Administracinė byla Nr. A-206-624/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00679-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.10
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Minola“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Minola“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2019 m. sausio 15 d. nutarimą (toliau – ir Nutarimas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė:
2.1. Išnagrinėjus teisės pažeidimo bylą, buvo priimtas Nutarimas, kuriuo pareiškėjas pripažintas pažeidusiu Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir PPATĮ) reikalavimus, bei jam paskirta 7 000 Eur bauda. Pareiškėjas iš esmės nubaustas už tai, kad įvairiais laikotarpiais Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekė supakuotus gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal PPATĮ 11 straipsnio 2 dalį privalo imti užstatą, tačiau nevykdė pareigos dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje bei nevykdė kitų, su tuo susijusių, pareigų.
2.2. Visi šeši pažeidimai yra susiję su PPATĮ 11 straipsniu, kuriame numatyta, kad gamintojai, importuotojai ar pakuočių pardavėjai privalo imti užstatą iš pakuočių platintojų, pardavėjų ar vartotojų, tuo pačiu dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje. Tačiau prieš paskiriant nuobaudą, turėjo būti išsiaiškinta, ar pareiškėjas privalo dalyvauti užstato sistemoje. Pareiškėjui nepriklauso dalyvauti užstato sistemoje, nes jis neplatina gaminio vartotojams, o tik teikia viešojo maitinimo paslaugas, iš jų – ir parduoda alkoholį vartojimui vietoje, t. y. tik realizuoja pažymėtą produktą. Tokia įstaiga neturėtų būti laikoma gamintoju ar pardavėju.
2.3. Plastikiniai indai buvo skirti perpilti alkoholinius gėrimus į indus vartoti vietoje, šie plastikiniai indai nebuvo naudojami kaip tara laikyti, parduoti ar transportuoti alkoholinius ar kitokius gėrimus. Kadangi plastikiniai indai nelaikytini tara, jie nedalyvavo apyvartoje, todėl juos įsigyjant iš UAB „Plastikė“, jie nebuvo pažymėti identifikaciniu brūkšniniu kodu ir užstato sistemos taikymą nurodančiu ženklu, nebuvo vykdoma jų apskaita bei neteikiama informacija. PPATĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalys leidžia pasirinkti, ar viešojo maitinimo įstaigoms dalyvauti ar nedalyvauti užstato sistemoje.
3. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:
3.1. UAB „Minola“ nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. į didesnius negu viena dešimtoji litro, bet mažesnius negu trys litrai (500 ml, 700 ml ir 1000 ml) vienkartinius PET butelius perpylė, t. y. pakavo alkoholinius gėrimus (alų, sidrą, alkoholinius kokteilius), ir taip supakuotus alkoholinius gėrimus tiekė Lietuvos Respublikos vidaus rinkai, t. y. platino, pardavinėjo baro lankytojams, todėl Bendrovė pagal PPATĮ sąvokas laikytina gamintoja (pakuočių naudotoja), pakuočių pardavėja ir pakuočių platintoja. Nors pareiškėjas ir nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymą įmonei draudžiama alkoholinius gėrimus parduoti išsinešimui, todėl įmonė alkoholinius gėrimus perpildavo į plastikinius indus su tikslu alkoholį vartoti vietoje, tačiau Bendrovė atsakomybėn traukiama dėl to, kad Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekė gaminiais (alumi, sidru ir alkoholiniais kokteiliais) užpildytą užstatinę vienkartinę PET pakuotę ir nevykdė Įstatyme nustatytų gamintojams (pakuočių naudotojams), pakuočių pardavėjams ir pakuočių platintojams numatytų pareigų.
