvinti kūną iš kabinos tokios galimybės nebuvo. Traktorius su kaušu buvo mažesnio tonažo nei pats ekskavatorius, negalėjo pakelti pačio ekskavatorius, tad buvo kviečiamas sunkiasvoris kranas, bet jo operatorius pasakė, kad yra per tamsus paros metas, negalės saugiai dirbti ir atvyks tik sekančią dieną. Tą pačią dieną kitiems kranams į įvykio vietą atvykti nebuvo galimybės. Buvo priimtas sprendimas, kad tęsti darbus galima bus sekančią dieną prašvitus. Įvykio vietos saugojimui perdavė policijai iki sekančios dienos. Įvykio vietos nefotografavo, nefilmavo (2 t., b. l. 58-61).

Liudytojas V. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad tuo metu buvo ugniagesys – gelbėtojas, dabar yra vyresnysis ugniagesys gelbėtojas. Kai atvyko į įvykio vietą, atrodo jau buvo policija. Traktorius stovėjo pavojingai pasviręs, nukentėjusysis prispaustas tarp kabinos ir tos dalies, kuri juda – tarp kabinos ir strėlės. Žmogaus kūno padėtis – per krūtinės dalį prispausta. Ekskavatorius ant vieno rato buvo, strėlė į žemę įsirėmusi ir kabėjo ant vieno rato, pavojingai stovėjo. Kur buvo iškritęs žmogus, lango ir šukių nematė, spėjo, kad lango nebuvo. Ko gero, tai buvo dešinėje, nes žmogus išlindęs per tą pusę buvo. Perskaičius liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, (2 t., b. l. 64-65), paaiškino, kad buvo ištekėjęs hidraulinis skystis, po traktoriumi tokia bala buvo, matyt buvo pažeista kažkas, todėl ir paminėjo tai. Vairuotojas buvo nuspaudęs valdymo sritį – manipuliatorių. Pamainos vadas pranešė įmonės direktoriui, atvyko du žmonės, kurie geba ta technika naudotis. Jie palaukė, kol tie atvyko. Jie patys turėjo komunalinio traktorių, todėl tie du žmonės pakilo ant komunalinio traktoriaus, nes lipti buvo pavojinga. Išjungė tą traktorių tikėdamiesi, kad hidraulika pradės leistis, bet taip neatsitiko. Jų turimas traktorius buvo per mažas, kad galėtų prilaikyti nuvirtusį traktorių, nes pastarojo masė buvo per didelė. Prilaikė tik tiek, kiek buvo įmanoma, kad pakiltų žmogus nerizikuodami. Nukentėjusįjį ištraukė kitą dieną, kita pamaina, todėl nežino, kodėl ekskavatorius nuvirto ar buvo nuverstas. Jo pamainos vadas S. K., kartu buvo ugniagesys gelbėtojas R. S. ir vairuotojas R. M..

Liudytojas V. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-11-13 po pietų, tikslaus laiko neprisimena, atvyko į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Preiloje, Neringos sav., kartu su S. K., R. M.. Policijos ekipažas buvo jau atvykęs ir už kelių minučių atvyko greitoji. Esant įvykio vietoje atliko žvalgybą, nustatė, kad ekskavatorius stovi pavojingai pasviręs ir vizualiai įvertino nukentėjusiojo būklę, kad ekskavatoriaus vairuotojas yra prispaustas tarp kabinos ir strėlės. Nuo žemės matėsi tik apatinė kūno dalis, t. y. nuo liemens iki apačios kūno dalis buvo ekskavatoriaus kabinoje, o viršutinė kūno dalis prispausta tarp strėlės ir kabinos persisvėręs per šoninį priekinį dešinį langą. Ekskavatorius buvo pasviręs, pakibęs pavojingoje padėtyje. Variklis dirbo visu galingumu ir ekskavatoriaus priekinis strėlės kaušas buvo įsirėmęs į statybines nuolaužas. Priekiniai ratai buvo pakilę nuo žemės. Galinis dešinės pusės ratas taip pat buvo pakilęs, o galinis kairysis ratas buvo ant pamatų pagrindo. Galinis peilis (greideris) įstrigęs, įsirėmęs pamatų sandaroje. Matėsi, kad per ekskavatoriaus konstrukcijos dalis bėga neaiškios kilmės skystis. Jo nuomone, tai galėjo būti hidraulinis arba aušinimo skystis. Šiuo klausimu nėra specialistas. Jokių ekskavatoriaus valdymo mechanizmo pažeidimų jis nepastebėjo. Šoninio priekinio dešinio lango stiklo nebuvo, išorėje šukių nepastebėjo. Laukė medikų ir tos įmonės, kuriam priklauso ekskavatorius, atstovų, nes jis nebuvo kompetentingi valdyti ekskavatorių. Žuvusysis savo kūnų buvo prispaudęs dešinėje esančią valdymo svirtį, tad jei jis būtų bandęs ištraukti, būtų pakreipę valdymo svirtį ir galimai būtų nuvirtęs ekskavatorius. Šalia ekskavatoriaus buvo griaunamas pastatas, kurio stogo dalis buvo likusi pavojingoje pozicijoje. Nuo griaunamo stogo iki ekskavatoriaus buvo apie 5 metrų atstumas. Po to, į įvykio vietą atvyko Neringos energijos traktorius su kaušu dėl ekskavatoriaus stabilizavimo ir vieną iš įmonės (pavadinimo neatsimenu) darbuotojų kaušo pagalba pasikėlė iki ekskavatoriaus kabinos bei pagalio pagalba išjungė variklį. Išjungus variklį buvo nuspręsta, kad reikia palaukti, kol hidraulinės sistemos atsistatys ,,atsipalaiduos“ į savo vietas ir galės imtis gelbėjimo darbų, tačiau palaukus neatsistatė. Tada buvo nuspręsta, kad traktorius privažiuos iš gatvės pusės stabilizuoti. Kiek iš toliau kaušo pagalba prilaikys ekskavatorių, tačiau bandant stabilizuoti, ekskavatorius nuvirto į Marių pusę ant kairiojo šono. Priėję prie kabinos, pamatė, kad išlaisvinti kūno iš kabinos tokios galimybės, įrangos neturi. Traktorius su kaušu buvo mažesnio tonažo nei pats ekskavatorius, negalėjo pakelti pačio ekskavatorius, tad buvo kviečiamas sunkiasvoris kranas, bet jo operatorius pasakė, kad yra per tamsus paros metas, negalės saugiai dirbti ir atvyks tik sekančią dieną. Buvo priimtas sprendimas, kad tęsti darbus galima bus sekančią dieną prašvitus. Įvykio vietos saugojimui perdavė policijai iki sekančios dienos (2 t., b. l. 64-67).

Liudytoja K. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu S. P. buvo jos draugas, jie kartu gyveno, tačiau neilgai, nė metų nebuvo. Tuoktis planų nebuvo. Kur jis prieš tai dirbo ir su kokia technika, nežino. Kiek žino, tai prieš tai jis užsienyje buvo. Jokio susirašinėjimo su juo neturi ir tyrėjai nerodė. S. P. nelabai ką pasakojo apie darbą, tik sakė, kad išdaužtas langas buvo, nes įkrito plyta. Apie tai pasakojo dieną prieš įvykį, įkrito ir išdaužė priekinį langą. Pats sužalojimų nepatyrė, nuo tos plytos kliuvo į ranką, bet nežino, ar stipriai. Ji žinojo, kad griovė pastatą. Stiklo niekas neįdėjo. Nepasakė, kad pats būtų išvalęs tą langą ar kokia plėvelę apdengęs. Jis nenorėjo važiuoti į darbą ir dirbti toje vietoje, kai išdaužė langą, sakė, kad nesiseka ten dirbti. Apie darbų saugą nieko nekalbėjo. Perskaičius liudytojus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 18-19), paaiškino, kad tuo metu viską galėjo teisingiau nurodyti. Nieko nešnekėjo išvažiuojant, 12 val. pakalbėjo per pietus telefonu. Jis skambino, bet nelabai atsimena, ką kalbėjo. Ilgai nepakalbėjo, nes sakė, kad eina dirbti, sakė, kad normaliai dirbti sekasi, nesakė apie stiklą jau tada nieko. Dėl jo turimos kvalifikacijos nieko nežino. Pas ją jokie jo dokumentai po įvykio neliko. Su juo vaikų neturėjo.

Liudytoja K. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad žuvusysis S. P. buvo jos draugas, kartu gyveno apie tris mėnesius, draugavo apie metus ir keturis mėnesius. Prieš nelaimingą įvykį, vakare S. P. grįžus namo, jai sakė, kad naujame objekte, t. y. Neringoje jam nesiseka, darbo metu į ekskavatoriaus stiklą įlėkė plyta ir jam kliuvo į ranką. Ranka stipriai nebuvo sužalota, bet jam labai skaudėjo, ranką apvyniojo elastiniu bintu. Kuri tiksliai ranka S. buvo sužalota neatsimena. S. paaiškino, kad griaudamas namą iš kažkur „atskriejo“ plyta. Pati jo neklausė kurios ekskavatoriaus pusės stiklas buvo išdaužtas. Jis taip pat nieko apie tai nesakė. Taip pat tą vakarą jis minėjo, kad kai ši plyta pataikė jam į ranką, jis nebenorėjo ten dirbti. Apie tai jis tą dieną pasakė ir savo viršininkui, o tas viršininkas jam pasakė: „pradėjome dirbti, reikia pabaigti“. Taip pat jis jai sakė, kad Neringoje objekte nėra saugu dirbti, nes ekskavatorius nebuvo skirtas tokiam darbui, nebuvo apsaugos grotų ir kai griovė namą viskas krito ant ekskavatoriaus viršaus. Neringoje jis dirbo keletą dienų. 2020-11-13 ryte apie 07:00 val. prieš jam išvažiuojant į darbą, jis jai pasakė „na gal seksis jam šiandien“. Taip pat jos paprašė jos kreditinės kortelės, tam, kad jis galėtų susimokėti įvažiuojant į Neringą už taršą. Jis į savo kreditinę kortelę negalėjo pervesti pinigų dėl kažkokių priežasčių, dėl to jam reikėjo eiti į banką ir ten susitvarkyti. Ji jam į rankas padavė savo „Swedbank“ kreditinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir ant atskiro lapelio užrašė kreditinės kortelės PIN kodą. S. naudojosi mobiliuoju telefonu „Huawei“. Prisijungimo slaptažodžio ji nežino, bet jis visada telefoną atrakindavo naudodamas „atrakinimo veidu“ funkcija (2 t., b. l. 18-21).

Liudytojas V. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo pardavimų vadybininkas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Buvo ofise, Kretingoje, kai paskambino iš ,,L.“, rangovų įmonės. Kiek pamena, Tadas paskambino ir pasakė, kad atsitiko nelaimė, yra prispaustas operatorius, pasakė, kad važiuoja į vietą. Vėliau perskambino ir pasakė, kad žmogus nekvėpuoja. Po to prasidėjo srautas skambučių, skambino greitoji, policija, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Į įvykio vietą jis pats nevyko. Jis surado kraną, kad būtų galima sutvarkyti kuo greičiau tą vietą, taip pat su artimaisiais kalbėjo. Informavo įmonės vadovą ir savininką. Kadangi jis su visais bendraudavo: tiek su rangovais, mechanikais, todėl pirmiausia jį apie nelaimę ir informavo. Kokia ekskavatoriaus techninė būklė buvo nelabai nusimanė, nes jo darbas ofise. Ta technika nebuvo nauja, bet tikrai prižiūrėta, nes yra mechanikai, operatoriai, kuriems buvo nurodyta rūpintis technika. Mechanikai stebėdavo ir tvarkydavo. Ekskavatorius daug funkcijų atlikdavo. Darbus jis skirstydavo pagal gautus paklausimus iš užsakovų. Įmonė kviesdavo darbo saugos specialistą, kuris instruktuodavo darbuotojus ir rūpinosi darbo sauga. Kad technika išvažiuotų tvarkinga, atsakingi buvo mechanikai, jeigu nebūdavo gedimų, kurie trukdydavo operatoriui dirbti, jis dirbdavo. Vienu metu tam ekskavatoriui reikėjo keisti detalę, todėl ją vežė pas tekintojus, o po to tęsė darbus. Su S. P. telefonu bendravo prieš įvykį, nes jis skundėsi, kad buvo skilęs stiklas. Dažnai jį buvo sunku suprasti, bet S. rašė per programėlę, kad dužęs stiklas ar kažkas tokio. Dėl detalės nepamena, bet ji buvo pakeista. Bet jei stiklas buvo dužęs, jį buvo būtina uždengti, turėjo susitvarkyti. Operatorius S. sakė, kad viskas yra sutvarkyta. Į vietą jis nevažiavo, nežiūrėjo. Buvo konfliktas su ,,(duomenys neskelbtini)“ nes ši skubėjo su darbais, todėl gaudavo spaudimą iš užsakovo, kad viską darytų greičiau. Bet jie patys neturėjo tikslo skubėti, nes įmonėje gaudavo valandinį atlygį. Todėl S. buvo pasakyta, neskubėti, nelaužyti technikos, nes jis iš charakterio buvo skubantis žmogus. Kadangi gyvena provincijoje, žinojo apie S. P., jo savybes ir visokias jo pasakojamas istorijas. Bet jis buvo geras darbuotojas, dirbo gerai, mokėjo valdyti ir remontuoti techniką. S. P. buvo ekskavatoriaus operatorius, matė tai patvirtinančius dokumentus. Jam atnešė traktorininko kortelę, balta ar smėlio spalvos, kurioje buvo visos kategorijos surašytos. Kas ją buvo išdavęs, negali pasakyti. Pažymėjimas, kurį pateikė S. P., buvo paso dydžio, tik šiek tiek ilgesnis ir laminuotas. Nurodyta traktorininko kategorija ir stulpeliais išvardyta. Nepamena, ar buvo koks įmonės antspaudas. Nepamenu, ar tekstas iš abiejų pusių buvo. Pamena tik tai, kad padėjo dokumentą ir pasakė, kad turi visas kategorijas. To dokumento nekopijavo, nes nebuvo tokios tvarkos. Apie žmogų informaciją susirinkdavo iš kitų darbuotojų, žinojo, kad dirbo kitose didelėse įmonėse. Jokių kitų galimybių patikrinti, ar pateikti dokumentai, informacija yra tikra, neturi. S. P. gerai valdė ekskavatorių, bet kodėl įvyko nelaimė, negali pasakyti. Kai buvo priimtas S. P., įmonės direktorius buvo T. S.. Sudaroma darbo sutartis, dokumentus persiuntė buhalterei, o vairuotojo pažymėjimo neturi sutarimo siųsti. Atėjęs S. P. su „bobcatu“ pavažinėjo ir parodė turimą patirtį. Neįrodinėja niekam, kad įsidarbinantis turi tą kvalifikaciją, ateina žmogus, pasikalbama, apsitariama. Kai sužinojo, kad tas žmogus neturėjo to dokumento, suprato, kad galėjo turėti padirbtą pažymėjimą. Be to pažymėjimo rodė dar ir vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojas R. B. ar B., kuris pas juo dirbo patvirtino, kad S. P. turėjo reikiamas kvalifikacijas. Kiek žino, S. P. buvo įdarbintas ekskavatorininku-operatoriumi, nes tokiai pozicijai buvo ieškomas žmogus ir įdarbintas. Kas rengia darbo sutartis rengia nežino. Kas ir kada instruktavo darbų saugos klausimais, nežino, kiek žino instruktavo samdyti žmonės. Kada S. P. pradėjo dirbti, neatsimena. Jo gebėjimų dirbti jis netikrino, tik praeidamas matė, kad jis gerai valdė „bobcatą“ kieme. Tikrinti galėjo tas pats R. ar Augis. Žino, kad S. P. buvo gabus ir sumanus, atsakingas darbuotojas, prižiūrėdavo techniką. Tiksliai nepamena, kiek laiko buvo eksploatuojamas ekskavatorius iki įvykio, jis nebuvo naujas, buvo jau dirbęs kituose objektuose, bet kokiuose nežino. Su kuo kalbėjo apie stiklo sutvarkymą, nepamena ar su pačiu S. P. ar su mechanikais. Jie patys tarpusavyje susidėlioja, susižiūrėjo. Jei yra kritinis gedimas, tada kažką ar patys daro, ar veža į servisą. Jie sutvarkė ir kitą dieną tęsė darbus. Pats S. P. susiskambindavo su mechanikais, ir pranešdavo apie gedimą. Kiek jis žinojo, stiklas buvo skilęs, o ne išdaužtas, nes stiklo nuotraukos jam nesiuntė. Jam svarbiausia buvo, kad netrukdytų ir galėtų dirbti. Ar stiklas buvo pakeistas nežino, nes situacijos nesekė. Jie (mechanikai su operatoriumi) savarankiškai susibendraudavo ir susitvarkydavo tai ne jo kompetencija. Susitarimą su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo, bet kada buvo pasirašyta, nežino. Su ta įmone tarėsi jis dėl darbų ir įkainių. Tarėsi su Tadu bet realiai nebuvo susitikę. Buvo mechanizmo nuomos sutartis, kad nuomojamas daiktas su operatoriumi. Sutartis buvo standartinė. Sutartį iš tos įmonės paėmė S. P. ir jam perdavė. Į vietą jis nebuvo nuvykęs ir kokie darbai bus atliekami, nežino. Objekte yra darbų vadovas, kuris viską žiūri ir kuruoja. Įmonė, kurie samdo juos, yra rangovai, jie ten aikštelėje būna, prižiūri ir rūpinasi visa sauga. Jie tiesiog nuomojosi mechanizmą, šiuo atveju ekskavatorių su operatoriumi. Tokio dokumento, kad savo darbuotoją perduoda besinuomojančiai įmonei, neturi. Yra nuomos sutartis, pagal kurią išnuomojama technika su operatoriumi, į kainą įeina operatorius, kuras ir įranga. S. P. dirbo jų naudai, o kitas – naudos gavėjas, kuris gauna iš užsakovo skirtą dalį, o juos nuomoja kaip pagrindinę priemonę. Kadangi jie turėjo tik vieną ekskavatoriaus operatorių, tai jis buvo siunčiamas. Nuomos sutartį pasirašė direktorius T. S., jis turėjo žinojo, kad S. P. vykdys tuos darbus. Jokių nurodymų dėl S. P. instruktavimo iš direktoriaus nebuvo gavęs. Jis pats darbų saugos mokymuose dalyvavo. Kai ateina žmogus darbintis, jis su juo pakalba, perduoda informaciją vadovams ir jei tinka, sprendžia vadovai ar priimti, o visus kitus dalykus – testavimas, darbo saugos mokymai – atlieka kitas asmuo. S. P. su tuo ekskavatoriumi jau ir anksčiau dirbo iki įvykio. Bet griovimus atliko pirmą kartą. Dėl parodytų pažymėjimų (5 t., b. l. 49-50, 51-52( liudytojas nurodė, kad tokių dokumentų nebuvo matęs. Jam rodė tą pažymėjimą, nes S. P. supratimu, jis buvo vadovas. S. P. atėjo pas jį, pakalbėjo ir visą informaciją perdavė savininkui R. K.. Realiai S. su A. (E. M.), galėjo susitarti dėl to stiklo keitimo, bet galėjo būti ir R. B.. Jam skambindavo, nes jis buvo vadybininkas ir darbų paskirstytojas. Žino, kad pats operatorius su mechanikais susiderino dėl stiklo sutvarkymo. Nežino, kad kažkas vežtų tą stiklą. Jis perspėjo S. P., kad būtų atsargus, neskubėtų, nelaužytų technikos. Jis jokio stiklo nevežė. Šiuo metu dirba toje pačioje įmonėje. Jis S. P. į jo žinutę (b. l. 151, 5 t.) atsakydamas norėjo pasakyti, kad jis nelaužytų įrangos, jam svarbu, kad dirbtų savo darbą ir saugotų savo sveikatą, jei negalima tai ir nedaryti. Nežino apie kokį stiklą kalbėjo S. P., nežino ar priekinis ar šonininis, nefiksavo. Tokios stiklo nuotraukos (23 pav.), nematė. Ar stiklas buvo skilęs, ar dužęs, jis nematė, jie turėjo tiesiog sutvarkyti tą stiklą. Gal mechanikai ir turi daugiau informacijos, nes jie turėjo uždaryti tą klausimą.

