Baudžiamoji byla Nr. 1-71-517/2017

Teisminio proceso numeris 1-01-1-05031-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8; 2.10.1

(S)

UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 24 d.

Ukmergė

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. A., išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2013-05-07 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d. – 20 parų areštu, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per keturis mėnesius po arešto bausmės atlikimo išklausant visą šių programų kursą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

n u s t a t ė:

Kaltinamasis V. P. nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent:

jis, 2017 m. sausio 21 d., apie 16 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kumščiu sudavė savo sugyventinei V. R. į kairįjį skruostą, tuo nukentėjusiajai V. R. padarydamas kraujosruvą kairiojo skruosto srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaip matyti iš kaltinamojo V. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis gyvena kartu su savo sugyventine V. R., adresu (duomenys neskelbtini), pažįstamo namuose. 2017 m. sausio mėnesio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, apie 13 val., pas juos atėjo jo mama S. K.. Tuomet trise, jis, V. ir mama gėrė alų. Vienu metu tarp jo su V. kilo konfliktas, kurio metu V. jam kažką prikaišiojo, bet ką jis neprisimena. Žino, kad konflikto metu, nes jie barėsi, jis vieną kartą kumščiu sudavė V. į kairįjį skruostą. Mano, kad tai turėjo matyti ir jo mama. V. po smūgio lyg tai verkė. Iš karto jis nepastebėjo, kad po suduoto smūgio V. būtų likusi kokia žymė. Po kelių dienų V. kairiame paakyje atsirado kraujosruva. Prieš savo sugyventinę smurtavo pirmą kartą. Alkoholiu nepiktnaudžiauja. Su V. jau senai susitaikė ir šį įvykį užmiršo (b.l. 70-71).

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis V. P. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiosios V. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 1-6, 41), liudytojos L. P. apklausos protokolu (b.l. 43-44), liudytojos G. Č. apklausos protokolu (b.l. 46-47), liudytojų J. A. ir M. R. apklausos protokolais (b.l. 49-50, 52-53), liudytojo J. P. apklausos protokolu (b.l. 55-56), apžiūros protokolu (b.l. 38) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios V. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2017 m. sausio 21 d., apie 10 val., į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur gyvena su sugyventiniu ir dukra A. P., atėjo V. mama G. - S. K., kuri atsinešė litrą alaus. Visi trise išgėrė alų. Po ko V. P. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), ir atvežė dar tris litrus alaus. Visi trise alų išgėrė, ji išgėrė tik dvi stiklines alaus, likusį alų išgėrė V. su savo motina. Apie 15 val. 30 min., ji išėjo į lauką telefonu pasikalbėti su savo mama G. Č.. Skambino, nes girtas sugyventinis pradėjo prie jos kabinėtis, sakydamas jai „palik man dukrą ir dink kur nori". Ji neturi kur gyventi, todėl paskambino mamai pasiguosti. Su mama kalbėjo apie 15 min., tada išėjo į lauką V. P. ir atėmė iš jos telefoną ir nuėjo į kambarį. Ji grįžo iš paskos ir reikalavo grąžinti telefoną, o V. P. jo nedavė. Tada kambaryje mažametės dukros A. ir S. K. akivaizdoje, neblaivus V. P. kumščiu jai trenkė į kairį paakį vieną kartą. Ji nepargriuvo, ištino kairysis paakys. Daugiau nemušė. Vėliau susiformavo kraujosruva (b.l. 1-6).

Kaip matyti iš nukentėjusiosios V. R. papildomų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jos manymu V. lauke iš jos atėmė telefoną todėl, kad nenorėjo, kad ji guostųsi mamai, kad jis ją varo iš namų. Jai kambaryje reikalaujant V. grąžinti telefoną šis jai vieną kartą kumščiu sudavė į kairįjį skruostą, jai skaudėjo. Ar šį smūgį matė ir S. ji nežino, mano, kad turėjo matyti. Mėlynė kairiame paakyje atsirado jau po kurio laiko. Atvykus pareigūnams ji iš karto jiems pasakė, kad V. iš jos atėmė mobiliojo ryšio telefoną ir jai negrąžina, ar tada ji minėjo pareigūnams apie jai suduotą smūgį į veidą ji neprisimena. Tuo momentu jai buvo svarbu atgauti mobiliojo ryšio telefoną, V. jau buvo nurimęs, jai nieko nebesakė. V. tada nuėjo miegoti į kitą namo galą, kad V. nebetriukšmautų prižadėjo prižiūrėti jo dėdė J. P.. Kitą dieną, išsiblaivęs V. jai grąžino mobiliojo ryšio telefoną, jos atsiprašė, ji su juo susitaikė. Mano, kad V. daugiau nesmurtaus, jam tai bus pamoka (b.l. 41).