3.2. Pagal PPATĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalį vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikoma šiose dalyse numatyta išimtis, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje. PPATĮ 8 straipsnio tiek 1 dalyje, tiek 2 dalyje reglamentuota daugkartinių ir vienkartinių pakuočių pardavėjų pareiga priimti daugkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, ir vienkartinių pakuočių, už kurias pagal šio PPATĮ 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas. Ši pareiga nėra privaloma daugkartinių pakuočių pardavėjams, prekiaujantiems smulkiose parduotuvėse, kurių bendrasis plotas neviršija 90 kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių), ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose, bei vienkartinių pakuočių pardavėjams prekiaujantiems parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių), ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. UAB „Minola“ netaikyta atsakomybė už vienkartinių pakuočių, už kurias pagal šio PPATĮ 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekų nepriėmimą, todėl šia išimtimi vadovaujamasi nepagrįstai.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Departamento 2019 m. sausio 15 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. 1/14“.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas turi licenciją Nr. 604 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Licencijoje nurodyta, kad Bendrovės veiklos rūšis yra viešasis maitinimas, o pardavimo būdas – vartoti vietoje. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas pranešė atsakovui apie galimai pareiškėjo daromus PPATĮ pažeidimus, t. y. kad UAB „Minola“ viešojo maitinimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2018 m. vasario 23 d., apie 21.00 val., pirkėjui buvo parduoti 2 l alaus „Kalnapilis Original“ (5 proc. alk. tūrio, talpa 0,568 l), kurie perpilti į du plastikinius 1 litro talpos butelius, sidro „Fizz“ (4,5 proc. alk. tūrio, talpa 0,5 l), kuris perpiltas į plastikinį 1 l talpos butelį, ir alkoholinis kokteilis „MIX“ (5 proc. alk. tūrio, talpa 0,33 l), kuris perpiltas į 1 l talpos plastikinį butelį. Minėti asmenys šių alkoholinių gėrimų bare nevartojo ir juos iš baro išsinešė. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas pažeidimą fiksavo foto nuotraukomis, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, iš kurių matyti, kad pareiškėjo naudojamos PET pakuotės, t. y. plastikiniai buteliai, nėra paženklintos užstato ženklu, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjas parduoda pilstomus alkoholinius gėrimus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyrius 2018 m. gegužės 11 d. pavedė atlikti pareiškėjo neplaninį patikrinimą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyrius 2018 m. gegužės 11 d. surašė faktų fiksavimo pažymą, kurioje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus specialistai patikrino UAB „Minola“, (duomenys neskelbtini), dalyvaujant UAB „Minola“ direktorei, juristui ir barmenei. Nustatyta, kad plastikiniai PET buteliai (0,5 l; 0,7 l ir 1 l talpos), rasti baro patalpose, naudojami perpylimui klientui įsigyjant alkoholinius gėrimus (alus, kokteiliai, brendis, degtinė, vynas). Perpilti gėrimai parduodami be kamštelių. Į PET butelius įpilami gėrimai didesni kaip 0,6 l talpos. Buteliai nepažymėti depozito ženklu ir nedalyvauja užstato sistemoje. Sutarties su užstato sistemos administratoriumi Bendrovė nėra sudariusi. Baro patalpose nėra pateiktos informacijos apie tai, kaip vartotojai gali grąžinti pakuotę. Etiketėje (kasos čekyje) neįtraukiama užstato pakuotės kaina. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus 2018 m. gegužės 24 d. patikrinimo akte Nr. 16066959 nustatyta, kad neplaninio patikrinimo metu atvykus į UAB „Minola“ priklausančią įmonę, plastikiniuose maišuose rasta 500 ml, 700 ml ir 1000 ml talpos tuščių PET (polietileno tereflato) butelių be kamštelių, kurie buvo nepaženklinti. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad Bendrovė nėra sudariusi sutarties su užstato už vienkartinės pakuotės sistemos administratoriumi, baro patalpose nėra rašytinės informacijos apie tai, kaip pakuočių vartotojai gali grąžinti vienkartinių pakuočių atliekas. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, jog UAB „Minola“ nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekė 0,003 t gaminiais pripildytos PET užstatinės pakuotės.