Liudytojas V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininkas. Įvykio dieną buvo Kretingoje. Po pietų, tikslaus laiko neatsimena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, kurio nei vardo nei pavardės nežino telefonu informavo, kad statybos objekte įvyko nelaimingas atsitikimas. Telefonu paaiškino, kad kaušas ar tai strėlė prispaudė ekskavatoriaus operatorių. Detalesnių įvykio aplinkybių nepasakojo. Po to, jis telefonu informavo įmonės vadovą T. S.. Po to sekė daugybę skambučių. Po kažkurio laiko sulaukė skambučio iš policijos, kad į statybos objektą reikalinga atvykti įmonės atstovui. Kiek jam žinoma, į įvykio vietą išvyko T. S. ir mechanikai (vardų, pavardžių neatsimenu). Pats į įvykio vietą nevyko, jo pareiga buvo pranešti artimiesiems bei sulaukęs begalę skambučių iš policijos, buvo gautas prašymas suorganizuoti kraną, kuris išlaisvintų žuvusį. Per tą dieną ekskavatoriaus buvo kelios padėtys. Pirmiausia policijos buvo prašoma, kad į statybos vietą atvyktų meistrai, kurie išmano darbą su ekskavatoriumi ir išjungtų variklį. Kas po to buvo jis nežino. Po to sulaukė skambučio iš policijos, kad reikalingas sunkiasvoris kranas, kuris galėtų pakelti jau ant šono apvirtusį ekskavatorių. Kokiomis aplinkybėmis nuvirto ir ant kokio šono ekskavatorius jam nebuvo žinoma. Tada jis suorganizavo kraną „Strėlę“, tačiau įvykio dieną krano vairuotojas nevyko, nes jau buvo tamsus paros metas, tad buvo nuspręsta kranui vykti sekančią dieną. Sekančią dieną jis nebuvo statybos objekte. Iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo T. S. ir kiti meistrai. Taip pat nori paminėti, kad įvykio dieną visi telefoniniai skambučiai buvo derinami su juo, o ne su T. S.. Mano, kad T. S. buvo šoko būsenoje ir jis nieko negalėjo suorganizuoti. Ratinis ekskavatorius „ATLAS 1404“ buvo įsigytas metų laikotarpyje. Tikslios datos nepamena. Ar prieš įregistravus ratinį ekskavatorių turėjote draudimą, nežino. Ar buvo išduotas ratinio ekskavatoriaus techninės apžiūros talonas, nežino. Įmonės ratinis ekskavatorius „ATLAS“ buvo skirtas kelių darbams, sklypų lyginimui, griovimo darbams (išardyti pamatus, pastato griovimui). Įmonės mechanikai „išleisdavo“ iš aikštelės tvarkingą techniką. S. P. ekskavatoriumi turėjo griauti dviejų aukštų pastatą Preiloje. Koks tai buvo pastatas, jam nėra žinomas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ žuvusiajam jis skirstydavo darbus. Įmonėje T. yra atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą. Prieš nelaimingą įvykį, t. y. 2020-11-13 telefonu bendravo su žuvusiuoju S. P.. Iš įmonės kiemo technika visada išvažiuodavo techniškai tvarkinga. Už technikos tvarkymą buvo atsakingi įmonės meistrai. Žuvusysis S. P. informavo apie statybos eigos darbus telefoniniais skambučiais, SMS žinutėmis, programėle „Viber“. Žinutėse žuvusysis S. P. akcentuodavo, kad statybos objekte yra sudėtingas pastatas. Krito plyta ir pataikė į ekskavatoriaus priekinį langą ir sužalojo ranką. Kiek jam žinoma, priekinis stiklas buvo pakeistas ir buvo tęsiami griovimo darbai. Kiek jam žinoma, darbo eigoje buvo ekskavatoriaus mechanizmo dalies gedimas (vidinis). S. P. apie tai informavo telefonu. Kokia tai ekskavatoriaus dalis, mechanizmas, nežino ir įvardinti negali. Dalis buvo tvarkoma pas tekintojus. Dėl šios dalies tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyko žodinis konfliktas, nes dėl gedimo (pora dienų prieš nelaimingą įvykį) UAB „(duomenys neskelbtini)“ skubindavo juos, kad įmonė negali atlikti darbų laiku. S. P. rašydavo, kad statybos objekte jis neturi skubėti, nes jis vis rašydavo ir telefonu guosdavosi, kad jam viskas lūžta ir genda. Ar po priekinio stiklo pakeitimo buvo kitų kabinos stiklų pažeidimai, nepamena. S. P. siuntė nuotraukas iš statybos objekto - dalinai nugriauto pastato bei sutarties nuotraukas. Daugiau nuotraukų nėra iš jo gavęs. Kas turėdavo laiko prieš darbų pradžią, tas ir nuvažiuodavo apžiūrėti objektą, jei reikėdavo. Objekto, kur įvyko nelaimingas atsitikimas apžiūrėti nereikėjo, nevyko niekas iš įmonės, nes buvo atsakinga įmonė, kuri samdė ekskavatorių su operatoriumi, pasirašydama nuomos sutartį. Objekto, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėti niekas nevažiavo, nes tą objektą prižiūrėjo kliento įmonės darbų vadovas ar vykdytojas, kuris nurodydavo kokius darbus reikia atlikti. Sutartis pasirašoma elektroniniu būdu arba jau pasirašytą perduoda operatoriui. S. P. paskutiniu metu nepagarbiai elgdavosi prieš vyresnius įmonės darbuotojus, jaunuolis, kuris norėjo prabangiai gyventi. Prieš nelaimingą atsitikimą lizingo bendrovė konfiskavo S. P. automobilį. Tiesiog atvažiavo į įmonės kiemą ir buvo išvežtas automobilis. Prieš įvykį taip pat sakydavo, kad jam reikia pinigų vaikui, o po įvykio sužinojo, kad jis vaiko net neturi. S. P. - žmogus su istorija, kur neatitiko realybėje. Kaip operatorius, jis labai gerai išmanė savo darbą. Buvo labai geras darbuotojas. Puikiai valdė ekskavatorių (2 t., b. l. 70-74).

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. V. parodė, kad dėl išdaužto ekskavatoriaus priekinio šoninio stiklo būklę buvo informuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinai einantis direktoriaus pareigas T. S.. Taip pat telefonu buvo informuotas ir įmonės direktorius R. K., kuris nelaimingo atsitikimo metu buvo vaiko priežiūros atostogose. R. K. buvo informuotas dėl to, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos savininkas. T. S. informavo žodžiu. Ką sakė T. S. nepamena. Neatsimenu su kuo, bet tikrai buvo kalbama apie išdaužtą stiklą. Buvo sprendžiama problema, ar statybos objekte paliktam ekskavatoriui, lyjant neprilis į kabinos vidų. Kiek atsimena, žuvusysis S. P. sakė, kad jis užtikrino, kad per išdaužtą stiklą neprilis ir tai nesudaro problemos tęsti darbus. Tuo viskas ir pasibaigė. Po išdaužto stiklo buvo toliau atliekami griovimo darbai. Jis yra pardavimų vadybininkas, dirba su klientais. Kas susiję su ekskavatoriaus taisymų, jis neturi nieko bendro. Operatoriai ir vairuotojai patys dažniausiai šalina gedimus, praneša mechanikams ir tarpusavyje sprendžia visa tai. Apie techniką nieko nenusimano. Šiuo atveju ekskavatorius buvo nuvežtas į statybos objektą ir paliktas. Negrįždavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją. Tralas taip pat buvo paliktas objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Preila. UAB „(duomenys neskelbtini)“ žuvusiajam jis skirstydavo darbus. Jo nuomone, nelaimingas atsitikimas įvyko dėl skubėjimo. Nėra žinoma, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ pildoma techninių aptarnavimų istorija (2 t., b. l. 84-87).

Liudytojas R. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Ten dirbo ir 2020 m. lapkričio mėn., buvo vairuotojas, mechanikas – ekspeditorius. Tuo metu (lapkričio mėn.) dirbo vairuotoju ir, kai reikėdavo kažką suremontuoti patvarkyti – mechaniku. Jo išsilavinimas – vidurinis, vairuotojas, mechanikas, turi visų transporto priemonių kategorijas, taip pat visų traktorių žemės ūkyje. Žino su kuo dirbo žuvusysis, bet kada ekskavatorius atsirado, nežino, jis jau buvo, kai jis pats 2019 m. pradėjo dirbti, ir buvo naudojamas. Paskutiniu metu su juo dirbo S. P., kas prieš jį su juo dirbo, nežino. Kai jis pradėjo dirbti, S. P. dar nedirbo įmonėje. S. P. buvo priimtas dirbti ekskavatorininku, kas priėmė, nežino. Jį patį į darbą priėmė direktorius T. S.. S. P. mokėjo dirbti, viską gerai darė, jis pats matė. J. T. S. davė nurodymą supažindinti su viskuo. Testavimas buvo darbo pradžioje, kai pradėjo dirbti įmonėje. Pažiūrėjo, kaip lipa, ar moka valdyti, kaip dirba su juo. S. P. mokėjo dirbti. Normaliai viską valdė. Apmokyti jo nereikėjo. Rodė, kad turi visas kategorijas. Pasakė, kad moka valdyti techniką. Su lengvuoju automobiliu važinėdavosi į darbą. S. P. dirbo tik su ekskavatoriumi. Jis pats buvo susipažinęs su tuo ekskavatoriumi, valdyti mokėjo. S. P. sakė, kad visas teises turi, be jis jo pažymėjimo nematė. Jam nurodymus davė T. S., kuris buvo direktorius. Kas sugesdavo, tai ir pasakydavo. Jei reikėdavo detalių kokių, važiuodavo į ,,Litagrą“ pirkti. Važiuodavo ir T. S., kuris ir rūpindavosi detalėmis, o jis sutvarkydavo. Apie gedimus pranešdavo tas, kam sugedo, paskambindamas. Skambindavo T. S.. Vadybininkas V. V. darbus skirstė, pasakydavo, ką tvarkyti, nurodydavo techninius darbus, ką atlikti. V. V. detalių nepirko. Sugedus detalėms, tuo rūpinosi T. S.. 2020-11-13 ar anksčiau jam paskambino T. S. ir perspėjo, kad reikės ekskavatoriaus stiklą keisti. Pats S. P. neskambino ir nepasakė, būtų neleidę dirbti. Sakė, kad pažeistas šoninis stiklas, nes kažką užsimetė ir jis išdužo. Kada tai buvo prieš įvykį, neatsimena. T. S. perspėjo, kad S. P. paskambins. Sakė, kad „tau paskambins P., nes yra išsimušęs šoninį stiklą“. Nurodė, kad jei reiks, stabdyti darbus ir sutvarkyti. Pranešė tą pačią įvykio dieną, bet negali pasakyti, kurią valandą. Darbą pradeda 8 val. Skambutis buvo vėliau. Bet S. P. neskambino ir nepranešė. Jis neprivalėjo susisiekti su S. P., jis turėjo pats paskambinti. Būtų nupirkę stiklą ,,Litagroje“ ir pakeitę jį vietoje ir neleidę jam dirbti. Stiklas buvo grūdintas. Grūdintas stiklas subyra nuo smūgio visiškai į smulkius gabaliukus, o kur buvo stiklas, atsiranda skylė. Galima dirbti be stiklo, o taisyklės tokios, kad reikia stabdyti darbą. Priekinis ekskavatoriaus langas atsidaro, bet nežino, ar galima būtų dirbti su juo, jei jis būtų išdaužtas. Pats darbuotojas priima sprendimus, ar dirbti jam ar ne, todėl pats S. P. turėjo nuspręsti ir turėjo sustabdyti darbus. Kas išdaužė stiklą nežino, suprato tik, kad jo nebėra, visiškai subyrėjęs. Saugiai dirbant taisyklės yra tokios, kai sustabdo ekskavatorių, turi iškart išjungt saugiklį, o jis to nepadarė. Jei būtų išjungtas, būtų iškritęs ir viskas, nieko nebūtų nutikę. Ekskavatoriui kitokių gedimų nebuvo. Jis į tą objektą prie ekskavatoriaus nevyko. Ekskavatorius į objektą su tralu buvo nuvežtas, jis pats vežė. Paleido aikštelėje, nematė, ką jis darys. Dar dirbo A. M., bet nežino, ar šis žinojo, kad išdaužtas stiklas. Be jo ir A. M. nėra daugiau, kas tvarkytų techniką. S. P. pažinojo, buvo sunkaus charakterio, nervingas. Sakė, kad turi brolį, bet su juo nesugyvena, pasakodavo, kad pas dėdes važiuodavo, ten dažnai būdavo, sakė, kad pas B. gyvendavo. Apie seses nieko nekalbėjo, mamos nežino. Buvo jį užsipuolęs, yra ir pasakęs „ar nori dantis išplaksiu“. Yra prašęs pinigų cigaretėms, jis pasiūlė prašyti brolio, bet S. P. atsakė, kad su broliu nesusikalba. Liko jam skolingas kažkiek. Dėl žolės rūkymo, kažką yra siūlęs, sakė „pamatysi, kaip gerai paliks“. Siūlė kažkada vasara, kai jis jį vežė su ekskavatoriumi darbuotis, žino, kad vasara buvo. Jis mašinos kabinoje sėdėjo, atidarė langą ir užtraukė. Nežino, kas ten būdavo, bet ir kvapas buvo, klausė, ką rūko. Nežino ar dar kažką vartojo, bet kad vartojo alkoholį žino, tačiau darbe to darant nematė.

Liudytojas T. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba MB ,,L.“, direktorius, įvykio metu buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Jo draugas D., kuris jau yra miręs, surado ,,M.“, tai yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovus, su kuriais jis pasirašė sutartį dėl ekskavatoriaus su operatoriumi nuomos. Su direktoriumi bendravo, su vadybininku nebendravo. Jo įvykio vietoje nebuvo. Ta dieną atsakingas buvo R. L., jam žodžiu buvo nurodęs prižiūrėti. R. L. – statybininkas. Objektas nekėlė jokių problemų. Jo visi darbuotojai instruktuojami raštiškai, o ,,M.“ darbuotojas, vardo neatsimenu, instruktuotas žodžiu. Buvo suformuota aiški užduotis nugriauti atitinkamas namo sienas. Jis buvo ne jų darbuotojas ir jis pats neįsivaizdavo, kad turi dar instruktuoti raštu, todėl žodžiu instruktavo. Jam paskambino R. L. ar kitas darbuotojas ir pasakė, kad žmogus prisispaudė su strėle. Negali vertinti ar techniškai tvarkingas buvo ekskavatorius, prieš tai ryte atvažiavęs matė, kad tvarkingai dirbo. Ar buvo visi langai, nepastebėjo. Pagal sutartį buvo numatyta rekonstrukcijos darbai, visus pagal pateiktą projektą, atskirai griovimo sutartis buvo, samdytas darbų vadovas buvo, gali būti, kad dokumentų jokių nepateikė. Tuo momentu buvo du darbuotojai, statybvietė aptverta, saugiai sutvarkyta, tiksliai suformuotos užduotys visiems, laikėsi projekto. Pastatas buvo dalinai griaunamas. Operatoriui rodė projektą, prašė nugriauti priekinę sieną. Pagal projektą vienos sienos buvo griaunamos, o kitos – ne. Apie pusę pastato buvo jau nugriauta. Sutartis leido jiems samdyti, nes jų įmonės 2 ar 3 darbuotojai ir ,,M.is“ vienas darbuotojas. Jis pats koordinavo darbų saugą, nes yra išsilaikęs visus atestatus, tik tuo momentu nebuvo statybvietėje, tačiau visas kitas dienas ten būdavo. Tą rytą neatsimena, ar buvo sutikęs operatorių. Žino, kad buvo jo darbuotojų automobilis ir ,,M.“ atstovo automobilis. Gavęs pranešimą apie įvykį, iškart atvyko ten, jau buvo specialios tarnybos atvykusios. Kai jis atvažiavo, ekskavatorius jau buvo nuverstas, nes nesugebėjo jo užgesinti. Neatsimena kaip traktorius stovėjo, tik buvo prispaustas žmogus, stovėjo ant 4 kojų ir strėlė iki pat galo išsitiesus ir pakelti ratai buvo, neįprasta padėtis.

Ekskavatorių atvežė su tralu, o nuo aikštelės, kur buvo atvežtas ekskavatorius iki vietos, apie 100 metrų, atvažiavo pats. Iš kitos įmonės, nebuvo niekas daugiau atvykę, atsiuntė operatorių su ekskavatoriumi. Negirdėjo, ar buvo traktoriaus gedimas. Nematė, kad kas kažką taisytų. Nusisamdė ekskavatorių griovimo darbams ir į daugiau nieką nesigilino, nebendravo ir neskambino, direktoriaus numerio neturėjo. Jie neturėjo jokių terminų, todėl niekas neskubino. Operatorius sklandžiai viską vykdė, jaunas, bet labai patyręs, net stebėjosi, kad labai gerai dirba su ekskavatoriumi, atsakingas, vykdė visas užduotis, geras operatorius, nebuvo nusiskundimų, nepastebėjo, kad būtų apsvaigęs, būtų iškart nutraukę darbus. Techninis griovimo projektas pridėtas prie bendro projekto, supažindintas ekskavatorininkas buvo su juo. Už darbą liko neatsiskaitę, nes ,,(duomenys neskelbtini)“ patyrė nuostolių, turėjo persamdyti kitą techniką. 