Kaip matyti iš liudytojos L. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, ji dirba socialine darbuotoja (duomenys neskelbtini), kuriai priklauso (duomenys neskelbtini). Jai yra žinoma V. R. ir V. P. šeima, dėl gautų pranešimų, kad šeimoje yra smurtaujama. Šeima nėra įrašyta į rizikos šeimų apskaitą, yra stebima šeima. 2017 m. sausio 31 d. lankantis pas J. Č. ši paaiškino, kad prieš jos seserį V. R. smurtavo sugyventinis. Dėl šios priežasties buvo nuvykta ir pas V. R., kuri namuose buvo viena su dukra, buvo blaivi. V. R. kairiame žande matėsi begyjanti kraujosruva. Vaida patvirtino, kad prieš ją smurtavo V. P.. Sakė, kad įvykio dieną buvo iškviesti ir policijos pareigūnai, ką V. R. tuo metu paaiškino policijos pareigūnams jai nėra žinoma, bet tuomet pareiškimą rašyti atsisakė. Vaida jai paaiškino, kad bijojo tada rašyti pareiškimą, nes nežinojo kas laukia po pareiškimo parašymo. Vaida patvirtino, kad kai V. yra neblaivus, yra agresyvus ir prieš ją smurtauja. Sakė, kad V. bijo. Tada ji nekvietė policijos pareigūnų, nes anot V. dėl šio įvykio pareigūnai jau buvo kviesti, o pati surašė pranešimą Vaiko teisių poskyriui. Jai yra žinoma, kad kai kyla konfliktai tarp V. su V., V. nuolat skambina savo mamai (b.l. 43-44).

Kaip matyti iš liudytojos G. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, V. R. yra jos dukra, tačiau jos artimai nebendrauja. Ji žino, kad dukra su sugyventiniu gyvena (duomenys neskelbtini). Kartas nuo karto jai V. paskambina, vis pasiguodžia, kad girtas V. kur suduoda, bet ji pati nieko konkrečiai negali pasakyti. Sumuštos V. nėra mačiusi, jų konfliktuose nedalyvauja. 2017 m. sausio mėnesio pabaigoje, vakare jai paskambino V. ir pasakė, kad V. kelia triukšmą ir varo iš namų. Sakė, kad V. grasina užmušti V. su dukra. Sakė, kad nekviestų policijos, nes jis sudaužys telefoną. V. sakė, kad jai skambina išėjusi į tualetą. Ji tada ramino V., liepė su dukra eiti į kitą kambarį. Iš balso pažino, kad V. yra gėrusi. Tuo metu V. jai nesakė, kad V. ją mušė. Pokalbio metu, tolumoje ji išgirdo, kaip suprato, V. šauksmą ir telefonas išsijungė. Ką V. šaukė ji dabar jau neprisimena, bet žino, kad jis šaukė kažkokius necenzūrinius žodžius. J. V. būtų mušęs V. dar iki skambučio jai, tai mano, kad V. jai apie tai tikrai būtų pasakiusi. Ji mėgino dar kartą V. paskambinti, bet telefonas buvo išjungtas. Išsigando dėl dukters ir anūkės sveikatos ir gyvybės, todėl paskambino policijai, kad ši nuvyktų pasižiūrėti kas ten vyksta (b.l. 46-47).