6. Pareiškėjas 2019 m. sausio 15 d. teiktuose paaiškinimuose nurodė, kad UAB „Minola“ tuščią, nepaženklintą tarą (plastikinius butelius) įsigijo iš UAB „Plastiksė“, tam, kad perpiltų bet kokius alkoholinius gėrimus vartojimui vietoje. Įsigyta tuščia pakuotė, į kurią buvo perpilami alkoholiniai gėrimai ir pateikiami vartotojams vartojimui vietoje, nebuvo ženklinta pakuotės gamintoją identifikuojančiu brūkšniniu kodu, kadangi tuščią nepaženklintą pakuotę teisę ženklinti turi tik alkoholio gamintojas. Pinigų kaip užstato už vartojimui pateiktą plastikinę vienkartinę pakuotę UAB „Minola“ neėmė. UAB „Minola“ pakuotės apskaitos nei popierinėje formoje, nei Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS) nevedė, įmonėje nebuvo patvirtintos tvarkos dėl pakuočių apskaitos vedimo. Rašytinės informacijos vartotojams, kur turėtų būti dedama ištuštinta tara, Bendrovėje nebuvo.
7. Departamentas 2019 m. sausio 15 d. priėmė ginčijamą Nutarimą, kuriuo pareiškėją nubaudė už tai, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, 6 straipsnį, 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 7 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 7 straipsnio 5 dalies 3 punktą, 8 straipsnio 7 dalį, 11 straipsnio 5 ir 8 dalis, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348, „Dėl pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 23, 24, 27, 30, 32, 33, 46, 47 punkto reikalavimus. Nutarime nustatyta, kad UAB „Minola“ nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekė gaminius (alų, sidrą, alkoholinius kokteilius, supakuotus į 22 vnt. 500 ml talpos PET butelius, 35 vnt. 700 ml talpos PET butelius ir 17 vnt. 1 000 ml PET butelius), už kurių vienkartinę pakuotę pagal PPATĮ 11 straipsnio 2 dalį privalo imti užstatą, tačiau nevykdė pareigos dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje, nevykdė pareigos pakuotę pažymėti atitinkamos užstato sistemos taikymą nurodančiu ženklu, nevykdė pareigos organizuoti vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą, nevykdė pareigos nurodyti užstato dydį gaminio, supakuoto į pakuotę, už kurią nustatytas užstatas, kainos etiketėje, nevykdė pareigos šviesti ir (ar) informuoti visuomenę apie pakuotes ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymą nustatyta tvarka, nevykdė pakuočių apskaitos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu pareiškėjui pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 128 straipsnio 1 dalį skirta 7 000 Eur, pagal 128 straipsnio 2 dalį – 700 Eur, pagal 128 straipsnio 3 dalį – 700 Eur, pagal 128 straipsnio 4 dalį – 700 Eur, pagal 105 straipsnio 1 dalį – 300 Eur, pagal 107 straipsnio 5 dalį – 700 Eur, ir vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 6 dalimi skirta galutinė ekonominė sankcija pagal sankciją, nustatytą už sunkiausią iš pažeidimų (128 straipsnio 1 dalis) – 7 000 Eur.
8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčijamo Nutarimo turinį, pažymėjo, kad atsakovas išvadą, jog pareiškėjas pažeidė PPATĮ 5 straipsnio 3 dalį, 6 straipsnį, 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 7 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 7 straipsnio 5 dalies 3 punktą, 8 straipsnio 7 dalį, 11 straipsnio 5 ir 8 dalis, padarė nurodydamas, kad pareiškėjas yra tiek gamintojas (pakuočių naudotojas), tiek platintojas, tiek ir pakuočių pardavėjas, tačiau šios išvados nepagrindė faktinių duomenų ir situacijos analize. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiga tiesiogiai dalyvauti užstato sistemoje ir visos su dalyvavimu šioje sistemoje susijusios pareigos pirmiausia susijusios su tinkamu asmens statuso nustatymu.
9. Išanalizavęs PPATĮ 3 straipsnio, 11 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 3 dalies, 6 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punkto, 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto, 8 straipsnio 2 ir 7 dalies, 11 straipsnio 5 ir 8 dalies, 2 straipsnio 4, 16–18, 26 dalių, nuostatas, šios nutarties 5–6 punktuose nustatytas faktines bylos aplinkybes, pareiškėjo paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad, vykdydamas įstatyme nustatytas pareigas, pareiškėjas (kaip pakuočių pardavėjas) turėjo atitinkamas pareigas pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje, tačiau ne tokia apimtimi kaip nustatė atsakovas, nemotyvuotai priskirdamas pareiškėją prie pakuočių gamintojų.