 Statybos rangos sutartis pasirašyta prieš darbus, atsiuntė jam elektroniniu paštu. Sutarties rengėjas V., iš jo pusės – užsakovas, turėjo atlikti darbus pagal projektą, prieš pradedant darbus projektas paduodamas, viskas vyksta elektroniniais laiškais. Jis realiai disponavo tuo projektu, rodė operatoriui, jis viską suprato, nes buvo patyręs. Jis pats yra išsilaikęs visus pažymėjimus ir atestatus, turi 10 klasių išsilavinimą, bet 20 metų dirba statyboje. Statybos technikos išsilavinimo neturi, ir tai nėra privaloma nesudėtingiems objektams vykdyti. Jis yra saugos ir sveikatos koordinatorius ir gali instruktuoti darbuotojus. Darbų saugos pažymėjimas privalomas kiekvienam direktoriui. Už viską yra atsakingas, kas vyksta įmonėje, kadangi vykdė nesudėtingus statybos darbus, pažymėjimai net nėra reikalingi. Jam priklausė darbų organizavimas. ,,M.“ atstovai turėjo įsivertinti, kokią techniką atsiųsti griovimo darbams, nes jos atstovai žinojo ir atsiuntė ekskavatorių sienų griovimo darbams. D. paaiškino ,,M.“ atstovams, spėja, kad direktoriui, nes jie bendravo su Deividu. Su R. K. susipažino po įvykio. Operatorius prisispaudė ne griovimo metu, neaišku, ką jis darė ten. Darbai vyko saugiai, tas įvykis atsitiko, kai nebuvo vykdomi jokie darbai. Namas buvo griaunamas iš dalies. Paaiškino operatoriui, kaip saugiau griauti pastatą, kad neskubėtų, turėtų ir dėvėtų šalmą, nemaišytų darbams ir netrukdytų, kai kraunamos statybos liekanos. Buvo pasakyta, kad, kai vyksta krovos darbai, negriautų. Įvykio metu dvi automašinos buvo pakrautos ir išvažinėjo, ekskavatorius tada stabiliai stovėjo ant 4 kojų, nesupranta, kaip pakilo ant dviejų kojų, pakilo, kai nusileido kaušas ir nežino, kaip prisispaudė. Iš jo darbuotojų tuo momentu buvo L. ir M. R., dar 2 vairuotojai. Jo visi darbuotojai su šalmais, operatoriui taip pat buvo išduotas šalmas. Jis įsivaizdavo, kad ,,M.is“ turi instruktuoti savo darbuotojus. 

Dėl perskaityto projekto (4 t., b. l. 135), paaiškino, kad pastatas bus paveldosauginis, nes turėjo atitikti Preilos architektūrinius reikalavimus. Statybos liekanos kraunamos buvo į konteinerinius automobilius ir tada išvežamas statybos laužas. Dėl perskaitytų projekto nuostatų 11 punkto (4 t., b. l. 145) paaiškino, kad savo darbuotojų sveikatos ir saugos koordinatoriumi jis pats buvo, dirbo 3 žmonės, nematė poreikio turėti daugiau koordinatorių. Sveiku protu reikia remtis, buvo pildomos statybos darbų technologinės knygelės. Dėl 12 punkto, viskas buvo padaryta. Įvertino viską, kad neįmanoma, kad kažkas užgriūtų ant galvos, visos priemonės buvo. Projektas didelės apimties, viso jo neatsimena, bet projekto laikėsi ir jį vykdė. Nežino, kur šiuo metu L., ar jis statybininkas. Technologinės kortelės yra jo parengtos ir pateiktos Valstybinei darbo inspekcijai, visus dokumentus pateikė inspekcijai. Visus dokumentus parengė įmonė ,,T.“, bet jie patys pildė ir pasirašė. Jis siuntė tuos dokumentus Valstybinei darbo inspekcijai. Kiekvieną dieną, kiekvienos dienos darbams visi dokumentai buvo pildomi pagal reikalavimus. Ką rašė technologinėje kortelėje, neatsimena. Technologinėse kortelėse, žymima, kai ateina žmogus į statybvietę, kuris susipažinęs su sauga. Šiuo metu nevykdo ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, ruošiamasi restruktūrizacijai.

Liudytojas T. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba direktoriaus pareigose. Pagal privataus asmens užsakymą adresu (duomenys neskelbtini), Preilos m., Neringos sav., turėjo atlikti nesudėtingo statinio griovimo darbus, tad 2020-11-10 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė ekskavatoriaus nuomos sutartį Nr. M. (duomenys neskelbtini). Ratinis ekskavatorius valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuomojamas kartu su operatoriumi. 2020-11-13 ekskavatorius objekte dirbo trečią dieną. Objekte, kai įvyko nelaimingas įvykis jo nebuvo, tad kokiomis aplinkybėmis įvyko nelaimingas įvykis, nežino. Įvykio dieną objekte atsakingas buvo R. L., kuris ir iškvietė greitąją ir policijos pareigūnus. Iki nelaimingo įvykio darbai objekte buvo atliekami labai tvarkingai ir saugiai. Teritorija buvo saugiai aptverta nuo aplinkinių, veiksmų ir griovimo planas buvo aiškiai išdėstytas operatoriui. Prieš darbo pradžią naujame objekte žodžiu instruktavo savo darbuotojus dėl darbo saugos. Po instruktažo pasirašytinai pasirašė į atitinkamus žurnalus. Kadangi ekskavatorininkas ne jo darbuotojas, tad jis tik žodžiu jį instruktavo dėl darbo saugos. Prieš nelaimingą įvykį dėl operatoriaus atliekamų darbų jokių pretenzijų neturėjo. Dirbo tvarkingai. Nieko įtartino nepastebėjo. Pasak jo darbuotojų, pačio nelaimingo įvykio nematė. Pastebėjo, kad keistai atsistojo ekskavatorius, dėl ko jie atkreipė dėmesį ir pamatė, kad jame buvo prispaustas operatorius (2 t., b. l. 35-38).

Liudytojas E. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo technikos mechanikas ir prižiūrėjo ekskavatoriaus būklę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie 7-8 m. Kai įvyko nelaimingas atsitikimas įmonėje dirbo mechaniku ir vairuotoju. Prižiūrėjo, kad technika būtų techniškai tvarkinga ir atliktų savo funkcijas. Dar tokias technikos priežiūros funkcijas vykdė kolega R. B.. Pranešimo, kad reikia kokio remonto ratiniam ekskavatoriui prieš tą įvykį nebuvo gavęs. Jiems telefonu operatorius pranešdavo, jei kas negerai technikai, važiuodavo į vietą sutvarkyti, o jei vietoje negalėdavo sutvarkyti, veždavo į bazę, pašalindavo gedimą ir tęsdavo darbus. Remontuodavo tik su naujomis detalėmis, su senomis detalėm nieko nedarydavo. Prieš atliekant remonto darbus, vadovybė turėjo duoti sutikimą. Būdavo aptariamos detalių kainos, ką ir už kiek pirkti. Suderinti turėjo su T. S. arba V. V.. T. S. tuo metu dirbo direktoriumi. V. V. reguliuodavo darbus. Jie abu kartu pasiskirstę būdavo. Derindavo darbus, kokius reikia atlikti. Jis pats kreipdavosi arba į T. S., jei neužimtas arba į V. V..

2020 m. tuo laikotarpiu nepamena ar buvo gavęs nurodymą iš V. V., kad būtų reikėję ką objekte ar pargabentą iš objekto tvarkyti. Jie patys apžiūrėdavo techniką ar nėra alyvos nuotėkio, ar reikalingas remontas ir viskas. Iš direktoriaus ir iš V. V. ar buvo gavęs kokius nurodymus pakeisti ar suremontuoti techniką, neatsimena. Dėl technikos remonto darbų derinimo jis ar kolega R. B. susiekdavo su V. V., ar T. S.. Prieš tą įvykį jam nebuvo žinoma kur tas ratinis ekskavatorius „Atlas“ išvyksta dirbti. Apskritai, mažai reikalų turėjo su ekskavatoriais. R. B. daugiau jais užsiimdavo. Jis pats vairuodavo autovežį ir užsiimdavo su lengvosiomis mašinomis. Tuo metu krovėsi autovežį ir ruošėsi komandiruotei vakare į Olandiją. Buvo bilietai į keltą nupirkti, bet po įvykio buvo viskas atšaukta ir neišvažiavo, nes paaiškino, kad reikia važiuoti į įvykio vietą. Prieš įvykį nebuvo gavęs informacijos apie ekskavatoriaus, dirbančio Preiloje, techninės būklės pokyčius. Net nežinojo, kad jis ten dirbo, o apie stiklą – tuo labiau. Taip pat nežinojo ir kas ten dirbo. Jis tiesiog pasirašydavo ant žurnalo už saugų darbą ir tiek. Negali atsakyti į tokį klausimą ar buvo jo darbo instrukcijos, kas jam priklauso dirbti. Jų įmonės darbų saugos taisyklės ar leidžia dirbti objekte su ratiniu ekskavatoriumi be kabinos stiklo, jei jis išdaužtas ar kitaip pažeistas, nežino. Nuo operatoriaus priklauso, jis gali ar negali dirbti be stiklo. 

Telefonu operatorius pranešdavo direktoriui arba vadybininkui V. V. apie gedimą. Tada nuspręsdavo ką daryti ir vadovas T. S. perskambindavo jiems ir jie spręsdavo klausimą ar remontuoti vietoje ar vežti į bazę. Jam yra tekę detalę pirkti ir užsakinėti. Stiklo nėra pirkę, bet žino, kad yra „Lytagroje“ ir daug yra atstovų, kur galima įsigyti stiklą. Tai nėra senas ekskavatoriaus ir galima stiklą lengvai gauti. Po įvykio, į jo vietą važiavo su R. B.. Tiesiog žiūrėjo, kaip viskas atrodo. Patarimų gaisrininkams reikėjo, kaip viską padaryti. Tą patį vakarą atvyko. Matė, kad stovi traktorius pakilęs į viršų, strėlė įsmigus į žemę, priekis traktoriaus pakilęs, variklis užvestas, dirbo laisva eiga ir buvo viduje prispaustas žmogus – S., jų darbuotojas. Akseleratoriaus rankena buvo nuleista. Strėlės padėtis turi įtakos laisvai eigai. Keliant strėlę į viršų, pasikeičia laisva eiga – padidėja variklio apsukos. Strėlė įsirėmė į gruntą ir pakėlė visą ekskavatorių. Variklio darbui tai įtakos neturėjo. Kai pakėlė, jau nebeturėjo įtakos variklio darbui. Pats ekskavatorius tiesiog stovėjo užvestas ir viskas. Žmogus buvo prispaustas per šoninį langą išlindęs. Langas buvo išdaužtas ir žmogus prispaustas strėlės. Priekinio lango neatsimena. Tą dieną ekskavatoriaus nenuleido į darbinę padėtį. Jis tik jį užgesino ir viskas. Kaip ten baigėsi, negali pasakyti. Į vidų pateko su gaisrininkų pagalba, nes šie nežinojo kaip užgesinti variklį. Kabinoje buvo viskas įjungta, kaip dirbant. Saugiklis, kuris turėjo būti nuleistas, bet nebuvo nuleistas. Saugiklis yra kairėje pusėje prie išėjimo durų. Tai ilga raudona svirtis, kurią pakėlus atsijungia visos darbinės funkcijos – neveiksnus vairas, pedalai, svirtys. Saugos svirtį privalu įjungti išlipant iš transporto priemonės ir tik tada gali išlipti iš kabinos. Tie ekskavatoriai „Atlas“ beveik visi vienodi, ar vikšrinis ar ratinis, valdymas tas pats. Svirtis įvykio metu buvo darbinėje padėtyje – saugiklis neįjungtas. Ekskavatorių buvo galima valdyti. Ją išjungus nevaldysi traktoriaus. Negaliu pasakyti ar sustojus ir norint pažiūrėti privalu ją išjungti. Žuvusiojo nepažįsta. Mažai su juo bendravo, retai matydavo, nes jis nuolat išvykęs į objektus. Neatsimena, ar yra su juo kartu vykęs į objektą. Yra vežęs tik jo traktorių. S. P. turėjo įmonės automobilį ir važiuodavo atskirai. Žuvusysis buvo impulsyvus ir labai greitas žmogus, greiti gestai, judesiai, kalba. Ką galvojo tą ir sakydavo, keikdavosi. R. B. ar buvo su juo sukonfliktavęs, negali pasakyti. Kad turėjo finansinį nepriteklių, nežinojo. Jo šeimos nepažįsta ir jų santykių nežino. Apsvaigusio žuvusiojo nėra matęs. Iš namų operatoriai važiuoja tiesiai į objektą ir nėra reikalaujama pasitikrinti blaivumo. Jei žmogus konkrečiai apsvaigęs ir užsakovas matytų. Negaliu pasakyti, kas už tai atsakingas. R. B. pokalbio su T. S. ir V. V. dėl tų gedimų nėra girdėjęs.

Įvykio vietoje matė, kad buvo išdaužtas šoninis ekskavatoriaus stiklas. Nežino ar jis buvo išdaužtas prieš tai ar kaip. Buvo šukės šalia. Negali pasakyti, koks tai stiklas – ar grūdintas ar paprastas. Stiklo šukės buvo mažos ir smulkios, greičiausiai grūdinto stiklo. S. P. dirbo su ratiniu ekskavatoriumi „Atlas“. Yra dirbęs ir su mažiukais ekskavatoriais. Jis asmeniškai jo nepažinojo, bet kiek pasakojo, kad jis yra dirbęs ne vienoje įmonėje su ekskavatoriumi. Asmeniškai pats jam sakė. Sakė, kad turi ekskavatorininko pažymėjimą, o kategorijų nerodė, turi ar neturi. Kiek žino, atsakingas T. S. už ekskavatorininkų priėmimą, nes jis į darbą ir priimdavo. Kaip S. P. kvalifikacija buvo įsitikinta, nežino. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, perskaitė liudytojo R. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t. b. l. 24-25). R. L. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba apdailininko pareigose. 2020-11-13 nuo 10:00 val. iki 11:00 val. direktoriaus T. L. žodinio nurodymu atvyko į objektą, adresu (duomenys neskelbtini), Preila, Neringos m. Atvyko į objektą dėl to, kad T. L. prieš dieną davė nurodymą, kad jis nuvyktų į statybvietę ir prižiūrėtų iš objekto šiukšlių išvežimą. Objekte buvo pirmą dieną. Po pietų, atvažiavus vienam sunkvežimiui ekskavatoriaus vairuotojas pakrovė pilną sunkvežimį ir po to atvažiavo kitas tuščias sunkvežimis. Pakrautas sunkvežimis stovėjo šalia ekskavatoriaus maždaug 3-5 metrų atstumu. Tuščias sunkvežimis stovėjo šalia objekto esančioje aikštelėje. Jis stovėjo už sunkvežimio priekabos ir prie jo priėjo pakrauto sunkvežimio vairuotojas ir kitas tuščio sunkvežimio vairuotojas. Kalbėjo apie darbą, kad pakrauto sunkvežimio svoris atitiktų reikalavimus kelyje. Tuo metu, kai jie kalbėjosi, girdėjosi ekskavatoriaus variklio garsas. Jokių pašalinių garsų nesigirdėjo. Ar ekskavatorius atliko kokius tai veiksmus, nesimatė, nesigirdėjo, nes variklio garsas buvo labai garsus, sunkvežimis aukštas. Su vairuotojais kalbėjosi maždaug apie 5-10 minučių. Tada pakrauto sunkvežimio vairuotojas, pasakė, kad jam reikia važiuoti ir nuėjo link kabinos, tuščio sunkvežimio vairuotojas nuėjo link aikštelės, o jis pasitraukė nuo sunkvežimio labiau link dešinės pusės, t. y. link sunkvežimio galo. Tada jis pamatė keistai pakrypusį ekskavatorių. Ekskavatoriaus strėlė buvo nuleista, kabina tuščia, priekiniai ratai pakilę nuo žemės maždaug 50 cm, stovėjo ant betoninės plokštumos. Tada pagalvojo, kodėl taip keistai stovi tas ekskavatorius ir nusprendė eiti pažiūrėti kur yra jo vairuotojas. Vienas sunkvežimio vairuotojas pradėjo šaukti, kad ekskavatoriaus vairuotojas yra prispaustas, jis paklausė kur, o jis jam ranka parodė, tada jis nuėjo arčiau ekskavatoriaus, pamatė, kad ekskavatoriaus vairuotojas yra prispaustas tarp strėlės ir kabinos. Iš kart skambino pagalbos telefonu. Nei prieš jam atvykus į objektą, nei jam pamačius prispaustą ekskavatoriaus vairuotoją, nepastebėjo, neatkreipė dėmesio ar ekskavatoriaus stiklas dešinėje pusėje buvo išdaužtas. Po įvykio, nepastebėjo dėl patirto didelio šoko (2 t., b. l. 24-27).

Iš 2020-11-13 Klaipėdos apskr. VPK Neringos policijos komisariato tyrėjo M. G. tarnybinio pranešimo bei policijos BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, kad 2020-11-13 13:49 val. policijos registruojamų įvykių registre buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), Neringa, prispaustas vyras 30 metų su traktoriumi. Nuvykus nurodytu adresu Neringa, (duomenys neskelbtini), kieme, pastebėta ant griaunamo mūrinio pastato užvažiavusį, pasvirusį ekskavatorių, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tarp kurio kabinos ir ekskavatoriaus pagrindinės strėlės matėsi be gyvybės ženklų vyro kūnas. Minėtas ekskavatorius priklauso įmonei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 1, 5 t., b. l. 180-184).

Iš 2020-11-17 įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių nustatyta, kad 2020-11-13 apžiūrėta įvykio vieta, adresu Neringos raj., Preila. D. P. g. pusėje griaunamas namas. Teritorija aptverta. Patenkama iš vakarinės pusės. Apšviesta ugniagesių automobilių šviesomis, Apžiūra vykdoma 5 m atstumu dėl saugumo, nes įtariama, kad ekskavatorius, bet kada gali apvirsti. Pietinėje teritorijos dalyje krūva griuvėsių, su dalinai likusiu stogu. Ant griaunamo pastato pamatų ir griuvėsių, šiaurės-rytų kampe stovi ekskavatorius. Į ekskavatoriaus galą atremtos kopėčios. Ekskavatorius stovi ant dviejų galinių ratų, kairys galinis ratas ant pamatų, dešinys galinis ant griuvėsių. Priekiniai ratai pakilę į viršų, strėlė nuleista ir remiasi kaušu į griuvėsius. Kabinos dešinys langas atviras. Matosi tamsiais rūbais apsivilkusio žmogaus apatinė dalis iki juosmens ir kairė ranka su pirštine. Kūnas yra tarp kabinos ir strėlės. Iš vakarinės pusės po strėle apačioje išlindusi galva su gobtuvu ir dešinė ranka su pirštine. Po galva matyti raudono skysčio panašaus į kraują juosta ant ekskavatoriaus rėmo. Bandant patraukti ekskavatorių, kad ugniagesiai gelbėtojai galėtų patekti prie kūno, ekskavatorius apvirto ant kabinos į kairę pusę. Kūno išlaisvinti ir apžiūrėti, nepavyko nes strėlės padėtis nepasikeitė ir saugumas buvo negarantuotas (1 t., b. l. 29-41).

Iš fotonuotraukų matyti, kad jose užfiksuota ekskavatorius „Atlas“ po įvykio (2 t., b. l. 46-48).

Iš Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Klaipėdos teritorinio skyriaus 2021-05-12 nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagos bei akto Nr. 1 (forma N-1) nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra netinkamas darbų organizavimas, kuris pasireiškė tuo, kad pastato griovimui nebuvo įvertintos rizikos, to pasekoje būtų numatyti griovimo darbų eiliškumas, griovimo intensyvumas, naudojama technika, prevencinės atsargumo priemonės bei saugūs darbo metodai. Be to, nebuvo kompetentingo asmens, prižiūrinčio pastato griovimo darbus. Pažeista Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 str. 2 d., LR socialinės apsaugos ir darbo ministro Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo punktas Nr. 43 (2 t., b. l. 93-151).

Iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos rašto nustatyta, kad ratiniam ekskavatoriui „Atlas 1404M“, 2003 m. serijos Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-01-30 atliktos apžiūros metu neatitiko techninių reikalavimų, todėl jam nebuvo išduotas techninės apžiūros talonas. Patikros metu visos padangos neatitiko eksploatacijos reikalavimų, neturėjo gesintuvo, avarinio ženklo, vaistinėlės (2 t. , b. l. 119).