Kaip matyti iš liudytojo J. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2017 m. sausio mėnesio pabaigoje, vykdydamas tarnybines pareigas, jis kartu su vyriausiuoju patruliu M. R. buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini), kur jei neklysta vyras garsina žmonai su kirviu. Šeimos narių vardų ir pavardžių jis neprisimena. Juos pasitiko moteris, ką ji jiems paaiškino, jis neprisimena. Kaip supranta, tos moters sugyventinį jie rado kambaryje sėdintį ant lovos. Tik įėjus į kambarį moteris savo sugyventiniui pasakė „dabar tai tau bus". Matėsi, kad namuose buvo girtaujama. Čia buvo ir vyro motina. Vyras tikrai elgėsi ramiai, nebuvo agresyviai nusiteikęs. Kambaryje moteris paaiškino, kad jai vyras negrąžina jos telefono. Matėsi, kad vyras yra neblaivus, ieškojo moters telefono, bet jo nerado, tada į įvykio vietą atėjo ir vyro dėdė, kuris buvo blaivus. Moteris tikrai neminėjo, kad vyras būtų prieš ją smurtavęs, ant jos kūno jokių akivaizdžių smurto žymių nesimatė, moteris pati neatrodė nei išsigandusi, nei sutrikusi. Įvykio vietoje jie suprato, kad buvo iškviesti tik dėl to, kad moteriai jos sugyventinis negrąžina jos telefono, pati ji apie jokį smurtą nieko nesakė (b.l. 49-50).

Kaip matyti iš liudytojo M. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis visiškai patvirtino liudytojo J. A. parodymus (b.l. 52-53).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio apžiūros protokolo, specialistas R. L., susipažinęs su V. R. medicininiais dokumentais, pateikė išvadą, kad V. R. 2017 m. vasario 1 d. diagnozuota sena kraujosruva kairiojo skruosto srityje padaryta paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu 2017 m. sausio 21 d. ir kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 38).

Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013 m. liepos 1 d., t.y. 2017 m. sausio 21 d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriamas ir asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis V. P. dėl asmeninių paskatų panaudodamas fizinį smurtą prieš savo sugyventinę – nukentėjusiąją V. R., ko pasėkoje pastarajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas prieš jį smurtaujant (kvalifikuotas nežymus sveikatos sutrikdymas).

Kaltinamojo V. P. nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta, baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareikštas nebuvo.

Kaltinamasis V. P. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir bausmės dydžiu (b.l. 89-91).

Sankcijoje už kaltinamajam V. P. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (LR 2013 m. liepos 02 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013 m. liepos 13 d. redakcija), padarymą viešieji darbai, kaip bausmės rūšis, yra numatyti kaip alternatyvinė bausmė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str.

Svarstant kaltinamojo V. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas vieną kartą, teistumas išnykęs. Administracine tvarka baustas nebuvo. Be to, kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę. Sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nusikaltimu turtinė žala nepadaryta. Tokiu būdu, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos aplinkybes ir jos sukeltas pasekmes, tiek ir į paties kaltinamojo V. P., kaip nedirbančio, tačiau registruoto darbo biržoje asmens, asmenybę, laikytina, kad, BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam V. P. už padarytą nusikalstamą veiką yra tikslinga skirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – viešuosius darbus, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę (BK 46 str.). Paskirta viešųjų darbų bausmė yra mažintina 1/3 dalimi BK 641 str. pagrindu.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis Lietuvos Respublikos BK 67, 68, 72, 721 ir 722 straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 str. 6 d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo V. P. asmenybę, jo, kaip nedirbančio asmens užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 str. 2d. 8-9 p.p.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas V. P. sulaikymo laikas nuo 2017 m. vasario 1 d., 15 val. 15 min., iki 2017 m. vasario 2 d., 15 val. 55 min., tai yra viena kardomojo kalinimo diena.

Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 straipsniais,

n u s p r e n d ė:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (LR 2013 m. liepos 02 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013 m. liepos 13 d., redakcija), ir paskirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti V. P. galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio pagrindu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti V. P. sulaikymo laiką nuo 2017 m. vasario 1 d., 15 val. 15 min., iki 2017 m. vasario 2 d., 15 val. 55 min., tai yra vieną kardomojo kalinimo dieną, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 722 str. pagrindu kaltinamajam V. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Kaltinamajam V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                                                     Rinaldas Adamonis