10. Kaip nustatyta iš faktinių aplinkybių, UAB „Plastiksė“ buvo aptariamų alkoholio perpylimui naudotų pakuočių gamintoja. Pareiškėjas negalėjo būti laikomas pakuočių platintoju, kadangi jis atskirai pakuočių nerealizavo, o pardavė perpiltą alkoholį, panaudodamas ne jo originalią pakuotę, o specialiai perpylimui įsigytą plastikinę pakuotę, turinčią dalyvauti užstato sistemoje. Teismas pažymėjo, kad fiziniai asmenys, įsigyjantys plastikinėje taroje alkoholį, PPATĮ nuostatų prasme yra pakuočių vartotojai (PPATĮ 2 str. 20 p.), o pareiškėjas – pakuočių pardavėjas (PPATĮ 2 str. 17 d.).
11. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad jis neplatina PET pakuočių, nes perpiltas alkoholis į stiklinius bokalus ir plastikinę tarą yra skirtas suvartoti vietoje. Pareiškėjas nepaneigė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atlikto tyrimo metu nustatytų aplinkybių, kad pirkėjui buvo parduoti 2 l alaus, kuris buvo perpiltas į du plastikinius 1 l talpos butelius ir kurį pirkėjas nevartojo ir neketino vartoti vietoje, nes išsinešė iš baro. Be to, pareiškėjas nepaneigė ir nustatytos aplinkybės, kad jo patalpose (naktiniame bare) plastikiniuose maišuose rasta 500 ml (4 vnt.), 700 ml (4 vnt.) ir 1000 ml (3 vnt.) talpos tuščių nepaženklintų PET (polietileno tereftalato) butelių be kamštelių. Taigi pareiškėjas nei teismui, nei atsakovui nepagrindė, kam jis tokį kiekį laikė savo įmonės patalpose, kur prekiaujama alkoholiu, jeigu ne pardavimui pirkėjams.
12. Teismas taip pat nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad plastikiniai indai nelaikytini tara ir jie nedalyvavo plastiko apyvartoje, kadangi nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina priešingą išvadą. Byloje nenustatyta ir pareiškėjas nepateikė duomenų, kad bent viena jo su perpiltu alkoholiu parduota plastikinė pakuotė (butelis) būtų grąžinta pareiškėjui ir neišleista į pakuočių apyvartą. Pareiškėjas, teigdamas, kad jam taikytina PPATĮ 8 straipsnio 1–2 dalyse numatyta išimtis viešojo maitinimo įstaigoms, atliko veiksmus, kurie neatitinka viešojo maitinimo įstaigos paskirties (organizuoti asmenų maitinimą), kadangi perpiltas alkoholis parduotas ne vartojimui vietoje, o perpylimas į plastikinę tarą atliktas siekiant formaliai atitikti nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusių Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimų nuostatas, draudžiančias parduoti alkoholį pakuotėje po 20.00 val. Originalios plastikinės pakuotės atžvilgiu pareiškėjas tinkamai vykdė PPATĮ nuostatas, nurodydamas užstato kainą, tačiau jos nevykdė būtent alkoholio perpylimui naudotos plastikinės pakuotės atžvilgiu. Nors informacija alkoholinius gėrimus vartoti tik vietoje Bendrovės patalpose buvo pateikta, tačiau kartu buvo sudarytos visos sąlygos, įskaitant plastikinių butelių suteikimą, kad alkoholis nebūtų vartojamas vietoje, o tokia veikla nebeatitinka viešojo maitinimo esmės. Be to, pagal PPATĮ 8 straipsnio 7 dalį pakuočių pardavėjai, prekybos vietose parduodami gaminius, už kurių pakuotes nustatytas užstatas, turi teikti rašytinę informaciją apie tai, kaip pakuočių vartotojai gali grąžinti daugkartines pakuotes ir vienkartinių pakuočių atliekas. Pareiškėjas nepaneigė tyrimo metu nustatytų duomenų ir nepateikė įrodymų, jog pardavimo vietoje tokią informaciją vartotojams būtų teikęs, todėl Departamentas ginčijame Nutarime pagrįstai nustatė šios PPATĮ nuostatos pažeidimą.
13. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo argumentus, kad jis neįgijo PPATĮ įtvirtinto statuso ir jam nekyla minėtame įstatyme numatytos pareigos dėl tos aplinkybės, kad jis neprekiauja PET pakuotėmis vidaus rinkoje, neatlieka kitų PPATĮ nurodytų veiksmų, o tik teikia viešojo maitinimo paslaugas. Teismas pripažino, kad pareiškėjas atitinka pakuočių pardavėjo apibrėžimą, todėl, be kita ko, privalėjo netiesiogiai dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje bei vykdyti pardavėjams numatytas pareigas. Šiuo atveju Departamentas ginčijamu Nutarimu netinkamai apibrėžė pareiškėjo statusą pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje, todėl netinkamai kvalifikavo jo veikas bei pritaikė administracinę atsakomybę.
14. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekė gaminius: alų, sidrą, alkoholinius kokteilius, perpakuotus į 22 vnt. 500 ml talpos PET butelius, 35 vnt. 700 ml talpos PET butelius ir 17 vnt. 1 000 ml PET butelius, todėl pareiškėjui, kaip pardavėjui, kilo PPATĮ 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga imti užstatą iš pakuočių vartotojų. Teismo nuomone, Departamentas pagrįstai nustatė, kad šios PPATĮ įtvirtintos pareigos pareiškėjas nevykdė. Be to, to paties įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta pareiga asmenims, dalyvaujantiems užstato sistemoje, apskaitos dokumentuose atskirai nurodyti gaminio kainą ir pakuotės užstato dydį, tačiau 2018 m. gegužės 24 d. patikrinimo akte Nr. 16066959 nurodyta, kad pati Bendrovė pateikė paaiškinimus, jog parduodama gėrimus, kuriuos perpila į PET pakuotę, kasos čekyje atskirai nenurodo pakuotės užstato dydžio ir jo neima iš pirkėjų. Pareiškėjas turėjo pareigą tvarkyti pakuočių apskaitą kaip ūkinės veiklos vykdytojas (PPATĮ 6 str. 1 d.). Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė pakuočių apskaitos GPAIS 2018 m. nevykdė, pakuočių apskaitos nepateikė bei pati pripažino, kad tokios apskaitos nevykdė, taigi svarstant pareiškėjo atsakomybės pagal PPATĮ nuostatas klausimą turėtų būti aiškiai nurodomos teisės normos, reglamentuojančios pardavėjams keliamus reikalavimus, susijusius su pakuočių ir pakuočių atliekų apskaita. Teismas pažymėjo, kad Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos 2002 m. birželio 27 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 348, skirtos iš esmės įgyvendinti PPATĮ 4 straipsnio 4 dalies, 5 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas ir didžioji dalis nuostatų taikomos gamintojams, pakuočių importuotojams, todėl būtina tikslinti pareiškėjo veikų kvalifikavimą pagal šių taisyklių nuostatas, taikomas pardavėjams.
15. Teismas konstatavo, kad Departamentas, surinkęs ir išanalizavęs visą informaciją, netinkamai kvalifikavo pareiškėjo veikas, priskirdamas jį prie pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje dalyvaujančių gamintojų ir privalančių dalyvauti užstato sistemoje subjektų, dėl ko 2019 m. sausio 15 d. Nutarimas negali būti paliktas galioti. Tinkamai kvalifikavus pareiškėjo, kaip pakuotės pardavėjo, veiklą būtina išanalizuoti faktines aplinkybes, reikšmingas išimties pagal PPATĮ 8 straipsnio 1–2 dalį taikymui, tuomet perkvalifikuoti pareiškėjo veikas ir paskirti baudas už atskiras veikas, jas subendrinant pagal Aplinkos apsaugos įstatyme numatytas baudų skyrimo taisykles.
16. Įvertinęs skundo argumentus ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas pareiškėjo skundą tenkintino iš dalies ir panaikino ginčijamą Nutarimą.
III.
17. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti. Apeliaciniame skunde nurodoma:
17.1. UAB „Minola“ į vienkartinę 0,5 l, 0,7 l ir 1 l talpos PET pakuotę, už kurią pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, perpylinėjo, t. y. pakavo alkoholinius gėrimus, ir taip supakuotus alkoholinius gėrimus tiekė Lietuvos Respublikos vidaus rinkai. UAB „Minola“ turėjo pareigą dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje (PPATĮ 7 str. 1 d. 2 p.) ir šią pareigą turėjo įgyvendinti pavesdama šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytam užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui organizuoti užstato už vienkartines pakuotes sistemą (PPATĮ 7 str. 5 d. 3 p.). Tačiau 2018 m. gegužės 24 d. atlikus patikrinimą nustatyta, kad šių pareigų UAB „Minola“ nevykdė, todėl pareiškėjas kaip gamintojas (pakuočių naudotojas) ginčijamu Nutarimu pagrįstai nubaustas pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 128 straipsnio 1 dalį.
17.2. Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu nustatyta, jog UAB „Minola“ vienkartinės užstatinės pakuotės nepažymėjo pakuotės gamintoją (UAB „Plastiksė“) identifikuojančiu brūkšniniu kodu ir atitinkamos užstato sistemos taikymą nurodančiu ženklu, pareiškėjas kaip gamintojas (pakuočių naudotojas) PPATĮ prasme Departamento Nutarimu pagrįstai nubaustas pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 128 straipsnio 2 dalį.
17.3. Pareiškėjas laikytinas pakuočių pardavėju PPATĮ 2 straipsnio 17 dalies prasme. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas parduodamas alkoholinius gėrimus, kuriuos perpylė į vienkartinę užstatinę pakuotę, kasos čekyje atskirai nenurodė pakuotės užstato dydžio ir jo neėmė iš alkoholio, kuris buvo perpiltas į vienkartinę užstatinę PET pakuotę, pirkėjų. Pareiškėjas, neimdamas užstato iš alkoholio pirkėjų, t. y. pakuočių vartotojų, pažeidė PPATĮ 11 straipsnio 5 dalį, todėl jis, kaip pakuočių pardavėjas, pagrįstai nubausta pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 128 straipsnio 3 dalį.
17.4. Bendrovė, laikytina gamintoja (pakuočių naudotoja) ir pakuočių pardavėja PPATĮ prasme, Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekė alkoholinius gėrimus, supakuotus į vienkartinę pakuotę, už kurią privalo imti užstatą pagal PPATĮ 11 straipsnio 2 dalį. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas, parduodamas alkoholinius gėrimus, supakuotus į vienkartinę pakuotę, už kurią privalo imti užstatą pagal PPATĮ 11 straipsnio 2 dalį, kasos čekyje atskirai nenurodė pakuotės užstato dydžio, kaip to reikalauja PPATĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatos. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Departamentas tinkamai kvalifikavo UAB „Minola” veiką ir pagrįstai kaip pakuočių pardavėją patraukė atsakomybėn pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 128 straipsnio 4 dalį.
17.5. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiškėjas negalėjo būti laikomas pakuočių platintoju, tačiau, įvertinus PPATĮ 2 straipsnio 18 dalyje pateiktą pakuočių platintojo sąvoką ir nustatytas faktines aplinkybes, jog UAB „Minola“ pardavė perpiltą alkoholį, panaudodama ne jo originalią pakuotę, o specialiai perpylimui įsigytą plastikinę pakuotę, turinčią dalyvauti užstato sistemoje, galima daryti išvadą, jog teismo sprendime padaryta išvada yra nepagrįsta. Pareiškėjas kaip pakuočių platintojas PPATĮ 2 straipsnio 18 dalies prasme Departamento Nutarimu pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 105 straipsnio 1 dalį nubaustas pagrįstai.
17.6. Patikrinimo metu nustatyta, o ir pats pareiškėjas neneigė, kad užstatinės vienkartinės PET pakuotės apskaitos nei popierinėje formoje, nei Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS) nevedė, Bendrovėje nebuvo patvirtintos tvarkos dėl pakuočių apskaitos vedimo, todėl atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir nustatytą teisinį reglamentavimą, galima daryti išvadą, kad pareiškėjas Nutarimu pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 107 straipsnio 5 dalį nubaustas pagrįstai.