2019-10-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ l. e. p. direktoriaus T. S. įsakymu Nr.DS-2 patvirtinta Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarka, 6 lapai (2 t., b. l. 158-163).

2019-10-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ l. e. p. direktoriaus T. S. įsakymu Nr.DS-8 patvirtinta Darbo tvarkos taisyklės (2 t., b. l. 164-178).

2013-12-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. K. įsakymu Nr.DS-1 patvirtinta Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinė instrukcija Nr. 1 (2 t., b. l. 179-194).

2013-12-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. K. įsakymu Nr. DS-1 patvirtinta Pirmosios pagalbos suteikimo, įvykus nelaimingam atsitikimui, instrukcija Nr. 5 (3 t., b. l. 12-15).

2013-12-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. K. įsakymu Nr.DS-1 patvirtinta Darbuotojo, atliekančio valymo darbus, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 6. (3 t., b. l. 16-25).

2013-12-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. K. įsakymu Nr.DS-1 patvirtinta Darbuotojo, atliekančio pagalbinius darbus, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 7 (3 t., b. l. 26-33).

2013-12-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. K. įsakymu Nr. DS-1 patvirtinta Darbuotojo, atliekančio krovos darbus rankomis, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 8. (3 t., b. l. 34-41).

2013-12-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. K. įsakymu Nr.DS-1 patvirtinta Darbuotojo, dirbančio su cheminėmis medžiagomis, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 11. (3 t., b. l. 42-48).

2013-12-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. K. įsakymu Nr. DS-1 patvirtinta Darbuotojo, dirbančio kompresoriumi, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 12. (3 t., b. l. 49-56).

2013-12-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. K. įsakymu Nr. DS-1 patvirtinta Darbuotojo, dirbančio su rankiniais pneumatiniais įrankiais, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 13. (3 t., b. l. 57-65).

2013-12-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. K. įsakymu Nr. DS-1 patvirtinta Darbuotojo, dirbančio automobiliniu keltuvu, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 14. (3 t., b. l. 66-73).

2013-12-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. K. įsakymu Nr. DS-1 patvirtinta Darbuotojo, dirbančio kilnojamais elektros įrankiais, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 15. (3 t., b. l. 74-84).

2019-10-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ l. e. p. direktoriaus T. S. įsakymu Nr.DS-1 patvirtinta Darbuotojo, vairuojančio ekskavatorių, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 22. (3 t., b. l. 85-93).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-10-10 l. e. p. direktoriaus T. S. įsakymu Nr. DS-3 direktorius paskirtas asmeniu, atsakingu už saugos ir sveikatos instruktavimą ir instruktavimo įforminimą saugos ir sveikatos instruktavimų registravimų žurnale, mokymą ir atestavimą darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimą (3 t., b. l. 94).

Iš Ekskavatoriaus nuomos sutarties Nr. M. (duomenys neskelbtini) ir 2020-11-10 nuomos pradžios akto nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomojo ekskavatorių „Atlas“, 2004 m., UAB „(duomenys neskelbtini)“ su operatoriumi (3 t., b. l. 95-96, 4 t., b. l. 59-60).

Iš 2020-09-30 darbo sutarties Nr. 69 nustatyta, kad S. P. nuo 2020-10-01 įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi (ekskavatorininku) (3 t., b. l. 97-98).

Traktoriaus ir savaeigės mašinos registracijos dokumente Nr.0364636 užfiksuota, kad ratinis ekskavatorius „Atlas 1404“, tapatumo numeris (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2003-01-01, registruotas Lietuvoje 2020-01-30 Kretingos raj. sav. Žemės ūkio skyriaus, reg. Nr.7999 (3 t., b. l. 99, 120-121).

Iš sąskaitos 2019-12-12 Nr. 19133 nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su kitomis transporto priemonėmis įsigijo ir „Atlas 1404M/20003“, serijos numeris (duomenys neskelbtini) už 16000 eurų (3 t., b. l. 100, 122).

Iš Operatoriaus-ekskavatorininko 2020-09-30 pareiginių nuostatų nustatyta, kad su jais S. P. supažindintas (3 t., b. l. 101-102).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-11-24 rašto nustatyta, kad pateikia darbų saugos dokumentus, tačiau S. P. pažymėjimo kopijos šiuo metu neranda, ekskavatoriaus vadovo įmonė neturi, nes buvo pirktas ne naujas (3 t., b. l. 111).

Iš Darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registracijos žurnalo nustatyta, kad operatorius S. P. su jomis supažindintas 2019-12-03 bei 2020-09-28 (3 t., b. l. 112-113).

Iš Gaisrinės saugos instruktažų registracijos žurnalo nustatyta, kad operatorius S. P. instruktuotas T. S. įvadiniu instruktažu pagal instrukcijas 1, 3, 4, 5, 6 2019-12-03 bei 2020-09-28 (3 t., b. l. 114-116).

Iš Instruktavimų registravimo žurnalo nustatyta, kad S. P. instruktuotas įvadiniu instruktažu 2019-12-03 pagal instrukcijas 1, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 2019-12-05 pagal instrukcijas Nr.14, 15, 20, 21, 22, 23, 25, 27, bei 2020-09-28 pagal instrukcijas 1, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 2020-09-29 pagal instrukcijas Nr.14, 15, 20, 21, 22, 23, 25, 27 (3 t., b. l. 117-119). 

2019-10-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ l. e. p. direktoriaus T. S. įsakymu Nr. DS-1 patvirtinta Gaisrinės saugos instrukcija Nr. 1. (3 t., b. l. 123-132).

2019-10-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ l. e. p. direktoriaus T. S. įsakymu Nr.DS-1 patvirtinta Transporto priemonės gaisrinės saugos instrukcija Nr. 3. (3 t., b. l. 133-135).

2019-10-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ l. e. p. direktoriaus T. S. įsakymu Nr.DS-1 patvirtinta Sandėliavimo patalpų gaisrinės saugos instrukcija Nr. 4. (3 t., b. l. 136-141).

2019-10-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ l. e. p. direktoriaus T. S. įsakymu Nr.DS-1 patvirtinta Autodirbtuvių gaisrinės saugos instrukcija Nr. 5. (3 t., b. l. 142-147).

2019-10-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ l. e. p. direktoriaus T. S. įsakymu Nr.DS-1 patvirtinta Statybos objekto gaisrinės saugos instrukcija Nr. 6. (3 t., b. l. 148-154).

2019-10-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ l. e. p. direktoriaus T. S. įsakymu Nr.DS-1 patvirtinta Darbuotojo, dirbančio su aštriais įrankiais, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 20. (3 t., b. l. 155-158).

2019-10-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ l. e. p. direktoriaus T. S. įsakymu Nr.DS-1 patvirtinta Darbuotojo, vairuojančio mini krautuvą BOBCAT, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 21. (3 t., b. l. 159-170).

2019-10-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ l. e. p. direktoriaus T. S. įsakymu Nr.DS-1 patvirtinta Darbuotojo, vairuojančio savivartį, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 23. (3 t., b. l. 171-177).

2019-10-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ l. e. p. direktoriaus T. S. įsakymu Nr.DS-1 patvirtinta Darbuotojo, atliekančio mechaniko darbus, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 25. (3 t., b. l. 178-186).

2019-10-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ l. e. p. direktoriaus T. S. įsakymu Nr.DS-1 patvirtinta Darbuotojo, vairuojančio lengvąjį automobilį darbo tikslais, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 27 (3 t., b. l. 187-191).

Iš 2013-12-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. K. įsakymo Nr. DS9 nustatyta, kad nurodyta, jog įsteigiama įmonėje Saugos ir sveikatos tarnyba, tvirtinami jos nuostatai, tarnybos funkcijas vykdyti pavedama direktoriui, nurodomos pareigos ir teisės (4 t., b. l. 2).

2013-12-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. K. įsakyme Nr.DS8 nurodyta, kad tvirtinami įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatai. (4 t., b. l. 3, 10-13).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymuose, pažymose nurodyta atlikti rizikos veiksnių vertinimą, tačiau duomenų apie ekskavatorininko (operatoriaus) darbo vietos vertinimą nėra (4 t., b. l. 14-22).

2020-11-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ l. e. p. direktoriaus T. S. rašte nurodyta, kad atsakydamas į 2020-11-27 reikalavimą nurodo, kad T. S. pažymėjimų neturėjo, ekskavatoriaus registracija ir technine apžiūra rūpinosi Kretingos žemės ūkio skyriaus vyr. specialistas A. V.. (4 t., b. l. 38).

Iš 2019-07-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimo Nr. 19/03 nustatyta, kad nuo 2019-07-24 iki 2021-05-04 direktoriumi skiriamas T. S. (4 t., b. l. 42).

2021-06-15 AB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. K. rašte nurodyta, kad ekskavatoriaus „Atlas 1404M“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros žurnalo neturi, techninė apžiūra atliekama kas metus, priregistruotas 2020-01-30 (4 t., b. l. 50).

iš2020-10-30 Neringos savivaldybės administracijos išduoto leidimo Nr.LRS-32-2010-30-00009 bei suderinto techninio projekto nustatyta, kad išduotas leidimas gyvenamojo namo rekonstrukcijai ir pagalbinio ūkio paskirties pastato paprastajam remontui (duomenys neskelbtini), Preila. Projekto 11 punkte numatyti darbuotojų saugos ir sveikatos statybvietėje reikalavimai (4 t., b. l. 66-68, 117-119, 74-113, 120-199, 5 t., b. l. 1-5).

Iš 2020-11-17 kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas ekskavatorius „Atlas 1404“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Darbiniame kompiuteryje (toliau – kompiuteryje) NK0031612 atidaromas vaizdo failas pavadinimu „S1850001“. Monitoriaus ekrane (toliau – ekrane) matomas 5 min. 58 sek. spalvotas vaizdo įrašas (toliau – įrašas). Įrašas darytas 2020-11-17 adresu (duomenys neskelbtini), Preila, Neringos sav. vizualiai apžiūrint ekskavatorių „ATLAS 1404“ valst. Nr.(duomenys neskelbtini) dalyvaujant VDI prie LR SADM Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui A. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui R. P.. Teritorija aptverta. Prie ekskavatoriaus patenkama iš vakarinės pusės. Apžiūra vykdoma vieno metro atstumu, dėl saugumo. Ekskavatorius stovi ant dviejų galinių ratų. Priekiniai ratai pakilę į viršų, strėlė nuleista ir remiasi į griuvėsius. Ekskavatorius kabina mechaniškai pažeista. R. P. parodo ir paaiškina ekskavatoriaus valdymo mechanizmus: „Kabinos kairėje esanti svirtis (žiūrėti pav. Nr. 1) – pagrindinė apsauginė hidraulikos svirtis, kurią nuleidus į apačią pasileidžia visos ekskavatoriaus hidraulinės funkcijos, o pakėlus į viršų visos funkcijos neveikia – atjungia visą hidrauliką. Kita kabinos dešinėje esanti svirtis (žiūrėti pav. Nr. 2) aukštyn žemyn valdo pagrindinę visą strėlę. Jei svirtis valdoma į apačią, automatiškai strėlė leidžiasi į apačią, jei svirtis valdoma į viršų – strėlė kyla į viršų. Taip pat ši svirtis valdo kaušą į kairę ir į dešinę. Kabinos kairėje esanti svirtis (žiūrėti pav. Nr. 3) – ekskavatoriaus bokštelis sukasi į kairę ir į dešinę (aplinkui), o aukštyn ar žemyn svirtis valdo antros strėlės dalį. Toliau kabinoje esantis vairas (žiūrėti pav. Nr. 4) yra važiavimo pirmyn ir atgal funkcija. Toliau važiavimui skirtas pedalas (žiūrėti pav. 5) – stabdis yra su fiksavimu. Kai užfiksuotas stabdis dirbti nepaleidžia, nes yra „gluminė“ (filmavimo metu neaiškiai pasako) ir tada „užkrenta“ fiksatorius”. R. P. užduodamas klausimas: ar šiame ekskavatoriuje įdiegtas fiksatorius, kuris strėlei pakilus iki tam tikro lygio užsifiksuoja ir neleidžia strėlei toliau kilti? R. P. į klausimą atsako: „Ekskavatorius per senas ir aukščio ribos nėra nustatytos nei hidrauliškai nei elektriškai. Ribotuvų neturi. Kiek svirtį pastūmei, tiek proporcingai dirba kol cilindras pasiekia galinę padėtį“. VDI prie LR SADM Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui A. L. paprašius pakomentuoti stabdžio funkciją R. P. paaiškina: „Rankinį stabdį numynus – užsifiksuoja, neleidžia ekskavatoriui pajudėti. Numynus, užkrenta saugiklis tada reikia priverstinai su jėga numinti, kad saugiklis atsileistų. Važiavimo pirmyn ir atgal pedalas (žiūrėti pav. 6) – perjungiant rankeną ir spaudžiant pedalą - važiuoja į priekį, perjungiant rankeną atgal ir spaudžiant pedalą – važiuoja atgal“ (5 t. b. l. 12-18).

Iš 2020-11-17 kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad atlikta ekskavatoriaus „Atlas 1404“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vizuali apžiūra ir užvedimas. Nurodoma, kad darbiniame kompiuteryje NK0031612 atidarytas vaizdo failas, pavadinimu „S1860001“. Monitoriaus ekrane matomas 30 minučių spalvotas vaizdo įrašas. Įrašas darytas 2020-11-23 adresu (duomenys neskelbtini), Preila, Neringos sav. vizualiai apžiūrint ekskavatorių „ATLAS 1404“ valst. Nr.(duomenys neskelbtini) dalyvaujant Kretingos rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vyriausiajam specialistui A. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechanikui E. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui R. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui D. P.. Teritorija aptverta. Sustabdomi teritorijoje esantys darbai. Prie ekskavatoriaus patenkama iš vakarinės pusės. Ekskavatorius stovi ant dviejų galinių ratų. Priekiniai ratai pakilę į viršų, strėlė nuleista ir remiasi į griuvėsius. Ekskavatorius kabina mechaniškai pažeista. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechanikas E. M. sako: „–prieš nelaimingą įvykį ekskavatorius buvo techniškai tvarkingas, stovėjo pastatytas ant pamato ir dirbo. Po priešgaisrinės gelbėtojų tarnybos ekskavatorius techniškai netvarkingas“.

Prieš bandant užvesti ekskavatorių atliekami patikrinimo darbai: tikrinamas aušinimo skysčio išsiplėtimo „bakelis“, kuriame nustatytas antifrizo skysčio trūkumas. Toliau stebint nustatyta, kad kuro sistema sugadinta. Kuras bus paduodamas tiesiai iš „bakelio“, nes yra pažeistas kuro padavimo vamzdis. E. M. nurodo, kad šis gedimas įvyko sekančią dieną po įvykio, kai kranai kėlė į viršų, atstatinėjo ekskavatorių ant ratų (ekskavatorius buvo ant kairiojo šono), ties kuro padavimo vieta buvo veržiami diržai/trosai. Toliau tikrinimas hidraulinis tepalas. Pagal indikatorių matomas hidraulinio tepalo nepakankamumas. Supilamas apie 20 litrų hidraulinio tepalo. Toliau pilamas apie 4-5 litrus aušinimo skysčio. Toliau į valdymo pultą, kuris atlieka ekskavatoriaus apsisukimą ratu ir valdo strėlę pajungiama „žarna“. Paleidžiamas variklis. Variklis pasileidžia. Vaizdo įrašo apžiūra baigta. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta. Atidaromas vaizdo failas pavadinimu „S1860002“. Monitoriaus ekrane matomas 22 minučių 55 sek. spalvotas vaizdo įrašo tęsinys. E. M. įlipa į ekskavatoriaus kabiną. Keliamas stūmimo peilis. Ratai nuleidžiami ant pagrindo. Visos funkcijos, hidraulika ir saugiklis veikia. Ekskavatorius patraukiamas link teritorijos išvažiavimo. Vaizdo įrašo apžiūra baigta. Pasak E. M. nelaimingas įvykis įvyko, dėl to, kad žuvusysis galimai norėdamas kažką pro langą paimti ar tai pasižiūrėti ir nuspaudė dešinės pusės valdymo svirtį. Apžiūra baigta. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta. Protokolas surašytas grįžus į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybines patalpas.

Specialisto, BPK 89, 90, 92 ir 205 straipsniuose nustatyta tvarka atlikusio daiktų, dokumentų ir kitokių objektų tyrimą, išvada: traktorius yra nepraėjęs techninės apžiūros, eksploatacijai negalėjo būti eksploatuojamas. Vizualiai apžiūrint hidraulinę sistemą ar vairasvirtes negalima pasakyti ar ji techniškai tvarkinga ar ne. Po ekskavatoriaus paleidimo visa hidraulika sistema, funkcijos veikia. Galimai nelaimingas įvykis įvyko dėl pačio žuvusiojo kaltės (5 t., b. l. 23-27).

Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2020-12-09 Nr.4.1.9.E, 2020-06-10 raštuose ir pridedamuose dokumentuose nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006-10-02 įsakymu Nr. 3D-384 „Dėl traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ Kretingos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistas A. V. 2020-01-30 įregistravo ekskavatorių ATLAS 1404M 2003 m., serijos Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr.(duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Registruojant ratinį ekskavatorių ATLAS 1404M 2003M. vyr. specialistas A. V. apžiūrėjo ratinį ekskavatorių aikštelėje, esančioje Pasienio akl. Nr. 2, Kretinga, sutikrino duomenis pagal pateiktus dokumentus ir padarė duomenų patikros lentelės nuotrauką. Registruojant ratinį ekskavatorių ATLAS 1404M. 2003 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujantis asmuo pateikė nuosavybės teisę įrodančius dokumentus (dokumentai pridedami). Ratinis ekskavatorius Lietuvoje buvo registruojamas pirmą kartą. Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų techninė apžiūra atliekama vadovaujantis Žemės ūkio ministro 2002-05-30 įsakymu Nr. 207 „Dėl traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų techninės apžiūros tvarkos“. Ratinis ekskavatorius ATLAS 1404M m. serijos Nr.(duomenys neskelbtini), valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 2020-01-30 atliktos apžiūros metu neatitiko techninių reikalavimų, todėl jam nebuvo išduotas techninės apžiūros talonas. Registruojant žemės ūkio techniką techninio talono pateikti nereikia. Apžiūrint ekskavatorių buvo nustatyti šie trūkumai: visos padangos neatitiko eksploatacijos reikalavimų, nebuvo gesintuvo, avarinio ženklo, vaistinėlės, registravęs asmuo V. V. nepateikė Civilinės atsakomybės draudimo (5 t., b. l. 30-34, 39).

Kvalifikacijos tobulinimo pažymėjime Nr.(duomenys neskelbtini) ir atestacijos pažymėjime Nr.(duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad S. P. mokėsi ir atestuotas pagal darbininko, dirbančio su dyzeliniu ar dujiniu krautuvu mokymo programą (5 t., b. l. 49-50, 51-52).