17.7. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo įvertinti ir tai, kad pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 9 dalį ekonominės sankcijos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo nustatymo dienos. Šiuo konkrečiu atveju pažeidimai nustatyti 2018 m. gegužės 24 d., atlikus UAB „Minola“ patikrinimą (patikrinimo aktas Nr. 16066959), o tai reiškia, kad 2020 m. spalio 28 d., priimant skundžiamą sprendimą, nuo pažeidimų nustatymo dienos jau yra praėję daugiau kaip dveji metai ir vienintelis sprendimas, kurį Departamentas galėtų priimti surašęs naują juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą, yra bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisenos nutraukimo (Aplinkos apsaugos įstatymo 49 str. 1 d. 3 p.).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. sausio 15 d. nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. 1/14“ pagrįstumo ir teisėtumo.
19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Departamentas ginčijamu Nutarimu netinkamai apibrėžė pareiškėjo statusą pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje, todėl netinkamai kvalifikavo jo veikas ir pritaikė administracinę atsakomybę. Teismas vertino, kad pareiškėjas atitinka pakuočių pardavėjo apibrėžimą, tačiau atsakovas nepagrįstai pareiškėjo veiklą priskyrė prie pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje dalyvaujančių gamintojų ir pakuočių platintojų. Ginčijamas Departamento Nutarimas negali būti paliktas galioti, kadangi perkvalifikavus pareiškėjo, kaip pakuotės pardavėjo, veiklą, būtina išanalizuoti faktines aplinkybes, reikšmingas išimties pagal PPATĮ 8 straipsnio 1–2 dalį taikymui, bei spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo.
20. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.
21. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nesutinka su skundžiamo sprendimo išvadomis ir procesiniu sprendimu: nagrinėjamo ginčo kontekste, visų pirma, pažymėtina, kad netinkamas pareiškėjo veiklos kvalifikavimas ginčijamame Nutarime gali būti pagrindas jį keisti, tačiau ne iš esmės grąžinti atsakovui tik perkvalifikuoti pareiškėjo veikas ir paskirti baudas už atskiras veikas, jas subendrinant pagal Aplinkos apsaugos įstatyme numatytas baudų skyrimo taisykles. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo teisė pavesti institucijai pakartotinai atlikti tyrimą iš esmės yra išimtinio pobūdžio. Ši teisė pripažintina tik tais atvejais, kai egzistuoja objektyvi būtinybė naujai atlikti tam tikrus viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus, kuriais turėtų būti pašalintos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kliudančios priimti pagrįstą sprendimą dėl kilusio ginčo. Administracinis teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, paprastai neturėtų įpareigoti atitinkamą instituciją iš naujo atlikti tyrimą ar išnagrinėti skundą, kai byla administraciniame teisme gali būti teisingai ir iš esmės išnagrinėta tiesiog kruopščiai ir visapusiškai įvertinant byloje surinktus įrodymus arba be neproporcingų ir neadekvačių situacijai procesinių priemonių (įvertinant ir poreikį bylas nagrinėti operatyviai, taip pat užtikrinti teisę būti išklausytam) surinkus tam tikrus papildomus duomenis ar įrodymus (žr., pvz., 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502- 2448/2011; 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2277/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1668/2012).