Iš 2021-04-23 UAB „Sabelija“ rašto ir pridedamų dokumentų nustatyta, kad asmeniui, pagal išduotą pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) yra suteikta teisė dirbti dyzeliniu ar dujiniu krautuvu. Mokymo programoje pažymima, kad dyzelinis ar dujinis krautuvas – tai speciali mašina su vidaus degimo varikliu, kurioje įrengtas krovinio kėlimo mechanizmas. Dyzeliniai ar dujiniai krautuvai naudojami įvairių įmonių teritorijoje kroviniams pervežti, pakrauti, iškrauti. Asmeniui, su išduotu pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini) nėra suteikiama teisė dirbti ratiniu ekskavatoriumi. Asmuo dirbantis su ratiniu ekskavatoriumi turi turėti SM kategorijos pažymėjimą, kadangi šio tipo ekskavatorių vairavimo teisę reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. liepos 10 d. įsakymas Nr. 3D-498 „Dėl Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų (traktorininkų) rengimo ir teisės vairuoti šias transporto priemones įgijimo taisyklių bei Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų (traktorininkų) pažymėjimų išdavimo ir keitimo taisyklių patvirtinimo“ (TAR, 2016-11-29, Nr. 27638). Kartu šiuo atsakymu pateikiamos protokolo Nr. 3453, bei mokymo programos, pagal kurią vyko mokymas kopijos (5 t., b. l. 56-62).

Iš Plungės technologijų ir verslo mokyklos Rietavo filialo 2021-05-14 rašto Nr.73384 nustatyta, kad S. P. šioje įstaigoje SM kategorijos savaeigių ne žemės ūkio mašinų vairuotojo (traktorininko) pažymėjimas, suteikiantis teisę dirbti ratiniu ekskavatoriumi, nebuvo išduotas. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro informacinėje sistemoje duomenų, kad S. P. turi įgijęs traktoriaus vairuotojo (traktorininko) pažymėjimą nėra (5 t., b. l. 65).

Iš UAB „L.“ 2021-06-03 informacijos apie dirbusį asmenį, nustatyta, kad jame nurodoma, jog S. P. dirbo įmonėje nuo 2020-06-17 iki 2020-09-30, buvo priimtas dirbti ekskavatorininko pareigose, parodė ekskavatorininko teises, turėjo gerus darbo įgūdžius. Dirbo su ratiniu krautuvu New Holand“ ir 5 t vikšriniu ekskavatoriumi CAT (5 t., b. l. 68).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-06-09 elektroninio pranešimo ir pateiktų priedų nustatyta, kad pagal 2019-03-28 sudarytą darbo sutartį Nr. 1286 S. P. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekskavatorininko – kelio darbininko pareigose nuo 2019-04-01 iki 2019-10-25. Nors darbo sutartyje buvo numatyta galimybė S. P. dirbti ekskavatorininku – kelio darbininku, faktiškai jis visą laiką dirbo kelio darbininku. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi informacijos su kokiomis transporto priemonėmis (ar kita technika) S. P. galėjo dirbti, nes tokias teises patvirtinančių dokumentų darbuotojas darbdaviui nebuvo pateikęs (5 t., b. l. 71-74).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2021-08-24 sprendime Nr.VPA_SP5E-2742 nurodyta, kad V. K. turi teisę į 57787,17 eurų dydžio vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam S. P. mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pražinto draudžiamuoju (5 t., b. l. 92-93).

2021-01-19 nutarimo susipažinti su informacija pagrindu gautose telekomunikacinių paslaugų išklotinėse bei atliktoje duomenų analizėje užfiksuota, kad išanalizavus S. P. mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini)išklotines nustatyta, kad nustatyti du reikšmingi ikiteisminiam tyrimui abonentai, su kuriais bendravo S. P.:

1. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu  Pasienio aklg. 2, Kretinga, nuo 2020-11-10 iki 2020-11-13 skambino bei rašė SMS pranešimus vienas kitam 106 kartus;

2. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini)(naudojamas R. K., gim. (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktorius), kuris 2020-11-10 14:05 val. skambino S. P. į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), S. P. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini)skambino 2020-11-11 12:09 val. abonentui Nr. (duomenys neskelbtini)(naudojamas R. K., gim. (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktorius), kalbėjo 206 s., skambino 2020-11-11 17:11 val., kalbėjo 17s. (5 t., b. l. 98-104).

Iš 2020-12-16 Specialisto išvados Nr. IBPS-V-3003337-20 ir 2021-05-04 Nr.11-1092(21) užfiksuoti iš įtariamojo T. S. išreikalauto žuvusiojo naudotame telefone „Huawei“ telefonų knygoje registruoti abonentai (5 t., b. l. 116-134, 141-144).

2021-05-24 apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kad apžiūrėtas žuvusiajam S. P. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Huawei“. Ant telefono nugarėlės nurodytas telefono modelis „BLA-L29“. „PILDYK“ SIM kortelė (toliau MT1-SIM), kurios ICCID numeris „(duomenys neskelbtini)“ permatoma juosta priklijuota prie permatomos silikoninio dėklo galo. Mobilaus ryšio telefonas (toliau – MRT) apsaugotas ekrano užraktu – kodu, kuris yra (duomenys neskelbtini). Atrakinus ekraną atidaroma programėlė „Nustatymai“ ir įeinama į skiltį „Apie telefoną“, kurioje matyti techniniai duomenys apie šį telefoną: įrenginio pavadinimas „HUAWEI Mate 10 Pro“, modelis - BLA-L29 ir IMEI (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). MRT yra įdiegta socialinio bendravimo programėlė „Viber“. Atvėrus šią programėlę matomas 2020-11-03, nuo 19 val. 28 min. iki 19 val. 51 min. žuvusiojo S. P. susirašinėjimas su adresatu „(duomenys neskelbtini)“. Žinutėse matomi adresato „(duomenys neskelbtini)“ nurodymai S. P., t. y. ryt ryte paskambinti asmeniui, kurio kontaktas +(duomenys neskelbtini) ir nuvykti į objektą, įvertinti situaciją. Toliau matyti 2020-11-04 nuo 07 val. 53 min. iki 12 val. 45 min. S. P. ir adresato „(duomenys neskelbtini)“ susirašinėjimas. Žinutėse matosi adresato „(duomenys neskelbtini)“ nurodymai S. P., kad po 15 val. nuvažiuotų į objektą, esančiame Kretingoje, ir pasižiūrėtų. Adresatas „(duomenys neskelbtini)“ išsiunčia S. P. numerį +(duomenys neskelbtini). Toliau matyti 2020-11-11 nuo 17 val. 00 min. iki 17 val. 00 min. S. P. siunčiamos nuotraukos adresatui „(duomenys neskelbtini)“, kuriose matyti „Ekskavatoriaus nuomos sutartis Nr. M. (duomenys neskelbtini)“ ir „2020 m. lapkričio 10 d. ekskavatoriaus nuomos pradžios aktas“. Toliau matyti paskutinės 2020-11-12, 09 val. 18 min. S. P. siųstos dvi nuotraukos adresatui „(duomenys neskelbtini)“. Siunčiamose nuotraukose matyti griaunamas pastatas ir šalia jo ekskavatorius, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei 9 val. 20 min. S. P. siųsta žinutė „Cia yra sudėtinga bet pavoinga“. Apžiūrint telefono žinutes, matyti, kad 2020-11-10 nuo 07:50 val. iki 20:01 val. S. P. trumposiomis žinutėmis bendrauja su adresatu (duomenys neskelbtini). 07:51 val. adresatas (duomenys neskelbtini) siunčia žinutę S. P.: „Varom atlasa ant tralo“. Sekančios 2020-11-11 žinutės: 11:28 val. S. P. rašo adresatui (duomenys neskelbtini): „Ar tu jiems sutarti jau esi padaves ble ble ispisau stikla priekini ir rankasusipisau“. 11:40 val. adresatas (duomenys neskelbtini) atsako S. P.: „Tau jie turi paduot sutarti pasirasyta“. 11:45 val. sekanti S. P. žinutė adresatui (duomenys neskelbtini): „cia yra pavojinga taip nei apsaugu kabinos nei ka ir dar toks namas krito perdangos kai piso plyta i staikla tiesei i ranka bbzn kaip bus ritoi riesas istino niekur nein prigaut nu krc“. Sekanti S. P. žinutė adresatui (duomenys neskelbtini): „Zinai nier taip paprasta kaip atrodo“. Apžiūrint telefono galeriją, 2020-11-10 užfiksuotos S. P. darytos nuotraukos: 12:05 val. daryta nuotrauka, kurioje užfiksuotas griaunamas pastatas ir ekskavatorius 1404, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 13:55 val. daryta nuotrauka, kurioje užfiksuotas hidraulinis mechanizmas; 13:56 val. daryta nuotrauka, kurioje užfiksuota detalė. 2020-11-11 užfiksuotos S. P. darytos nuotraukos: 09:30 val. daryta nuotrauka, kurioje užfiksuotas suskeldėjęs stiklas (žr. pav. Nr. 21); 10:03 val. daryta nuotrauka, kurioje užfiksuotas griaunamas pastatas ir ekskavatorius; 10:28 val. daryta nuotrauka, kurioje užfiksuotas išdaužtas ekskavatoriaus kabinos priekinis stiklas ir suskeldėjęs šoninis (ekskavatoriaus kabinos dešinės pusės) stiklas; 15:37 val. daryta nuotrauka, kurioje užfiksuota detalė; 15:37 val. daryta nuotrauka, kurioje užfiksuota detalė su neryškiu paaiškinamu užrašu. Apžiūrint telefono įeinančių išeinančių ryšių žurnalą matyti 2020-11-11 12:06 val. išeinantį, 3 min. 25 s. ir 17:11 val. išeinantį, 17 sek. trukmės skambutį abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), įvardintu kaip „M. R.“. Žurnale matomi įrašai apie įeinančius, išeinančius, neatsilieptus skambučius su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2020-11-10 iki 2020-11-13 (5 t., b. l. 151-174).

Bendrojo pagalbos centro užfiksuotame ir apžiūros protokolu apžiūrėtame garso įraše užfiksuotas R. L. pranešimas apie Preiloje prispaustą žmogų (5 t., b. l. 187-190).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimi eilės tvarka pagal datą ir laiką pareigūnų Body kameromis užfiksuoti įrašai. 2020-11-13 14:00:38 policijos pareigūnai vyksta į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Neringa. Atvykę į įvykio vietą matyti prie nugriauto namo neišjungtu varikliu pavojingai pasviręs traktorius (ekskavatorius), su strėle prispaustu žmogumi, atvyksta ugniagesiai gelbėtojai, pareigūnai per radijo stotį prašo informuoti darbo inspekciją. Policijos pareigūnai įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), Neringa, bendrauja per radijo stotį su budėtoju, dirba ugniagesiai gelbėtojai, pareigūnai paveiksluoja įvykio vietą, siunčia budėtojui nuotraukas, vienas pareigūnų išeina į gatvę ir civilio žmogaus klausia kokia įmonė atliko darbus. Pilietis pasakė, kad lyg tai buvo parašyta „M.“ ir parodo į aikštelėje stovinti lengvąjį automobilį, priklausantį minėtai įmonei. Pareigūnas prieina prie mėlynos spalvos automobilio, v. Nr. (duomenys neskelbtini) su įmonės M. reklama ir nurodytu telefonu (duomenys neskelbtini), duomenis pareigūnas įrašo į savo tarnybinį bloknotą, surenka reklamoje nurodytą telefono numerį (duomenys neskelbtini), skambina, prisistato ir paklausia ar čia įmonė M.. 2020-11-13 14:10:37 pareigūnas grįždamas į įvykio vietą, telefonu kalba su įmone M., praneša apie įvykusį nelaimingą atsitikimą ir prašo nedelsiant į įvykio vietą atvykti vadovui. Pareigūnas kalba su ugniagesiu gelbėtoju, kuris nurodo, kad kažkoks asmuo, buvęs įvykio vietoje, po nelaimės iš jos pabėgo. Pareigūnas grįžta į automobilių aikštelę, prieina prie M. automobilio stovinčio automobilio VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užrašo vairuotojo asmens duomenis, vairuotojas nurodo, kad jis, pamatęs įvykį, informavo specialiąsias tarnybas, nurodo, kad su įmone M. nėra susijęs. Pareigūnui leidus, automobilis išvažiuoja, prieina ugniagesys gelbėtojas ir prašo susisiekti su įmone M. ir paprašyti atvykti traktoristą, kuris moka valdyti tokį traktorių (5 t., b. l. 193-197).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2021-02-26 išvados Nr. M 626/2020 (03) nustatyta, kad S. P. mirė nuo patirtų sunkių su gyvybe nesuderinamų sužalojimų – dalinės galvos amputacijos kaklo srityje su stuburo kaklinės dalies atidalijimu, nugaros smegenų nutraukimu, viršutinių kvėpavimo takų ir virškinamojo trakto organų sutraiškymu, kaklo minkštųjų audinių ir organų nuplėšimu-sutraiškymu, atviras skeveldriniu apatinio žandikaulio lūžimu, paliežuvio kaulo lūžimu, gerklų kremzlių sutraiškymu, kaklo kraujagyslių ir nervų nutraukimu, dešiniojo peties sąnario išnirimu, kairio raktikaulio antkaulio nubrozdinimu, minkštųjų audinių suspaudimu-patraiškymu abiejose rankose ir kojose su odos nubrozdinimais kontaktų vietose, plėštinėmis žaizdomis veide, kakle, kairio raktikaulio srityje, odos nubrozdinimais veide, kakle, kairio paties srityje, dešinėje pažastyje, nugaroje, dešinėje kojoje, poodinėmis kraujosruvomis dešinėje pažastyje, dešinėje rankoje ir kojoje, kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose krūtinės ir dešinės peties srityje, metaliniai ir grūdinto stiklo svetimkūniai kaklo minkštuosiuose audiniuose. Sužalojimai padaryti patekus kaklo sričiai tarp dviejų tarpusavyje judančių daiktų, bei toliau vykstant tarpusavio judėjimui buvo tęsiamas žalojimas kaklo srityje ir beveik pilnai amputuojant galvą kaklo srityje, bei traiškant kitas kūno sritis. Sužalojimai kaklo srityje yra sunkus, nesuderinamai su gyvybe. Sužalojimai patirti teisėsaugos nustatytu ir užduotyje nurodytu laiku. Nuo sužalojimo iki mirties praėjo kelių/keliolikos sekundžių laikotarpis. Atskira imant kiti išoriniai sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Vidiniai sužalojimai galūnėse dešinio peties srityje gali prilygti nesunkiems sužalojimams. Specialisto išvadoje Nr. T-A 6289/2020 (01) nurodyta, kad ištyrus S. P. lavono kraują ir šlapimą, kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta (6 t., b. l. 10-12).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto 2021-08-30 išvados Nr. T-V 236/2021 (01) nustatyta, kad S. P. lavono šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Kraujyje tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinilio metabolitų nerasta. Šlapime amfetaminų, benzodiazepitų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų nerasta (6 t., b. l. 20).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2021-09-14 paaiškinime nurodyta, kad tetrahidrokanabinolis (toliau THC) yra augalo kanapės (Cannabis savita) svarbiausia psichoaktyvi veiklioji medžiaga, o tetrahidrokanabinolio karboksi rūgštis (toliau – THC-COOH) yra THC neaktyvus metabolitas, neturintis poveikio psichikai. THC-COOH kraujyje galima aptikti iki 3 dienų pavartojus vieną kartą, iki 3 savaičių – vartojus reguliariai, šlapime iki 2-3 dienų pavartojus vieną kartą, iki 5-15 parų vartojant kelis kartus per savaitę ir iki 3 mėnesių vartojus reguliariai (6 t., b. l. 23).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022-05-16 ekspertizės akto Nr. EM 2/2022 (03), nustatyta, kad 1. Atsižvelgiant į rastus duomenis byloje, matyti, kad ištyrus S. P. lavono kraują ir šlapimą: „šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Kraujyje tetrahidrokanabinolio, tetrachidrokanabinolio metabolitų nerasta. Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų nerasta. Imuninės analizės duomenimis, šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų nerasta“. Kadangi kraujyje tetrahidrokanabinolio ir jo metabolitų nerasta, galima teigti, kad poveikio psichikai nebuvo, šių medžiagų radimas šlapime nurodo, kad kurį tai laiką S. P. vartojo (rūkė) kanapes. 2. Atsižvelgiant į specialisto išvados Nr. T-V 236/2021(01) duomenis, S. P. kurį tai laiką buvo vartojęs augalines kanapes, nes jo šlapime buvo rasta neaktyvaus metabolito. Atsižvelgiant į tyrimo duomenis, negalima tiksliai atsakyti kiek tikslai laiko žmogus vartojo augalines kanapes, laikas varijuoja nuo 2-3 dienų iki 2 savaičių laikotarpyje pavartojant kelis kartus. Jeigu asmuo vartoja kanapes reguliariai, galima aptikti, net ir po 3 mėnesių, po paskutinio pavartojimo (8 t., b. l. 13-15).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės akto Nr. 11-1270(22) nustatyta, kad taikyti norminiai aktai:

1. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, priimtas 2016-09-14 Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu Nr. XII-2603.

2. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas Nr. IX-1672, priimtas 2003-07-01.

3. Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1999-12-22 įsakymu Nr. 102 (su pakeitimais).

4. Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje DT 5-00, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 (su pakeitimais).

5. Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 (su pakeitimais).

6. Statybos techninis reglamentas „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“. STR 1.06.01:2016, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-02 įsakymu Nr. D1- 848 (su pakeitimais ir papildymais).

7. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, priimtas 2001-11-08 Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. IX-583 (su pakeitimais).

Išvadose konstatuota, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe mechanizmas yra toks: 1. Ekskavatorininkas S. P. , būdamas ekskavatoriaus kabinoje, dėl nenustatytų priežasčių persisvėrė į kabinos išorę per išdaužto kabinos dešiniojo lango rėmą, tuo pat metu kūno dalimi paveikė strėlės valdymo svirtį taip, kad ekskavatoriaus strėlė ėmė judėti žemyn, prie kabinos konstrukcijos prispaudė ekskavatorininką kaklo srityje ir mirtinai traumavo S. P.. 2. Statybvietėje Preiloje vykdyti darbai neatitiko: Įstatymo [2] 16 str. 1 d. reikalavimo, kad privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus; Nuostatų [3] 11. p. reikalavimo kad darbdavys privalo imtis reikiamų priemonių, kurios užtikrintų, kad per visą naudojimo laika darbo įrenginiai būtų tinkamai techniškai prižiūrimi, palaikoma jų reikiama techninė būklė ekskavatoriaus gamintojo parengtos Eksploatavimo instrukcijos reikalavimo, kad eksploatuot galima tik nepriekaištingos būklės ekskavatorių. 3. Ekspertizei pateiktoje medžiagoje nėra dokumento, kuriuo būtų patvirtinta S. P. ekskavatoriaus operatoriaus kvalifikaciją, todėl negalima spręsti, ar S. P. mokymai atitinka Nuostatų [3] 23.1. punktą. Pagal ekspertizei pateiktą medžiagą negalima nustatyti, ar operatoriaus S. P. instruktavimas atitinka UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nustatytą Instruktavimo tvarką. 4. Tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad ekskavatorininkas persisvėrė per lango rėmą ir tuo pat metu pajudino ekskavatoriaus strėlės valdymo svirtį taip, kad buvo prispaustas žemyn judančios ekskavatoriaus strėlės, o ekskavatoriaus techninis netvarkingumas, pasireiškęs techninės galimybės sudarymu operatoriui persisverti (per išdaužyto lango rėmą) iš kabinos esmingai įtakojo nelaimingą atsitikimą darbe. Jei S. P. nebuvo mokytas dirbti ekskavatoriumi, tai minėta aplinkybė organizaciniu požiūriu įtakojo nelaimingą atsitikimą, nes didino nelaimingo atsitikimo tikimybę (8 t., b. l. 24-29).

Iš mokymo pažymėjimų nustatyta, kad S. P. 2018-03-08 dalyvavo UAB W. Lietuva mokymuose „Kleeman trupintuvai“ ir „Kleeman sijotuvai“ (8 t., galinis viršelis).

 

Dėl atsakomybės pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.

 

Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija galiojusi nusikaltimo padarymo metu) numato atsakomybę darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, pažeidusiam Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių.

BK 176 straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl, nustatant nusikalstamos veikos sudėties požymio – darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo – turinį, vadovaujamasi ne tik baudžiamuoju įstatymu, bet ir darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą darbe reglamentuojančiais teisės aktais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-485/2011, 2K-341/2012, 2K-572/2013, 2K-22-677/2015). Šiais teisės aktais būtina remtis kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 176 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą darbe reglamentuoja ne tik darbų saugos įstatymai, tačiau ir kiti teisės aktai, kuriuose nustatyti darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimai. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir poįstatyminiai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi.

Pagal šį BK straipsnį atsako tik specialieji subjektai – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Darbdavio įgaliotas asmuo – padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje darbdavio įgaliotas asmuo apibūdinamas kaip asmuo, dėl savo tarnybinės padėties ar specialiųjų įgaliojimų atsakingas už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-104-648/2017, 2K-321-303/2019, 2K-36-942/2022, 2K-127-976/2022, 2K-225-788/2022, 2K-7-495/2023 ir kt.).

BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t. y. pripažįstant, kad asmuo padarė darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimą, būtina nustatyti ne tik padarytą veiką, bet ir atsiradusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir šių padarinių. Nustatant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Taikant už darbuotojų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai ir buvo būtina sunkių padarinių kilimo sąlyga bei pagrindinė jų kilimo priežastis, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023-06-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-178-654/2023).

Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje įrodyta, kad T. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje.

Nors kaltinamasis T. S. nepripažino savo kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje, tačiau patvirtino, kad įvykio metu, 2020-11-13, laikinai ėjo direktoriaus pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“, ką patvirtina ir 2019-07-23 vienintelio akcininko R. K. sprendimas Nr. 19/03 (4 t., b. l. 42). Taip pat pripažino, kad, kaip vadovas, privalėjo užtikrinti savo darbuotojų saugą, nors pats nebuvo atestuotas darbų saugos srityje. Patvirtino, kad ekskavatorius „ATLAS 1404“ su operatoriumi buvo išnuomotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal jo 2020-11-10 pasirašytą ekskavatoriaus nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 95-96, 4 t., b. l. 59-60), nors sutarties sudarymu rūpinosi vadybininkas V. V.. Taip pat patvirtino, kad žinojo, jog ekskavatoriumi bus vykdomi griovimo darbai, tik nežinojo ir nesidomėjo konkrečiai kokie. Tačiau neabejojo, kad tokius darbus šia technika buvo galima atlikti. Neginčijo, kad 2020-09-30 su S. P. buvo pasirašyta darbo sutartis Nr. 69, pagal kurią jis nuo 2020-10-01 įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi (ekskavatorininku) (3 t., b. l. 97-98), nors kad S. P. turėjo reikalingą kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, negalėjo patvirtinti, tikino pasitikėjęs V. V., kuris buvo nurodęs, jog S. P. turi kvalifikaciją, leidžiančią dirbti ekskavatoriumi. Kaltinamasis taip pat pripažino, kad minėtam ekskavatoriui nebuvo išduotas techninės apžiūros talonas (2 t. , b. l. 119), taip pat, kad neturėjo ekskavatoriaus vadovo, nes jis buvo pirktas nenaujas, ką patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-11-24 raštas (3 t., b. l. 111). Be to, kaltinamasis pripažino ir tai, kad prieš įvykį buvo informuotas apie tai, jog ekskavatoriaus stiklas buvo sugadintas, nors nežinojo tiksliai ar visiškai išmuštas, ar tik skilęs ir buvo pavedęs darbuotojams šią problemą išspręsti, bei nemanė, kad stiklas kėlė pavojų darbų saugai. Ginčydamas savo kaltę, T. S. tvirtino, kad ne jis, o būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo užtikrinti jiems išnuomoto darbuotojo saugias darbo sąlygas savo statybos objekte vykdydami statybos darbus. Taip pat, kaltinamojo nuomone, žūtis nėra tiesiogiai susijusi su darbo funkcijų vykdymu, nes pats S. P. padarė klaidą. Be to, stiklo sugadinimas nebuvo priežastis nelaimingam atsitikimui, nes pats operatorius nemanė, jog dirbti yra pavojinga. Taip pat, buvo keliama versija, kad S. P. prieš įvykį galimai buvo vartojęs psichotropinių medžiagų ir tai galėjo turėti įtakos nelaimingam atsitikimui.

Dėl pastarosios aplinkybės pasakytina, kad viena vertus ją paneigia Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022-05-16 ekspertizės akto Nr. EM 2/2022 (03) išvados, kuriose nurodoma, kad, kadangi kraujyje tetrahidrokanabinolio ir jo metabolitų nerasta, galima teigti, kad poveikio psichikai nebuvo, šių medžiagų radimas šlapime nurodo, kad kurį tai laiką S. P. vartojo (rūkė) kanapes. Taip pat nepatvirtinta, jog jis augalines kanapes vartojo prieš įvykį, nes negalima tiksliai atsakyti kiek tikslai laiko žmogus vartojo augalines kanapes, laikas varijuoja nuo 2-3 dienų iki 2 savaičių laikotarpyje pavartojant kelis kartus. Jeigu asmuo vartoja kanapes reguliariai, galima aptikti, net ir po 3 mėnesių, po paskutinio pavartojimo (8 t., b. l. 13-15). Kita vertus, jeigu S. P. darbo vietoje ir būtų buvęs apsvaigęs, būtent pats darbdavys privalėjo tą dieną (pamainą) jį nušalinti nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio (Darbo kodekso 49 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, net jeigu ir būtų buvusi susidariusi tokia situacija, kad darbuotojas darbo vietoje būtų apsvaigęs, tai nešalintų kaltinamojo, kaip darbdavio, atsakomybės.

Lietuvos teismo ekspertizės akto Nr. 11-1270(22) išvados patvirtina, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe mechanizmas yra toks: 1. ekskavatorininkas S. P., būdamas ekskavatoriaus kabinoje, dėl nenustatytų priežasčių persisvėrė į kabinos išorę per išdaužto kabinos dešiniojo lango rėmą, tuo pat metu kūno dalimi paveikė strėlės valdymo svirtį taip, kad ekskavatoriaus strėlė ėmė judėti žemyn, prie kabinos konstrukcijos prispaudė ekskavatorininką kaklo srityje ir mirtinai traumavo S. P.. 2. Statybvietėje Preiloje vykdyti darbai neatitiko: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 str. 1 d. reikalavimo, kad privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus; Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1999-12-22 įsakymu Nr. 102, 11. p. reikalavimo, kad darbdavys privalo imtis reikiamų priemonių, kurios užtikrintų, kad per visą naudojimo laika darbo įrenginiai būtų tinkamai techniškai prižiūrimi, palaikoma jų reikiama techninė būklė ekskavatoriaus gamintojo parengtos Eksploatavimo instrukcijos reikalavimo, kad eksploatuot galima tik nepriekaištingos būklės ekskavatorių. Ekspertizei pateiktoje medžiagoje nėra dokumento, kuriuo būtų patvirtinta S. P. ekskavatoriaus operatoriaus kvalifikaciją, todėl negalima spręsti, ar S. P. mokymai atitinka Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1999-12-22 įsakymu Nr. 102, 23.1. punktą. Pagal ekspertizei pateiktą medžiagą negalima nustatyti, ar operatoriaus S. P. instruktavimas atitinka UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nustatytą Instruktavimo tvarką. Tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad ekskavatorininkas persisvėrė per lango rėmą ir tuo pat metu pajudino ekskavatoriaus strėlės valdymo svirtį taip, kad buvo prispaustas žemyn judančios ekskavatoriaus strėlės, o ekskavatoriaus techninis netvarkingumas, pasireiškęs techninės galimybės sudarymu operatoriui persisverti (per išdaužyto lango rėmą) iš kabinos esmingai įtakojo nelaimingą atsitikimą darbe. Jei S. P. nebuvo mokytas dirbti ekskavatoriumi, tai minėta aplinkybė organizaciniu požiūriu įtakojo nelaimingą atsitikimą, nes didino nelaimingo atsitikimo tikimybę (8 t., b. l. 24-29).

Šias išvadas ekspertas T. D. patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Nors ekspertas nurodė, kad ekskavatoriumi buvo galima vykdyti ir griovimo darbus, nes gamintojas yra numatęs, jog juo galima atlikti pastatų ardymo darbus, tačiau tai, kad stiklas buvo išdaužtas, atsirado sąlygos ekskavatoriaus operatoriui persiverti, iškišti galvą iš kabinos, todėl lango, kuris atliko apsauginę funkciją, nebuvimas ir technikos netvarkingumas turėjo tokios įtakos nelaimingam atsitikimui. Pažymėtina, kad pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-10-10 įsakymu Nr. DS-1 patvirtintų „Darbuotojo, vairuojančio ekskavatorių, saugos ir sveikatos instrukcijų“ Nr. 22, 2.2.3., 2.2.10., 3.3., 4.2. punktais nustatyta, jog ekskavatorius ir jo įranga turi atitikti vykdomų darbų pobūdį ir būti tinkamai naudoti. Judamosios mašinų ir mechanizmų dalys, prie kurių gali prisiliesti žmonės, turi būti su saugos gaubtais; ekskavatoriaus kabina turi būti švari, stiklai neįtrūkę, nepatamsėję, valytuvai turi švariai valyti aplytą stiklą. <...>; draudžiama pradėti dirbti darbą su techniškai netvarkingu ekskavatoriumi arba nuimtomis apsauginėmis priemonėmis, darbo vieta prie ekskavatoriaus turi būti lygi, neslidi ir švari. Kelias, kuriuo važinėja ekskavatorius, turi būti iš anksto išlygintas, o silpnas gruntas sustiprintas inventoriniais skydais. Taigi, pagal pačios bendrovės lokalų aktą buvo draudžiama dirbti ekskavatoriumi, kurio stiklas įtrūkęs, nekalbant jau apie jo išdužimą.

R. K. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad dieną prieš įvykį, V. V. jam užsiminė, kad yra skilęs arba išdužęs ekskavatoriaus stiklas. Jis R. B. pasakė, kad jam skambins S. P. susitarti, kad reikės planuoti remontą, stiklo keitimą. O dirbti ar ne, yra paties operatorius sprendimas. Ikiteisminio tyrimo metu R. K. parodė, kad jam buvo žinoma, kad prieš nelaimingą atsitikimą buvo išdaužtas ekskavatoriaus stiklas. Apie išdaužtą ekskavatoriaus stiklą jį informavo V. V.. Kuris būtent stiklas buvo išdaužtas, neatsimena. Kiek jam žinoma, kad iš kažkur atskrido plyta ir išdaužė ekskavatoriaus stiklą. Atskriejusi plyta sužalojo S. P. ranką. Jis informavo V. V., kad viską išsiaiškintų. Kiek jam žinoma, su išdaužtu stiklu S. P. toliau atliko darbus iki nelaimingo atsitikimo. Stiklas nebuvo pakeistas, dėl kokių priežasčių, nežino. Apie išdaužtą stiklą V. V. žinojo, tad kodėl jis nesiėmė jokių veiksmų,  nežino. Liudytojas V. V. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad su S. P. telefonu bendravo prieš įvykį, nes jis skundėsi, kad buvo skilęs stiklas. Liudytojas R. B. teisiamajame posėdyje parodė, jog  2020-11-13 ar anksčiau jam paskambino T. S. ir perspėjo, kad reikės ekskavatoriaus stiklą keisti. Sakė, kad pažeistas šoninis stiklas, nes kažką užsimetė ir jis išdužo. T. S. perspėjo, kad S. P. paskambins. Sakė, kad „tau paskambins S. P., nes yra išsimušęs šoninį stiklą“. Nurodė, kad jei reiks, stabdyti darbus, kad reikės tvarkyti. Tačiau S. P. neskambino ir nepranešė. Liudytojai M. R. ir S. K. teisiamajame posėdyje nurodė, jog įvykio vietoje stiklo šukių nematė. Pats kaltinamasis patvirtino, kad dar prieš įvykį buvo informuotas, jog ekskavatoriaus stiklas buvo pažeistas. Iš 2021-05-24 apžiūros protokolo ir fotolentelės nustatyta, kad apžiūrėjus žuvusiajam S. P. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Huawei“, jame buvo rastos 2020-11-11 užfiksuotos S. P. darytos nuotraukos: 09.30 val. daryta nuotrauka, kurioje užfiksuotas suskeldėjęs stiklas; 10.03 val. daryta nuotrauka, kurioje užfiksuotas griaunamas pastatas ir ekskavatorius; 10.28 val. daryta nuotrauka, kurioje užfiksuotas išdaužtas ekskavatoriaus kabinos priekinis stiklas ir suskeldėjęs šoninis (ekskavatoriaus kabinos dešinės pusės) stiklas (5 t., b. l. 151-174). Šios aplinkybės patvirtina, kad stiklas buvo išdaužtas dar prieš įvykį, o kaltinamasis T. S., būdamas informuotas apie tai, kad ekskavatoriaus stiklas buvo pažeistas ir neatitinka pačios 2019-10-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymu Nr. DS-1 patvirtintų „Darbuotojo, vairuojančio ekskavatorių, saugos ir sveikatos instrukcijų“ reikalavimų, šį pažeidimą ignoravo, dėl ko, neįgyvendino darbdavio pareigos sudaryti darbuotojui saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. 

Be to, ekspertas nurodė, kad, kadangi ekskavatorius yra savaeigis, dirbti su juo yra būtinas kvalifikacinis pažymėjimas, šiuo atveju pagal pateiktus duomenis, S. P. nebuvo mokytas dirbti ekskavatoriumi, tai patvirtinančio pažymėjimo neturėjo. Taip pat nurodė, kad atėjus į naują vietą, pasikeitus pavojingiems veiksniams, turėjo būti atliktas papildomas darbuotojo instruktavimas, tačiau tokių duomenų, kad buvo instruktuotas darbo vietoje, nepateikta, pasakyta, kad instruktuotas žodžiu. Bet instruktavimas turi būti patvirtintas parašu, tokių dokumentų nėra. Šiuo atveju buvo tik įvadinis instruktavimas.

 Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalis draudžia vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną asmenims, neturintiems šios teisės. Šio Įstatymo 22 straipsnio 1 dalis nurodo, kad teisės vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą. Teisę vairuoti savaeiges mašinas galima įgijus SM kategoriją (Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų (traktorininkų) mokymo ir teisės vairuoti šias transporto priemones įgijimo tvarkos aprašo 42 punktas). Pagal šio Aprašo 38 punktą, asmeniui, kurio teorinės žinios ir praktiniai gebėjimai pagal Aprašo 12 punkte nurodytas traktorininkų mokymo programas (modulius) įvertinti teigiamai, išduodami Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme numatyti mokymosi pasiekimų dokumentai ir traktorininko pažymėjimas, kuriuo suteikiama teisė vairuoti mokymo modulį atitinkančios traktorininko pažymėjime nurodytos kategorijos traktorius ir savaeiges mašinas. Pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtintų 2020-09-30 operatoriaus-ekskavatorininko pareiginių nuostatų 1.2. punktas nurodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi-ekskavatorininku gali dirbti asmuo, turintis ekskavatorininko pažymėjimą ir analogiško darbo patirties.

Nors liudytojai V. V., R. B., T. L. patvirtino, kad S. P. ekskavatoriumi dirbo gerai, buvo kvalifikuotas darbuotojas, o V. V. tvirtino, kad S. P. jam pateikė pažymėjimą, patvirtinantį teisę valdyti ekskavatorių ir liudytojas R. B. teigė, kad S. P. sakė, jog visas teises turi, nors šio pažymėjimo nematė, tačiau byloje duomenų, kad S. P. tokį pažymėjimą turėjo, nėra pateikta. Kad S. P. turėjo pažymėjimą, suteikiantį teisę dirbti ratiniu ekskavatoriumi nepatvirtina ir UAB „L.“ 2021-06-03 raštas, kuriame ji nurodė, jog S. P. dirbo įmonėje nuo 2020-06-17 iki 2020-09-30 ekskavatorininko pareigose, parodė ekskavatorininko teises, turėjo gerus darbo įgūdžius, dirbo su ratiniu krautuvu „New Holand“ ir 5 t vikšriniu ekskavatoriumi CAT (5 t., b. l. 68). Taip pat ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-06-09 elektroninis pranešimas, kad pagal 2019-03-28 sudarytą darbo sutartį Nr. 1286 S. P. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekskavatorininko – kelio darbininko pareigose nuo 2019-04-01 iki 2019-10-25 ir faktiškai visą laiką dirbo kelio darbininku, nes pačio dokumento nepateikta ir net UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, neturinti informacijos su kokiomis transporto priemonėmis (ar kita technika) S. P. galėjo dirbti, nes tokias teises patvirtinančių dokumentų darbuotojas darbdaviui nebuvo pateikęs (5 t., b. l. 71-74). Kvalifikacijos tobulinimo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) ir atestacijos pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad S. P. mokėsi ir atestuotas pagal darbininko, dirbančio su dyzeliniu ar dujiniu krautuvu mokymo programą (5 t., b. l. 49-50, 51-52). Tačiau UAB „Sabelija“ 2021-04-23 raštu išaiškino, kad S. P. pagal išduotą pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta teisė dirbti dyzeliniu ar dujiniu krautuvu, tačiau juo nėra suteikiama teisė dirbti ratiniu ekskavatoriumi. Asmuo,  dirbantis su ratiniu ekskavatoriumi turi turėti SM kategorijos pažymėjimą (5 t., b. l. 56-62). Plungės technologijų ir verslo mokyklos Rietavo filialas 2021-05-14 raštu Nr.73384 patvirtino, kad S. P. šioje įstaigoje SM kategorijos savaeigių ne žemės ūkio mašinų vairuotojo (traktorininko) pažymėjimas, suteikiantis teisę dirbti ratiniu ekskavatoriumi, nebuvo išduotas. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro informacinėje sistemoje duomenų, kad S. P. turi įgijęs traktoriaus vairuotojo (traktorininko) pažymėjimą nėra (5 t., b. l. 65).

Taigi, byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad S. P. turėjo kvalifikaciją valdyti ekskavatorių, tačiau, nežiūrint to, darbdavys, nepašalinęs šių abejonių, jį priėmė į operatoriaus-ekskavatorininko pareigas.

Darbo kodekso 21 straipsnio 1 dalis nurodo, jog darbo sutarties šalys yra darbuotojas ir darbdavys. O Darbo kodekso 34 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Taigi, būtent darbdavys, priimdamas asmenį į tam tikras pareigas ir pasirašydamas su juo darbo sutartį, privalo įsitikinti, kad jis turi tam darbui būtiną kvalifikaciją. Tačiau šiuo atveju, pats kaltinamasis pripažino, kad pasitikėjo pavaldiniu ir darbo sutartį su S. P. dėl ekskavatorininko-operatoriaus darbo pasirašė neįsitikinęs, kad šis turi teisę vairuoti tokią transporto priemonę.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-05-30 įsakymo Nr. 207 dėl traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų techninės apžiūros tvarkos 5 punkto reikalavimus, draudžiama eksploatuoti traktorius, kuriems neatlikta techninė apžiūra.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999-12-22 įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 5 punktą, būtent darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, privalo imtis reikiamų priemonių, kad būtų laikomasi šiuose nuostatuose nurodytų darbuotojų saugos ir jų sveikatos apsaugos reikalavimų darbo įrenginiams ir kurios užtikrintų, kad darbo įrenginiai, kuriais naudojasi darbuotojai įmonėje, būtų tinkami arba pritaikyti darbui atlikti, nekenktų darbuotojų saugai ir sveikatai. Darbdavys, parinkdamas darbo įrenginius, įvertina specifines darbo sąlygas bei pavojus įmonėje, ypač darbo vietoje, taip pat papildomus pavojus, kuriuos kelia naudojamas darbo įrenginys. Ten, kur neįmanoma užtikrinti, kad darbuotojai darbo įrenginius galės naudoti be rizikos saugai ir sveikatai, darbdavys privalo imtis atitinkamų priemonių, kad rizika būtų kiek galima mažesnė. Darbdavys privalo turėti visus gamintojo numatytus darbo įrenginio naudojimo dokumentus (6-8 punktai). Be to, darbdavys privalo imtis reikiamų priemonių, kurios užtikrintų, kad per visą naudojimo laiką darbo įrenginiai būtų tinkamai techniškai prižiūrimi, palaikoma jų reikiama techninė būklė, atitinkanti šių nuostatų 9.1 arba 9.2 papunkčių reikalavimus. O kai tikėtina, kad naudojami darbo įrenginiai dėl jų konstrukcijos, techninių parametrų, naudojimo sąlygų ar kitų aplinkybių gali sukelti specifinį pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, darbdavys privalo darbo įrenginių naudojimą apriboti ir pavesti juos naudoti tik tam tikriems darbuotojams (11, 17.1 punktai). Būtent darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai gautų reikiamą informaciją apie darbo įrenginių saugų naudojimą, o ten, kur reikia, darbo vietoje prie darbo įrenginių būtų rašytinės darbo įrenginio naudojimo instrukcijos. Informacija ir rašytinė instrukcija turi suteikti pakankamai žinių apie darbo įrenginio saugų naudojimą. Instrukcijoje privalo būti nurodyta: saugios įrenginio naudojimo sąlygos; galimos neįprastos įrenginio naudojimo situacijos ir šių situacijų galimos pasekmės darbuotojų saugai ir sveikatai; praktiniai patarimai (jei tokių turima), kaip saugiai naudoti darbo įrenginius. Darbdavys privalo užtikrinti, kad: kiekvienas darbuotojas, gavęs užduotį naudotis darbo įrenginiu, būtų apmokytas ir supažindintas su galinčiais iškilti pavojais naudojant darbo įrenginį (19, 20.1., 20.2., 20.3., 23.1. punktai). Be to, darbo įrenginys gali būti panaudotas tik tokiomis sąlygomis ir tokiems veiksmams (darbams), kuriems jis yra skirtas ir pritaikytas. Savaeigius darbo įrenginius privalo valdyti tik tie darbuotojai, kurie buvo išmokyti saugiai valdyti tokius įrenginius (1 priedo 2.12 punktas, 2 priedo 2.1. punktas).

Šiuo atveju pats kaltinamasis pripažino, kad ekskavatoriui „ATLAS 1404“ nebuvo išduotas techninės apžiūros talonas, ką patvirtina ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos raštas (2 t., b. l. 119). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-11-24 raštu patvirtino, kad neturėjo ekskavatoriaus vadovo, nes jis buvo pirktas nenaujas (3 t., b. l. 111). Taip pat, kad S. P. nebuvo instruktuotas ir supažindintas su ekskavatoriaus „ATLAS 1404“ naudojimosi instrukcija, apmokytas juo dirbti, nes buvo pasitikima galimai jo pateikta informacija apie turimas kvalifikacijas. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad ekskavatorius „ATLAS 1404“ apskritai negalėjo būti eksploatuojamas. Taigi, T. S. pažeidė Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 5, 6, 7, 8, 11, 17, 19, 20, 23 punktų reikalavimus.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ l. e. p. direktoriaus T. S. 2019-10-10 įsakymu Nr. DS-3 direktorius buvo paskirtas atsakingu už saugos ir sveikatos instruktavimą, jo įforminimą, mokymą ir atestavimą darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais (3 t., b. l. 94). 2019-10-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ l. e. p. direktoriaus T. S. įsakymu Nr.DS-2 patvirtinta Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarka (2 t., b. l. 158-163), kurioje nustatyta, kad    9.1. Darbuotojai papildomai instruktuojami šiais atvejais: 9.1.1. pakeitus darbo vietą (atliekamą darbą), pareigas, technologinį procesą, darbo organizavimą, pakeitus, modernizavus darbo priemones. Instruktuojama pagal naujai darbo vietai, profesijai privalomas instrukcijas; 9.1.2. atsiradus naujiems arba pasikeitus darbo rizikos veiksniams, keliantiems pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai. 9.1.3. prieš pradedant dirbti pavojingus darbus, pagal kuriuos darbuotojas nebuvo instruktuotas, arba darbuotojui nebuvus darbe ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų. 11. Kiekvienas darbuotojas instruktuojamas individualiai prieš pradedant dirbti pagal pagrindines tam darbuotojui privalomas DSS instrukcijas, darbo priemonių ar technologinių procesų techninius dokumentus, <...>, profesinės rizikos vertinimo dokumentus, ar kitus dokumentus. 16. Skirdamas naują užduotį darbuotojui, padalinio vadovas turi įsitikinti darbuotojo gebėjimu atlikti užduotį, ar darbuotojas žino saugius darbo atlikimo būdus ir nuspręsti, ar reikia papildomai instruktuoti. Instruktuojantis po instruktavimų turi įsitikinti, kad darbuotojas viską suprato, patikrindamas jo žinias apklausa ir nustatyti, ar pavestą darbą darbuotojas galės atlikti saugiai. 23. Įmonėje rengiamose instrukcijose pateikiama tokia informacija: 23.1. pavojai, pavojingi ir kenksmingi rizikos veiksniai, esantys arba galintys pasireikšti darbuotojo darbo aplinkoje, atliekant jam pavestą darbą; 23.2. reikalavimai ir konkretūs nurodymai (darbo metodai, pareigos ir pan.), informuojantys, kaip saugiai dirbti pavestą darbą, atlikti užduotį, naudoti darbo įrenginį, taip pat kaip parengti darbo vietą pradedant dirbti, sutvarkyti ją pabaigus darbą. 23.3. saugos priemonės kurios turi būti taikomos, jų taikymo ar naudojimo tvarka. 8. Darbuotojas persiųstas laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės arba iš įmonės į kitą įmonę, negali pradėti dirbti kol jis neinformuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, į kurią jis pasiųstas dirbti ir neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje.    33. Darbuotojus, atliekančius kitose įmonėse darbus ar teikiančius paslaugas, instruktuoja jų darbdaviai ar darbdaviams atstovaujantys asmenys savo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnis nurodo, kad du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kuriam darbdaviui darbuotojas dirba. Siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, darbdaviai bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus, įgyvendindami darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, ir informuoja vienas kitą, darbuotojų atstovus, darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai bei darbuotojus apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius, prireikus parengia bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą.

Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012-08-10 įsakymu Nr. V-240 patvirtintų „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašo“ 10 punktas reglamentuoja, kad darbuotojas, darbdavių susitarimu pasiųstas laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, turi būti instruktuojamas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka apmokytas ir instruktuotas. O pagal 13 punktą, darbuotojus, atliekančius kitose įmonėse darbus ar teikiančius paslaugas, instruktuoja jų darbdaviai ar darbdaviams atstovaujantys asmenys savo nustatyta tvarka. 14 punktas nustato, kad du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, įvertina galimus pavojus ir rizikos veiksnius ir prireikus parengia bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą, kuriame nustato ir darbuotojų instruktavimo tvarką.

Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos 8 punktas konkrečiai nurodo, kad darbuotojas, persiųstas laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės arba iš įmonės į kitą įmonę, negali pradėti dirbti kol jis neinformuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, į kurią jis pasiųstas dirbti ir neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje.

Nagrinėjamu atveju ekskavatorius „ATLAS 1404“ su operatoriumi S. P. buvo išnuomotas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuomos sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad nuomininkas ir operatorius turi laikytis galiojančių darbo saugos taisyklių dirbant ekskavatoriumi (4 t. b. l. 59), tačiau kam tenka atsakomybė už operatoriaus instruktavimą nuomininko ekskavatoriaus naudojimo vietoje nebuvo numatyta, todėl turėjo būti vadovaujamasi 2019-10-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarka (2 t., b. l. 158-163), pagal kurią darbuotojas turėjo būti instruktuotas savo darbdavio.

Šiuo atveju Instruktavimų registravimo žurnale užfiksuota, kad S. P. instruktuotas tik pagal įvadinius instruktažus 2019-12-03 pagal instrukcijas 1, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 2019-12-05 pagal instrukcijas Nr.14, 15, 20, 21, 22, 23, 25, 27, bei 2020-09-28 pagal instrukcijas 1, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 2020-09-29 pagal instrukcijas Nr.14, 15, 20, 21, 22, 23, 25, 27 (3 t., b. l. 117-119). Jokio papildomo instruktavimo prieš siunčiant jį dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atlikta. Apskritai kaltinamasis patvirtino, jog net nežinojo kokius konkrečiai darbus atliks jo darbuotojas ir ar tam jis turi kvalifikaciją, ar technika yra tinkama užduočiai. Jis taip pat nebendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, nekoordinavo veiksmų, nesiaiškino, apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius darbuotojui, apskritai nusišalino nuo šio klausimo, manydamas, jog tuo turi rūpintis ir yra atsakinga tik UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vadinasi, T. S., išnuomodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekskavatorių ir jo operatoriumi paskirdamas neapmokytą operatorių S. P., kuriam buvo pavesta atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Preiloje, Neringos sav., griovimo ekskavatoriumi darbus, nepasirūpino, kad darbuotojas būtų instruktuotas darbo vietoje, neįvertino profesinės rizikos, neparengė ir nesupažindino su darbų vykdymo projektu, nekoordinavo veiksmų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingais asmenimis dėl šių reikalavimų įgyvendinimo. Dėl to pažeidė Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio, 27 straipsnio 1 dalies, 30 straipsnio reikalavimus.

T. S.

kaltinamas ir tuo, jog pažeidė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo 33.2, 36.1, 40.1.2., 40.1.3., 40.2., 43.1., 43.2. punktų ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 5, 6, 11, 17 punktų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje“ (galiojusių įvykio metu) 2 punktas nustato, kad darbdaviai, vykdydami statybos darbus ir rengdami įmonės norminius dokumentus, turi vadovautis Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatais, Darbo įrenginių naudojimo bendraisiais nuostatais, Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatais, Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo nuostatais, šiomis Taisyklėmis ir kitais galiojančiais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais, techniniais reglamentais, standartais, metodiniais nurodymais.

Tačiau Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų I dalies 2 punkto 5 papunktyje nurodoma, kad šiuo atveju darbdavys yra statytojas (užsakovas), statinio projekto valdytojas, statinio statybos valdytojas, statinio statybos rangovas ir bet kuris statinio projektavimo ar statybos procese dalyvaujantis fizinis ar juridinis asmuo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso 16 straipsnyje nustatytus darbdavio požymius.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiga užtikrinti, kad statybvietėje būtų įgyvendinti kaltinime nurodyti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo 33.2, 36.1, 40.1.2., 40.1.3., 40.2., 43.1., 43.2. punktų ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 5, 6, 11, 17 punktų reikalavimai teko darbdaviui, atitinkančiam Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų I dalies 2 punkto 5 papunkčio apibrėžimą, į kurį T. S. nepatenka. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įvykus sunkiam nelaimingam atsitikimui darbe, pagrindas traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 176 straipsnį yra ne vien tik formaliai jam paskirta bendra pareiga rūpintis darbų sauga įmonėje, bet ir išvada, kad pagal einamas pareigas būtent jis privalėjo ir turėjo galimybę užtikrinti, kad konkretūs darbai konkrečioje vietoje būtų vykdomi saugiai ir kad būtent šios pareigos pažeidimas yra susijęs priežastiniu ryšiu su įvykusia nelaime (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-788/2022). Lietuvos teismo ekspertizės akte Nr. 11-1270(22) konstatuota, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad ekskavatorininkas persisvėrė per lango rėmą ir tuo pat metu pajudino ekskavatoriaus strėlės valdymo svirtį taip, kad buvo prispaustas žemyn judančios ekskavatoriaus strėlės, o ekskavatoriaus techninis netvarkingumas, pasireiškęs techninės galimybės sudarymu operatoriui persisverti (per išdaužyto lango rėmą) iš kabinos esmingai įtakojo nelaimingą atsitikimą darbe. Jei S. P. nebuvo mokytas dirbti ekskavatoriumi, tai minėta aplinkybė organizaciniu požiūriu įtakojo nelaimingą atsitikimą, nes didino nelaimingo atsitikimo tikimybę (8 t., b. l. 24-29). T. y., pagal ekspertizės aktą esminė nelaimingo atsitikimo priežastis buvo ekskavatoriaus techninis netvarkingumas ir S. P. neinstruktavimas ir neapmokimas, o ne reikalavimų darbo vietos statyboje įrengimui nesilaikymas ar technologinių statybos darbų pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, aptartų teisės normų pažeidimas negalėjo būti inkriminuotas T. S., todėl šios aplinkybės iš kaltinimo šalintinos.

T. S.

nesutiko ir su tuo, kad ekskavatoriumi įvykio metu buvo vykdomi griovimo darbai, nes tuo metu jis tik krovė laužą į mašinas. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojai T. L., M. R., A. D. teisiamojo prosėdžio metu ir A. D. parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad S. P. įvykio metu neatliko pastato griovimo darbų, todėl ši aplinkybė taip pat šalinama iš kaltinimo. Vis tik, šios aplinkybės pašalinimas neturi jokios įtakos T. S. atsakomybės apimčiai, nes, kaip minėta, pagal ekspertizės aktą, pats darbų pobūdis esminės įtakos įvykiui neturėjo.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad T. S. pasirašė ekskavatoriaus nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir išnuomojo ratinį ekskavatorių ATLAS 1404 2003 m. serijos Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris neatitiko techninių reikalavimų ir kuriam nebuvo išduotas techninės apžiūros talonas, bei jo operatoriumi paskyrė neapmokytą ir neinstruktuotą darbo vietoje krautuvo operatorių S. P., kuriam pavedė atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Preiloje, Neringos sav., griovimo ekskavatoriumi darbus, neįvertinęs profesinės rizikos, neparengęs ir nesupažindinęs su darbų vykdymo projektu, nekoordinavęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingais asmenimis dėl šių reikalavimų įgyvendinimo, be to leido darbuotojui dirbti su techniškai netvarkingu bei neapsaugotu kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis – išdaužtu kabinos šoniniu stiklu, ekskavatoriumi, dėl ko S. P. dirbdamas šiuo ekskavatoriumi ant nelygaus dėl nežinomų priežasčių persisvėrė per išdaužto šoninio lango rėmą ir savo kūnu nuspaudė ekskavatoriaus strėlės valdymo svirtį, po ko strėlė leidosi žemyn ir kaušui atsirėmus į gruntą, pakėlė ekskavatoriaus priekį į viršų,  tuo pačiu suspausdama tarp strėlės ir ekskavatoriaus konstrukcijų patekusį S. P., kuris dėl patirtų sunkių su gyvybe nesuderinamų sužalojimų – dalinės galvos amputacijos kaklo srityje, įvykio vietoje mirė. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2021-02-26 išvados Nr. M 626/2020 (03) nustatyta, kad S. P. mirė nuo patirtų sunkių su gyvybe nesuderinamų sužalojimų, kurie buvo patirti teisėsaugos nustatytu ir užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020-11-13 apie 13.49 val. Taigi, savo veiksmais T. S., būdamas darbdaviu ir atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimą, pažeidė visą eilę kaltinime nurodytų darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų, dėl ko įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas ir žuvo S. P.. Šie darbo saugos reikalavimų pažeidimai tiesiogiai priežastiniu ryšiu susiję su nelaimingu atsitikimu, nes jeigu būtų jų laikomasi, darbuotojui nebūtų leista dirbti su techniškai netvarkingu bei neapsaugotu kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis – išdaužtu kabinos šoniniu stiklu, ekskavatoriumi, toks nelaimingas atsitikimas nebūtų nutikęs. Todėl T. S. veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalies nusikaltimo sudėtį.

T. S.

nusikaltimą, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje padarė dėl neatsargumo, pasireiškusio nusikalstamu nerūpestingumu, nes iš byloje nustatytų faktinių veikos padarymo aplinkybių matyti, kad jis nenumatė, jog dėl jo neveikimo gali kilti pavojingi, Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

 

Dėl bausmės skyrimo.

 

Kaltinamojo T. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos daromą žalą bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

T. S.

padarė vieną neatsargų nusikaltimą, kuris sukėlė sunkias pasekmes, yra neteistas, baustas administracine tvarka, į psichikos ir priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas, duomenų, kad turėtų psichikos sutrikimų, dėl kurių negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, nenustatyta, dirba, turi šeimą. Tačiau kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė, o teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino, t. y. nesiekė padėti išaiškinti veikos padarymo aplinkybes. Įvertinus išdėstytas ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad baudžiamosios atsakomybės tikslai ir bausmės paskirtis bus tinkamai įgyvendinti paskiriant kaltinamajam, kaip pirmą kartą teisiamam ir dirbančiam asmeniui, sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – piniginę baudą, nustatant minimalų sankcijoje numatytą baudos dydį.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

 

Dėl nukentėjusiųjų pareikšto civilinio ieškinio

 

Proceso metu nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai žuvusiojo S. P. motina V. K., seserys V. E., S. P. ir brolis K. P. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ subsidiariai su nuteistu už nusikalstamos veikos padarymą asmeniu priteisti kiekvienam po 25 000 Eur neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (1 t., b. l. 106-110).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatytos visos būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir žuvusysis S. P. teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais, žalos atsiradimas yra susijęs su žuvusiojo darbo veikla, todėl darbdavys privalo nukentėjusiesiems padarytą žalą (turtinę ir neturtinę) visiškai atlyginti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio 1 dalis įpareigoja samdančius darbuotojus asmenis atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės. T. S., nuo 2019 m. liepos 23 d. būdamas vienintelio akcininko R. K. sprendimu Nr. 19/03 paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinai einančiu direktoriumi, vykdė darbines pareigas bendrovėje, t. y., veikė šio juridinio asmens vardu, todėl būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atsakinga už kaltinamojo darbine veika padarytą žalą, o kaltinamojo civilinė atsakomybė galima tik civiliam atsakovui neturint pakankamai lėšų, pareiga atlyginti žalą pareina tiesiogiai ją padariusiam asmeniui – T. S..

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šią žalą darbdavys turi atlyginti pagal CK 6.284 straipsnio nuostatas nepriklausomai nuo to, ar asmuo buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, nes Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nenustatytas neturtinės žalos atlyginimas (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.284 straipsnis). Šiuo atveju darbdavys privalo atlyginti neturtinę žalą esant nelaimingam atsitikimo darbe faktui nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties ir jo konkretaus darbuotojo kaltės (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Minėta, kad pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia.

CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties; šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir tėvai, nepaisant jų darbingumo, taip pat broliai, seserys, jeigu juos su žuvusiuoju siejo stiprūs emociniai ryšiai, tarp jų buvo susiformavę artimi ir glaudūs santykiai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo gyvybės atėmimo atvejais kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (tėvo, motinos, vaiko). Asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, yra vienos iš svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar neįmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės. Kitą vertus, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Pažymėtina, kad, esant keliems ieškovams byloje dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, būtina individualizuoti neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iš ieškovų ryšį su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-560/2010, Nr. 3K-3-217-690/2018).

Nukentėjusioji V. K. yra S. P. motina. Nors sūnus ne nuolat gyveno su motina, nes V. K. nurodė, kad dažnai išvykdavo į Suomiją padėti dukrai, tačiau sūnus liko ir gyveno jos name, o kai motina grįždavo į Lietuvą, jiedu gyvendavo kartu, dalindavosi būsto išlaikymo, komunalines išlaidomis. Nors sūnus turėjo gyvenimo draugę K. N., tačiau šeimos nebuvo sukūręs. Nukentėjusiosios V. K. teigimu, jų santykiai su sūnumi buvo artimi, juos siejo glaudūs ryšiai, jiedu rėmė vienas kitą tiek materialiai, tiek moraliai. Nukentėjusioji prarado ne šiaip artimą žmogų, o jauno amžiaus sūnų, kurio netikėta mirtis ne tik sukėlė dvasinį sukrėtimą ir skausmą bei dvasinius išgyvenimus, bet ir prarado galimybę ateityje, kai tai bus reikalinga, gauti sūnaus nuolatinį rūpestį bei paramą, neteko vilties į giminės pratęsimą, matyti sūnų sukūrus šeimą, susilaukus anūkų. Todėl suprantama, kad dėl gana jauno, bet jau suaugusio, savarankiško sūnaus žūties ji patyrė neapsakomai didelį stresą, itin neigiamą emocinį krūvį ir jai buvo padaryta neturtinė žala.

Seserys V. E., S. P. ir brolis K. P. civiliniu ieškiniu taip pat prašo jiems priteisti po 25000 Eur neturtinės žalos. K. P., S. P., V. E. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad dėl brolio žūties patyrė didelę netektį, stresą, buvo dvasiškai sukrėsti, nes tarp jų ir brolio buvo artimas, nuoširdus ryšys, jie dažnai bendravo tiek tiesiogiai susitikę, tiek technologijų pagalba, švęsdavo šeimas. V. E. nurodė, kad apie brolio mirtį sužinojo būdama Suomijoje, todėl jai teko skubiai grįžti į Lietuvą kartu su mažamečiu vaiku. Be to, kelionę apsunkino dėl Covid-19 pandemijos įvesti ribojimai. Dėl netekties ji patyrė stresą ir dabar sapnuoja brolį naktimis, teko vartoti raminančius. S. P. nurodė, kad santykiai su broliu buvo labai geri, jie yra gyvenę kartu, leisdavo laisvalaikį, kai ji grįždavo iš Suomijos, visad susitikdavo, brolis ją aplankydavo. Ji buvo sakiusi broliui, kad yra nėščia, todėl jis labai laukė vaikelio, norėjo būti krikšto tėvu. Jis visada padėdavo, kai reikėdavo pagalbos. Dėl brolio žūties patyrė didžiulį stresą, buvo ketvirtą  mėnesį nėščia, negalėjo atvykti į laidotuves, su netektimi nesusitaikė iki šiol. Brolis K. P. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad dėl brolio žūties jaučia didelę netektį, tuštumą, nebegali net važiuoti dirbti į tuos objektus, kuriuose kartu dirbo, nebegali žiūrėti vestuvių videoįrašų ir fotografijų. Be to, brolio kūnas buvo sudarkytas, todėl net negalėjo su juo deramai atsisveikinti. 

Nėra abejonių, kad dėl netikėtos S. P. žūties jo artimieji išgyvendami negrįžtamą artimojo netekimą patyrė stresą, lydimą neigiamų vidinių išgyvenimų – dvasinio skausmo, emocinį sukrėtimą, baimę, nežinią dėl ateities. Šie artimųjų išgyvenimai lėmė jų vidinius neigiamus pokyčius, kurie pasireiškė ir fiziniu skausmu. Kita vertus, nukentėjusieji teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie patirtus ypatingus tiek fizinės, tiek psichinės sveikatos sutrikimus, atsiradusius dėl sūnaus ir brolio netekties ir šių aplinkybių teisme neįrodinėjo. Nenurodė, kad dėl patirtų išgyvenimų kreipėsi į gydytojus, vartojo ir tebevartoja vaistus, patyrė kitų labai didelių dvasinių išgyvenimų, sukėlusių ypatingas pasekmes. Iš nukentėjusiųjų parodymų nustatyta, kad nė vienas jų nebuvo išlaikomas žuvusiojo, priešingai, kartais net patys jį rėmė. Be to, nukentėjusieji patvirtino, kad nežinojo daugelio sūnaus ir brolio asmeninio gyvenimo dalykų, nežinojo, kur jis mokėsi, kokią kvalifikaciją įgijo, tik K. P. žinojo kur brolis dirba ir daugmaž, koks jo darbas, tačiau taip pat patvirtino, jog su broliu mažai kalbėjo apie darbą ir jo pobūdį. Šios aplinkybės patvirtina, kad jų santykiai nebuvo itin artimi ir atviri, jų nesiejo ypatingai stiprūs emociniai ryšiai, kiekvienas jų gyveno savarankišką, nepriklausomą nuo kitų gyvenimą, seserys apskritai gyveno užsienyje, kur daug laiko praleisdavo ir motina, todėl su S. P. susitikdavo tik retkarčiais, dažniausiai per didžiąsias šventes. Be to, žuvusysis bendrovėje dirbo neilgą laiką. Bendrovė padengė laidojimo išlaidas. Svarbu ir tai, kad žalai atsirasti taip pat turėjo įtakos žuvusiojo didelis neatsargumas, nes jis, pats pranešęs apie ekskavatoriaus sugadinimus – išdaužtą kabinos šoninį stiklą, neatsisakė toliau juo dirbti. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (šiuo atveju – gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Sprendžiant dėl dydžio pagrįstumo, atsižvelgiama ir į teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Paprastai teismų priteistos neturtinės žalos dydžio ribos, priteisiant neturtinę žalą yra nuo 2607 € iki 28962 € (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-267/2009, 2K-340/2009, 2K-134/2010, 2K-341/2012, 2K-462/2012, 2K-429/2013, 2K-460-507/2016, 2K-11-648/2017, 2K-104-648/2017, 2K-126-693/2017, 2K-93-719/2021, 2K-178-654/2023). Vis tik reikia pabrėžti, kad sumos, artimos M.imaliam teismų praktikos suformuotam neturtinės žalos dydžiui tokio pobūdžio bylose, yra priteisiamos gana retai.

Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į teismų praktiką baudžiamosiose bylose, esant neatsargiai kaltinamojo kaltės rūšiai, atsižvelgiant į nusikaltimo pavojingumą (nusikaltimas, susijęs su darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimais), pasekmėms (nelaimingo atsitikimo darbe metu žuvo žmogus), teismas konstatuoja, jog priklausomai nuo aptartų reikšmingų bylos aplinkybių, kiekvieno nukentėjusiojo asmeninio santykio su žuvusiu asmeniu, tai, jog nėra duomenų, kad S. P. ryšys su artimaisiais būtų visiškai nutrūkęs, nukentėjusiajai V. K. priteistina 6 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiesiems V. E., S. P. ir K. P. po 3 000 Eur neturtinės žalos, ją priteisiant iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ subsidiariai su T. S..

 

Dėl nuosavybės teisės apribojimo

 

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2021-09-09 nutarimu civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje įtraukta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip materialiai atsakanti už T. S. padarytą žalą (1 t., b. l. 122-123). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-09-15 nutartimi, siekiant užtikrinti civilinio ieškinio atlyginimą bei skirtinos bausmės įvykdymą, skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas už įtariamojo T. S. veiksmus materialiai atsakingo asmens – darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui. Teismo 2023-03-14 nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas 6 mėnesiams iki 2023-09-15. Be to, civilinė atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Klaipėdos apylinkės teismo depozitinę sąskaitą pervedė 3000,00 Eur užstatą, dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo masto sumažinimo (9 t., b. l. 36).

Iš dalies tenkinus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, taikytos laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliekamas galioti iki bus visiškai atlyginti civiliniai ieškiniai, tačiau jo mastas sumažinamas iki priteistos žalos dydžio. Į Klaipėdos apylinkės teismo depozitinę sąskaitą pervestas 3000,00 Eur užstatas nukreiptinas ieškinių padengimui.

 

Dėl bylinėjimosi ir kitų procesinių išlaidų

 

Nukentėjusiųjų atstovas advokatas Ramūnas Girevičius prašo lygiomis dalimis iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam K. P. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos išieškotinos ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta (BPK 105 straipsnio 2 dalis).

Taigi, vadovaujantis šiomis nuostatomis, nukentėjusiųjų turėtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti gali būti priteistos tik iš kaltinamojo, jeigu jis nuteistas, arba pripažinus kaltu, bet nuo bausmės atleistas, ar kuriam bausmė nepaskirta.

Byloje nukentėjusiuosius V. K., V. E., S. P. ir K. P. atstovavo advokatas Ramūnas Girevičius 1 t., b. l. 58, 59, 76, 77, 89, 90,102, 103). Byloje pateikti 2021-05-25, 2021-09-27, 2022-01-13, 2023-04-28, 2023-05-25 mokėjimo nurodymai patvirtina, kad nukentėjusioji K. P. už advokato Ramūno Girevičiaus paslaugas ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu sumokėjo 5445,00 eurų atstovavimo išlaidų. 

Sprendžiant klausimą dėl prašomų priteisti apmokėjimo už advokato paslaugas išlaidų, išeities pagrindu laikytinos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022-04-29 įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintas „Rekomendacijos dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“.

Įvertinus bylos pobūdį, atstovų darbo ir laiko sąnaudas surašant civilinį ieškinį bei atstovaujant keturių nukentėjusiųjų interesus ikiteisminiame tyrime bei teisme, suteiktų paslaugų apimtį, bylos nagrinėjimo trukmę, teisiamųjų posėdžių skaičių, atsižvelgiant į Rekomendacijų 10.1.3., 10.2., 10.12. punktus, bylos rezultatą, protingumo bei sąžiningumo principus, darytina išvada, kad nukentėjusiojo patirtos išlaidos atstovo paslaugoms apmokėti yra būtinos ir pagrįstos, jos nelaikytinos per didelėmis, todėl priteistinos iš kaltinamojo.

 

Kiti procesiniai klausimai.

 

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nuosprendžiui įsiteisėjus: 8 skaitmeninės laikmenos (6 t. galinis viršelis ir 8 t. b. l. 77) paliktinos saugoti byloje, nukentėjusiojo K. P. pateikti dokumentai: atestacijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (originalas), kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (originalas), VšĮ Kretingos psichikos sveikatos centro Nr. (duomenys neskelbtini) bei VšĮ Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro Nr. (duomenys neskelbtini) kvitai (originalai), 2 vnt., ir S. P. išduoti UAB W. Lietuva pažymėjimai 2 vnt., ir mokymų medžiaga 2 vnt. (8 t. galinis viršelis) – grąžintini K. P., 2020-11-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai grąžintini civiliniam atsakovui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

T. S. pripažinti padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje jam paskirti bausmę 100 MGL, t. y., 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) baudą.

Nustatyti, kad nurodytą baudą T. S. savanoriškai privalo sumokėti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801. Sumokėtos baudos kvitą privaloma pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų klientų aptarnavimo raštinės (dokumentų priėmimas) darbuotojui (S. Daukanto g. 8., Klaipėda) arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

T. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to kardomąją priemonę panaikinti.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. K., V. E., S. P. ir K. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ subsidiariai su T. S. priteisti:

V. K. 6 000 Eur (šešis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti;

V. E. 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti;

S. P. 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti;

K. P. 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Iš kaltinamojo T. S. nukentėjusiajam K. P. priteisti 5445 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Klaipėdos apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2023-04-19 įmokėtą 3000,00 Eur užstatą nukreipti neturtinės žalos atlyginimui.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-09-15 nutartimi taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, pakeistą 2023-04-18 nutartimi, UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 302526831, Pasienio aklg. 2, Kretinga, turtui:

krovininiam automobiliui „Renault Premium“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nr.: (duomenys neskelbtini); puspriekabei „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.: (duomenys neskelbtini); keleiviniam automobiliui, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nr.: (duomenys neskelbtini); puspriekabei ATM Kipper, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.: (duomenys neskelbtini); savivarčiui Terberg FM1850-T, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabei Jumbo D0280 S8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); priekabai GEWE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); puspriekabei, SCHMITZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); vilkikui Scania, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vikšriniam dumperiui IHIIC30; vikšriniam dumperiui IHI IC45; vilkikui MAN TGX 26,540, palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių įvykdymo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nuosprendžiui įsiteisėjus:

8 skaitmenines laikmenas (6 t. galinis viršelis ir 8 t. b. l. 77) palikti saugoti byloje;

nukentėjusiojo K. P. pateiktus dokumentus: atestacijos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (originalas), kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (originalas), VšĮ Kretingos psichikos sveikatos centro Nr. (duomenys neskelbtini) bei VšĮ Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro Nr. (duomenys neskelbtini) kvitus (originalai), 2 vnt., ir S. P. išduotus UAB „W. Lietuva“ pažymėjimus 2 vnt., ir mokymų medžiagą 2 vnt. (8 t. galinis viršelis) – grąžinti K. P.,

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus: instruktavimų registravimo žurnalą, 1 vnt.; Gaisrinės saugos instruktažų registracijos žurnalą, 1 vnt.; Darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis registracijos žurnalą, 1 vnt.; Ekskavatoriaus nuomos sutartį Nr. M. (duomenys neskelbtini), 1 lapas; Ekskavatoriaus nuomos pradžios aktą, 1 lapas; 2020-09-30 S. P. darbo sutartį Nr. 69, 1 lapas; Operatoriaus-ekskavatorininko pareiginius nuostatus, 2 lapas; Įsakymą dėl asmens, atsakingo už darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimą, paskyrimo, 1 lapas; Traktoriaus ir savaeigės mašinos registracijos liudijimą, 1 vnt; Ekskavatoriaus įsigijimo sąskaitą, 1 lapas; Darbo tvarkos taisykles (originalas), 15 lapų; Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinė instrukciją Nr. 1, 15 lapų; Gaisrinės saugos instrukciją Nr. 1, 10 lapų; Administracinių patalpų gaisrinės saugos instrukciją Nr. 2, 3 lapai; Transporto priemonės gaisrinės saugos instrukciją Nr. 3, 3 lapai; Sandėliavimo gaisrinės saugos instrukciją Nr. 4, 6 lapai; Auto dirbtuvių gaisrinės saugos instrukciją Nr. 5, 6 lapai; 18. Statybos objekto gaisrinės saugos instrukciją Nr. 6, 7 lapai; Ugnies darbų organizavimo ir atlikimo gaisrinės saugos instrukciją Nr. 7, 5 lapai; Darbuotojo, atliekančio mechaniko darbus, saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 25, 9 lapai; Vairuotojo-ekspeditoriaus saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 26, 12 lapų; Darbuotojo, vairuojančio lengvąjį automobilį darbo tikslais, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 27, 5 lapai; Darbuotojo, atliekančio betonavimo darbus, saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 24, 7 lapai; Darbuotojo, vairuojančio savivartį, saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 23, 7 lapai; Darbuotojo, vairuojančio ekskavatorių, saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 22, 8 lapai; Darbuotojo, dirbančio su aštriais įrankiais, saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 20, 4 lapai; Darbuotojo, vairuojančio mini krautuvą BOBCAT, saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 21, 12 lapų; Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarką, 6 lapai; Neelektrotechninio personalo darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 2, 8 lapai; Darbuotojo, dirbančio kopijavimo aparatu, saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 3, 5 lapai; Darbuotojo, dirbančio kompiuteriu, saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 4, 7 lapai; Pirmosios pagalbos suteikimo, įvykus nelaimingam atsitikimui, instrukciją Nr. 5, 14 lapų; darbuotojo, atliekančio valymo darbus, saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 6, 9 lapai; Darbuotojo, atliekančio pagalbinius darbus, saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 7, 7 lapai; Darbuotojo, atliekančio krovos darbus rankomis, saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 8, 7 lapai; Darbuotojo, atliekančio katilinės kūriko darbus, saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 9, 7 lapai; Darbuotojo, atliekančio suvirinimo darbus, saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 10, 15 lapų; Darbuotojo, dirbančio su cheminėmis medžiagomis, saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 11, 6 lapai; Darbuotojo, dirbančio kompresoriumi, saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 12, 7 lapai; Darbuotojo, dirbančio su rankiniais pneumatiniais įrankiais, saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 13, 8 lapai; Darbuotojo, dirbančio automobiliniu keltuvu, saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 14, 7 lapai; Darbuotojo, dirbančio kilnojamais elektros įrankiais, saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 15, 10 lapų; Darbuotojo, atliekančio automobilio dažytojo darbus, saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 16, 7 lapai; Darbuotojo, dirbančio metalo šlifavimo staklėmis, saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 17, 9 lapai; Darbuotojo, dirbančio automobilių kėbulų remontininku, saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 18, 10 lapų; Darbuotojo, atliekančio automobilių mechaniko darbus, saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 19, 10 lapų; Įsakymus, 21 lapų; Darbo tvarkos taisykles, 9 lapai; Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatus, 4 lapai; Gaisrinės saugos instrukciją Nr. GS 1, 5 lapai; Administracinių patalpų gaisrinės saugos instrukciją Nr. GS 2, 2 lapai; Darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planą Nr. GS 3, 2 lapai; Sandėlio gaisrinės saugos instrukciją Nr. GS 4, 3 lapai; Vairuotojo gaisrinės saugos instrukciją Nr. GS 5, 2 lapai; Autoserviso gaisrinės saugos instrukciją Nr. GS 6, 3 lapai; Kontingento patvirtinimo pažymą, 1 lapas; Darbuotojų grafiką, kuriems privalomos periodinės medicininės apžiūros pagalba LR SAM, 1 lapas; Darbuotojams nemokamai išduodamų asmeninių apsaugos priemonių sąrašą, 1 lapas; Rizikos veiksnių įvertinimą, parenkant asmenines apsaugos priemones, 1 lapas; Darbuotojo asmeninių apsauginių priemonių apskaitos kortelę, 3 lapai; Darbuotojų susirinkimo protokolą, 1 lapas; Darbuotojų, dalyvavusių susirinkime ,,Darbuotojų atstovo rinkimai darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimui“ sąrašą, 1 lapas; Darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai pareiginius nuostatus Nr. 1, 2 lapai – grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

 

 

 

Teisėja                                                    Ingrida Krušienė