22. Nagrinėjamo ginčo atveju pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad būtina išanalizuoti faktines aplinkybes, reikšmingas išimties pagal PPATĮ 8 straipsnio 1–2 dalį taikymui, bei spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo, nemotyvavo, kodėl to negali padaryti pats teismas. Tuo tarpu išanalizavus teisinį reguliavimą ir faktines bylos aplinkybes, reikšmingas išimties pagal PPATĮ 8 straipsnio 2 dalį taikymui (iš bylos duomenų nėra galimybės spręsti, kad pareiškėjo veikla, kuri pripažinta kaip vykdyta pažeidžiant PPATĮ nuostatas, yra susijusi su daugkartinių pakuočių pardavimu, dėl ko PPATĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos nėra reikšmingos), teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamai akivaizdu, kad skundžiamame teismo sprendime pareiškėjo statusas pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje apibūdintas ydingai: PPATĮ 8 straipsnio (2014 m. gegužės 8 d. įstatymo Nr. XII-864 redakcija, galiojusi iki 2019 m. gegužės 1 d.) 2 dalis nustato, kad vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių), ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikoma šioje dalyje numatyta išimtis, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje. PPATĮ 11 straipsnio (2014 m. gegužės 8 d. įstatymo Nr. XII-864 redakcija) 2 dalis nustato, kad gamintojai ir importuotojai privalo imti užstatą iš pakuočių platintojų ar pakuočių pardavėjų ir jį grąžinti pakuočių pardavėjams, kai šie grąžina pakuočių atliekas, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alų, alaus kokteilius, sidrą, kriaušių sidrą, vaisių vyną, vaisių vyno kokteilius, vaisių vyno gėrimus, kitus fermentuotus gėrimus, alkoholinius kokteilius ir nealkoholinius gėrimus (gaiviuosius gėrimus, stalo vandenį, girą), natūralų mineralinį vandenį, šaltinio vandenį, fasuotą geriamąjį vandenį, sultis, nektarą, supakuotus į šią prekinę vienkartinę pakuotę, kurios talpa didesnė negu viena dešimtoji litro, bet mažesnė negu trys litrai: 1) stiklinę (išskyrus į stiklinę vienkartinę pakuotę supakuotus vaisių vyną, vaisių vyno gėrimus ir vaisių vyno kokteilius); 2) PET (polietileno tereftalatas); 3) metalinę. Kadangi yra pakankamai akivaizdu, kad pareiškėjas priskirtinas vienkartinių pakuočių pardavėjams, kuriems taikoma PPATĮ 8 straipsnio 2 dalies išimtis, todėl, vadovaujantis skundžiamame teismo sprendime pateiktais išaiškinimais, vienkartinės pakuotės, į kurias jis išpilstė parduotus alų, sidrą, alkoholinius kokteilius, nepriskirtinos užstato sistemoje dalyvaujančių gaminių pakuotėms, nors tai prieštarauja tiek, visų pirma, PPATĮ, tikslams (kad būtų išvengta pakuočių ir pakuočių atliekų neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai PPATĮ 1str. 1 d.; ), tiek šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatoms.
23. Bylos duomenimis, UAB „Minola“ nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekė gaminius (alų, sidrą, alkoholinius kokteilius, kuriuos pati supakavo į 22 vnt. 500 ml talpos PET butelius, 35 vnt. 700 ml talpos PET butelius ir 17 vnt. 1 000 ml PET butelius), už kurių vienkartinę pakuotę pagal PPATĮ 11 straipsnio 2 dalį privalo imti užstatą, tačiau nevykdė pareigos dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje; nevykdė pareigos pakuotę pažymėti atitinkamos užstato sistemos taikymą nurodančiu ženklu; nevykdė pareigos organizuoti vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą; nevykdė pareigos nurodyti užstato dydį gaminio, supakuoto į pakuotę, už kurią nustatytas užstatas, kainos etiketėje; nevykdė pareigos šviesti ir (ar) informuoti visuomenę apie pakuotes ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymą nustatyta tvarka; nevykdė pakuočių apskaitos, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjui, PPATĮ prasme esančiam vienkartinių pakuočių gamintoju (pakuočių naudotoju), pakuočių platintoju ir pardavėju, ginčijamu Nutarimu pagrįstai pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 128 straipsnio 1 dalį skirta minimali (7 000 Eur) bauda, kurios mažinti jis neprašė, už pareigos dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje, kai asmuo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekia gaminius, supakuotus į vienkartinę pakuotę, už kurią pagal Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą nustatytas užstatas, nevykdymą, ir kuri pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 6 dalies nuostatas apsprendė galutinės ekonominė sankcijos dydį (sankcija nustatoma už sunkiausią iš pažeidimų), taip pat baudos už kitų PPATĮ pareigų, nustatytų vienkartinių pakuočių gamintojams (pakuočių naudotojams), pakuočių platintojams ir pardavėjams, nevykdymą.
24. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Departamento apeliacinis skundas tenkintinas aptartais argumentais, dėl ko skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareikėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p. ir 147 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Minola“ skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė